Search

Straipsnio tikslas – išanalizuoti viešojo administravimo sistemos ir viešosios biurokratijos reformas bei raidą Lietuvos posovietinės transformacijos kontekste. Tyrimu siekiama atskleisti, ar šiandieninėje Lietuvos viešojo administravimo praktikoje tebėra ryškių ilgus metus įsitvirtinusios sovietinės biurokratinės - administracinės sistemos bruožų, bei aptarti šio reiškinio poveikį nepriklausomos Lietuvos viešojo administravimo sistemai. Straipsnyje teigiama, kad Lietuvoje buvo siekta sukurti Maxo Weberio idealiosios biurokratijos bruožais pasižyminčią stabilią, profesionalią ir politiškai neutralią viešojo administravimo sistemą. Reformą iš dalies pavyko įgyvendinti, tačiau praktinės veiklos lygmenyje posovietinės Lietuvos viešąją biurokratiją vis dar galima laikyti pseudobiurokratijos atmaina. Tarp nenumatytų reformos pasekmių buvo politinės viešosios biurokratijos sistemos kontrolės susilpnėjimas. Nebuvo suvokta, kad politizuotas gali būti ne tik kadrų valdymas, kad aukštesniuosiuose viešosios administracijos sluoksniuose taip pat egzistuoja funkcinės politizacijos rizika. Išvadose teigiama, kad Lietuvos viešosios biurokratijos sistemą vis dar kamuoja sovietmečio palikimas. 2002-2008 m. politinė viešosios biurokratijos kontrolė buvo pastebimai susilpnėjusi, tačiau po 2008 m. Seimo rinkimų dėtos pastangos užkirsti kelią biurokratijos politizacijos reiškiniui turėtų būti vertinamos kaip adekvati priemonė susidariusiai Lietuvos viešojo administravimo situacijai. An aim of the article is to make an analysis of the public administration system, public bureaucracy reforms and its development in the context of Lithuanian post-Soviet transformation. The research attempts to reveal if nowadays Lithuanian public administration practice still contains distinct and well-established features of the Soviet bureaucratic-administrative system and to discuss the effect of the phenomenon on the public administration system of independent Lithuania. The article states that in Lithuania it was attempted to create Max Weber's public administration system which is stable, professional, and politically neutral and contains the features of ideal bureaucracy. The reform was partially successful; however, at the level of practice, the post-Soviet Lithuanian public bureaucracy may be treated as a certain kind of pseudo-bureaucracy. The unexpected outcomes of the reform included the weakening control of the political public bureaucracy. It was not perceived that not only personnel control may be politicized and that the risk of functional politicization exists in higher public administration levels as well. It is stated in the conclusions that the Lithuanian public bureaucracy system is still influenced by the Soviet heritage. In 2002–2008, the control of political public bureaucracy was significantly lower; however, after the 2008 Seimas election, an effort to prevent politicization of bureaucracy should be treated as an adequate mean applied to a situation of the Lithuanian public administration at that time.