Search

The value of financial information analysis depends on usability, efforts, duration, etc. These dimensions have not been systematically reviewed as well as assessment methods have not been established yet. The purpose of the article is an examination of value dimensions and arrangement of the model for identifying and determining analysis methods. Research methods of this article are literature analysis, classification, specification and generalization of information. In this article, we focus on financial analysis data and the relation between information and its value. We suggest the theoretical model which determines dimensions of the information value and costs related to its transfer. We propose a method of evaluating parameters of value and how these parameters may influence its exposure.

Šiuolaikinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis įmonių finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti svarbią reikšmę turi finansinės analizės informacija. Jos atlikimo metu naudojami bendri ekonominiai, matematiniai, euristiniai būdai. Straipsnyje nagrinėjama vieno iš matematinių tyrimo būdų – laiko eilutės būdo ir jos tyrimo metodų taikymo galimybės finansinėje analizėje, aptariama interpoliacijos metodų vieta ir vaidmuo finansinėje analizėje. Straipsnyje atskleista, kad interpoliacijos metodai, kurie gali būti naudojami siekiant nustatyti įmonės finansinių rodiklių buvusias reikšmes ar įvardinti priežastis, lėmusias įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus yra šie: 1) grafiškoji bei aritmetinė interpoliacija tiesės lygtimi; 2) geometrinė interpoliacija pagal sudėtinių procentų formulę ir 3) interpoliacija vidurkiais. In the modern market economy conditions, financial information is very significant when evaluating the results of enterprises’ financial status and activity results. General economic, mathematical, heuristic methods are used for this type of analysis. The article analyses application opportunities for one of the mathematical research methods–time series–as well as its research instruments, discusses the place and role of interpolation methods in a financial analysis. The article reveals that interpolation methods which may be used to determined former values of an enterprise’s financial indicators or identify reasons which determined the enterprise’s financial status and activity results are the following: 1) graphic and arithmetic interpolation in a linear equation; 2) geometric interpolation based on the compound percentage formula and 3) interpolation by averaging.

Atliekant įmonių finansinės būklės analizę naudojami bendri ekonominiai, matematiniai ir euristiniai tyrimo būdai. Iš bendrų ekonominių tyrimo būdų praktikoje plačiausiai naudojamas lyginimo būdas. Jį taikant faktiniai rodikliai (absoliutiniai ir santykiniai) lyginami su planiniais įmonės viduje; įmonės rodikliai lyginami su vidutiniais šakos ar geriausiais kitų įmonių rodikliais; lyginami įvairių laikotarpių rodikliai. Tačiau iki šiol praktikoje beveik netaikomas lyginimo būdo metodas naudojant tam tikrų rodiklių vidurkius ir ypač daugiamačius. Straipsnio tikslas - parengti statistinio lyginimo būdo taikymo metodiką, pagrįstą daugiamačio vidurkio skaičiavimu ir vertinimu. Tikslui pasiekti taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės, informacijos rinkimo, grupavimo, detalizavimo ir apibendrinimo. Straipsnyje nagrinėjama tradicinio lyginimo būdo reikšmė, privalumai ir trūkumai. Pasiūlyta lyginimo būdo taikymo metodika, pagrįsta daugiamačio vidurkio skaičiavimu ir jų lyginimu. Pateikiamas konkretus pavyzdys, kaip reikia taikyti lyginimo būdą naudojant daugiamačių vidurkių skaičiavimo metodą įmonių finansinei būklei įvertinti. General economic, mathematical and heuristic study methods were used when analyzing the financial status of companies. In practice, the comparison method is the most widely applied one of all the general economic research methods. When it is applied, the actual indicators (absolute and relative) are compared to the ones planned inside the company; the indicators of the company are compared with the average ones of the industry or the best ones of other companies; indicators of different periods are compared. However, until now, the comparison method has barely been applied in practice using the averages of certain indicators and especially the multidimensional ones. The aim of the article is to develop a methodology for applying the statistical comparison method based on the calculation and evaluation of the multidimensional average. For achievement of the aim were used research methods: analysis of scientific literature, information collection, aggregation, detailing and summarizing. The article analyzes the significance, advantages and disadvantages of the traditional comparison method. The methodology for the comparison method based on the calculation of the multidimensional average and their comparison is proposed in the article. A concrete example of how to apply the comparison method using the multidimensional average calculation method to assess the financial position of companies is provided.

The purpose of this article is investigate factors the inherent risk and to create a methodic for quantifying the inherent audit risk. The article analyzes the inherent risk of audit essential features and its place in the overall audit risk system. It is shown that the inherent risk of audit is influenced by many factors, which can be divided into two groups: 1) the outside; 2) inside. All factors should be investigated early in the audit phase, in particular when developing an audit strategy and establishing an audit plan and programs. The assessment of these factors depends on the auditor’s competence. A quantitative assessment of the inherent risk of audit risk consisting four calculation steps: factors - indicator list formation; their assessment; determination of maximum assessment and determination the synthetic characteristics of the inherent audit risk and the determination of the level of risk. This methodology can be used in conjunction with other methods and models for audit risk assessment as a means of measuring as closely as possible the inherent audit risk and its determinants, and tracking its changes. Research methods: scientific literature analysis, grouping, comparing, detailing and aggregating information.

Atliekant ekonominių subjektų (įmonių, įstaigų, regionų) veiklos analizę, dažnai vertinamas efektyvumas. Tokia analizė yra svarbi ne vien tik veršio sektoriuje, bet ir viešajame - viešieji subjektai paprastai yra finansuojami iš valstybės biudžeto, todėl yra svarbu užtikrinti jų veiksmingumą. Beje, dažnai ir privalieji (verslo) subjektai veikia tokioje aplinkoje, kurioje būtinas reguliavimas, pagrįstas lyginamąja analize. Vienas iš pavyzdžių - žemės ūkio sektorius. Sis sektorius yra remiamas (ir, iš dalies reguliuojamas) skiriant tiesiogines išmokas, vykdant kaimo plėtros programos priemones. Kita vertus, žemės ūkio produktų gamybos efektyvumas veikia jų kainas ir gamybos veiksnių (darbo, žemės, kapitalo) rinkas. Taigi žemės ūkio sektoriaus efektyvumo analizė gali būti svarbi vertinant žemės ūkio politikos priemonių veiksmingumą. Vienas iš bendrojo techninio efektyvumo elementų yra masto efektyvumas, susijęs su ūkio dydžiu (ūkių struktūra). Optimalus ūkio dydis yra svarbus agrarinės politikos klausimas, nes teisės aktai reguliuoja maksimalų įsigyjamos žemės kiekį. Šio straipsnio tikslas - nustatyti optimalų Lietuvos ūkininkų ūkių veiklos mastą. Straipsnyje aptariama masto efektyvumo vertinimo metodologija, remiamasi neoklasikine ekonomikos teorija. Benchmarking of the economic subjects—viz. enterprises, organizations, regions—usually involves assessment of the efficiency. Suchlike analyses are not only important in the private sector, but also in the public one for public agencies are usually funded by public funds and thus need to be effective. Indeed, the private (business) subjects are sometimes also operating under the environment requiring appropriate regulation based on benchmarking. This is the case for the agricultural sector which receives voluminous public support as direct payments and rural development measures. On the other hand, the efficiency of agricultural sector impacts the prices of agricultural products as well as factor markets. Therefore, it is important to measure the efficiency of agricultural sector as an outcome of the effectiveness of the agricultural policy. The scale efficiency constitutes one of the components of the gross technical efficiency. The latter measure is related to the farm size and farm structure in general. Furthermore, the optimal farm size is a key issue for the agricultural policy and thus is often influenced by the legal regulations. This paper aims at identifying the optimal scale size for Lithuanian family farms. The paper discusses the neoclassical methodology for analysis of the scale efficiency. The results indicate that the optimal farm size depends on the farming type. Nevertheless, the current maximum limit of land area (i. e. 500 ha) has not been exceeded by any farming type.

