Search

Disertacijoje nagrinėjami būdingi šilumos akumuliacinės talpos veikimo režimai, susiformuojantys nedidelės galios kogeneracinėje jėgainėje, tiriamas šiluminės stratifikacijos susidarymas tokioje talpoje ir atliekamas jos modeliavimas. Pagrindinis disertacijos tikslas – ištirti nedidelės galios kogeneracinės jėgainės šilumos akumuliacinės talpos veikimo režimų ypatumus, sudaryti algoritmą, padedantį parinkti tokios talpos tūrį ir pateikti modelį, leidžiantį nustatyti šiluminę stratifikaciją akumuliacinėje talpoje bet kuriuo jos veikimo metu. The dissertation investigates typical operation modes of the heat storage tank in the small-scale cogeneration (CHP) plant, analyses formation of thermal stratifi-cation in such storage tank and presents the simulation of the stratification. The main aim of the dissertation is to investigate peculiarities of operation modes of heat storage tank in small-scale CHP plant, develop an algorithm allowing to choose the storage tank volume and present a model allowing determination of thermal stratification in the storage tank at any time of its operation.

Daktaro disertacijoje tyrinėjamos vėjo elektrinių balansavimo galimybės panaudojant energijos kaupimo sistemas ir sprendžiamas balansavimo galių valdymo uždavinys. Darbo metu buvo ištirta vėjo elektrinių prognozavimo paklaidų įtaka balansavimo galioms, sudaryti balansavimo galių valdymo ir energijos kaupimo sistemų dinaminiai modeliai ir nustatyti tokių sistemų parametrai vėjo elektrinių galių subalansavimui atsižvelgiant į valdymo signalo kitimo greitį ir balansuojančių elektrinių galios keitimo spartą. Darbo išvados ir sukaupta informacija yra reikšminga integruojant energijos kaupimo sistemas į automatinio generavimo valdymo sistemos darbą. Pasiūlyti sprendimai leidžia tiksliau nustatyti reguliavimo rezervo apimtis bei pagerinti sistemos režimo parametrų valdymo kokybę., Wind power balancing using energy storage systems as well as balancing control strategies are investigated in the thesis. The wind power balancing options are expanded by proposed dynamic models according to control signal rate of change and power plants ramp rates. The influence of wind power forecasting errors to regulating power reserve was investigated. The required energy storage system parameters for wind power balancing were determined and the regulation intensity of conventional power plants was reduced. The results obtained in the thesis are useful for energy storage systems integration into the central automatic generation control system. The solutions proposed let to increase the determination accuracy of regulating active power reserves and improve the quality of the system control parameters.

Fotoelektrinių modulių (FEM) efektyvumas paprastai įvertinamas esant standartinėms tyrimo sąlygoms, tačiau jų veikimas esant realioms lauko sąlygoms yra labai svarbus siekiant kuo tiksliau numatyti jų efektyvumą ir pagaminamos elektros energijos kiekį. The efficiency of photomodules is evaluated at standard test conditions, but in real conditions their operation is very important in order to foreseen the efficiency and generated energy.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama „Lapių“ buitinių atliekų sąvartyno biodujų jėgainė. Analizės metu ištirti jėgainės technologiniai pajėgumai, išgaunamų biodujų kiekiai, kokybė, nustatytas jėgainės efektyvumas. Remiantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais ir gautais analitiniais rezultatais darbe nagrinėjami trys galimi biodujų panaudojimo scenarijai. Tradiciniai biodujų panaudojimo būdai (šilumos ir elektros energijos gamyba) lyginami su galimybe biodujas tiekti į gamtinių dujų tinklus. Pristatomi nagrinėtų scenarijų analitiniai rezultatai. Atliekamas visų scenarijų ekonominis pagrindimas. Pagal pasirinktus kriterijus vertinamas ekonominių rodiklių jautrumas. Teikiami pasiūlymai projekto finansiniam gyvybingumui didinti. Išnagrinėjus tris minėtus scenarijus, atlikus ekonominį vertinimą bei jautrumo analizę yra apibendrinami baigiamojo darbo rezultatai, formuluojamos ir pateikiamos baigiamojo darbo išvados. Darbą sudaro 18 skyrių. Darbo apimtis 82 psl. be teksto priedų, 19 lentelių, 34 paveikslai, 44 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pateikiami darbo priedai. In the final major theses „Lapių“ landfill biogas plant was analysed. Analysis results showed biogas plant‘s technical capabilities, the amount and quality of produced biogas, plant‘s efficiency was identified. According to Lithuania‘s legal acts and research results three possible biogas usage scenarios were chosen to be analysed. Traditional biogas usage ways (production of heat and electricity) are compared with possibility to supply biogas to natural gas networks. The results of analysis of possible scenarios are introduced. All scenarios are based on economic. Economic indicators are valued by chosen criteria. Suggestions made to improve projects financial vitality. After examining all three scenarios, after economical and sensitivity evaluation, results of final thesis are summarized and final conclusions are made. In the final major theses are 18 chapters. Scope of work 82. text, 19 tables, 34 pics, 44 bibliographic entries.

Magistro baigiamajame darbe aptariamas Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių energetikos sektorius. Apžvelgiamos direktyvos, strategijos, plėtros planai bei teisės aktai skirti energetikos plėtojimui šalyje. Tiriamuoju objektu pasirenkama Trakų Vokės katilinė, kuri aprūpina šiluma kvartalą degindama gamtines dujas vandens šildymo katiluose. Šiame darbe yra nagrinėjamos penkios alternatyvos: kogeneratorius ir dujiniai katilai, kogeneratorius su akumuliacine talpa ir dujiniais katilais, kogeneratorius su akumuliacine talpa ir biokuro katilais, kogeneratorius su akumuliacine talpa ir šilumos siurbliu, medienos dujofikavimo reaktorius su kogeneratoriumi ir vandens šildymo katilais. Alternatyvos yra nagrinėjamos dviem skirtingais scenarijais, kai kogeneratoriaus pagaminta elektra parduodama pagal VIAP tarifus ir pagal „Nord pool spot“ Lietuva biržos kainas. Tiriamasis darbas atliekamas naudojantis „energyPRO“ modeliavimo programa. Atlikus modeliavimą, sistemų veikimas įvertinamas pirminės energijos suvartojimu, ekologiniu ir ekonominiu požiūriais. Atliekama jautrumo analizė keičiant ekonominius rodiklius bei vertinant šilumos gamybą be kogeneracijos. Pagal gautus rezultatus suformuluojamos išvados. Darbą sudaro 10 skyrių. Apimtis – 79 psl. teksto be priedų, 47 iliustracijų, 10 lentelių, 74 bibliografiniai šaltiniai. In this master thesis, Lithuanian and European Union’s countries energy sector was discussed. An overview was made on EU directives, Lithuanian strategies, development plans and legalizations. Investigation object was Trakų Vokė boiler house with its district heating system. In the boiler house heat produced by combusting natural gas. During the research five alternatives were analysed: cogeneration and heat only boilers, cogeneration with thermal storage and heat only boilers, cogeneration with thermal storage and biomass heat only boilers, cogeneration with thermal storage and high temperature heat pump, biomass gasification reactor with cogeneration and heat only boilers. Alternatives are analysed based on two scenarios, first on when cogeneration is working by fixed electricity tariffs and second when cogeneration is working by liberalized electricity market conditions. Thesis carried out using “energyPRO” modelling software. All modelled systems are assessed by techno-economic and ecological approach. A sensitivity analysis was made by changing economical values and assessing systems without cogeneration. Based on the results conclusion was formed. Thesis includes 10 chapters. Size of work – 79 pages excluding appendixes, 47 pictures, 10 tables, 74 reference sources.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos grunto ir atliekinės pastato šilumos panaudojimo galimybės mažaenergiame pastate, Vilniaus mieste, Lietuvoje. Suskaičiuoti keturi pastato energijos balansų variantai, naudojant ”CASAnova” kompiuterinę skaičiavimo programą, su skirtingais atitvarų šilumos perdavimo koeficientais. Pastate taikomos dvi energijos taupymo priemonės. Pirmoji yra gruntinis šilumokaitis naudojamas šviežio oro pirminiam pašildymui mechaninio vėdinimo sistemoje, kurio skaičiavimai atliekami ”GAEA” programa. Antroji yra nuotekų šilumos atgavimo šilumokaitis, naudojamas į pastatą tiekiamo šalto vandens pirminiam pašildymui, atgaunant dalį šilumos iš duše susidariusių nuotekų. Pastatui reikiamas metinis šilumos ir vėsos energijos kiekis gaminamas šilumos siurbliu su vertikaliu gręžiniu grunte, kurio skaičiavimams naudojama ”EED” programa. Gręžinių gyliai yra suskaičiuoti kiekvienam pastato energijos balansų variantui. Atlikti ekonominiai skaičiavimai rodo gruntinio ir nuotekų šilumos atgavimo šilumokaičių įdiegimo pastate ekonominę naudą. Pateikti rezultatai rodo kiekvieno varianto energijos poreikius ir gręžinio grunte gylį priklausomai nuo pastato varianto atitvarų šiluminių savybių bei taikomų energijos taupymo sprendimų. Darbą sudaro 9 dalys: įvadas, 6 skyriai, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 64 psl. teksto, 41 paveikslai, 14 lentelės, 31 bibliografinis šaltinis. The final master thesis presents technical analysis of low-energy residential building in Vilnius, Lithuania. Building has low temperature floor heating, mechanical ventilation with heat recovery unit and hot water preparation with buffer tank systems. Using “CASAnova” software is calculated fourth energy balances of building according fourth different heat transfer coefficients of the walls. All heating and cooling energy demand of a building is generated from the ground. It is made by using a heat pump with single borehole. A calculation of borehole sizing is made with “EED” software. Two energy saving technologies are analysed for a building. The first idea is to reduce heat energy consumption of hot water preparation. There is calculated benefit of waste water heat recovery heat exchanger which function is to pre-heat hot water using waste water from the shower. Second idea is to reduce heat energy consumption for fresh air heating in air handling unit. There is calculated benefit of earth-to-air heat exchanger using “GAEA” software. Final result of all calculations shows influence of heat transfer coefficient and energy saving technologies to building annual energy balance and depth of borehole. Economic benefit of using energy saving technologies is calculated. Structure: introduction, 6 chapters, conclusions and suggestions, references. Thesis consists of 64 p. of text, 41 figures, 14 tables and 31 bibliographical entries.

Tyrimų tikslas – laboratorinėmis sąlygomis eksperimentiškai nustatyti džiovinimo vainikinio išlydžio elektriniame lauke efektyvumą ir palyginti jį su džiovinimu elektromechaniniu ventiliatoriumi. Darbe aptariami kviečių ir gražgarstės lapų džiovinimo vainikinio išlydžio lauku eksperimentinio tyrimo rezultatai naudojant elektrodų sistemą „lygiagrečių laidų tinklelis virš įžemintos plokštumos“. Darbe apžvelgtos technologijos pagrįstos vainikinio išlydžio lauko naudojimu Tyrimai atlikti Kauno technologijos universitete elektromagnetinių laukų įtaisų mokslinėje laboratorijoje, su įtaisu kurį sudaro aukštos įtampos šaltinis ir elektrodų sistema „lygiagrečių laidų tinklelis virš įžemintos plokštumos“. Atliktas joninio ir elektromechaninio ventiliatoriaus oro srautų palyginimas. The aim of the research is to establish experimentally the effectiveness of drying affected by the corona field in comparison with the effectiveness of drying affected by the external airflow driven by electromechanical ventilator. Review of various techniques applying of corona field is given. Results of wheat drying by using the corona field of electrode system „ a set of parallel wires under the grounded plate“ are presented and discussed. Experimental study of drying is performed in Research laboratory of electromagnetic field devices of Kaunas university of technology. Test drying device consists of the high voltage source and the electrode system „a set of parallel wires under the grounded plate“. Comparison of corona field airflow and electromechanical ventilator airflow is given.

