Search

Tekstilinės kilmės mikroplastikų – sintetinių mikropluoštų, tarša yra viena aktualiausių ir naujausių aplinkosaugos problemų. Vienas iš pagrindinių sintetinių mikropluoštų šaltinių – skalbiami namuose iš sintetinių pluoštų pagaminti drabužiai. Iki šiol atlikti tyrimai patvirtina, kad skalbimo parametrai: vandens pH, skalbimo vandens temperatūra, skalbimo trukmė ir mechaninis poveikis bei kiti, turi įtakos sintetinių mikropluoštų išsiskyrimui, tačiau dar nėra šiuos tyrimus reglamentuojančios standartinės metodikos. Taip pat trūksta tyrimų apie vartotojų taikomas skalbimo sąlygas kuomet skalbiami sintetiniai drabužiai. Projekte buvo atlikta vartotojų apklausa, kuri padėjo nustatyti vartotojų dažniausiai taikomus skalbimo parametrus ir skalbimo įpročius buitinio skalbimo namuose metu, kai skalbiami sintetiniai drabužiai. Remiantis vartotojų apklausos tyrimo rezultatais, kitų mokslinių tyrimų apžvalga bei medžiagų ir drabužių gamintojų rekomenduojamomis priežiūros taisyklėmis, stengiantis laikytis tvaresnių aplinkai sprendimų, buvo sukurta nesudėtinga ir laboratorinėmis sąlygomis įgyvendinama mikropluoštų išsiskyrimo iš tekstilės medžiagų tyrimo ir vertinimo metodika. Tyrimui pasirinktos penkios iš sintetinių pluoštų pagamintos megztinės medžiagos, dažnai taikomos sportinių drabužių gamybai. Ištirti ir įvertinti iš sintetinių megztinių medžiagų skalbimo metu išsiskiriančių sintetinių mikropluoštų kiekiai ir charakteristikos. Tyrimo rezultatai parodė, kad vartotojai drabužius skalbia dažnai, sintetinių pluoštų drabužius skalbia su kitos pluoštinės sudėties drabužiais ir beveik niekada neskaito gaminių priežiūros etikečių. Dažniausiai skalbiama naudojant skystą skalbiklį ir nenaudojant skalbinių minkštiklio ir skalbiant 30 min arba 60 min 40 oC temperatūros vandenyje. Atlikus išsiskiriančių mikropluoštų analizę, buvo nustatyta, kad jų kiekiai ir charakteristikos labai priklauso nuo medžiagos sudėties ir pluoštų struktūros. Iš poliamido turinčios medžiagos išsiskyrė mažiausi kiekiai mikropluoštų, o didžiausi iš medžiagos sudarytos iš 90% poliesterio/10 % elastano pluoštų. Ilgesni mikropluoštai iš medžiagų išsiskyrė po penktojo skalbimo lyginant su pirmuoju skalbimu., Synthetic microfibers – microplastics that originated from textile, and the pollution caused by it, are one of the most pressing and recent environmental problems. One of the main sources of synthetic microfibers is domestic washing of synthetic clothing. Researchers confirm that washing parameters such as water pH, washing temperature, washing time and mechanical impact, influences the release of the synthetic microfibers, but no standard methodology yet exists that can be followed when performing these types of tests. There is also a lack of research on what washing parameters consumers apply during domestic washing. The project carried out a survey that helped to determine the most common washing parameters and consumer washing habits when washing synthetic clothing at home. Based on the results of the consumer survey, a review of other scientific studies and the maintenance rules recommended by textile fabric and clothing manufacturers, and following more environmentally sustainable solutions, a simple methodology for testing and evaluating the release of microfibers from synthetic fabrics has been developed and implemented. Five knitted fabrics made from synthetic fibers, which are often used for sportswear’s production, were selected for this research. The quantities and characteristics of synthetic microfibers, released from synthetic knitted fabrics during washing, were investigated and evaluated. The results of the study showed that consumers wash their clothes often, rarely read product care labels and wash their synthetic clothes with clothing made of other fibers. Synthetic clothes are usually washed using a liquid detergent and without the fabric softener. Most often synthetic clothes are washed for 30 min or 60 min at 40 oC temperature water. After synthetic microfiber analysis, it was found that microfiber quantities and characteristics are highly dependent on the composition of the fabric and the structure of the fibers. The fabric containing polyamide produced the lowest amounts of microfibers, while the fabric made of 90% polyester/10% elastane produced the highest amounts. The longer microfibers were found after the fifth wash compared to the first wash.

Šiame darbe tirtas sidabro indžio selenido nusodinimas ant architektūrinės tekstilės, kurią sudaro austas ypač tvirtas poliesterio (PES) pagrindo audinys, iš abiejų pusių padengtas elastinga plastifikuota polivinilchlorido (PVC) danga su CaCO3 ir TiO2 užpildais. Puslaidininkinio sluoksnio nusodinimui buvo pasirinktas kombinuotas cheminio nusodinimo (angl. Chemical bath deposition) CBD ir nuosekliosios jonų sluoksnio adsorbcijos ir reakcijos (angl. Successive ionic layer adsorption and reaction) SILAR metodas, pasižymintis paprastumu, nesudėtingomis atlikimo sąlygomis, galimybe Ag-In-Se nusodinimui naudoti tuos pačius tirpalus daug kartų. PES / PVC paviršiuje nusodinti Ag-In-Se sluoksniai buvo apibūdinti optinės mikroskopijos, skenuojančios elektroninės mikroskopijos / elektroninės dispersinės spektroskopijos (SEM / EDS), rentgeno spindulių difrakcinės analizės (RSDA), rentgeno spindulių fotoelektroninės spektroskopijos (RSFES), ultravioletinės – regimosios (UV-RG) ir infraraudonųjų (IR) spindulių molekulinės spektrinės analizės metodais. Išmatuotas distiliuoto vandens lašo kontakto su nusodintais sluoksniais kampas. IR spektruose identifikuotos ne tik PES / PVC tektilės bei užpildų absorbcijos smailės, bet ir nusodinto sluoksnio ryšių valentiniai virpesiai. RSDA ir RSFES analizės rezultatai parodė, kad susidarė indžiu legiruoti Ag2Se / Ag kietieji mišiniai. Indis daugiausia kaupiasi viršutiniame sluoksnyje, jo kiekis svyruoja nuo 3,28 iki 15,26 at. . Didžiaja dalimi indžiu legiruota kristalinė metalinio Ag fazė, likusia indžio dalimi buvo legiruota kristalinė Ag2Se fazė arba susiformavo nedidelis kiekis rentgenoamorfinių (arba ypač plonų) In-Se arba Ag-In-Se fazių. Ag-In-Se junginių susidarymą patvirtina nustatytos nusodintų sluoksnių draustinių energijos juostų Eg vertės, kurios gerai sutampa su atitinkamomis draustinių energijos juostų vertėmis, nustatytomis kitais metodais gautiems Ag-In-Se junginiams. Apskaičiuotos draustinės juostos energijos Eg reikšmės priklausomai nuo sluoksnių nusodinimo ciklų skaičiaus kinta nuo 1.45 iki 1.75 eV ir rodo, kad PES / PVC paviršiuje nusodinti Ag-In-Se sluoksniai gali būti naudojami optoelektroniniuose prietaisuose., The main goal of this study was the deposition of silver indium selenide on the commercial architectural textile, which consists of polyester (PES) fabric with elastic polyvinylchloride (PVC) layers deposited on both sides. It contains CaCO3 and TiO2 fillers as well. The deposition has been successfully carried out by the newly proposed combination of chemical bath deposition method and successive ionic layer absorption and reaction (SILAR). SILAR method is characterized as a simple technique, which does not require any specific conditions and reuse the same solutions prepared for Ag-In-Se deposition. The formed Ag-In-Se films were characterized by scanning electron microscopy / energy-dispersive spectroscopy (SEM / EDS), X-ray diffraction (XRD), X-ray photoelectron spectroscopy (XPS), infrared spectroscopy (IR) and UV-Vis analysis methods. The angle of distilled water drop contact with deposited layers was measured. In the FT-IR spectra of the samples, not only absorption peaks of PES / PVC textile with fillings were identified, but also hydrogen bond vibrations of deposited layers. Results of the XRD and XPS analysis of the deposited films proved the presence of indium alloyed Ag2Se and Ag solid compounds. The highest indium concentration was determined at the top layers of the films where it varied from 3.28 up to 15.26 at. %. A detailed study by XRD and XPS allowed concluding that a larger portion of indium was doped in the crystalline Ag phase. The rest of the indium was doped in the crystalline Ag2Se phase or formed small amounts of X-ray amorphous (or ultra-thin) In-Se or Ag-In-Se phases. The probability of formation of Ag-In-Se compounds was backed up by the determined band gap values of the films, which were in good agreement with the corresponding band gap values measured for Ag-In-Se compounds formed by other methods. Calculated band gap values vary from 1.45 up to 1.75 eV depending on the number of the deposition cycles. The obtained results indicate that the PES / PVC textile with the deposited Ag-In-Se layers find application in optoelectronic devices.

Džinsai – vienas populiariausių aprangos gaminių, kurio pagrindą sudaro medvilnė. Deja, medvilnės pluošto auginimas nualina dirvožemį, bei reikalauja didelio kiekio gėlo vandens. Negana to, šiais laikais vyraujanti vartotojiškumo problema didina tekstilės atliekų kiekius, kurie dažniausiai patenka į sąvartynus. Visos šios ekologinės problemos skatina ieškoti būdų kaip perdirbti ir panaudoti jau esamas tekstilės atliekas. Taigi šiame magistro projekte buvo atlikta dviejų sudėčių (100% medvilnės bei 80% medvilnės ir 20% poliesterio) džinsinių kelnių technologinio perdirbimo procesų būvio ciklo analizė, kurios metu buvo naudota SimaPro būvio ciklo vertinimo programa. Ši programa padėjo įvertinti džinsų perdirbimo procesų poveikį aplinkai. Interpretuojant gautus rezultatus, nustatyta, jog mišrios sudėties džinsinių kelnių perdirbimas padidina neigiamą poveikį žmonių sveikatai 4 kartus, ekosistemoms 3 kartus, o išteklių sunaudojimas išauga 9,6 karto., Jeans are one of the most popular clothing products produced out of cotton. Unfortunately, growing cotton fiber depletes the soil and requires large amounts of fresh water. Moreover, the prevailing consumer problem today is increasing the amount of textile waste that usually ends up in landfills. All these ecological problems encourage the search for ways to recycle and recover existing textile waste. Thus, in this master 's project, a life cycle analysis of two - composition (100% cotton and 80% cotton and 20% polyester) denim technological recycling processes was performed, during which the SimaPro life cycle assessment program was used. This program helped to assess the environmental impact of jeans recycling processes. Interpreting the obtained results, it was found that the processing of mixed jeans increases the negative impact on human health 4 times, on ecosystems 3 times, and resource consumption increases 9.6 times.

