Search

Žymi šiuolaikinė lietuvių kompozitorė Onutė Narbutaitė (g. 1956) savo kūrybinių įkvėpimų šaltinį atrado Reinerio Maria Rilke’s poezijoje. Tai ypatingas kultūrinis dialogas, atskleidžiantis Rilke’s poezijos gilumą ir paverčiantis ją dabartimi. Aktualios laiko filosofijos idėjos, susijusios su Europos humanistinėmis vertybėmis ir jų apokalipse, bei menininko vienatvės tema rado atgarsį O. Narbutaitės muzikoje. Kompozitorė absorbuoja kultūrinio saulėlydžio estetizmą, ieškodama ypatingų praeities epochų ir asmeninio likimo ženklų. O. Narbutaitės muzikinėje kalboje svarbus Europos kultūrinis kontekstas, apimantis ne tik muziką, bet ir literatūrą, architektūrą, skulptūrą, tapybą, fotografiją, senus laiškus, archyvus ir dienoraščius. Ypač ryškus jos dialogas su vokiečių poeto Rilke’s kūryba, susietas su amžinuoju skausmu, menine visata ir vienatvės filosofija. Šių dienų kontekstas skatina iš naujo atrasti santykį su Europos kultūra ir Rilke’s kūryba, kuri atspindi Europos saulėlydžio patirtį. Filosofinės-estetinės Rilke’s poezijos kategorijos atsiskleidžia muzikoje kaip transcendentinių šifrų seka. Operos kūrinys „Kornetas“ atspindi poetines vizijas ir laiko filosofiją. Kontekstualumas yra pagrindinis O. Narbutaitės kūrybinis faktorius. Rilke’s poetinių kontekstų universalumas padeda atskleisti vientisą laiko ašį, egzistencinę vienatvę, trapumą ir amžinybę. O. Narbutaitė subtiliai išreiškia Rilke’s kūrybos leitmotyvus bei laiko slėpinius.