Tyrime buvo ištirta elektroninio ir indukcinio elektros energijos skaitiklių paklaidų priklausomybė nuo apkrovos stiprio, galios koeficiento ir tinklo įtampos. Tyrimui atlikti buvo naudojamas elektros energijos skaitiklių analizatorius CALPORT 100, kurio tikslumo klasė 0,2. Nustatyta, kad padidėjus tinklo įtampai 10-čia voltų elektroninio elektros energijos skaitiklio paklaida padidėja apie 0,1 %, o indukcinio sumažėja apie 0,065 %. Didžiausi paklaidų pokyčiai abiejų tipų skaitikliuose pastebėti palaikant mažiausias nuo 0,25 A iki 3 A apkrovas. Apkrovos galios koeficiento sumažėjimas nuo 1,0 iki 0,7, esant standartiniai 230 V tinklo įtampai, sukėlė ženklų abiejų tipų skaitiklių neigiamų paklaidų padidėjimą iki -3,48 % elektroniniam skaitikliui ir -3,85 % indukciniam skaitikliui. Didžiausios paklaidos buvo užfiksuotos esant didžiausiai tinklo įtampai 260 V ir mažiausiai galios koeficiento reikšmei 0,7, tuo metu elektroninio skaitiklio santykinė paklaida siekė -4,55 %, o indukcinio -5,32 %. The aim of this study - to investigate the relation between accuracy of electrical meters and voltage, load and power factor variations. Experiments were performed with electronic and induction type electrometers. Examinations were carried out with electricity meter analyzer CALPORT100. It was found that the increase in voltage of 10 volts here an electricity meter error increases to about 0.1%, while induction by about 0,065%. The largest variations in the two types of meters observed in maintaining the minimum from 0.25 A to 3 A loads. The load power factor decreased from 1.0 to 0.7, with standard 230 V mains voltage, confounding both counters negative bias increases to -3.48% for the electronic meter and meter induction -3,85%. Maximum error was recorded at the maximum voltage of 260 V and a minimum power factor 0.7, while the electronic meter relative error was -4.55% and -5.32% induction.

Lietuvoje nėra didelių iškastinio kuro išteklių (akmens anglies, gamtinių dujų ar naftos), galinčių patenkinti šalies energetinius poreikius. Todėl Lietuvai yra ypač svarbus tinkamas vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių galimybių išnaudojimas. Didžiausią potencialą Lietuvoje turi biomasė ir biokuras. Taip pat ne mažiau reikšmingas bioenergijos gamybos ir naudojimo privalumas yra mažesnis neigiamas poveikis aplinkai bei klimatui. Magistrantūros baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti Lietuvos medienos išteklius bei jų atsinaujinimą. Išanalizuoti biokuro katilinių parametrus esant skirtingam šiluminiam našumui ir sudaryti bandymų lentelę remiantis energetiniame objekte sumontuota pakura. Darbe atliekama kietojo biokuro sudėties ir charakteristikų analizė. Aprašomas technologinio proceso automatinis valdymas, katilinės sandara ir t.t. Lithuania there are no significant fossil fuel resources (coal, natural gas or oil) that can meet the country's energy needs. Therefore, the country is vital to the local and renewable energy opportunities. Lithuania has the highest potential of biomass and biofuels. It is also no less important bioenergy production and use of the advantage of a lower negative impact on the environment and climate. Master's thesis is to analyze the Lithuanian wood resources and their regeneration. Also consider biofuel combustion process using the latest technology of biofuels through the regime of the test results table. The work carried out in the solid biofuel composition and characteristics of the analysis. Chosen object and the regime carried out research and calculations to determine the biomass boiler parameters at different thermal performance. Describe the process automatic control, boiler structure.

Pastaruoju metu biodujų gamyba, gamybos technologijos yra gana aktualios. Biodujų gamyboje tikslinga taikyti naujausias technologijas norint padidinti biodujų išeigą. Darbo tikslas: Ištirti elektromagnetinių laukų stiprių (H) ir poveikio trukmių (τ) įtaką biodujų išeigai. Atlikus literatūros šaltinių analizę, kai kurie autoriai užsimena apie elektromagnetinių laukų poveikių įtaką biodujų išeigai. Eksperimentiniai tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto biodujų laboratorijoje. Baigiamajame darbe atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad elektromagnetinių laukų stipriai, šių laukų poveikio trukmė įtakoja biodujų išeigą. Lately production of biogas and production technology is relevant. In biogas production it is appropriate to apply the newest technologies in order to increase biogas yield. The aim – to research electromagnetic fields strength (heart) and the durations of exposures (τ) influence on biogas yield. After literature analyzing, it was revealed that some authors talk about electromagnetic fields influence on biogas yield. Experimental research was done in university of Aleksandras Stulginskis, biogas laboratory. Thesis results of experimental research shows that electromagnetic fields strengths and that field’s duration of exposure have influence on biogas yield.

Tiriamajame darbe elektromagnetiniu požiūriu palyginamos viensluoksnė forminė trifazė ir to pačio tipo šešiafazė apvijos. Atlikta šių apvijų kuriamų sukamųjų magnetovarų harmonė analizė ir pagal gautus rezultatus apskaičiuoti elektromagnetinio efektyvumo koeficientai. Gauta, kad viensluoksnė forminė šešiafazė apvija turi geresnius elektromagnetinius parametrus. Šios šešiafazės apvijos efektyvumo koeficientas yra 8,7 % didesnis nei viensluoksnės forminės trifazės apvijos. Atliktas eksperimentinis tyrimas su 1,5 kW asinchroniniu varikliu su viensluoksne formine trifaze apvija ir su tuo pačiu pervyniotu varikliu su ta pačia šešiafaze apvija. Asinchroninio variklio su viensluoksne formine trifaze apvija ir to pačio pervynioto variklio su ta pačia šešiafaze apvija visi energiniai rodikliai apskaičiuoti atlikus tuščiosios veikos ir apkrovos bandymus. Atlikus asinchroninio variklio eksperimentinius bandymus prie nurodytosios apkrovos trifaziam ir šešiafaziam asinchroniniam varikliui, buvo gauti tokie skaičiavimo rezultatai: pervynioto šešiafazio variklio statoriaus apvijos fazinė srovė sumažėjo 25 %, imama iš tinklo galia sumažėjo 10 %, galios suminiai nuostoliai sumažėjo 38 %, galios faktorius padidėjo 4 %, naudingumo faktorius padidėjo beveik 15 %, sukimosi momentas padidėjo apie 5 %. Nustatyta, kad asinchroninis variklis su viensluoksne formine šešiafaze apvija turi geresnius energinius rodiklius nei asinchroninis variklis su to paties tipo trifaze apvija. In this research electromagnetic properties of single-layer former three-phase winding and the same type six-phase winding are assessed and compared. Harmonic analyses of magnetomotive force was carried out on the rotary forces they generate and, according to final results, the electromagnetic efficiency coefficients were calculated. It was established that electromagnetic parameters of the single-layer former six-phase winding are better. The efficiency coefficient of the single-layer former six-phase winding is 8,7 % higher compared to the same three-phase winding. The experimental analysis of a three-phase asynchronous 1,5 kW motor with a single-layer three-phase winding and the same rewound motor with the same six-phase winding was performed. All energetic indicators of the asynchronous motor with a single-layer former three-phase winding and rewound motor the same six-phase winding were calculated after performing a no-load and load tests. Performing a load testing of the asynchronous motor for single-layer three-phase winding and the same six-phase winding it was established that the current of the stator winding of the rewound asynchronous motor with a single-layer six-phase winding decreased by 25 % at the indicated load, the power from the network decreased by 10 %. Moreover, the power loss decreased by 38 %, the power factor increased by 4 %, the efficiency factor increased almost by 15 %, and the torque increased by 5 %. It was established that the asynchronous... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti biodujų gamybos energetinį efektyvumą keičiant proceso temperatūrą. Šio darbo tyrimo objektas yra biodujų gamybos technologinis procesas. Darbe įvertinti svarbiausi anaerobinio proceso veiksniai ir jų įtaka gamybos procesui. Remiantis matematiniu modeliu, sukurta biodujų jėgainės energinio efektyvumo įvertinimo metodika. Teoriniuose tyrimuose nustatytos etanolio gamybos šalutinių produktų (žlaugtų) ir daugiamečių žolių siloso (paprastųjų šunažolių) mišinio perdirbimo į biodujas energijos sąnaudos prie šešių skirtingų temperatūrų. Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta biodujų energinė vertė reaktoriui dirbant skirtingomis sąlygomis. Proceso temperatūrų režimai termofilinėje terpėje buvo nagrinėjami nuo 52 °C iki 57 °C, išlaikant kitus parametrus pastovius (sausųjų medžiagų koncentracija, organinės apkrovos ir įkrovos pH). Didžiausia biodujų išeiga iš etanolio gamybos šalutinių produktų (žlaugtų) ir daugiamečių žolių siloso (paprastųjų šunažolių) mišinio buvo gauta reaktoriuje palaikant 52 oC, su vidutine biodujų išeiga 674,4 l kg-1•SOM-1, su energetinė verte 14,19 MJ kg-1•SOM-1. Mažiausia biodujų išeiga ir energetinė vertė buvo gauta reaktoriuje palaikant 57 oC ir atitinkamai 512,3 l kg-1•SOM-1 ir 10,18 MJ kg-1•SOM-1. Bendrosios energijos sąnaudos priklausomai nuo temperatūros svyravo nuo 1562,6 MJ∙t-1 iki 1665,3 MJ∙t-1. Energetinis efektyvumas kito nuo 3,2 iki 4,9. The energy balance of biogas production from industrial wastes and energy plants has been investigated during this research. Conversion efficiency of digestion of industrial wastes and energy plants to biogas by using different temperatures in range from 52 to 57 oC has been evaluated. Ratio, composition and pre-treatment technologies of mixtures of industrial by-products and energy plants were analyzed. The influence of temperature on the performance of anaerobic digestion of industrial wastes and energy plants has been investigated. The variation of temperatures ranges from 52 oC to 57 oC while keeping other parameters constant such as total solid concentration, organic load and pH. The highest biogas yield from industrial wastes and energy plants was found at 52 oC with average yield of 674,4 l kg-1•VS-1 and energy value of 14,19 MJ kg-1•VS-1. By rising temperature to 57oC there was a rapid initial drop in biogas yield rate averaging yield 512,32 l kg-1•VS-1 and energy value of 10,18 MJ kg-1•VS-1.In addition, the temperature fluctuations resulted variations of biogas production significantly. Total energy input ranged from 1563 MJ∙t-1 at 52 oC to 1666 MJ∙t-1 at 57 oC. Energy conversion ratio varied from 3,2 to 4,9.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami vėdinimo įrenginiai su integruotais šilumos siurbliais. Darbe atliekama tokios rūšies įrenginių literatūros apžvalga. Apžvelgiami šilumos siurblio komponentai, darantys didžiausią įtaką jo darbui. Darbo metu atlikti įrenginių projektavimo ir konstravimo darbai. Pateikiamos projektavimo rekomendacijos. Lyginami skirtingi kompresorių galios moduliacijos principai. Nagrinėjami įrenginių darbo režimai, kylančios problemos eksploatacijos metu, ieškomi problemų sprendimų būdai. Pateikiamos kintamo sukimosi greičio kompresorių galių moduliacijos ribos. Atliekamos energinė ir ekserginė analizės pagal eksperimentinio bandymo duomenis. Nustatomi realūs termodinaminio efektyvumo ir naudingumo koeficientai. Jautrumo analizės metu atliekami elektrinio šildytuvo efektyvumo ir naudingumo skaičiavimai. Pateikiami rezultatai, išvados ir rekomendacijos tokios rūšies įrenginių tobulinimui ir tolimesniam vystymui. Darbo apimtis – 94 psl. teksto be priedų, 66 iliustr., 7 lent., 43 bibliografiniai šaltiniai. Master's thesis examines air handling units with integrated air source heat pumps. Literature review about this type of units was carried out. An overview of mostly important heat pump‘s components are given. Thesis was an opportunity to design, construct and analyze these units. Different heat pump‘s operation modes examined and main issues turned out. Based on experimental data variable speed compressor's capacity modulation results defined. Moist air thermodynamic calculations have been made and air handling unit with integrated air source heat pump experimental energy and exergy efficiency was defined. Sensitivity evaluation changing heat pump with electric heater carried out. The main recommendation provided for units designing and further development. Thesis consist of 94 p. text without appendixes, 66 pictures, 7 tables, 43 bibliographical entries.

