Search

XX-ojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pradėta taisyti veiksmažodį "įtakoti" ir, suprantama, jo vedinius. Esminė taisymo prielaida (nekalbant apie šiokią tokią taisymo „tradiciją“) yra tokia: įtaka – galūnės vedinys iš įtekėti, todėl priesagos -oti vediniai sistemiškai negalimi. Vadinasi, tai rusų kalbos įtaka. Deja, tokia prielaida yra klaidinga ir randasi iš netinkamo žodžių darybos bei taisymo istorijos interpretavimo. Straipsniu siekiama parodyti, kad, viena vertus, įtaka → įtakoti gali būti vertinamas kaip reguliarus darybos modelis, kita vertus, jei daiktavardį įtaka vertiname kaip vertinį, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis kalboje funkcionuoja kitaip, nei visi kiti a kamieno daiktavardžiai, iš kurių daromi priesagos -oti vediniai. Gausūs sisteminiai priesagos -oti veiksmažodžių darybos pavyzdžiai rodo, kad naujadaras įtakoti stoja į vieną gretą su pasakoti ir sąlygoti. Tai priešdėlėti veiksmažodžiai – priesagos -oti vediniai iš priešdėlėtų daiktavardžių deverbatų: įtekėti → įtaka → įtakoti; nuimti → nuoma → nuomoti; pasekti → pasaka → pasakoti; pravežti → pravėža → pravėžoti; sulygti → sąlyga → sąlygoti. Todėl sisteminiu žodžių darybos požiūriu įtakoti taisymas visiškai nepagrįstas. Jei įtakos nelaikome apskritai lietuvių kalbos žodžių darybos sistemos dalimi (o tai yra tiesa, nes tai pamorfemis vertinys, europeizmas, knyginis naujadaras, nors, reikia pripažinti, struktūriškai labai sėkmingai sutapęs su daraus darybos modelio pavyzdžiais ir greičiausiai veikiamas analoginių procesų), tai jo funkcionavimas lietuvių kalboje niekuo nesiskiria nuo kitų a kamieno daiktavardžių – priesagos -oti darybos modelis iš a kamieno daiktavardžių yra gausus, šios priesagos vediniai dažniausiai daromi ir iš pamatinių daiktavardžių, ir iš deverbatų, kartais net iš priešdėlėtų, tiek iš konkrečių, tiek ir iš abstrakčių daiktavardžių; darybos reikšmė neiškrenta iš konteksto. Taip pat iš priesagos -oti vedinių gausiai ir sistemiškai daromi asmenų pavadinimai su priesaga -tojas ir veiksmažodžio šaknimi – pasakotojas, sąlygotojas, nuomotojas, pravėžotojas, įtakotojas. Su priesaga -oti sėkmingai pasidaromi veiksmažodžiai iš priešdėlėtų deverbatų, nors esama ir darybos ribojimų – juk abejonių nekyla, kad iš įlanka nedaromas priesagos -oti vedinys. Tai rodo tik viena – teorinė prieiga prie darybos modelio turi būti visaapimanti, vertinti visokias galimybes, o kurio nors modelio perdėtas teigimas/neigimas veda prie klaidingų apibendrinimų. Apskritai tokiose sudėtingose sistemose (a) visada randasi didelė nesisteminės vartosenos įvairovė – ir dėl skirtingo vartojimo dažnumo, ir dėl istorinių, ir dėl kognityvinių priežasčių, (b) visada esama tuščiųjų langelių, atsirandančių dėl formaliai skirtingų, bet semantiškai tapačių arba labai artimų darybos modelių, kuriuos dažniausiai vertinti privalu ne tik sistemiškai, bet ir remiantis sveika kalbos nuojauta bei gyva žmonių kalba (aras/erelis, siuvėjas/siūtojas, rašytojas/rašėjas, pasakoti/padangoti…). Dėl visų čia išvardytų aplinkybių veiksmažodis įtakoti yra sisteminis darinys/vertinys, užimantis pagrįstą vietą vienokioje ar kitokioje lietuvių kalbos žodžių darybos posistemėje, kalbos sistemiškumui neprieštaraujantis gyvos žmonių kalbos faktas. Raktažodžiai: įtaka, įtakoti, įtakotojas, derivacija, darybos modelis, vertinys, kalkė. The first attempts to correct the verb "įtakoti" and, naturally, its derivatives were observed in the 1970s. The main assumption for correcting (not to mention a certain “tradition” of correcting) is as follows: įtaka – an inflectional derivative from įtekėti, therefore suffixal derivatives with -oti are not possible from the systemic perspective. Thus, this is the influence of the Russian language. However, such an assumption