Search

Fiscal decentralization concept is highly discussed at various levels and aspects, and the Organization for Economic Co-operation and Development gives it an extreme attention as well as the World Bank. There is no complete overview of the sciences literature of the fiscal decentralization and economics of federalism and, even though scholarly interest in the topic has been increasing significantly over recent years. The fiscal federalism and decentralization sciences literature is grouped into two main groups: the first generation of theory and the second generation of theory. This research aim - critically analyse the fiscal federalism first and second generation theories. This article offers a critical and in-depth review and evaluation of the important elements of current knowledge and theoretical development of fiscal federalism and decentralization.

Disertacijoje nagrinėjama fiskalinės decentralizacijos reikšmė ir jos įtaka šalies ekonomikos augimui. Literatūros analizė atskleidė, kad susidomėjimas fiskalinės decentralizacijos įtaka ekonomikos augimui auga, bet mokslininkų gauti tyrimų rezultatai nepateikia vienareikšmio atsakymo. Disertacijos darbo problema ir aktualumas grindžiamas poreikiu sukurti instrumentą, kuris padės nustatyti šalies fiskalinę decentralizaciją ir jo įtaką šalies eko-nomikos augimui. Disertacijos tyrimo objektas – šalies fiskalinė decentralizacija. Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai aprobuoti teorinį modelį, skirtą įvertinti šalies fiskalinę decentralizaciją ir jos įtaką ekonomikos augimui. Darbe sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai: siekiama sudaryti fiskalinės decentralizacijos indeksą, sukurti šalies fiskalinės decentralizacijos įtakos ekonomikos augimui vertinimo modelį, integruojant fiskalinės decentralizacijos indeksą ir kitus ekonomikos augimo veiksnius, empiriškai patikrinti modelio pritaikomumą bei įvertinti šalies fiskalinės decentralizacijos įtaką ekonomikos augimui. Siekiant disertacijoje užsibrėžto tikslo ir įgyvendinant uždavinius, pasitelktas ES-21 šalių pavyzdys. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, literatūros šaltinių sąrašas, autorės publikacijų disertacijos tema sąrašas. Įvade aptariama tiriamojo darbo problema, atskleidžiamas darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimo metodika, išryškinamas mokslinis naujumas ir darbo praktinė reikšmė, pateikiami ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autorės paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose. Pirmajame skyriuje nagrinėjamas fiskalinės decentralizacijos klausimo aktualumas ir ištirtumo lygis, sisteminama fiskalinio federalizmo teorijų raida bei išryškinama fiskalinės decentralizacijos samprata, analizuojami fiskalinės decentralizacijos įtakos šalies ekonomikos augimui teoriniai ir praktiniai aspektai. Antrajame skyriuje nagrinėjami fiskalinės decentralizacijos vertinimo metodai, gvildenama tinkamo metodo fiskalinės decentralizacijos vertinimui parinkimo problema, pateikiamas šalies fiskalinės decentralizacijos įtakos ekonomikos augimui vertinimo modelis. Trečiajame skyriuje atliekami empiriniai tyrimai, pasiūlytas šalies fiskalinės decentralizacijos įtakos ekonomikos augimui vertinimo modelis pritaikytas ES-21 šalims. Disertacijos tema paskelbti 13 straipsnių: 8 – recenzuojamuose mokslo žurnaluose, 5 – recenzuojamose tarptautinių konferencijų medžiagose. Disertacijos tema perskaityti 8 pranešimai mokslinėse konferencijose.

