Search

When mapping the area of Lithuania, place-names presented by linguists or given in documents are used. The spelling differences of these names in different sources and over-generalised locations cause the importance of localisation specification and choice of spelling for cartographers. A signal map prepared by cartographers must be reviewed by a specialist of Lithuanian language. Bet we cannot avoid mistakes in maps because of the linguists incompetence to perform the localisation of small hydronyms. This paper includes a specific material about place-names in different sources. Article in Lithuanian Šiuolaikinės Lietuvos kartografijos problemos dėl oikonimų ir hidronimų neatitikimų norminamuosiuose ir oficialiuose leidiniuose Santrauka. Kartografuojant Lietuvos teritoriją vietovardžiai privalo būti sunorminti kalbininkų ir teikiami oficialiuose dokumentuose ar leidiniuose. Dėl vietovardžių rašybos neatitikimų skirtinguose šaltiniuose ir pernelyg generalizuotos jų lokalizacijos kartografams kyla vietovardžių lokalizavimo tikslinimo ir rašybos varianto parinkimo reikmė. Kartografų parengtas signalinis žemėlapio variantas prieš tiražuojant teikiamas lietuvių kalbos specialistams vietovardžių ekspertizei atlikti. Tačiau kalbininkams neišgalint smulkesnius hidronimus lokalizuoti konkrečiai netikslumų žemėlapiuose išvengti nepavyksta. Straipsnyje aptariamos oikonimų ir hidronimų vartosenos problemos, iškylančios rengiant oficialius kartografinius leidinius. Teikiami konkretūs vietovardžių rašybos neatitikimo naudojamuose šaltiniuose pavyzdžiai. Raktažodžiai: vardynas, hidronimas, kadastras, hidrografija.

The article gives a scientific overview of the graphical documents of the Vilkmerges pavietas (administrative territorial unit) landed estates in the first half of the 19th century of Lithuania. Specifically it analyses plans of possessions of Pakruojis and Seduva landed estates in Upytes pavietas and plans of possessions of landed estates in Rokiskis county. The article analyses the principle of making the plans and their authorship, orientation, scale, conventional signs, environs, technique they are carried out, and elements of their decoration. It also analyses names of settlements, rivers, woods, bogs and peat bogs that are marked on the maps comparing them with their present-day standardised names. The article concludes that toponyms and hydronyms have essentially preserved the elements of identity. More visible changes are observed in the names of lakes. Article in Lithuanian XIX a. Lietuvos dvarų valdų planų ypatumai Santrauka. Straipsnyje aptariami XIX a. pirmos pusės Lietuvos Vilkmergės pavieto dvarų valdų grafiniai dokumentai: Upytės pavieto Pakruojo ir Šeduvos dvarų valdų ir Rokiškio grafystės žemės valdų planai. Nagrinėjami planų sudarymo principai, aptariama autorystė, jų kryptingumas, masteliai, sutartiniai ženklai, apimamos teritorijos, gamybos technika, puošybos elementai. Analizuojami planuose pateiktų gyvenviečių, upių, ežerų, miškų, pelkių ir durpynų pavadinimai ir lyginami su nūdienos sunormintais jų pavadinimais. Konstatuojama, kad vietovardžiai ir vandenvardžiai iš esmės išlikę tapatūs. Labiau pakitę kai kurių ežerų vardai. Prasminiai žodžiai: žemės valdos, dvarai, planų sudarymo principai, vietovardžiai, Pakruojis, Šeduva, Rokiškis, Litviniškės.