Straipsnyje įrodoma apskaitos specialistų natūralaus poreikio plėtoti bendrąsias ir profesines kompetencijas svarba. Teigiama, kad profesinės, verslo ir socialinės kompetencijos labiausiai pasireiškia ir svarbios praktinėje kiekvieno apskaitos specialisto veikloje. Sėkmė praktinėje veikloje susieta su turimų kompetencijų ir jų raidos pažinimu. Šis pažinimas reikalauja ne tik kokybinio, bet ir kiekybinio vertinimo. Straipsnyje siūloma kiekybinio vertinimo metodika, sudaryta atsižvelgus į atskirų bendrijų ir profesinių kompetencijų komponentų savitumus. Corporate social - economic development based on existing knowledge of reality. Finally, in order to say what will happen tomorrow, need to know what available today that was yesterday is. This is not feasible without appropriate methods, it is impossible without knowledge to use quantitative methods for identification social and economical expressions, it is impossible without specific, professional and general competences. This paper demonstrated that the development professional and general competences of accounting professionals, of chartered accountant is importantly under such situation the constantly changing reality. It demonstrates the need for the natural development of general and professional competences. The natural demand the development general and professional competences must be in character for the accounting professionals. It is argued that the professional, business and social competences in the most practical and relevant experience of each accounting professional activities. Success in practical activities linked to cognition the existing competences. This cognition indicated the knowledge of the quantitative assessment the existing competences and development of general and professional competences. This paper proposes and discusses the methodology to give the quantitative indicators for measure the stature of competences.

Straipsnyje nagrinėjami teoriniai ir praktiniai įmonių finansinės būklės analizės aspektai. Aptariama įmonės finansinės būklės sąvoka. Teigiama, kad finansinės būklės analizė padeda atskleisti nemažai įmonės veiklos gerinimo rezervų. Ypač svarbią reikšmę finansinės būklės analizė turi įmonės veiklai prognozuoti. Gerai parengtos finansinių rezultatų prognozės padeda nustatyti tolesnes įmonės veiklos kryptis ir jos vietą rinkoje. Šiems tikslams pasiekti naudojamos įvairios finansinės būklės analizės metodikos: absoliutinių ir santykinių finansinių rodiklių, rodiklių standartizavimo ir standartizuotų reikšmių vertinimo metodikos. Norint dar objektyviau įvertinti įmonės finansinę būklę ir jos veiklos perspektyvas tikslinga naudoti sudėtinių rodiklių analizės metodiką. Straipsnyje pirmą kartą rekomenduojama autorių sukurta įmonių finansinei būklei vertinti sudėtinio rodiklio skaičiavimo ir analizės metodika. Taikant šią metodiką galima įvertinti įmonės bendrą finansinę būklę ir priimti tinkamus valdymo sprendimus, užtikrinančius įmonės konkurencingumą rinkoje ir veiklos tęstinumo galimybes. The purpose of the study was to elaborate the technique for analysing a company’s financial condition by using composite indicator that could be easily applied by companies’ analysts so that the management of the company can use the results of the analysis for the taking right decisions on the company’s financial condition. Financial analysis helps to reveal a number of companies’ performance improvement reserves. Particularly important is the financial analysis of a state enterprise performance prediction. Well-designed forecast of financial results help determine the further activities of the company and its place in the market. To achieve these objectives, various methods are used, such as the analysis absolute and relative financial indicators, standardization of indicators, and analysis of standardized values. To more objectively assess the company’s financial situation, it is appropriate to use a composite indicator analysis. In the paper for the first time there is recommended a methodology of the analysis of a company’s financial condition by calculating and analysing its composite indicator. This methodology can be used for assessing the overall financial position and taking correct management decisions that ensure the company’s competitiveness in the market and business continuity possibilities.

Įmonės trumpalaikio turto naudojimo analizė yra vienas iš pagrindinių finansinių ataskaitų analizės įmonės finansinės būklės veiklos vertinimo tikslais uždavinių. Trumpalaikis turtas yra ne tik vienas iš pagrindinių organizacijos finansinės būklės ar veiklos vertinimo lyginamųjų rodiklių, bet ir naudojamas skaičiuojant daugelį finansinės veiklos santykinių rodiklių. Atlikto mokslinio tyrimo metu pastebėta, kad iki šiol nėra parengtų vertinimo būdų ar metodikų, leidžiančių įvertinti trumpalaikio turto naudojimą ir atlikti jo analizę, todėl šio tyrimo tikslas – nustatyti teorinius aspektus ir parengti trumpalaikio turto naudojimo ar panaudos analizės metodiką, kurią naudodama įmonės vadovybė galėtų nustatyti trumpalaikio turto ir jo panaudos pokyčius, juos lemiančius veiksnius ir priežastis. Įmonės trumpalaikio turto naudojimo analizės metodika yra sudaroma remiantis kiekybiniais ir statistiniais metodais, pavyzdžiui, faktorine indeksine analize, kurios praktinis pritaikymas iliustruotas konkrečiu pavyzdžiu. Sudaryta teorinė vertinimo metodika tiek mokslininkų, tiek įmonės vadovų ar kitų suinteresuotų asmenų gali būti ganėtinai lengvai pritaikoma įmonės finansinės ar veiklos analizės praktikoje. Analysis of the use of short-term property of a company is one of the main tasks of the analysis of financial reports of the company for the purpose of evaluating its financial condition and activity. The short-term property is not just one of the principal comparative indexes of assessing the organization’s financial condition and activity, but it is also used to calculate many relative indexes of financial activity. The study has shown that there are no assessment modes or methodologies that would allow assessing the usage of short-term property and analyze it. thus, the purpose of this research was to determine the theoretical aspects and prepare the methodology of the analysis of usage or loan use of a company’s short-term property, which would help the company’s management to determine changes in short-term property and its usage, their determinants and reasons. The methodology of analysis is formed following the quantitative and statistical methods, such as the factorial index analysis whose practical applicability is illustrated by a particular example. The theoretical assessment methodology is proposed, which can be quite easily adapted by scientists, managers of the companies or other interested persons to the company’s financial practice or activity analysis.