Magistro darbe ištirta ir iš dalies įvertinta 10 kV kabelinių linijų Šiauliuose būklė: nustatytas bendras šio tipo kabelinių linijų ilgis, kabelių tiesimo metų ir kabelių tipų santykis, movų skaičius ir jų tipai, pateikta prognozė, kokių gedimų gali kilti ateityje. The aim of the master's paper is to investigate and evaluate the 10 kV cable line state in Šiauliai city.The LESTO Šiauliai unit has provided information about the 10 kV cable lines used in Šiauliai city: common length of this type of cable lines, cable laying year and cable types, numbers of couplings numbers and their types. The information obtained was processed using Excel and Matlab, a cable length and installation year ratio and coupling types reflective graphics were prepared.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas tipinis daugiabutis pastatas ir jam pritaikytos energiją generuojančios sistemos. Darbo tikslas – daugiakriterio vertinimo metodu nustatyti optimalų energijos aprūpinimo technologinį sprendinį pagal energinį, ekologinį ir ekonominį kriterijus. Tyrime nagrinėjama centralizuoto šilumos tiekimo sistema, dujinis katilas, oras–vanduo ir gruntas–vanduo šilumos siurbliai, saulės kolektoriai, saulės elementų bei visų šių sistemų kombinacijos. Tyrimui naudojami realūs šilumos suvartojimai ir statistiniais metodais nustatyti elektros energijos poreikiai. Sistemos nagrinėjamos modeliuojant EnergyPRO programa. Visoms sistemoms atlikta inventorinė analizė, nustatyti sunaudojamos energijos ir išsiskiriančių teršalų kiekiai visų sistemų gyvavimo fazių metu. Atlikus sistemų modeliavimą ir kitus tyrimus paaiškėjo, kad optimali yra kombinuota sistema susidedanti iš gruntas-vanduo šilumos siurblio, saulės kolektorių, saulės elementų ir centralizuoto šilumos tiekimo. Tokios sistemos šilumos savikaina yra 18,7 ct/kWh, teršalų emisija – 0,131 CO2 kg ekv/kWh/100 metų, pirminės energijos poreikis – 2,50 MJ/kWh/100 metų. Tokia sistema padengia beveik 85 % pastato metinio šilumos poreikio. Tyrimo rezultatai gali būti pritaikyti daugiabučių namų renovacijai. Darbą sudaro 14 skyrių. Darbo apimtis 65 p. teksto be priedų, 38 iliustr., 22 lentelių 36 bibliografinių šaltinių, priedai (pridedami kartu). In this thesis a typical apartment building and its own energy generating systems were examined. The goal of this work – to determine the optimum power supply technology solution for energy supply, using multi-criteria analysis according to several criteria: energetical, environmental and economical. The study examined the district heating system, gas boiler, air-to-water and ground-water heat pumps, solar collectors, solar cells, and the combination of these systems. The study uses real heat consumption and statistical methods to determine power requirements. Systems were analyzed using EnergyPRO simulation program. For all systems were performed inventory analysis, to determine the energy consumption and the quantity of emissions of all the systems life phases. After system modeling and other studies results showed, that the optimum system is combined system of the ground-to-water heat pump, solar panels, solar cells, and district heating cost – 18.7 ct/kWh; Emission of pollutants – 0,131 CO2 eq kg/kWh/100 years; Primary energy demand – 2.50 MJ/kWh/100 years. Such a system covers nearly 85% of the building's annual heat demand. The results can be applied to residential buildings projects of renovation. The work consists of 14 chapters. Scope of work 65. text, 38 figures., 22 tables of 36 bibliographic entries, (added together).

Šiame darbe nagrinėjamos Akmenės transformatorių pastotės elektros tinklo gedimų bei patikimumo didinimo problemos, remiantis mokslinės literatūros analize ir praktinio darbo patirties apibendrinimu. Nustatomi Akmenės transformatorių pastotės elektros tinklo 0,4-10 kV linijų gedimų skaičius, atjungtų vartotojų skaičius, atjungimų trukmės ir priežastys. Apskaičiuojami Akmenės transformatorių pastotės elektros tinklo patikimumo rodikliai, daugiausiai gendančios elektros linijos parengties ir priverstinės prastovos koeficientai bei gedimo ir veikimo tikimybės per 12 mėnesių. This paper deals with Akmenės transformer substation power supply failure, and increase the robustness of the problem based on the scientific literature and practical experience summary. Setting Akmenės transformer substation power supply 0.4-10 kV line number of faults, the number of disconnection, disconnection times and causes. Calculate Akmenės transformer substation power supply reliability indicators, mostly perishable standby power lines and forced inactivity rates and the probability of failure and operational within 12 months.

Magistro darbe analizuotos vakuuminių saulės kolektorių, skirtų vandeniui šildyti sistemos energetiniai parametrai, rodikliai ir konstrukcijos. Taip pat šiame darbe nagrinėjama vakuuminio saulės kolektoriaus energetinės charakteristikos. Darbą sudaro dvi dedamosios dalys: analitinė ir praktinė darbo dalys. Analitinėje dalyje apžvelgtos skirtingų tipų saulės kolektorių charakteristikos, saulės kolektorinių vandens šildymo sistemų veikimo principas ir panaudojimo galimybės. Trumpai apžvelgta perteklinės energijos panaudojimo galimybės ir saulės kolektorių sistemos projektavimo principas. Praktinėje darbo dalyje tirta saulės kolektorinė vandens šildymo sistema gamybinėmis sąlygomis. Atskleistas sistemos veikimo mechanizmas, ištirtas kolektorių našumas skirtingomis darbinėmis sąlygomis. Darbo pabaigoje suformuluotos atlikto tyrimo išvados. Pateiktos rekomendacijos tirtos saulės kolektorinės vandens šildymo sistemos administraciniam personalui. Master's thesis analyses vacuum solar collectors for water heating system energy parameters, indicators and construction. Also vacuum solar collector system energy characteristics. The work consists of two component parts: the analytical and practical parts of the research. In the analytical part is an overview of the different types of solar collector performance, solar water heating systems operation and utilization. Short overview of surplus energy utilization possibilities and solar system design principle. In the practical part of the thesis is investigated solar collector water heating system under production conditions. Revealed mechanism of the system, investigated thermal performance under different operating conditions. In the end of research thesis conclusions are formulated. Recommendations were given for tested solar collector water heating system administrative personnel.

Baigiamajame magistro darbe atliktas eksperimentinis neįstiklinto pratakaus saulės kolektoriaus efektyvumo tyrimas. Eksperimento metu parinkta ir sumontuota matavimo ir duomenų kaupimo įranga. Pagal gautus meteorologinius ir kolektoriaus parametrų duomenis išanalizuotas kolektoriaus veikimas. Nustatyta kolektoriaus paviršiaus ir tiekiamojo oro temperatūrų, temperatūrinio efektyvumo ir bendro efektyvumo priklausomybė nuo išorinių veiksnių. Atliktas rezultatų palyginamas esant pastoviam ir kintamam tiekiamojo oro debitui, ir nustatyta jo įtaka kolektoriaus veikimui. Remiantis šilumos srauto principu ir naudojantis parinkta matavimo įranga, nustatyta kolektoriaus veikimo įtaka išorinei pastato atitvarai. Nustatyti galimi šilumos pritekiai šildymo sezono ir vasaros metu, naudojant kolektorių kaip apsauginę priemonę nuo tiesioginių saulės spindulių. Atliktas kolektoriaus ekonominis ir energinis vertinimas naudojantis RETScreen programa ir, lyginant gautus rezultatus su kitais baziniais šildymo būdais, apskaičiuotas kolektoriaus atsipirkimo laikotarpis. Master thesis carried out an experimental study of unglazed transpired solar collector. During the experimental required measuring equipment was selected and installed. Performance of the collector was analyzed according to measured meteorological collector’s parameters data. Collector surface and supply air temperature, thermal efficiency and overall efficiency dependency on external factors was investigated. The study results are compared with constant or variable supply air flow rate and its impact on the operation of the collector. Collector operation impact to building’s external wall is investigated based on the principle of heat flow and using the selected measurement equipment. Study investigated possible heat inflow during the heating season and summer time, using collector as a shield against direct sunlight. Collector economical and energetic assessment was done using RETScreen software.

Darbo tikslas – naudojant kompiuterinį modeliavimą ištirti, kaip formuojasi temperatūriniai laukai didelėse erdvėse šalia šaltų įstiklintų paviršių, ir nustatyti, koks šildymo būdas labiausiai tinka mikroklimato parametrų užtikrinimui tokiose patalpose. Pasirinkus kompiuterinį programinį paketą SolidWorks ® Flow Simulation skirtingų aukščių patalpose sumodeliuotas ir išnagrinėtas temperatūrų pasiskirstymas prie įvairių įstiklintų paviršių, esant skirtingoms šildymo sistemoms. Darbe išanalizuoti 14 variantų patalpų, turinčių skirtingą įstiklinimo plotą, modeliai. Jose sumodeliuotos radiatorinio, grindinio ir orinio šildymo sistemos. Darbą sudaro įvadas ir problemos analizė, tikslo ir uždavinių jam pasiekti parinkimas, literatūros šaltinių apžvalga, tiriamų objektų analizė, modeliavimo programinų paketų apžvalga ir tinkamiausio programinio paketo pasirinkimas, modeliavimo rezultatų aptarimas ir išvados, informacijos šaltiniai, priedai. Nustatyta, kad geriausias šildymo būdas patalpoms su dideliais įstiklintais paviršiais yra radiatorinis. Darbo apimtis – 81 psl. teksto be priedų, 65 iliustr., 5 lent., 49 bibliografiniai šaltiniai, 2 priedai. The assignment of this project is to investigate the forming of various temperature fields in large volumes next to cool glazed surfaces using digital modelling and determine the most efficient heating system solution for ensuring microclimate parameters in such accommodations. The heat distribution in various height spaces next to changing size glazed surfaces is modelled and analysed using SolidWorks ® Flow Simulation software package, comparing the results of several different heating systems. In this paper are analyzed 14 models of accommodations with changing size glazed surfaces, every with one or more of three: radiator, floor and air heating system. This paper consists of introduction, problem analysis, main objective and tasks to achieve it selection, source literature review, investigated objects analysis, modelling software packages review and a choice of the most suitable, simulations results interpretation and conclusion, references and appendixes. It was determined that most suitable heating system for indoor spaces with large glazed surfaces is radiator one. This paper consists of 81 pages of text, 65 pictures, 5 tables, 49 references, 2 appendixes.

