Search

Objectives Data on consumption of tetracyclines, sulphonamides and trimethoprim, and other antibacterials were collected from 30 EU/European Economic Area (EEA) countries over two decades. This article reviews temporal trends, seasonal variation, presence of change-points and changes in the composition of main subgroups of tetracyclines, sulphonamides and trimethoprim and other antibacterials. Methods For the period 1997–2017, data on consumption of tetracyclines (ATC group J01A), sulphonamides and trimethoprim (ATC group J01E), and other antibacterials (ATC group J01X) in the community and aggregated at the level of the active substance, were collected using the WHO ATC/DDD methodology (ATC/DDD index 2019). Consumption was expressed in DDD per 1000 inhabitants per day and in packages per 1000 inhabitants per day. Consumption of tetracyclines, sulphonamides and trimethoprim, and other antibacterials was analysed based on ATC-4 subgroups and presented as trends, seasonal variation, presence of change-points and compositional changes. Results In 2017, consumption of tetracyclines, sulphonamides and trimethoprim, and other antibacterials in the community expressed in DDD per 1000 inhabitants per day varied considerably between countries. Between 1997 and 2017, consumption of tetracyclines did not change significantly, while its seasonal variation significantly decreased over time. Consumption of sulphonamides and trimethoprim significantly decreased until 2006, and its seasonal variation significantly decreased over time. The consumption of other antibacterials showed no significant change over time or in seasonal variation. Conclusions Consumption and composition of tetracyclines, sulphonamides and trimethoprim, and other antibacterials showed wide variations between EU/EEA countries and over time. This represents an opportunity to further reduce consumption of these groups in some countries and improve the quality of their prescription.

Straipsnyje analizuojamas tarpsektorinis bendradarbiavimas sveikatos netolygumų srityje, įgyvendinant „Sveikata visose politikose“ principą. Šio straipsnio tikslas – įvertinti ministerijų ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų specialistų požiūrį į tarpsektorinį bendradarbiavimą sveikatos netolygumų srityje. 2015 m. kovo – balandžio mėn. atliktas kiekybinis tyrimas, taikant anketinės apklausos metodą. Tyrimo duomenimis, didžioji dalis sveikatos sektoriaus ir kitų sektorių specialistų pažymėjo apie aktyvų bendradarbiavimą su savo ir ne savo veiklos srityse veikiančiomis įstaigomis, įgyvendinant veiklos krytis, tačiau šių sektorių specialistai rečiau nurodė apie įstaigų bendradarbiavimą sveikatos netolygumų srityje. Sveikatos sektoriaus specialistai pažymėjo, kad jų įstaigos sveikatos netolygumų srityje aktyviai bendradarbiauja su sveikatos sektoriumi, be to, bendradarbiavimas vystomas su socialiu, švietimo bei aplinkos sektoriais. Kitų sektorių specialistai nurodė, kad aktyvus bendradarbiavimas sveikatos netolygumų srityje vyksta su socialiniu sektoriumi, taip pat bendradarbiaujama su teisėsaugos bei švietimo sektoriais. Pagrindinėmis tarpsektorinio bendradarbiavimo formos sveikatos netolygumų srityje išlieka dalyvavimas darbo grupių, komisijų arba komitetų veikloje ir strateginių dokumentų arba teisės aktų rengimas. This article focuses on inter-sectoral collaboration in the area of health inequalities by implementing health in all policies approach. The aim of the study was to assess the attitudes of the specialists of different ministries and institutions subordinated to the Ministry of Health towards inter-sectoral collaboration in health inequalities. A cross sectional questionnaire survey was performed in March–April, 2015. Based on the results, the most of specialists of the health and non-health sectors noted about close collaboration with institutions operating in the same and different areas in order to implement institutional actions, however, specialists of both sectors rarely reported institutional collaboration in the area of health inequalities. Specialists of the health sector emphasized strong institutional collaboration within the health sector in health inequalities, besides, they collaborated with social, education and environmental sectors. Non-health sector institutions were involved in strong collaboration with social sector moreover they collaborated with justice and education sectors. The main forms of intersectoral collaboration in reducing health inequalities were participation in working groups, commissions or committees and development of strategic documents or legislation.

