Search

Darbe tiriamos "naujojo teisinio pliuralizmo" ("naujųjų Viduramžių") suvokimo problemos. Jį sudaro du susiję skyriai. Pirmajame autorius aptaria minėto fenomeno sampratą, raidą ir išskiriančius bruožus. Tai deskriptyvaus pobūdžio analizė, kurioje remiamasi antropologinėmis prielaidomis, sociologinėmis įžvalgomis (ypač N.Luhmann'o sistemų teorija, J.Habermas'o diskurso teorija), taip pat istorinio, teisinio, sociologinio pobūdžio faktais. Ši darbo dalis baigiama keliomis tolesniam tyrimui reikšmingomis išvadomis. Svarbiausia iš jų: "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomenas skiriasi nuo savo pirmtakų eile bruožų; inter alia - jam spontaniškumas būdingas kur kas mažiau (F.A. von Hayek'o naudojama šio termino prasme) nei jo pirmtakui vėlyvaisiais Viduramžiais. "Naujojo teisinio pliuralizmo" išskirtiniai bruožai yra buvo didele dalimi nulemti "gyvenamojo pasaulio racionalizacijos", prasidėjusios XVIII amžiuje. Antrajai darbo daliai būdingas preskriptyvumas. Čia tiriamos teisinės argumentacijos problemos, kylančios "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomeno akivaizdoje Lietuvoje. Itin daug dėmesio skiriama įstatymų leidėjo požiūrio, taip pat teisės taikymo teismuose tyrimui. Remdamasis pirmosios tyrimo dalies išvadomis, darbo autorius argumentuoja, kad tiek ankstesni, tiek šiandien vyraujantis įstatymų leidėjo ir teismų požiūris į "naujojo teisinio pliuralizmo" fenomeną yra ydingas. Pasiūlomas alternatyvus šio fenomeno naudojimo teisinėje argumentacijoje būdas. Jis grindžiamas... [toliau žr. visą tekstą] The paper discusses conceptual and legal practice-related problems that stem from the so-called phenomenon of “modern legal pluralism” (or „new legal pluralism“, „the New Middle Ages“). The paper is comprised of two interrelated chapters. In the first chapter, the author discusses the notion, evolution and distinguishing features of the above mentioned phenomenon. It is a descriptive analysis that relies on anthropological premises, sociological insights (especially N.Luhmann‘s systems theory, J.Habermas‘s discourse theory) as well as historical, legal and sociological data. This part of research leads to several conclusions. The main of them: „modern legal pluralism“ is a unique phenomenon, rather different from any of it‘s forerunners. Inter alia – it is way less spontanic (in F.A. von Hayek‘s terms) than it‘s prototype from the late Middle Ages. „New legal pluralism‘s“ specific features are highly influenced by „rationalisation of the lifeworld“ that has started in the XVIIIth century. The second part of the research is prescriptive. Here the paper continues by discussing problems of legal argumentation related to the “new legal pluralism“. Particular attention is given to the lawgiver‘s position as well as to application of non-state created rules in Lithuanian courts. While also refering to the findings of the first part of research, the paper argues that both present and previous attitudes of Lithuanian lawgiver towards the “new legal pluralism” are defective. It... [to full text]

