Search

A total of 1559 unfed Ixodes ricinus (L., 1758) ticks were collected from the vegetation by flagging in 18 locations of Lithuania. The ticks were tested individually for the presence of spirochetes using polymerase chain reaction (PCR) techniques able to identify Borrelia burgdorferi sensu lato (s. l.). The overall prevalence of B. burgdorferi s. l. infection by PCR was shown to be 13.4%. Both nymph and adult stages were infected. There was no significant difference in the prevalence of B. burgdorferi s. l. in female compared to male (p = 0.355). Arrangement of data according to landscape type into 3 groups (group I ??agricultural land; group II ??pine forest; group III ??deciduous and mixed forest) showed that differences in the prevalence of B. burgdorferi s. l. among these groups are significant. There was no correlation between the prevalence of B. burgdorferi s. l. in ticks and geographical areas in Lithuania.

Phylogenetic relationships among Palaearctic Ribes and/or Onagraceae inhabiting Aphis species from five countries were examined using mitochondrial gene cytochrome oxidase I (CO-I) and nuclear gene elongation factor 1 a (EF-1a) sequences. There was no major conflict between the trees obtained from two data sets; nodes with strong bootstrap support from one analysis never contradicted those strongly supported by the other analysis. Palaearctic species of the subgenus Bursaphis (= “grossulariae” species group of the genus Aphis) form a monophyletic group within the genus Aphis. All these analyses indicated that Aphis grossulariae and A. schneideri are close relatives, which is supported by the information on experimental and probably also natural hybridisation. Our data indicate the independent colonisation of Ribes spp. by two species groups of the genus Aphis: A. triglochinis (subgenus Aphis s. str.), and A. grossulariae and A. schneideri (subgenus Bursaphis). Once the subgenus Bursaphis (and other subgenera) is accepted, the subgenus Aphis s. str. will require further subdivision.

African swine fever is an infectious viral disease of domestic pigs and wild boars. Currently, there is no ASFV vaccine, and methods to control the disease depend on early detection of the virus, rapid laboratory diagnosis and strict sanitary measures. The discovery and identification of new potential mechanical vectors is particularly important as it will allow to understand virus transmission pathways better, to control spread of the disease and it is likely to lead to the development of vaccines against African swine fever virus. In this study we evaluated the role of insects in ASFV transmission. We applied an efficient method to isolate and to identify viral DNA in insects. Comparison of the virus prevalence in different insect species demonstrated, that Stomoxys calcitrans may be one of the mechanical vectors which transmit ASFV. We ascertained that our viral sequences belong to II genotype and differ the least from the III, VII, XX, XVIII, XXII genotypes, but have the most differences compared to the X genotype, comparing the arrangement of nucleotides in sequences.

Baltijos pajūris išsiskiria savita gamta, specifinėmis, tik šiam regionui būdingomis buveinėmis, kurias sukuria švelnus jūrinis klimatas, nederlingi ir druskingi smėlio dirvožemiai, vyraujantys vakarų vėjai. Darbo tikslas – ištirti Baltijos pajūrio buveinių vabalų (Insecta, Coleoptera) fauną, pasiskirstymą buveinėse ir jų sezoninę dinamiką. Vabalai tirti 2008-2010 m. 10 skirtingų Baltijos pajūrio buveinių. Baltijos pajūrio buveinėse nustatytos 1206 vabalų rūšys, priklausančios 70 šeimų, kas sudaro 32,7 % nuo visų žinomų vabalų Lietuvoje. Atrastos 52 naujos Lietuvos faunai vabalų rūšys, priklausančios 16 šeimų. Rūšis Cryptocephalus ochroleucus Fairm. yra nauja visam Rytų Pabaltijui ir Fenoskandijai. Didžiausia vabalų įvairovė nustatyta sengirėje (174 rūšys), mažiausia – pilkosiose kopose apaugusiose samanomis ir kerpėmis (20 rūšių). Atvirose Baltijos pajūrio buveinėse dominuoja termofilinės, psamofilinės vabalų rūšys. Stenotopinės vabalų rūšys (89) ir halobiontinės (27 rūšys) yra būdingos atviroms pajūrio buveinėms, o halobiontinės rūšys – pilkosiose ir baltosiose kopose su Leymus arenarius. The Baltic Sea coast typical habitats formed by a mild sea climate are characterized by infertile and saline sands, predominant western winds and are peculiar only to this region. The aim of the study is to investigate the beetle (Insecta, Coleoptera) fauna of seashore habitats of Lithuania, beetle distribution in different habitats. The material was collected during the study period of 2008–2010 in 10 different localities of Curonian Spit. Research territories were selected so that investigated plots covered all habitats of the Baltic Sea coast. After analyzing and generalizing the material collected in the Baltic seashore habitats a total of 1206 beetle species belonging to 70 families, or 32.7% of all known Lithuanian beetle fauna were determined; 52 beetle species of 16 families were recorded first time for Lithuania. Cryptocephalus ochroleucus Fairm. is a new species in the Eastern Baltic region and in Fennoscandia. The old-growth mixed forest distinguished by the greatest species number (174 beetle species) and grey dunes overgrow with lichens, mosses and Poaceae exibited the lowest species number (20 beetle species). The open habitats of the Baltic Sea coast were dominated by termophilic psamophilic beetle species. Stenotopic (89 species) and halobiontic (27 species) beetle species were typical only of open seashore habitats. Halobiontic species were the most abundant in the grey / white dunes with Leymus arenarius.