Susidarantys nuotekų dumblo kiekiai ateityje didės, kadangi šalyje panaudojant ES paramą plėtojamas vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklas. Nuotekų dumblas yra neišvengiamas nuotekų valymo proceso produktas, kuriame yra labai daug kenksmingų medţiagų. Dumblo perdirbimo ir panaudojimo galimybės Europoje pastaruoju metu intensyviau plėtojamos. Naujausios nuotekų dumblo panaudojimo galimybės, turinčios labai didelį mokslininkų susidomėjimą yra šios: deginimas (išgaunant energiją), drėgnas oksidavimas, pirolizė, dujinimas, deginimas kartu su kuru, kuris yra naudojamas energijai išgauti (pvz. biokuras). Darbo metu nagrinėtos dvi dumblo panaudojimo galimybės energetikoje: dumblas, kaip trąša energetinių ţeldinių plantacijose ir dumblo dujinimas maišant su medienos biomase. Pirmoje darbo dalyje atliktas prieš 19 metų pasodintos energetinių ţeldinių plantacijos tyrimas. Tyrimo metu nustatytas medienos masės prieaugis ir sunkiųjų metalų pasisavinimas. Antroje darbo dalyje nustatyti dumblo ir jo mišinių su medienos biomase pagrindiniai kuro parametrai: drėgmė, šilumingumas, CHNS-O kiekiai, peleningumas, sunkieji metalai. Atlikta termogravimetrinė dumblo ir jo mišinių su medienos biomase analizė pagal pasirinktus dujinimo parametrus, kai pastoviai keliama temperatūrą 20 ˚C /min iki 995˚C, o oro padavimas yra 5 %, 10 % ir 17,5 %. The amount of formed sewage sludge will be on the increase because of development of plumbing and wastewater accumulation network when using EU support in the country. Sewage sludge is inevitable product of the process when cleaning the wasterwater, there are a lot of harmful materials in it. The opportunities to reprocess and use sewage sludge in Europe are increasing more intensively recently. Scientists are interested in those newest opportunities to use sewage sludge: combustion (extracting energy), wet oxidation, pyrolisis, gasification, combustion with fuel, which is used to obtain energy (e. g. biofuels). During the work there were pending two opportunities how to resort sewage sludge in energetics: sewage sludge as a fertiliser in energetic plantations and the gasification of sewage sludge mixing it with biomass of wood. There was done the analysis of the 19 years old plantation of power afforests in the first part of work. During the analysis the increase of wood-pulp and the assimilation of hevy metals were found. During the second part of work there were established the main fuel parameters of sewage sludge and its compounds with wood-pulp: moisture, calorific value, amounts of CHNS-O, ash-content, heavy metals. Thermogravimetric analysis of sewage sludge and its compounds with wood-pulp was done by the selected gasification parameters, when the temperature is constantly raising to 995 ˚C every 20 ˚C /min, and the innings of air is 5 %, 10 % and 17,5 %.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama tiesioginė šilumos atgavimo funkcija iš šilumos siurblio darbo ciklo ir jos pritaikomumas Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Apžvelgiami naudojamų šalčio mašinų tipai, technologiniai tiesioginio šilumos atgavimo inžineriniai sprendmiai. Taip pat detaliai paaiškinamas šilumos siurblio darbo ciklas ir tiesioginio šilumos atgavimo funkcijos veikimo principas. Taip pat šilumos atgavimo founkcija nagrinėjama konkrečiame jau egzistuojančiame administracinės paskirties pastate, kuriame sumontuota vandeninė šalčio mašina. Nustatomas šalčio mašinos darbo režimų grafikas skaičiuojamąjį Liepos mėnesį. Dviejomis nepriklausomomis kompiuterinėmis programomis sumodeliuojami šalčio mašinos freono konturų darbo ciklai. Pagal gautus rezultatus parenkami ir sumodeliuojami šilumos atgavimo šilumokaičiai ir randamos įmanomos atgauti šilumos galios ir šilumos kiekiai, kurie palyginami su pastato karšto vandens poreikiais ir atliekamas ekonominis šilumos atgavimo funkcijos vertinimas. Gauti rezultatai patvirtina, kad tokio tipo šilumos atgavimas didina pastato energijos vartojimo efektyvumą ir padeda taupyti pinigus. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šilumos atgavimas įmanomas tik šiltuoju metų sezonu, kai pastate yra vėsos poreikis, tačiau nepaisant to, metiniai sutaupymai yra pakankamai dideli, todėl tiesioginis šilumos atgavimas yra efektyvi mikroklimato sistemų optimizavimo priemonė. In this Master thesis a direct heat recovery option on the air cooled chiller and its availability in Lithuanian climate has been investigated. Also the review of chiller range, direct heat recovery technological issues and direct refrigerant vapor compression cycle has been explained in detail. Also the heat recovery option has been investigated in the specific administrative building with the chiller already installed. Chiller cooling chart has been calculated for the selected time period – a month of July. Chiller refrigerant circuits were modeled by using two independent computer applications. In accordance with the calcultated results, plate heat exchangers were designed. Possible amount of recovered heat was found and compared with building‘s heat demand for hot domectic water supply. The economical evaluation of heat recovery option was carried out. The results confirmed that the heat recovery option discussed in the thesis can increase energy consumption efficiency. Despite the fact that heat recovery in Lithuanina climate is only possible during the warm season, annual savings on energy consumption are sufficiently high to make the heat recovery measure an attractive option.

Šiame baigiamajame magistro darbe yra sprendžiama teisės aktais reglamentuoto, tačiau Lietuvoje pasyviai įgyvendinamo daugiabučių pastatų modernizavimo, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius (šiuo atveju saulės energiją), problema. Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti maksimalias saulės energijos sistemų panaudojimo galimybes, modernizuojant daugiabučius pastatus, įrodant tokių sistemų tinkamumą esamoms Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Susipažinus su esama pasirinktos krypties padėtimi, apžvelgus kitose šalyse įgyvendintus saulės energijos sistemų panaudojimo daugiabučiuose pastatuose sprendimus, galimus tokių sistemų analizės metodus, pasirinktas tyrimo būdas – naujų sistemų modeliavimas. Reikalingų duomenų kaupimas apėmė ne tik literatūros apžvalgą, faktinių duomenų sisteminimą, bet ir realiai veikiančios saulės sistemos stebėseną, parametrų fiksavimą bei jų analizę. Naudojant licenzijuotą modeliavimo programą, tiriamajam objektui, esančiam Birštone, sukurtas energinės analizės modelis, kurio rezultatai vėliau panaudoti ekonominiuose bei pirminės energijos srautų skaičiavimuose. Išanalizavus 7 skirtingus scenarijus, kuriuose tarpusavy derinamos dvi saulės energijos sistemos – saulės kolektoriai ir saulės elementai – pagrįsta tezė, jog saulės energija gali būti sėkmingai, tiek energiniu, tiek ekonominiu požiūriu, naudojama Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Įdiegus šias sistemas į daugiabučius pastatus juos renovuojant ir taip bent iš dalies atsisakant... [toliau žr. visą tekstą] This final master thesis is dealing with the problem that concerns passive RES (in this case solar energy) application in the multi-storey buildings’ modernization process in Lithuania, although it is regulated by legal acts. The aim of the thesis is to evaluate all the possibilities of maximal possible solar energy gain application in in the multi-storey buildings’ modernization process and to prove, that such systems are suitable for Lithuania’s climate conditions. Based on acquaintance with present situation of analysed area, overview of similar already embodied projects in the other countries, possible analysis methods of solar energy systems, for further analysis modelling of new systems was chosen. Collection of the data, needed for modelling, involved not only overview of literature or processing of actual parameters data series, but also monitoring and analysis of already operating solar energy system with flat-plate solar collectors that is used for domestic hot water preparation. For the object of analysis in Birštonas town, by using licenced program, the model of energy was created. Final modelling results were used in further economic and primary energy related calculations. In total 7 different scenarios, comprising two main active solar energy systems – solar collectors and photovoltaics – were analysed. The results validated the statement, that solar energy can be successfully employed in old multi-storey buildings’ refurbishment in Lithuania based on both... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas pastato, aprūpinimas šiluma šilumos siurbliu su šiluminiais poliais. Yra apžvelgtos esamos giliosios bei sekliosios geoterminės energijos panaudojimo panaudojimo galimybės Lietuvoje. Aprašytos prielaidos ir supaprastinimai šiluminių polių skaičiavimui, aprašytos skaičiavimo metodikos. Atlikti šiluminių polių skaičiavimai, naudojantis penkiomis metodikomis. Aprašytas pasirinktas pastatas, apskaičiuoti atitvarų šiluminiai rodikliai, nustatyta pastatui reikalinga šiluminė galia. Naudojantis „Design builder“ modeliavimo programa sukurtas pastato modelis ir apskaičiuoti pastato šilumos bei vėsos poreikiai metų laikotarpiu. Pagal nustatytus poreikius modeliavimo programa „EED“ sumodeliuoti šildymo vėsinimo ciklai dvidešimt penkeriems metams į priekį. Sistema palyginta su baziniu šilumos šaltiniu. Išnagrinėjus gautus rezultatus pateikiamos rekomendacijos bei baigiamojo darbo išvados. Darbą sudaro 11 dalių: įvadas, geoterminės energijos panaudojimo galimybės Lietuvoje, šilumos siurblių tipai, šiluminių polių skaičiavimo metodikos bei skaičiavimai, nagrinėjamo pastato aprašymas, pastato šiluminės galios skaičiavimas, pastato šilumos/vėsos poreikių modeliavimas „Design builder“ programa, šiluminių polių skaičiavimas „EED“ programa, nagrinėjamos sistemos palyginimas su baziniu šilumos šaltiniu, rekomendacijos, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis 68 p. teksto be priedų, 49 iliustr., 16 lent., 29 literatūros šaltiniai. The final master thesis presents analysis of heat supply to the building using a heat pump with energy piles. There is an overview of shallow and deep geothermal energy utilization current possibilities in Lithuania. The assumptions and simplifications of the calculation for the energy piles are described as well as the calculation methodology. Calculations of the energy piles are performed, using five methods. The chosen building is described, thermal performance of partitions are calculated and the building heating capacity is calculated. . Using the "Design Builder" building simulation program a model was generated and the calculations of annual heating and cooling demand are performed. According to the demand of building using simulation program "EED" heating /cooling cycles are calculated of twenty-five years ahead. The system was compared with the basic heat source. After analyzing all results conclusions are given. Thesis consists of 11 parts: introduction, overview of geothermal energy resources usage posibilities in Lithuania, types of heat pumps, calculation methods and calculations of energy piles, description of the building data, calculation of building heating system power, simulation of heat /cooling demand of the building with "Design Builder" program, calculation of energy piles with "EED" modeling program, Comparison of the system with the basic source of heat, recommendations, conclusions and references, Volume of the thesis 68 p. of the text... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas mokomasis aerodinaminis vamzdis, su kuriuo bus galima atlikti laboratorinius darbus ir nesudėtingus mokslinius tyrimus. Aptariama aerodinaminio vamzdžio reikšmė studentams, Lietuvos ūkiui ir aplinkosaugai. Taip pat pateikiama, kokius bandymus su aerodinaminiu vamzdžiu bus galima atlikti Pastatų energetikos katedroje. Apžvelgti laboratorijos įrangos gamintojų – Aerolab, G.u.n.t, Armfield, Stirolab, GDJ Inc mokomieji aerodinaminiai vamzdžiai, projektavimo rekomendacijos. Pastatų energetikos katedrai suprojektuotas aerodinaminis vamzdis, papildomai pridėti triukšmo slopintuvai prieš ir už ventiliatoriaus. Taip pat atlikta kompiuterinių programų, kuriomis naudojantis galima atlikti oro srautų moduliaciją, analizė, ir pasirinkus tinkamiausią programą atlikta Pastatų energetikos katedros aerodinaminio vamzdžio darbinės kameros moduliacija. Šio baigiamojo darbo rezultatas – pagamintas ir surinktas mokomasis aerodinaminis vamzdis, kuris bus naudojamas laboratoriniams darbams ir tyrimams atlikti. Darbą sudaro 11 dalys: įvadas, 11 skyrių dėstomoji dalis, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 65 p. teksto be priedų, 39 iliustr., 9 lent., 30 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo grafikai ir priedai. Masters‘ thesis deals with an educational wind tunnel which is to be used to carry out laboratory works and simple research. It disscuses the importance of wind tunnel for students, Lithuanian economy and environment protection. It also presented tests those can be made with wind tunnel in the department of buildings’ energetics. The educational wind tunnels, design recommendations of the laboratory equipment manufacturer – Aerolab, G.u.n.t, Armfield, Stirolab, GDJ Inc were overviewed. Wind tunnel for department of buildings’ energetics was designed, in addition silencers before and behind the fan were added. There are also made an analysis of computer programs, which enable air flow modulation, and selecting the best program the wind tunnel working chamber modulation of the department of buildings’ energetics was performed. The result of the thesis – produced and assembled educational wind tunnel, which will be used for laboratory work and research. The work consists of eleven parts: introduction, describtion, conclusions, references. Work size – 65 pages without appendixes, 39 figures, 9 tables, 30 references. Appendixes.