A number of publications about Lithuanian interwar topographical mapping present the same piece of information that until the beginning of the World War II only the following maps were published: 92 M 1:25 000 and 44 M 1:100 000. The article analyses the interwar (1920–1940) topographical maps of several areas of Lithuania which were compiled but never published: Varėna artillery ground map M 1:25 000 (1925), Gaižiūnai military ground maps M 1:100 000 (1930 ?) and 1:50 000 (1932), Kaunas garrison shooting-theatre map M :10 000 (1933), Pabradė military garrison map M 1:25 000 (1940), Šventoji-Darbėnai map M 1:100 000 (1939?). Illustrations present fragments of the above-mentioned maps. Article in Lithuanian Neskelbti tarpukario Lietuvos topografiniai žemėlapiai Santrauka. Nemaža publikacijų apie tarpukario Lietuvos teritorijos topografinį kartografavimą teikia tapačią informaciją, kad iki Antrojo pasaulinio karo pradžios spėta išleisti 92 M 1:25 000 ir 44 M 1:100 000 žemėlapius. Straipsnyje nagrinėjami 1920–1940 m. laikotarpiu sudaryti neskelbti įvairių Lietuvos teritorijos dalių topografiniai žemėlapiai: Varėnos artilerijos poligono M 1:25 000 žemėlapis (1925 m.), Gaižiūnų karinio poligono M 1:100 000 (1930 m. ?) ir M 1:50 000 (1932 m.) žemėlapiai, Kauno įgulos šaudyklos M 1:10 000 žemėlapis (1933 m.), Pabradės karinio poligono M 1:25 000 žemėlapis (1940 m.), ŠVENTOJI – DARBėNAI M 1:100 000 žemėlapis (1939 m. ?). Iliustracijose pateikiami žemėlapių fragmentai. Reikšminiai žodžiai: tarpukaris, aerofotonuotrauka, Lietuvos topografiniai žemėlapiai.

For using urban mapping in the interwar period in European countries, a network of check points was formed applying the triangulation method, i.e. by means of the network of evenly arranged points shaping triangles. It was first designed for Kaunas in 1924 using 36 check points fixed on a locality and measured by engineer Z.Bačelis. The network used to satisfy the territories of the former areas of Vilijampolė, Aleksotas, Žaliakalnis, Naujamestis and Ž. Šančiai. When Kaunas became a temporary capital, the city grew rapidly. The ongoing triangulation did not fit in due to the following reasons: a big part of check points in the locality had not been preserved, the city expanded twice as much and due to the applied tools, the accuracy of check points remained unsatisfactory. The new network was designed so that to satisfy one check point, on average, 1 sq. km of the city area should be applied and ensure limited accuracy of 10 cm of the approved check points. The benefits of implementing the second triangulation of Kaunas city are attributed to the experts of the Measurement division of the City Municipality – the director J. Deksnys and his deputy J. Ašmonas. Article in Lithuanian Pirmoji ir antroji kauno trianguliacijos Santrauka. Miesto planų sudarymo reikmėms atramos punktų tinklas tarpukariu Europos valstybėse buvo formuojamas trianguliacijos metodu. Kauno pirmą kartą 1924 m. jis buvo suprojektuotas iš 36 punktų, fiksuotas vietovėje ir išmatuotas inž. Z. Bačelio. Sudarytas trianguliacijos tinklas apėmė tuometinę Vilijampolės, Aleksoto, Žaliakalnio, Naujamiesčio ir Žemųjų Šančių teritoriją. Kaunas, tapęs laikinąja sostine, sparčiai augo, dėl to pirmoji trianguliacija netenkino poreikių: dauguma punktų vietovėje nebuvo išsaugoti, miestas dvigubai išsiplėtė, dėl naudotų geodezinių prietaisų nepakankamas buvo punktų tikslumas. Naujas tinklas buvo suprojektuotas taip, kad vienam punktui vidutiniškai tektų vienas kvadratinis kilometras miesto ploto ir būtų užtikrintas įtvirtintų punktų 10 cm ribinis tikslumas. Kauno antrosios trianguliacijos realizavimo nuopelnai priskirtini Kauno savivaldybės Matavimų dalies specialistams – vedėjui J. Deksniui ir jo pavaduotojui J. Ašmonui. Reikšminiai žodžiai: trianguliacija, poligonometrija, bazė, punktas, signalas, teodolitas.

The first Lithuanian topographical maps for the whole territory of the country were published before the World War II. During the Soviet regime changes in Lithuanian hydrography due to changes in land reclamation activities and needs of hydroenergetics resulted in considerable changes of the landscape. The article analyses essential changes of lakes and their names compared to the secondary topographical cartography of the territory of Lithuania that started after regaining the political independence. The article discusses problems of standartisation of lake names and presents the table of essential changes of lake names as a result of two rounds of cartography. Article in Lithuanian Lietuvos ežeru pavadinimu pokyčiai skirtingo laikmečio kartografineje medžiagoje Santrauka. Pirmieji lietuviški Lietuvos teritorijos topografiniai žemėlapiai buvo išleisti iki Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu dėl Lietuvos hidrografijos pertvarkos melioracijos ir hidroenergetikos reikmėms vietovė gerokai pakito. Straipsnyje analizuojami esminiai ežerų bei jų vardų pokyčiai, palyginti su antriniu Lietuvos teritorijos topografiniu kartografavimu, pradėtu atgavus nepriklausomybę. Nagrinėjamos ežerų vardų norminimo problemos ir teikiama dviejų kartografavimų ežerų vardų esminių pokyčių lentelė. Raktažodžiai: topografinis kartografavimas, interpretavimas, vietovardžių norminimas.