Magistro baigiamajame projekte analizuojama sublimacinės spausdinimo ant tekstilės technologija. Mokslinio tyrimo dalyje apžvelgta mokslinė literatūra apie skaitmeninę spaudą ant tekstilės. Remiantis ankstesnėmis mokslininkų atliktų tyrimų išvadomis, atliktas tyrimas analizuojantis sublimacinės spausdinimo ant tekstilės technologijos parametrų įtaką spaudos kokybei. Netiesioginės sublimacinės spaudos gaminių ant tekstilės gamybos technologinio projektavimo dalyje apibrėžtos produktų charakteristikos ir gamybos etapai. Suprojektuota technologinė proceso schema. Kiekvieno baro (originalo, spaudos, pospaudiminis) darbams nustatytos laiko normos. Atlikta kokybės kontrolės analizė, pateiktos priemonės. Apskaičiuoti reikalingi įrenginių bei darbuotojų kiekiai, patalpų plotai. Darbų saugos ir ekologijos dalyje įvertinta profesinė ir kita rizika. Identifikuoti pavojai ir saugos priemonės. Nustatytas oro ir vandens valymo poreikis. Finansinėje – ekonominėje dalyje atlikta inovacijos projektavimo ir diegimo aplinkos analizė. Nustatyti projekto finansiniai šaltiniai, taip pat apskaičiuota trumpalaikio ir ilgalaikio turto vertė. Pagal nustatytą produkcijos gamybos planą, darbuotojų skaičių ir kitus rodiklius, įvertintos gamybos, veiklos, finansinės ir investicinės sąnaudos. Apskaičiavus gaminių kainas, GPS, įvertintas investicijų efektyvumas bei pateikti pagrindiniai projekto ekonominiai rodikliai. Paskutiniame skyriuje pateiktos sublimacinės spausdinimo ant tekstilės technologijos projekto išvados bei pasiūlymai., The master's final project analyses the technology of sublimation printing on textiles. Scientific literature on digital printing (on textiles) is part of the research. Based on previous research findings, a study was conducted to analyse the influence of sublimation printing on textile technology parameters on print quality. Indirect sublimation printing products on the textile part of the technological design process define the characteristics and production stages of the products. Process scheme designed. Time limits are set for each bar (original, press, post). The quality control analysis was performed and the tools for quality control were presented. The required amount of equipment and personnel is calculated, and the area of the premises is determined. Occupational and other risks are assessed in the work safety and ecology section. Identified hazards and safety measures. Need for air and water treatment. In the financial – economic part an analysis of the innovation design and implementation environment was performed. The financial sources of the project have been identified, as well as the value of short-term and long-term assets. Production, activity, financial and investment costs are estimated based on the production plan, the number of employees and other indicators. When calculating product prices, GPS was used to evaluate the efficiency of investments and to provide the main economic indicators of the project. The last chapter presents the conclusions and suggestions for sublimation printing on a textile technology project.

Dailės istorikės Deimos Žuklytės-Gasperaitienės pirmajai Lietuvos tekstilininkų profesionalų kartai priklausančios dailininkės Marijos Straigytės-Žuklienės (1925–2018) kūryba: studijų Kauno taikomosios dailės mokykloje metai, darbas Kauno dailės kombinate, stilistiniai pokyčiai septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais. The art historian Deima Žuklytė-Gasparaitienė presents works by the artist Marija Straigytė-Žuklienė (1925–2018) in her article. A member of the first generation of Lithuanian textile artists, she studied at the Kaunas Applied Art School, and worked at the Dailė factory in Kaunas. The author covers the artist’ s years at these two institutions, and stylistic changes between 1960 and 1970.

Tekstilės dailininkė Marijona Sinkevičienė žinoma kaip ilgametė Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto dėstytoja, daugelio parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvė. Menininkė daugiausia kuria parodinius darbus. Iš jų labiausiai išsiskiria paskutiniųjų metų gobelenų ir tapiserijų serijos, atspindinčios sakralumo ir tautos istorijos tematiką. Šioms klasikinėms, mene gana dažnai pasitaikančioms temoms įamžinti pasitelkiamas asmeninis požiūris, teksto intarpai, simbolių kalba. M. Sinkevičienės tekstilės darbams būdingas ypatingas medžiagiškumo ir technikų išmanymas, išryškinantis autorės kūrinių plastikos įtaigumą ir estetiką. Textile artist Marijona Sinkevičienė is known as a longtime lecturer at the Faculty of Arts and Education of Kaunas Collegium, and a participant of numerous exhibitions in Lithuania and abroad. The artist focuses on creation of artworks for exhibitions. The most notable among them are the latest artworks among which are the series of tapestries, portraying sacral and Lithuanian history subjects. The characteristic feature of the artist‘s creative process is her personal outlook, her focus on text insertions and the language of symbols. Extraordinary awareness and individual understanding of materials and techniques that the artist employs facilitates the specific shaping and the highly suggestive and esthetic plasticity of the artworks.

Baigiamajame magistro projekte analizuojamos 4 pagrindinės 3D spausdinimo technologijos: SLA, SLS, „PolyJet“ ir FDM, kurios gali būti pritaikomos aprangos gamyboje. Atlikus literatūros ana-lizę nustatyta, kad FDM spausdinimo būdas, kurio metu sluoksnis po sluoksnio yra išliejamos išlydytos polimero gijos, yra labiausiai tinkamas aprangos spausdinimui, kadangi jam reikalingos mažiausios eksploatacinės išlaidos, naudojami polimerai pasižymi geromis mechaninės, cheminės ir šiluminės savybės, o produktų gamyba vykdoma praktiškai be atliekų. Šiuo metu, norint atspausdinti didelius 3D objektus reikia labai daug laiko ir brangiai kainuojan-čių mašinų, kai tuo tarpu išausti ar numegzti tekstilės medžiagas galima ženkliai greičiau ir už mažesnę kainą. Dėl šios priežasties nuspręsta polimerus spausdinti tiesiogiai ant tekstilės medžiagų. Pastebėta, kad kieti, nepaslankūs polimerai gali tapti lanksčių sistemų dalimi, o minkštos tekstilės medžiagos įgauti naujas mechanines savybes ir papildomą funkcionalumą. Iš kitos pusės, nepakankamai išsamiai ištirta adhezija tarp 3D ir tekstilės medžiagų vis dar yra pagrindinė problema, kodėl ši technologija neįsitvirtina aprangos pramonėje, todėl buvo iškeltas toks darbo tikslas – ištirti įvairių veiksnių įtaką 3D spausdinimo medžiagų ir šifoninių audinių susiklijavimo stiprumui bei remiantis gautais rezultatais sukurti praplėsto funkcionalumo aprangos kolekciją. Darbe pirmą kartą nagrinėjama elastingų 3D medžiagų (termoplastinių polimerų) ir liaunų šifo-ninių audinių charakteristikų įtaką kombinuotų sistemų susiklijavimo stiprumui ir tąsumui prieš ir po skalbimo. Iki šiol visi tyrimai buvo orientuojami į tradicines FDM spausdinimo technologijos medžia-gas: PLA, ABS ir nailoną. Atlikus vienaašį tempimo bandymą nustatyta, kad kombinuotos sistemos susiklijavimo stiprumas priklauso nuo 3D medžiagos cheminės sudėties ir kietumo bei tekstilės medžiagos storio, tankumo ir pluoštinės sudėties. Ištirta, kad kuo polimeras tampresnis tuo 3D ir tekstilės medžiagų junginys pasi-žymi didesne ištįsa. Pastebėta, kad po skalbimo šilko audinio su elastanu stiprumas ir tąsumas padidėja su visomis 3D medžiagomis. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus sukurta 8 modelių kolekcija, iš kurios pagamintas vienas proto-tipas. Kombinuota sistema į liaunos medžiagos prigludusio silueto gaminį įterpiama siekiant sumažinti įvairiose kūno vietose susidarančius įtempius, dėl kurių medžiagos dažnai neatlaiko ir suplyšta. Apsi-rengus prototipą ir atlikus 5 dinaminius judesius nustatyta, kad „NinjaFlex“ polimero ir šilkinio audinio sistema yra pakankamai stipri, jog atlaikytų judėjimo metu patiriamas apkrovas., In master’s thesis 4 main 3D printing technologies (SLA, SLS, “PolyJet” and FDM) which can be applied in garment production were analyzed. During the literature analysis it was determined that FDM printing method which is known for molding melted polymer filament is the most suitable way for garment printing. This method runs on lowest expenses, uses polymers with good mechanical, chemical, thermal properties and its products production leaves almost no waste at all. At the moment if you wanted to print big 3D objects you would need a lot of time and expensive machines. Meanwhile you can weave or knit textile material noticeably faster and cheaper. So it was decided to print polymer directly onto textile. It was also noticed that rigid polymers can become a part of flexible system parts allowing soft textile to acquire new mechanical qualities and additional functionality. On the other hand, the lack of research on adhesion between 3D printing material and textile is still the main reason why this technology can’t become widely used in clothing industry. The goal of this work was to investigate various factors influence on 3D printing filaments and chiffon fabric adhesion force. Based on received results enriched functionality fashion collection should be created. For the first time, the polymer-textile system adhesion force and elongation before and after washing was evaluated according to 3D flexible filament (thermoplastic polymer) and thin chiffon fab-ric characteristics. Up to now, all the other researches were oriented on the traditional FDM printing technology materials such as PLA, ABS and nylon. During the single axis tensile experiment it was identified that combined system adhesion force depends on 3D filament chemical composition, strength, textile thickness, density and fiber structure. It was researched that the more flexible the polymer, the more bigger elongation of 3D and textile sys-tem. It was noticed that washed silk fabric with elastane has increased strength and tensility with all 3D materials. Based on research results 8 models collection were created and one prototype was prepared. Combined system is inserted into thin material with adherent silhouette fabric to reduce tension in var-ious body parts where the material usually doesn’t withstand and rip. After putting on the prototype and completing 5 dynamic moves, it was determined that “NinjaFlex” polymer and silk fabric system is strong enough to withstand the load during the motion.