Daugiabučių modernizavimo problema nagrinėjama, remiantis Europos Komisijos išleista "Energijos vartojimo efektyvumo pastatuose" direktyva. Darbe atkreipiamas dėmesys į mažų daugiabučių, kurie gyvenamųjų pastatų modernizavimo procese sudaro mažumą, sektorių. Darbe siekiama įvertinti tipinio mažo daugiabučio renovacijos galimybę iki beveik nulinės energijos pastato koncepcijos rodiklių, kuri buvo pateikta kaip reikalavimas visiems ES naujai statomiems pastatams nuo 2020 m. (viešosios paskirties - nuo 2018 m.) Tyrimo metu buvo atlikti eksperimentiniai elementų šiluminių savybių matavimai, kurie vėliau panaudoti pastato energijos balanso skaičiavimams bei energinio modelio sudarymui. Pritaikant dažniausiai naudojamas energijos taupymo priemones, modeliuojami keli mažai energijos vartojančio pastato variantai. Naudojantis programine įranga, sumodeliuotas galimas energijos tiekimas pastatui iš atsinaujinančių energijos šaltinių, siekiant užtikrinti kuo didesnę AEŠ dalį pastato energijos balanse. Atlikti ekonominiai modernizavimo variantų vertinimai. Pagal pasirinktą kriterijų pateiktas labiausiai šalies mastu tinkantis, atsižvelgiant į Lietuvos daugiabučių namų rinką, ekonominius bei energetinius rodiklius, daugiabučio energinis modelis. The issue of multi-residential building refurbishing is being analyzed reffering to the "Energy performance of building directive", introduces by European Commission. This paper puts attention to the share of buildings that takes the minority by participating in residential building renovation program. Research is made to assess the case study of refurbishing a small scale residential building achieving a performance of nearly zero energy building. In the directive it is stated, that from year 2020 all newly built buildings will have to be nearly zero energy. All new public buildings must have this energy performance from the year 2018. During the research, experimental measurements of thermal characteristics of thermal envelope elements were made. These results were used to stimulate the yearly energy balance and create energy model of the building. With the use of most common renewable energy techniques and energy saving measures, several energy models were analyzed. With the use of sophisticated computer software, possible energy supply schemes with high share of RES were introduced. Energy supply solutions were analyzed on an economic basis. Referring on set criterions, most suitable solution of energy supply scenario is offered, considering the real estate market, economic and energetic indexes of Lithuania.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas mažaenergis administracinis pastatas ir AEI panaudojimo jame galimybės Lietuvos meteorologinėmis sąlygomis. Naudojant modeliavimo priemonę TRNSYS sukuriami mažaenerginio administracinio pastato bei AEI sistemų skaičiavimo – valdymo modeliai: saulės kolektoriai, foto elementai, vėjo jėgainės, šilumos siurbliai, imantys šilumą iš grunto bei oro. Atlikus modeliavimą gauti pastato energijos suvartojimai šildymui (54 kWh/m2), vėsinimui (20 kWh/m2) bei elektros (48 kWh/m2). Metiniame pastato energijos balanse, energija pagaminta iš AEI gali padengti 56,6% reikalingos šiluminės energijos, 102,9 % energijos reikalingos vėsinimui ir 4,5 % reikalingo elektros kiekio. Pastato energijos poreikių jautrumo analizė atliekiama 3 pastato variantams. Pastebėta, kad esant didesniam stiklinių atitvarų plotui pietinėje pastato pusėje pagamintas šilumos kiekis iš AEI gali padengti net 85 % pastatui reikalingo šilumos kiekio. Tačiau beveik du kartus išaugo energijos poreikis pastato vėsinimui. Mažiausias vėsinimo kiekis reikalingas stačiakampio ploto pastatui. Apibendrinus rezultatus, pateiktos išvados ir rekomendacijos. Darbą sudaro 5 dalys: įvadas, 5 skyriai, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 63 p. teksto be priedų, 31 iliustr., 16 lent., 27 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. Thesis examined low energy office building and possibilities of renewable energy use in it by Lithuanian meteorology conditions. Using TRNSYS simulation tool the computing-control models for low energy office building and renewable energy systems (RES) (solar collectors, photovoltaic, wind turbines and heat pumps taking the heat from the soil and air) are created. After the simulation buildings’ energy consumption for heating (54kWh/m2), cooling (20 kWh/m2) and electricity (48 kWh/m2) were obtained. The annual building energy balance: an energy produced from RES can cover 56.6 % of the necessary thermal energy, 102.9 % of the energy required for cooling and 4.5 % required for electricity generation. The buildings’ energy demand sensitivity analysis is performed for three buildings’ variants. It is observed that of a larger area of the glass envelope of the building in southern direction the amount of heat produced from RES can cover up to 85% of the building required heat. However, almost twice rises electricity demand in cooling of the building. The minimum amount of cooling is required for a rectangular area building. Summarizing the results, conclusions and recommendations are presented. The work consists of 5 parts: introduction, 5 chapters, conclusions and recommendations, references. Work size – 63 pages without appendices, 31 figures, 16 tables, 27 references. Appendices.

Šiame darbe nagrinėjamos skirstomojo tinklo 0,4- 10 kV linijų gedimų problemos, remiantis mokslinės literatūros analize ir praktinio darbo patirties apibendrinimu. Nustatomi Šiaulių regiono kiekvieno rajono elektros tinklų 0,4-10 kV linijų gedimų skaičius, atjungtų vartotojų skaičius, atjungimų trukmės ir priežastys. Apskaičiuojami Šiaulių regiono kiekvieno rajono elektros tinklo patikimumo rodikliai, daugiausiai gendančios elektros linijos parengties ir priverstinės prastovos koeficientai bei veikimo ir gedimo tikimybės per 12 mėnesių. This paper deals with the distribution network of 0.4 and 10 kV line fault problems based on the scientific literature and practical experience. The number of faults, the number of disconnections, the disconnections times and reasons of 0.4-10 kV grid lines of Šiauliai region have been investigated. Reliability indicators of electrical network of Šiauliai region have been calculated. Working and failure probabilities of the electrical network during 12 months have been calculated.

Darbe analizuojamos dažnio keitiklio į tinklą generuojamos aukštesniosios eilės harmonikos. Atlikti nagrinėjamo dažnio keitiklio tuščiosios veikos ir apkrovos bandymai, bei išmatuotos generuojamos į tinklą aukštesniosios eilės srovės harmonikos. Nustatyta netiesinių iškreipių faktoriaus priklausomybė nuo maitinimo įtampos dažnio ir apkrovos. Taip pat atliktas vieno iš tinklo taršos slopinimo įrenginių – linijinio droselio bandymas. Nustatyta, kad netiesinių iškreipių faktorius, priklausomai nuo apkrovos kito nuo 30 % iki 80 %, dirbant 50 Hz dažniu. Didinant maitinimo įtampos dažnį, netiesinių iškreipių faktorius kito nuo 43,3 % iki 79,5 %, esant nurodytąjai variklio apkrovai. Naudojant linijinį droselį, santykinis netiesinių iškreipių faktorius sumažinamas 5,8 %, dirbant 25 Hz, ir 9 %, dirbant 50 Hz maitinimo įtampos dažniu. Nustatyta, kad dažnio keitiklio į tinklą generuojamos aukštesniosios eilės srovės harmonikos gerokai viršino leistinąsias ribines vertes, atitinkamai 5-oji – 3,3 karto, 7-oji – 4,7 karto, 11-oji – 5,9 karto, 13-oji – 8,5 karto ir 15-oji – 1,8 karto. Taigi naudoti harmonikų filtrus rekomenduotina, norint užtikrinti sistemos patikimumą ir ilgesnį eksploatacijos laiką, taip pat filtrų pagalba galima apsaugoti tinklo iškraipymams jautrią įrangą. The work analyses the higher order harmonics into power system generated by the frequency inverter. Perform issue frequency inverter non load and load test and established generates into network higher order harmonics. Established total harmonic distortion dependence of the mains frequency ant the load. Also was made research of one network pollution reduction equipment – line choke. It was found that harmonic distortion, depending on the load was varied from 30 % to 80 %, at 50 Hz operating frequency. Increasing mains voltage frequency, harmonic ranged changed from 43,3 % to 79,5 %, at full asynchronous motor load. Using line choke total demand distortion is reduced from 5,8 % at 25 Hz, to 9 % at 50 Hz mains frequency. Established that frequency inverter pollution of higher current harmonics significatly higher than allowable, accordingly, the 5 th – 3,3 time, the 7 th – 4,7 times, the 11 th – 5,9 times and the 15 th – 1,8 times. Thus, the use of harmonic filter ir recomended to ensure system reliability and longer service life, as well filter heps to protect for current distortion sensitive equipment.

Šio darbo tikslas - ištirti pastovių elektros energijos poreikių tenkinimo galimybes naudojant kompleksiškai saulės ir vėjo energijos konversijos į elektros energijos sistemas. Darbe nustatyta pagrindiniai kompleksinės, saulės – vėjo, jėgainės parametrai, remiantis daugiamečiais ir 2009 metų saulės ir vėjo parametrų stebėjimo duomenimis. Tyrimų metu nustatyta, kompleksinės saulės – vėjo jėgainės optimalios kompleksinio naudojimo galimybės. Analizuojant daugiamečius meteorologinius duomenis nustatyta, kad 1 kWh/dieną elektros energijos poreikius galima patenkinti naudojant kompleksinę saulės ir vėjo energijos sistema. Kompleksinėje sistemoje būtina naudoti 1,35 m2 vėjaračio darbinį plotą ir 0,98 m2 ploto fotoelektrinį modulį. The aim - to investigate steady electricity needs, using an integrated solar and wind energy conversion to electric power systems. The work of the basic hybrid solar - wind power settings on the basis of perennial and 2009 year solar wind parameters monitoring data. Studies have shown, the hybrid solar - wind turbine optimum use of complex options. The analysis of multi-meteorological data showed that 1 kWh / day energy needs can be met using an integrated solar and wind energy system. The complex system requires the use of 1.35 m2 swept area working and 0.98 m2 photovoltaic modules.

Tyrimo tikslas – ištirti medienos džiovyklos, kūrenamos biokuru, energijos sąnaudas ir energinį efektyvumą. Tyrimo uždaviniai – išanalizuoti biokuro katilinės technologinį procesą, nustatyti biokuro charakteristikas ir biokuro poreikius medienos džiovinimui, sudaryti džiovinamos medienos elektros ir šiluminės energijos sąnaudų skaičiavimo metodiką. Eksperimentinio tyrimo metu nustatytas biokuro (pjuvenų) šilumingumas (9,3 MJ/kg) ir jo drėgnis (47,0 %). Nustatytos katilinės elektros įrenginių ir medienos džiovyklos suminės energijos sąnaudos, kurios siekia 686 MJ/m3 išdžiūvusios medienos. The aim – to investigate wood drying, burning biofuels, energy consumption and energy efficiency. Objectives of the study – to analyse the biofuel boiler process that determine the characteristics of biofuels and biofuel needs of timber drying, consist of dried wood of electrical and thermal energy cost calculation methodology. Results of experimental investigation shows that calorific value of biofuel (saw dust) is 9,3 MJ/kg and humidity – 47,0 %. The total energy consumption of electrical installations and wood drying machine has been determined, which shows the total energy input of 686 MJ/m3 dried wood.

Disertacijoje nagrinėjamos procesų integracijos metodo taikymo galimybės sprendžiant efektyvaus energijos vartojimo pastatų inžinerinėse sistemose problemas. Tarp pastato inžinerinių sistemų darbe išskiriamos ženkliau energiją naudojančios, mikroklimatą pastatuose formuojančios sistemos. Klasikiniai tyrimo metodai, skirti šilumos mainams šilumokaičiuose, kurie atlieka šilumos perdavimo funkciją, nagrinėti pateikia gana ribotus sprendinius, kaip efektyviai naudoti energiją juose. Pagrindinis disertacijos tikslas – įvertinti procesų integravimo metodo taikymo galimybes viešųjų pastatų inžinerinių sistemų termodinaminiam efektyvumui nustatyti ir gerinti. Disertacijoje taip pat siekiama derinti procesų integracijos galimybes inžinerinėse sistemose siekiant minimizuoti eksergijos srautus jose. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: probleminių, energinio efektyvumo požiūriu, pastato inžinerinių sistemų, įrenginių ir procesų jose nustatymas, vėdinimo sistemų projektinių sprendimų ypatybių nustatymas, algoritmo, skirto procesų eksergijos sąnaudoms mažinti pastato inžinerinėse sistemose sudarymas derinant termodinaminės ir Pinch analizės metodus. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas... [toliau žr. visą tekstą] The dissertation investigates the issues of efficient energy use in building engineering systems possibilities by applying processes integration. Indoor climate formation systems are indicated as signally energy use building engineering systems. Traditional methods for evaluation of heat transfer in heat exchangers tender limited solutions for efficiency use of energy in them. The main object of dissertation is to evaluate processes integration method application possibilities for determination and improving of public buildings engineering systems. The dissertation also focuses on combine the possibilities of processes integration in building engineering systems with minimizing exergy streams in the systems. The paper approaches a few major tasks: determination of problematic building engineering systems, equipment and processes by viewpoint of energy efficiency, analysis of ventilation design solutions, creation of algorithm for exergy input minimizing in building engineering systems processes by combination of thermodynamical and Pinch analysis methods. The dissertation consists of four parts including Introduction, 4 chapters, Conclusions and References. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of results examined in the paper and defended statements. The introduction ends in presenting the... [to full text]

Šiame darba nagrinėjamos gyvenamųjų namų elektros apkrovos, elektros energijos suvartojimas. Pateikiami elektros apkrovų grafikai. Nagrinėjama kaip projektinė skaičiuojamoji galia keičiasi 47 metų laikotarpyje. Siūlomi būdai kaip nustatyti buto, namo skaičiuojamąsias apkrovas. Tiriama kiek realios namo skaičiuojamosios apkrovos skiriasi nuo projektinių. This thesis addresses the residential electric load power consumption. Schedule of electrical loads. The present computational power of design changes 47-year period. Suggest ways to identify flat house computational loads. Investigated as far as the actual building computational load is different from the design.

