Search

Vertindami bendrai visus mokslu grįstus įrodymus apie delinkventinio elgesio etiologiją, vystymąsi ir diferencijuotus procesus nuo vaikystės iki pilnametystės, mes disponuojame svarbiais naujais neuromokslų įrodymais, kurie, palyginus su tradiciniais kriminologiniais, raidos psichologiniais ir sociologiniais įrodymais, suteikia papildomų mokslinių argumentų aiškinant netolygų nusikalstančių asmenų pasiskirstymą amžiaus kreivėje. Būtent dešinioji padidėjusio nusikalstamo elgesio dažnumo šioje kreivėje atkarpa, vaizduojanti nusikalstamo elgesio dinamiką nuo vėlyvosios paauglystės (maždaug nuo 18 metų) iki jaunų suaugusiųjų amžiaus (maždaug iki 25 metų), gali būti pagrįsta naujomis neurologinių mokslinių tyrimų, susijusių su smegenų brendimu ir savikontrolės mechanizmais, įžvalgomis. Todėl būtina iš naujo kelti klausimą, kokia turėtų būti baudžiamoji teisinė reakcija ir intervencijos šio amžiaus žmonių atžvilgiu. Jei smegenys visiškai subręsta tik žmogaus gyvenimo trečiojo dešimtmečio viduryje, suaugusiesiems numatytos (bendrosios) baudžiamosios atsakomybės taikymas gali būti neproporcingas ir neatitikti individualių poreikių, o vietoj to turėtų būti taikomos specialios nepilnamečiams ir jauniems suaugusiesiems numatytos normos, kuriomis atsižvelgiama į pereinamuosius asmens brendimo procesus ir mažesnę jaunų suaugusių nusikaltėlių kaltę. Daugelio Europos šalių baudžiamosios justicijos sistemose įtvirtinta galimybė nepilnamečiams numatytus ypatumus taikyti asmenims iki 18–20 metų, Nyderlanduose – net iki nesulaukusiems 23 metų – šis baudžiamasis politinis sprendimas buvo priimtas remiantis būtent naujais neuromokslų įrodymais, kurie šiame straipsnyje ir analizuojami. Pagrindiniai žodžiai: nepilnamečių justicija, jauni suaugusieji, jaunimo baudžiamoji atsakomybė, smegenų brendimas, neuromokslai. Taking together all the evidence on the aetiology, development and differential processes of delinquent behaviour from childhood to adulthood, we dispose of important new evidence from the neurosciences, which, compared to traditional criminological, developmental, psychological and sociological evidence, increases our capacity to explain the age-crime curve. In particular, the right-hand side of the curve, indicating desistance from crime in young adulthood between the ages of 18 and 25, can be based on new insights from neuroscientific research on brain maturation and the development of self-control mechanisms. As a result, new questions about judicial reactions and interventions must be raised. If an individual’s brain is fully matured only in the mid-twenties, general criminal law is possibly inappropriate, and a specific youth or young-adult criminal law reflecting the transitional processes and the diminished culpability of young-adult offenders should rather be applied. In many European jurisdictions, the scope of youth justice has been extended upwards to 18–20 yearold adults, in the Netherlands even up to 22 years of age, a political decision affecting criminality and based on new neuroscientific evidence. Keywords: juvenile justice, young adults, criminal liability of youth, brain maturation, neurosciences.

Monografijoje apžvelgiamos ir apibendrinamos kalinimo sąlygos, sudarančios prielaidas įkalintų asmenų socialinei integracijai. Jos empirinį pagrindą sudaro 2016 m. šios monografijos autorių atlikta Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinčių asmenų apklausa. Monografijoje apžvelgiami ir analizuojami esminiai į integraciją orientuoto įkalinimo komponentai, tiriamas jų teisinis reglamentavimas, taikymo praktika, pateikiami anksčiau atliktų empirinių tyrimų rezultatai, remiamasi įvairiomis nacionalinėmis ir užsienio autorių publikacijomis bei atliktais tyrimais, siekiant išryškinti ir apibendrinti esmines gyvenimo įkalinimo įstaigose realybės problemas Lietuvoje. Atlikta kalinių apklausa parodė daugelyje laisvės atėmimo bausmės vykdymo sričių esantį atotrūkį tarp įstatyminių reikalavimų ir esamos realybės. Kalinių iškeltos problemos leidžia manyti, kad esamomis sąlygomis vykdomas asmenų kalinimas tik atsitiktinai gali bent kažkiek prisidėti prie asmens socialinės integracijos (resocializacijos), nes šis procesas nėra sistemiškas, individualizuotas, planingas ir nuoseklus, nėra tinkamos infrastruktūros, o nuolatinė konfrontacija su personalu ir nepasitikėjimas toliau skatina nusikalstamą elgesį. Atlikta mokslinė analizė rodo, kad Lietuvos įkalinimo sistema nuo totalitariniu požiūriu paremto kalinimo sienų kol kas nuėjo dar tik labai trumpą kelią. Būtini tolesni ir kardinalūs pokyčiai, nes ilgainiui atotrūkis nuo Europos standartus atitinkančio įkalinimo gali tik dar labiau didėti. Kartu tai būtų ženklas, kad kalinių socialinė integracija (resocializacija) vis dar yra tik etiketė represyvumui pateisinti.

