Search

Copyright of Filosofija, Sociologija is the property of Lithuanian Academy of Sciences Publishers and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Social Education / Socialinis Ugdymas is the property of Vytautas Magnus University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Filosofija, Sociologija is the property of Lithuanian Academy of Sciences Publishers and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Menotyra is the property of Lithuanian Academy of Sciences Publishers and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Straipsnyje aptariama Amerikos lietuvių sociologo Vytauto Kavolio postmodernizmo koncepcija. Jame gilinamasi į šios koncepcijos teorines ištakas, prielaidas ir vietą platesniuose debatuose dėl postmodernizmo. Atsižvelgiant į tai, kad postmodernizmo koncepciją lietuvių išeivių sociologas formuluoja savo modernizacijos teorijos kontekste, pirmosios ištakų ieškoma svarstant klausimą apie antrosios kilmę. Teigiama, jog modernizacijos teoriją, o kartu ir postmodernizmo koncepciją, mokslininkas plėtoja kritiškai reaguodamas į amerikiečių sociologo Alexo Inkeleso modernizacijos teoriją. Svarstant apie Kavolio vietą XX a. antrojoje pusėje Vakarų moksle vykusių diskusijų kontekste, įrodinėjama, kad originaliausias mokslininko indėlis – ciklinė postmodernizmo samprata. Straipsnyje taip pat aptariami Kavolio pateikti postmodernizmo vietos modernizacijos procese apibrėžimai.

Copyright of Sociologija: Mintis ir Veiksmas is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Straipsnyje pristatomas iki šiol beveik netyrinėtas Antano Kazakausko XX a. 7–8 deš. apipavidalintų knygų dizainas. Šį tyrimą inspiravo pažintis su pačiu autoriumi ir galimybė susipažinti su asmenine jo apipavidalintų knygų rūbų – aplankų ir viršelių – kolekcija, taip pat su jo namų biblioteka, sovietmečiu prenumeruotais užsienio žurnalais ir specializuoto pobūdžio leidiniais1. Analizei pasitelkti 7–8 deš. šaltiniai ir grafinio dizaino pavyzdžiai, interviu metu išsakytos autoriaus mintys2. Tyrimo metu buvo analizuojami Kazakausko kūrybos proceso ypatumai, atsekant koliažų kūrimo principus, citavimo ir apropriacijų atvejus, tipografinius eksperimentus, siekiant juos vertinti kontekstualiai, remiantis Lietuvos ir užsienio tyrėjų įžvalgomis. Kazakauskas pristatomas kaip pirmasis diplomuotas grafinis dizaineris, todėl vartojami dizaino laukui artimi terminai ir prieiga, atkreipianti dėmesį į novatoriškus knygų konstravimo sprendimus. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Socialiniai Tyrimai is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Menotyra is the property of Lithuanian Academy of Sciences Publishers and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

The never-ending contemporaneity of William Shakespeare's Macbeth is established by the experimental adaptations of the play that have transcended time and space. The filmic adaptations, in particular, have recontextualized the original dramatic text in several innovative ways. This paper sets out to analyse from certain postmodern angles the creative and innovative adaptation of a classic literary text from a Scottish setting to two completely different Indian settings (geographically, culturally and politically) and also from 16th century Scotland, United Kingdom to two different time periods in India - Maqbool (director Vishal Bhardwaj, 2003) being a reimagination of Macbeth set in the 21st century underworld of Mumbai, India and Veeram (director Jayaraj, 2016) being an attempt to link the play with 13th century Kerala, India. The transmutations occur at multiple levels and this lends new interpretations to the text in two entirely different temporal and spatial contexts, though both of these adaptations are Indian. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