Typical habitats of Baltic seashore habitats are characterized by infertile saline sands and predominant western winds. The current Baltic sea coast habitats are the result of human activities. This landscape is one of the youngest and the same time one of the most sensitive. The beetles of Baltic seashore habitats have been investigated only fragmentarly, and there is no research data about the Baltic Sea costal beetle complexes. The aim of this study is to investigate the beetle fauna and distribution in different habitats of Baltic seashore of Lithuania. Baltijos pajūriui būdingi nederlingi ir druskingi smėlio dirvožemiai, dominuojantys vakarų vėjai.Dabartinės Baltijos pajūrio buveinės, tai aktyvios žmonių veiklos rezultatas, ir tuo pačių vienas jauniausių ir labiausiai pažeidžiamų Lietuvos kraštovaizdžių. Baltijos pajūrio vabzdžiai buvo tyrinėjami tik fragmentiškai, Iki šiol nebuvo atlikti Baltijos pakrančių buveinių vabalų kompleksų tyrimai. Šio darbo tikslas - ištirti Baltijos pajūrio buveinių vabalų fauną ir paplitimą buveinėse.

Laimo liga arba Laimo boreliozė yra labiausiai Europoje, Šiaurės Amerikoje, Rusijoje ir Tolimuosiuose Rytuose plintanti, erkių pernešama zoonozė (Masuzawa, 2004, Wang ir kt., 1999, Sinski ir kt., 2006, Barbour, 1998). Tai yra dažniausia Ixodes ricinus erkių pernešama infekcija (Krupka ir kt., 2007, Žakovska ir kt., 2008). Daugiausia jos atvejų užfiksuojama Centrinėje-Rytų Europoje (Derdakova, Lenčakova, 2005). Laimo boreliozė yra vis didėjanti visuomenės sveikatos problema (Piesman, Gern, 2004, Hillyard, 1996). Kasmet tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje užfiksuojama tūktančiai ligos atvejų (Wang ir kt., 1999, Ostfeld, Keesing, 2000, Barbour, 1998). Pastaraisiais metais vykstant klimato pokyčiams, žmogui vis labiau keičiant jį supančią aplinką, Ixodes ricinus erkių gausumas Europoje sparčiai auga. To pasėkoje daugėja ir erkių pernešamų susirgimų (Tsao, 2009, Derdakova, Lenčakova, 2005). Gamtoje enzootinį Laimo ligos ciklą sudaro: sukėlėjas – B. burgdorferi sensu lato (s.l.), serkė - vektorius, ir rezervuarinis šeimininkas (Humair, Gern, 2000). B. burgdorferi s.l. tyrimai sukėlėją platinančiose erkėse ir rezervuariniuose šeimininkuose, kaip ir tikslus B. burgdorferi s.l. genotipų nustatymas padėtų tiek suprasti šios ligos ekologiją ir epidemiologiją, tiek nustatyti efektyvias prevencijos priemones (Derdakova, Lenčakova, 2005). Šio darbo tikslas – įvertinti dviejų pagrindinių rezervuarinių šeimininkų geltonkaklės pelės (Apodemus flavicollis) ir rudojo pelėno (Myodes glareolus)... [toliau žr. visą tekstą] SUMMARY The aim of present study was to assess the importance of two main reservoir hosts A. flavicollis and M. gareolus, and their ectoparasites I. ricinus immature ticks in Lyme disease agent B. burgdorferi s.l. circulation in natural foci. The following research tasks were formulated: 1. To establish the infectivity level of questing immature I. ricinus ticks with B. burgdorferi s.l. and to determine it’s genotypes composition. 2. To investigate the infectivity level of two main Lithuania rodent species A. flavicollis and M. glareolus with B. burgdorferi s.l. and to determine it’s genotypes composition. 3. To estimate prevalence and abundant of infestation with immature I. ricinus ticks in A. flavicollis and M. glareolus species rodents. To calculate any differences between rodents in species, age and sex level. 4. To evaluate transmition efficient of B. burgdorferi s.l. from rodent to feeding I. ricinus larvae. The infectivity level in questing I. ricinus nymphs in fragmented mixed forests of Lithuania was relatively high, and varied in different districts from 14% to 24%. The most prevalent genotype was B. afzelii, and only in one district B. garinii was found. In case of I. ricinus larvae the overall infectivity level with Lyme disease spirochete was 3,5%. In order to establish the infectivity level with B. burgdorferi s.l. in total 302 rodents comprising 3 species - A. flavicollis, M. glareolus and A. agrarius were investigated. The results have showed that in all... [to full text]