Straipsnyje analizuojamas laisvės atėmimo bausmės fenomenas, jos taikymo prasmė, tikslai ir praktika Lietuvoje bei kitose Europos šalyse, pristatomas įvairių kriminologinių teorijų požiūris į laisvės atėmimo bausmę bei jos taikymo (atlikimo) padarinius. Autoriaus teigimu, Lietuvoje kalinių skaičius, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai didelis, laisvės atėmimo bausmė tebelaikoma įprasta ir “tikrąja“ bausme, nors kriminologiniu požiūriu ši bausmė nesprendžia nusikalstamo elgesio problemų, asmenis dar labiau dezintegruoja ir atriboja nuo visuomenės, be to, labai brangiai kainuoja. Kriminologinės teorijos (anomijos, subkultūros, diferencijuotų galimybių, etikečių klijavimo (stigmatizacijos), socialinės cenzūros, socialinės kontrolės, socializacijos ir kitos) atkreipia dėmesį į socialinį nusikalstamo elgesio kontekstą, kuris yra lemiamas, nustatant tam tikras normas, jų pažeidėjus, jiems taikytinas bausmes, siektiną ir realų jų efektyvumą. Straipsnyje teigiama, jog šių teorijų požiūriu asmens įkalinimas sumažina asmens galimybes integruotai gyventi visuomenėje, todėl turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kaip ir teigiama daugelyje tarptautinių žmogaus teisių standartų. Be šios bausmės kol kas dar sunkiai įsivaizduojama šiuolaikinė kriminalinių bausmių sistema, tačiau vienintelis laisvės atėmimo bausmės privalumas yra tas, kad ji neišvengiamais atvejais gali ir turi būti taikoma kaip alternatyva kitoms švelnesnėms priemonėms ir bausmėms, o ne atvirkščiai - kitos švelnesnės priemonės ir bausmės laikomos alternatyviomis. The author of the article analyses the phenomenon of imprisonment, the meaning of its application, its purposes and practice in Lithuania and other European countries, introduces attitude of various criminological theories to imprisonment and consequences of its application (completion). According to the author, the number of prisoners in Lithuania, if compared with other European countries, is very high, punishment by imprisonment is still considered to be the usual and "real" punishment, though in criminological respect, this type of punishment does not solve the problems of criminal behaviour, only further disintegrates the persons and isolates them from society, not to mention its high cost. Criminological theories (anomie, subcultures, differentiated opportunities, labelling (stigmatisation), social censorship, social control, socialisation, etc.) draw attention to the social context of criminal behaviour, which plays decisive role when determining certain norms, their offenders, punishments applicable to them, their aspired and actual effect. It is stated in the article that in respect of these theories person's imprisonment restricts person's possibilities for integrated social life, therefore it should be applied in exclusive cases only, as it is stated in majority of international human rights standards. Modern system of criminal punishments is still hard to imagine without imprisonment, but the single advantage of punishment by imprisonment is that in inevitable cases it can and must be imposed as an alternative to other milder measures and punishments, rather than considering other milder measures and punishment as alternatives.

The article presents an analysis of the virtual crimes, its problematic aspects, inter alia, prevention opportunities. Discussing types of virtual crimes, content aspects in the context of nowadays challenges, illegal acts’ measures. Regulatory reviews at national, European Union and international level, considered by the competent intitutions, as well as case law. Convention on cybercrime, adopted in 2001, extensively covering and legally regulating crimes, commited through virtual space, a comparison with Lithuanian legislation, including criminal code. The work emphasizes latency of cybercrimes likewise the damages comparing with ordinary crimes.

In order to improve the system of the penitentiary in Lithuania and taking into account the case law, it is evident that punishment is being reduced. Probation has proved to be a suitable instrument for use as a conditional alternative to imprisonment. The application of the Probation Institute is intended to enable the perpetrator of an offence to avoid actual imprisonment without being isolated from society. There are two methods of probation, either by imposing a suspended sentence or by the release of the offenders on probation. This conditional alternative aims at effective social rehabilitation of convicted persons, believing that individuals will pursue their life goals in the future through legal means and means. For this reason, the purpose of this Master's thesis is to reveal probation implementation problems in Lithuanian penal law. The first section of the course, based on scientific and educational literature, introduces the concept of probation, its content and historical development, of course, discussing the aims of this institute. The second section of the paper, based on the doctrinal and judicial interpretation and examples of the application of various instances, reveals and analyzes probation problems, such as peculiarities and problems of execution of probation, social rehabilitation measures and their implementation, as well problems of relapse prevention, problems of application of electronic monitoring, problems of evaluation of probation effectiveness. Third section of the paper analyzes effectiveness and future of probation in Lithuania, based on scientific and educational literature as well as changes is laws. An analysis of legal doctrine and case-law leads to the conclusion that the application of suspended sentences or parole is only possible under certain conditions and grounds and in criminal cases the judgment depends on the particular situation and circumstances. In both cases, probation is aimed at the social rehabilitation of convicted persons and the reduction of recidivism, although expectations do not always meet expectations. In both cases, it is not only the offender who is in charge, but also the environment and the people who work with them. Electronic tracking tools are used for better results, but the practical application of these tools presents some challenges, such as gaps in the GPS signal, large investments, and inaccurate regulation. In conclusion, it is difficult to set boundaries for measuring the effectiveness of probation. Many questions arise when is probation considered effective? However, an analysis of probation in Lithuania suggests that effectiveness depends not only on non-achievement of goals, but also on episodic positive changes in the life of the convict. Legislative changes are expected to ensure the effestiveness of probation.

Peculiarities of Execution of Imprisonment Punishment for Minors in Lithuania and Foreign Countries This paper analyzes Lithuanian and foreign countries experience, while imprisoning underage people. First of all, paper analyzes the definition of underage in laws of criminal law and executions, analyzes how underage criminal behavior influences its punishment, imprisonment performance and appliance peculiarities in Lithuania and foreign countries are also analyzed in this paper. Minimal and maximal imprisonment duration in different countries and application and enforcement goals of such punishment are provided in this paper, also execution conditions are analyzed separately. They are being looked through prism of institutions, integration programs, communication with outside world, education, employment, living conditions. Different data from Lithuania and other European countries, related to imprisonment performance of underage people are also analyzed. Parole conditions and procedures in different countries are also provided. Imprisonment is the strictest punishment, which could be applied for underage people so it is applied only as the ultimate mean (lot. Ultima ratio). When underage gets into such institution, it is separated from society, so it is very important to ensure its personality development, behavior correction and integration to the society by ensuring that he will not do crimes in the future. Lithuania ‘s and foreign countries experience is different in solving mentioned issues, it depends from the legal system, approach to human, traditions, culture, economic wellbeing and other things. Still minimal requirements, which are applied for underage’s people should be ensured in all countries. Imprisonment should not be only the way of punishment; it should also create opportunities to integrate underage to the society. Principle „less walls “, more employees, could be applied more effectively.

