Search

This article presents recent attempts to clarify the nature of phonetic interaction between two prosodic elements, namely between the intonation and contour tones. A perception test was conducted for this purpose. The main focus was on the perception of Standard Latvian contour tones produced under different intonational conditions. The results of the study can be considered as empirical basis for the verification of a three-parameter research model that has recently been applied in some experimental investigations of Baltic prosody. The clear separation of data in 3D scatter plots revealed important perception-based evidence in favour of this model. In particular, the contour tones clearly determine the type of interaction (function mathematically) between duration, F0 acceleration, and F0 jerk. Furthermore, it is possible to draw boundaries in acoustic space between elements of different prosodic status, i.e., to indicate their positions in relation to each other. All these facts support the assumption that prosodic elements are best understood and defined in terms of duration-pitch interaction. In other words, they are key factors that differentiate pitch dynamics (the amount and distribution of voice energy in a wider sense) in relation to time.

Bakalaura darba “Latgaliešu rakstu valodas prievārdu da, iz, apleik atbilsme latviešu literārajā valodā” mērķis ir pētīt un salīdzināt no latviešu literārās valodas atšķirīgus prievārdus latgaliešu rakstu valodā. Pētījuma uzdevumi ir teorētisko materiālu apkopošana, valodas piemēru vākšana un analizēšana gan latviešu literārajā, gan latgaliešu rakstu valodā, pētot kā latgaliešu rakstu valodas prievārdi atbilst latviešu literārās valodas prievārdiem. Piemēru atlasei izmantots “Līdzsvarotais mūsdienu latviešu valodas tekstu korpuss 2018”, kā arī “Mūsdienu latgaliešu tekstu korpuss”. Darbs sastāv no ievada, saīsinājumu saraksta, četrām nodaļām, secinājumiem un izmantotās literatūras saraksta., The aim of the bachelor’s thesis “Standard Latgalian prepositions da, iz, apleik and their correspondences in Standard Latvian” is to explore from Standard Latvian different prepositions to Standard Latgalian. The task of this research are the gathering of theoretical materials, collection and analysis of language examples, and researching how Standard Latgalian prepositions correspond Standard Latvian prepositions. “The Balanced Corpus of Modern Latvian 2018”, also “ The Corpus of Modern Latgalian” have been used to select examples. The work consists of the introduction, a list of an abbreviation, four chapters, conclutions, and the list of references.

In this paper the main spectral characteristics of the following Lithuanian and Latvian sonorants and their velar allophones are briefly described: Lith. /m/, /mj/, /n/, /nj/, [ŋ], [ŋj] and Lat. /m/, /n/, /ɲ/, [ŋ]. Until now, there has been only one comparative study on acoustic features of Lithuanian and Latvian nasals using a similar methodology [11]. For the Lithuanian part of the study, isolated sequences (of CVC type), as well as disyllabic, mostly nonsense words (of CVCV type; in the case of [ŋ], [ŋj], VCCV type) were selected, while for the Latvian language isolated monosyllabic sequences (of CVC type; in the case of [ŋ], CCVCC type) were analysed. Only the first non-stressed consonant is the object of this paper.

Straipsnyje pirmą kartą lietuvių kalbos trankieji priebalsiai tiriami lokuso lygčių (locus equations) metodu, kuris akustinės fonetikos tyrimuose plačiai taikomas tiek balsių ir priebalsių koartikuliacijos lygiui nustatyti, tiek priebalsių artikuliacijos vietai tirti. Be to, tai pirmasis lyginamasis lietuvių ir latvių kalbų trankiųjų priebalsių tyrimas, atliktas pagal tą pačią metodiką. Straipsnyje pateikiama abiejų baltų kalbų priebalsių akustinė klasifikacija, sukurta remiantis universaliais Tarptautinės fonetikų asociacijos (TFA) sukurtais principais. Abiejų kalbų lokuso lygčių rezultatai lyginami pagal tris kriterijus: balsingumą, palatalizaciją ir artikuliacijos vietą.