Straipsnyje supažindinama su atliktu verslo sąlygų tyrimu Lietuvos Respublikos mastu. Tyrimo imtis – smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kurios 2011 m. pradžioje sudarė 99,4 proc. visų registruotų šalies įmonių. Tyrimo metodologija įvairi ir kompleksinė. Sukurtas regresinis modelis, kuris buvo tikslintas naudojant specialiojoje literatūroje aprašomus ir netradicinius metodus. Modelio rezultatiniam dydžiui skaičiuoti panaudotas ekonominių vertinimų rodiklis, kurio imties dydis –3300 respondentų (pramonės – 900, statybos – 500, prekybos – 900, paslaugų sektoriaus – 1000), atrenkamų iš ataskaitiniu laikotarpiu veikusių įmonių. Atrinktos įmonės atstovauja ekonominės veiklos rūšiai pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Jos atrinktos atsižvelgiant į pajamų dydį, darbuotojų skaičių ir nuosavybės formą. Straipsnyje pateikiami ir analizuojami gausios kiekybinės tyrimo medžiagos apdorojimo, taikant MS Excel programinės įrangos Data analysis irTINV funkcijas, rezultatai. Jame apžvelgta ir įvertinta padėtis pagal makroekonominius rodiklius, smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansinius rodiklius. Remiantis mokesčių ir įmonių bankrotų analizės rezultatais pateikiamas situacijos Lietuvoje įvertinimas. The paper presents a research of business conditions in the Republic of Lithuania. The sample of the research covers small and medium sized enterprises that constituted 99.4% of all registered enterprises in the country at the beginning of 2011. Research methodology is diverse and complex. A regression model was created, which was corrected using the methods described in special literature as well as non-traditional methods. The Economic Sentiment Indicator with the sample of 3 300 respondents (industry – 900, construction – 500, trade – 900, services sector – 1 000) selected from enterprises functioning during the reporting period, was used to calculate the result of the model. The selected enterprises represent the type of economic activities according to the statistical classification of economic activities. They were selected with regard to the amount of income, the number of employees and the form of ownership. The paper presents and analyses the results of processing of abundant quantitative research material, by applying the functions of Data Analysis and TINV of MS Excel software. It overviews and evaluates the situation according to macroeconomic indicators and the financial indicators of small and medium sized enterprises. The situation in Lithuania is evaluated based on the results of the analysis of taxes and company bankruptcies.

Straipsnyje nagrinėjamas vieno iš žymiausių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos teorijos ir praktikos žinovų Jono Ilgūno požiūris į buhalterinės apskaitos formas ir jų taikomumą praktikoje. Aptariami tarpukario Lietuvos socialinės ekonominės raidos ir buhalterinės apskaitos teorijos ir praktikos savitumai (1918-1940 m.), Jono Ilgūno vaidmuo buhalterinės apskaitos organizavimo ir jos metodikos reglamentavime. Bandoma vertinti Jono Ilgūno asmenybės puses jo gyvento laikotarpio kontekste. Article deals with the attitude of Jonas Ilgūnas who is one of the most famous Lithuanian academic to the forms of accounting and their applicability in practice. The paper discusses peculiarities of social and economical development of inter-war Lithuania (1918-1940), touches upon theory as well as practice of accounting, determines the role of Jonas Ilgūnas in both the organization of accounting and regulation of its methodology. The paper presents an attempt to evaluate the personality of Jonas Ilgūnas in the historical context of his life.

According to the Lisbon Strategy, which was adopted in 2000, the European Union (EU) should become the most competitive region in the World. Goals, defined in the strategy, and instruments for seeking them are identified by structural indicators as well as their systems. It is possible to evaluate specific country's situation and compare it with other countries by using various specific indexes or applying statistical – mathematical methods. The aim of this article is to describe main structural indicators, which identify the implementation of Lisbon Strategy as well as progress in sustainable development and to evaluate Lithuania's and other Baltic States’ position in the EU using statistical methods. In order to achieve this aim, the following tasks were raised: 1) to describe and classify structural indicators; 2) to overview main methods of quantitative analysis and to apply them when evaluating Lithuania's and other Baltic States’ position in the EU. Lithuania's progress in achieving Lisbon Strategy goals was evaluated using the system of 13 shortlist structural indicators from Eurostat database and applying MULTIMOORA (Multi‐Objective Optimization by Ratio Analysis plus Full Multiplicative Form) method. The analysis showed that Lithuania is among top EU countries by such indicators as employment rate, youth education attainment rate, comparative price level and greenhouse gas emission. Thus there are no serious environmental problems in Lithuania and its production can successfully compete at international markets due to relative low production costs. Lithuania is backward by GDP per capita, labour productivity and employment rate of older workers. In addition, energy intensity of the economy needs to be optimized. Considering all the above, technologic backwardness is characteristic for Lithuania's industry (due to low labour productivity on the one hand and high energy intensity on the other) which can be eradicated by encouraging innovations and R&D activities. Baltic region is quite homogenous in innovation and research as well as in economic reform areas, thus it can become attractive for investors. Lithuania and Estonia could be assigned to medium performance group and Latvia is on the very limit of the low performance group. Article in English. Lietuvos situacijos Europos Sąjungoje įvertinimas: struktūriniai rodikliai ir MULTIMOORA metodas Santrauka.Pagrindinis Lisabonos strategijos, priimtos 2000 m., tikslas – Europos Sąjunga turi tapti konkurencingiausiu regionu pasaulyje. Tikslai, nurodyti šioje strategijoje, ir jiems siekti naudojamos priemones identifikuojamos remiantis struktūriniais rodikliais ir ju sistemomis. Įvertinti tam tikros valstybės situaciją ir palyginti ją su kitomis valstybėmis galima naudojantis specifiniais indeksais arba universaliais matematiniais‐statistiniais metodais. Straipsnio tikslas – nurodyti pagrindinius Lisabonos strategijoje numatytu tikslų įgyvendinimą identifikuojančius struktūrinius rodiklius ir įvertinti Lietuvos padėti Europos Sąjungoje. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) apibūdinti ir klasifikuoti struktūrinius rodiklius; 2) apžvelgti pagrindinius struktūriniais rodikliais paremtus kiekybinės analizės metodus ir pritaikyti juos vertinant Lietuvos padėti Europos Sąjungoje. Naudojantis daugiatiksles optimizacijos metodais MOORA ir MULTIMOORA įvertinta Lietuvos pažangą (2008 m.) siekiant Lisabonos strategijoje numatytu tikslų. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuva yra tarp pirmaujančių ES valstybiu tokiose srityse, kaip užimtumo lygis, jaunimo išsilavinimo lygis, santykinis kainų lygis ir šiltnamio efekta sukeliančių dujų emisiją. Taigi Lietuva neturi didelių aplinkosaugos problemų ir gali sekmingai konkuruoti tarptautineje rinkoje dėl palyginti mažų produkcijos sąnaudu. Labiausiai atsiliekama pagal BVP, tenkanti 1 gyventojui, darbo jėgos našumą ir vyresnių darbuotojų užimtumo lygį. Taip pat reikia mažinti energijos vartojimo intensyvumą (skatinti moderniu energetikos technologijų diegimą). Taigi Lietuvos ūkiui būdingas technologinis atsilikimas (žemas darbo jėgos našumas ir didelis energijos vartojimo intensyvumas), kuri galima panaikinti skatinant inovacijas ir MTEP veikla. Tam tikslui tūretų būti skiriama didžiausia ES struktūrines paramos dalis. Baltijos valstybiu rodikliu, identifikuojančiu inovacijų ir ekonominių reformų procesus, reikšmes yra panašios ir gana dideles tarp ES valstybių, taigi šis regionas gali tapti patraukliu investicijoms. Visas ES valstybes salygiškai galima suskirstyti į tris grupes, atsižvelgiant į jų pažangą siekiant Lisabonos strategijos tikslų. Lietuva ir Estija priskirtinos vidutinės pažangos grupei, o Latvija yra ties žemos pažangos grupės riba. Reikšminiai žodžiai:daugiatiksle optimizacija,MOORA,MULTIMOORA,struktūriniai rodikliai,Lisabonos strategija,strateginis valdymas,darnus vystymas,Europos Sąjunga,tarptautinis palyginimas. First published online: 10 Feb 2011