Electronic Monitoring of Convicts in Foreign Countries and Lithuania

Criminal Legal and Criminological Aspects of Trafficking in Children Strafrechtliche und kriminologische Aspekte des Kinderhandels Das Grundgesetz verankert ausdrücklich die Haltung, dass die Kinder wie die aufstrebenden Persönlichkeiten, ihre Erstgeburtsrechten und selbst die Periode der Kindheit besonders geschützt werden müssen. Kinder sind mehr anfällig für kriminelles Verhalten als die Erwachsene, zu ihnen verursachter Schaden neigt höher zu sein und er bleibt für eine längere Zeit. Die Tatsache, dass das Opfer des Kinderhandels spezifisch ist, impliziert, dass dieser Kriminaltat besondere Aufmerksamkeit geschenkt werden sollte. In der Masterarbeit wird der Kinderhandel breiter als sein Straftatbestand im Strafgesetzbuch der litauischen Republik Artikel 157 analysiert. Aufmerksamkeit wird auch auf die kriminologische Seite des Phänomens geschenkt. Der erste Teil der Arbeit behandelt die historische Entwicklung des Kinderhandels, der Einfluss modernen Trends auf das Kinderhandels-Konzept. Eine vergleichende Analyse wird dargestellt und man denkt nach, welche ausländische Beispiele der Gesetzgeber übernehmen konnte, um die bestehende nationale Regulierung zu verbessern. Der zweite Teil konzentriert sich auf die internationalen Dokumente, die im Strafgesetzbuch befestigten Tatbestand des Kinderhandels beeinflussen. Die Autorin stellt die Analyse der Straftatbestand und ihrer Problematik dar (ob das Objekt richtig definiert ist; die Frage der Stadieentrennung und die Möglichkeit freiwillig auf die Straftat zu verzichten; Bedeutung von dem Streben nach materiellem und anderem persönlichem Vorteil; die Frage der Inkorporation von den Ausbeutungszielen im Straftatbestand; usw.). In diesem Abschnitt wird auch die Unterscheidung vom Kinderhandel und anderen ähnlichen Straftaten besprochen. Im letzten Teil der Masterarbeit wird diskutiert, wie man schnell und präzise die Opfer identifizieren und effektive Hilfe ihnen leisten konnte. Man analysiert die verschiedenen Präventionsmaßnahmen und deren Anwendungsmöglichkeiten. Schließlich wird die Frage der Bedeutung und Wichtigkeit der nationalen und internationalen Zusammenarbeit auf dem Gebiet des Kinderhandels diskutiert.

Murder is one of the most dangerous criminal offences against human life. Every year about 200 of these crimes are committed in the Republic of Lithuania and it is the highest number of murders for 100 000 inhabitants in the European Union. But not only the abundance of these crimes causes problems. The courts adjudicating cases of murders still find difficulty in qualifying the crime in the category of murders. One of the reasons might be that until now it is not completely clear what murder actually is. Radical variations can be seen in one of the presented cases where the court concludes an activity to be manslaughter while the higher court recognized it as a murder which is a completely different decision. Such conflicting decisions of different courts confirm that the concept of murder causes lots of significant qualifying problems, some of which are discussed in this work.

The relevance of examination of the institute of conditional release from imprisonment institutions, its problematic aspects and application in the case-law is evident from the statistics and amendments of the Sentence Execution Code, which became effective on 1 September 2015. In 2015, conditional release was applied in respect of only 31 percent of the convicted persons, who were released from imprisonment institutions. The present work is composed of the following four main parts: concept of conditional release, analysis of conditions of conditional release, overview of the entities engaged in the conditional release procedure and description of the sentence execution regime in the event of application of conditional release and the problematic aspects thereof. The first part of the present work is devoted to the discussion of the concept of conditional release the definition whereof is not provided in the legal acts of the Republic of Lithuania, analysis of the purposes of the said institute by placing emphasis on the person’s resocialisation as the principal goal of conditional release, including the review of other positive results that may be achieved through the application of conditional release. The second part of the present work provides the analysis of formal and material conditions of conditional release, reasons stated by the courts when applying or rejecting to apply the said institute upon the convicted persons, draws attention to the irregularities of the case-law with regard to certain aspects of application of conditional release, gives an overview of the peculiarities related with conditional release under the intensive supervision regime, and includes criticism of the cases of non-application of conditional release provided for in Article 158 of the Sentence Execution Code, which contravene the meaning of the said institute and the international standards. The third part of the present work gives an overview of the entities engaged in the conditional release procedure, provides the analysis of the functions of the Conditional Release Commission and the court, their relationship, the role of the prosecutor and the victim when adopting a decision on conditional release, and describes the activities of probation services and volunteers. The final part of the present work provides the analysis of the sentence execution regime in the event of application of conditional release by placing emphasis on the fact that conditional release should not be revoked on the basis of any single violations committed by the persons placed under the probationary regime, when such violations present no danger to the public security.

Santrauka Magistrinis darbas susideda iš įžangos, keturių skyrių bei išvadų. Darbe siekiama pateikti išsamią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kvalifikuotos nužudymo sudėties analizę, įsigilinti į kvalifikuoto nužudymo reglamentavimo ypatumus Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos baudžiamuosiuose įstatymuose. Darbe, siekiant nuoseklaus ir nuodugnaus tyrimo, atskleidžiama nužudymo sąvoka nacionaliniu ir tarptautiniu aspektu, nagrinėjami šiam nusikaltimui būdingi bruožai, nužudymų rūšys, pateikiama pagrindinės nužudymo sudėties elementų t. y. objekto ir nukentėjusiojo, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės, analizė. Pagrindinėje darbo dalyje aptariamos nužudymą kvalifikuojančiųjų požymių sąvoka, rūšys bei pateikiama išsami kiekvieno požymio analizė, lygiagrečiai aptariant minėtų valstybių baudžiamųjų įstatymų reglamentavimo panašumus ir skirtumus. Analizuojant nužudymą kvalifikuojančiuosius požymius pagal nacionalinę ir užsienio valstybių teisę, aptariamos ir kvalifikuoto nužudymo atribojimo nuo paprasto ar privilegijuoto, problemos, pateikiami konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai. Summary This master thesis consists of introduction, three chapters and conclusions. The purpose of this work is to give an exhaustive analysis of the structure of qualified murder, provided in point 2, article 129 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania and acquaint with peculiarities of regulation of this crime according to the criminal codes of Germany, Poland and Russian Federation. Purpose of this thesis is to provide with comprehensive and deep definition of murder either in national and international aspects, by examining the characteristic features of the crime, relationship of the murders, providing with the main constituent elements of murder such as the object and the victim, the objective side, the subject, the subjective side. Main part of this thesis is focused on discussing the definition of qualified features of murder, its type and full analysis of each level, equally regarding criminal codes of all mentioned countries including similarities and differences of regulations. Analyzing the levels of qualified features of murder by national and foreign laws, further discussing problems of separation of ordinary and preferred qualified murder, provided particular case examples.

Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti korupcijos prevenciją ir kontrolę reglamentuojančius teisės aktus Lietuvoje ir nustatyti tobulintinas kovos su korupcija sritis siekiant užkirsti kelią korupcijai bei sumažinti jos mastus. Iškeltam tikslui pasiekti darbe pirmiausia nagrinėjama korupcijos samprata pagal Lietuvos ir užsienio teisės aktus, teisės doktriną, identifikuojamos esminės korupcijos atsiradimo priežastys ir sąlygos siekiant įvertinti, ar egzistuojanti korupcijos prevencijos ir kontrolės sistema Lietuvoje yra pajėgi šias priežastis ir sąlygas eliminuoti bei sumažinti jų įtaką korupcijos paplitimui. Korupcijos prevencijos ir kontrolės teisinio reglamentavimo analizė darbe apima svarbiausius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus. Daug dėmesio skiriama Lietuvoje egzistuojančių korupcijos prevencijos priemonių teisinio reglamentavimo analizei, išskiriamos pagrindinės korupcijos prevenciją ir kontrolę reglamentuojančių teisės aktų tobulintinos sritys. Antikorupcinės politikos Lietuvoje vertinimui darbe remiamasi daugeliu korupcijos reiškinį nagrinėjančių tarptautinių organizacijų ir kitų institucijų tyrimo rezultatais: Transparency International, Freedom house, Pasaulio banko, Global Integrity, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir kt. atliktais sociologiniais tyrimais. Palyginimui yra apžvelgiama ir kitų užsienio šalių antikorupcinė politika, išskiriami svarbiausi šių šalių kovos su korupcija sėkmės bruožai. Darbe pateiktos išvados ir pasiūlymai yra... [toliau žr. visą tekstą] The main purpose of this essay is the analysis of legislation on corruption prevention and control in Lithuania, find the areas, where the anticorruption actions need to be improved in order to prevent corruption and reduce its scale. Firstly to achieve the aim the concept of corruption must be analyzed according to Lithuanian and foreign laws, legal doctrine, identify the key causes and conditions of corruption in order to assess whether the present corruption prevention and control system in Lithuania is able to eliminate these causes and reduce the spread of corruption. The analysis of the corruption prevention and control of the legal regulation includes the review of the key national and international law acts. Much attention is paid to explore the existing law in Lithuania on corruption control and the main corruption prevention legislation areas to amend are also distinguished here. The assessment of anticorruption Policy in Lithuania is based on many international organizations and other institutions such as Transparency International, Freedom house, World Bank, Global Integrity, the Lithuanian Free Market Institute study results and carried out sociological researches on the corruption phenomenon. For a comparison foreign anticorruption legal systems are overviewed and the most important success features to combat corruption in these countries identified. The findings and suggestions of this essay are seen to be important for the future anticorruption policy... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje aptariama korupcijos ir kyšininkavimo sąvokų tapatinimo problematika. Siekiama surasti šių dviejų sąvokų panašumus ir skirtumas bei apimtis. Tam pasitelkiama teisės mokslininkų darbų, Lietuvos teisės aktų ir tarptautinių teisės aktų analizė. Antroje darbo dalyje analizuojami politiniai socialiniai veiksniai darantys bene didžiausią įtaką korupcijai (kyšininkavimui). Šioje darbo dalyje analizuojama sovietinės kultūros kontekstas, jo įtaka dabartiniam korupcijos lygiui, taip pat pereinamojo laikotarpio politiniai ir socialiniai veiksniai bei šiuolaikinėms kyšininkavimo tendencijos bei jas sąlygojantys politiniai, socialiniai veiksniai. Šioje darbo dalyje didžiausias dėmesys skiriamas „sovietinio palikimo“ analizei, pilietinės visuomenės analizei. Taip pat viešųjų pirkimų ir partijų finansavimo skaidrumo vertinimui. Tam pasitelkiama teisės mokslininkų darbai, teisės aktai bei empiriniai tyrimai. Trečioje darbo dalyje didžiausias dėmesys skiriamas ekonominių veiksnių analizei. Ypatingai plačiai analizuojama privatizacija (kaip vienas iš didžiausių, svarbiausių ir korumpuočiausių pereinamojo laikotarpio ekonominių procesų). Taip pat vertinama sveikatos apsaugos sistemos korupcijos lygis jos privatizacijos atveju. Daug dėmesio skiriamas statybų sektoriaus analizei – būtent statybos sektorius ekonominio pakilimo laikotarpiu labai išaugo, o remiantis tyrimais vertinamas kaip vienas korumpuočiausių. Darbo pabaigoje analizuojama 2011 – 2014 m. Nacionalinės kovos su... [toliau žr. visą tekstą] The beginning of this paper discusses the concepts of corruption and bribery, as well as, the problems involved with the way they were constructed. The aim is to find similarities and differences between these two concepts. Also, to find a correlation connecting the affects of corruption and bribery and how the two are related. This is done through legal law scholar’s work, Lithuanian’s law and international law analysis. The second part analyzes the impacts of political and social factors on corruption, such as, bribery. This thesis emerged by researching the context of Soviet culture and its impact on the current level of corruption, along with transitional, political and social factors. Another factor involved in creating this thesis was looking at modern trends in bribery and noting how they influenced political and social factors. This part focuses on the "Soviet legacy" analysis of civil society and on public procurement and transparency in party-funding assessment. This is done through legal scholars work, law analysis and empirical studies. The last section focuses on the analysis of economic factors. Which is an extremely wide analysis of privatization, (as one of the largest, most important and probably most corrupted process in economic transition processes). This section also assesses the health care system and how it is corrupted, in the case of privatization. Much attention is paid to the construction industry analysis – notably that the construction sector... [to full text]