is erroneous and originates from misinterpretation of derivation and history of correcting. The article aims to show that, on the one hand, įtaka → įtakoti can be seen as a regular model of derivation and, on the other hand, if the noun įtaka is considered to be a loan translation, there is no reason for thinking that it functions in the language differently from all the other a-stem nouns, which serve as basis for derivatives with the suffix -oti. Abundancy of systemic examples of derivative verbs with the suffix -oti shows that the neologism įtakoti are in the same group with pasakoti and sąlygoti. They are prefixal verbs, i.e., derivatives with the suffix -oti from prefixal deverbative nouns: įtekėti → įtaka → įtakoti; nuimti → nuoma → nuomoti; pasekti → pasaka → pasakoti; pravežti → pravėža → pravėžoti; sulygti → sąlyga → sąlygoti. Therefore, correction of the verb įtakoti is not justified from the perspective of systemic word derivation. If įtaka is generally regarded as a part of derivational system of the Lithuanian language (and this is true, because it is a submorphemic loan translation, europeism, book neologism, although structurally successfully matching with examples of productive derivation models and likely to be influenced by analogous processes), its functioning in the Lithuanian language does not differ from other a-stem nouns – the derivational model of suffix -oti from the a-stem is abundant. The derivatives with this suffix are frequently derived from base nouns as well as from deverbatives, sometimes even from prefixal or concrete or even abstract nouns; the meaning of derivation does not fall out of the context here. Names of persons with the suffix -tojas are formed in big numbers and a systemic way from derivatives with the suffix -oti and with the root of verb – pasakotojas, sąlygotojas, nuomotojas, pravėžotojas, įtakotojas. The suffix -oti is successfully used to derive verbs from prefixal deverbatives, although some limitations can also be observed – the derivative with suffix -oti is not made from įlanka. This leads only to one conclusion – a theoretical approach to a model of derivation has to be all-encompassing and considering various possibilities. Moreover, exaggerated support/denial of a certain model leads to erroneous generalizations. In general, in such complex systems (a) there is always a considerable diversity of non-systemic usage – due to different frequency of usage as well as because of historical and cognitive reasons, (b) there are always blank spaces that appear due to formally different but semantically identical or very close derivation models, which usually have to be evaluated not only from the systemic point of view but also considering a common sense of language and live speech of people (aras/erelis, siuvėjas/siūtojas, rašytojas/rašėjas, pasakoti/padangoti…). Due to all the aforesaid circumstances, the verb įtakoti is a systemic derivative/loan translation, which occupies a reasonable place in one or another derivation sub-system in the Lithuanian language as well as a fact of live speech, which does not contradict the systemic structure of language. Keywords: word-formation, derivation, submorphemic loan translation, calque.

Mokslo studijoje aptariami valstybinės lietuvių kalbos puoselėjimo Lietuvos kariuomenėje, lietuviškos karybos terminijos kūrimo 1990–2018 m. klausimai. Analizuojamas krašto apsaugos sistemos karių ir darbuotojų dalyvavimas kuriant lietuviškus karinius terminus bei tobulinant bendrinę lietuvių kalbą. Mokslo studija skirta kariūnams, studentams, magistrantams, doktorantams, visiems karininkams ir puskarininkiams, istorikams, filologams ir kitiems specialistams, besigilinantiems į lietuviškos karinės terminijos ir kalbos kultūros problemas.