Information about company‘s financial status and its performance results is very important for the objective evaluation of company‘s position in the market and competitive possibilities in the future. Such information is provided in the financial statement. It is important to apply and investigate this information properly. The methodology of company‘s financial status and performance results integrated analysis is recommended in this article. This methodology consists of these three elements: 1) research of absolute financial indicators variation; 2) calculation and estimation of relative financial indicators (these are the elements of a traditional finance analysis); 3) standardization and analysis of indicators. Applying this methodology it is enough to use 8–10 indicators to estimate financial status and performance results of small and medium entities and 15–20 indicators to estimate financial status and performance results of large entities. The methodology of company‘s financial status and performance results integrated analysis allows calculating variations of absolute financial indicators and to reveal the grounds of these variations and to suggest the decisions to improve the current situation for the management of the company. The third element of this analysis - standardization and analysis of indicators, allows revealing the aspects of commercial – industrial activities. Application of all three elements of integrated analysis will help company‘s management to evaluate current financial status of the company and its performance results and to make proper management decisions that will guarantee the succession of company‘s activity and good financial results in the future. Article in Lithuanian. Integruota įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų analizės metodika Santrauka.Siekiant objektyviai įvertinti dabartinę įmonės vietą rinkoje ir jos konkurencines galimybes ateityje, labai svarbi informacija apie finansinę įmonės būklę ir veiklos rezultatus. Tokią informaciją suteikia finansinė atskaitomybė. Svarbu tinkamai panaudoti šią informaciją, mokėti ją ištirti. Straipsnyje rekomenduojama integruota finansinės įmonių būklės ir veiklos rezultatų analizės metodika. Ją sudaro trys elementai: 1) absoliučiųjų finansinių rodiklių pokyčių tyrimas; 2) santykinių finan-sinių rodiklių skaičiavimas ir vertinimas (tai tradicinės finansinių rodiklių analizės elementai); 3) rodiklių standartizavimas ir jų analizė. Taikant šią metodiką finansinės mažų ir vidutinių įmonių būklės bei veiklos rezultatams įvertinti pakanka 8−10, o didelių įmonių – 15–20 rodiklių. Integruota finansinės įmonių būklės bei veiklos rezultatų analizės metodika leidžia apskaičiuoti absoliučiųjų rodiklių pokyčius ir atskleisti jų priežastis, o apskaičiavus santykinius rodiklius nustatyti jų gerą ar blogą „būseną“ (skaitinę reikšmę), pasiūlyti vadovybei, kokius derėtų priimti sprendimus padėčiai ištaisyti. Trečiojo analizės elemento – rodiklių standartizavimo procedūros naudojimas padeda atskleisti komercinės ir ūkinės veiklos puses, kurių gerinimas padeda pasiekti optimalius finansinės būklės ir veiklos rezultatus. Visi trys integruotos analizės elementai padės įmonės vadovybei objektyviai įvertinti dabartinę finansinę įmonės būklę ir veiklos rezultatus, priimti teisingus valdymo sprendimus, užtikrinančius įmonės konkurencingumą rinkoje, veiklos tęstinumą ir gerus finansinius rodiklius ateityje. Reikšminiai žodžiai: integruota finansinės būklės ir veiklos rezultatų analizė, absoliutieji finansiniai rodikliai, santykiniai finansiniai rodikliai, duomenų standartizavimas.

Straipsnyje Bolonijos proceso kontekste nagrinėjamas neuniversitetinis mokymas Lietuvoje, jo reformavimo reikalingumas. Pabrėžiama, kad šiandienos ekonominio augimo aplinkybėmis mikroobjekto lygmuo įgyja išskirtinę svarbų. Šio lygmens informacija reikalauja ir aukštesnio lygmens apibendrinimų, leidžiančių aukštesnio patikimumo laipsniu atskleisti bei prognozuoti pokyčius jame. Tampa vis reikšmingesnis apskaitos specialisto vaidmuo. Jo analitinių gebėjimų spektro išplėtimas neatsiejamas nuo mikroobjekto komercinės-ūkinės veiklos rezultatų gerinimo siekių. Šių gebėjimų ugdyme svarbi vieta skirtina ir statistinių išvadų teorijai – savitam, kokybiškai aukštesnės pakopos statistikos dalyko komponentui. Reform of higher education in Lithuania based on the Bologna Process brings out different situations and adjustments. Yet, it cannot be assumed that the amended system of higher education in Lithuania is what it should be. The preparation of social sciences specialists is closely related with the object of statistics which is much more than teaching universal compulsory subjects because it involves practical methods of collecting and systematizing information, analysing economical data, forecasting economical and social phenomena. The ability to analyse economical phenomena can be development by means of the theory of statistical conclusions which is a higher-level statistical component. The main components of statistics worth noting with regard to the preparation of accounting specialists may be the following ones: descriptive statistics, probability theory, adaptive elements of statistical findings and their application. The third component – the statistical conclusions and their application – is of great importance as it becomes increasingly relevant to micro objects. This higher-level information requires more elaborate generalizations that ensure more reliabale forecasts, hence, better results of a micro-object's economical performance.

Concretization one or the other branches of theoretical science, the compliance categories and definitions they with specific social and economic phenomena are problems of economic statistics, agricultural statistics, social statistics and others science. This science is a science in so far as they are specific, have specific, distinctive methods to help shape the "statistics in the numbers". Knowledge of procedures these "statistical numbers" and governing this numeric information is the component the good professional competency. The economic statistics is the economical statistical calculation. The economic statistics have special methods. They are the statistical identical, the statistical classification, the statistical balance and the other economical calculation, the factorial index analysis, the calculation by econometrics methods. To detect macroeconomic occurrence, to description and to research this occurrence is originate the special procedure, one direction special methods of economic statistics, one direction of the statistical balance and the other economical calculation – the national account. Special methods it distinguishes economical statistics from the other science. Special methods of economic statistics are important to identical process of Economics State. The most important of special methods is statistical identical. This method is basis all economical – statistical calculations.