Šiame darbe prieš pradedant aiškintis nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvoje aptariamos pagrindinės nusikaltimų priežastys ir sąlygos. Kartu su priežastimis ir sąlygomis aptariamos nusikalstamumo tendencijos Lietuvoje iki 2010 metų. Pagal naujausius registruoto nusikalstamumo statistinius duomenis bendras registruotų veikų skaičius išsilaiko apie 80 000 per metus, o sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius ir toliau tolygiai krenta. Šiame darbe taip pat aptariama, kad valstybė remiasi tik pozityvistiniu požiūriu į nusikalstamumą bei nuslepia nuo visuomenės didelį latentinį nusikalstamumą, kuris paprasčiausiai nepatenka į teisėsaugos institucijų statistiką. Taip pat darbe aptariamos nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sąvokos, jų skirstymas pagal panaudojimo laiką ir kitas specifikas, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas nusikaltimų prevencijos ir kontrolės sistemos teisiniam reglamentavimui Lietuvoje. Siekiant pagrįsti darbą buvo atliktas empirinis tyrimas, kurio rezultatai patvirtina pakankamai didelę prarają tarp pozityvistinės teisėsaugos institucijų statistikos ir realaus vaizdo, kaip žmonės jaučiasi ir su kiek nusikaltimų susiduria kasdien. This paper contains not only crime prevention and control system in Lithuania, but also begins with main reasons why people commit crimes and what are the main causes and conditions to it. With causes and conditions there is also part of this paper that contains crime trends in Lithuania till year 2010. Due to the latest data of registered crime the total amount of deeds persist about 80 000 registered crimes per year and for the severe and very severe crimes statistic data is consistent and running down. This paper also admits that Lithuania is based solely on positivistic point of view when it comes to crime and hides the data of actual crime from the society, leaving a big amount of latent crimes, which has no option of getting into law enforcements statistics. To continue with, this paper also deals with crime prevention and control concept, their apportionment by practise time and other specifics. The main interest is about crime prevention and control system in Lithuania and it‘s legal regulation. What is more, due to show what this paper is based on there was a survey carried out. That idea showed that there is a big gap between law enforcement‘s data and the real crimes that are done and faced every day by the society.

Magistro darbe analizuojama kaip pasikeičia bendroji fizinio ir juridinio asmens teisinė padėtis, po to kai asmens atžvilgiu įsigalioja Lietuvos Respublikos vardu paskelbtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo asmeniui paskiriama kriminalinė bausmė. Analizuojant bendrosios asmens teisinės padėties pasikeitimą buvo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja bausmių vykdymą ir kita Lietuvos bausmių vykdymo teisės literatūra, bei teismų sprendimai, taip buvo nagrinėjami Rusijos, Vokietijos, Latvijos, Švedijos, Anglijos valstybių kriminalinių bausmių vykdymu susiję teisės aktai ir doktrina, bei tarptautiniai teisės aktai. Nuteistojo asmens teisinę padėtį sudaro bendroji asmens teisinė padėtis ir specialiosios teisės, ir pareigos, kurias nustato bausmės atlikimą reglamentuojantys teisės aktai ir teismo nuosprendis. Specialioji nuteistojo asmens teisinė padėtis susidaro iš bendrųjų ir specialiųjų nuteistojo teisių ir pareigų. Bendrosiomis nuteistojo asmens teisėmis gali naudotis visi nuteisti fiziniai ir juridiniai asmenys, su kai kuriomis išimtimis. Specialiosios teisės ir pareigos yra nustatomos skirtingomis bausmėmis nuteistiems asmenims, atsižvelgiant į paskirtosios bausmės turinį. Nuteistojo asmens teisinė padėtis labai priklauso nuo paskirtos kriminalinės bausmės rūšies. Su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis nuteisti asmenys daugelį įstatymuose numatytų teisių įgyvendina tokia pačia tvarka kaip ir nenuteisti asmenys... [toliau žr. visą tekstą] In this thesis there are analyzed aspects how changes person physical and legal entity status, after judicial conviction is entering into force in respect of the Republic of Lithuania, when person is designated by criminal penalty. Analyzing changes of single person`s legal status there were studied laws and regulations of the Republic of Lithuania that govern the enforcement of penalties. There were analyzed other literature about enforcement of penalties. There were investigated legislation, legal literature of Russia, Germany, Latvia, Sweden, England and international laws. Status of convicted person concludes person`s general legal position, special rights and obligations that are determined by legislation and court conviction. The specific situation of convicted person depends on general and special rights and obligations of the convict. Status of convicted person most depends on the type of criminal punishment. Persons, that are punished for the penalties that are unrelated with imprisonment in many cases provided in laws implement the same rights in the order as the persons who are not been convicted. Penalty of imprisonment has the greatest influence on a person's legal situation. As heavier is criminal punishment for person, the person has more limited individual rights and freedom, and there are emerging more legal duties. Convicted legal person may also use general and specific rights of the convicted person and shall exercise general and specific duties. But has... [to full text]

Crime knowledge in this dissertation is analysed by applying P. L. Berger’s and T. Luckmann’s elaborated interpretation of the sociology of knowledge – social constructionism perspective. According to the chosen theoretical perspective, crime knowledge is perceived as people’s everyday “knowledge” about “crime reality”. The perception of crime reality is created and maintained by individual thoughts and actions, which are influenced by various social institutions. In the contemporary world one of the most influential of these institutions is the mass media, which is also one of the main forms of public discourse. As the main source of information about crime and criminal justice, mass media significantly influences public knowledge about the reality of crime. Through the disposition of this “synoptic” power, mass media contributes to the shaping and framing of its content, which is influenced by the normative contours of the society, and the commercial factors of media industry operating under the logic of the free market economy. The objective of the dissertation is to reveal the nature of the construction of knowledge as it relates to the “social reality of crime” in the public discourse. In order to achieve this objective, the dissertation discusses and analyses social processes which form the fundamental basis of the discursive practices of criminal knowledge, and reveals the core structural characteristics of this type of knowledge.