Research shows that the interaction between the weather conditions and human health exists and this interaction has a very wide range, from subjective well-being to death. With respect to reactions to weather variations, people can be divided into weather-resistant and weather-sensitive. However, there is the lack of standardised tools to evaluate weather sensitivity. People with heart disease and people with sensitive nervous system are considered to be more sensitive to weather change than others. There are evidences that psychological distress and Type D personality are both associated with development and progression of coronary artery disease. Also, it is hypothesized that individual differences such as personality traits may have an effect on sensitivity to weather. The aim of this study was to examine and to evaluate associations between weather parameters and subjective well-being of patients with coronary artery disease. The objectives of the study: 1) to examine the validity of Type D personality assessment instrument used in this study; 2) to develop and test the psychometric properties of self-assessment diary for weather sensitivity in patients with coronary artery disease; 3) to evaluate associations between the subjective well-being of patients with coronary artery disease and the weather parameters; 4) to evaluate associations between anxiety, depression and personality and the subjective weather-related well-being in patients with coronary artery disease. Moksliniai tyrimai rodo, kad egzistuoja sąveika tarp orų pokyčių ir žmonių sveikatos ir ši sąveika sudaro labai platų spektrą – nuo subjektyvios savijautos pablogėjimo iki mirties. Dėl reakcijų į orų pokyčius, žmonės gali būti suskirstyti į dvi grupes – jautrius orų pokyčiams ir atsparius. Tačiau standartizuotų instrumentų, kurie leistų įvertinti jautrumą orams ir atskirti jautrius orų pokyčiams asmenis, ypač skirtingų susirgimų grupėse, trūksta. Sergantieji širdies ligomis ir asmenys išgyvenantys psichologinį distresą priskiriami prie vienų iš jautriausių orų pokyčiams. Įrodyta, kad tiek psichologinis distresas, tiek asmenybės D tipas yra susiję su išeminės širdies ligos išsivystymu ir progresavimu. Be to, pastaraisiais metais keliamos hipotezės, kad individualūs skirtumai, tokie kaip asmenybės bruožai, taip pat gali įtakoti jautrumą orams. Darbo tikslas buvo išnagrinėti ir įvertinti sergančiųjų išemine širdies liga subjektyvios savijautos sąsajas su orais ir jos ryšį su asmenybės bruožais, nerimo ir depresijos simptomais. Darbo uždaviniai: 1) validizuoti tyrime naudojamą instrumentą asmenybės D tipui vertinti; 2) sukurti savikontrolės dienyną jautrumui orams įvertinti ir atlikti jo psichometrinę analizę; 3) nustatyti sąsajas tarp sergančiųjų išemine širdies liga subjektyvios savijautos ir orų, 4) įvertinti sergančiųjų išemine širdies liga subjektyvios orų sąlygotos savijautos sąsajas su nerimu, depresija ir asmenybės bruožais.