Pastaraisiais metais aprašant dabartinių baltų kalbų garsyną, balsiai ir priebalsiai ne tik tiriami, klasifikuojami ir lyginami taikant vienodus ar panašius metodologinius principus, bet ir vienodinami šių kalbų garsų transkripcijos rašmenys. Vienokie ar kitokie tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA, an. International Phonetic Alphabet, IPA) rašmenys dabartinių bendrinių baltų kalbų balsiams parenkami neatsitiktinai. Šio straipsnio pagrindinis tikslas - glaustai paanalizuoti, kurie lietuvių ir latvių trumpųjų ir ilgųjų balsių tarptautinės fonetinės abėcėlės simbolių atitikmenys nesutampa ir kodėl. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kokios galimos įprastos (tradicinės) dabartinių baltų kalbų pastovios artikuliacijos balsių klasifikacijos ir kuo skiriasi tarptautinis (pagal TFA principus standartizuotas) garsų skirstymas. Kaip žinoma, tarptautinė balsių klasifikacija itin paranki pagal vienodus artikuliacinius principus tiriant ir lyginant skirtingų kalbų garsyną, todėl siekiant objektyvumo ir preciziškumo, TFA transkripcijos rašmenys lietuvių ir latvių kalbų balsiams parinkti, pirmiausia atsižvelgiant į instrumentinio tyrimo rezultatus (spektrines balsių charakteristikas, audicinį įspūdį, tarimą ir pan.). Straipsnyje klasifikuojant lietuvių ir latvių kalbų balsius pagal skirtingą metodologiją, pabrėžiama ir skirtinga terminų vartosena, kuri iki šiol nėra nusistovėjusi, lietuvių ir lat v ių kalbomis klasifikuojant ir lyginant garsyną pagal tarptautinę fonetinę abėcėle. Despite the common Baltic origin, the inventories of vowel and consonant phonemes in contemporary Standard Lithuanian and Standard Latvian have differences, firstly, because of functional significance which is not universal: what is phonologically relevant in Lithuanian, cannot be so in Latvian or some other language, because the importance of vowels and consonants in distinguishing one word from another varies from language to language; all languages use a limited number of vowels and consonants that are able to distinguish word meanings. Also, the analysis of acoustic and articulatory phenomena and processes involves the study and comparison of sounds (for example, their distinctive features) of different languages on the basis of similar principles and similar methods by also providing some universal (international) transcription. Nowadays Lithuanian and Latvian vowels (as well as consonants) can be transcribed using not only national (traditional) phonetic symbols but also international phonetic alphabets) (universally agreed system(s) of notation for the sounds of languages). In the present article the choice of non-identical equivalents of the International Phonetic Alphabet (IPA) for the long and short monophthongs of contemporary Baltic languages is mainly discussed by highlighting terminology and other nuances of classifying sounds on the basis of different criteria since there can be various (traditional acoustic, articulatory, functional, international articulatory and the like) classifications provided for Lithuanian and Latvian vowel systems. For a comparative research study on Lithuanian and Latvian vowels it was necessary to establish a common synchronous vowel classification (traditional or international). Traditional (acoustic or articulatory) vowel classifications of both Baltic languages follow a similar pattern. The analysis of the comparative experimental research of Lithuanian and Latvian monophthongs showed that different IPA symbol equivalents for some vowels of contemporary Baltic languages have been chosen due to, the closely related but quite different acoustic qualities and not identical production as well as auditory features.