This paper expands on the art historical context of Elona Lubytė’s project Quiet Modernism (1997)—which is now widely acknowledged as a certain point of reference in soviet art studies and art distribution—with the aim to introduce other concepts relevant to Lithuanian art history. Here the modernisation of art that began during the decade of the Khrushchev Thaw is discursively separated from other modernisms or, rather, (post)modernisms that are currently being invented as a result of using the (Jacques Ranciére’s) aesthetic regime to interpret the late soviet art. When researching the art of the past, particularly that of the periods of political oppression, it is crucial to distinguish between the productive and reproductive approaches, as well as to differentiate between the perspectives of creator and perceiver. Art production and historical distribution are deeply rooted in the milieus of each period, therefore we should also consider not only the art shows in remote areas and other nuances of ‘quiet modernism’, but also the clamorous modernisation of the official art. In other words, it is not only about the resistance against the sovietisation of art, but also about the very project of sovietisation as such. Viewed from our current perspective and linked with the discursive contexts that are relevant to the interpreters themselves, the soviet artworks become freed from the historical clutches of a particular epoch and enter a more universal discourse. The year 1997 was a particularly favourable time to invent some of those possible ‘local’ modernisms. The end of the 20th century saw a renewal of the debates on the heritage of the Western modern art. This project is still pertinent in the context of the multiple, extended, repeating, and recurring global modernities. The fact that, in the field of Lithuanian art, artists are showing their interest in modernist heritage, proves that the currently ongoing process of ‘reloading’ the modernism is very much alive. The paper also gives an overview of this new stage of modernist development in Lithuania. Some of the works by middle-aged artists are just as attributable to the new modernism as those by the young generation. With their serene and constructive attitudes, the former are displaying purity of forms (but not that of media) that they clarify, reactivate, reference, and reflect on. The paper concludes with the question: why the 20th century Lithuanian modernism is still excluded from the global history of the ‘reloaded’ modernism, and why is it not featured at the representative art ‘centres’? This might be due to the fact that Lithuania still lacks a clearly articulated visual narrative of its own modernism. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Postmodernism, as a hegemon, has determined the cultural coordinates of audiovisual products in the last decades. Since 2008, some shows have creatively questioned its main principles, such as superficiality, cynicism-bordering irony and the lack of alternative to all this (Francis Fukuyama's end of history). BoJack Horseman (executive producers Raphael Bob-Waksberg, Noel Bright, Steven A. Cohen, Blair Fetter, Jane Wiseman, Will Arnett, Aaron Paul and Andy Weill, 2014-2019), the Netflix series, follows the struggles in the life of the eponymous character, star of the 1990s sitcom Horsin' Around, and his exhaustion from the vacuity of life in Hollywood, United States. Surrounded by his peculiar entourage, viewers witness all sorts of unimportant nonsense and risible statements to ultimately engage in the story and meet old characters under a new light. After many seasons, our understanding of them changes and we are forced to revaluate our consideration of them, engaging sympathetically and leaving behind an individualist detachment some authors, like David Foster Wallace, criticised in the past. This only comes to happen because of the creative use of animation, the script and characters. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Acta Paedagogica Vilnensia is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Musicology of Lithuania / Lietuvos muzikologija is the property of Lithuanian Academy of Music & Theatre and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Straipsnyje nagrinėjama itin aktuali suaugusiųjų švietimo problema. Autorius kelia klausimus: kokia suaugusiųjų švietimo vieta šiandienėje edukologijoje ir kokį vaidmenį suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą atlieka postmoderniame pasaulyje. Vertinga tai, kad šiuo aspektu autorius pateikia skirtingų tyrėjų požiūrį. Kartu panaudodamas lyginamosios analizės metodą iš dalies paliečia ir Lietuvą – jos geografinį ir socialinį-ekonominį kontekstą, turintį ryšį su dabarties ir ateities visuomene bei jos plėtros prognoze. Todėl čia pateikiamos autoriaus įžvalgos gali būti naudingos plačiam skaitytojų ratui.

Straipsnyje pagrindžiamas dvasinio ugdymo aktualumas šiuolaikinėje visuomenėje, taip pat aptariama dvasinio ugdymo vieta šių laikų mokykloje. Pateikiama dvasingumo, kaip dvasinio ugdymo objekto, samprata. Išryškinami aktualūs dvasingumo ugdymo tikslai ir uždaviniai vyresniame mokykliniame amžiuje.

Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kaip šiuolaikinė edukologija gali efektyviai užtikrinti pažengusią vėlyvą socializaciją ir ankstyvąją individuaciją postmodernėjančios visuomenės sąlygomis. Tam analizuojamos sąsajos tarp R. Rorty pragmatinės epistemologijos, kooperuotų studijų (Service Learning) ir kultūrinių individuacijos prielaidų. Subjekto fragmentacijos procesas, kuris koreliuoja su šiuolaikine aukštųjų technologijų industrija, daro didelę įtaką perėjimui nuo normatyvinės socializacijos prie kūrybinės individuacijos. Istoriniai, meniniai, šiuolaikinio liaudies ir miesto folkloro pavyzdžiai straipsnyje yra interpretuojami kaip individuacijos prielaida.

Šiame straipsnyje analizuojamas postmodernistų požiūris į racionalų mąstymą, kritiškumą, reflektyvumą ir jų ugdymą. Mažiau studijuoti pačių postmodernistų (M. Foucault, R. Rorty, J. Derrida, J. F. Lyotardo) veikalai, daugiau remtasi švietimui skirtomis studijomis, analizuojančiomis postmodernistų sampratas (R. Usher, R. Edwards, S. Parker, S. Gallagher, J. Rhedding-Jones). Atskleidžiamos skirtingos hermeneutikos kryptys ir kaip jos koreliuoja su ugdymu, aiškinamas postmodernizmo bei normų ir vertybių santykis, aptariama, ką reiškia kontekstas, diskursas, dekonstrukcija ir kaip tai pritaikoma ugdymui, pateikiamas naujas kritinio mąstymo ir refleksijos interpretavimas. Svarstoma, kokį poveikį postmodernistinis požiūris gali daryti švietimui ir ar postmodernistų siūlymai apskritai yra pritaikomi ugdymo praktikoje.

Straipsnyje siekiama nagrinėti postmodernios politikos sampratą. Postmodernizmas formuoluoja radikalią realizmo žinojimo ir tvarkos koncepcijų kritiką. Ši kritika nepaiso principų, kuriais grįsta pažangos idėja. Atrodytų, postmoderni politika atmeta ideologines orientacijas ir moralines taisykles, kuriomis grįsta nelygybės problemų sprendimo siekianti politika. Galima teigti, jog postmodernizmas užkerta galimybę formuluoti socialinės sutarties koncepciją, kuri grįstų teisingumo ir lygybės principus, laikosi socialinio atomizmo principų ir laissez-faire vaizdinį paverčia pagrindine ekonomikos ir kitų socialinio gyvenimo aiškinimo koncepcija. Kadangi laissez-faire filosofija tvarką aiškina kaip veikiau laisvai pasirenkamą, socialinė politika nustoja reikšmės. Turint omeny neapčiuopiamą visuomenės pobūdį, verta klausti, į ką politika turėtų būti orientuojama?

Recently, objects of the so-called “modern heritage” have been gaining more and more attention from heritage protection institutions. The majority of buildings of the period does not comply with the formal 50-year age requirement applicable to protected objects. Respectively, it is more complicated to establish their valuable qualities, and this often provokes all kinds of conflicts. Samples of such architecture decline, or the issue of their value is resolved in the presence of actual threat to their physical condition. By taking into consideration one of the “youngest” periods - the architecture of postmodernism, the article aims at reviewing the context of fixing the criteria for recognizing modern architecture as protected heritage. With a hypothesis being raised that compliance with a certain historical and stylistic trend should be considered a sign of valuable architecture, the chronological and aesthetic evaluation perspectives of postmodern architecture and features of its expression are discussed in the article. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Filosofija, Sociologija is the property of Lithuanian Academy of Sciences Publishers and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