Disertacijoje analizuojami pusantrų metų amžiaus kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai bei juos prognozuojantys biomedicininiai, psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Atliktas perspektyvusis kohortinis kūdikių, gimusių 2009 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais LSMU ligoninėje Kauno klinikose, tyrimas. Duomenys surinkti vykdant tris tyrimo etapus: (1) ligoninėje surinkti biomedicininiai duomenys bei atlikta anketinė motinų apklausa, (2) atlikta anketinė motinų apklausa kūdikiams sulaukus trijų mėnesių amžiaus ir (3) anketinė motinų apklausa kūdikiams sulaukus pusantrų metų amžiaus. Pusantrų metų amžiaus kūdikių emocijų ir elgesio sunkumai buvo įvertinti naudojant Vaiko elgesio aprašo (CBCL/1½–5) (Achenbach, Rescorla, 2000) Lietuvoje adaptuotą ir standartizuotą versiją (Jusienė, Raižienė, 2006). Emocijų ir elgesio sunkumai buvo labiau išreikšti kūdikiams, kurie gimė atliekant cezario pjūvį bei kurių fiziologinė būklė po gimimo nebuvo optimali. Tyrimas atskleidė tokių psichologinių ir socialinių veiksnių svarbą prognozuojant emocijų ir elgesio sunkumus, kaip sudėtingas motinos emocinis nėštumo priėmimas, negatyviai motinos vertinami santykiai su vyru / partneriu nėštumo metu, dažnas motinos negatyvių emocijų patyrimas, dideliu nerimu dėl vaiko pasižymintis motinos pogimdyminis prieraišumas ir nelanksčios, į tėvus orientuotos motinos nuostatos kūdikio auginimo atžvilgiu. Disertacijoje taip pat analizuojamos ir aptariamos tirtų biomedicininių, psichologinių ir socialinių veiksnių... [toliau žr. visą tekstą] The Dissertation analyses infants’ emotional and behavioral problems at the age of 1.5 years and their predictive biomedical and psychosocial factors. The Dissertation is based on data from prospective birth-cohort study. Study participants were infants born in the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Kauno Klinikos from May to September in 2009. The analysis included the data from three stages of the study: (1) biomedical data during and after childbirth and a questionnaire survey given to mothers 2 to 3 days after childbirth in hospital, (2) questionnaire survey of mothers three months postpartum, and (3) questionnaire survey of mothers 1.5 years postpartum. Emotional and behavioral problems were more expressed in infants born via caesarean section and whose physiological functioning after birth was not optimal. Study also revealed the importance of such psychosocial predictors of emotional and behavioral problems as complicated emotional acceptance of pregnancy, poor couple’s relationship during pregnancy, frequent negative maternal emotions, maternal postpartum attachment characterized by high anxiety regar¬ding child, and inflexible and parent-oriented attitudes toward infant-rearing. The associations between biomedical and psychosocial factors are also analyzed and discussed.

Disertacijoje analizuojama informuoto asmens sutikimo įgyvendinimo klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose problema. Pateiktos informacijos supratimas yra viena svarbiausių asmens apsisprendimo dalyvauti klinikiniame tyrime sąlygų. Moksliname darbe vertinamas pacientų, dalyvaujančių placebu kontroliuojamuose klinikiniuose vaistinio preparato tyrimuose Lietuvoje (toliau – klinikinių tyrimų dalyviai), informuotumas apie klinikinius tyrimus, akcentuojant informuotumą apie klinikiniuose tyrimuose taikomus mokslinius metodus (placebo kontrolę, dvigubą aklumą, atsitiktinį tiriamųjų grupių sudarymą). Klinikinių tyrimų dalyvių informuotumas buvo tiriamas atliekant anoniminę apklausą. Mokslinio darbo rezultatai parodė, kad teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas klinikinių tyrimų dalyvių informuotumui, tačiau jų informuotumas yra nepakankamas. Respondentai buvo geriau informuoti apie klinikinių tyrimų dalyvių teises nei apie klinikinių tyrimų metodologiją, tačiau informuotumas apie klinikinių tyrimų metodologiją yra svarbesnė prielaida bendram informuotumui. Dauguma klinikinių tyrimų dalyvių nesuprato vieno ar daugiau iš trijų pagrindinių klinikiniuose tyrimuose taikomų mokslinių metodų (placebo kontrolės, dvigubo aklumo, atsitiktinio tiriamųjų grupių sudarymo) ir buvo linkę suteikti jiems terapinę reikšmę. Tyrimo rezultatai sudaro prielaidas kryptingam klinikinių tyrimų dalyvių informuotumo gerinimui, informacijos apie klinikinius tyrimus viešinimui. The dissertation aims to analyse the problem of informed consent in clinical drug trials. Understanding of the provided information is one of the basic components of a person’s sound and informed decision to participate in a clinical trial. Our research evaluated informedness about clinical trials of patients participating in clinical drug trials in Lithuania, with emphasis on the informedness about key elements of clinical trial design (placebo-control, double-blindness, and randomisation). An anonymous survey of patients participating in clinical drug trials was conducted for the purposes of this study. The results of the study reveal that the legal framework sets the basis for adequate informedness about clinical trials of clinical trial participants, however, patients participating in placebo-controlled clinical trials are insufficiently informed about clinical trials. Patients participating in placebo-controlled clinical trials are better informed about the rights of clinical trial participants than about clinical trial design, however, informedness about design is a more important condition for overall informedness. The majority of placebo-controlled clinical trial participants do not understand at least one of the three key elements of clinical trials design and they tend to interpret the scientific methods used in clinical trials therapeutically.