Research aim and objectives. To investigate species diversity of pollen beetles (Meligethes s.l.) in WOSR and SOSR crops during flowering stage and to evaluate the resistance of pollen beetle (M. aeneus) to pyrethroid class insecticides. Research objectives: ● To estimate species diversity of pollen beetles (Meligethes s.l.) in WOSR and SOSR agrocenoses during flowering stage in the regions of intensive oilseed rape growing by morphologic and molecular (DNA sequencing) methods and to evaluate the species diversity (Simpson’s) index; • To evaluate the genetic diversity of the most common species of pollen beetles (Meligethes s.l.) in oilseed rape agrocenoses and to compare them with the deponated data in the GenBank; • To evaluate the resistance of populations of pollen beetle (M. aeneus), collected from different regions, to active substances of pyrethroid class insecticides: λ- cyhalothrin, α- cypermethrin, deltamethrin and tau – fluvalinate by IRAC (Insecticide Resistance Action Committee) method and to determine the variation in the resistance of pollen beetle during the research period; • To determine the resistance of pollen beetle (M. aeneus) to pyrethroid class insecticides in the field conditions; • To determine the effectiveness of insecticides with different modes of action (pyrethroid, neonicotinoid, phosphorus-organic) against pollen beetle (M. aeneus) in the field conditions and to evaluate their effect on the productivity of WOSR and SOSR. Scientific novelty of... [to full text] Tyrimų tikslas ir uždaviniai. Ištirti žiedinukų (Meligethes s.l.) rūšinę sudėtį žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose žydėjimo tarpsniu, atskirų rūšių išplitimą bei įvertinti rapsinio žiedinuko (M. aeneus) atsparumą piretroidų klasės insekticidams. Tyrimų uždaviniai: • Nustatyti žiedinukų (Meligethes s.l.) rūšinę sudėtį žieminių ir vasarinių rapsų agrocenozėse žydėjimo tarpsniu intensyvaus rapsų auginimo regionuose morfologiniu ir molekuliniu (DNR sekoskaitos) metodais bei įvertinti žiedinukų (Meligethes s.l.) rūšių išplitimo indeksą; • Įvertinti dažniausiai aptinkamų rapsų agrocenozėse žiedinukų (Meligethes s.l.) rūšių genetinį polimorfizmą bei palyginti su Genų banke deponuotais duomenimis; • Įvertinti rapsinio žiedinuko (M. aeneus) populiacijų iš skirtingų regionų atsparumą piretroidų klasės insekticidų veikliosioms medžiagoms: lambda-cihalotrinui, alfa-cipermetrinui, deltametrinui ir tau-fluvalinatui IRAC metodu bei nustatyti rapsinio žiedinuko atsparumo pokyčius per tyrimų laikotarpį; • Nustatyti rapsinio žiedinuko (M. aeneus) atsparumą piretroidų klasės insekticidams lauko sąlygomis; • Nustatyti skirtingų klasių insekticidų (piretroidų, neonikotinoidų, fosforoorganinių junginių) veiksmingumą nuo rapsinio žiedinuko (M. aeneus) lauko sąlygomis bei įvertinti jų poveikį žieminių ir vasarinių rapsų derlingumo rodikliams. Mokslinis darbo naujumas. Morfologiniu bei DNR sekvenavimo metodais nustatyta Meligethes s.l. populiacijų rūšinė sudėtis bei įvertintas rūšių išplitimas... [toliau žr. visą tekstą]