Cartography can be traced back to drawings of an area. Pictorial maps and map drawing do not lose their artistic appeal despite the standards of the present day cartography. The article analyses images and reflections of historic epochs and events in maps. It presents examples of printed maps by famous West European cartographers and publishers covering the period from the antiquity to MiddleAges, to Renaissance and more recent times. Most of the presented printed maps include the territory of Lithuania or represent works by Lithuanian authors. The authors describe the map of Central Europe (Sarmatia Europae) made by C. Ptolomey, Ebstorf mappa mundi for territory of Baltic (1235), portolano prepared by A. Kreskv (1375), map with picture of Lowlander in hunting made by Moseman (XVI c.); map of Lithuania prepared by O. Magnus (1539); map of Europe made by G. Mercator (1670); map of Netherlands of Spain made by P. Keere (1559); map-picture of J. Plenter (1636); pictorial map of Lithuania made by K. Urbas and Chistov (1931); picture of J. E. Nilson with map of J. Kanter (1770); non-traditional pictorial map of world made by H.W. van Loon, pictorial map of Lithuania made by Lithuanian author V. Petravičius in USA (1949), etc. Article in Lithuanian Pieštiniai žemelapiai ir žemelapiai su piešiniais Santrauka. Kartografijos ištakos siejamos su vietovės piešiniais. Pieštiniai žemėlapiai ir žemėlapiai su piešiniais, nepaisant nūdienos kartografijos standartinių nuostatų, nepraranda meninio patrauklumo ir yra kuriami iki šiol. Straipsnyje nagrinėjami istorinės praeities epochų atspindžiai žemėlapiuose. Pateikiami išgarsėję Vakarų Europos kartografų ir leidėjų antikos, viduramžių, Renesanso ir naujųjų laikų spaudinių pavyzdžiai. Dauguma teikiamų spaudinių sietini su Lietuvos teritorija. Reprezentuojami lietuvių autorių darbai. Autorių nuomone, aptarti kartografijos meistrų spaudinius ar net atlikti jų istorinę analizę Lietuvos kartografinio vaizdo pažintiniu aspektu neabejotinai svarbu. Raktažodžiai: mappae mundi, portulanas, kartografija, piešiniai, žemėlapiai.

In 2003, the institution set by Ministry of Environment of Lithuania has prepared a classification of lakes with 0,5 and less hectare area. In 1998–2001, Institute of Aerogeodesy published the official topographic maps of Lithuania Republic (scale 1:50 000). In these maps the cartograms of the lakes of the same area were made. This paper analyses the differences in the localisation and names of lakes in these two issues. Also, there are analysed the index of lake names made by linguists and the documents of cadastre of lakes published earlier. Hydronyms in cartographic materials and other informational sources of Lithuania should be presented in a normative way. The inadequacy of localisation of lakes and their names in official issues misleads the society and causes difficulties in identification and localisation of hydronyms. The authors stress a necessity to correct the existing situation and do not reiterate mistakes in the future numerical database of names of Lithuania localities. Article in Lithuanian Santrauka. 2003 m. parengtas oficialus Lietuvos ežerų klasifikatorius, į kurį įtraukti ežerai nuo 0,5 ha ploto. 1998–2001 m. išleisti Aerogeodezijos institute sudaryti oficialūs Lietuvos Respublikos M 1:50 000 topografiniai žemėlapiai, kuriuose kartografuoti tokio ploto ežerai. Straipsnyje Žeimenos baseino ežeru pavyzdžiu aptariama ežerų vietos ir vardų neatitikimai šiuose leidiniuose. Analizuojami kalbininku leidiniai, kuriais remtasi įvardijant ežerus, ankstesnių metų ežerų kadastriniai dokumentai. Lietuvos kartografinėje medžiagoje ir kituose informaciniuose šaltiniuose vandenvardžiai turėtų būti teikiami vienodi ir tik norminiai. Straipsnyje nurodyti ir oficialiuose leidiniuose aptinkami ežerų vietos bei vardų neatitikimai klaidina vartotojus, kelia sunkumų nustatant objektų tapatybe ar esant būtinumui rasti juos vietovėje. Esama padėtis taisytina. Svarbu nekartoti klaidų rengiant skaitmeninę Lietuvos vietovardžių duomenų bazę. Reikšminiai žodžiai: klasifikatorius, topografiniai žemėlapiai, upės baseinas.