Crime knowledge in this dissertation is analysed by applying P. L. Berger’s and T. Luckmann’s elaborated interpretation of the sociology of knowledge – social constructionism perspective. According to the chosen theoretical perspective, crime knowledge is perceived as people’s everyday “knowledge” about “crime reality”. The perception of crime reality is created and maintained by individual thoughts and actions, which are influenced by various social institutions. In the contemporary world one of the most influential of these institutions is the mass media, which is also one of the main forms of public discourse. As the main source of information about crime and criminal justice, mass media significantly influences public knowledge about the reality of crime. Through the disposition of this “synoptic” power, mass media contributes to the shaping and framing of its content, which is influenced by the normative contours of the society, and the commercial factors of media industry operating under the logic of the free market economy. The objective of the dissertation is to reveal the nature of the construction of knowledge as it relates to the “social reality of crime” in the public discourse. In order to achieve this objective, the dissertation discusses and analyses social processes which form the fundamental basis of the discursive practices of criminal knowledge, and reveals the core structural characteristics of this type of knowledge.

This paper contains not only crime prevention and control system in Lithuania, but also begins with main reasons why people commit crimes and what are the main causes and conditions to it. With causes and conditions there is also part of this paper that contains crime trends in Lithuania till year 2010. Due to the latest data of registered crime the total amount of deeds persist about 80 000 registered crimes per year and for the severe and very severe crimes statistic data is consistent and running down. This paper also admits that Lithuania is based solely on positivistic point of view when it comes to crime and hides the data of actual crime from the society, leaving a big amount of latent crimes, which has no option of getting into law enforcements statistics. To continue with, this paper also deals with crime prevention and control concept, their apportionment by practise time and other specifics. The main interest is about crime prevention and control system in Lithuania and it‘s legal regulation. What is more, due to show what this paper is based on there was a survey carried out. That idea showed that there is a big gap between law enforcement‘s data and the real crimes that are done and faced every day by the society.

The beginning of this paper discusses the concepts of corruption and bribery, as well as, the problems involved with the way they were constructed. The aim is to find similarities and differences between these two concepts. Also, to find a correlation connecting the affects of corruption and bribery and how the two are related. This is done through legal law scholar’s work, Lithuanian’s law and international law analysis. The second part analyzes the impacts of political and social factors on corruption, such as, bribery. This thesis emerged by researching the context of Soviet culture and its impact on the current level of corruption, along with transitional, political and social factors. Another factor involved in creating this thesis was looking at modern trends in bribery and noting how they influenced political and social factors. This part focuses on the "Soviet legacy" analysis of civil society and on public procurement and transparency in party-funding assessment. This is done through legal scholars work, law analysis and empirical studies. The last section focuses on the analysis of economic factors. Which is an extremely wide analysis of privatization, (as one of the largest, most important and probably most corrupted process in economic transition processes). This section also assesses the health care system and how it is corrupted, in the case of privatization. Much attention is paid to the construction industry analysis – notably that the construction sector during the economic boom has increased significantly and according to research, was seen as one the most corrupted. The final section focuses on the new National Anti-Prevention Program for the years 2011–2014. Analysis show the program’s priorities and objectives, tasks and means for its implementation. Moreover, the new program is comparing it with the corrupted sectors which were analyzed throughout this paper.

Šiame darbe nagrinėjamas civilinio proceso ir taikinamojo tarpininkavimo procedūros civiliniuose ginčuose santykis Lietuvoje. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į civilinio proceso ir taikinamojo tarpininkavimo tarpusavio santykio modelius tokius kaip: teisminio taikinamojo tarpininkavimo modelis, neteisminio taikinamojo tarpininkavimo modelis, nukreipiamojo taikinamojo tarpininkavimo modelis. Taip pat darbe lyginami civilinio proceso bei taikinamojo tarpininkavimo procedūros civiliniuose ginčuose pagrindiniai principai, ieškoma jų panašumų skirtumų, tiriama kaip principai lemia nagrinėjamų ginčų sprendimo procesų veikimą. Darbe taip pat siekiama nustatyti ar tam tikros ginčo savybės turi įtakos tam, kuris ginčo sprendimo būdas gali būti labiau tinkamas jo išsprendimui. This thesis is analyzing relation between civil process and mediation in Lithuania. The main focus is on models of relation between civil process and mediation such as: in court mediation, out of court mediation, diverted mediation. The thesis also puts main principles of civil process and mediation in comparison, analyses similarities, differences and how the principles influence the way process works. Also this thesis researches if some particular forms of conflicts can be more suitable to specific dispute resolution methods.