SUMMARY The aim of present study was to assess the importance of two main reservoir hosts A. flavicollis and M. gareolus, and their ectoparasites I. ricinus immature ticks in Lyme disease agent B. burgdorferi s.l. circulation in natural foci. The following research tasks were formulated: 1. To establish the infectivity level of questing immature I. ricinus ticks with B. burgdorferi s.l. and to determine it’s genotypes composition. 2. To investigate the infectivity level of two main Lithuania rodent species A. flavicollis and M. glareolus with B. burgdorferi s.l. and to determine it’s genotypes composition. 3. To estimate prevalence and abundant of infestation with immature I. ricinus ticks in A. flavicollis and M. glareolus species rodents. To calculate any differences between rodents in species, age and sex level. 4. To evaluate transmition efficient of B. burgdorferi s.l. from rodent to feeding I. ricinus larvae. The infectivity level in questing I. ricinus nymphs in fragmented mixed forests of Lithuania was relatively high, and varied in different districts from 14% to 24%. The most prevalent genotype was B. afzelii, and only in one district B. garinii was found. In case of I. ricinus larvae the overall infectivity level with Lyme disease spirochete was 3,5%. In order to establish the infectivity level with B. burgdorferi s.l. in total 302 rodents comprising 3 species - A. flavicollis, M. glareolus and A. agrarius were investigated. The results have showed that in all rodent species the infectivity level with B. burgdorferi s.l. was extremely high. It was higher than in previous studies made in Lithuania. Comparing difference of infection of two main species A. flavicollis and M. glareolus only in one district –Joniškis – infectivity level was significantly higher in A. flavicollis than in M. glareolus. There were differences in age categories of both species. It was established, that adult individuals were more infested with B. burgdorferi s.l. than juveniles. In case of M. glareolus, in three districts of five males were more infested with B. burgdorferi s.l. than females. But there were no such differences between A. flavicollis. B. afzelii was absolutely dominant genotype among rodents. Only in three individuals mixed infection with two genotypes was found: in A. flavicollis – B. afzelii + B. burgdorferi s.s. and B. afzelii + B. garinii, in M. glareolus - B. afzelii + B. garinii. In 2009 the prevalence and abundance of infestation with immature I. ricinus ticks on rodents was extremely higher than in 2005-2006 period. In three districts the prevalence of infestation with I. ricinus nymphs was significantly higher in A. flavicollis than in M. glareolus. In both species no straight tendency of infestation between sex was observed. There is no doubt, that both A. flavicollis and M. glareolus species play significant role in B. burgdorferi s.l. circulation in endemic foci, because infectivity level from fully engorged I. ricinus larvae was higher than in questing ones. The efficiency of B. burgdorferi s.l. transmission was significantly higher in M. glareolus than in A. flavicollis. But in case of infestation with I. ricinus larvae, in four of five districts A. flavicollis was more infested than M. glareolus. So it is hard to predict which species is more important in B. burgdorferi s.l. circulation in natural foci.