Lietuvių kalbotyroje jau seniai susiformavo nuostata, kad žodžių daryba iš esmės sutampa su derivacija. Darybos priemonės, nepatenkančios į derivaciją, arba laikomos didelio dėmesio nevertais darybos paribiais, arba apskritai tai nelaikoma daryba, nors formalūs darybos požymiai akivaizdūs (skruzdėlė : skruzdė), arba veliamasi į absoliučiai nevaisingas preskriptyvines diskusijas apie kažin kokias darybos klaidas (profsąjunga plg. vyrgydytojas). Maža to, derivacijai skiriama dūryba, nesant tikro aiškumo, kur iš tiesų yra darybos formantas ir kaip nustatyti dūrinio darybos reikšmę (nelaižytveršis : nelaižytas veršis). Straipsnyje siūlomas šių problemų sprendimas, apimantis visą lietuvių kalbos darybą (ne tik derivaciją) ir sprendžiantis čia paminėtas derivacijos problemas. The attitude that word-formation fully coincides with derivation has been well established in the Lithuanian linguistics. The means of formation that fall outside derivation are regarded as peripheries of derivation that are not worth a considerable attention, although formal features of derivation are obvious (skruzdėlė cf. skruzdė), or absolutely fruitless prescriptive discussions about some kind of mistakes (profsąjunga cf. vyrgydytojas) are generated. In addition, composition is attributed to derivation, even when it is not clear where word-formation formant is and how to identify the meaning of forming a compound (nelaižytveršis: nelaižytas veršis). The article puts forward a solution to the discussed problems, which embraces all the formation in the Lithuanian language (not only derivation) and deals with the problems of derivation mentioned here. Seeking to address the problems raised, it is necessary to evaluate the role of language economy in the word-formation and, based on this evaluation, to expand perception of the importance of word-formation. Word-formation embraces not only derivation, but also all other ways of formation that go beyond the boundaries of morphemes. However auxiliary, insignificant or peripheral they may seem, they are a part of an integral word-formation system.

Pastaraisiais metais švietimo politikos ir edukologijos tekstuose pradėjo rastis dvi bendrašaknės sąvokos – „kompetencija“ ir „kompetentingumas“. Šie terminai kartais suvokiami kaip vienos sąvokos sinonimai, o kartais mėginama juos atskirti ir vartoti kaip skirtingų švietimo sąvokų terminus. Anglų kalboje irgi esama šių sąvokų painiavos – „competency“ ir „competence“. Skirtinguose šaltiniuose jos pateikiamos ir aptariamos skirtingai – kartais persikloja reikšmių laukai, o kartais išsiskiria. Visa tai įneša visiškai nereikalingą sumaištį ir atskleidžia sąvokų darninimo būtinybę. Ištyrus lietuviškų sąvokų požymius ir palyginus su angliškais atitikmenis, konstatuojama, kad nėra jokių objektyvių prielaidų vartoti abi sąvokas. Šios prielaidos gaunamos aptariant visą sąvokos „competence“ mikrosistemą, kuri apima tokias sąvokas ir terminus kaip „competence“ („kompetentingumas“), „skill“ („mokėjimas“), „aptitude“ („gabumas“), „ability“ („gebėjimas“), „knowledge“ („žinios“), „understanding“ („supratimas“) ir „automatic skill“ („įgūdis“). Apibendrinant straipsnį, pasiūloma atsisakyti kalbamoje terminų mikrosistemoje vartoti angliško termino „competency“ ir lietuviško termino „kompetencija“, nes jie neturi aiškios vietos sąvokų sistemoje, yra vartojami arba jau esamoms sąvokoms sinonimiškai įvardyti šalia kitų terminų, arba apskritai nežymi jokios sąvokos. Tai leistų išvengti tiek dalykinės, tiek vertimo painiavos. Various texts related to education policy and education research have recently started using two conjugate concepts “competency” and “competence”. These terms are sometimes treated as synonyms of a single concept; however, in other cases they are separated and used as two terms of different educational concepts. English also has some confusion over the terms “competency” and “competence”. They are presented and discussed differently in different resources, i.e. in some cases their meanings correspond but in other cases they differ. All this unnecessary confusion indicates the necessity of concept harmonisation. The analysis of the features of the Lithuanian concepts and their comparison with the English equivalents has shown no objective reasons to use both concepts. These reasons are revealed when discussing the whole microsystem of the concept “competence”. The microsystem involves such concepts and terms as “competence”, “skill”, “aptitude”, “ability”, “knowledge”, “understanding”, and “automatic skill”. The authors of the article suggest to stop using the English term “competency” and the Lithuanian “kompetencija” as they do not have a clear place in the system of concepts, are synonymously used together with other terms to name already existing concepts or sometimes even do not signify any concept at all. This would prevent from both subject field and translation related confusion.