SStraipsnyje detaliai analizuojama tikrovės sąvoka, kuri interpretuojama kaip teorinis įrankis, leidžiantis pasiprie šinti postmodernioms diskurso teorijoms. Slovėnų filosofas Slavojus Žižekas tikrovės sąvoką pasiskolina iš Jacques'o Lacano psichoanalizės; Žižeko teigimu, tikrovė yra nereprezentuojamas, trauminis branduolys, plytintis "kažkur anapus" simbolinės tvarkos. Remdamasis šia tikrovės samprata, Žižekas kritikuoja postmodernias diskurso teorijas, negalinčias paaiškinti, kas yra anapus diskurso ir kaip įmanoma apibrėžti paties diskurso ribas. Judith'os Butler ir Charles'o Shepherdsono kritika atskleidė Žižeko pozicijos prieštaringumą: net jei teigiame, jog tikrovė sukuria diskurso ribas, šias ribas galime aptikti tik remdamiesi diskursyviomis praktikomis. Atsižvelgdamas į kritiką, Žižekas patikslino savo koncepciją: dabar tikrovė yra ne transcendentinis anapus, kurį veltui bando įvardyti simbolinė reikšmės struktūra, bet tai, kas priklauso simbolinei tvarkai. Kitaip tariant, tikrovė negali būti įvardijama ne dėl to, kad ji yra išoriška simbolinei tvarkai, bet dėl to, kad ji šiai tvarkai priklauso, yra jos vidinė riba. Tačiau ši tikrovės aiškinimo versija, interpretuojanti tikrovę kaip vidinę simbolinės reikšmės struktūros ribą, darosi paradoksaliai artima postmodernioms diskurso teorijoms. Taigi tikrovės sąvokos apibrėžimai reflektuoja "postmodernaus proto antinomiją": tiesioginė nuoroda į tikrovę rodosi per daug naivi, jog būtų laikoma filosofiniu problemos sprendimu, o postmoderni diskurso ideologija yra autoreferentiška ir nepajėgi nurodyti nieko anapus savęs. Straipsnyje analizuojamos tikrovės sąvokos implikacijos seksualinio, etinio ir politinio diskurso plotmėje, be to, keliamas klausimas, kokias "realias" reikšmes slepia filosofinio "tikrovės sugrįžimo" simptomai.

Straipsnyje per naratyvo sklaidos analizę išryškinami naratyvo bruožai: daugiaprasmiškumas, neišbaigtumas ir svarba ugdymo procese. Naratyvas nagrinėjamas postmodernistiniu ir fenomenologiniu požiūriu, pristatomas praktinis jo ugdymo aspektas. Remiantis fenomenologinio tyrimo rezultatais naratyvas atskleidžiamas muzikinio ugdymo procese. Mokytojo naratyvas atlieka ne tik komunikacijos, žinių ir vertybių perdavimo bei muzikinės reikšmės įvardijimo funkciją, bet ir atveria ugdytiniui platų horizontą suvokti pasaulio unikalumą ir saviraiškai per muziką.

Mokslinėje konferencijoje "Globalumas ir lokalumas", vykusioje 2003 m. gegužės 2-3 d. Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje, gvildentos vienos svarbiausių gyvenamosios epochos - postmoderno - globalumo ir lokalumo problemos. Z. Baumanas knygoje "Globalizacija: Pasekmės žmogui" (2000) išryškina pagrindinius globalizacijos fenomeno aspektus, imasi vaisingos globaliųjų ir lokaliųjų dialektikos lyginamosios analizės. Globalumo ir lokalumo problemos tyrimas tapo ir minėtos konferencijos tikslu.

Dekonstrukcija gali būti apibrėžta kaip filosofinis projektas, interpretacijos metu siekiantis atskleisti tam tikrą prieštaravimą, neišsprendžiamumą, glūdintį filosofiniame tekste. Tai gali būti prieštaravimas tarp teksto formuluojamų teiginių ir jo neįsisąmonintų prielaidų, tarp skirtingų to paties termino reikšmių, tarp skirtingų to paties teiginio funkcijų (konstatyvo ir performatyvo). Toks reiškinys senovės graikų filosofijoje buvo vadinamas aporija. Neišsprendžiamumo, arba aporijos, patirtis reikalinga tam, kad rastųsi būtinybė priimti sprendimą. Aporija yra ne tik sprendimo sustabdymas, jo negalimybė, bet ir sprendimo kaip tokio galimybės sąlyga. Postmoderni etika gali būti apibrėžta kaip tokia etika, kuri suspenduoja etinį sprendimą: jis yra arba prievartiškas ir neįvykdomas, todėl atidėtas grynajai ateičiai, arba yra neįmanomas, bet jau įvykęs praeityje. Postmodernios politikos teorijos taip pat parodo politinio sprendimo negalimybę. Aporija, į kurią patenka įstatymas, taip pat suspenduoja politinį sprendimą. Įstatymo negalimybė savo ruožtu taip pat reiškia politikos kaip įstatymo reguliuojamos santykio su kitu erdvės negalimybę.