Šiame darbe nagrinėjamas vėjo elektrinių sukeliamas įtampos mirgėjimo reiškinys, įvardijamos jo atsiradimo priežastys. Aptariama vėjo elektrinių sukelta įtaka tinklo įtampos kokybei. Taip pat nustatomas įtampos mirgėjimo poveikis elektriniams įrenginiams, žmogaus sveikatai ir aplinkai. Darbe pateikiama įtampos mirgėjimo skaičiavimo metodika vėjo elektrinės prijungimo taške. Tiriamosios dalies skaičiavimai atlikti pasirinkus Pakruojo rajone esantį 6 MW vėjo elektrinių parką. Magistro baigiamajame darbe paskaičiuotas staigusis įtampos pokytis vėjo elektrinės prijungimo taške, nuolatinis įtampos mirgėjimas, perjungimų ties pradiniu vėjo greičiu sukeltas įtampos mirgėjimas ir perjungimų ties vardiniu vėjo greičiu sukeltas įtampos mirgėjimas. Skaičiavimai atlikti vėjo elektrinių parkui, prijungtam prie 10 ir 35 kV elektros tinklo. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados apie tyrimo rezultatus. In master‘s thesis analyzed wind – voltage flicker caused by the phenomenon and its causes. In the work discussed the impact of wind power operating for power voltage quality. Also determined an effect of voltage flicker for electrical equipment, humans health and enviroment. The work presents the methodology for calculating the voltage flicker of wind power at the connection point to power grid. Practical calculations of master's thesis have been made in the Pakruojis 6 MW wind power park. In the master‘s thesis calculated voltage change causes the wind power connection point of the constant voltagre flicker, switching at an initial speed of the wind-induces voltage flicker and switching at the rated speed of the wind-induced voltage flicker. The calculation was made in the wind park, connected to 10 and 35 kV power network. The end of work contains conclusions of the investigation results.

Tiriamojo darbo tema yra ypač aktuali, todėl, kad ateityje bus susiduriama su elektros energijos stygiumi ir dideliu kainų šuoliu. Šiuo metu pasaulyje beveik visų tipų energijos kainos kyla dėl žaliavos stygiaus. Energijos taupymu reikia susirūpinti jau šendien, todėl manau, kad saulės energija yra puiki alternatyva kitoms energijos rūšims. Saulė yra atsinaujinantis energijos šaltinis kuris neteršia aplinkos, be to saulės energija gali sutaupyti nemažai lėšų gyvenamųjų namų savininkams. Šio darbo metu buvo ištirtos Lietuvos galimybės plėtoti saulės energijos technologijas, bei panaudojimo galimybes. Darbo metu buvo aprašyta atsinaujinančioji saulės energija, ištirti Lietuvos saulės energijos ištekliai ir nustatytos tinkamiausios vietos saulės energijos panaudojimui. Darbo metu buvo tiriami saulės kolektoriai ir saulės fotoelementai, jų veikimo principai, savybės ir panaudojimo galimybės. Be to buvo lyginami tarpusavyje kelių tipų saulės fotoelemenatai, vertinamos fotoelementų atsipirkimo galimybės. Investigative work is important, therefore, that the future will be faced with power shortages and significant price increases. Currently, almost all types of world energy prices caused raw material shortages. Energy savings should be cause for concern today already, so I think that solar energy is a great alternative to other types of energy. The sun is a renewable energy source which does not pollute the environment, as well as solar energy can save you considerable amount of money to owners of residential houses. This work has explored the possibility of Lithuania to develop solar energy technologies, and usability. This work was described in the renewable solar energy have been examined in Lithuania solar energy resources, and determine the most appropriate local use of solar energy development. Work was to investigate photocells and solar panels, its operating principles, features, usability. Also, a comparison between several types of photocells and assessed the possibility of payback.

Darbe projektuojama geoterminė jėgainė, kuri tiekia šiluminę energiją pastatų grupei. Darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados ir rekomendacijos bei literatūros sąrašas. Įvade pateikta nagrinėjamos temos problema, aktualumas, darbo tikslai ir uždaviniai bei praktinė darbo vertė. Pirmajame skyriuje pateikiami projektiniai duomenys pastatų grupei Tauragės miesto pavyzdžiu, aprašomi geoterminės energijos tipai bei jos panaudojimas pasaulyje ir Lietuvoje. Antrajame skyriuje analizuojamas Lietuvos geoterminis laukas bei parenkama projektuojamos geoterminės stoties vieta. Analizuojamos UAB „Geoterma“ iškilusios problemos ir nustatomos jų priežastys. Trečiajame skyriuje atliekamas metinio šilumos poreikio modeliavimas bei trijų energijos šaltinių techninis vertinimas kompiuterine programa EnergyPRO. Ketvirtajame skyriuje energijos šaltiniai vertinami ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu, taip pat atliekama jautrumo analizė bei aprašomos prielaidos, naudotos darbe. Išanalizavus pastatų grupės energijos poreikius, atlikus techninius energijos šaltinių vertinimus ir reikalingus skaičiavimus šilumos gamybos galimybėms įvertinti, teikiamos išvados ir rekomendacijos. Pridedama: trijų energijos šaltinių schemos. Darbo apimtis – 65 p. be priedų, 35 pav., 15 lent., 19 literatūros šaltinių. There is designed geothermal power plant that supplies thermal energy group of buildings in this paper. The work consists of four chapters, conclusions, recommendations and references. The introduction is about the problem of the topic, the relevance, the work goals, objectives and the practical value of the work. The first chapter provides design details of buildings group using Taurage's city example, describes the types of geothermal energy and its use in the world and in Lithuania. The second chapter analyzes the Lithuanian geothermal area, also the place for designed geothermal station is selected. Analyze the problems encountered in Geoterma company and identify their causes. There is modeling an annual heat demand and performed the three technical evaluation of energy sources with a computer program EnergyPRO. There is assessed the economic sources from energy and environmental point of view in the fourth chapter. As well sensitivity analysis is produced and description of the assumptions used in the workplace. After the analysis of the building group's energy needs and performed technical evaluations and calculations of energy sources necessary to evaluate the heat generation ability, findings and recommendations are provided. Enclosure: energy sources schemes. Working volume - 65 pages without additives, 35 pic., 15 tables, 19 references.

Darbe apžvelgtos užsienio valstybių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemų darbo režimai ir pagrindiniai parametrai. Išskirtinai atsižvelgta į CŠT sitemas, kuriose yra kogeneracinės jėgainės su šilumos akumuliavimo talpomis. Darbe pateikiami pavyzdžiai, kokios gali būti ir kaip pritaikomos šilumos akumuliavimo talpos. Tokių sistemų pagrindiniai privalumai yra tai, jog naudojantis ŠAT sistema galima subalansuoti CŠT sistemose esančių įrenginių darbo režimus, taip pat esant kogeneracinėms jėgainėms galima pereinant nuo šilumos vartojimo grafiko jų darbą adaptuoti prie elektros vartojimo grafiko. Darbe analizuojamas Mažeikių miesto šilumos tiekimo sistemos darbas esant kogeneracinėms jėgainėms su šilumos akumuliacijos talpomis. Modeliuoti galimi įrenginių darbo režimai dviem prioritetais: pastoviosios galios ir maksimaliosios pikinės elektros energijos gamybos. Gauta, kad efektyvus šilumos akumuliacijos kiekis turėtų būti 200 MWh tai – atitiktų 4 tūkst. m3 talpą dirbant Mažeikių ŠT darbo parametrais. Nustatyta, kad valandinis ŠAT sistemos prijungimo vamzdžių pralaidumas turi būti 17 MW. Ekonominėje dalyje vertinamas ŠAT sistemos pelningumas. ŠAT sistemos pelningumas dirbant pastovios galios režimu yra neigiamas, taigi projektas būtų ekonomiškai nenaudingas, tačiau ŠAT sistemą naudojant pikinės elektros gamybai pelningumas svyruotų nuo -0,5 mln. Lt iki 0,9 mln. Lt, priklausomai nuo to, kaip susiformuos pikinės elektros rinka. The thesis surveys working regimes and main parameters of centrally supplied heat (CSH) systems of foreign states. The exclusive attention is paid to CHS systems, having combined heat and power plans with heat accumulation tanks. Examples are provided in the thesis of the types of heat accumulation tanks and their application. The main advantages of such systems are that working regimes of devices in the CHS systems may be balanced with the help of HAT system, as well as that their work may be adapted from heat usage schedule to electricity usage schedule, if combined heat and power plants are used. The thesis analyzes the work of Mažeikiai town heat supply system, having combined heat and power plants with heat accumulation tanks. Possible working regimes of devices in two priorities have been modelled: fixed power and maximum peak electric power production. It has been received that the efficient quantity of heat accumulation should be 200 MWh; this would conform to 4 thousand m3 tank under Mažeikiai HS working parameters. It has been determined that the hourly capacity of pipeline of HAT system connection must be 17 MW. Economical part evaluates profitability of HAT system. HAT system’s profitability, using the fixed power for maintenance is negative; the project would be economically unprofitable; however using HAT system for production of peak electric power, profitability would fluctuate from -0.5 million LTL to 0.9 million LTL, depending on formation of peak... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama problema – dideli energijos poreikiai vėsinimui biurų pastatuose, dėl vis didėjančių mikroklimato kokybės reikalavimų, didesnių šilumos pritekėjimų į patalpas ir šilumos išsiskyrimų dėl naudojamos įrangos. Problemos sprendimui darbe suprojektuotos keturios oro kondicionavimo sistemos su skirtingais šilumnešiais: oru, vandeniu ir freonu. Atsižvelgiant į šilumnešio tipą suprojektuotos ventiliatorinių konvektorių, aktyviųjų šalčio sijų, freoninė ir orinė vėsinimo sistemos. Oro kondicionavimo sistemos analizuojamos remiantis realaus tipinio administracinio pastato pavyzdžiu. Lyginamoms sistemoms buvo atlikti hidrauliniai ir aerodinaminiai skaičiavimai, įvertintos sistemų pradinės investicijos, apskaičiuotos energijos sąnaudos ir eksploatacijos išlaidos. Ekonominio skaičiavimo metu buvo įvertintas sistemų atsipirkimo laikas ir atlikta elektros kainų jautrumo analizė. Šio tyrimo rezultatai parodo, kokia sistema iš visų darbe nagrinėtųjų sistemų yra tinkamiausia biurų pastatams, pagal efektyvų elektros energijos naudojimą ir pradines investicijas. The final master's work deals with the problem of high energy needs for cooling in office buildings, due to the growing of higher quality requirements for microclimate, higher heat gains in premises and equipment heat emissions used in. To solve the problem four different types of cooling systems with different coolants: air, water and refrigerant are designed at work. Depending on the type of coolant were designed fan coil units, active chilled beams, variable refrigerant volume system and air cooling systems. Air conditioning systems are analyzed on the basis of an example of the real typical office building. The hydraulic and aerodynamic calculations were made, initial investments, energy expenditures and operating costs were estimated for the compared systems. The pay-back time of the systems was assessed and the sensitivity analysis of electricity prices was carried out by economic calculations. The results of this investigation show, which system of all analysed systems at work is the most appropriate for office buildings, according to the efficient use of electricity and the initial investments.

