Search

Darbo tikslas – suprojektuoti vėjo elektrinių parką Kruonyje, kuris bus prijungiamas prie elektros perdavimo tinklo. Darbe parenkamos vėjo elektrinės, sudaromas jų išdėstymas ir sujungimo schema. Apskaičiuojamos trumpojo jungimo srovės ir smūgio srovės. Remiantis jomis parenkami įrenginiai ir laidininkai. Suprojektuotam vėjo elektrinių parkui buvo paskaičiuota jo pagaminama elektros energija per metus. Apskaičiuotos preliminarios projekto investicijos. Žinant jas ir kiek pagamins elektros energijos vėjo elektrinių parkas, buvo apskaičiuotas projekto atsipirkimo laikotarpis. Projektas atsipirks po 14 metų, tai reiškia, kad projektą įgyvendinti tikslinga., The aim of the study is to design wind farm, which will be connected to the electricity transmission system in Kruonis. Much attention is given on the selection of wind power, there is created the layout and connection diagram of these devices. There are calculated short-circuit and strike currents. According to estimates equipment and conductors could be selected. After designing a wind farm, it has been calculated production of electrical energy per year. Preliminary project investments were evaluated. Knowing the size and how many energy will be produced by wind farm were calculated payback period of the project. The project will pay back after 14 years. It means that it is appropriate to implement the project.

Daktaro disertacijoje tyrinėjamos vėjo elektrinių balansavimo galimybės panaudojant energijos kaupimo sistemas ir sprendžiamas balansavimo galių valdymo uždavinys. Darbo metu buvo ištirta vėjo elektrinių prognozavimo paklaidų įtaka balansavimo galioms, sudaryti balansavimo galių valdymo ir energijos kaupimo sistemų dinaminiai modeliai ir nustatyti tokių sistemų parametrai vėjo elektrinių galių subalansavimui atsižvelgiant į valdymo signalo kitimo greitį ir balansuojančių elektrinių galios keitimo spartą. Darbo išvados ir sukaupta informacija yra reikšminga integruojant energijos kaupimo sistemas į automatinio generavimo valdymo sistemos darbą. Pasiūlyti sprendimai leidžia tiksliau nustatyti reguliavimo rezervo apimtis bei pagerinti sistemos režimo parametrų valdymo kokybę., Wind power balancing using energy storage systems as well as balancing control strategies are investigated in the thesis. The wind power balancing options are expanded by proposed dynamic models according to control signal rate of change and power plants ramp rates. The influence of wind power forecasting errors to regulating power reserve was investigated. The required energy storage system parameters for wind power balancing were determined and the regulation intensity of conventional power plants was reduced. The results obtained in the thesis are useful for energy storage systems integration into the central automatic generation control system. The solutions proposed let to increase the determination accuracy of regulating active power reserves and improve the quality of the system control parameters.

Vėjo elektrinių vizualinis poveikis priklauso nuo daugelio aspektų: elektrinės dydžio, spalvos, formos, stebėjimo atstumo, kraštovaizdžio įvairumo, paros laiko ir daugelio kitų veiksnių. Straipsnyje kaip vienas iš įtakos veiksnių analizuojamas elektrinės matomumas. Vienas svarbiausių aspektų, lemiančių vėjo elektrinės vizualinį poveikį, – stebėjimo atstumas. Išanalizavus skirtingų šalių vėjo elektrinių vizualinės įtakos zonas ir įvertinus Lietuvos situaciją, sudaryta vėjo elektrinių vizualinio poveikio hipotetinių laipsnių lentelė. Siekiant įvertinti vizualinio poveikio laipsnių tikslumą, atliktas žvalgomasis tyrimas vietoje, kurio rezultatai palyginti su teoriniais hipotetiniais vizualinio poveikio laipsniais (lyginamoji analizė). Iš dešimties pasirinktų regyklų įvertintos vėjo elektrinių vizualinio poveikio zonos. Tyrimo vietoje objektas – šešios Kretingos rajone (greta Vydmantų gyvenvietės) esančios vėjo elektrinės (Enercon E-70 (2 MW galios)). Jų bokšto aukštis – 85 m, menčių ilgis – 34 m, vėjaračio skersmuo – 71 m, bendras aukštis – 120,5 m. Susisteminus tyrimo rezultatus, nustatyta, kad teorinį vėjo elektrinių vizualinės įtakos zonų skirstymą reikia koreguoti atsižvelgiant į Lietuvos kraštovaizdžio vizualinį pobūdį. Kadangi skirtingas stebėjimo atstumas turi didelę įtaką esant 0–7 km atstumu nuo vėjo elektrinių parko (čia vėjo elektrinių vizualinis poveikis kraštovaizdyje kinta nuo dominančių iki subdominančių lygmens), būtina stebėjimo atstumų intervalą sutankinti. Taip pat pastebėta, kad vizualinį poveikio reikšmingumą labai keičia arti regyklų esantys miškų masyvai, pastatai, kiti vertikalūs objektai. Oro sąlygos taip pat turi didelę įtaką, ypač vėjaračio matomumui. Visual impact of wind turbines depends on many qualities: their size, color, form, observation distance, landscape variety, time of the day, and other factors (Tsoutsos et al., 2009). In this paper the factors that influence the wind turbine’s visibility are analyzed. One of the most important aspects determining wind turbine’s visual impact is observation distance. The visual impact zones of wind turbines in different countries having been analyzed and the situation in Lithuania taken in, the Table of wind turbine’s visual impact hypothetical degrees is set up. To determine the precision of visual impact degrees, the survey in situ is done and its results have been compared to the theoretical-hypothetical visual impact degrees (a comparative analysis). Visual impact zones of wind turbines are evaluated from ten pre-selected observation points. Six wind turbines (of 2 MW power each), installed in Kretinga district near village Vydmantai, are analyzed. At the end of the study, it is identified that the categorization of visual impact zones of wind turbines should be corrected in accordance with the visual character of Lithuanian landscape. Different observation distances have a great influence on the significance of a visual impact. Being 0-7 km from the wind farm (in this case the wind turbine’s visual impact on the landscape varies from dominants to subdominants), the intervals of observation distances have to be shorter. It is noticed that forests, buildings, and other vertical objects that are located near the observation point change the visual impact significance very much. Weather conditions make significant influence as well, especially on visibility of wind turbine wheels.