Straipsnyje angliško termino learning outcome vertimo į lietuvių švietimo terminų sistemą pavyzdžiu diskutuojami semantiniai profesinių terminų vertimo ypatumai. Atskleidžiama sąvokos žymiklio ir sąvokos turinio atitiktis bei jų dermė su jau egzistuojančiomis švietimo terminų sistemomis, atsižvelgiant į skirtingą švietimo raidą, kultūrinę tradiciją ir lingvistinius bei terminologinius skirtumus. Atskleidžiami tiesioginio vertimo iš vienos švietimo terminų sistemos į kitą semantiniai pavojai, kai išverstas terminas neatitinka pirmapradės reiškinio prasmės pirminėje švietimo tradicijoje. In this article, an example of translation of the English erm learning outcome into the Lithuanian system of ducational terms is used to discuss semantic peculiarities of translating Professional terms. Consistency of a concept signifier and content of a concept, as well as their tune with already existing systems of educational terms are revealed, taking into consideration different evolution of education, cultural tradition and linguistic as well as terminological differences. Semantic risks of direct translations from one system of educational terms into another when a translated term does not correspond to the original meaning of a phenomenon in a primary educational tradition are identified.

Straipsnyje aptariama lietuvių kalbos darybos būdų klasifikacijos problema. Straipsnio autoriaus nuomone, lietuvių kalbos žodžių darybos sistemoje funkcionuojančių pagrindinių darybos būdų samprata tradiciškai gerokai supaprastinta. Toks paprastinimas neatskleidžia darybos opozicijos struktūrinių elementų skirtingų tipų vaidmens darybos procese, tų elementų tarpusavio santykių, net nuklystama į klasifikaciją ne vienu pagrindu. Straipsnyje siūloma klasifikacijos procedūra yra paremta pagrindiniais mokslinės klasifikacijos principais, kurie išdėstyti tarptautiniame terminologijos standarte "Terminology Work – Principles and methods" (ISO 704:2000 (E)). Pagal šią metodologiją empiriškai nustatomi darybos sistemoje esantys skirtingi opozicijų tipai ir klasifikuojami požymiai, sudarantys opozicijas. Remiantis šiais požymiais nustatoma sąvokų santykių sistema ir sudaroma lietuvių kalbos pagrindinių darybos būdų schema. Iš požymių diagramos ir sąvokų schemos matyti, kad santykiai tarp pagrindinių darybos būdų yra kur kas sudėtingesni negu lig šiolei manyta, ir kad geriau bandyti sukurti ne apibendrintą ir abstrakčią klasifikaciją, o išskirti individualius požymius, kurie sudaro darybos opozicijas ir klasifikuoti darybos tipus pagal kiekvieną atskirą požymį. Tad į klausimą, kiek lietuvių kalboje darybos būdų, straipsnio autoriaus nuomone, galimi net keli atsakymai: pagal darybos pamatą – darybos būdai vieni, pagal darybos formantą – kiti, pagal darybos rezultatą – treti. This article deals with problems of the classification of derivational devices in Lithuanian. The classifying procedure proposed here is based on the general principles of scientific classification laid down in the international standard "Terminology Work - Principles and methods" (ISO 704:2000(E)). In accordance with this methodology, the different types of oppositions occurring in the derivational system are empirically established, and the features underlying the oppositions are classified. On the basis of these features a system of notional relationships is established and a schema is drawn of the main derivational devices of Lithuanian. The feature diagram and the notional schema show that the relationships between the main derivational devices are considerably more complex than hitherto assumed, and that rather than attempting one general and abstract classification one should set apart the individual features underlying derivational oppositions and classify derivational types according to each separate feature.