Šiame darbe iškeltas tikslas išaiškinti Lietuvos kirtiklių paplitimą, populiacijų gausumą ir skirtumus Lietuvos vidaus vandenyse, buveinių pasirinkimą lemiančius veiksnius, morfometriniais ir kariologiniais tyrimais nustatyti taksonominį statusą išskiriant atskiras formas, porūšius ar rūšis. Mokslinis naujumas: Kirtiklis iki šiol Lietuvoje visai netyrinėtas, o ankstesni ichtiocenozių tyrimai neatspindėjo kirtiklių populiacijų būklės, paplitimo, gausumo bei rūšinio statuso. Disertaciniame darbe išnagrinėta kirtiklių populiacijų būklė, paplitimas ir gausumas Lietuvoje. Aprašoma ir nagrinėjama tyrimu metu aptikta nauja Lietuvai rūšis šiaurinis auksaspalvis kirtiklis. Išaiškinta paprastojo kirtiklio populiacijų kompleksinė struktūra, parodanti iki šiol nežinotą poliploidinių hibridų egzistavimą Lietuvoje. Europos mastu, praplėstos žinios apie auksaspalvio kirtiklio paplitimą. Pateikiama nauja informacija apie Cobitis taenia komplekso biotipus bei papildoma jų biogeografija. Disetaciją sudaro: Įvadas, Literatūros apžvalga, Darbo metodika ir medžiaga, Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas (6 skyriai), Išvados, Rekomendacijos, Literatūros sąrašas, Disertacijos tema publikuoti darbai bei konferencijų tezės. Visa medžiaga pateikta 168 puslapiuose, Darbo metodika ir medžiaga bei Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas sudaro 103 puslapius. Literatūros sąraše pateikiami 137 šaltiniai. Tekste yra 74 paveikslai ir 21 lentelė. The main objective of this work is to examine distribution of Lithuanian loaches, abundance and difference of their populations in Lithuanian inland waters, as well as factors conditioning selection of habitats, determine the taxonomic status and distinguish forms, subspecies or species. Novelty of the study: Loach has not yet been investigated in Lithuania, and earlier investigations into ichthyocenoses do not reflect the status, distribution, abundance and status of loaches. In dissertation are examined loach population status, distribution and abundance in Lithuania. The northern golden loach which is a new species for Lithuania was detected during this investigation and described and examined. The complex structure of spined loach populations is examined, which reveals the existence of now polyploidy hybrids in Lithuania. The knowledge of distribution of the golden loach is extended on a European scale. New information on biotypes of Cobitis taenia complex is presented and their biogeography is supplemented. The dissertation consists: The dissertation consists of the following chapters: Introduction, Literature Review, Material and Methods, Research Results and Discussion (consisting of 6 subchapters), Conclusions, Recommendations, References, List of Author’s Publications and Conference Abstracts. All the material is presented in 168 pages; Material and Methods, and Research Results and Discussion are presented in 103 pages. The list of references includes 137 sources... [to full text]

Avian malaria parasites are responsible for severe diseases in some domestic and wild birds. These parasites are cosmopolitan in distribution; they are widespread in Europe, including the Baltic region. A peculiarity of current studies of avian Plasmodium species is that information about ecology, distribution, prevalence and other aspects of their biology has been accumulated using free-living birds. To elucidate the significance of malaria infections and their impact on host fitness, behaviour, sexual selection and parasite-host co-evolution, experimental information about Plasmodium spp. virulence, specificity and dynamics of parasitemia in different avian hosts is crucial. Unfortunately such studies remain uncommon. Theobjective of this study was to obtain new field and laboratory experimental data about the biology of avian malaria parasites and to link PCR-based information with data from traditional parasitology. It was demonstrated that prevalence of avian malaria and other haemosporidian parasites is estimated equally well by microscopy and currently used nested PCR-based methods. Both methods have advantages and disadvantages. So we encourage using both these tools in parallel during studies of haemosporidians. Lineages for molecular identification of P. relictum (lineage SGS1) and P. circumflexum (TURDUS1) were determined, also new methods of single cell dissection, DNA extraction and PCR-based analysis of avian malaria and closely related blood parasites were... [to full text] Paukščių maliariniai parazitai sukelia pavojingas naminių ir laukinių paukščių ligas. Šie parazitai dažnai sutinkami įvairiose paukščių grupėse ir yra plačiai paplitę Europoje, tame tarpe ir Baltijos regione. Dabartinių maliarinių parazitų studijų ypatumas yra tas, kad informacija apie šių parazitų ekologiją, paplitimą, įvairovę ir kitus biologijos aspektus yra surenkama iš laisvai gyvenančių paukščių. Vertinant maliarinių parazitų įtaką paukščių fizinei būklei, elgsenai, lytinei atrankai ir parazitų-šeimininkų ko-evoliucijai yra būtina surinkti informaciją apie maliarinių parazitų specifiškumą, virulentiškumą ir parazitemijos vystymąsi skirtinguose paukščiuose. Tokie duomenys gali būti gaunami atliekant eksperimentinius tyrimus. Deja, tokių studijų kol kas yra nedaug. Disertacijos tikslas – lauko ir eksperimentinių tyrimų pagalba surinkti naują medžiagą apie paukščių maliarinių parazitų biologiją bei susieti PGR paremtais metodais gautą informaciją su tradicinės parazitologijos duomenimis. Šių tyrimų metu įrodyta, kad PGR paremtų ir tradicinės parazitologijos (mikroskopijos) metodų, naudojamų tiriant paukščių maliarinius parazitus ir kitas hemosporidijas, tikslumas nesiskiria. Abu metodai turi savų privalumų ir trūkumų, todėl rekomenduojame naudoti mikroskopijos ir PGR paremtų metodų kombinaciją. Taip pat išvystytas Plasmodium relictum (linija SGS1) ir P. circumflexum (TURDUS1) molekulinis identifikavimas, bei sukurti nauji paukščių maliarinių ir susijusių kraujo parazitų... [toliau žr. visą tekstą]