The article analyzes the impact of Lithuanian Republic personal income tax changes on municipality budget and the factors influ -encing that change. This area of Lithuanian practice is evaluated, applied methodical positions are discussed, an overview of other countries’ practical experience and theoretical work is presented. Personal income tax in European countries is one of the main taxes, but the existing framework of personal income tax and the taxation policies, as defined in each country, influence the policy of personal income tax in various European countries. The study showed that the total amount of collected personal income taxes increases each year (2009 – 2,411 millions Lt., in 2013 – 3,723 millions Lt.). The analysis showed that the personal income tax collection is influenced by the average wage (correlation coefficient – 0.72), number of employees (correlation coefficient – 0.87) and tax­exempt income (ratio or correlation – 0.72). Article in Lithuanian. Gyventojų pajamų mokesčio įtaka savivaldybių pajamoms Santrauka Straipsnyje yra analizuojama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio pokyčio įtaka savivaldybių biudžeto pajamoms bei šiam pokyčiui įtaką darantys veiksniai. Vertinama šios srities Lietuvos praktika, aptariamos taikomos metodinės nuostatos, apžvelgiama kitų valstybių praktinė patirtis ir teoriniai darbai. Gyventojų pajamų mokestis Europos valstybėse yra vienas iš pagrindinių mokesčių, tačiau atskirų šalių gyventojų pajamų apmokestinimo politiką lemia galiojanti gyventojų pajamų apmokestinimo sistema bei apmokestinimo politikos gairės, kurias apibrėžia kiekviena šalis. Tyrimo metu nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio surinkimo suma didėja kiekvienais metais (2009 m. – 2,411 mln. Lt, o 2013 m. – 3,723 mln. Lt.). Atlikta analizė parodė, kad gyventojų pajamų mokesčio surinkimui įtaką daro vidutinis darbo užmokestis (koreliacijos koeficientas – 0,72), dirbančiųjų skaičius (koreliacijos koeficientas – 0,87) ir neapmokestinamosios mokestinės pajamos (koreliacijos – 0,72). Reikšminiai žodžiai:gyventojų pajamų mokestis, savivaldybių biudžetas, savivaldybių pajamos.

The main objective of this paper is to study the influence of fiscal policy on economic growth in euro area countries during the period of 2002- 2013. The implementation of fiscal policies by governments of different Member States needs to provide an impact on economic growth in the short- and long-run. Complex interactions between general government revenues and expenditures and economic growth are investigated by the means of regression analysis. The conclusion is that general government revenues based on non-distortionary taxes are more efficient in terms of supporting economic growth. The efficiency of government revenue policy and particularly the structure of taxes play a very important role in achieving economic development and fiscal consolidation.

The world today and the contemporary economic system are characterized by two prospective trends - globalization and regional integration. For the past few years, we have also experienced a long-lasting economic crisis, which is spread all over the world. Taking into consideration the slow rate of economic growth, the necessity of active participation of the government in the economy and the use of fiscal policy for economic regulation is even more tangible. In this respect, a topical issue is to what extent the use of public spending and taxes will be successful in achieving sustainable economic development and economic growth and in building a competitive economy.[...]

Kiekviena įmonė, vykdydama savo veiklą, siekia gauti pelno, tačiau veikti pelningai yra gana sunku, nes įmonės nuolatos susiduria su verslo ir finansine rizika. Bankrotas gali grėsti bet kuriai įmonei ir sukelti labai daug neigiamų padarinių ne tik pačioms įmonėms, bet ir valstybei bei visuomenei. Įmonės bankroto tikimybę galima apskaičiuoti naudojant bankroto prognozavimo modelius, kurie sudaryti iš santykinių finansinių rodiklių. Straipsnyje aptarta bankroto samprata, nagrinėjami bankroto prognozavimo metodai, išanalizuoti bankrotą lemiantys veiksniai ir priežastys. Bankroto prognozavimo modelių tinkamumo Lietuvos įmonėms tyrimui pasirinkta 10 skirtingo mokumo ir pelningumo veikiančių įmonių. Siekiant nustatyti, kuris bankroto diagnozavimo modelis tinkamiausias skirtingo mokumo ir pelningumo įmonėms, analizei naudojami teisinės diskriminantinės analizės metodai Altman (naudojamas Altman modelis, skirtas įmonių, kurių akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, bankroto tikimybei įvertinti), Lis ir Springate bei logistinės regresijos bankroto prognozavimo Chesser. Remiantis pasirinktais bankroto prognozavimo modeliais, apskaičiuotos analizuojamų įmonių penkerių metų (2009-2013m.) bankroto tikimybės.