Šiame darbe nagrinėjamas vėjo elektrinių sukeliamas įtampos mirgėjimo reiškinys, įvardijamos jo atsiradimo priežastys. Aptariama vėjo elektrinių sukelta įtaka tinklo įtampos kokybei. Taip pat nustatomas įtampos mirgėjimo poveikis elektriniams įrenginiams, žmogaus sveikatai ir aplinkai. Darbe pateikiama įtampos mirgėjimo skaičiavimo metodika vėjo elektrinės prijungimo taške. Tiriamosios dalies skaičiavimai atlikti pasirinkus Pakruojo rajone esantį 6 MW vėjo elektrinių parką. Magistro baigiamajame darbe paskaičiuotas staigusis įtampos pokytis vėjo elektrinės prijungimo taške, nuolatinis įtampos mirgėjimas, perjungimų ties pradiniu vėjo greičiu sukeltas įtampos mirgėjimas ir perjungimų ties vardiniu vėjo greičiu sukeltas įtampos mirgėjimas. Skaičiavimai atlikti vėjo elektrinių parkui, prijungtam prie 10 ir 35 kV elektros tinklo. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados apie tyrimo rezultatus. In master‘s thesis analyzed wind – voltage flicker caused by the phenomenon and its causes. In the work discussed the impact of wind power operating for power voltage quality. Also determined an effect of voltage flicker for electrical equipment, humans health and enviroment. The work presents the methodology for calculating the voltage flicker of wind power at the connection point to power grid. Practical calculations of master's thesis have been made in the Pakruojis 6 MW wind power park. In the master‘s thesis calculated voltage change causes the wind power connection point of the constant voltagre flicker, switching at an initial speed of the wind-induces voltage flicker and switching at the rated speed of the wind-induced voltage flicker. The calculation was made in the wind park, connected to 10 and 35 kV power network. The end of work contains conclusions of the investigation results.

Brangstant iškastiniam kurui, vėjo elektrinių ir jų parkų statymas ir prijungimas prie skirstomųjų elektros tinklų šiuo metu darosi labai aktuali tema. Lietuvoje vis plačiau, ne tik pajūryje, yra statomos ir prijungiamos vėjo elektrinės ir jų parkai. Mano darbo tikslas yra ištirti vėjo elektrinių parko prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų galimybes, kas įtakoja jų prijungimo galimybes pasirinktame skirstomojo elektros tinklo taške. Šiame darbe padariau programą-skaičiuoklę, pirminiam vėjo elektrinių ar jų parkų prijungimo galimybei prie skirstomojo elektros tinklo patikrinti. Darbe ištirtos 6 MW vėjo elektrinių parko prijungimo galimybės prie 35 kVir 10 kV tinklo oro linijų, esančių Pakruojo rajone. Apskaičiuoti tnklo kokybės parametrai, kai vėjo elektrinės dirba ir kai ne. Pateikiamos išvados apie tyrimo rezultatus ir tyrimo tęstinumą. Nowadays fossils start costliness, wind stations and their parks building and connection to Distribution Networks in this time is very actual theme. Over and over broad, not only on the seashore, in Lithuania are builted and connected wind stations and their parks. The aim of my work is the investigation of possibilities to connect the wind stations park to distribution networks, what influence the connect possibilities in the chosen point of distribution networks. I did the programme to the primitive test of possibilities to connect wind stations and their parks to distribution networks in this work. I did the investigation of possibilities to connect 6 MW wind station park to 35 kV and 10 kV distribution networks in Pakruojis district. I calculated the parameters of networks quality, when wind stations park is working and when is stopped. I give conclusion about results and succession of this investigation.

Analizuojami Lietuvos žaibavimo statistiniai rodikliai ir lyginami su kaimyninės šalies - Danijos statistika. Tiriama vėjo elektrinėms žaibo sukeliama žala. Skaičiuojami optimalūs vėjo elektrinių draudimo įmokos skaičiavimai. Analizuojami draudimo kompanijų komerciniai pasiūlymai ir statistiniai ES draudimo bendrovių duomenys. Analizuojama vėjo elektrinių draudimo reikšmė ir reikalingumas, bei vėjo elektrinių parko išlaidų skaičiavimas padidėjus draudimo įmokoms The statistics concerning lightning strikes in Lithuania are analysed and compared with those of neighbouring a country – Denmark – to determine rates of lightning damage to wind powered electricity generators. Optimal rates for insurance policies for wind powered electricity generators are calculated. The commercial offers of insurance companies are studied, likewise the statistical data of EU insurances firms. The need to insure wind powered electricity generators is discussed, as is the increased cost of operating collections of wind powered electricity generators, given the rising cost of insurance premiums