Straipsnyje, remiantis endogeniniu postkomunistinės Lietuvos socialinio kismo modeliu, tvirtinama, kad, pirma, tarybinis „inteligentijos tarpsluoksnis“ – struktūrinis distributyvinės ekonomikos socialinis sandas – buvo pagrindinis postkomunistinės revoliucijos dalyvis jos ankstyvuoju, t. y. revoliuciniu, laikotarpiu. Vėlyvuoju – evoliuciniu – laikotarpiu dėl transformacijos, viena vertus, į palyginti menką petit bourgeoisie ir, kita vertus, į gausėjančius specializuoto žinojimo sluoksnius, inteligentija vis labiau praranda savo revoliucinamąjį vaidmenį, užleisdama jį naujiesiems politiniams, intelektualiniams ir ekonominiams elitams. Tačiau, antra, socialinės morfologijos kaitos pobūdį lemia ne tik endogeninių, bet ir egzogeninių faktų samplaika, t. y. ne tik Lietuvoje užsimezgantys, bet ir jai primetami nūdienio pasaulio realijos ir procesai. Šiuo požiūriu antroji Lietuvos Respublika pasitinka XXI amžių vis labiau postmodernėjanti. Pateikiamos pagrindinės postkomunistinio bendrabūvio ir jo genezės charakteristikos. Pagrindinis normatyvinis postkomunistinės revoliucijos matmuo – pilietinė pareiga, arba pilietinė dorybė. Šios revoliucija – tai pilietinės visuomenės revoliucija, atvėrusi politinio pilietiškumo bendrabūvio dimensiją.

Aptariama Lietuvos filosofų draugijos veikla. 1997 m. kartu su VU Filosofijos fakultetu surengta mokslinė konferencija „Postmodernizmas ir jo vieta filosofijoje“. 1998 m. kartu su VPU Filosofijos katedra – konferencija „Racionalumas šiandien?“, 1999 m. kartu su LFSI Dabartinės filosofijos skyriumi – konferencija „Tiesa, galia, solidarumas“. Be konferencijų, LFD kartu su Atviros Lietuvos fondu sistemingai rengia diskusijas, kuriose pristatomi nauji leidiniai.

Straipsnio pagrindinis tyrimo objektas yra malonumo principas, kuriam būdingas nuolatinis „prasmės slidinėjimas“, sąlygotas ne tik ir ne tiek šios sąvokos daugiaprasmiškumo, kiek paties malonumo principo išsklidimo skirtingose teorinio diskurso srityse. Malonumo principas, suformuluotas psichoanalizės, persikelia į etikos ir ideologijos kritikos plotmes; abi jos tampa psichoanalizės objektu. Kita vertus, malonumo principas atitrūksta nuo specifinio psichoanalizės konteksto ir tampa universaliu principu, organizuojančiu tiek etinio, tiek ideologinio diskurso rėmą. Šis išplitimo, arba metastazės, principas žymi negrįžtamą procesą: malonumas, plintantis skirtingose teorinėse plotmėse ir jas organizuojantis, pačių šių disciplinų negali būti paaiškintas arba fiksuojamas. Malonumas reiškia nepakeliamą, trauminį „tikrovės“ branduolį, kuris sąlygoja simbolinį – psichinės, etinės, ideologinės veiklos – universumą, tačiau pats šio universumo negali būti inkorporuotas. Aptariama geismo sąvoka J. Lacano psichoanalizėje, ji palyginama su S. Freudo teorija. Analizuojamas psichoanalizės ir etikos santykis, ideologijos funkcionavimas ir jos kritikos galimybė, ideologijos ir fantazijos santykis.

