Search

This study uses letters, tax records and other sources to study the maintenance of Lutheran clergy in Prussia between 1540 and 1570, concentrating on the example of the material life of the Ragnit pastor Martynas Mažvydas, namely his clothes, landholding, his parish and personal property, the sources of his income, his expenditure, his economic life, and his close and more distant personal connections. The example of this father of Lithuanian-language literature reveals the domestic aspect of the everyday life of Prussian Lutheran clergy.

Šio straipsnio objektas - Ragainės apylinkių pokyčiai 1801-1999 m. Sąvoka „apylinkės" čia vartojama daugiau geografine prasme. Straipsnyje iškeltas tikslas išanalizuoti buvusio svarbaus lietuvybės centro apylinkių gyvenviečių raidą, apibūdinti reikšmingą lituanistinio paveldo užsienyje objektą. Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog XIX a. pradžioje Ragainę supo smulkių priemiesčio dvarelių juosta, kelių stambesnių dvarų sodybos ir keliolika įvairaus dydžio kaimų. Apylinkės buvusios kaimiškos – ten buvo daugiau lietuvininkų nei Ragainėje kitataučių miestiečių. Iki XIX a. vidurio gyventojų gana sparčiai gausėjo daugumoje apylinkių kaimų, o XIX a. antrojoje pusėje prasidėjo stabilizavimosi etapas – apylinkių gyvenvietės nebeaugo, spartėjo migracijos ir emigracijos tempai. XX a. pradžioje kaimų gyventojų vis mažėjo, stambintos ūkių valdos. Nors nuo 1871 m. krašte vykdyta prievartinė germanizacija, tačiau 1905 m. nemažai kaimiečių dar deklaravo kalbantys lietuviškai. XX a. I pusės įvykiai beveik nepakeitė pagrindinės raidos tendencijos: toliau augo Ragainė ir jos priemiesčiai, o daugelis apylinkių kaimų sumenko. Nykstant kaimams, santykinai mažėjo baltiškosios kilmės žmonių. Prasidėjusi sovietinė okupacija iš esmės pakeitė Ragainės apylinkes: išstumti senieji krašto gyventojai, sunaikinta didžioji paveldo dalis, apylinkės pritaikytos kariuomenės ar sovietinio ūkio reikmėms. Nebeliko daugelio su Mažąja Lietuva sietų paveldo objektų, ir iki šiol mažėja tradicinei lietuvininkų kultūrai būdingų objektų. The object of this article – the changes of the region of Ragainė in 1801-1999. The term “region” is used here more in the geographical sense. The aim of the article is to analyse the development of the district villages of the important former centre of Lithuania, to describe the significant object of Lithuanian heritage abroad. During the time of the research, it is found, that in the beginning of 19th century Ragainė was surrounded by small suburban manors, a few bigger manor houses and several villages of various sizes. The region was rural – there were more Lithuanians in comparison with different nationality city residents in Ragainė. Until the middle of 19th century, the quantity of the residents grew rapidly in most of the district villages. In the second half of 19th century, the stabilisation stage began – the district villages did not grow, the pace of migration and emigration accelerated. In the beginning of 20th century, the quantity of residents of the villages got smaller, the territories of farms expanded. Although, since 1871 in the region, the forced Germanisation was executed, however, in 1905 many villagers declared to be speaking in Lithuanian. The events of the first half of 20th century almost did not changed the tendency of the development: Ragainė and its suburbs continued to grow and many villages of the region diminished. While the villages vanished, the quantity of Baltic people relatively got smaller. The region of Ragainė was fundamentally changed by the Soviet Occupation: the old residents of the region were pushed out, most of the heritage was destroyed, and the region was customized by the needs of the army and soviet farms. Most of the heritage objects, related with Lithuania Minor, were gone. The traditional objects specific to Lithuanian culture are still decreasing.

Straipsnyje aprašoma Ragainės urbanistinė raida XV–XVIII amžiais. Ragainė dažnai minėta gausiose vokiškose ir lietuviškose publikacijose, tačiau iki šiol nebuvo atlikta išsamesnė senosios gyvenvietės raidos urbanistinė analizė. Ragainės priešistorę, tenykštį apgyvendinimą lėmė specifinės vietos sąlygos. Senoji baltų skalvių pilis Raganita buvo sunaikinta XIII a. pabaigoje. Nuo tada ten pradėjo kurtis Kryžiuočių ordinas. Statant bei perstatant įvairius įtvirtinimus, Ragainės apylinkėse klostėsi tankus piliaviečių tinklas. Įvertinus vietovės strateginę reikšmę, ten buvo įkurtas reikšmingos Ragainės komtūrijos centras, 1397–1409 m. pastatyta didelė mūrinė pilis – svarbiausias Ordino forpostas baltų žemių gilumoje. Po 1422 m. Melno taikos Ragainė ir jos pilis prarado savo išskirtinę strateginę reikšmę, ten toliau gyvavo tik administracinis apylinkių centras. 1549–1563 m. Ragainėje kunigavo Martynas Mažvydas. XV–XVII a. Ragainė būdavo apibūdinama kaip nedidelė gyvenvietė prie reikšmingos pilies. Ji niokota XVII a. karų metais. 1721 m. buvo ištirta Ragainės būklė, pasiūlyta ten įkurti miestą su 200 sodybų. 1722 metais Ragainei buvo suteiktos miesto teisės. 1723 m. sudarytame miesto plėtros plane buvo suprojektuota naujoji miesto dalis su stačiakampiu gatvių tinklu bei taisyklingais užstatymo kvartalais. Plėtotą Ragainės miestą 1757 m. beveik visiškai sunaikino Rusijos kariuomenė. Tuomet sunaikinta naujesnioji Ragainės bažnyčia buvo atstatyta tik 1771 m. The article describes the urbanistic development of Ragainė in the fifteenth – eighteenth centuries. Ragainės is often mentioned in many German and Lithuanian publications; however, a more comprehensive urbanistic analysis of the development of the ancient settlement was not performed until now. The prehistory of Ragainė and the population of the place were determined by specific local conditions. Raganita, an ancient castle of the Baltic tribe of Skalvians, was destroyed at the end of the thirteenth century. Since then, an Order of Crusaders began to settle at that place. As various fortifications were constructed and reconstructed, a dense network of castle mounds developed around Ragainė. In consideration of the strategic importance of the place, the centre of the significant Ragainė Komturei was established there. In 1397–1409, a large stone castle was built and it became the most important outpost of the Order in remote parts of the Balts’ lands. After the Peace Treaty of Meln was concluded in 1422, Ragainė and its castle lost their exclusive strategic importance and remain just an administrative district centre. In 1549-1563, Martynas Mažvydas was a priest in Ragainė. In the fifteenth-seventeenth centuries, Ragainė was described as a small settlement near a significant castle. It was devastated in the wars of the nineteenth century. The condition of Ragainė was investigated in 1721 and it was proposed to establish there a town with 200 homesteads. In 1722, Ragainė was granted city rights. In the city development plan drawn up in 1723, a new part of the city with a rectangular network of streets and regularly built-up quarters was designed. In 1757, the developing city of Ragainė was almost completely destroyed by the Russian army. The newer church of Ragainė destroyed at that time was rebuilt only in 1771.