The article aims at finding arguments to ground the hypothesis that Lithuania as a geographical territory was in existence for a few thousand years instead of a thousand. The method used is the analysis of different maps drawn by different authors and found in cartographical archives. In earlier times, Lithuania was called European Sarmatia. The article presents the authors and designers of the maps where Sarmatia is marked as well as their characteristics, including issue dates, the names of territorial unites and their possible to identify administrative centres, geographical objects, tribal settlements, their neighbours, etc. When summarizing research results, the authors conclude that the ancient maps showing European Sarmatia are true historical witnesses helping to understand a long and complicated formation process of the state of Lithuania; however, only analysis is insufficient to fully reveal its prehistoric concept. Article in Lithuanian Europinė Sarmatija ankstyvojoje kartografijoje Santrauka. Straipsnio tikslas – analizuojant kartografiniuose fonduose esančius senųjų autorių žemėlapius ir jų aprašymus ieškoti argumentų, kuriais galima būtų pagrįsti hipotezę, kad Lietuva kaip geografinė teritorija egzistavo ne prieš vieną, o prieš kelis tūkstančius metų. Tiesiog ji tuo metu buvo žymima kaip Europinė Sarmatija. Straipsnyje pristatomi žemėlapių, kuriuose atvaizduota Sarmatija, kūrėjai ir sudarytojai, pateikiamos žemėlapių charakteristikos: leidimo metai, atvaizduoti teritoriniai vienetai, geografiniai objektai, genčių bendruomenių apgyventos vietovės, kaimynai ir kt. Apibendrindami tyrimo rezultatus autoriai daro išvadą, kad senoviniai žemėlapiai, kuriuose žymima Europinė Sarmatija, yra puikūs istorijos liudytojai, padedantys suvokti ilgą ir sudėtingą Lietuvos valstybės formavimosi procesą, tačiau, siekiant atskleisti naują mūsų priešistorės koncepciją, vien tik jų analizės neužtenka. Reikšminiai žodžiai: Sarmatija, Lietuva, istoriografija, žemėlapiai, gentys, vietovardžiai, vandenvardžiai.

Cartographic products which characterise the relief of Lithuania and have been created during the last century and nowadays are described in this article. The article presents interpretations of the relief of Lithuania by specialists such as foresters, road engineers, geographers, topographers, hydrographers, land owners and geoinformatics. It also analyses the development of the relief of Lithuania via presentation of its qualitative and technological characteristics. Article in Lithuanian Lietuvos reljefas kartografiniuose dokumentuose Santrauka. Pateikta skirtingose Lietuvos žinybose dirbusių specialistų – miškininkų, kelininkų, geografų, topografų, hidrografų, žemėtvarkininkų ir geoinformatikų įvairaus laikotarpio Lietuvos reljefo interpretacijos. Aptariami svarbiausieji Lietuvos reljefą apibūdinantys, pastarojo šimtmečio kartografiniai produktai. Analizuojama Lietuvos reljefo vaizdavimo raida, pateikiama jos kokybinės ir technologinės charakteristikos. Šiek tiek pateikiama informacijos apie kartografinių produktų autorius. Raktažodžiai: topografiniai žemėlapiai, reljefo modelis, izohipsės, morfografinis žemėlapis, geoinformacinė duomenų bazė.