Tekstilės gaminių gamyba reikšmingai prisideda ne tik prie vandens resursų, gamtos išteklių naudojimo, teršalų patekimo į atmosferą, bet ir atliekų kiekio, patenkančio į sąvartynus. Dauguma tekstilės gaminių gaminami iš mišrios, neorganinės sudėties medžiagos, kuri gamtoje sunkiai skaidosi. Tekstilės atliekos gali būti panaudojamos naujų produktų kūrimui ir perdirbamos. Baigiamojo magistro projekto tikslas – pasirinktoje įmonėje įvertinti tekstilės sukirpimo atliekų srautus, atsižvelgiant į atliekų tvarkymo hierarchinę schemą, pasiūlyti gamybinių tekstilės atliekų panaudojimo scenarijus bei pagal juos sudaryti modelį, kuris galėtų būtų pritaikytas ir už įmonės ribų. Tekstilės atliekų kiekiui įmonėje nustatyti, sudaryta tyrimo metodika, kuri remiasi realiu tyrimu (sukirpimo proceso stebėjimas, tekstilės atliekų matavimas, svėrimas) vieno mėnesio laikotarpyje. Taip pat sudaryta metodika skirta įvertinti tekstilės atliekų faktinius srautus ir jų pokytį po analizuojamų scenarijų įdiegimo. Metodika - modelio efektyvumui įvertinti, remiasi darnumo indikatoriais. Projektinėje dalyje, remiantis atliekų hierarchine schema, sudaryti ir įvertinti tekstilės atraižų tvarkymo galimi scenarijai, pagal juos sukurtas modelis. UAB „LTP” įmonei sudarytas gamybinių tekstilės atliekų tvarkymo modelis pritaikytas ir už įmonės ribų. Sukurtas modelis įvertintas aplinkosauginiais, socialiniais ir ekonominiais rodikliais., Manufacture of textiles significantly contributes not only to water resources, natural resources, inputs of pollutants into the atmosphere, setting and the amount of waste entering the landfill. Majority of textile products are made from mixed, the composition of inorganic substances that naturally hard to break down. Textile waste can be recycled and can be used in new product development. The goal of master is the selected company to evaluate textile cutting waste flows, taking into account the waste management hierarchy scheme to offer industrial textile waste recovery scenarios by them to create a model that could be adapted and outside the company. Textile amount of waste the company set up research methodology, which is based on a real examination (cutting process monitoring, textile waste measuring, weighing) one month. Also, a methodology was developed to assess the actual textile waste streams and their change after installation scenarios analyzed. Methodology - evaluate the effectiveness of the model, based on sustainability indicators. In the design part, based on the waste hierarchy diagram, were create and evaluate textile scrap handling scenarios, according to the model developed. UAB "LTP" company consists of industrial textile waste management model adapted and outside the company. The developed model assessment of environmental, social and economic indicators.

Rankšluosčiai - tai vieni gražiausių lietuvių baltųjų audinių. Jie džiugina akį raštų ir puošybos įvairove, rodo begalinį lietuvių moterų darbštumą, išmoningumą, grožio pajautimą. Rankšluosčiai paminėti prieš kelis šimtus metų apie Lietuvą rašiusių autorių darbuose, apdainuojami dainose. Dovanodami rankšluosčius, lietuviai pagerbdavo svečius ar atsidėkodavo už gerus darbus, juos kabino garbingiausioje pirkios vietoje, tamsokai XIX a. pirkiai šie puošnūs audiniai suteikdavo šviesos ir jaukumo. Rankšluosčių audimo būdai ir raštai buvo perduodami iš kartos į kartą, taip pat kuriami vis nauji. Raštų ir puošybos simbolikoje tyrinėtojai įžvelgia per šimtmečius sukauptą tautos išmintį. Lietuvos muziejų rinkiniuose rankšluosčių įspūdingai daug - daugiau nei keturi tūkstančiai vienetų. O kiek dar jų saugoma ne muziejuose? Vieni dūla užmiršti ir niekam nereikalingi, kiti - branginami kaip senelių, tėvų palikimas. Didžiausius rankšluosčių rinkinius turi Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Mažesni, bet audimo raštų ir puošybos įvairove itin vertingi rinkiniai saugomi Šiaulių "Aušros", Žemaičių "Alkos", Biržų krašto, Mažosios Lietuvos istorijos, Lietuvos liaudies buities, Utenos, Marijampolės ir kituose muziejuose. Nacionalinių muziejų rinkiniuose yra rankšluosčių iš visų etnografinių sričių, kituose dominuoja vietinio regiono ar tik muziejui artimų rajonų eksponatai. Daug informacijos apie rankšluosčius bei jų puošybą galima aptikti ir muziejų fototekose: jei ekspedicijose rankšluosčių nepavykdavo įgyti, neretai jie būdavo nors nufotografuojami. [...] In the traditional Lithuanian village community in the 19th с.-first half of the 20th c., the main purpose of towels was to use them to wipe something, as evidenced in their name - "rankšluostis" ("for wiping one’s hands"). On holy days, the prettiest towels were hung up in visible places in the home, on a decorated towel-hanger. In Dzūkija during Devintinės they were used to decorate the little altars built in the churchyard. At the end of the 19th с.-early 20th c., towels were usually mentioned as a being gifts or traditional ritual objects, accompanying people throughout their lives. Towels were given as gifts to midwives, on name-days, to priests during Christmas; but most often they were given as gifts during weddings. Towels were used also in funeral rites during wakes, following the deceased to the cemetery, and finally burying the coffin. In the second half of the 20th c., with changing lifestyles and the disappearing weaving tradition, towels no longer were used to decorate the home and they lost their ritual purpose. [...] Towels are often considered the most lovely examples of Lithuanian woven white fabric. This article examines the materials used to weave towels, the weaving technique, prevalence of patterns, variety of decoration and ornamentation, taking into account different time periods and peculiarities of different Lithuanian regions. The collections of towels held at Lithuanian museums are discussed.

Baigiamajame magistro projekte analizuota spaudos ant tekstilės gaminių technologija. Aprašyti termo perkėlimo technologijos technologinio išpildymo procesai bei specifiškumai. Mokslinio tyrimo dalyje pasitelkiant vizualinės, mikroskopinės ir mechaninės kokybės tyrimo metodus atliktas termo pernešimo ir tiesioginės spaudos būdų palyginimas. Magistriniame darbe taip pat apžvelgti kokybės kontrolės, darbų saugos bei ekologiniai gaminio projektavimo reikalavimai bei galimybės. Technologinio projektavimo ir ekonominėje dalyje apskaičiuota gamybos apimtis ir reikiami gamybos pajėgumai bei sąnaudos, užtikrinančios pelningą projektuojamo baro veiklą veikančioje įmonėje. Numatytas investicijų į projektą atsipirkimo laikas. Baigiamojo magistro projekto pabaigoje pateikiamos bendrosios išvados ir siūlymai. Darbo apimtis 83 psl. teksto be priedų, 40 lentelių, 39 paveikslai, 30 bibliografinių šaltinių, 5 A1 formato brėžiniai, 3 priedai. Priedai pridedami darbo pabaigoje., In final master‘s degree thesis was analysed technology of printing on textile products. Thermo transfer technology fulfilment processes and specifies were described. In research part by applying visual, microscopic and mechanical quality methods, was performed comparison of thermal transfer and direct printing methods. Quality control, safety and ecological product design requirements and opportunities were overviewed in Master‘s degree thesis. Production output, the required production capacity and input which ensure the profitable workshop‘s activity in operating company were calculated in technological design and economical part of the work. There was estimated and investment payback period of this Project. General conclusions and recommendations are presented at the end of Master‘s degree thesis. The amount of the thesis is 83 pages of text without appendixes, 40 tables, 39 pictures, 30 references, 5 A1 format drawings, 3 appendixes. Attachments are added at the end of the end of the thesis.

Sparčiai augant visuomenės urbanizacijos lygiui, vis labiau auga ir naudotų padangų kiekiai. Vienas padangų utilizacijos kelių yra jų perdirbimas smulkinant ir gautas gumos, tekstilės ir metalo frakcijas vėliau panaudojant kaip antrines žaliavas. Apžvelgus tokių žaliavų gavimo ir panaudojimo problemas, darbe nagrinėjamos galimybės perdirbti padangų gumos, metalinių kordų ir nesuirusių gumuotų siūlų likučiais užterštas padangų smulkinimo metu gaunamas tekstilinio kordo atliekas į produktus, tinkamus kuro gamybai. Padangų tekstilės atliekų antrinį panaudojimą komplikuoja jų užterštumas prikibusiais ir nenusisijojančiais gumos regenerato trupiniais ir, norint panaudoti antrinį tekstilinį pluoštą, reikalingos papildomos išlaidos gumos trupinių pašalinimui. Dėl šių priežasčių padangų tekstilės atliekos dažai yra deginamos kaip kuras šilumos gamybai arba nepanaudojamos jos kaupiasi atliekų aikštelėse. Prieš porą metų Lietuvos įmonė „Akmenės Cementas“ atsisakė toliau deginti gumos trupiniais užterštas padangų tekstilės atliekas dėl susidarančio didelio neorganinių medžiagų kiekio (pelenų), kuris labai užteršia deginimo sistemos įrenginius. Dėl šios priežasties tokių atliekų panaudojimo Lietuvoje naujų galimybių ieškojimas yra svarbi šiandienos aktualija. Apžvelgtos mokslinės publikacijos, susijusios su darbo tematika, padangų perdirbimo technologijomis, perdirbtų padangų antrinių žaliavų taikymo sritimis. Šio darbo tikslas – ištirti galimybes mažai pritaikomas užterštas naudotų padangų tekstilės atliekas be papildomo valymo termolizės būdu perdirbti į produktus, tinkamus kurui. Tiriamų naudotų padangų kordų tekstilės atliekų termolizė (terminis skaidymas) buvo atliekamas Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros Naftos ir alternatyviųjų energijos išteklių perdirbimo technologijos laboratorijoje. Termolizės procesas buvo atliekamas eksperimentiniu 3000 cm3 tūrio pusiau nuolatinio veikimo vertikaliuoju reaktoriumi, esant atmosferiniam slėgiui ir 550 C temperatūrai. Gautų termolizės produktų savybės buvo tiriamos žinomais standartiniais metodais., With the rising of social urbanization, also rises the quantity of used car tires. One of several ways to utilise them is recycling tiers by shredding them and then using these residual rubber, textile and metal fractions as an alternative fuel source. After reviewing the processes of gathering and using such resources, the paper analyses the possibilities of recycling tire rubber, metallic cords and textile cord waste residuals acquired while shredding tires littered with non-decomposed rubber threads into products, suited for producing fuel. The process of utilising tire textile as an alternative fuel source is complicated by the by their pollution with attached bits of rubber regenerates that are hard to strain out, therefore, additional costs are required to utilise this secondary textile fibre. For these reasons, textile waste from tires is often being used for heating by burning it or is being stored in waste sites unused. A couple of years ago, Lithuanian company “Akmenės Cementas” stopped burning tires polluted with textile waste because of it resulting in great number of inorganic waste (ashes), that significantly litters incineration system equipment. For these reasons, the research in new possibilities to utilise such waste in Lithuania is a very important topic. Research publications related to the topic, tire recycling technology and use of utilised tire waste have been reviewed. The aim of this paper is to analyse the possibilities of recycling textile waste of used tires for use as secondary fuel by means of thermolysis without additional cleaning. Thermolysis (thermal decomposition) of used tire textile cord waste was performed and studied at the laboratory of Laboratory of recast technology of the oil and alternative energy resources of Department of Organic Chemistry of Faculty of Chemical Technology of Kaunas University of Technology. The process of thermolysis was performed by using a 3000 cm3 in volume semi-continuously operational vertical reactor in normal pressure at the temperature of 550 C. The properties of products acquired by means of thermolysis were studied with known standard methods.