Straipsnio tyrimo objektas - lietuvių ir latvių bendrinių kalbų pučiamieji priebalsiai bei afrikatos, kurios lyginamos pagal du akustinius požymius: spektro viršūnių dažnius ir santykinį intensyvumą. Siekiant gauti objektyvius rezultatus abiejų kalbų pučiamieji priebalsiai ir afrikatos Lietuvoje ir Latvijoje buvo analizuoti pagal tą pačią metodiką. Tyrimo tikslas - palyginti dabartinių baltų kalbų pučiamųjų priebalsių ir afrikatų spektro ypatybes, nustatyti, kokią įtaką tiriamųjų priebalsių spektro viršūnių dažniams ir santykiniam intensyvumui daro palatalizacija, baisingumas, priebalsių artikuliacijos būdas bei vieta ir informanto lytis. Nustatyta, kad tiek lietuvių, tiek latvių bendrinėse kalbose priebalsių akustiniai požymiai koreliuoja su tais pačiais kriterijais: spektro viršūnės dažnis - su priebalsių artikuliacija (ypač sibiliacija), palatalizacija (i tipo; tik lietuvių kalboje), informantų lytimi; santykinis intensyvumas - su priebalsių baisingumu ir palatalizacija (i tipo; tik lietuvių kalboje). Gauti skirtingi akustinių požymių duomenys leidžia teigti, kad latvių kalbos pučiamieji priebalsiai ir afrikatos pagal spektro viršūnių reikšmes artimesni lietuvių kalbos palata- lizuotiems priebalsiams, vadinasi, latvių kalbos priebalsiai yra „minkštesni“ negu lietuvių kalbos nepalatalizuoti priebalsiai. Taip pat nustatyta, kad latvių kalbos pučiamiesiems priebalsiams ir afrikatoms būdingas didesnis santykinis intensyvumas negu analogiškiems (pagal baisingumą, artikuliacijos būdą ir vietą) palatalizuotiems ir nepalatalizuotiems lietuvių kalbos priebalsiams. Tokius tyrimų rezultatus galėjo lemti skirtingas informantų balso skardumas (prigimtinis arba susijęs su nuovargiu) bei nevienodas garso signalo stiprumas įrašymo metu. This current paper deals with the fricatives and affricates of standard Lithuanian and Latvian. In the framework of this research two acoustic cues of these consonants - spectral peak’s frequency and relative intensity — have been examined. The analysis of fricatives and affricates is performed according to one and the same approach both for standard Lithuanian and Latvian. The aim of this study is to compare the fricatives and affricates of contemporary Baltic languages in order to determine the essential spectral differences and the effect of palatalization, voicing, manner and place of articulation, as well as the effect of speaker’s gender displayed by spectral peak’s frequency and relative intensity. The results indicate that the acoustic cues examined in this research reveal similar effects both in standard Lithuanian and Latvian: spectral peak’s frequency is affected by palatalization (in Standard Lithuanian), manner and place of articulation, as well as by speaker’s gender, whereas relative intensity displays the effect of palatalization (in Standard Lithuanian) and voicing. The data obtained in this study show that the spectral peak’s frequency values calculated for the fricatives and affricates of Standard Latvian are more similar to the data of palatalized rather than non-palatalized consonants of corresponding voicing, manner and place of articulation in Standard Lithuanian, i.e., the fricatives and affricates in Standard Latvian seem to be “softer” than the non-palatalized fricatives and affricates in Standard Lithuanian. The relative intensity values for the fricatives and affricates of Standard Latvian are higher in comparison to both the palatalized and non-palatalized consonants of the same voicing, manner and place of articulation in Standard Lithuanian. This could be explained either by a more energetic articulation of these speech sounds for speakers of Standard Latvian or by some differences related to the recording level.