After a lengthy period of search, with the help of Dr. N. Lietuvninkaite, M1:252 000 Suvalkijos map, published by B. K. Balutis in 1915 in the USA was located in the archives of KTU Rare Books Department, Cartography division. However, no facts were found regarding its design in B. K. Balutis fund in the Lithuanian Emigration Institute. The search itself looked hopeless because of wrong information in Lithuanian Encyclopaedia describing the period between two World Wars. It was stated there that because of World War 1 the map was never published. Thus, this is the first publication including its description. Also, illustrations for the article present the fragments of the Povilas Matulionis map ‘‘Mountainousness and Inclination Map of Lithuania and Outskirts“, 1924 and of the map of Suvalkija province, 1905. Article in Lithuanian Pirmasis Lietuviškas Suvalkijos žemėlapis Santrauka. Po ilgo paieškos laikotarpio, dr. N. Lietuvninkaitei padedant, KTU bibliotekos Retų knygų skyriaus kartografiniame archyve aptiktas 1915 m. JAV išleistas B. K. Balučio M 1:252 000 Suvalkijos žemėlapis. Lietuvių išeivijos instituto B. K. Balučio fonde žemėlapio sudarymo medžiagos nerasta. Paieška atrodė beviltiška dėl tarpukario Lietuviškosios enciklopedijos klaidinančios informacijos, kad prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui žemėlapis nebuvo išleistas, tad aprašomas ir publikuojamas pirmą kartą. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos žemėlapiai, varstinė sistema, gubernija, pavietas, mozūrai.

This publication looks at ongoing legacy mapping studies at one of the geographical sites of Lithuanian water and road maps considering the historical portrayal of events in perspective and highlighting the most significant developments at several stages and cartographic development times. This article presents the old maps displaying water and land roads in Lithuania. The paper puts forward the authors and designers of the maps having marked roads and their characteristics, including issue dates, scale, the names of territorial unites and geographical objects etc. The article provides extensive data on the evolution of the development of Lithuanian roads. When summarizing research results of the study, the authors conclude that the roads marked in the ancient maps are excellent historical witnesses helping with a better understanding of a long and complicated process of forming the Lithuanian state. The authors stress the need to restore the old Lithuanian inland road maps so that historically important documents of state development should not be buried in archives but become available not only to historical researchers but also to the general public. Santrauka Tęsiant senosios kartografijos tyrinėjimus, šioje publikacijoje norima pažvelgti į vieno iš geografinių objektų – Lietuvos vandens ir sausumos kelių vaizdavimą žemėlapiuose istorinių įvykių perspektyvoje, išryškinti reikšmingiausius kelių raidos etapus ir kartografijos raidos momentus. Pristatomi senųjų žemėlapių, kuriuose atvaizduoti Lietuvos vandens ir sausumos keliai, kūrėjai ir sudarytojai, pateikiamos žemėlapių charakteristikos: leidimo metai, vaizduojami teritoriniai vienetai ir geografiniai objektai. Pateikiama daug duomenų apie Lietuvos kelių raidą. Apibendrindami tyrimo rezultatus autoriai daro išvadą, kad senoviniai žemėlapiai, kuriuose pažymėti keliai, yra puikūs istorijos liudytojai, padedantys geriau suvokti ilgą ir sudėtingą Lietuvos valstybės formavimosi procesą. Žemėlapių analizė ir kraštotyrininkų atliekamos paieškos vietose atveria galimybes atkurti senųjų Lietuvos vidaus kelių žemėlapį, kad ir šiandien svarbūs istoriniai valstybės civilizacijos dokumentai nedūlėtų archyvuose, o taptų prieinami ne vien istorijos tyrinėtojams, bet ir plačiajai visuomenei. Резюме Исследовано отображение древних дорог Литвы на старинных картах в перспективе их развития с выделением наиболее важных этапов развития дорожных сетей и самой картографии. Приведены старинные карты разных времен с отображением на них древних литовских дорог и представлены их характеристики: составители и годы издания карт, локализация географических объектов, размещение древних дорог и др. Приведены обширные данные об эволюции развития литовских дорог. Подводя итог результатам исследования, авторы приходят к выводу, что старинные карты древних дорог являются прекрасными историческими свидетельствами, способствующими лучшему пониманию сложного и длительного процесса формирования Литовского государства. Авторы подчеркивают необходимость воссоздания карты литовских исторических внутренних дорог с тем, чтобы важные исторические свидетельства цивилизации государства не были похоронены в архивах, a стали доступными для широкой общественности. Reikšminiai žodžiai: Lietuva, istoriografija, žemėlapiai, navigacija, vandens ir sausumos keliai, vietovardžiai Ключевые слова: Литва, историография, карты, навигация, водные и сухопутные дороги, названия мест