Straipsnio tikslas -- aptarti žodžių darybą rankraštinėje Kazimiero Kristupo Daukšos lietuvių kalbos gramatikoje. Straipsnio autorius teigia, kad Daukšos gramatikoje žodžių darybai skiriama gerokai daugiau vietos negu iki tol rašytose lietuvių kalbos gramatikose. Straipsnio autorius daro tokias išvadas. 1. Palyginti su pirmtakų ir amžininkų gramatikomis, rankraštinėje Daukšos gramatikoje žodžių darybai skiriama nepalyginamai daugiau dėmesio ir tai daroma daug aukštesniu teoriniu lygiu. 2. Dar neapsispręsta dėl žodžių darybos vietos gramatikoje. 3. Atsisakyta (arba visai nesuvokta) galūninės darybos: grynosios daiktavardžio galūninės darybos (stalius) iš viso neminima, o priešdėliniai galūnių vediniai iš veiksmažodžių priskiriami kompozicijai. 4. Apie kompoziciją ir derivaciją kalbama ne apskritai, o pagal kalbos dalis. 5. Daiktavardžio priešdėlinė daryba suvokiama kaip kompozicijos rūšis ir tai grindžiama teoriškai bei pavyzdžiais. 6. Jau teoriškai suvokiama, kad skirtingos kalbos dalys turi skirtingus darybos formantų rinkinius. 7. Kaip ir visose pirmtakų ir amžininkų gramatikose, tyrinėjimą bei teigimų suvokimą labai sunkina tai, kad pateikiama mažokai pavyzdžių, nėra platesnio konteksto, be kurio kai kurių reiškinių net apskritai neįmanoma įvertinti. 8. Visiškai pagrįstai negimininės būdvardžio ir dalyvio formos priskiriamos prie prieveiksmių. 9. Žodžių darybos skyriuose nepaliekami be dėmesio ir kalbos norminimo dalykai: įvairūs darybos normos variantai vertinami kartais motyvuotai, o kartais remiamasi tik kalbine nuojauta. The article aims at discussing word formation in the manuscript Lithuanian language grammar by Kazimieras Kristupas Daukša. The author of the article states that word formation attains significantly greater attention in Daukša’s grammar than in previous Lithuanian language grammar studies. The author comes up to the following conclusions. 1. Compared with the grammar studies, written by Daukša’s predecessors and contemporaries, the manuscript grammar study by Daukša dedicates significantly greater attention to word formation, which is also done on a significantly higher theoretical level. 2. The place of word formation in grammar was not clearly identified. 3. The ending formation was refused (or failed to be comprehended): the pure ending formation of nouns (for instance, “stalius”) is not mentioned at all and prefix derivations of endings from verbs are attributed to composition. 4. Composition and derivation is spoken of not as a whole but according to parts of speech. 5. The prefix formation of nouns is comprehended as a type of composition and this is substantiated both theoretically and by providing examples. 6. The fact that different parts of speech have different sets of formants is already comprehended theoretically. 7. As in all the other grammar studies, written by Daukša’s predecessors and contemporaries, the study and comprehension of statements is greatly hindered by the lack of examples, absence of a broader context, without which certain phenomena are impossible to evaluate. 8. The non-gender adjective and participle forms are attributed to adverbs. 9. The aspects of standardization of language are not left without any attention in the chapters, dedicated to word formation: the different variants of the norm of formation in certain cases are evaluated in a well-reasoned manner and sometimes only the linguistic intuition is referred to.