Viena iš aktualiausių Lietuvos teisinės sistemos problemų – užtikrinti, kad jaunimo baudžiamosios justicijos sistema būtų efektyvi, humaniška ir suderinta su tarptautiniais standartais. Daugelio valstybių įstatymuose yra numatyti baudžiamosios atsakomybės ypatumai nepilnamečiams ir juos taiko specializuoti teismai. Pirmieji nepilnamečių teismai įsteigti XIX a. pabaigoje. Kuriant nepilnamečių teismus buvo siekiama pagerinti fizinę-moralinę nusikaltusių nepilnamečių padėtį. Šie teismai buvo labiau globojantys nei baudžiantys ir tai rodo nepilnamečių teismų ir jaunimo baudžiamosios teisės socialinės gerovės orientaciją. Specifinė jaunimo baudžiamosios atsakomybės traktuotė, jauno žmogaus reikšmė ir jo raidos ypatumai, galimybė kompleksiškai spręsti jaunimo nusikalstamumo problemą, tarptautinių dokumentų rekomendacijos, kriminologijos mokslo įžvalgos pagrindžia nepilnamečių teismų poreikį. Nepilnamečių teismai savo veikloje vadovaujasi pamatiniu principu, kad svarbiausia yra ne nubausti nepilnametį, bet bandyti jį perauklėti, todėl pirmenybė teikiama auklėjamosioms priemonėms ir didžiausias dėmesys skiriamas ne veikai, bet ją padariusiam asmeniui. Daugelyje užsienio valstybių egzistuoja specializuoti teismai, tik šiek tiek skiriasi jų modelis, tačiau paskirtis, veiklos prioritetai, baudžiamosios justicijos vertybių ir principų sistema yra panaši. Nepilnamečių teismų poreikis Lietuvoje grindžiamas atsižvelgiant į nepilnamečio ypatumus. Nepilnamečių teismų veikla neatsiejama nuo... [toliau žr. visą tekstą] Sehr lange sucht man, wie die Jugendkriminalität zu verringern ist. Um dieses Ziel zu ereichen, macht man strafrechtliche Reformen und gründet die Jugendgerichte. Die ersten Jugendgerichten wurden im XIX-XX Jahrhunderte gegründet. Solche Gerichten haben zum Ziel mehr junge Täter zu betreuen als zu bestrafen. Heute sind die Jugendgerichte in vielen Ländern, in Litauen gibt es aber solche noch nicht. Viele ausländische Strafgesetze befestigen die Sonderregelung für die Jugendliche. Die Jugend ist die Hoffnung der Gesellschaft, deswegen braucht sie mehr Möglichkeiten. Die strafrechtliche Verantwortlichkeit der Jugendlichen strebt nach der individuellen Prävention. Die Jugendgerichte können besser die Persönlichkeit erforschen und passende Massnahme verhängen. Die Gründung der Jugendgerichte wird auch in den internationalen Dokumenten empfohlen. Diese Tatsachen begründen das Bedürfnis der Jugendgerichte. In vielen Länder existieren verschiedene Modelle der Jugendgerichte, aber die Ziele und Prinzipien sind ähnlich. Das Jugendgericht muss die Besonderheiten des Umgangs mit Unmündigen und überhaupt über die Entwicklung der Heranwachenden wissen, die Persönlichkeit des Täters erforschen, soziale Reife bewerten und anderes. In der Praxis genügt es rechtliches Wissen nicht, sondern braucht man kriminologische, psychologische und anderes soziale Wissen. Wenn man nicht passende Massnahme verhängt, wird dem Jugendliche grösseres Schaden angerichtet. Im Jugendstrafprozess ist am... [to full text]

Magistro baigiamasis darbas skirtas apžvelgti vienai iš civilinių ginčų sprendimo procedūrai – taikinamajam tarpininkavimui. Darbe apžvelgiamas bei analizuojamas taikinamojo tarpininkavimo teisinis reglamentavimas, šios procedūros taikymo civiliniuose ginčuose pagrindiniai privalumai, trūkumai, principai, dabartinė tarpininkavimo teisinė ir praktinė aplinka. Lietuvoje taikinamojo tarpininkavimo procedūra įtvirtinta 2008 m. priėmus Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Darbe analizuotos šio įstatymo nuostatos, kiti tarpininkavimą reglamentuojantys teisės aktai, teorija ir praktika. Analizės pagrindu pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbas naudingas tuo, kad jame pateikiama civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo sampratą formuojantys elementai: apžvelgiama teisės aktuose naudojama terminologija, suformuluojami taikinamojo tarpininkavimo tikslai, nustatomi pagrindiniai privalumai ir trūkumai. Remiantis šiuo darbu galima toliau tęsti tyrimus apie taikinamojo tarpininkavimo procedūros reglamentavimą, efektyvumo didinimą, Teisminės mediacijos Lietuvoje tobulinimą, platesnį tarpininkavimo taikymą civilinių ginčų sprendime. Master's final thesis dedicated for an overview of one of the civil dispute resolution procedure - conciliatory mediation. The thesis provides an overview and analysis of the conciliatory mediation legal regulation, main advantages and disadvantages of this procedure in civil disputes, the principles of mediation, current legal and practical environment. The procedure of conciliatory mediation established in 2008 by adoption the Law of Republic of Lithuania on Conciliatory Mediation of Civil Disputes. The provisions of the law, other legislation, theory and practice are analyzed in this thesis. There are conclusions and suggestions provided according to analysis. This thesis is useful because it provides conciliatory mediation of civil disputes concept-forming elements: an overview of the terminology used in legislation, the framing of the conciliatory mediation objectives, identified main advantages and disadvantages. Following to this thesis, there are possible to continue research on the conciliatory mediation procedure regulation, efficiency, improvement of Court mediation in Lithuania and a wider application of mediation in civil disputes resolution.

Šiame darbe analizuojamos moksleivių nusikalstamumo prevencijos problemos. Darbo tikslai yra ištirti moksleivių nusikalstamumo reiškinį, prevencijos sistemą, suformuluoti moksliškai pagrįstas moksleivių nusikalstamumo prevencijos rekomendacijas, išskirti problemas, dėl kurių rekomendacijas įgyvendinti gali būti sudėtinga. Šio tikslo siekiama analizuojant registruoto moksleivių nusikalstamumo būklę, struktūrą ir dinamiką, įvertinant latentinį moksleivių nusikalstamumą, atskleidžiant veiksnius, sąlygojančius moksleivių nusikaltimus, ieškant būdų skirtų atitinkamiems veiksniams neutralizuoti. Įvairių statistinių bei mokslinių tyrimų duomenų, įstatymų bei mokslinės doktrinos analizė padėjo atpažinti ir išsiaiškinti pagrindines problemas, kurios sudaro kliūtis veiksmingai moksleivių nusikaltimų prevencijai. Pagrindines problemos yra: 1) įstatymų tarpusavio nesuderinamumas ir spragos, kaip antai Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros bei Socialinių paslaugų įstatymų neatitikimai; 2) psichosocialinio išsilavinimo specialistų stoka; 3) sisteminiai trūkumai, pavyzdžiui, socialinės pagalbos funkcijų perdavimas Švietimo ministerijai, nevyriausybinių organizacijų vaidmens neapibrėžimas vaiko (re)socializacijos procese, nepakankamas ir nenuolatinis NVO rėmimas; 4) visuomenėje paplitę stereotipai, susiję su delinkventinio elgesio vaikų marginalizavimu ir nesugebėjimu (nemokėjimu) su jais elgtis, dichotomišku lyčių vaidmens supratimu, psichosocialinės pagalbos nuvertinimu. Todėl... [toliau žr. visą tekstą] In this work the problems of schoolchildren crime prevention are analyzed. The main goals of this work are to study the phenomenon of criminality and the system of its prevention, formulate scientific recommendations, and present the problems that burden said recommendations. Thus the level, structure and dynamics of registered crime as well as latent criminality are analyzed. The factors that condition crime are analyzed and the means devoted to neutralize said factors are searched. The analysis of various statistical and scientific data, as well as precedents and doctrine let to recognize and discover the problems, which burden effective crime prevention. The main problems are: 1) lack of specialists with psychosocial education; 2) incompatibility of legal acts; 3) systematic shortages, such as the confusion of social protection and education functions, insufficient support of NGO; 4) the spread stereotypes, related with the marginalization of delinquents, the conception of dychotomic role of sexes and the depreciation of psychosocial help. Thus it is recommended to change problematic laws and to prepare the new ones, increase the number of specialists with psychosocial education, continually support NGO, organize special seminars and enlighten the society in order to blow about stereotypes.