Teisinis pliuralizmas - situacija, kai toje pačioje visuomenėje lygia greta egzistuoja kelios teisės sistemos. Šiandien ši sąvoka visų pirma taikoma atvejams, kai greta valstybės teisės egzistuoja ne valstybių valia grindžiamos normos. Priimdamas naująjį Civilinį kodeksą, Lietuvos įstatymų leidėjas pakeitė savo požiūrį į nevalstybinių normų galią. Iki tol tam tikrais atvejais tokios normos galėjo būti taikomos tiesiogiai; o naujajame CK buvo pasirinktas abstraktesnis nurodymas: į nevalstybines taisykles teismui nurodoma atsižvelgti, jomis remtis. Autoriaus nuomone, toks nevalstybinių taisyklių taikymo sureguliavimas yra pernelyg ribotas (jis netaikomas intelektinei, prieglobsčio ir kt. teisės šakoms, nepatenkančioms į CK apimtį) ir neaiškus. Reguliavimo neišsamumas neigiamai veikia Lietuvos teismų praktiką. Straipsnyje daryta apžvalga leidžia teigti, kad nevalstybinės normos Lietuvos teismų sprendimuose aptariamos itin retai; vengimas jas minėti ypač būdingas tada, kai nevalstybinės normos nesutampa su teismo argumentacija. Būtina reformuoti požiūrį į teisinio pliuralizmo normas, tačiau tai darant negalima ignoruoti ne valstybės sukurtos teisės (kaip buvo daroma CK iki 1994 m. pataisų), nei žvelgti į ją kaip į tam tikrais atvejais tiesiogiai taikomas normas (kaip buvo nurodoma CK nuo 1994 iki 2001m.). Taip pat reikia pasitelkti alternatyvų sprendimą: mutatis mutandis remtis "įtikinamo precedento" doktrina. Teisėjas turi nevalstybinius normų darinius suvokti kaip argumentų, pagrindžiančių tam tikrą reguliavimą, sistemas. Legal pluralism is a situation where there are some parallel justice systems in the same society. Today, this concept applies particularly to the cases when the standards predicated not by the will of the states exist alongside the state. By adopting the new Civil Code, the legislature of Lithuania changed its approach to the power of non-governmental standards. Until then, where appropriate, such standards could be applied directly; and an abstract order was chosen in the new CC: the court had to consider non-governmental rules, to refer to them. The author believes that such adjustment of non-governmental rules is too limited (it is not applied to intellectual, shelter and other legislative branches which are outside the scope of the CC) and vague. Regulatory inadequacies have negative impact on the Lithuanian judicial practice. The review made in this article suggests that non-governmental standards are hardly ever discussed in the decisions by Lithuanian courts; the avoidance to mention them is particularly subsistent when the non-governmental standards do disagree with the reasoning of court. It is necessary to reform the approach to the standards of legal pluralism, but if is being done, the law not created by state can not be ignored (as it was done in the CC before the amendments in 1994), nor to look at it as directly applicable standards in some cases (as it was stated in the CC from 1994 to 2001). It is also necessary to use an alternative solution: mutatis mutandis to base on the doctrine "persuasive precedent". The judge must understand the structures of non-governmental standards as the systems of arguments justifying some regulation.

Straipsnyje pristatoma teisinio pliuralizmo problematika, parodoma, jog kelių teisės sistemų koegzistavimas vienoje visuomenėje yra tiek galimas teoriškai, tiek aptinkamas socialinėje realybėje. Teisinis pliuralizmas yra vienas svarbiau-siu Vakarų teisės tradicijos bruožų. Nors moksle ir teisės praktikoje vis dar labai paplitusi nuomonė, jog teisinis pliuralizmas nėra aktualus teisės reiškinys, pavyzdžiai iš įvairių visuomenės gyvenimo sričių rodo priešinga. Pastaruoju metu teisinis pliuralizmas labai pasireiškia paprotinės ir korporatyvinės teisės egzistavime šalia valstybės teisės. Šios apraiškos rodo, jog teisė nėra monocentrinė sistema. Teisinis pliuralizmas teisei yra labai svarbus bruožas, nes be jo teisė grėstų tapti totalitarine, neefektyvia, stagnaciška, o tai iš esmės griautų pačią teisinę tvarką. The co-existence of several different legal systems in a society is shown to be possible theoretically and to exist actually in the world. Legal pluralism is one of the most significant features of the Western legal tradition. Although the opinion that legal pluralism is not a significant legal phenomenon is quite widespread both in science and legal practice, evidence from various spheres of social life shows the opposite. Recently legal pluralism has manifested itself on a quite a wide scale in common and corporate law next to state-created law. This shows that law is not a mono-central system. Legal pluralism is an important issue given that its absence would cause law to become totalitarian, ineffective and stagnant, and thus to destroy the legal system per se.