Baigiamajame magistro projekte analizuojama įvairių veiksnių įtaka tekstilės medžiagų klijuotų sistemų išsluoksniavimo stipriui. Atlikta literatūros analizė, kurioje apžvelgiami pagrindiniai tekstilės gaminių detalių jungimo būdai, iššryškinami jungimo siūlais trūkumai ir klijavimo technologijos pranašumai. Paaiškinama, kas tai yra klijuotinis tekstilės medžiagų sujungimas, kokios medžiagos tam yra naudojamos ir kaip jis suformuojamas. Išskiriami pagrindiniai reikalavimai, keliami klijuotiniam sujungimui bei kitų mokslininkų ištirta tam tikrų veiksnių įtaka klijuotinių sujungimų kokybei. Šio darbo tikslas – ištirti įvairių parametrų įtaką tekstilės medžiagų klijuotų sistemų išsluoksniavimo stipriui. Tikslo įgyvendinimui sprendžiami šie uždaviniai: įvertinti presavimo temperatūros ir trukmės įtaką tekstilės medžiagų klijuotų sistemų storiui, įvertinti presavimo temperatūros, trukmės, išsluoksniavimo greičio ir poveikio aukšta išorinės aplinkos temperatūra įtaką megztinės medžiagos ir audinių klijuotų sistemų išsluoksniavimo stipriui. Sekančiame etape parengta tyrimo metodologija, pagal kurią vykdomas tyrimas. Pagal sudarytą eksperimento planą atlikti tyrimai, kurių rezultatai parodė, kad presavimo temperatūra ir trukmė klijuotų sistemų storiui turi įtakos tik M1 megztinės medžiagos klijuotoms sistemoms. Esant per aukštai presavimo temperatūrai, išsluoksniavimo stipris pradeda mažėti. Didėjant presavimo trukmei, klijai giliau įsiskverbia į medžiagą, tačiau tai ne visuomet padidina klijuotos sistemos išsluoksniavimo stiprį. Naudojant skirtingo storio termoplastines plėveles nustatyta, kad didesnis plėvelės storis taip pat ne visuomet nulemia didesnes išsluoksniavimo stiprio vertes. Kai kuriais atvejais pastebima priešinga tendencija. Klijuotų sistemų išsluoksniavimo greitis neturi įtakos išsluoksniavimo pobūdžiui, tačiau daro įtaką išsluoksniavimo stipriui. Didėjant tekstilės medžiagų klijuotų sistemų poveikio išorinės aplinkos aukšta temperatūra trukmei, jų išsluoksniavimo stipris mažėja. Atliktų tyrimų rezultatai apibendrinti išvadomis, kuriomis remiantis posiūlyti optimalūs tekstilės medžiagų klijuotų sistemų suformavimo technologiniai parametrai., In master’s thesis various factors affecting adhesive bonded textile seam strength were analyzed. In literature analysis the main joining techniques of textile garment separate parts were overviewed, highlighting the disadvantages of joining with sewing thread technique and advantages of adhesive bonding technique. It was explained, what bonded seam is, what materials for these seams are used and how the bond between textile materials is formed. The main requirements for adhesive bonding were distinguished and an overview of other scientific works which investigated the influence of specific factors for textile bonded seam quality was made. The goal of this work was to investigate the influence of different factors on the adhesion strength of adhesive bonded textile seams. Achieving the goal following tasks were given: firstly evaluate the pressing temperature and the pressing duration influence on the textiles bonded system thickness, evaluate the pressing temperature, time, delamination speed and the impact of high outside temperature influence on the knitted fabric and woven fabrics bonded systems delamination strength. In the next stage the methodology for the research was prepared under which the investigation was carried out. Obtained results with this delamination experimental method showed that pressing temperature and duration have a significant influence only on the M1 knitted fabric adhesive bonded textile system thickness. In addition, with high pressing temperature the strength of textile bonded seam begins to decrease. Increasing the duration of pressing, the adhesive material penetrates deeper into the fabric, yet it does not necessarily increase bonded system delamination strength. By using different thicknesses of thermoplastic films was determined, that the thicker film also not always tend to determine higher values of textile bonded seam strength. In some cases the opposite trend was noticed – adhesive bonded textile system delamination speed does not affect the delamination nature, yet has an effect on delamination strength. Increased duration of the impact of high ambient temperature, delamination strength decreases. The research results are summarized in the conclusions, under which were offered optimal technological parameters for textile bonded system formation.

Šiuolaikiniame pasaulyje bei mene akcentuojamas kokybiškas rezultatas, gaunamas per trumpą laiko tarpą. Audimas rankomis (pvz., rankinėmis staklėmis, ant vertikalaus rėmo) – imlus laikui procesas, vis labiau tolstantis nuo kasdienės šiuolaikinių tekstilės menininkų praktikos. Nors tekstas yra populiari meno forma, austą tekstą galima sutikti retai. Šis meninis tyrimas analizuoja audimo ir teksto sinkretiškumą. Bandoma atsakyti į klausimus: kokias reikšmes šioje sąjungoje galima įžvelgti, kokia prasmė jai gali būti suteikiama. Austas tekstas, kaip tyrimo objektas, virto pagalba kalbėti apie tekstilės menininko tapatybę šiuolaikiniame mene. Tekstilės autorius, pasirenkantis kurti darbą audimo pagalba, atsiduria tradicijos ir šiuolaikines aplinkos sankirtoje. Tyrimo šaltiniais tapo interviu su austo teksto kūrėjais Lietuvoje, o taip pat literatūra, meno publicistika, straipsniai periodiniuose leidiniuose, kiti duomenys, leidžiantys įžvelgti naujų austo teksto reikšmių. Tyrimo tikslas buvo atskleisti bei surinkti galimas reikšmes, žyminčias ryšį tarp audimo ir teksto. Visos tyrimo metu surinktos reikšmės: priešprieša; laikas, laikinumas, ilgaamžiškumas; pabėgimas, atsiribojimas, išsigelbėjimas, sustojimas; meditacija, įsijautimas; istorija, tradicija; lyta; patvarumas, tvirtumas, tikrumas; komunikacija, intymumas, priminimas; sakralumas, religija; politika, ekonomika; kančia, sunkumas, sudėtingumas, sunkus darbas, meistrystė; tapatybė; prabanga. Visas šias reikšmes galima taikyti... [toliau žr. visą tekstą] Contemporary world and art emphasise a high-quality result produced within a short period of time. Manual weaving (e.g. by handloom machine or on a vertical loom) is a time-consuming process which is broadly becoming an obsolete practice amongst contemporary textile artists. Although text is a popular form of art, woven text is very rare. This study intends to analyse the syncretic association between weaving and text. The following questions are raised: what are the meanings of this association and what purpose can be derived from it. Woven text, as the study object, has become an assisting instrument in the discussion of a textile artist in contemporary art. A textile artist, who decides to create art by means of weaving, finds himself standing at the crossroads of tradition and contemporary environment. The following study sources were used: interviews with Lithuanian woven text creators, as well as literature, art journalism, articles in periodic publications, and other data which allow finding new meanings of woven text. The objective of the study is to assemble the possible meanings which define the relationship between weaving and text. Meanings found in the study were the following: opposition; time, transience, longevity; escape, isolation, salvation, halt; meditation, empathy; history, tradition; tactility/touch; durability, strength, genuineness; communication, intimacy, reminiscence; sacredness, religion; politics, economics; suffering, complexity, hard work... [to full text]

Šiame esė formos rašto darbe, keliauju simbolinę kelionę, kuri neturi aiškaus, konkretaus tikslo, nei uždavinių. Būtis, laikas, atmintis, praeitis, Dievas, gimimas, mirtis, laikinumas, amžinybė – padriki egzitenciniai klausimai, į kuriuos įsižiūriu, bet neatsakinėju. Vadovaujuosi fragmentiškais atminties žemėlapiais, menininkų kūriniais ir jų atsiradimo sąlygomis. Remiuosi fenomenologiniu metodu, kuris pagrįstas refleksija ir reikalauja pakartoti esmines intuicijas, siekia išugdyti dėmesingumą, leidžia naujai įprasminti, kaip ir ką mes išgyvename. Darbo skyrius žymiu dienoraštį primenančiais pavadinimais. Šis fragmentiškas dienoraštis – be pradžios ir be pabaigos (prasidėjęs labai seniai, pasibaigia sugrįžimu į pradžią). Jis tampa svarbia praktinio darbo dalimi, paaiškinimu. In this work written as an essay, I make a symbolic trip which doesn‘t have a clear, precise goal nor aim. Existence, time, memory, past, God, birth, death, temporality, eternity – such are the unbound existential questions which I do look at but do not try to answer. I follow fragmented maps of memory, consider artists‘ creations and the conditions of their appearance. I base myself on phenomenological method which relies on reflection and demands to repeat the essential intuitions, asks to grow attentiveness, permits to give sense to what we experience and how we do it. I give titles to the parts of this work similar to personal diary titles. This fragmented diary is without beginning and without end (it started very long ago and it ends with returning to it‘s starting point). It becomes an important part of the practical work, it‘s explanation.

Magistro darbo „Stigmos“ idėja kilo atkreipus dėmesį į fenomeną, kai žmogus pasižymi kokiu nors fiziniu, psichologiniu ar socialiniu nukrypimo požymiu, žyme ir ta žymė ryškiai skiriasi nuo kultūriškai nusistovėjusių normų. Darbo tikslas - atlikus religijotyrinės, menotyrinės, psichologinės ir sociologinės literatūros analizę tiriama tema, išnagrinėjus kūrybinius analogus, atsirinkus darbo temai svarbiausias idėjas bei parengus savitą jų interpretaciją, sukurti tekstilės objektų ciklą „Stigmos“. Teorinėje darbo dalyje aptariamas sąvokos „stigma“ prasmių laukas, atskirai dėmesio skiriant krikščioniškajam bei šiuolaikiniams šio reiškinio kontekstams pristatyti, analizuojamos psichologinio pažeidžiamumo ir asmens tapatumo transformacijos, aptariant tapatumo kaip socialinio identiteto procesą, bei psichologinę stigmos įtaką asmens elgsenai ir savivertei, pristatomos „stigmos“ reiškinio interpretacijos mene. Aprašomas penkių tekstilės objektų sukūrimo procesas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, priedai. Kūrybinę darbo dalį sudaro penki tekstilės objektai, kiekvienas skirtas atskiros stigmuotų asmenų grupės patirčiai inerpretuoti. Pirmasis ir antrasis objektai perteikia priklausomybę nuo skirtingų svaiginančių medžiagų patiriančių asmenų būsenas – jos tarsi panašios, tačiau kartu ir skirtingos, tas perteikiama užkoduotomis simbolinėmis formomis. Trečiasis nusako skaudžią moteriškos prapulties istoriją. Ketvirtas pateikia užuominą... [toliau žr. visą tekstą] An idea of the Master's Thesis 'Stigmata' has arisen upon turning the attention to a phenomenon, when a person distinguishes by some feature, the mark of physical, psychological or social irregularity and this mark is very different from the norms established culturally. The aim of the research is to create a cycle of textile objects 'Stigmata' upon the analysis of the literature of religious studies, history of art, psychology and sociology on the topic under research, examination of creative analogies, selection of the most important ideas for the topic of research and preparation of their unique interpretation. In the theoretical part of the research, we discuss the field of meanings of the concept ‘stigma’ focusing separately on presentation of Christian and contemporary contexts of the phenomenon, analyse transformations of psychological vulnerability and personal sameness by discussing the sameness as a process of social identity as well as the psychological influence of the stigma on behaviour and self-esteem of a person, and present the interpretations of the 'stigma' phenomenon in art. We have described the process of creation of five textile objects. At the end of the paper, we have presented our conclusions, recommendations, a list of references, and appendices. The creative part of the research consists of five textile objects, each intended to interpretation of the experiences of a separate stigmatized group of people. The first and the second... [to full text]