Straipsnyje sprendžiama ūkio statistikos problema – ūkio svyravimų ekonominis statistinis tyrimas. Straipsnyje aptariama ekonominio indikatoriaus sąvoka. Sakoma, kad ekonominiai indikatoriai yra specifinė sąvoka. Vienas iš ekonominių indikatorių, kuris pateikia sintetinį šalies ekonomikos vaizdą yra bendrasis vidaus produktas. Straipsnyje diskutuojama metodikų, kurių pagrindą sudaro įvairūs statistikos metodai, klausimu, formuojama ūkio svyravimų komponenčių atskleidimo metodika. Sakoma, kad ūkio svyravimų komponenčių atskleidimui geriau sudalyti metodikas, kurios naudoja analitinį laiko eilučių išlyginimą mažiausiųjų kvadratų metodu. Naudojant Lietuvos bendrojo vidaus produkto duomenis atliekami eksperimentinio lygmens tyrimai. Article deals with the problem of economy statistics, i.e. economic statistical research of economy fluctuations. The paper considers the concept of economic indicator which is supposed to be a specific notion. One of economic indicators that provide synthetic view of the economy of a country is GDP. The article discusses the issue of methodologies based on various statistical methods and sets out the methodology how to expose the components of economic fluctuation. It has been determined that the best methodologies for the exposure of the components of economic fluctuation are these that apply analytical alignment of time series by means of the least squares. Experimental research has been carried out using Lithuanian GDP data.

Sudėtingo verslo valdymo ir konkurencingos rinkos sąlygomis, esant dideliam informacinių ryšių srautui nuolat didėja rizika dėl nekvalifikuotų, neracionaliai paremtų sprendimų. Norint padidinti įmonių veiklos veiksmingumą ir pelningumą, reikia priimti optimalius sprendimus, kuriems patikimą informaciją turi teikti finansinė apskaita ir analizė, o taip pat ilgalaikio materialiojo turto apskaita ir analizė. Gera, paremta ir kiekybiniais metodais tvarka – tai veiksnys, palankus racionaliems sprendimams turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo išlaidų pripažinime, jų apskaitoje ir analizėje. Straipsnyje nagrinėjamos ilgalaikio materialiojo turto remonto ir rekonstravimo išlaidų apskaitos nuostatos ir jų skirtumai finansinėje apskaitoje, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, kituose normatyviniuose aktuose. Aptariami šių išlaidų pripažinimo klausimai, bei kiekybinių metodų vaidmuo šiame procese. Siūloma galima skaičiavimų tvarka, baze imant struktūrinius pokyčius identifikuojančius rodiklius. Acknowledgement of the costs of exploitation, repair and reconstruction of tangible fixed assets is a difficult task. It is one of many factors that demonstrate the importance of the issue in question. Accounting practice shows that the problem of accounting and analysis of tangible fixed assets has been solved one way or another; however, there is still a lack of research in the field. Various sources and normative acts give a very brief analysis of the issue, pay little attention to quantitative methods and possibilities to apply them. The aim of the article is to analyze the principles of accounting and analysis of the repair and reconstruction costs of tangible fixed assets and to establish a set of tools based on quantitative methods that may be helpful for the acknowledgement of the costs. The analysis proved that the regulations of Profits Tax Law of the Republic of Lithuania comply with the requirements of financial accounting. Absolute and relative indices of structural changes measurement help to identify the structural changes and their intensity from the perspective of various components of repair costs. Whereas general indices (chain index or basic index of structural changes) help to estimate the changes of overall repair value.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra vienas iš svarbiausių makroekonomikos rodiklių, atspindintis šalies ekonomikos padėtį. BVP struktūros pokyčių analizė leidžia valstybei pasirinkti tinkamą struktūrinės politikos kryptį. Valstybės ūkio struktūra susiklosto per ilgą laikotarpį, veikiant įvairiems išorės veiksniams, tuo pat metu ji yra ir kintanti. Pagrindinius ūkio struktūros pokyčius veikia mokslo ir technologijų pažanga, ekonomikos augimo būdas ir tempai, gyventojų gyvenimo lygis ir su juo susijusi paklausa įvairioms prekėms ir paslaugoms, šalies gamtos turtai, istorinės ūkio raidos sąlygos ir atitinkamo laikotarpio ekonominės politikos uždaviniai. Struktūros pasikeitimo problema iškyla tiriant struktūros evoliucijos klausimus, nagrinėjant vieno ar kito sudėtino proceso genezės problemą. Tokiais atvejais reikia nustatyti, kaip buvusi struktūra transformavosi į esamą, koks buvo struktūrinių poslinkių keitimosi mechanizmas. Tyrimo uždavinys - sudaryti bendrojo vidaus produkto struktūros pokyčių tyrimo metodologiją ir įvertinti struktūros pokyčius Lietuvoje 1995–2005 m. laikotarpiu. Lietuvoje specialioje literatūroje nėra išsamesnių tikslinių bandymų, kurie pateiktų aiškią metodiką BVP struktūrai ir jos pokyčiams identifikuoti. Tyrimo rezultate buvo nustatyti, aptarti ir skaičiavimais patikrinti metodai, pakankami BVP struktūros pokyčiams identifikuoti, parodyta, jog šiais metodais gaunami duomenys ekonominei politikai koreguoti, aptarti momentai, svarbūs sprendžiant ūkio statistikos praktikos problemą – duomenų tikslumo ir patikimumo problemą. The aim of this thesis is to evaluate structural changes of the gross domestic product of Lithuania in the period 1995-2005 and to examine the relationship between the measure of structural changes and the growth rate of GDP. The structural change is actually the change in the composition of its components. The standard method for the identification of structural changes is to measure the changes in the share of a certain component or the intensity of structural changes in a certain component's shares of GDP using the ratio of the shares. In order to assess the overall change in the structure of GDP, different equations of measure of structural changes are presented in this thesis; all of them have similar properties. The one we use in the thesis is based on a modified Theil’s coefficient. There are two main indexes for measuring the overall structural change. The first is a year-to-year measure, which measures the intensity of structural changes and paints a picture of short-term dynamics of the structural change process (the so-called chain index of structural change). The second index compares the structure of each year with the structure of the comparison or base year and paints a picture of long-term dynamics of structural changes (the so-called base index of structural change). It was found out that the chain index of structural change has a tendency to decline and is relatively small. The base index of the structural change of GDP calculated by the production method has a tendency to grow, i.e. the structure of a subsequent year will differ from the structure of a comparison year, and its magnitude is estimated as an average. The same situation is with the GDP structure calculated by the expenditure method, with the difference that both indexes of structural changes are relatively small. The structure of GDP calculated by the income method also did not change dramatically during the observed time period. Only in 1999, when the Lithuanian economy was affected by the crisis in Russia, the structure of GDP calculated by the income method experienced an average structural change. Since then, both indexes of the structural change have been decreasing, i.e. the income structure of GDP has become more stable. It was found out that there was a negative relationship between a chain index of structural change in the GDP structure and the growth rate of GDP. When a structural change increases, the growth rate decreases. However, in Lithuania's case, this relationship appeared to be statistically insignificant. Then the regression between the structural change index and growth of GDP was estimated, and, using the official projections of GDP growth rates for 2006 and 2007, it was forecasted that there would be small indexes of structural change in 2006 and 2007, which means that in the nearest future the structure of Lithuania's GDP would not change dramatically. It was also estimated that a 1% increase in the growth rate of the services sector conditions the increase in the GDP growth rate by 0.75%, industry - by 0.24%, agriculture and construction - by 0.06% each.