Straipsnyje analizuojami izoliuotai ištarti dabartinių baltų bendrinių kalbų pastovios artikuliacijos balsiai: atsižvelgiant į spektrines jų charakteristikas ir kai kurias akustines ypatybes (pagal pirmąsias tris formantes apskaičiuotą tonalumą, kompaktiškumą, bemoliškumą ir įtempimą), lyginami kokybiniai garsų požymiai. Dabartinių baltų kalbų tiriamiesiems balsiams žymėti straipsnyje naudojami tarptautinės fonetinės transkripcijos rašmenys (an. IPA): lietuvių kalbos balsinės fonemos /i, e, a, ɔ, u, i͘, e͘, a͘, o͘, u͘/ žymimos atitinkamai /ɩ, ɛ, a, ɔ, ɷ, iː, eː, æː, ɑː, oː, uː/, latvių kalbos /i, e, a, o, u, ī, ē, ā, ō, ū/ – atitinkamai /i, e, æ, ɑ, ɔ, u, iː, eː, æː, ɑː, ɔː, uː/. Medžiagą lyginamajam instrumentiniam tyrimui pagal vienodą metodiką įskaitė kalbos defektų neturintys šeši lietuvių ir šeši latvių kalbos gimtakalbiai atstovai vyrai. Rūpimi segmentai analizuoti kompiuterinėmis garsų analizės programomis WaveSurfer (kūrėjai Kåre Sjölander ir Jonas Beskow) ir Praat (kūrėjai Paul Boersma ir David Weenink). Svarbiausi lyginamojo tyrimo rezultatai pateikiami šio straipsnio lentelėse ir paveiksluose (juose formančių reikšmės išreikštos hercais ir barkais). Gautų rezultatų analizė rodo, kad izoliuotai ištartų lietuvių bendrinės kalbos ilgųjų ir atitinkamų trumpųjų balsių kokybė išties skiriasi, o latvių bendrinės kalbos izoliuotai ištarti ilgieji ir atitinkami trumpieji monoftongai kokybiškai panašūs, tačiau nėra visiškai sutapę. Tai iš dalies patvirtina ir statistinio duomenų vertinimo rezultatai. Palyginus abiejų tirtųjų kalbų balsių kokybę (ir santykius akustinėje ir psichofizinėje erdvėje), matyti, kad labiausiai skirtingų kalbų skiriasi trumpieji garsai, tačiau atskirų kalbų santykiai tarp balsių išlieka panašūs: lietuvių [iː], [eː], [æː], [ɩ], [ɛ] ir latvių [iː], [eː], [æː], [i], [e], [æ] laikytini aukšto tembro (priešakiniais) balsiais, o lietuvių [ɑː], [oː], [uː], [a], [ɔ], [ɷ] ir atitinkamai latvių [ɑː], [ɔː], [uː], [ɑ], [u], [ɔ] – žemo tembro (užpakalinės eilės) garsais. Pagal pirmosios formantės reikšmę ir spektro sklaidą lietuvių [iː], [uː], [ɩ], [ɷ] ir latvių [iː], [uː], [i] ir [u] atsiskiria kaip difuziniai (aukštutinio pakilimo) balsiai, o lietuvių [æː], [ɑː], [ɛ], [a] ir latvių [æː], [ɑː], [æ], [ɑ] laikytini kompaktiniais (žemutinio pakilimo) garsais. Latvių kalbos balsiai [eː], [ɔː], [e], [ɔ] yra tarpiniai (vidutinio pakilimo) garsai, kaip ir atitinkami lietuvių bendrinės kalbos balsiai [eː], [oː], [ɔ]. In the present article, a comparative study of the spectral characteristics and distinctive qualitative features of monophthongs of the contemporary Baltic Standard languages pronounced in isolation is described. On the one hand vowels pronounced in isolation do not represent a pronunciation in everyday speech, while on the other hand their production is probably the closest to the acoustic and auditory monophthong targets determined by our mental prototypes. This type of production represents natural hyper-articulation and differs from production of the cardinal vowels. Lithuanian and Latvian monophthongs have been studied and compared using the same methods and equipment that permit a reliable comparison of phonetic inventories (quality similarities and differences) of both languages. For this paper recordings of six native Lithuanian and six native Latvian male informants (having faultless articulation) were used (1944 items were selected and analyzed in total). All informants are speakers of standard language. In this study the standard language is considered as a standardized language (generally the most formal version of the language) used for the needs of public life and culture.

The duration differences of unstressed vowels demonstrating various quality are rather inconsiderable; moreover, the order of the vowels hardly conforms with the relationship between their duration and rise.