Straipsnyje aptariama Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūryba, plečianti tekstilės ir apskritai meno raiškos erdves. Pasitelkdama naujas žakardinio audimo technologijas menininkė atskleidžia žmogaus gyvenimo ir tikrovės tekstiliškumą, įvaizdina jausmines ir taktilines pajautas. Čia Žaltauskaitės-Grašienės kūryba nagrinėjama moteriškosios estetikos akiratyje. Darbe aptariama tekstilėje ir moterų literatūroje glūdinti taktilika. Dėmesys sutelkiamas į tekstilininkės kūriniuose ryškėjantį haptinį tikrovės patyrimą, kūno ir tikrovės lytėjimo pojūtį, gelmės paieškas paviršiuose. Taip pat siekiama išryškinti menininkės kūrybos sąryšius su moterų proza. In recent years, textile art has become a unique and representative phenomenon of Kaunas artistic life inspired by the Textile Department of Kaunas Art Faculty of the Vilnius Academy of Fine Arts. A graduate and now teaching at the department Monika Žaltauskaitė-Grašienė is one of the prominent people whose artistic projects and initiatives have contributed to the expanded field of contemporary textile arts and artistic expression. Using the new Jacquard weaving techniques the artist reveals the textility of human life and reality, sensual and tactile perceptions that we keep in our memories and that arise from the individual or collective experience, authentic environment, and bodily sensations. This paper examines the art work of Žaltauskaitė-Grašienė in the horizon of feminine aesthetics. The paper discusses the tactility inherent in textile art and women’s creation. It focuses on the haptic role and sensual experience of reality, the tactile sensation of physical reality and the depth of surfaces expressed in the work of Žaltauskaitė-Grašienė. The tactile perception derives from the long-term specific women’s artistic tradition. So the textile is considered as women’s expressive field par excellence. Textility can be observed in women’s literature as well. Therefore, in exploring the feminine expression and tactile sensations the article seeks to highlight the creative relationships of Žaltauskaitė-Grašienė textile works with women’s prose. The article comes to the conclusion that the work of the textile artist reveals the textile reality woven with the physical, psychological and social threads of human life.

„Sunny Visions“, the exhibition marking the 50th creative anniversary of the textile artist Anicentas Jonutis, was held at the Museum of the Radvilas Palace of Lithuanian Art Museum (LAM) on December 12, 2011 – January 29, 2012. The artist began his individual creative way at a carpet factory and worked therefore more than 20 years. Working at Lentvaris carpet factory, all these years A. Jonutis, together with several of his colleagues, formed the school of Lithuanian industrial carpets. The results of this long-term creative stage were remembered by presenting some of the A. Jonutis’ textile works created at that period for industrial production (floor and wall carpets and their projects). The article provides a detailed description of the characteristics and techniques typical for the carpets that the textile artist created. Working at Lentvaris carpet factory, A. Jonutis also created textile works intended for exhibitions (tapestries, carpets, curtains), as well as engaged in other creative activities – photography, filming (he has accumulated a quite large film archive on famous Lithuanian people), painting with watercolours and drawing. This creative field, reflected by the exhibition, is also dedicated a detailed description in this publication. Aside from the creative, A. Jonutis engaged in pedagogical work as well - taught textile at the National M. K. Čiurlionis School of Art for three decades (1971–2000), lectured at the Department of Textile of Vilnius Academy of Arts (1984–1988), became a docent in 1987. His textile works were awarded – a bronze medal at the Union-wide Exhibition of Economic achievements in 1963 and a 1st Degree Diploma in 1964. In 1974 he was acknowledged as the Honoured Art Worker for his work at Lentvaris carpet factory. During the preparation for the anniversary exhibition of A. Jonutis, the works that reflect 50 years of his creative work were selected from the collections of Lithuanian Art Museum and brought from the artist’s studio, private collections and other institutions.

Straipsnyje siekiama nušviesti dailininko ir pedagogo Zenono Varnausko (1923–2010) indėlį į dailininkų (ypač tekstilininkų) rengimą svarbiausiuose XX a. antros pusės Kauno dailės židiniuose – Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (1947–1950), Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (1949–1960 m. jis čia dirbo savo įkurto Tekstilės skyriaus vedėju) ir Lietuvos dailės instituto Kauno vakariniame skyriuje (nuo 1959), prie kurio organizavimo dailininkas daug prisidėjo. Varnausko nuopelnus Kauno tekstilės mokyklai bandoma apibendrinti pasitelkus faktografinį-analitinį metodą, remiantis archyvine ir dokumentine medžiaga, šeimos narių ir jo studentų prisiminimais. Vertinant dailininko kūrinius, remiamasi formaliosios analizės elementais. The article describes the artist and educator Zenonas Varnauskas’ (1923-2010) merits to the Kaunas textile school. Varnauskas was the first textile worker trained at the Kaunas State Institute of Applied and Decorative Arts who in 1947 received diploma No. 1 from the institute. He was given the opportunity to study textile from Viktoras Petravičius, Antanas Tamošaitis and Liudas Truikys. After absorbing his teachers’ experience Varnauskas created his own educational system, which he implanted in three Kaunas Arts institutions. At first he taught at Kaunas State Institute of Applied and Decorative Arts (1947–1950). In 1949 he also started working at Kaunas Stepas Žukas’ College of Applied Arts (which was then called Kaunas School of Fine Crafts), where he established the Department of Textile. From 1959 Varnauskas worked at Kaunas Evening Applied Arts Department of Lithuanian State Institute of Arts (until 1997) and played a major role in its organising. Z. Varnauskas was well acquainted with the needs of textile enterprises and therefore he applied the teaching programmes to production needs. In this article Varnauskas’ portrait is painted with reference to archival and documentary material, reminiscences of his family members and students. They reveal his colourful and versatile personality, blending with his innate temperament, charisma and strong will. Z. Varnauskas’ creative heritage would have been much more abundant, if he had dedicated his endeavours exclusively to creative work. Yet the artist dived deep into educational activities, took part in various organisations and commissions, and contributed greatly to the founding of Kaunas Textile School. Not many of his own textile works remain and they differ from the general tendencies of Lithuanian textile, being characteristic of the second part of 20th century. Varnauskas’ paintings were also unlike the typical examples of the Lithuanian painting school. They were small in size, spontaneous, marked by uneven rhythm, recording the mood of the moment and due to this unique style Varnauskas didn’t have any followers and with his works did not influence other artists. However, Z. Varnauskas became famous as a talented pedagogue of Arts. All the young people who were dreaming about joining the artist’s profession wanted to study with him. Varnauskas was the initiator and teacher of the preparatory courses for the entrance exams in Kaunas. These courses were attended by many now famous Lithuanian artists.

Straipsnyje aprašyti archeologės Ievos Masiulienės 2007 m. Klaipėdos senamiestyje vykdytų archeologinių tyrinėjimų metu rasti archeologinės tekstilės radiniai. Radiniai buvo perduoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir restauruoti Prano Gudyno restauravimo centre. Straipsnyje aptariamos radinių technologinės ypatybės ir panaudojimo sritis. Išsamiau apžvelgiami reto radinio – veltinės kepurės – tyrinėjimai, restauravimas ir rekonstrukcija. Vykdant atrastos tekstilės fragmentų konservavimą, LDM Prano Gudyno restauravimo centro specialistai atliko visų audinių, siūlų ir virvelių pluoštų mikrocheminę ir morfologinę analizę bei technologinius tyrimus. Net ir nedidelės audinio skiautės atvėrė galimybę susipažinti su XVI-XVII a. Klaipėdos miesto amatininkų naudotais ne tik namudiniais, bet ir prabangesniais, gal net importuotais audiniais. Po archeologinių radinių veltinė kepurė buvo rekonstruota. Tikėtina, kad rekonstruotoji veltinė kepurė taps išsiskiriančiu eksponatu senamiesčio radinių kolekcijoje, saugomoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Article describes the archaeological finds of textile discovered during the archaeological exploration (carried out by archaeologist Ieva Masiulienė) at the Old Town of Klaipėda in 2007. The finds were handed over to the Lithuania Minor History Museum and underwent conservation treatment at the Pranas Gudynas Restoration Centre. The publication discusses the technological characteristics and usage of the discovered bits of textile. It provides a broad overview of the research, restoration and reconstruction of a rather rare finding - a felt cap. The author of the publication indicates that carrying out the conservation of the discovered textile fragments, the specialists at the Pranas Gudynas Restoration Centre of the Lithuanian Art Museum performed micro chemical and morphological analysis as well as technological examination of the strands of all found bits of textile, threads, and strings. Even the research of those tiny bits and pieces have provided an opportunity to learn what kinds of textile - daily, for special occasions, or even imported - were used by craftsmen in Klaipėda in the 16th-17th centuries. A felt cap was reconstructed after archaeological finds. It is likely to become a standout exhibit of the collection of the Old Town findings preserved at the Lithuania Minor History Museum.

Mano bakalauro tema: tekstilės kompozicija „Švelnumas“. Kas yra švelnumas? Tai pirmiausia psichologijos sąvoka, būtent žmogaus bruožas, kuris yra ugdomas. Jis priklauso nuo aplinkos, kurioje augo žmogus. Švelnumas gali būti ir gamtos ypatybė, pavyzdžiui peizažo, reljefo, viso kraštovaizdžio, voratinklių pieva, pienių pūkai, gyvūnėliai. Problema: švelnumas pasauliui, gamtai ir žmogui visa pakeičia: pradedama matyti akivaizdžiai neregimų dalykų. Todėl buvo puiki proga išsiaiškinti mokinių požiūrį į švelnumo reiškinį. Nemielai skamba žodžiai „agresija“ ar „šiurkštumas“, tačiau apie šiuos reiškinius reikia pakalbėti, tik taip pamažu keisime savo ir kitų požiūrį, gal net tapsime šiltesni. O norint bent šiek tiek pakeisti visuomenę ir neigiamus dalykus joje, reikia pasitelkti paprastas, bet galingas jėgas, švelnumą ir gerą pavyzdį. Darbo tikslas: paanalizuoti švelnumą ir jo raišką žmonių santykiuose bei gamtoje, išsiaiškinti mokinių požiūrį į švelnumo reiškinį, perteikti švelnumo idėją tekstilės kompozicijoje „Švelnumas“. Išnagrinėjus švelnumą, galima padaryti išvadą, kad švelnumą turėtumėme ugdyti nuo kūdikystės. Tuo būdu stiprinti ir modeliuoti jautrumą. Nuo mažų dienų skatinti vaiką su kitu žmogumi, gyvūnu, augalu elgtis švelniai. Pagrindinį kūrybinį polėkį paskatino švelnumo reiškiniai, kurių apstu santykiuose ir gyvojoje gamtoje. Man švelnumas yra voratinklių pieva. Vorų audžiami tinklai man yra didžiausia paslaptis. Švelnumas žvelgiamas pro ažūrinį šydą, kuris apraizgytas... [toliau žr. visą tekstą] My bachelor ́s work is the textiles composition „Tenderness“. What is tenderness? First of all it ́s a psychology term, wich is developing as a nature of the humans. This feature depends on the environment in wich this human grows. Tenderness can be the feature of the nature, for example landscaping, countryside, the grassland of the spider webs, flocks milk and even animals. The problem: Tenderness to the world, nature and humanity, which changes everything, it ́s starting to view obviously unseen things. Of which we have a chance to find out the view of students to the meaning of the tenderness. Words like „aggression“ or „roughness“sounds unwelcome, but the meaning of those words must be discussed, only then we start to change the views to our and others positions, maybe we ́ll become warmer to each other. But if we would like to change negative things in the public itself, we need to use general, but very powerful attributes. Like tenderness and good examples. The aim is to analyze the tenderness expression in the people relationships and in the nature itself, to find out students view into the meaning of the tenderness and convey an idea of the tenderness into the textile composition itself. After examination of the tenderness, we can make the conclusion that the tenderness we must developed from the infancy. That way we need to control and strengthen the sensitivity. From the first days of the birth show to the child how gently we must act with other people, animals... [to full text]