Paukščių maliariniai parazitai sukelia pavojingas naminių ir laukinių paukščių ligas. Šie parazitai dažnai sutinkami įvairiose paukščių grupėse ir yra plačiai paplitę Europoje, tame tarpe ir Baltijos regione. Dabartinių maliarinių parazitų studijų ypatumas yra tas, kad informacija apie šių parazitų ekologiją, paplitimą, įvairovę ir kitus biologijos aspektus yra surenkama iš laisvai gyvenančių paukščių. Vertinant maliarinių parazitų įtaką paukščių fizinei būklei, elgsenai, lytinei atrankai ir parazitų-šeimininkų ko-evoliucijai yra būtina surinkti informaciją apie maliarinių parazitų specifiškumą, virulentiškumą ir parazitemijos vystymąsi skirtinguose paukščiuose. Tokie duomenys gali būti gaunami atliekant eksperimentinius tyrimus. Deja, tokių studijų kol kas yra nedaug. Disertacijos tikslas – lauko ir eksperimentinių tyrimų pagalba surinkti naują medžiagą apie paukščių maliarinių parazitų biologiją bei susieti PGR paremtais metodais gautą informaciją su tradicinės parazitologijos duomenimis. Šių tyrimų metu įrodyta, kad PGR paremtų ir tradicinės parazitologijos (mikroskopijos) metodų, naudojamų tiriant paukščių maliarinius parazitus ir kitas hemosporidijas, tikslumas nesiskiria. Abu metodai turi savų privalumų ir trūkumų, todėl rekomenduojame naudoti mikroskopijos ir PGR paremtų metodų kombinaciją. Taip pat išvystytas Plasmodium relictum (linija SGS1) ir P. circumflexum (TURDUS1) molekulinis identifikavimas, bei sukurti nauji paukščių maliarinių ir susijusių kraujo parazitų... [toliau žr. visą tekstą] Avian malaria parasites are responsible for severe diseases in some domestic and wild birds. These parasites are cosmopolitan in distribution; they are widespread in Europe, including the Baltic region. A peculiarity of current studies of avian Plasmodium species is that information about ecology, distribution, prevalence and other aspects of their biology has been accumulated using free-living birds. To elucidate the significance of malaria infections and their impact on host fitness, behaviour, sexual selection and parasite-host co-evolution, experimental information about Plasmodium spp. virulence, specificity and dynamics of parasitemia in different avian hosts is crucial. Unfortunately such studies remain uncommon. The objective of this study was to obtain new field and laboratory experimental data about the biology of avian malaria parasites and to link PCR-based information with data from traditional parasitology. It was demonstrated that prevalence of avian malaria and other haemosporidian parasites is estimated equally well by microscopy and currently used nested PCR-based methods. Both methods have advantages and disadvantages. So we encourage using both these tools in parallel during studies of haemosporidians. Lineages for molecular identification of P. relictum (lineage SGS1) and P. circumflexum (TURDUS1) were determined, also new methods of single cell dissection, DNA extraction and PCR-based analysis of avian malaria and closely related blood parasites were... [to full text]