Nepaisant savitų bandymų (Rinne, 1984; Jančaitis, 1994a; Jančaitis, 1994b; Kendrick, 1996; Tvarijonavičiūtė, Valkauskas, 1999) vienareikšmiškai apibrėžti tai, kad sąnaudų-išeigos metodas yra savita balansinių skaičiavimų bazė, kad jis ir nacionalinė sąskaityba yra neatsiejami, Lietuvoje nacionalinės sąskaitybos svarbos ūkinių reiškinių ir procesų aprašymo kontekste pabrėžimas ar išskyrimas nėra itin gausus faktais. Priežasčių tam buvo ir yra daug: nacionalinės sąskaitybos samprata ir atskirtumas nuo to, kas buvo ne tik Lietuvos istorinės raidos tarpsniuose, vaidmuo ir vieta ūkinių reiškinių ir procesų identifikavime ir 1.1. Nerasime ir kiek aiškesnių bandymų pateikti nacionalinės sąskaitybos istorinės raidos vertinimus. Tyrimo tikslas: įvertinti sąskaitybos šalies mastu istorinės raidos savitumus. Tyrimo tikslas apsprendžia šiuos pagrindinius tyrimo uždavinius: 1) apibrėžti nacionalinės sąskaitybos istorinės raidos svarbiausius etapus; 2) nustatyti nacionalinės sąskaitybos, paremtos standartais ir sąnaudų-išeigos metodu vietą reiškinių bei procesų identifikavime. Tyrimo rezultatai ir praktinė reikšmė ne tik ta, kad aptarti nacionalinės sąskaitybos istorinės raidos bruožai bei pateikta tos raidos periodizacija, bet ir ta, kad aptartas nacionalinės sąskaitybos, kaip svarbaus informacijos šaltinio, paremto sąnaudų-išeigos metodu vaidmuo ūkinių reiškinių ir procesų aprašyme.

Nacionaline sąskaityba yra informacijos šaltinis vadybai, verslo vadybai, būtina prielaida ne tik ūkiškai veiklai. Nacionalinis sąskaitybos istorija Lietuvoje yra savita. Ši istorija yra ne tik Lietuvos ūkio statistikos teorijos ir praktikos istorijos vienas komponentų. Straipsnyje kalbama apie nacionalinės sąskaitybos teorijos ir metodologijos raidą, nacionalinių sąskaitų sistemos skiriamuosius bruožus Lietuvoje. National account is the source information for management, for business management, precondition not only too economical activities. The history of national account in the Lithuania is original. This history is one of components the history of theory and praxis not only the Lithuanian economical statistics. In the article made a discus about the historical development of theory and methodology the national account, about distinguishing feature the system of national account in the Lithuania.

Sėkmė socialinių ir ekonominių procesų valdyme neatsiejama nuo savito instrumentarijaus", kurio komponentu yra ir statistika. Statistika nėra savita apskaita ar sąskaityba, jos nereikėtų tapatinti ir su taikomuoju dalyku - ūkio statistika, kuri neabejotinai remiasi statistikos metodais. Straipsnio tyrimo tikslas - įvertinti statistikos ir ūkio statistikos, nacionalinės sąskaitybos savitumus, jas jungiančius dalykus. Statistika yra svarbus taikomasis mokslas, tiriantis statistinių duomenų rinkimo, sisteminimo, analizės metodus ir jų taikymą. Nuo statistikos metodologijos, kaip mokslo apie statistinius metodus, reikia skirti tai, kas vienos ar kitos srities teorinius mokslus konkretizuoja, jų kategorijas ir sąvokas susieja su konkrečiais socialiniais ir ekonominiais reiškiniais. Tai ekonominė statistika, ūkio statistika, demografinė statistika, socialinė statistika ir kt. Ūkio statistika tiria ūkinių procesų ir reiškinių kiekybę. Jos veiklos rezultatas" yra skaičių statistika - ekonominių kategorijų ir sąvokų empirika. Tai daugiausia ekonominių-statistinių skaičiavimų rezultatas. Čia svarbu ir tai, kad duomenų apie ekonominius reiškinius bei procesus rinkimui ir jų paruošimui ekonominiams statistiniams skaičiavimams bei tyrimams yra sukurta specifinė sistema - savotiškas ūkinių reiškinių bei procesų aprašymo metodas - nacionalinė sąskaityba. Ji yra specializuotos apskaitos nacionaliniu mastu pagrindas. Ūkinių reiškinių ir procesų daugiaspektriškumas, galiausiai ir pati nacionalinė sąskaityba yra neatsiejama nuo to, kas ūkio statistiką daro savita. Šiuo savitumu yra ūkio statistikos metodai, tarp kurių išskirtinis vaidmuo tenka statistiniam identifikavimui. The economic statistics is the economical statistical calculation. The economic statistics have special methods. They are statistical identification, statistical classification, statistical balance and other economical calculations, factorial index analysis, calculation using econometric methods. To detect macroeconomic occurrence, to describe and to research this occurrence demands a special procedure, special methods of economic statistics, statistical balance and other economical calculations - die national account. Special methods of economic statistics are important to identical process of Economics State. The most important of special methods is statistical identical. This method is basis all economical - statistical calculations. The historical development of the practice of economic statistics in Lithuania is interesting.