Taikomajai dailei visais laikotarpiais (tiek prieškaryje, tiek sovietmečiu, tiek ir dabar – Nepriklausomybės laikotarpiu) skirtas kur kas mažesnis dėmesys, ši meno sfera nepelnytai pamirštama, jos tyrimai nėra gausūs. Nors įvairiose užsienio šalyse daiktinė kultūra labai vertinama, mūsuose ji tam tikra prasme laikoma antrarūše. Straipsnyje norima išsiaiškinti, kaip XX a. II pusės – XXI a. 1-ojo dešimtmečio laikotarpiu keitėsi lietuvių taikomosios dailės tyrimai, kiek juos lėmė istorinė ir meninė situacija, pasipildančios taikomosios dailės tyrėjų gretos, nauji metodologiniai reikalavimai, t. y. siekiama išskirti svarbesnius taikomosios dailės tyrimus, juos susisteminti ir pateikti kiekybinės apžvalgos bei kokybinių pokyčių aspektu. Taip pat ketinama apibrėžti, kokie taikomojo meno reiškiniai (etapai, sritys) mūsų teoretikų yra geriausiai išanalizuoti, bei įvardinti nūdienos taikomosios dailės tyrimų spragas ir trūkumus. Peržvelgus atliktų Lietuvos taikomosios dailės tyrimų visumą, galima išskirti joje ryškėjančius specifinius bruožus. Didžiausias dėmesys iki šiol buvo skiriamas Lietuvos taikomosios dailės faktologijai susisteminti ir jos raidai perteikti. Antra sritis – įvairių taikomosios dailės rūšių analizė; daugiausia pasistūmėta senosios ar šiuolaikinės Lietuvos tekstilės ir kostiumo pažinimo srityse. Gilesnių tyrimų susilaukė Lietuvos metalininkystė, juvelyrika. Šiek tiek – meninis stiklas ir keramika, tuo tarpu meninės odos, baldų ir kitomis, smulkesnėmis taikomosios dailės rūšimis, domėtasi tik fragmentiškai. During all times (during the pre-war, Soviet period and now, at the period of Independence) less attention was paid to applied arts. This sphere of art was undeservedly forgotten; there are little researches made in this sphere. Although in many foreign countries material culture is appreciated, in our country it is considered to be second-rate. An article aims to explain the ways in which the researches of Lithuanian applied arts were changing from the second part of the 20th c. until the first decade of the 21st c. and the influence of historical and artistic situation to those changes. Also, to present new researches of the applied arts and new methodological requirements, i.e. it is intended to distinguish more important researches of the applied arts, structure them and present them according to the aspect of quantitative review and qualitative changes. Moreover, it is intended to emphasize the best analyses of applies arts phenomena (stages, spheres) made by our theorists and to indicate the gaps and defects of nowadays researches of applied arts. After having an insight to entire researches of Lithuanian applied arts, distinct specific features may be distinguished. Up to now, attention was mostly paid to the systematization of the Lithuanian applied arts factology and the rendering of its development. The second sphere was the analysis of various kinds of applied arts; the biggest push was felt in spheres of old or nowadays Lithuanian textile and costume cognition. Deeper analyses were performed in the spheres of Lithuanian metalsmithing and jewelry. Some more were made in spheres of artistic glass and ceramics, meanwhile, some minor spheres as artistic leather, furniture and others attracted only fragmentary attention.

2010 m. LDM Prano Gudyno restauravimo centre buvo restauruotas vertingas medinis, iš ąžuolo medienos išdrožtas XVIII a. pab. sukurtas Kudirkos Naumiesčio šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios barokinio stiliaus relikvijorius. [...] Publikacijoje išsamiai aprašoma restauruoti atvežto kūrinio ir atskirų jo dalių būklė. Pažymima, kad relikvijoriaus konservavimo ir restauravimo metodika buvo parengta remiantis kūrinio cheminių, fizikinių ir biologinių tyrimų duomenimis. Tiksli ir išsami kūrinio technologijos ir būklės analizė turėjo ypatingos reikšmės, nes relikvijorių sudaro daug skirtingų medžiagų. Buvo atlikta medienos, autorinio dekoro medžiagų, audeklo, popieriaus, stiklo, metalo cheminės sudėties ir struktūros analizė, nustatyti pažeidimai, vėlyvesnių atnaujinimų metu padaryti pakeitimai ir naudotos medžiagos. Restauruojant kūrinį, nuo drožybos buvo pašalinti uždažymų sluoksniai. Trūkstami fragmentai išdrožti iš liepos medienos. Atvira naujai išdrožtų dalių mediena gruntuota restauraciniu gruntu, retušuota meniniais akvareliniais dažais. Apsitrynusios auksuotos vietos retušuotos trintu auksu. Relikvijoriaus polichromija padengta apsaugine damaros lako danga. I autentiškas vietas kartušuose ant sutvirtinto šilkinio audinio sudėtos ir įtvirtintos relikvijos, jų puošybos elementai ir juostelės su užrašais. Kartušai įstiklinti ir užsandarinti. Iš liepos medienos lentos pagamintas postamentas eksponavimui. The publication describes in detail the wooden carved baroquc-style reliquary of Kudirkos Naumiestis Church of the Invention of the Holy Cross created at the end of the XVIII century, which was restored at Pranas Gudynas' restoration centre of the Lithuanian Art Museum. The reliquary is believed to have been whittled by a local talented artist who decorated Kudirkos Naumiestis Church of the Invention of the Holy Cross built in 1783, whittled wooden tables and a decorative baptismal font for the church. The baroque reliquary was carved from oak. Openwork carving was ornate with vegetable and geometric motifs, with a crown and a cross at the top. A relic of St. Francis de Sales is stored in a circular cartouche under glass. Relics of Saints Apollonius and Damian as well as Thousand Martyrs are placed at the bottom of an oval cartouche. The authors of the publication give a detailed description of the state of the work when it was brought for restoration, studies carried out and the course of restoration work. It is noted that the reliquary preservation and restoration technique was prepared on the basis of data from chemical, physical and biological tests. An accurate and exhaustive analysis of the technology and state of the work was particularly important, as the object was composed of many different materials. An analysis of wood, the author's decoration materials, cloth, paper, glass and the chemical composition and structure of metal was carried out and damage, changes made and materials used during previous restoration works were identified. Layers of overcoating were removed from the carving during the restoration of the work. Missing fragments were carved from linden wood. Exposed wood in the newly carved parts was primed with a restoration primer and retouched with artistic watercolour paints. Faded gold-plated places were retouched with powder gold. The polychromy of the reliquary was covered with a protective damar varnish coating. Relics, their decoration elements and ribbons with inscriptions were placed and embedded in their authentic places in cartouches on reinforced silk fabric. The cartouches were glassed over and sealed.

Religinių sąjūdžių paskatinta, reformacijos kovų ir vidinių prieštaravimų nualinta Bažnyčia XVI a. viduryje ryžosi vidinei reformai, siekdama aiškiau suformuluoti, patikslinti ir įtvirtinti katalikišką doktriną. Tridento mieste, Italijoje, 1545- 1563 m. su pertraukomis posėdžiavęs Visuotinis Bažnyčios susirinkimas paskelbė nutarimus, be kita ko, iškėlusius Eucharistijos reikšmę, įteisinusius Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų, atvaizdų ir relikvijų gerbimą, pabrėžusius atgailos ir kitų sakramentų svarbą kiekvieno tikinčiojo gyvenime. Tuo laiku pradėta ir liturgijos reforma, skatinusi jos modernizavimą ir suvienodinimą visoje Europoje. Bažnyčia tapo centralizuota ir vieninga, tokia pat vieninga turėjo tapti ir liturgija, pertvarkoma pagal Romos liturgijos pavyzdį. Visoje Katalikų bažnyčioje tapo privalomos Romoje parengtos liturginės knygos (Missale Romanum, 1570; Pontificale Romanum, 1595-1596; Rituale Romanum, 1614). Jose buvo rubrikos, kuriose nuodugniai buvo aprašyta Mišių eiga ir sąlygos, kuriomis jos gali būti celebruojamos. Tačiau ne viskas buvo surašyta oficialiuose normatyviniuose dokumentuose. Reformą puoselėję aukštieji Bažnyčios hierarchai - popiežius Pijus V (1566-1572), Milano arkivyskupas Carlo Borromeo (1564-1584) ir kiti - remdamiesi tradicija 58 patys formavo ir diegė liturginės praktikos pagrindus, teikė rekomendacijas dėl bažnyčių įrangos ir puošybos, kūrinių ikonografijos, liturginių reikmenų formos, medžiagos ar spalvos, o jais vėliau sekė vyskupai visoje Europoje. Pokyčiai religinėje srityje skatino ieškoti ir naujos meninės formos, galinčios išreikšti atsinaujinusios tikinčiųjų bendrijos dvasingumą ir kurti tinkamas sąlygas liturginėms apeigoms. Ši forma turėjo išaugti iš senųjų tradicijų, bet kartu išreikšti naujus religinius ir estetinius idealus ir įkūnyti reformuotos Katalikų bažnyčios triumfą.

Vienas iš svarbiausių veiksnių organizacijos valdyme yra orientacija į personalą; jo poreikius, bei motyvavimą. Šiame darbe nagrinėjamos problemos bei pateikiami sprendimai vienai didžiausių Lietuvos pramonės šakų – tekstilės pramonės organizacijoms. Pirmoje dalyje detaliai buvo apžvelgiamos motyvavimo teorijos, jų trūkumai, bei veiksmingumas. Antroje dalyje apklausos pagalba buvo aiškinami „Scandye“ įmonės motyvacinės sistemos spragos ir taisytinos jos vietos. Trečioje dalyje, remiantis antros dalies tyrimu, bei keletu kitų papildomų tyrimų, buvo pateiktas motyvavimo sistemos modelis tekstilės pramonės įmonėms ir organizacijoms. Apbendrinamai galima teikti, kad buvo rasta daug spragų taikomose motyvavimo sistemose tekstilės pramonės įmonėse ir buvo pateikti galimi tų spragų sprendimo variantai. One of the most important management functions in modern organization is orientation to personnel. Textile industry is one of the most important industries in Lithuania. The aim of this research paper is to find out which theories and models ar suitable to textile industry. The first part of the paper is base don scientific literature; main motivational theories and their application in our days organizations The second part of the paper introduces „Scandye“ organization; motivational system and it‘s problems. The third part presents the model of improvement of motivational system in the textile industry. In sum, the result of the survey gives the ideas how to improve motivational system in textile industry.