Nacionaliniai teršalų limitai nustatomi keturiems teršalams – sieros dioksidui (SO2), azoto oksidams (NOx), lakiesiems organiniams junginiams (LOJ) ir amoniakui (NH3). Šių junginių emisijų iš kogeneracinių jėgainių sklaida aplinkos ore, atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui įvertinimą, yra apskaičiuojama remiantis tik kogeneracinių jėgainių gamintojų pateikiamais duomenimis. Šio darbo tikslas – ištirti biodujas deginančio kogeneratoriaus deginių emisijas. Siekiant įvertinti iš kogeneratorių išmetamų biodujų degimo produktų emisijas į aplinką, atlikti eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai. Teoriniame tyrime skaičiuojami kogeneratoriuose deginant biodujas į atmosferą išmetamų azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekiai. Eksperimentinių tyrimų metu buvo atlikti deginių NO, NOx, SO2, CO emisijų ir biodujų sudėties (CH4, H2S) matavimai. Šiame darbe yra pateikiami eksperimentinių ir teorinių tyrimų metu gautų rezultatų panašumai ir skirtumai. The national emission ceilings set for four pollutants – sulfur dioxide (SO2), nitrogen oxides (NOx), volatile organic compounds (VOC) and ammonia (NH3). Spread in the air of these compounds from cogeneration plants, when planning economic activities on the environmental assessment, it is based solely on data presented by cogeneration units producers. The aim of this work – to investigate exhaust emissions, after biogas combustion in cogeneration unit. In order to evaluate the emissions from biogas cogenerator combustion into the environment, experimental and theoretical studies are made. Theoretical study calculates emissions from biogas burning cogenerator, in the atmospheric of nitrogen oxides (NOx), carbon monoxide (CO), sulfur dioxide (SO2) and volatile organic compounds (VOC) emissions. Experimental studies were carried out measurements of exhaust emissions NOx, SO2, CO and biogas composition of CH4, H2S. In this work are the similarities and differences between experimental and theoretical researches results.

Darbo tikslas: Parengti lauko baseino vandens šildymo sistemą naudojant saulės kolektorius, siekiant prailginti jo naudojimo laiką. Nagrinėjama tema yra aktuali, kadangi bet koks saulės energijos panaudojimas žmonių tikslams energiją paverčiant šiluma yra aktyviai skatinamas, nes ši energija yra atsinaujinanti, nieko nekainuoja ir neteršia aplinkos, o panaudojimo galimybės - didelės. Atlikti įvairūs tyrimai ir skaičiavimai leidžia teigti, jog baseino panaudojimo negalima prailginti naudojant savos gamybos saulės kolektorių. Vandens temperatūrų pokyčiai esant skirtingiems gyliams yra nežymūs, kai apšvieta yra pakankama veikti saulės kolektoriui, o apšvietai esant mažai, skirtumai tarp skirtingų sluoksnių siekia net 3,7 oC, o tai yra pakankamai daug, kai baseino gylis yra 60 cm. Atlikus temperatūrų ir apšvietos tyrimus ir išanalizavus rezultatus matyti, jog daugeliu atvejų vandens temperaūros pokyčiai maketiniame baseine atitinka dienos apšvietos pokyčius. Šių tyrimų rezultatus galima pritaikyti, siekiant apskaičiuoti, kokių išmatavimų savadarbio kolektoriaus reikės, norint pašildyti pasirinktą lauko baseino vandenį. Work purpuose: to prepare the open air swimming pool heating system by using sun collectors, to extend it’s working period. The relevance of investigating theme is really big, because of any sun energy using for people purpouse transferring sun energy into heat is active promoting, because this energy is renewable, costs nothing and it’s better for the environment and the usabilitys are big. Studies let’s state, that we can’t extend the use of open air swimming pool by using home made sun collector. The changes of water temperature, when the depth is different are not big when the lighting is enough to work sun collector, and when the lighting is small, the differences between water depth reaches even 3,7oC and it’s really big, when the depth of swimming pool is just 60 cm. When all the researches are done and results are analyzed, we see, that in many cases the temperature changes of pool water corresponds lighting changes. These research results may be adapted by calculating parameters of collector, by which we want to heat the open air swimming pool.

Šiame darbe pateikta gluosninių žilvičių auginimo, ruošimo bei naudojimo analitinė apžvalga, gluosnių auginimo technikos ir technologijų energetinis vertinimas, nesubrendusių gluosnių pjaustinio ilgio teoriniai tyrimai naudojant žolinių augalų smulkintuvą. Taip pat eksperimentiškai nustatytos gluosnių fizikinės – mechaninės savybės, poveikis aplinkai deginant skirtingo pjaustinio gluosnius. Tyrimai atlikti naudojant 10 kW biokuro katilą, skirtą kūrenti energetinių augalų skiedroms, briketams, paletėms. Nustatytos kenksmingų medžiagų (CO2 , CO, NO, NOx) emisijos į aplinką deginant skirtingo tipo smulkintuvais susmulkintus gluosnius. In this work the willow cultivation, preparation and use of analytical review of willows growing energy technology and technology assessment in juvenile willow cuttings-length adaptation of the theoretical studies of herbaceous plants shredder. It is well established experimentally rushes physical - mechanical properties of the environmental impact of combustion of different willow cuttings. Investigations were carried out using a 10 kW biofuel boiler to burn energy crops for wood chips, briquettes, pallets. Down (CO2 , CO, NO, NOx) emissions into the environment by burning different types of chopped willow cutter.

Darbe atlikti trifazio asinchroninio generatoriaus, sujungto pagal nepriklausomo žadinimo ir pagal susižadinimo schemas, prie įvairių apkrovų eksperimentiniai tyrimai. Pateikti šių tyrimų bei skaičiavimų rezultatai, atlikta jų analizė. Asinchroninio generatoriaus, dirbančio pagal nepriklausomo žadinimo schemą, tyrimų rezultatai rodo, kad jo energetiniai rodikliai nedaug mažesni už nurodytuosius variklio rodiklius. Generatoriaus apvijomis tekant nurodytajai srovei In = 4,7 A, jo atiduodama į tinklą aktyvioji galia P2 = 2,6 kW yra 18,18 % didesnė už nurodytąją variklio galią Pn = 2,2 kW. Asinchroninio generatoriaus, dirbančio pagal susižadinimo schemą esant pastoviam jo sukimo greičiui (n = const) ir kondensatorių talpai (C = = const), tyrimai rodo, kad šio generatoriaus energetiniai rodikliai yra ženkliai mažesni už nurodytuosius variklio rodiklius. Didėjant generatoriaus apkrovai gana sparčiai mažėja jo fazinė įtampa. Generatoriaus didžiausia apkrovos srovė I1 = 2,68 A, kuri buvo išmatuota esant sukimo greičiui n = 2000 min-1 = const ir kondensatorių talpai C = 120 μF = const, yra 43 % mažesnė už nurodytąją variklio srovę. Todėl galima teigti, kad asinchroninis generatorius, dirbantis pagal susižadinimo schemą, nebus pilnai išnaudotas. Atlikti tyrimai rodo, kad asinchroninį generatorių, dirbantį pagal susižadinimo schemą, galima daugiau apkrauti didinant jo įtampą. Kad tai pasiekti, reikia, didinant generatoriaus apkrovą, atitinkamai didinti jo sukimo greitį arba (ir)... [toliau žr. visą tekstą] The present work presents an experimental research of a three-phase induction generator which was connected using separate excitation and self-excitation schemes under various loads. The results of the research and the calculations are provided and analyzed. The research results obtained from the separately excited induction generator show that its energetic indicators are not significantly lower than the provided motor indicators. When the rated current In = 4,7 A flows through the windings of the generator, its released active power P2 = 2,6 kW is greater than the rated motor power Pn = 2,2 kW by 18,18 %. The research on a self-excited induction generator with a constant revolution speed (n = const) and capacity of its capacitors (C = const) shows that the energetic indicators of this generator are of significantly lower values than the provided motor indicators. When the load of the generator is increased, its phase voltage decreases rather rapidly. The maximum load current I1 = 2,68 A of the generator was measured under the following conditions: the rotational speed n = 2000 min-1 = const and the capacity of the capacitors C = 120 μF = const. The results showed that it was 43 % less than the rated motor current. Therefore, it can be concluded that a self-excited induction generator will not be exploited to its full capacity. The carried out research shows that it is possible to increase the load of a self-excited induction generator by increasing its voltage. It is... [to full text]

Lietuvoje susidaro nemaži nuotekų dumblo kiekiai, kurių susidarymą sąlygoje gyventojų ir iš pramonės įmonių atitekančios nuotekos. Tinkamai paruoštas nuotekų dumblas, gali būti naudojamas kaip trąša žemės ūkyje ir kaip kuras energetikoje (tiesiogiai ar kaip žaliava biodujų gamybai). Dumblą apdoroti ir išgauti energiją galima įdiegiant bioreaktorius. Darbo tikslas: ištirti nuotekų dumblo ir maisto atliekų mišinio anaerobinio perdirbimo į biodujas galimybes ir įvertinti jų energinį potencialą. Remiantis empirinėmis formulėmis, parašyta maisto atliekų ir jų paruošimo energijos sąnaudų įvertinimo metodika. Atlikti skaičiavimai rodo, kad 6,95 MJ/t energijos sąnaudų patiriama perdirbant ir paruošiant maisto atliekas surinktas iš Kauno miesto ugdymo ir maitinimo įstaigų. Nustatyta, kad nuotekų dumblą perdirbanti biodujų jėgainė suvartoja 18,8 MJ tonai dumblo perdirbti į biodujas. Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta maisto atliekų mišinio su nuotekų dumblu sudėtis, kurios sausosios medžiagos koncentracija siekia 6,3–6,4 %. In Lithuania produced significant quantities of sewage sludge, which is affected by population and industry wastewater usage. Appropriate treatment of sewage sludge can be used as fertilizers in agriculture, energy as a fuel (either directly or as feedstock for biogas production). The sludge treatment and energy production is the introduction of bioreactors. The purpose of this work: To investigate the use of sewage sludge and food waste into a mixture of biogas from anaerobic processing capabilities and assess its energy potential. The paper is written based on empirical formulas for food preparation and waste of energy consumption assessment methods. Performed calculations indicate that 6,95 MJ/t of energy costs incurred in processing and cooking of food waste in Kaunas city and school catering. It was found that sewage sludge processing in the biogas power plant consumes 18,8 MJ/t of energy. Experimental trials of food waste mixed with sewage sludge shows that total solids amounts to 6,3–6,4 %.