The following article discusses verbal forms system and it's grammatical categories. K.K. Daukša disjoins verbs into two parts of speech one of which is conjugative verb and the other one - inconjugative verb forms. Nevertheless the author of the manuscript grammar understands the origin of inconjugative forms: he includes adjectival pecularities of interfexion into the denominative interfexion paradigm and the verbal ones - into tthc paradigms of mode and tense systematically. K.K. Daukša determines five verb modes and six tenses. Distinctive feature of tenses is this that there are three present tenses marked out, but this kind of distinction is only theoretical one for only four tenses system is to be found in the interflexion paradigm. The compound tenses are also included into the paradigm on all tenses in consecutive order. There are no examples of the 2nd conjugation in the system of conjugation for K.K. Daukša ascribes them all to the 1st conjugation. In the article a huge atention to the terms is also paid. K.K. Daukša originates grammatical terminology following the Polish example, what explains the majority of foreign significances and translated constructions. Generally speaking it was an original grammar of the mid-19th century, and quite a fine source of lingual facts and evidence of lingvistic reflection

Formation of Neologisms in Modern Lithuanian Language The thesis analyses newly formed words since the end of the 20th century, retrieved from the Database of Lithuanian Neologisms. The aim of the research is to find out whether the neologisms conform to morphological word formation model, and to identify the tendency in the newest word formation processes. To achieve the aim, the quantitative content analysis is employed. Words are classified according to their formation models, then they are analysed and described. The thesis contains theoretical part and an empirical study. The theoretical part analyses word formation, conventional and unconventional formation, the types of word formation for the main parts of speech. After discussing theoretical data, the factual data is analysed. Neologisms are classified into the following six word formation categories: prefixation, suffixation, paradigmatic word formation, composition, hybrid word formation, and retrograde derivation. The study reveals that noun suffixation is the most common type of derivation, adjective prefixation being the rarest. Noun is the principal part of speech in respect of derivatives and derivational base. From more than 2,000 retrieved neologisms, more than 100 do not conform to Lithuanian word formation model. Nonetheless, research findings should not be considered finite and should be re-evaluated after some time, as the data was collected from a constantly updated database. The thesis could be beneficial for scientists analysing language change and anyone interested in changes of the Lithuanian language, for instance, teachers, lexicographers, and linguists.

Summary Theme of this master thesis is The problem of derivational meaning. The problem – there is not single definition of meaning in Lithuania and in the global linguistics. It is because meaning is the most fundamental notion of science. It is very important to decribe the factors wich determine the derivational meaning. One of the most valid implements of this reseach are the theory of prototypes and the theory of verification of sign. The goal of this paper – to ascertain which essencial and peripheral features of derivational meaning has the derivative of suffixes, inflections and convertion. According to them to define derivation meaning. The material was taken from the Lithuanian grammar (1997). According to the derivation values was take the most productive, less productive and low productive derivatives. The examples of conversion were taken from Huddleston and Pullum The Cambridge Grammar of the English language (2002). It was tested in one hundred and twenty (221) derivative: one hundred and five (105) suffixes derivatives, sixty two (62) ending derivatives, and fifty-four (54) cases of conversion. Study observed that the speech conversion instances economy and transposition of the peripheral signs of central turns, the only demonstrates the formation. Conclusions – derivational meaning has five essential and two attributes features, which, in some cases, lead to derivational. This thesis is interesting and useful for those interested in cognitive linguistics research methods of derivation research.