Straipsnyje nagrinėjamas bajoriško drabužio elemento - kontušo juostų - panaudojimas liturginiuose drabužiuose. Remiantis raiškiausiais tokių dirbinių pavyzdžiais, išlikusiais Lietuvos muziejuose ir bažnyčiose, analizuojama, kaip per amžius istorinės aplinkybės, žmonių skonio ir estetinių nuostatų permainos pakeitė šių dailiosios tekstilės šedevrų paskirtį, pavidalą ir meninę išraišką. The article discusses the subject of the importance of kontusz sashes between the 19th and early 20th centuries in Lithuania within the context of the historical record of textiles. As a consequence of a number of factors, men stopped wearing the so called national outfit - the kontusz costume together with its main accessory kontusz (Slutsk) sash in the period mentioned. The weaving of such sashes gradually vanished until it ceased completely and the sashes became either exhibits in the private collections of landlords, or were kept as relics of the past. Many of the sashes were destroyed completely, whilst for others a practical use was sought. Some konutsz sashes were adapted into the sewing of wall mats, cushions or spreads. At the end of the 19th century more and more kontusz sashes were taken to churches. It was pondered upon on how better to use these luxurious fabrics that were of a very specific form and decor. In some places attempts were made to lay them on the floor in front of catafalques, but mostly the sashes were given to more or less experienced masters so that they could make liturgical vestments from them. In the second half of the 20th century all liturgical vestments made from the kontusz sashes or their fragments that were found in churches were announced to be monuments of Lithuanian culture; they were art valuables that had to be looked after by the state. Such collections of clothing were housed in museums; with several of these collections belonging to a few churches of the Republic. The exhibhion "Christianity in Lithuanian Art" provided a rare opportunity to see and explore how, during the creation of a liturgical vestment, such a fabric of original form and peculiar decor as the konutsz sash, was integrated into its composition. This compositional integration exemplified the crossing and interaction of a few different artistic cultures. This article draws attention to these liturgical vestments: in which the creator of the vestment not only preserved as much of the kontusz sash itself as was possible, highlighting its composition and decor, but also used the sash to create a new work. Among the most successful examples of these works, the liturgical vestments of Lithuanian Art Museum and the church of Panevėžys are mentioned. The article presents various photographs of vestments in which kontusz sashes were used in one way or another.

Straipsnyje nagrinėjami integralieji lietuvių etnoastronomijos aspektai. Dangaus reiškiniai įvairiai interpretuojami žodžių semiotikoje, tradiciniame liaudies mene ir mitopoetikoje. Tie patys mitopoetiniai įvaizdžiai aptinkami mitologinių elementų turinčioje lietuvių tautosakoje ir tekstilės (juostų) raštų liaudiškuose pavadinimuose. Straipsnyje nagrinėjama dangaus šviesulių sąsaja su regiono gamtos objektais, mitinėmis būtybėmis ir žmonėmis. Siekiama atskleisti regioninius ir universaliuosius tautosakos ir audinių raštų pavadinimų mitopoetinių įvaizdžių aspektus, semantiškai jungiančius dangaus šviesulius, šalies gamtą (gėles, vaisius, laukinius ir naminius gyvūnus), žmones bei mitines būtybes ir jų artefaktus į vieną reikšmių tinklą. Pagrindinių tekstilės ornamentų tradicija Baltų kraštuose aiškiai atsekama nuo XI a. Straipsnyje klasifikuojami šių raštų ir jų pavadinimų, kaip mitopoetinių įvaizdžių, tipai, susiję su dangaus šviesulių simbolika. Atskleidžiamos tų mitopoetinių įvaizdžių sąsajos su kaimo žmogaus aplinka, realijomis, atsekamos jų mitologinės ištakos. Tyrime remiamasi lietuvių ir kitų baltų kultūrų duomenimis: etnografine bei archeologine tekstile, mitologija ir mitopoetiniais tautosakos bei kalbos aspektais. Komparatyviniai tyrimai ir kontekstinė analizė yra būtina tiriant lietuvių tradicinio ornamento simboliką, kadangi vietiniai žodinės tradicijos aiškinimai yra nepakankami. Dauguma lietuvių juostų raštų atitinka XI-XIII a. ikikrikščioniškos epochos audinių, rastų Latvijoje, raštus, kurie būna centrinėje skarų dalyje, priskirtinoje dangaus sferai. Šių ženklų ir jų kompozicijos simbolikos analogų randame ir kitų kultūrų ornamentuose. Išskirti šie lietuvių juostų ornamento tipai, simboliškai susiję su dangaus šviesulių semantikos lauku: 1) Įstrižas kryžiukas: a) paprastas, b) dvigubų linijų; 2) Žvaigždė: a) gėlė (roželė)/žvaigždė; b) dantytas rombas; 3) Rombas su ataugėlėmis; 4) Penkialangis kryžiukas/žvaigždė: a) vertikalus žvaigždinis; b) įstrižas; 5) Grėbliukai: a) paprasti, b) su užlaužtais dantukais; 6) Katpėdėlė; 7) Svastika. Raštų liaudiški vardai siejasi su mitopoetiniais žvaigždžių ir saulės, taip pat gėlių (rožių, gvazdikų, dobiliukų), krikšto ženklo, obuoliuko, vilko, žąsies, katės, šukų, sietyno (žvakių), dangaus mitinių personažų Laimos ir Perkūno įvaizdžiais. Šie mitopoetiniai įvaizdžiai semantiškai sieja dangaus šviesulių ir šviesos, vestuvių, vaisingumo koncepcijas, kilusias iš Saulės mergelės mitologijos: jie apima vardus, susijusius su žvaigždėmis, dirbtiniais šviesos šaltiniais, kilniomis gėlėmis, vaismedžių vaisiais, vandens paukščiais, naminiais ir laukiniais gyvūnais, mitinių būtybių artefaktais – atributais. Žvaigždės tipo ženklai lietuvių tekstilėje visų pirma sietini su Venera (Aušrine/Vakarine žvaigžde, kuri baltų mitologijoje yra Saulės ir Mėnulio dukra, nuotaka) ir Saule bei kitomis žvaigždėmis. Aušrinės mitema itin reikšminga lietuvių tradicijoje. Ji yra tarsi pamatas, kuris semiotiškai jungia labai skirtingus (ir iš pirmo žvilgsnio menkai susijusius) kultūros reiškinius. Jie suaudžiami į holistinę visatos sampratą, kurios visi elementai – ir dangaus šviesuliai, ir supanti žemiška erdvė, ir audiniai – vieni su kitais itin glaudžiai susiję. Tai savita lietuvių etnoastronominė koncepcija This paper analyses some interconnected aspects of Lithuanian folk astronomy. The same mythical-poetic images linking sky luminaries, things in the natural world, and mythological beings as well as human beings are present in Lithuanian mythical-poetic folklore and in the names of textile ornamentations. Their semiotic net generally comprises flowers, plants, wild and domestic animals, celestial luminaries and mythical people as well as human beings and their artefacts. The investigation of images reveals the mythical-poetic linkage between all the celestial luminaries and concepts of light, marriage and fertility that belong more generally to the Sun Maiden mythology complex

When I inspect phenomenon conception, different notional stress, I fix that it – slowdown, stand, psychological fence, which block our thinking and creative, incapacity, despair. It relate with varying circumstances. I analyse the stagnation phenomenon interpretation in artistic oeuvre. Frequent phenomenon in nature and in human work range. In master work I looked the stagnation in philosophy and in psychology dimension, but lot so this phenomenon meeting in artistic range (in verbal and in visual oeuvre). This is the person state of wind, which is different in different people life. Of ten we try interconnect state of mind with variation in nature. In nature when change seasons we feel slowdown, despair and this process also are in people life… Work purport – traverse the stagnation phenomenon meaningful and them read if for creative textile work. Master creative idea – textiles creative work ,, Stagnation’’ treat like the stagnation in natural and in culture atmosphere. To do the creative work pick the felt, because it fit the best to put for my idea, since the felt are stiff and keep his set good. My work consist of three parts. In my work I try constrain the people to pore about us outward problems.In contemporary vestige the unique people life tunes are pine, the people in the new age commonplaceing,greying because process life urbanize and increment,people make be not necessary.Technical type cultural advance bearing human... [to full text]

The aim of the master’s work is to analyze theoretical sources and to create a four-part cycle of textile objects of spatial form “Transformation”. In the theoretical part the concepts related to the phenomenon of transformation in the essence of human being and nature has been discussed. Human development, historical development, psychological and physical transformations have been analyzed in more detail. The attitudes of famous philosophers and scientists towards the phenomenon of transformation have been presented; their theories have been referred to in the creation of the conception of the present work. Visual art works by different authors related to transformation forms – the existence of the universe, the development of human life – have been analyzed. The chosen subject of transformation has been interpreted through the phenomenon of the symbiosis manifesting in nature, where living organisms coexist together strengthening one another’s existence or gradually destroying it. Human interrelations, the relation between nature and human being may also be considered as the reflection of the phenomenon of symbiosis. “Transformation” is a four-part cycle of textile objects which is visualized through abstract forms encoded in the problems of human essence. Each part of the cycle symbolizes a certain period of human relations during which transformation occurs. The first part is related to the beginning of transformation. The second part of the cycle reveals the... [to full text]

Dreams are one of the most secret processes of human’s psychology which formation device has not been finally clarified yet. Scientists from all over the world, successfully working on this project, the results of their researches and works adduce as different hypothesis, because it is really difficult to formulate thesis that could be tested using laboratories because of the research specifics of the psychophysical proceeding of a dream. It is usual that a new theory is often denied by some examples which can not be proved according to the theory. Realized and unrealized proceedings reflect in dreams which in their content are connected with phenomenon from the outer world, just as psychophysical proceedings of human organism or demands. The content of dreams is mostly influenced by past experience and information lying in subliminal mind. However, such an explanation does not overwhelm a big part of dreams which are interesting and secret. In the research paper there was analyzed the influence of dreams on the dreamer, what sort of mood he has in the morning. It is possible that many days or weeks he is persecuted by a black shadow of a woeful dream, which is difficult to remember. It is possible that he feels tired and prostrate or conversely: he feels assured, negotiating all the barriers on his way. Colour and its symbolic meaning also have a big role in a dream. Features that influence perception of colours are: living experience, position and gradation scale. They are... [to full text]

Due to the organizers of the jubilee exhibition Christianity in Lithuanian Art a fabric piece created in a rare applique technique was discovered in the Church of St. Peter and Paul in Vilnius. The materials employed in the work reveal the development of crafts in the GDL and the trade relations with other countries. In this work the greatest attention is paid to the work of craftsmen, the employed materials and the analysis of the fulfilment technique. A short discussion is devoted to the importance of the coat of arms of the patron Kazimieras Jonas Sapiega depicted in the application. The author states that the problems related to the restoration of the armorial applique and the history of their solution can be characterized by several sentences: a great many hours spent at work, traditional textile restoration processes until the decayed fabric again becomes a splendid, several ages-old history monument. The restoration of the applique made the author think about the works created by ordinary people, those that survived through long centuries, saw honour and experienced oblivion. After the restoration, the author understood that she had participated in a kind of several ages-long craft lesson until relying on her textilist’s profession managed to read an illegible monogram. Unfortunately, it does not bear the master’s initials. Without understanding the patron’s merits to Fatherland, the author of the publication advises to interpret the armorial applique of Kazimieras Jonas Sapiega, Palatine of Vilnius, as a unique work of applied art.