Krūties vėžys yra dažniausia moterų liga, kuriai būdingi dideli sergamumo ir mirtingumo rodikliai. Visame pasaulyje krūties vėžys tarp moterų sudaro apie 23 proc. visų vėžio formų. Dėl mirčių nuo krūties vėžio visuomenė praranda daugybę gyvenimo metų: Ispanijos moterys dėl šio susirgimo per metus netenka 58 800, o Japonijos – 255 046 gyvenimo metų. Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1500 moterų, iš jų – beveik pusė (46,4 proc.) – darbingo amžiaus, tačiau iki šiol nėra paskelbta sveikatos ekonomikos darbų, nagrinėjančių krūties vėžio kaštus ir išeitis. Atliktas tyrimas – pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, jo metu gauti rezultatai sudaro prielaidas sveikatos technologijų ekonominiam vertinimui, tolimesnei krūties vėžio stebėsenai, efektyvesniam išteklių paskirstymui bei sergančiųjų gyvenimo kokybės gerinimui. Tyrimo metu atliktas duomenų bazių sujungimo galimybių įvertinimas. Remiantis gautais rezultatais gali būti koreguojama mokėjimo už krūties vėžio gydymo paslaugas sistema. Taikant savalaikes modernias ankstyvosios diagnostikos priemones, galima diagnozuoti kuo daugiau ankstyvųjų krūties vėžio stadijų atvejų. An estimated 180,000 new cases of breast cancer occur in Europe every year. According to WHO, BC causes about 77,000 deaths in the world every year. The disease accounts for 58,800 years of life lost per year in Spain and 255,046 years of life lost in Japan. It is the first research performed in Lithuania during which the evaluation of the possibility of pooling different databases has been performed; obtained results set preconditions for economic evaluation of health technologies, further monitoring of BC, more effective allocation of resources, and improvement health-related quality of life of patients. On the basis of these results, modifications in health care payment system can be developed. Considering clinical and molecular properties of tumour, effective treatment with fewer side effects might be administered – with the aim to help women to control the disease, return to active life, and enhance health-related quality of life.

Tyrimo tikslas - nustatyti hospitalinių infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo ir struktūros ypatumus Lietuvos slaugos ligoninėse. Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti hospitalinių infekcijų paplitimą ir struktūrą slaugos ligoninėse. 2. Nustatyti hospitalinių infekcijų rizikos veiksnių paplitimą. 3. Aprašyti skirtų antibakterinių vaistų paplitimą spektrą slaugos ligoninėse. 4. Įvertinti ryšį tarp rizikos veiksnių ir hospitalinės infekcijos. Tyrimo metodai ir apimtis. Atliktas aprašomasis vienmomentinis paplitimo tyrimas. Tyrime dalyvavo dvidešimt viena slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, ištirti 1380 pacientų. Tyrimas buvo atliktas pagal vienmomentinio paplitimo tyrimo metodiką, infekcijos buvo nustatomos ir diferencijuojamos į hospitalines ir visuomenėje įgytas, pagal hospitalinių infekcijų registravimo kriterijus. Duomenų tvarkymui ir analizei naudoti SPSS bei Winpepi statistiniai paketai. Rezultatai. Nustatytas 6,1% hospitalinių infekcijų paplitimas. Didžiausią dalį visų HI sudarė apatinių kvėpavimo takų (62,5%) bei odos ir minkštųjų audinių infekcijos (21,7%). HI paplitimas ligoninėse esančiose apskričių centruose (7,6%) buvo didesnis nei rajonų ligoninėse (3,3%) (p

Darbo tikslas - Ištirti ir įvertinti visuomenės vaistinės pacientų gaunamą farmacinę ir sveikatinimo informaciją. Tiksli, teisinga ir savalaikė informacija apie vaistus ir sveikatos stiprinimą yra svarbus sveikatos priežiūros ir saugaus vaistų vartojimo komponentas. Šiandien pacientams yra prieinama daug rašytinių, vaizdinių ir interaktyvių informacijos šaltinių. Dalis pacientus pasiekiančios informacijos gali būti dviprasmiška ar netgi klaidinanti. Itin svarbu, kad prieš priimdami svarbus gydymosi sprendimus pacientai pasikonsultuotų su atitinkamą išsilavinimą turinčiu sveikatos priežiūros specialistu. Vaistininkai – lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai. Ši pozicija įpareigoja suteikti pacientams reikalingas žinias apie vaistus ir sveikatą. Mūsų tyrimo metu buvo taikyti skirtingos prigimties mokslinės informacijos rinkimo kiekybiniai metodai – apklausa, stebėjimas ir slapto pirkėjo tyrimas. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad visuomenės vaistinėms pacientams vaistinėje suteikiamos konsultacijos apimtis ir trukmė priklauso nuo įsigyjamo vaisto tipo, vaistų kiekio, paciento amžiaus, lyties, jų aktyvumo (užduodamų klausimų). Informacija dažniausiai suteikiama vaistininko iniciatyva taikant diversifikuotus informacijos pateikimo būdus. Pacientams ne tik suteikiama informacija apie įsigyjamus vaistus, bet taip pat ir atsakoma į jų klausimus apie ligas bei gydymosi alternatyvas. The aim of the study is to evaluate the medicine and health information received by the community pharmacy patients. Objectives: To evaluate the patients’ attitude towards the pharmacist as the source of information about the health care and medications; to compare the patients’ attitude towards their doctors and pharmacists as the sources of the information about medicines; to determine the importance of the drug usage problem among the pharmacy clients and the correlation between the proper use of the medications and the information given by the pharmacists; to analyze the aspects and the ways of the information about drugs given at the pharmacies; to determine factors which influence the amount of received information by community pharmacy patients; to detect what part of the pharmacy patients give questions to the pharmacist; to analyze what factors influence community pharmacy patient satisfaction; to reveal whether the pharmacists, while delivering extra health care services, also use the possibility to spread the health promotion information. Evaluation of the medicine and health information was performed with a complex of various sociological methods such us questionnaire, participant observation and secret standardized patient.

There are about 1500 cases of Lyme borreliosis (LB) registered annually in Lithuania, the average morbidity rate was 34/100 000 in 1991-2006. The high incidence of LB determines the high attention to the epidemiological situation. The analysis of the diseases patterns and causative factors is needed for management of the situation, development of disease preventive strategies, improving the diagnostics, providing recommendations and etc. The aim of the study is to assess epidemiological patterns of LB and the main factors (natural-climatic and social) leading to them in Lithuania 1995-2006. In this study LB incidence trends and risk factors are evaluated, correlation of various risk factors with LB incidence and abundance of ticks are assessed, the prevalence of tick bites and risk factors among the population are determined. This study has evaluated the possible ecological significance of newly formed biotope‘s to the LB spread. After molecular tests the prevalence and genotypes of Borrelia in Ixodes ricinus nymphs collected from different biotopes was determined. This study succeeded to detect until now not detected in Lithuania Borrelia miyamotoi belonging to relapsing fever group. The study results showed that nymps’ infectivity in Lithuania is 14.8%. The climatic (air temperature and snow cover) risk factors are the most important ones influencing the LB. LB natural habitat has the property to expand at the expense of areas where the incidence rate was previously low. Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 susirgimų Laimo borelioze (LB), 1991-2006 m. vidutinis sergamumo rodiklis buvo 34/100 000 gyventojų. Aukštas sergamumo LB lygis sąlygoja didelį dėmesį šios ligos epidemiologinei situacijai. Jos dėsningumų ir priežastinių veiksnių analizė reikalinga situacijos valdymui, planuojant ir rengiant prevencines strategijas, gerinant diagnostiką, teikiant rekomendacijas visuomenei ir kt. Šio darbo tikslas – įvertinti LB epidemiologinius dėsningumus ir juos sąlygojančius svarbiausius veiksnius (gamtinius-klimatinius ir socialinius) Lietuvoje 1995–2006 m. Darbe išnagrinėti ir aprašyti LB sergamumo dėsningumai, įvertintos sergamumo tendencijos, atlikta LB rizikos veiksnių analizė ir nustatytos sąsajos su LB sergamumu ir erkių gausa, nustatytas erkių įkandimų ir rizikos veiksnių paplitimas tarp Lietuvos gyventojų. Šiame darbe įvertinta naujai susiformavusių biotopų galima ekologinė reikšmė LB plitimui, atlikus molekulinius tyrimus, nustatytas borelijų paplitimas ir genotipai Ixodes ricinus nimfose, surinktose skirtinguose biotopuose bei išaiškinta nauja, iki šiol Lietuvoje neaptikta grįžtamosios karštinės borelijų grupei priklausanti Borrelia miyamotoi. Šio darbo rezultatai parodė, kad nimfų infekuotumas Lietuvoje yra 14,8 proc.; svarbiausi sergamumą LB sąlygojantys rizikos veiksniai yra klimatiniai (vidutinė oro temperatūra bei sniego danga); LB gamtinis arealas turi savybę plėstis teritorijų, kuriuose sergamumas anksčiau buvo žemas, sąskaita.

Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 susirgimų Laimo borelioze (LB), 1991-2006 m. vidutinis sergamumo rodiklis buvo 34/100 000 gyventojų. Aukštas sergamumo LB lygis sąlygoja didelį dėmesį šios ligos epidemiologinei situacijai. Jos dėsningumų ir priežastinių veiksnių analizė reikalinga situacijos valdymui, planuojant ir rengiant prevencines strategijas, gerinant diagnostiką, teikiant rekomendacijas visuomenei ir kt. Šio darbo tikslas – įvertinti LB epidemiologinius dėsningumus ir juos sąlygojančius svarbiausius veiksnius (gamtinius-klimatinius ir socialinius) Lietuvoje 1995–2006 m. Darbe išnagrinėti ir aprašyti LB sergamumo dėsningumai, įvertintos sergamumo tendencijos, atlikta LB rizikos veiksnių analizė ir nustatytos sąsajos su LB sergamumu ir erkių gausa, nustatytas erkių įkandimų ir rizikos veiksnių paplitimas tarp Lietuvos gyventojų. Šiame darbe įvertinta naujai susiformavusių biotopų galima ekologinė reikšmė LB plitimui, atlikus molekulinius tyrimus, nustatytas borelijų paplitimas ir genotipai Ixodes ricinus nimfose, surinktose skirtinguose biotopuose bei išaiškinta nauja, iki šiol Lietuvoje neaptikta grįžtamosios karštinės borelijų grupei priklausanti Borrelia miyamotoi. Šio darbo rezultatai parodė, kad nimfų infekuotumas Lietuvoje yra 14,8 proc.; svarbiausi sergamumą LB sąlygojantys rizikos veiksniai yra klimatiniai (vidutinė oro temperatūra bei sniego danga); LB gamtinis arealas turi savybę plėstis teritorijų, kuriuose sergamumas anksčiau buvo žemas, sąskaita. There are about 1500 cases of Lyme borreliosis (LB) registered annually in Lithuania, the average morbidity rate was 34/100 000 in 1991-2006. The high incidence of LB determines the high attention to the epidemiological situation. The analysis of the diseases patterns and causative factors is needed for management of the situation, development of disease preventive strategies, improving the diagnostics, providing recommendations and etc. The aim of the study is to assess epidemiological patterns of LB and the main factors (natural-climatic and social) leading to them in Lithuania 1995-2006. In this study LB incidence trends and risk factors are evaluated, correlation of various risk factors with LB incidence and abundance of ticks are assessed, the prevalence of tick bites and risk factors among the population are determined. This study has evaluated the possible ecological significance of newly formed biotope‘s to the LB spread. After molecular tests the prevalence and genotypes of Borrelia in Ixodes ricinus nymphs collected from different biotopes was determined. This study succeeded to detect until now not detected in Lithuania Borrelia miyamotoi belonging to relapsing fever group. The study results showed that nymps’ infectivity in Lithuania is 14.8%. The climatic (air temperature and snow cover) risk factors are the most important ones influencing the LB. LB natural habitat has the property to expand at the expense of areas where the incidence rate was previously low.