Vilniaus universiteto ekonomikos fakultete laiko tėkmėje būta visko. Rasime ir programą, kuri buvo skirta statistiko – specialisto rengimui. Specialisto, atitikusio statistikos suvokimą taip, kaip tai nebuvo suvokiama daugelyje Pasaulio valstybių. Per visą šios specialybės studentų rengimo ekonomikos fakultete laikotarpį, apėmusį 1971 – 1995 m., jų skaičius svyravo 25 žmonių ribose. Specialistų - statistikų rengimo laikotarpį galime sąlyginai suskirstyti į du laiko tarpus: 1971 – 1990 m. m. ir 1990 – 1995 m. m. Pirmajame iš paminėtų etapų mokymo planuose “ekonominis – aprašomasis” pradas. Antruoju etapu specialistų rengime akcentuojamas “matematinis – ekonominis – aprašomasis” pradas. 1990 – 1995 m. laikotarpis yra didelių permainų specialistų – statistikų rengime metas. Tai sudėtingas laikotarpis, pareikalavęs pastangų ne tik ekonomikos fakulteto buvusios statistikos katedros narių, bet ir statistikos specialybę studijuojančių. Mūsų valstybės raidos istorinės realijos nulėmė statistikos specialybės likimą ekonomikos fakultete. Statistikos specialybės populiarumas laipsniškai mažėjo ir galiausiai ši specialybė išnyko iš ekonomikos fakulteto studijų programų tarpo. Šios dienos realija: statistikos praktika – tai ekonominiai – statistiniai skaičiavimai, kurių pagrindas statistikos, kitų mokslų ir specifiniai metodai, ekonominiai – statistiniai skaičiavimai, kurių kokybė neatsiejama nuo šios srities specialistų. Tokius specialistus rengia Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakultetas. The history of the Faculty of Economics of Vilnius University is rich in many events. It contains a syllabus for training statisticians–specialists the way they were defined in very few states of the world. Throughout the entire period of training students under this syllabus from 1971 to 1995, an average number of students was roughly 25. The period of training specialists-statisticians can be split into two stages: 1971 – 1990 and 1990 – 1995. During the first the syllabus was dominated by an “economic-descriptive” approach, whereas during the second stage “the mathematical-economic-descriptive” approach was followed. The period of 1990 – 1995 saw many changes in the syllabus of specialists-statisticians. It was a difficult period which called for many joint efforts of professors and students. The historical events of our country affected the fate of statistical studies in the Faculty of Economics. Statistics was gradually losing its appeal and eventually it has been wiped out from the list of syllabuses taught at the Faculty of Economics. The current state of play: practical statistics made up of statistical calculations based on the methods of statistics, other branches of science and specific methods, economic-statistical calculations, whose quality is closely linked to specialists of this field. Such specialists are currently trained at the Faculty of Mathematics and Information Sciences of Vilnius University.

Straipsnyje mėginama panagrinėti atskirą ekonominių statistinių skaičiavimų sritį – ūkio racionalumo ekonominį statistinį tyrimą, pabandyti nustatyti ūkio produktyvumo statistinio identifikavimo kryptis, suformuluoti tyrimų indeksų metodų nuostatas, atlikti eksperimentinio lygmens skaičiavimus. [...] Ūkio statistika tiria masinių ūkinių reiškinių kiekybę. Ūkio statistika – tai ekonominiai statistiniai skaičiavimai. Skaičiavimai, kurių atskaitos taškas yra statistinis identifikavimas, – vienas svarbiausių ūkio statistikos metodų. Ūkis yra sudėtinga sistema, kurios racionalumas ar neracionalumas yra specifinis reiškinys. Jį sintetiškai identifikuoja šalies bendrasis vidaus produktas – apibendrinantis, absoliutinės formos rodiklis. Imant prielaidą, kad ūkio racionalumas labiau asocijuojasi su įtrauktų į ūkinę apyvartą veiksnių produktyvumu, galima siekti tai identifikuoti. Klasikiniu atveju, pagrindiniais į ūkinę apyvartą įtrauktais veiksniais yra ekonomiškai aktyvūs gyventojai ir nacionalinis turtas. Atsižvelgus į šį momentą, galima išskirti nacionalinio turto produktyvumą ir bendrojo vidaus produkto kiekį tenkantį vienam ekonomiškai aktyviam gyventojui (ekonomiškai aktyvių gyventojų produktyvumą). Nacionalinio turto produktyvumo ekonominiams statistiniams skaičiavimams gali būti panaudotas indeksų metodas. Eksperimentiniai skaičiavimai rodo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto produktyvumo pokyčių poveikiui bendrojo vidaus produkto pasikeitimui įvertinti gali būti naudojamas faktorinės indeksų analizės metodas The article aims at analysing a separate field of statistical calculations – economic statistic research of economy rationality. It also tries to identify directions in statistical identification of the economy productiveness, to form provisions of research indexes, methods and experimental calculations. The economy statistics analyses the quantity of mass economic phenomena. Economy statistics is economic statistical calculations. The starting point of these calculations is statistical identification – one of the key methods of economy statistics. Economy is a complex system, the rationality or irrationality of which is a specific phenomenon. It is synthetically identified by the national gross domestic product – a generalising and absolute indicator. Assuming that the rationality of economy is more related to the productivity of factors involved in the economic turnover, it can be identified. In the classical case, the key factors involved in the economic turnover are economically active residents and national property. Bearing in mind the above moment, the productivity of national property and the quantity of the gross national product per one economically active resident can be defined. The method of indexes can be used for economic statistical calculations of productivity of national property. Experimental calculations indicate that the method of factor analysis of indexes can be used to evaluate the impact of changes in the productivity of state owned property on changes of the gross national product.

Nepilnas dešimtmetis patirties, kurią nacionalinio turto skaičiavimuose yra sukaupęs Lietuvos statistikos departamentas. Paradoksalu, bet šalyje dar ir dabar iš esmės nėra nacionalinio turto valdymo koncepcijos. Priežasčių tam buvo ir yra daug: nacionalinio turto samprata, jo statistinio identifikavimo tvarka ir t.t. Laiko tėkmėje susiformavo nuostatos, kad nacionalinis turtas gali būti aiškinamas “plačiai ir "susiaurintai", kad jis gali būti apskaičiuojamas natūriniu - daiktiniu ir "turtiniu", finansiniu aspektais. Tai ir yra nacionalinio turto statistinio identifikavimo krypsniai. Lietuvoje nacionalinio turto skaičiavimų praktika (pirmi bandymai 1988-1989 m.) paremta statistikos metodologijos savitumais, laiko tėkmėje atspindėjusiais tai, kas konkrečiam tarpsniui labiausiai buvo būdinga. Praktika savita tuo, kad Lietuvos statistika iš esmės apima tik dalį šalies turto. Negalima nepaminėti fakto, kad nerasime svaresnių nacionalinio turto produktyvumo vertinimų, nerasime jo atnešamos ar neatnešamos naudos vertinimų. Bendru atveju, nacionalinio turto produktyvumas gali būti identifikuotas bendrojo vidaus produkto ir nacionalinio turto santykiu. Panašiai viso turto produktyvumui gali būti apskaičiuoti ir daliniai rodikliai, kurie rodys atskirų nacionalinio turto sudėtinių dalių produktyvumo lygį, sudėtines dalis sudarančių elementų produktyvumo lygį. Kitos nacionalinio turto produktyvumo tyrimo kryptimis gali būti: - ekonomikos sektoriaus turto produktyvumas; - ūkinės (ekonominės) veiklos turto produktyvumas; - privačios ir valstybinės nuosavybės turto produktyvumas. The Lithuanian Department of Statistics has less than a decade of experience in calculating national assets. It is paradoxical that no concept of national asset management has been developed yet. As time went by national assets were defined in a „broad“ or „narrow“ sense, they were calculated in kind or in monetary terms. All these ideas reflect different trends in the statistical identification of national assets. In Lithuania the practice of calculating national assets (first attempts dating back to 1988-1989) is based on particular features of statistical methodology which reflected peculiarities of individual periods. The practice is somewhat peculiar in the sense that the Lithuanian statistics covers only part of the national assets. We have to mention the fact that there are no more sophisticated appraisals of national assets productivity, or its benefit (if any). In a most general case, national asset productivity can be identified as a ratio of gross domestic product to national assets. Similarly, with regard to aggregate productivity of all assets only partial indicators can be calculated which will illustrate productivity levels of individual components of the national assets. Other axes of research in the productivity of national assets could be: - productivity of assets of the economic sector; - productivity of assets of economic activities; - productivity of assets held in private and public property.