The name of the Lithuanian artist Janina Monkutė-Marks, who has been living overseas for many years, has been not long ago known to a narrow circle of the people interested in art and investigating her work. Today, she is famed not only for her works but also for the Janina Monkutė- Marks Museum-Gallery opened in Kėdainiai a couple of years ago. The publication thoroughly presents the artist’s biography and discusses her work. The artist J. Monkutė-Marks has been active in the field of art life of Lithuanian émigrés and that of America over four decades. She has organized more than twenty exhibitions of her works in the most varied exhibition halls. The great majority of her works (painting and graphic), covering the period between 1958–2001, were brought to Lithuania on her own initiative. The carpets, tapestries and other textile works woven in 1970–2001 also found their niche in five halls of the reconstructed building (reconstruction architect Algimantas Lučkaitis) of the early 20th c. In the late 2004 Janina Monkutė-Marks was awarded the Kėdainiai Region Culture Prize for her contribution to the development of the region’s culture and a pithy collaboration with the district educational institutions. In 1989, the Lithuanian Art Museum received a present from J. Monkutė-Marks: a color linocut from the cycle People on the Journey created in 1968 (tripartite, 123/115; ED 149869; G 23240). It is the first and as yet an only work by this prominent Lithuanian artist kept in the Lithuanian Art Museum.

Dailininkas ir pedagogas profesorius Juozas Balčikonis (g. 1924) Lietuvos dailės instituto istorijoje ilgiausiai, net 38 metus, vadovavo Tekstilės katedrai ir per 46 pedagoginio darbo metus parengė beveik visus respublikos tekstilininkus. Ilgamečio pedagogo bei aktyvaus kūrėjo asmenybė yra paveikusi visą lietuviškos tekstilės raidą. Sunku įsivaizduoti, kur pokario metais būtų pasukusi ši dailės šaka, jei jos nacionalinių pagrindų nebūtų formavęs J. Balčikonis. Didelės pagarbos nusipelno profesoriaus kova dėl Tekstilės katedros išlikimo ir nuolatinio jos stiprinimo šeštajame dešimtmetyje bei intensyvi kelių dešimtmečių kūryba, tebesanti geriausiu pavyzdžiu jaunesnėms kūrėjų kartoms. Kūryboje Balčikonis visada siekė minties ir raiškos priemonių harmonijos. Jam svarbiausia turinio, medžiagos, formos ir technikos vienovė. Kiekvieno gobeleno minčiai išreikšti dailininkas pasitelkė savitus medžiagų, technikų bei faktūrų derinius. Kartu su tradicinėmis medžiagomis (vilna, linas) dažnai naudojo sizalį ir iš tų pluoštų formavo įdomesnes plastines faktūras. Gamtos stebėjimų keliamas asociacijas, subtiliausius žmogaus pojūčius Balčikonis meistriškai perteikė medžiaginėmis, ritminėmis struktūromis ir individualia spalvų gama. Gobeleno technika Balčikonis kūrė apie tris dešimtmečius. Dešimtajame dešimtmetyje jis nebeaudė gobelenų, dirbo vien batikos technika. Kūrinių temos inspiruotos tragiškų 1991 m. sausio įvykių bei religinių siužetų, istorinės praeities reminiscencijų. Naujausiose kamerinių formatų batikose ryškinami lyriniai gamtos motyvai. An artist and teacher, Professor Juozas Balčikonis (b. 1924) headed the Textile Department at the Art Institute of Lithuania for 38 years - the longest tenure in the institute’s history; during his 46 years of teaching, he instructed nearly all of the republic’s textile specialists. A long-time educator and tireless creator, his presence impacted the entire evolution of Lithuanian textile. It is hard to imagine what would have become of this branch of art during the post-war period if Balčikonis hadn’t formed its national bases. The professor’s fight for the survival and continuous strengthening of the Textile Department in the 1950s deserves great respect, as do his decades of intense work, which still serve as an exemplar for younger generations of artists. In his work, Balčikonis always strived to achieve harmony of thought and means of expression. Unity of content, material, form and technique were of the greatest importance to him. In order to express the thought of each tapestry, the artist utilised distinctive combinations of materials, techniques and textures. He often used sisal fibre together with traditional materials (wool, linen) to create more interesting, fictile textures. Balčikonis skilfully conveyed the associations raised by observations of nature and the most subtle human senses with fabric and rhythmic structures and an individual range of colours. Balčikonis spent approximately three decades developing tapestry techniques. In the 1990s, he had already stopped weaving tapestries and worked exclusively with batik. His work was inspired by the tragic events of 1991, as well as religious subjects and reminiscences of the historical past. In his more recent chamber format batiks, lyrical nature motifs are highlighted.

Eiliuotoje kronikoje Apie lietuvių, žemaičių ir rusėnų pradžią (1578 m.) istorikas Motiejus Stryjkowskis aprašo 1429 m. vykusį Lucko suvažiavimą ir pilies menes puošusius sieninius audinius. Straipsnyje siūloma nesieti aprašytųjų audinių su realiai egzistavusiais, o aprašymą nagrinėti kaip literatūros motyvą, naudotą siekiant perteikti vietos ir momento išskirtinumą, atspindėti interjero prabangą ir šlovinti pilies šeimininką. Pasak M. Stryjkowskio, Lucko pilies didžiosios menės sienas puošė audiniai, vaizduojantys Biblijos siužetus (pradedant dangaus ir žemės sukūrimu, žmogaus sutvėrimu ir nuopuoliu, Nojaus arka, Dievo pasirodymu Abraomui ir baigiant Kristaus gimimu ir Paskutiniojo Teismo diena), romėnų atsikraustymą į Nemuno kraštą ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių žygius bei šlovę (pvz., Palemono žygiai, Erdvilo kovos Rusioje ir kt.). Stryjkowskis nurodo, kad kronikoje rėmėsi Lietuvos ir rusų metraščiais bei Lenkijos kronikomis. Autorė analizuoja kas šiuose šaltiniuose rašoma apie Lucko suvažiavimą, ieško tikrųjų audinių paminėjimo kronikoje priežasčių. Jos nuomone, nors XVI a. pabaigoje sieniniai audiniai buvo gerai žinomi aukštuomenėje, tačiau dar ženklino išskirtinę prabangą. Tad Stryjkowskio aprašyti audiniai su realiais tiesiogiai siejasi ne motyvais ar scenomis, bet kaina: tai prabangos objektai, kuriuos įpirkti gali tik valdovai ir didikai. Toks pasakojimas puikiai dera prie kunigaikščio Vytauto triumfo ir turto paveikslo. In his poetical chronicle “On the Origins of Lithuanians, Samogitians and Russians” (1578), historian Maciej Stryjkowski describes the Lutsk Conference of 1429 and the tapestries, which decorated the castle halls. The article proposes not to relate the described tapestries with the actual ones, which existed in the castle but rather examine the description as a literary motive, used in order to stress the exclusivity of the place and the moment, reflect the luxury of the interior and glorify the host of the castle. According to M. Stryjkowski, the Lutsk castle halls walls were decorated by tapestries on Biblical subjects (starting from the creation of the heaven, earth and man, the Noah’s Arch, witnessing of the God by Abraham and finishing with the birth of Christ and the Judgment Day), coming of the Romans into the Neman’s land and the glory of the grand dukes of Lithuania (for instance, Palemonas campaigns, battles of Erdvilas in Russia, etc.). Stryjkowski specifies that in his chronicle he referred to Lithuanian, Russian and Polish chronicles. The author analyzes the information on the Lutsk Conference, provided in the said sources and searches for the real reasons for mentioning of the tapestry by Stryjkowski in his chronicle. In her opinion, although at the end of the 16th century tapestries were quite known by the nobility, they were still an exclusive luxury. Therefore the tapestries, described by Stryjkowski, are directly related to the real ones not by their motives or subjects but rather by the price: they were objects of luxury, affordable only to the nobles. Such version is quite in tune with the triumph of Vytautas and the picture of the wealth.

Viena didžiausių mūsų istorinės dailiosios tekstilės vertybių – kontušo juostos. Jomis apibendrintai vadinami ilgi (iki 5 m), įvairuojančio pločio audiniai, kuriais XVII-XVIII a. būdavo apjuosiami vyriški viršutiniai drabužiai kontušai. Naudoti įvairios kilmės ir įvairia technika atlikti apjuosalai, tačiau labiausiai vertinti rytietiški, atgabenami kartu su kitomis, Europoje vis madingesnėmis Oriento prekėmis. XVIII a. šios rūšies apjuosalų poreikis Abiejų Tautų Respublikoje buvo toks didelis, kad importas jo nebegalėjo patenkinti. Tad kontušo juostos pradėtos austi vietinėse audyklose, kurias vieną po kitos steigė Respublikos, pirmučiausia LDK, magnatai. Audyklose darbavosi daugiausia Turkijos armėnai, praminti „persais“ (matyt, būta ir tokių). Iš pradžių jie darė tą, ką buvo išmokę ir įgudę daryti – rytietiškų audinių pavyzdžiu sukomponuotas ir ornamentuotas juostas, juolab kad tiktai tokios turėjo didžiausią pasisekimą bei paklausą. Nuo savo rytietiškųjų prototipų kontušo juostos pradėjo atitrūkti praėjus keleriems metams po to, kai imtos austi Slucke, kunigaikščių Radvilų įsteigtoje manufaktūroje, kuri tapo pačiu didžiausiu ir svarbiausiu šios rūšies tekstilės gamybos centru. Straipsnyje analizuojami kontušo juostos, austos Abiejų Tautų Respublikoje, formos bei dekoro ypatumai. Nurodomi esminiai skirtumai tarp šio dailiosios tekstilės dirbinio ir jo prototipo – rytietiško apjuosalo, taip pat radimasis Vakarų meninei audybai būdingų bruožų, kurie leidžia orientalinės kilmės bei stiliaus juostą įtraukti į bendrą europietiškos rokokinės, klasicistinės dailės kontekstą. The term "kontush sash" is used for the silk girdles worn with kontush attire, which were woven in the second half of the 18th century in Grand Duchy of Lithuania and Poland in imitation of Oriental ones. But these local silks differed from the Oriental standard. The peculiarities of kontush sash changes and their new stylistical features are discussed. In Lithuanian, Polish and other manufactories the dimensions and proportions of kontush sashes were changed, the composition and motifs were modified to adjust them to the needs and tastes of local users. A new type of sash combining the traditional composition, Oriental and Western, especially French, motives was created. In the decoration of the sashes of Gardinas, Lyon and other silk manufactories the floral motifs are combined with elements of garden architecture, draperies, festoons and various geometrical figures.