Magistro darbe analizuojama pačios sunkiausios ir pavojingiausios Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytos nusikalstamų veikų žmogui grupės – nusikaltimų žmogaus gyvybei – priežastingumo problema. Autorė daugiausia remiasi vienos iš šiuolaikinių kriminologijos teorijų – raidos ir gyvenimo eigos kriminologijos teorinėmis nuostatomis, todėl nusikaltimų žmogaus gyvybei reiškinį nagrinėja ne kaip statišką ir nekintamą faktą, bet kaip dinamišką polideterminuotą procesą. Tyrime išskiriamos kelios nusikaltimų žmogaus genezėje dalyvaujančių veiksnių grupės: 1. apibūdinančios kaltininką, jo asmenybę; 2. apibūdinančios nusikaltimo situaciją. Atsižvelgiant į kriminologijos mokslo tarpdisciplininį pobūdį, pirmajai veiksnių grupei priskiriami nusikaltimų žmogaus gyvybei kaltininką apibūdinantys biologiniai, socialiniai bei psichologiniai požymiai. O nusikaltimai žmogaus gyvybei aiškinami kaip visų šių savybių bei situacinių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Remiantis Lietuvoje bei užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatais, išskiriami dažniausiai su nusikaltimais žmogaus gyvybei koreliuojantys faktoriai ir siūlomos nuoseklios dviejų lygių (bendrosios bei specialiosios) prevencinės priemonės. Master's work examines the causation problem of the most dangerous offenses described in the Criminal Code – crimes against human life. This work is mainly based on theoretical provisions of one of the most modern criminological theories – Development and life course criminology. While the most typical criminology theories give the static explanation of crime, we explain it as to be the result of dynamic process in which many different factors take place: 1. Those describing the offender and his personality; 2. Those describing the crime situation. Due to the interdisciplinary of criminology, we define first group of factors as to include all biological, social, psychological features of the offender. According to the results of empirical studies made in Lithuania and foreign countries, we find some strong associations between some of those factors and the development of crimes against human life. So we suggest some of consistent three-level (primary, secondary and tertiary) preventive measures.

This paper will analyze the domestic violence prevention problems and perspectives. The goal of this work is to discuss the main domestic violence characteristics, analyze Lithuanian and international prevention means and offer suggestions to improve Lithuanian domestic violence prevention. This work consentrates on mens violence over women. The conseption of violence is analyzed – the general violence features in criminology and law literature are discussed, the main domestic violence forms are defined: physical, psychological, sexual and economical violence. Also the common violence and the domestic violence factors influence over the domestic violence emerging are examined – various social causes (unemployement, wealth inequality, discrimination, shame), persons psychosocial maladjustment, violence suffered or observed in childhood, previous criminal activity, alcohol consumption and head traumas. Also there will be named the consequences of domestic violence over its victims, children who observed parents violence, violator and society. There will be presented a comprehensive statistics on the registered domestic violence accidents with a parallel analyze of criminological research results. The conclusion that the domestic violence is important and common problem in Lithuania is validated by generalization of the official comprehensive statistics and the criminological research results used in this work. The structure of the domestic violence will be analyzed. Also, results of this work author research of Vilnius District Court criminal cases over 2003-2008 years associated with domestic violence will be presented, and it clearly depicts main domestic violence indications – domestic violence extent, womens domination among victims, physical and psyhological violence domination and fact, that judiclal system is informed about domestic violence only in most severe cases, domestic violence spread rate and other fundamental statements, presented in other researches. Lithuanian law and institutional preventions apllied in Lithuania will be analyzed in this work. The criminal and administrative liability practise on violators is considered, the Republic of Lithuania Criminal Code amendments (which tightened the responsibility for some of the violent crimes committed by family members or close relatives living together and extended the punitive measures that may be designated) is evaluated. The preventive program is analyzed: State violence against women strategy for the reduction and protection from domestic violence and the concept of the project. Objectives of the preventive measures is overviewed, their main weaknesses and advantages are identified. The paper also analyzed the aid to the victims of domestic violence, and violent behavior change programs for violators in the organizations and main occuring problems. The paper also discuss international organizations in detail - the United Nations, the European Council and the European Union – and their prevention of domestic violence activities (campaigns organized against domestic violence, the adoption of declarations, recommendations, resolutions, guidelines), analyzes the most interesting and promising foreign (Austria, the United States, Holland, Finland and Sweden) domestic violence prevention practices, which perhaps could be adapted and Lithuania (for example, in Austria the violators oustion of the person's residence and the broad nature communication restriction with victim). Domestic violence prevention perspective is presented at the end of the work, the main Lithuania preventive activities future development directions are provided with suggestions how to improve domestic violence prevention in order to maximize its effectiveness.