Straipsnyje aptariamos antimodernistinės filosofinės ir etinė koncepcijos (A. Leopoldas, E. Schumacheris, B. Callicott, O. Marquardas), kuriose formuluojama nauja civilizacijos evoliucijos paradigma, steigianti ekologinę etiką, pabrėžianti ekologijos prioritetą prieš ekonomiką. Ekologinis mąstymas aksiologinėje plotmėje iškelia gamtą į aukščiausios vertybės rangą. Pabrėžiami šio mąstymo pozityvūs bruožai: ekofiliškumas, žmogaus atsakomybės už savo veiklos rezultatus pabrėžimas. Teigiama, kad postmoderninė kultūra bando atgaivinti modernybės į kultūros pakraščius nustumtą bendravimo su gamta patirtį, aktualizuoti ir suformuluoti moralinius idealus, galinčius paveikti mūsų mąstymą. Skirtingos tautos sukaupė didžiulę ekologinę patirtį, kuri lėmė jų išlikimą konkrečiomis gamtinėmis ir istorinėmis sąlygomis ir kuri gali būti naudinga šiuolaikinėmis aplinkybėmis. Globalinė sąmonė įtraukia į savo vertybių sferą žemę, kaip organišką realybę: tai reiškia ne paprastą pirmykščių tautų kosminio paslaptingumo jausmo atgaivinimą, bet žadinimą pajautos, kokie dvasiškai reikšmingi yra žmogaus egzistavimo materialiniai, biologiniai ir kosminiai veiksniai.

Straipsnyje aptariama H. White‘o istoriografinio stiliaus teorija. Joje bandoma užmegzti postmodernistinio mąstymo ir retorinės tradicijos dialogą. Pristatoma retorikos tradicija istoriografijoje. H. White‘as atgaivino poetinę (romantinę) kalbos ir mąstymo sampratą, pagrįstą metaforos pirmumo teze. Jo teorijoje topika, kaip minčių radimo menas, virsta tropika. Jo dėmesio centre – istorinio diskurso giluminė tropika. H. White‘as skiria keturis pagrindinius istoriografijos stilius (metaforišką, metonimišką, sinekdochišką ir ironišką), kurių komponentus sieja patvariausi atrankinės giminystės ryšiai. Istoriografinio stiliaus teorija gali būti panaudota ir istorijos filosofų (istoriosofų) kūrybai analizuoti. Istoriografijai būdingas principinis mąstymo stilių pliuralizmas. Kadangi istoriografijos kalbiniai protokolai nėra formalizuoti, čia lieka gerokai daugiau erdvės istoriko sprendimo galiai, taktui, paskališkajai subtilumo dvasiai reikštis. Pažintiniu požiūriu nė vienas istoriografinis stilius nėra pranašesnis. Ironijos metatropas yra potencialiai refleksyvus.

Straipsnyje analizuojama J. Lacano psichoanalizėje postuluojama trinarė Realios, Įsivaizduojamos ir Simbolinės plotmių struktūra. Šios plotmės laikytinos ne hierarchiškai ar laikiškai organizuotomis, bet komplementariai egzistuojančiomis struktūromis. „Realybės“ dimensija pasirodo ne kaip savaiminė duotis, bet kaip Įsivaizduojamos ir Simbolinės reikšmės artikuliacinės veiklos padarinys. Įsivaizduojama plotmė yra siejama su veidrodžio teorija, kuri postuluoja ego ir jo atspindėto arba įsivaizduojamo vaizdinio struktūrą. Simbolinė plotmė yra kalbos ir sociumo sfera. Joje sprendžiama subjekto tariamo ar įsivaizduojamo identiteto formavimosi problema: subjektas yra įrašomas į simbolinį reikšmės artikuliacijų tinklą, kuris yra Kito raiškos vieta. Pasitelkdamas sapno, fantazijos ir traumos koncepcijas, J. Lacanas pateikia tam tikrus „realybės“ ir reprezentacijos sąveikos modelius. Tariama sapno realybė yra ta vieta, kurioje susiduriame su neįmanoma „tikrove“. Fantazija yra įsivaizduojama konstrukcija, įgalinanti susitikimą ar susidūrimą su tiesiogiai nepasirodančia „tikrove“. Psichoanalizės fenomenams būdingas neišbaigtumas, daugiaprasmiškumas bei atvirumas.

