Search

Šiandieninėmis stipriai globalizacijos veikiamomis sąlygomis šalis tampa sąlyginai izoliuota, jei neturi tinkamos ir nuolat plėtojamos infrastruktūros. Šiai sąvokai priskiriama tiek sausumos susisiekimo sistema, jūrų keliai, aviacija, tiek nuotolinių ryšių sfera (nuo galimybės susisiekti mobiliuoju telefonu iki galimybės patį verslą vykdyti virtualioje erdvėje). Todėl investicijos į šią sritį yra skatinamos ir siektinos. Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas dažniausiai yra siejamas su neigiamu tarptautinės prekybos balansu, kurio daugiausia sudaro prekybos prekėmis deficitas. Tokiąsituacijąpriimtina spręsti į šalį pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, kurių efektyvus panaudojimas teoriškai turėtų teigiamai veikti einamosios sąskaitos deficito būklę. Straipsnyje siekiama įvertinti tiesioginių užsienio investicijų į transportą sandėliavimą ir nuotolinius ryšius poveikį Lietuvos mokėjimų balanso einamajai sąskaitai. Šiam tikslui pasiekti atliekama teorinių aspektų ir empirinių tyrimų užsienio šalyse rezultatų apžvalga, išskiriamos pagrindinės galimo poveikio kryptys ir pasekmės. Dinaminis tyrimas parodė, kad tiriamu laikotarpiu tiesioginių užsienio investicijų srautas buvo labai netolygus. Didžiausią šių investicijų dalį sudarė TUI į nuotolinius ryšius (telekomunikacijas). Einamosios sąskaitos dinamikos analizė atskleidė, kad beveik visą analizuojamą laikotarpį Lietuvos einamoji sąskaita buvo deficitinė. Teigiamą sąskaitos dydį sudarė paslaugų darbo pajamų ir einamųjų pervedimų straipsniai, neigiamą- prekybos prekėmis ir investicijų pajamų balansai, kurie ir lėmė, kad einamoji sąskaita buvo deficitinė. Nuo 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas mažėjo, o 2009 m. užfiksuotas perteklinis saldo. Išnagrinėjus tiesioginių užsienio investicijų ir einamosios sąskaitos saldo statistinį priežastingumą (2002- 2009 m.), nustatyta, kad tiesiogines užsienio investicijas į transportą sandėliavimą ir nuotolinius ryšius galima laikyti Lietuvos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balanso kitimo priežastimi. Papildomai išnagrinėjus ryšius tarp atskirų tiesioginių užsienio investicijų rūšių ir mokėjimo balanso straipsnių sudedamųjų dalių, nustatyta, kad tiesioginės užsienio investicijos į tiriamą sritį Lietuvos užsienio prekybos balansą veikia tiek teigiama, tiek neigiama linkme. Koreliacinių ryšių analizė parodė, kad tiesioginės užsienio investicijos į nuotolinius ryšius ir sausumos transportą kurios sudaro daugiausia visų tiriamų į Lietuvą ateinančių investicijų, turi neigiamos įtakos prekybos prekėmis balansui, kadangi skatinamas telekomunikacinės įrangos ir kelių transporto priemonių, pramoninių transporto įrenginių ir lengvųjų automobilių importas. Tiesioginės užsienio investicijos į vandens transportą Lietuvoje daro teigiamą poveikį jūrų transporto paslaugų balansui ir skatina šių paslaugų eksportą. Tačiau bendras tiesioginių užsienio investicijų į transportą sandėliavimą ir nuotolinius ryšius poveikis paslaugų sąskaitos balansui yra neigiamas. Jį lemta tiesioginės užsienio investicijos į papildomą ir pagalbinę transporto veiklą; kelionių agentūrų veiklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje skatinamas asmeninių kelionių importas. Neigiamas tiesioginių užsienio investicijų poveikis pajamų balansui pastebėtas per pajamas dividendų pavidalu (tyrimo rezultatai nėra labai tikslūs dėl visų reikalingų duomenų neprieinamumo). The present article seeks to evaluate the effect of foreign direct investments in transportation, storage and remote connections on the current account of Lithuania's balance of payments. In order to achieve this aim, a review of the results of theoretical aspects and empirical investigations in foreign countries is performed. The main trends and consequences of possible effect are distinguished. Applying econometric statistical methods (Granger causality test, correlation regression analysis), dependence among researched variables is quantitatively evaluated.