Antimicrobial resistance is mainly caused by inappropriate and abundant use of antibiotics. To enlighten the most relevant problematic areas in antibiotic use, where the decisions should be made, the different levels were analysed in this study: the self-medication with antibiotics of the population, ambulatory and also hospital antibiotic use. The results showed that wrong perception about antibiotics is characteristic to Lithuanian population, as there is lack of privity, while traditions of self-medication and also habits to apply the previous experience, when doctor prescribed antibiotics, are entrenched. As the ambulatory care covers the most of the population, the most antibiotics are consumed in this level. However often they are prescribed irrationally for non-bacterial infections just on the basis of clinical symptoms. The antibiotic prescribing for one of the most frequent infection acute pharyngitis / tonsillitis might be improved by implementation of rapid antigen detection tests. The extent of antibiotic consumption in nursing hospitals is low, but it is uncontrolled. Therefore the development of correct population approach, education of health care professionals, implementation of diagnostic tools, antibiotic sales‘ control, guidelines for diagnostics and treatment, approvement of antibiotic prescribing procedures – all those items would promote rational antibiotic use. Pagrindinė mikrobų atsparumo antibiotikams priežastis – neteisingas ir gausus jų vartojimas. Siekiant išsiaiškinti problemiškiausias antibiotikų vartojimo sritis, kur būtini sprendimai, šiame darbe kompleksiškai ištirtas antibiotikų vartojimas įvairiose gyventojų grupėse, ambulatorinėje ir stacionarinėje (slaugos ligoninėse) grandyse. Rezultatai parodė, jog Lietuvos gyventojams būdingas klaidingas supratimas apie antibiotikus, kadangi stinga informacijos apie šiuos vaistus, įsigalėjusios tradicijos patiems gydytis vaistais, taip pat įpročiai remtis buvusia patirtimi, kai gydytojas skyrė antibiotikų. Kadangi ambulatorinė grandis aptarnauja didžiausią populiacijos dalį, joje ir antibiotikų vartojama daugiausia, tuo pačiu jų gausiai neteisingai skiriama nebakterinės kilmės infekcijoms gydyti, kai remiamasi vien klinikiniais požymiais. Vienos iš dažniausių infekcijų – ūminio faringito / tonzilito gydymas būtų veiksmingesnis, jei optimizuojant antibiotikų skyrimą būtų atliekami greitieji A grupės beta hemolizinio streptokoko testai. Slaugos ligoninėse suvartojama antibiotikų nedaug, bet tai nėra kontroliuojama. Todėl itin svarbu gyventojų požiūrio formavimas, medikų mokymas, diagnostikos priemonių diegimas, antibiotikų pardavimo kontrolė, gydymo rekomendacijų ir antibakterinių vaistų skyrimo taisyklių tvirtinimas. Visa tai skatintų teisingą antibiotikų vartojimą.