Prefixation in Lithuanian and Spanish: Comparative Aspect. Bachelor's thesis, "Prefixation in Lithuanian and Spanish: Comparative Aspect", analyzes one of word formation ways - prefixation. The work seeks to address the answer to the following question: what are the similarities and differences of the Lithuanian language and the Spanish language prefixation. Parallel, phenomenon of parasynthesis is analyzed, which is closely linked with prefixation. The theoretical part discusses the most important concepts of word formation in both languages, the place of prefixation in the general context of the word formation phenomena and examines what way prefixes differ from prefixoids. Why words, such as "pokarinis, povestuvinis, paėjėti", belong not to the mixed composition, but to parasynthesis. The research part aims to determine the parts of Lithuanian and Spanish languages that are made under prefixation manner and what are similarities and differences of prefixation in these certain parts. The study these materials were used - Lithuanian and Spanish grammar, dictionaries, works based on the word formation. By analyzing Lithuanian and Spanish languages, it was possible to discover that, despite the distinctive language development paths, different language family types and language contacts, these two languages have got not only differences, but similarities as well. This thesis is the theoretical in its nature and could be useful to linguists, translators and students, who are interested in the focal point of the work - Lithuanian and Spanish languages, to be more precise, the structure, main similarities and differences of these languages.

Nous avons établi, dans la base des descriptions des menaces informatiques Threat Explorer de Symantec un groupe de descriptions répertoriées virus et nous avons essayé de les traduire en lituanien en nous servant des sources terminographiques qui sont à disposition en lituanien et qui datent de 1971 à 2012. Très vite, nous nous sommes rendus compte qu’un groupe assez important de termes anglais et français désignant différents types de virus informatiques n’avaient pas d’équivalents lituaniens. De même, nous avons observé que, pendant une trentaine d’années de son existence, le concept de virus informatique a toujours été confondu avec d’autres concepts de même niveau tels que ver informatique, ou tout court ver, et cheval de Troie. Ces confusions ont engendré un échec de traduction des descriptions mentionnées précédemment et nous ont ammené vers l’idée de rédiger un travail, la présente thèse, afin d’identifier les raisons de l’impossibilité de nous fier aux sources terminologiques lituaniennes, de les analyser pour ensuite proposer des solutions fondées sur les conclusions d’une étude scientifique. Sąvoka kompiuterių virusas gyvuoja nuo 1984 m., tačiau net ir praėjus trims dešimtmečiams lietuvių kalboje ji vis dar nėra pakankamai diferencijuota, tebėra painiojama su kitomis kompiuterių saugumui priskiriamomis sąvokomis, dažniausiai kirminu ir Trojos arkliu. Iki šiol nebuvo atlikta išsamių lingvistinių nagrinėjamos sąvokos ir jos žymiklio tyrimų lietuvių kalba. Šios disertacijos tikslas – aprašyti sąvokos kompiuterių virusas semantinį lauką, kurio pagrindas yra termino kompiuterių virusas mikrosistema. Tirta 919 Symantec kompiuterių grėsmių banke Threat Explorer paskelbtų kompiuterių grėsmių aprašų su žyma Virus, Threat Explorer partnerių terminografiniai ištekliai ir Lietuvoje nuo 1984 m. iki 2006 m. išleisti kompiuterijos terminų žodynai bei tuo pačiu laikotarpiu paskelbti analitiniai straipsniai apie kompiuterijos leksiką Lietuvos mokslo leidiniuose. Sąvokos raidai įvertinti įtraukta papildomų terminografinių išteklių lietuvių ir prancūzų kalbomis. Visi surinkti terminologiniai duomenys apie nagrinėjamos sąvokos semantinį lauką, kurį šiame darbe sudaro 177 sąvokos, tirti taikant šiuos metodus: lyginamąjį, aprašomąjį, komponentinės analizės ir aukštynkryptės analizės metodais. Tyrimo metu paaiškėjo, kad disertacijoje nagrinėjamos sąvokos semantinį lauką dėl jį sudarančių sąvokų tarpusavio hierarchinių santykių galima gana tiksliai apibrėžti. Toks semantinių laukų teorijos taikymas terminologiniams duomenims, iš kurių svarbiausiu laikoma