Šis darbas skirtas atlikti daugiakriterinį alkoholio pramonės įmonių pagrindinės veiklos efektyvumo vertinimą. Įmonių pagrindinės veiklos būklę apibūdina daug rodiklių, kurie įvairiais aspektais parodo pagrindinės veiklos efektyvumą, tačiau nėra vieno apibendrinančio rodiklio, kuris objektyviai parodytų tiriamos įmonės pagrindinės veiklos efektyvumą. Sudėtingų dydžių kompleksiniam vertinimui pastaruoju metu ypač akcentuojamas daugiakriterinio vertinimo metodų perspektyvumas, todėl aktualus jų taikymas ir vertinant alkoholio pramonės įmonių pagrindinės veiklos efektyvumą. Dėl savo universalumo jie taikomi įvairių sričių uždaviniams spręsti. Jie leidžia išsamiai ir kompleksiškai įvertinti įmonių pagrindinės veiklos efektyvumą, pateikiant vieną apibendrinamąjį rodiklį. Straipsnyje nustatomi alkoholio pramonės įmonių pagrindinės veiklos efektyvumo vertinimo etapai bei sudaroma kompleksinė integruota alkoholio pramonės įmonių pagrindinės veiklos efektyvumo vertinimo sistema, kurią apima pirminius ir dalinius rodiklius bei kompleksiškai integruotą rodiklį. Svarbi vieta tenka pelningumo, sąnaudų (išlaidų) lygio, turto naudojimo bei darbo jėgos panaudojimo efektyvumo rodikliams, kurie priskiriami prie tikslinės rodiklių grupės, aprėpiančios pirminius finansinius ir nefinansinius rodiklius, kurie turi esminę įtaką vertinimui. Straipsnio rezultatų naujumą lemia parengta daugiakriterinio vertinimo sistema, kuri leidžia įvertinti įmonių pagrindinės veiklos efektyvumą vienu rodikliu. Be to, ši sistema gali būti algoritmizuota ir įtraukta į perspektyvines kompiuterines verslo valdymo posistemes bei sistemas.

Kapitalo struktūra - tai įmonės finansų politikos rezultatas, skolinto ir nuosavo kapitalo derinys. Kiekvienai konkrečiai įmonei kapitalo struktūros valdymas yra sudėtingas, probleminis ir labai aktualus, nes tik tinkamas šios struktūros pasirinkimas gali garantuoti pelningą ir ilgalaikę įmonės veiklą. Kapitalo struktūros tyrimo poreikį lemia išanalizuota kapitalo struktūrą nagrinėjanti mokslinė literatūra, kurioje pasigendama empirinių tyrimų nagrinėjančių kapitalo struktūros įtaką įmonių veiklos finansiniams rodikliams tarp atskirų verslo sektorių, kai dauguma atliktų tyrimų analizuoja vieną konkretų sektorių arba šalį. Šiame straipsnyje apibendrinus daugelio teoretikų įmonių finansinio aprūpinimo darbus, pateikiama dviejų skirtingų Lietuvos pramonės šakos įmonių pavyzdžiu adikto tyrimo rezultatai, kurie įgalina nustatyti priklausomybės egzistavimą tarp pieno pramonės šakos ir alkoholio pramonės šakos finansinio sverto koeficientų (pasirinktas skolos koeficientas ir bei ilgalaikės skolos koeficientas) ir veiklos finansinių rodiklių (pasirikti pelningumo rodikliai -bendrasis pelningumas, veiklos pelningumas, grynasis pelningumas, turto pelningumas, nuosavo kapitalo pelningumas). Atlikta koreliacinė analizė parodė, kad kapitalo struktūros pokyčiai turi įtakos ir pieno, ir alkoholio pramonių šakų įmonių pelningumui. Tiek pieno, tiek alkoholio pramonių šakos įmonėse daugeliu atveju didėjant skolinto ir nuosavo kapitalo santykiui, pelningumo rodikliai turi tendenciją mažėti arba atvirkščiai.