Straipsnyje analizuojamas pozityvizmo ir postmodernizmo santykis, jų nurodomi panašumai ir skirtumai. Pozityvizmas buvo mėgstamas postmodernistų kritikos objektas: jie laikė pastarąjį visų galimų blogybių įsikūnijimu, pirmiausia epistemologinio fundamentizmo, optimizmo, progresyvizmo. Straipsnyje parodomas šios kritikos nepagrįstumas. Aptariama postmodernizmo sąvoka, postmodernaus mąstymo paradigmos bruožai, jos santykis su modernizmu, skiriamas nuosaikusis ir radikalusis postmodernizmas. Pozityvizmo ir postmodernizmo panašumais laikytina filosofijos socialinė orientacija, antimetafizinė nuostata, taip pat kai kurie svarbūs epistemologiniai bruožai, pretenduojantys būti antipozityvistiniais – reliatyvizmas ir falibilizmas, t. y. įsitikinimas, kad visos tiesos yra santykinės ir jas galima paneigti. Daroma išvada, kad nėra pagrindo postmodernizmo laikyti revoliuciniu lūžiu filosofijoje, įveikusiu visas modernistines, tarp jų ir pozityvistinę, filosofijas. Pozityvizmas (ypač loginis empirizmas) gerokai susilpnino švietėjišką tikėjimą absoliučiomis tiesomis ir įrodomomis vertybėmis, o postmodernizmas tik tęsė šį darbą.

Copyright of Folklore Studies / Tautosakos Darbai is the property of Institute of Lithuanian Literature & Folklore and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Colloquia is the property of Institute of Lithuanian Literature & Folklore and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Respectus Philologicus is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Logos: A Journal, of Religion, Philosophy Comparative Cultural Studies & Art (08687692) is the property of Logos and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Socialinių Mokslų Studijos is the property of Mykolas Romeris University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

The article addresses the problem of uncertainty in social work. The problem is analyzed in the context of domination of postmodern worldviews. Three types of uncertainty are distinguished: ontological, epistemological and procedural. Resting on various literature critical thinking, human rights discourse and client strengths perspective are presented as possible alternatives for decision making in a complex world. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

In contemporary society the new organizational forms take pace, which enable individuums to form some kind of common identities by reaching consumers communities. Consumerism is the main feature of such communities, which may be called as certain “tribes” with their values and they develop as capitalist system deepens and widens. Postmodernism creates such cultural environment, which forms “tribal marketing” phenomena as mobilizing different groups for the more developed, clearly defined and specific consumption. The authors in the article seek to reveal the impact of postmodernist consumerism to the formation of “tribal marketing” and the development of this phenomena vice/versa. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Acta Paedagogica Vilnensia is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

In the article the paradigm of traditional public administration is analysed by trying to accomplish the critique of the model in the cultural dimension direction and by identifying the crucial elements of post-modernism which, according to the authors, had made an impact for the formation of such a model. There are also revealed the parameters of post-modernism in metanarrative theories of rationality, as the grounded technological and instrumental relation towards traditional paradigm principles by stressing the hierarchical governance, bureaucratic relations, control mechanisms, rational organisational structure and functional division with professionalism. By identifying the main traits of traditional paradigm, the aspects and tendencies of post-modernist organisations are revealed and the controversial answer to the question about the relevance of traditional public administration model is presented. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Logos: A Journal, of Religion, Philosophy Comparative Cultural Studies & Art (08687692) is the property of Logos and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Menotyra is the property of Lithuanian Academy of Sciences Publishers and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

The research work analyzes the influence of the post-modernism phenomenon on Lithuanian architecture as observed since the 1970-s. This controversially estimated period in architectural history opposed the modernist tradition by its cultural and aesthetical landmarks. In the Lithuanian context it was distinguished by the raise of its expression partially overlapping with the period of post-soviet socio-cultural fractures. After short introduction of prerequisites of postmodernist idea formation in architecture, the text focuses on the main ideological concepts and characteristic features of architecture related to postmodernism. Besides the evaluation of influence of western postmodernist architecture on the soviet space, the aim of the article is to analyze the objects innovative by their aesthetics, applied symbolism and treatment of their application to the society in the sociocultural context of the time. The text focuses on unrealized projects and competition offers of the 1970-s and 80-s (from the emergence of the first examples to the reestablishment of Lithuanian independence) with most brightly reflected postmodern trends: complex composition, eclecticism, historical references and decreasing scale. The examples analyzed in the research are a part of culture of the complicated transformation time, which is underestimated. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Socialinių Mokslų Studijos is the property of Mykolas Romeris University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Copyright of Logos: A Journal, of Religion, Philosophy Comparative Cultural Studies & Art (08687692) is the property of Logos and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)

Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius Tel. (8 5) 266 76 25 El. paštas: lilija.duoblienė@fsf.vu.lt Straipsnyje analizuojama šiuolaikinės švietimo ir ugdymo problemos remiantis postmodernizmo filosofų (J. F. Lyotard’o, J. Derrida, R. Rorty, M. Foucault) ir ypač ugdymo filosofų (S. Parkerio, R. Edwardso, R. Usherio, P. McLareno, H. A. Giroux, P. Trowlerio) įžvalgomis. Iš postmodernios minties perspektyvos aptariami tokie ryškėjantys ugdymo ypatumai kaip reliatyvizmas ir neapibrėžtumas, ugdymo turinio sumaištis, naujas ironiškas žodynas ir autoritetų praradimas. Daugiausia dėmesio skiriama švietimo, kaip teksto ir naratyvo, sampratai atskleisti ir sykiu reflektuoti kalbinius švietimo žaidimus, siekiančius ideologinių tikslų. Analizuojant šiuolaikinius švietimo ypatumus, parodoma jų natūralus, organiškas atsiradimas iš modernios gyvenimo sandaros, tų ypatumų teigiamybės, padedančios pašalinti švietėjų baimes dėl stabilumo neužtikrinančios ateities, jaunosios kartos rytojaus. Galiausiai bendrinama, kad postmodernioji mintis, besiskverbianti į švietimą, ne tik kelia abejonių dėl ugdymo, bet ir jas išsklaido.

Straipsnyje, remiantis postmodernios sociologijos įžvalgomis apie tapatumą ir vartojimo kultūrą, analizuojami vyraujantys požiūriai į kūno suprekinimą. Nurodoma, kad kūno įvaizdžiai tampa ne tik gero gyvenimo, kultūrinio kapitalo indikatoriaus ženklu, bet ir hedonistinių praktikų lauku. Pažymima, kad vartojimo kultūroje nusistovi kūno, kaip kintamos egzistavimo formos, samprata, kuri gali būti formuojama pagal individualius poreikius, taip pat įpareigoja rūpintis savo kūnu kaip reprezentacijos objektu. Analizuojama populiarioji kultūra kaip vartotojo tapatumo implozijos ir fragmentacijos vieta. Trumpai apibūdinamos kūno praktikos, represuojančios fizinį kūną, įtvirtinančios ir palaikančios vartotojiškas tapatumo sampratas.

The process of state governance changes invoked various theoretical elements, ways of cognition, decisionmaking and effect at different periods. Apart from the prevailing positivism, as theoretical basis, today there are features of liberation from restrictive beliefs, attitudes, and ideologies, which determine governance decisions that already possess well-established elements of criticism of values. The priority in governance decisions is more often being given to the achievement of public goals, personal freedom, the needs and values of civil society. Ethical values, ethical commitments are important, and communities may and must be their support and control guarantee. It is obvious that one cannot analyze these matters and expect that they will always be unchangeable and independent, beyond the influence of emerging and entrenching new theories or ideological modifications, philosophical currents as well as postmodernism. The article provides the analysis of the key elements of postmodernism, which may fundamentally affect the emerging new model of public governance whereas the model formation circumstances are determined by different political, economic, social, and cultural contexts; there are different society or community development conditions, their civil maturity and level. Possible negative postmodernism impacts on the formation of governance models are revealed here, new public governance and communities are brought to the status of values and priorities. The article is based on J. F. Loytard, J. Boudrillard, Z. Bauman, M. Featherston (philosophical, sociological discourse); G. Peters, J. E. Lane, C. Hood, J. V. Denhardtand R. B. Denhardt (public governance modernization problems);Ch. Taylor, A. M. Robinson, A. Mason, P. Selznick (communautarising). The works of H. T. Millerand C. J. Fox, P. Bogason were analyzed as well. Attention in the article is paid to the possible synthesis of these problems, i.e. integration of the key features of postmodernism with the elements of new public governance, reasoning the community as the value of new public governance. [ABSTRACT FROM AUTHOR]