Pagrindinė mikrobų atsparumo antibiotikams priežastis – neteisingas ir gausus jų vartojimas. Siekiant išsiaiškinti problemiškiausias antibiotikų vartojimo sritis, kur būtini sprendimai, šiame darbe kompleksiškai ištirtas antibiotikų vartojimas įvairiose gyventojų grupėse, ambulatorinėje ir stacionarinėje (slaugos ligoninėse) grandyse. Rezultatai parodė, jog Lietuvos gyventojams būdingas klaidingas supratimas apie antibiotikus, kadangi stinga informacijos apie šiuos vaistus, įsigalėjusios tradicijos patiems gydytis vaistais, taip pat įpročiai remtis buvusia patirtimi, kai gydytojas skyrė antibiotikų. Kadangi ambulatorinė grandis aptarnauja didžiausią populiacijos dalį, joje ir antibiotikų vartojama daugiausia, tuo pačiu jų gausiai neteisingai skiriama nebakterinės kilmės infekcijoms gydyti, kai remiamasi vien klinikiniais požymiais. Vienos iš dažniausių infekcijų – ūminio faringito / tonzilito gydymas būtų veiksmingesnis, jei optimizuojant antibiotikų skyrimą būtų atliekami greitieji A grupės beta hemolizinio streptokoko testai. Slaugos ligoninėse suvartojama antibiotikų nedaug, bet tai nėra kontroliuojama. Todėl itin svarbu gyventojų požiūrio formavimas, medikų mokymas, diagnostikos priemonių diegimas, antibiotikų pardavimo kontrolė, gydymo rekomendacijų ir antibakterinių vaistų skyrimo taisyklių tvirtinimas. Visa tai skatintų teisingą antibiotikų vartojimą. Antimicrobial resistance is mainly caused by inappropriate and abundant use of antibiotics. To enlighten the most relevant problematic areas in antibiotic use, where the decisions should be made, the different levels were analysed in this study: the self-medication with antibiotics of the population, ambulatory and also hospital antibiotic use. The results showed that wrong perception about antibiotics is characteristic to Lithuanian population, as there is lack of privity, while traditions of self-medication and also habits to apply the previous experience, when doctor prescribed antibiotics, are entrenched. As the ambulatory care covers the most of the population, the most antibiotics are consumed in this level. However often they are prescribed irrationally for non-bacterial infections just on the basis of clinical symptoms. The antibiotic prescribing for one of the most frequent infection acute pharyngitis / tonsillitis might be improved by implementation of rapid antigen detection tests. The extent of antibiotic consumption in nursing hospitals is low, but it is uncontrolled. Therefore the development of correct population approach, education of health care professionals, implementation of diagnostic tools, antibiotic sales‘ control, guidelines for diagnostics and treatment, approvement of antibiotic prescribing procedures – all those items would promote rational antibiotic use.

The aim of this study was to describe prescription of antimicrobials to treat adult respiratory tract infections in Lithuanian primary health care. The tasks of the investigation: 1. To define the structure of respiratory tract infections (RTIs). 2. To rate the use of microbiological and other diagnostic tests in adult patients with RTIs. 3. To determine the antibiotic prescription rates for adult RTIs in private centers and polyclinics. 4. To define the structure of prescribed antibiotics for the treatment adult RTIs in private centers and polyclinics. Methods and volume of the investigation. The retrospective prevalence study was carried. Randomly selected 1767 medical records of adult pacients, who visited physician during 2004 year were analysed. Data about patients (age, sex), infection, antimicrobial treatment, diagnostic tests were registered and analysed. Data were managed and analysed using Epi Data, SPSS, Win Pepi, Epi 6 statistical programmes. Results. There were 1141 infections diagnosed overall. RTIs were the most prevalent and composed 84,1% (959) of all diagnosed infections. Upper respiratory tract infections (URTIs) were more frequent (66,0%, 633) than lower respiratory tract infections (LRTIs) (34,0%, 326). The most frequent diagnoses were acute viral respiratory tract infection (41,5%), pharyngitis (28,9%) among URTIs and acute bronchitis (52,1 %) among LRTIs. Prevalence of RTIs was higher in private centers (74,1%0 than in polyclinics (36,0%) (p