Straipsnyje nagrinėjamos galimybės plėtoti fiskalinę decentralizaciją ir jos svarbią dalį – vietinių mokesčių instituciją Lietuvoje. Yra aptariami pagrindiniai mokesčių paskirstymo tarp valstybės ir vietinės valdžios lygų principai, pateikiamos Europos Sąjungos bei kitų demokratinių šalių patyrimas ir esama situacija vietinių mokesčių srityje. Nagrinėjama Lietuvos situacija vietinių mokesčių srityje ir savivaldą reguliuojančių teisės aktų atitikimas Europos savivaldos chartijai. Analizuojama Lietuvos savivaldybių biudžetų struktūra fiskalinės decentralizacijos požiūriu. Analizė parodė, jog nemokestinės pajamos, kurios labiausiai gali įtakoti vietos valdžia sudarė nedidelę savivaldybių biudžeto pajamų dalį ir todėl jų reikšmė savivaldybėms nėra didelė. Vietiniai mokesčiai taip pat nevaidina reikšmingo vaidmens savivaldybių biudžetuose dėl jų santykinai mažos dalies biudžetų pajamose. Valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetuose sudaro daugiau negu pusė biudžeto pajamų. Šie rezultatai rodo palyginti žemą fiskalinės decentralizacijos lygį šalyje. Panaši situacija yra ir atskirų savivaldybių lygyje. Vilniaus ir kitų ES šalių sostinių biudžetų struktūrų palyginamoji analizė parodė, jog situacija Vilniaus, Dublino, Rygos ir Talino miestų savivaldybėse yra panaši ir gali būti charakterizuojama žemu fiskalinės nepriklausomybės laipsniu. Antra vertus, Paryžiaus ir Varšuvos savivaldybių biudžetų struktūra rodo aukštą fiskalinės decentralizacijos lygį, kuris yra daug aukštesnis negu Vilniaus miesto savivaldybės. Yra siūlomos priemonės, kurios leistų išplėtoti vidinių mokesčių institutą Lietuvoje iki europinio lygio, t.y. mokesčius, priskiriamus savivaldybių biudžetams, įteisinti kaip vietinius, paliekant savivaldybėms nustatyti jų tarifus įstatymų apibrėžtose ribose, o taip pat galėtų būti įvedami ir nauji vietiniai mokesčiai. Article deals with the possibility of developing fiscal decentralization and its main part – the institute of local taxes in Lithuania. General principles of tax distribution on the state and local government levels are discussed. The experience of contemporary democratic states and current situation in the sphere of local taxes of countries of European Union and other democratic countries is considered. The situation in the sphere of the local taxes in Lithuania and correspondence of the legal basis of local self-governments in Lithuania to the requirements of the European Charter of Local Self-Government is discussed. The budget’s structure of Lithuanian municipalities from the point of view of fiscal decentralization is analyzed. The analysis showed, that non-tax income, which can be mostly influenced by local governments, comprises but an insignificant share of all local governments income and its significance is not great. The local taxes do not play an important role in municipal budgets too, because these taxes comprise but a small share of municipal budgets. The volume of state subsidies for budgets of local authorities comprises more than a half of their total revenues. This fact testifies rather a low level of fiscal decentralization in the country. Similar situation is in the level of individual municipalities. The comparative analysis budget structures of the Vilnius and other capitals of EU countries showed that situation in Vilnius, Dublin, Riga and Tallinn municipalities is similar and characterizes by low degree of financial independence of municipalities. On the other hand budget structure of Paris and Warsaw municipalities indicates a high level of fiscal decentralization, which is much higher than that of the Vilnius municipality. The means are proposed that will enable us to develop the institute of local taxes up to the European level, i.e. the taxes allocated to the self-government to legalize as a local tax, rendering an opportunity to set its tariffs within the statutory limits and some new local taxes, could be legalized.

Straipsnis skirtas atlikti kompleksinį pieno pramonės įmonių pagrindinės veiklos efektyvumo vertinimą. Įmonių pagrindinės veiklos būklę apibūdina daug rodiklių, kurie įvairiais aspektais parodo pagrindinės veiklos efektyvumą, tačiau nėra vieno apibendrinančio rodiklio, kuris objektyviai parodytų tiriamos įmonės pagrindinės veiklos efektyvumą. Sudėtingų dydžių kompleksiniam vertinimui pastaruoju metu ypač akcentuojamas daugiakriterinio vertinimo metodų perspektyvumas, todėl aktualus jų taikymas ir vertinant pieno pramonės įmonių pagrindinės veiklos efektyvumą. Dėl savo universalumo jie taikomi įvairių sričių uždaviniams spręsti; leidžia išsamiai ir kompleksiškai įvertinti įmonių pagrindinės veiklos efektyvumą, pateikiant vieną apibendrinamąjį rodiklį. The present paper determines evaluation steps of business operating activity effectiveness and proposes a complex integrated evaluation system of a company's operational activity. This system includes both primary and sub-indicators and complex integrated indices. Indicators of profitability, cost (expenditure) level, assets and labour utilization efficiency are of crucial importance. They belong to the target group of indicators and cover primary financial and non-financial indicators which have significant impact on the assessment. The object of the article is the activity efficiency of dairy industry companies. The aim of the article is to carry out complex evaluation of operating activity of dairy industry companies.