Problema. Statistika yra mokslas, kurio svarba ir vaidmuo žinių visuomenės koncepcijos bazėje neabejotinas. Vargu ar atsirastų neigiančių šio mokslo studijų reikalingumą, neigiančių statistikos mokslo žinių būtinumą valdant ekonominius ir socialinius procesus. Kita vertus, ką slepia žodžiai „statistikos studijos"? Tyrimo tikslas yra pateikti atsakymų į šį klausimą variantus, daugiau dėmesio kreipiant Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto buvusios padėties rengtų specialistų statistikų studijų turinio aptarimui, tai siejant su bendresne - statistikos studijų vieta - universitetinėse studijų programose problema. Problemos ištyrimo laipsnis. Lietuvos specialioje literatūroje pateikiami atskiri problemos komponentai ir jų sprendiniai. Nėra išsamesnių, kompleksiškai sprendžiančių problemą bandymų ar orientuotų bandymų, tokių, kurie atsispindi čia nagrinėjamą temą. Tyrimo praktinė reikšmė ne tik ta, kad aptarta ir įvertinta buvusi padėtis problemos kontekste, bet ir ta, kad tyrimu apibrėžtos perspektyvos. The history of Vilnius University is voluminous. One interesting moment is the preparation of Statistics specialists. This fact is a characteristic feature to the Soviet period. If reflects the understanding of statistical science. This fact is illustrated by relevant subjects: Theory of Probability and Mathematical Statistics; General Theory of Statistics; Statistics of Demography; Statistics of Industry; Statistics of Agriculture; Statistics of Commerce; Statistics of Constructions and other subjects. This list of subjects reflects the curricula used for preparation of statistical specialists. Characteristic feature and interesting moment in preparation of statistical specialists in the Faculty of Economics was not only the fact that preparation of statistical specialists satisfies the requirements for the period, not only the fact that it reflects the understanding of the science of statistics, but also the necessity of preparation of statistical specialists for the practice of statistics. Finally, it is important to train statistical specialists to use the statistical research methodology.

Straipsnyje aptariami ūkinių veiklų struktūros pokyčių statistinio identifikavimo klausimai. Struktūros pokyčiai gali būti identifikuoti paprastaisias ir apibendrinančiais indikatoriais. Apibendrinantys indikatoriai gali būti įvairūs. Straipsnyje aptariamos apibendrinančio indikatoriaus sudarymo problemos, įvertinami ūkinių veiklų pridėtinių verčių struktūros pokyčiai Lietuvoje. The changes of the structure of economic activity can be detected by research gross domestic product (GDP) - one of the main economical indicators. Date of microeconomic and macroeconomic occurrence, of GDP has different structure. Economical and statistical count the change a structure of date is important problem for science and practice of statistics. Can be two cases of indicators the change a structure: simple and general. First case consists the absolute and relational indicators. In basis of caunt lie the simple methods. This case hasn't a problem. The caunt of general indicators can be various. First of all, identical the change an structure by measures of variation. That can by the average absolute deviation and the standard deviation. A formula the average absolute deviation must be change. In basis of change lie a part of indicators or another of population in percent. Such an indicator is more exact than standard deviation, and it exactly reflects the change. Another way to identify the general changes in a structure is to use the procedures to detect degree of a change in a forecast project. The research procedures used to detect degree of a change shows that an indicator can be a coefficient of H. Theil. A formula of this indicator will be a model to form another an indicator.

Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos balansų statistikos istorija. Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos statistiko Albino Rimkos išskirtus 7 statistikos mokslą charakterizuojančius punktus, kurie iliustruoja XX a. I pusės istorinių dalykų matymą. Nepriimtina tai, jog A. Rimka tapatino ar kitaip gretino statistiką ir ūkio statistiką, kuri yra ekonominiai statistiniai skaičiavimai. Neįmanoma sukurti ūkio statistikos teoriją ir nustatyti reikalavimus ūkio ir socialinės statistikos praktikai. Nepaisant to, postūmį kurti ūkio statistikos teoriją ir nustatyti tikslius reikalavimus ūkio ir socialinės statistikos praktikai suteikė pirmieji XX amžiaus dešimtmečiai. Išskiriami ūkio statistikos, o tarp jos ir balansų statistikos XX šimtmečio raidos etapai Lietuvoje. Valstybės statistikos susiformavimo laikotarpis (1918 02 16–1939 08 01), izoliacijos nuo pasaulinės ekonominės minties laikotarpis (1939 08 01 – 1990 03 11), prarastų vertybių atkūrimo laikotarpis (1990 03 11–iki šių dienų). Taip pat išskiriami 4 nacionalinių sąskaitų sistemos (NSS) laikotarpiai ir pateikiama raidos schema. Balansiniai skaičiavimai iki NSS sukūrimo (iki 1938 m.), NSS atsiradimas ir įteisinimas tarptautiniu mastu (1938–1953 m.), NSS tobulinimas ir individualių, iliustruojančių šalių grupių ar regionų ypatumus NSS standartų kūrimas (1953–1979 m.), nacionalinių sąskaitų sistemos tapimas dominuojančia balansinių skaičiavimų sistema (1979 m.–iki šių dienų). Kiekvienas istorinis tarpsnis buvo savitas, pamažu vedęs prie balansinių skaičiavimų sąvokų susiformavimo, jų sukonkretinimo, prie universalios ir viską apimančios balansinių skaičiavimų sistemos. The article reviews balance-of-payments statistics history of Lithuania. Attention is paid to 7 points characterising the science of statistics distinguished by Lithuanian statistician Albinas Rimka, which illustrate the view of history of the first half of the XXth century. It is unacceptable that A. Rimka equated or otherwise compared statistics and agricultural statistics, which is economic statistical calculations. It is impossible to create a theory of agricultural statistics and to set requirements for agricultural as well as social statistics practice. Nevertheless, the first decades of the XXth century provided an impetus for the creation of the theory of agricultural statistics and introduction of precise requirements for agricultural and social statistics practice. Stages of development of agricultural statistics, including balance-of-payments statistics, in Lithuania in the XX century are distinguihed. Period of formation of state statistics (16 02 1918 – 01 08 1939), period of isolation from global economic thought (01 08 1939 – 11 03 1990), period of restoration of lost values (11 03 1990 – to this day). Also 4 periods of System of National Accounts are distinguished and development scheme is presented. Balance calculations before the creation of the System of National Accounts (until 1938), emergence of the System of National Accounts and international legitimation (1938–1953), improvement of the System of National Accounts as well as development of individual standards of the System of National Accounts which illustrate characteristics of groups of coutries or regions (1953–1979), System of National Accounts turning into a prevailing system of balance calculations (1979 - to this day). Every historical period was distinctive, slowly leading to the formation of balance calculations' concepts, their concretization, to universal and inclusive system of balance calculations.