intensinė termino apibrėžtis... [toliau žr. visą tekstą] The concept “computer virus” has been in existence since 1984. However despite the fact that almost 30 years have passed, it is not properly defined in Lithuanian sources and is still confused with other concepts tied to computer security, most often with concepts such as “worms” and “Trojan horses.” There has never been comprehensive linguistic research carried out on this concept and its signifier in Lithuanian. The aim of this dissertation is to describe the semantic field of the concept “computer virus,” the basis of which is the microsystem of the term “computer virus.” The following was used for the research: a total of 919 computer threat descriptions included in the Symantec computer threat bank that are tagged virus, the terminographical resources of Threat Explorer partners and computer terminology dictionaries published in Lithuania from 1984 to 2006 as well as analytical articles about computer terminology in Lithuanian scientific journals during the same period. Additional terminographical resources in Lithuanian and French are included in the research to assess and analyze the development of this concept. All of the terminological date that was collected concerning the semantic field of the concept in question (comprised of 177 concepts in this work) was analysed using the following methods: the comparative method, descriptive method, componential analysis and uplink analysis. As the research was carried out, it became clear that the semantic field of the... [to full text]

Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti nemorfologinio evidencialumo raišką ir turinį, realizuojamus bevardės giminės (nederinamaisiais) būdvardžiais ir prieveiksmiais grožinės literatūros tekstuose ir lietuvių mokslo kalboje. Tyrimo objektą sudaro nederinamieji būdvardžiai ir prieveiksmiai, kurių leksinės reikšmės atspindi semantinius laukus, turinčius potencialą žymėti žinių šaltinį. Darbe analizuojami šių vienetų morfosintaksiniai bruožai (komplementiniai predikatai ir adverbialai), tiriami jų kiekybiniai rodikliai ir atskleidžiama semantinė funkcinė distribucija. Šioje disertacijoje atliekamas tyrimas naudojant tekstynų metodologiją. Tyrimo medžiaga yra surinkta iš grožinės literatūros patekstynio, esančio Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne ir Lietuvių mokslo kalbos tekstyno. Nederinamųjų būdvardžių ir prieveiksmių morfosintaksinių bruožų ir semantinių funkcinių ypatybių analizė suponuoja, kad lietuvių kalboje nederinamieji būdvardžiai dažniau perteikia žinių šaltinio reikšmes negu prieveiksmiai, nes šie vartojami kaip predikato modifikatoriai. Pagrindinė evidencinė reikšmė, būdinga nagrinėjamiems žymikliams, yra numanymas, pagrįstas percepciniu arba konceptualiuoju žinių šaltiniu. Nagrinėjami vienetai gali būti vartojami ir kaip episteminiai, vertinimo arba pragmatiniai žymikliai. The aim of the research is to analyse the expression and contents of non-morphological evidentiality in Lithuanian realized by neuter (non-agreeing) adjectives and adverbs. The thesis focuses on the non-agreeing adjectives and the adverbs that derive from the semantic domains of perception, comparison and knowledge and thus have the potential to acquire evidential meanings. The study explores the morphosyntactic properties (Complement-Taking-Predicates and adverbials) of the markers under consideration, their quantitative parameters and semantic functional distribution in fiction and academic discourse. The study is corpus-driven and the data have been obtained from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely from the subcorpus of fiction, and from the Corpus of Academic Lithuanian. The analysis of the morphosyntactic properties of the markers and their semantic functional distribution suggests that in Lithuanian the non-agreeing adjectives convey evidential meanings more frequently than the adverbs because the adverbs mainly function as predicate modifiers. The main evidential value is inference based on perceptual or conceptual sources of evidence. The non-agreeing adjectives and the adverbs under consideration can also express the meanings of epistemic modality, expectation or function as pragmatic markers.