Šiaudų briketais kūrenamo katilo energetiniai parametrai išnagrinėti magistrantūros baigiamajame darbe. Aptartas šiaudų, kaip kuro potencialas Lietuvoje, jų ištekliai bei panaudojimo galimybės kurui. Apžvelgtas šiaudų ruošimas kūrenimui, šiaudų kūrenimo būdai, įrenginiai, kurie gamina briketus, bei katilai kūrenami šiaudų briketais. Darbe yra pateikta šiaudų kuro sudėtis, kenksmingų medžiagų kiekiai, briketų energetinis efektyvumas ir ekonominė reikšmė. Tyrimo tikslas yra apskaičiuoti degimo proceso šiluminę galią, nustatyti katilo šiluminę galią, apskaičiuoti katilo efektyvumą esant skirtingai šiaudų briketų drėgmei bei masei. Į aplinką išmetamų kenksmingų emisijų nustatymas. Teoriškai ir eksperimentiškai ištyrus 10 kW galios katilą nustatyta, kad didžiausia katilo galia Pk prie 12 % šiaudų briketų drėgnio yra 23,17 kW, esant 14 % drėgniui, didžiausia katilo galia yra 15,99 kW, o esant 16 % drėgniui – 11,48 kW. Esant maksimaliam katilo efektyvumui, kai ηvid =77,2 %, katilo galia Pk yra 23,17 kW, o degimo proceso Pd galia padidėja iki 29,03 kW. Kai katilo naudingumo koeficientas yra maksimalus (ηvid =77,2 %), tada kuro sąnaudos siekia7 kg/h.Darbe pateikti šiaudų briketų deginimo tyrimų rezultatai. Tyrimų metu gauti ir apskaičiuoti rezultatai pateikti lentelėse, bei pavaizduoti grafiškai. In the master’s thesis energetic parameters of the boiler heated by straw briquettes were analyzed. The potential of straw as a fuel in Lithuania, its resources and usage for fuel were discussed. The review of preparation of straw for heating, ways of heating with straw, equipment that makes briquettes and boilers heated by straw briquettes was performed. The paper presents the composition of straw fuel, the amounts of harmful materials, energetic efficiency of briquettes and economic significance. The aim of the research is to calculate the thermal power of the burning process, to define the thermal power of the boiler, to calculate the efficiency of the boiler at different humidity and mass of straw briquettes, to define the harmful emissions that affect the environment. Having analyzed theoretically and experimentally the boiler of 10 kW power, it was defined that the highest power Pk achieved at 12 % straw briquette humidity is 23,17 kW, when the humidity is 14 % , the highest power of the boiler is 15,99 kW, whereas at the 16 % humidity it is 11,48 kW. At the maximum power of the boiler, when ηvid =77,2 %, the power of the boiler Pk is 23,17 kW, the power of the burning process Pd reaches 29,03 kW. When the efficiency coefficient of the boiler is ultimate (ηvid = 55,3 %), the input of fuel reaches 7 kg/h. The paper presents the results of the research on burning straw briquettes. According to the results, different parameters mentioned in the research aims were... [to full text]

The dissertation investigates the issues of efficient energy use in building engineering systems possibilities by applying processes integration. Indoor climate formation systems are indicated as signally energy use building engineering systems. Traditional methods for evaluation of heat transfer in heat exchangers tender limited solutions for efficiency use of energy in them. The main object of dissertation is to evaluate processes integration method application possibilities for determination and improving of public buildings engineering systems. The dissertation also focuses on combine the possibilities of processes integration in building engineering systems with minimizing exergy streams in the systems. The paper approaches a few major tasks: determination of problematic building engineering systems, equipment and processes by viewpoint of energy efficiency, analysis of ventilation design solutions, creation of algorithm for exergy input minimizing in building engineering systems processes by combination of thermodynamical and Pinch analysis methods. The dissertation consists of four parts including Introduction, 4 chapters, Conclusions and References. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of results examined in the paper and defended statements. The introduction ends in presenting the... [to full text] Disertacijoje nagrinėjamos procesų integracijos metodo taikymo galimybės sprendžiant efektyvaus energijos vartojimo pastatų inžinerinėse sistemose problemas. Tarp pastato inžinerinių sistemų darbe išskiriamos ženkliau energiją naudojančios, mikroklimatą pastatuose formuojančios sistemos. Klasikiniai tyrimo metodai, skirti šilumos mainams šilumokaičiuose, kurie atlieka šilumos perdavimo funkciją, nagrinėti pateikia gana ribotus sprendinius, kaip efektyviai naudoti energiją juose. Pagrindinis disertacijos tikslas – įvertinti procesų integravimo metodo taikymo galimybes viešųjų pastatų inžinerinių sistemų termodinaminiam efektyvumui nustatyti ir gerinti. Disertacijoje taip pat siekiama derinti procesų integracijos galimybes inžinerinėse sistemose siekiant minimizuoti eksergijos srautus jose. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: probleminių, energinio efektyvumo požiūriu, pastato inžinerinių sistemų, įrenginių ir procesų jose nustatymas, vėdinimo sistemų projektinių sprendimų ypatybių nustatymas, algoritmo, skirto procesų eksergijos sąnaudoms mažinti pastato inžinerinėse sistemose sudarymas derinant termodinaminės ir Pinch analizės metodus. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas... [toliau žr. visą tekstą]

Applying building energy simulations, the dissertation investigates the issu-es of energy efficiency of public buildings. The main object of research – influence of the glazing of the public building on its energy demand. Next to its main function to ensure daylighting, glazing must to be energy efficient. So these requirements conflict. The aim of this dissertation is to perform the complex analysis of the influence of glazing characteristics on the building‘s microclimate and lighting systems energy demand, taking into account DL demand. Also define, what glazing characteristics in Lithuanian and similar climate countries, are able to decrease buildings energy demand to the level of the low energy building. The paper approaches two major tasks. Task 1 is performance of the detailed analysis of influence of glazing on energy demand of the public building. Task 2 is determination of the efficient glazing characteristics of the energy efficient building. The dissertation consists of Introduction, 4 chapters, Conclusions, references and list of published works of the author on the topic of dissertation. The introduction reveals the investigated problem, importance of the thesis and the object of research and describes the purpose and tasks of the paper, research methodology, scientific novelty, the practical significance of results examined in the paper and defended statements. The introduction ends in presenting the author’s publications on the subject of the defended... [to full text] Disertacijoje, taikant dinaminį pastatų energijos poreikių modeliavimą, nag-rinėjamos viešosios paskirties pastatų energinio efektyvumo problemos. Pagrin-dinis tyrimo objektas yra viešosios paskirties pastato fasado įstiklinimo įtaka energijos poreikiams. Greta savo pagrindinės funkcijos – pakankamo natūralaus apšvietimo užtikrinimo, fasado įstiklinimas privalo būti energiškai efektyvus. Tai prieštaringi reikalavimai. Pagrindinis disertacijos tikslas – įvertinant natūralaus apšvietimo poreikį, kompleksiškai išanalizuoti viešosios paskirties pastato įstiklinimo charakteristi-kų įtaką pastato mikroklimato ir apšvietimo sistemų energijos poreikiams bei nustatyti, kokioms pastato įstiklinimo charakteristikoms esant, Lietuvoje bei pa-našaus klimato šalyse pastato energijos poreikius galima būtų sumažinti iki ma-žai energijos vartojančio pastato lygio. Darbe sprendžiami du pagrindiniai užda-viniai: pirmasis – atliekama įstiklinimo įtakos kondicionuojamo pastato energijos poreikiams analizė; antrasis – nustatomos efektyvios energiškai efek-tyvaus pastato įstiklinimo charakteristikos. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, apra-šomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai, pristatomos... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe nagrinėjamas Radviliškio rajono 10 kV skirstomasis tinklas. 2009 m. duomenimis 10 kV elektros oro linijų ilgis buvo 988,62 km ir kabelinių elektros linijų 115,6 km. Visos elektros oro linijos yra statytos su gelžbetoninėmis atramomis. Linijų tankis 0,68 km/km2. Dėl elektros tiekimo nutraukimų vartotojai patiria materialinę žalą. Kadangi visos linijos buvo statytos tuomet kai Lietuva buvo TSRS sudėtyje. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pasikeitė reikalavimai skirstomajam tinklui. Apskaičiuosime kai kuriuos esamo tinklo parametrus ir pabandysime palyginti su normatyviniais. Šiame darbe pateikiame išvadas apie nagrinėjamo elektros tinklo patikimumą. Ar tinklą galima toliau eksploatuoti. Iš gautų rezultatų bus galima spręsti kokiais būdais galima pagerinti tinklo būklę. In this final paper the 10 kV distributive networks in Radviliskis district has been analysed. According to the data of 2009, the length of 10 kV air route of electricity was 988,62 km and the length of cable route of electricity was 115,6 km. All the air route of electricity has been built using ferroconcrete supports. The density of routes is 0,68 km/ km2. The consumers of electricity experience material harm due to abortion of distribution of electricity. The requirements for distributive networks have been changed when Lithuania joined EU, because all the electricity routes have been built when Lithuania was part of the Soviet Union. We will try to evaluate some parameters of present network and to compare with normative. In this paper the conclusions about the reliability and further maintenance of electricity network has been formulated. Agreeably with results received, solutions for current network improvement have been given.

Baigiamajame magistro darbe buvo išanalizuota didelių įstiklintų atitvarų plotų įtaka šildymo ir vėsinimo energijos sąnaudoms. Atlikta stiklo paketų, jų terminių savybių bei pasyvių energijos taupymo priemonių taikymo apžvalga. Konkretiems objektams pasirinkti penki energijos poreikių analizės variantai. Nustatyta, kaip energijos poreikius įtakoja didžiausio įstiklinto pastato fasado orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, skirtingos stiklo paketų optinės ir šiluminės savybės bei pasyvių energiją taupančių priemonių naudojimas. Išnagrinėta apie septyniasdešimt skaičiavimo variantų. Palyginti skirtingų vėsinimo poreikių skaičiavimo metodikų rezultatai. Atlikta 2009 – 2010 m. šildymo sezono vidutinių išorės oro temperatūrų analizė. Natūrinėmis sąlygomis nustatytas patalpų oro temperatūros ir santykinio drėgnumo kitimas ir palyginta su reglamentuojamomis vertėmis. Nagrinėjamajame objekte atlikta skaičiuojamųjų ir faktinių šilumos suvartojimų, perskaičiuotų į norminius dydžius, palyginamoji analizė. The Master's degree paper analyses the influence of large glazed areas of heating and cooling energy costs. Carried out the review of glazing, their thermal properties and the passive energy saving measures. The analysis of five options for energy needs of certain objects has been done. Established the affect to energy needs of the largest glazed façade orientation of the world's countries, different glazing optical and thermal properties and passive energy-saving tools. Examined about seventy calculation options. The results of different methods of calculating the cooling needs have been compared. Carried out the average outside air temperature analysis in 2009 - 2010 heating season. At subsistence conditions the indoor air temperature and relative humidity has been identified, and compared with the governing values. The comparative analysis in considered object of estimated and actual consumption of heat, expressed in the normative values, has been done.

Darbe nagrinėjama visuomeninio pastato vėsinimo sistema. Pastatas, kurio naudingas plotas 7900 m2, yra Vilniaus mieste, jo vėsinimo sistemoje yra 268 ventiliatoriniai konvektoriai. Pasirinkti trys šių įrenginių hidraulinio aprišimo variantai: pastoviojo srauto sistema, kintamojo srauto sistema su rankiniais balansavimo ventiliais ir kintamojo srauto sistema su automatiniais balansavimo ir valdymo ventiliais. Lyginamos pradinės sistemų investicijos ir montavimo bei eksploatacijos išlaidos. An issue is a cooling systems analysis in a public building. Public building is situated in Vilnius city, area of 7900 m2, installed 268 fan coils. The comparison is made modelling between constant flow, variable flow with manual balancing, and variable flow systems with automatic balancing control valves. Analysis is done for initial investment (installation costs) and operating costs.

Šio darbo tyrimo tikslas – ištirti elektros energijos apskaitos prietaisų, indukcinių ir elektroninių, charakteristikas. Buvo atlikta informacijos šaltinių analizė apie indukcinių ir elektroninių elektros energijos skaitiklių ir srovės matavimo transformatorių parametrus, apsprendžiančius jų charakteristikas. Remiantis informacijos šaltinių apibendrinimu suformuota hipotezė: ne visos elektroninių elektros energijos prietaisų charakteristikos geresnės už indukcinių elektros energijos apskaitos prietaisų charakteristikas. Suformuoti tyrimo uždaviniai: ištirti elektroninių ir indukcinių elektros energijos prietaisų paklaidų priklausomybes nuo apkrovos srovės, galios koeficiento, eksploatacijos laiko, pasvyros kampo ir srovės matavimo transformatorių srovinės paklaidas. Padarytos išvados, nurodomas naudotos literatūros sąrašas. The aim of this paper is to investigate the electricity metering devices, i.e. inductive and electronic, characteristics. It was made the analysis of the sources about the inductive and electricity meters and current transformers for measuring the parameters that define their characteristics. According to sources of information was formed the hypothesis: not all electronic power devices characteristics are better than inductive energy metering devices characteristics. The study objectives are to investigate experimentally the electronic and inductive power devices values of the load current, power factor, operating time, against an adverse list angle and current measuring transformer errors stream. Findings are discussed; the list of references is presented.