Dar visai neseniai buvo neįmanoma net įsivaizduoti, kad taip sunkiai išsivadavę iš ilgalaikės priespaudos ir tapę liberaliosios Vakarų demokratijos dalimi, po palyginti trumpo atokvėpio vėl susidursime su plataus masto ir vis labiau sutelktomis, gerai organizuotomis pastangomis užgniaužti kai kam nepageidaujamas žodžio laisvės apraiškas, nutildyti kitaminčius, esą savo nuomones jie reiškia pernelyg įžeidžiamai, net agresyviai. Kartu, matyt, siekiama ir kitų tikslų – užčiaupti burnas ideologiniams oponentams ir kritikams bei visiems tiems, kurių pasaulėžiūra nesutampa su dominuojančiu politiniu, socialiniu ar ekonominiu šiuolaikinio globalaus kapitalizmo diskursu. Panašu, kad ateityje vis dažniau susidursime su veiksmais, kuriais bandoma bet kokia kaina suvaldyti, apriboti ir kuo griežčiau kontroliuoti viešąją sferą. Tai vyksta ne vien Lietuvoje, o globaliu mastu. The author of the article – former president of Lithuanian PEN argues that recently freedom of speech and expression has been strangely marginalized and overshadowed by an ideological discourse of hate speech. He overviews developments in academic culture that brought political correctness – a concept borrowed from chairman Mao’s vocabulary that perhaps was introduced with good intentions but finally brought confusion and culture of double speech in western academic culture. It is noted that hate speech is ill defined, yet nevertheless it is used to further marginalize the freedom of speech and criminalize certain forms of self-expression. Shall we lose more important things while criminalizing some verbal discourses that most or some of us don’t like?