Search

Straipsnyje analizuojama su kokiais iššūkiais sporto šakų trenerių nuomone susidūrė jie patys ir jų ugdytiniai COVID-19 pandemijos metu. Buvo išskirtas jaunųjų sportininkų motyvacijos sportuoti mažėjimas, jų negebėjimas išpildyti treniruočių sąlygų bei neigiama aplinkos, kurioje jie treniruojasi, įtaka sportinei veiklai. Treneriai, prisitaikydami prie pasikeitusių sąlygų buvo priversti papildomai ieškoti informacijos, investuoti savas lėšas į treniruočių procesą, suprasti treniruočių vedimo nuotoliniu būdu ypatumus, demonstruoti savo išradingumą vykdant užsiėmimus, nuolatos kelti sportininkų motyvaciją., Relevance of the topic. In recent years, in the face of the COVID-19 pandemic, the traditional education system, including various non-formal education activities, has faced enormous challenges and problems. This pandemic not only claimed millions of lives, but also affected people’s daily lives and lifestyles. Most of the economic sectors in Lithuania also encountered various problems. Education, which traditionally carried out educational activities in physical environments, was not an exception and faced the sudden and strict closure of all institutions. In this situation, the application of technology and digital learning practices became the main solutions that helped to ensure the continuity of education and training, including non-formal ones (González, Bonal, 2021). Unfortunately, this decision had a particularly painful impact on organized sports for children and youth (Reece et al., 2020). This area, of course, faced an even greater challenge than other, more theoretical, subjects, since sport, being a physical, practical and interactive activity, is not easily and simply transferred to an online environment (Iuliano et al., 2021). The problem. The idea of the problem has been increased by the fact that direct social interaction between the coach and the athlete is considered an essential condition in order to supervise the actions performed by the athletes and to ensure the high-quality implementation of the sports program (Emery & Tyreman, 2009). In the context of the pandemic, researchers began to emphasize the changed organization and execution of sports activities (Ratten, 2020; Escamilla-Fajardo et al., 2020), but there is still a lack of research-based data on the characteristics of these activities. In Lithuania, this topic has so far been little studied in the context of school sports. And although the sports activities implemented in sports schools, as state educational institutions, are regulated by the legislation of the Republic of Lithuania and the orders and instructions of the Ministry of Science, Education, Science and Sports, there is no data in the scientific literature about how informal sports education programs were implemented in them during the COVID-19 pandemic. The purpose of the study : To highlight the challenges of non-formal sports education during the COVID-19 pandemic. Research object: Challenges of informal sports education. The results. Research data revealed that the sports activities organized and carried out in sports schools during the COVID-19 pandemic had certain characteristics associated with the challenges experienced by coaches as providers of non-formal sports education programs and the challenges experienced by schoolchildren participating in sports. During the pandemic, the decrease in the motivation of young athletes to play sports, their inability to fulfill the training conditions and the negative influence of the environment in which they train on sports activities became apparent. The coaches, adapting to the changed conditions, were led to search for additional information, invest their own funds in the training process, understand the peculiarities of conducting training remotely, demonstrate their ingenuity while conducting classes, and constantly raise the motivation of athletes. However, when faced with these obstacles, they did not avoid ignoring the existing rules for the or ganization of sports activities.

Šiomis dienomis didelis dėmesys yra skiriamas teisingam vaikų auklėjimui, kadangi labai svarbu vaiką ugdyti visapusiškai. Dėl to šiandien yra skiriamas didelis dėmesys švietimui, kuriam keliamas uždavinys – ugdyti žmogų, nusiteikusį ir gebantį nuolat mokytis, tobulinti turimas kompetencijas, puoselėti socialinę ir pilietinę kultūrą, reikalingą demokratiškam sutarimui, tautinių, kultūrinių, religinių ir kalbinių tradicijų saistomoje, visuomenėje, plėtoti asmens gebėjimus, kurių reikia profesinei veiklai, vykstančiai ekonomikos ir darbo rinkos globalizacijos aplinkybėms (Jackūnas, 2004). Vieni žmonės išskiria aukštųjų mokyklų svarbą švietimo sistemai, kiti didesnį dėmesį skiria brandžios asmenybės ugdymui mokykloje, o dar kiti, prioritetu laiko neformalųjį ugdymą, kuris orientuotas į aktyvų pasaulio pažinimą užsiimant konkrečia kūrybine, ar svarbia asmenybei veikla, kuri daro įtaką asmenybės vertybėms (Kvieskienė, Petronienė, 2007). Šiame baigiamajame darbe nagrinėjama ir atskleidžiama neformaliojo ugdymo nauda moksleiviui, tėvų ir pačių moksleivių akimis. Išsiaiškinama, kaip yra sakitinams aktyvus laisvalaikis moksleivių lankuomuose neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Darbe buvo keliami uždaviniai, norint aiškiai apibrėžti darbo tematika. Tikslas: Išsiaiškinti, kaip skatinamas moksleivių aktyvus laisvalaikis per neformalųjį ugdymą. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti neformaliojo ugdymo teorinius principus. 2. Išanalizuoti moksleivių laisvalaikio formas ir principus literatūroje. 3. Ištirti, kaip skatinamas moksleivių aktyvus laisvalaikis lankomame neformaliajame ugdymo užsiėmime tėvų ir moksleivių požiūriu. Metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. Aprašomoji statistinė duomenų analizė., These days a lot of attention is put into a right upbringing of children, because it is important for a child to develop fully. As a result, extraordinary attention is put in education, which has the task – to develop a person minded and capable of continuous learning, improving competence, cherishing social and civil culture, necessary for society bound by democratic consensus of ethnic, cultural, religious and linguistic traditions. Develop personal skills needed for professional activity, taking place in circumstances of economics and labour market globalization (Jackūnas, 2004). Some people exclude the importance of higher education institutions in education system; others put more focus on development of mature personality in high school. And there are those who hold non – formal education a priority, it is orientated towards active knowledge of the world engaging in specific creative or important to personality activities, which affect personal values (Kvieskienė, Petronienė, 2007). In this thesis, it is analysed and revealed benefits of non – formal education for students, through parents and their own eyes. To find out how non – formal education adds to promotion of student’s active leisure and what competences are developed during one or another activity attended. In order to clearly define the theme of the paper, certain challenges were posed in this study. Aim: to find out how active leisure of students’ is promoted through non – formal education. Work tasks: 1 Discuss theoretical principles of non – formal education. 2 Analyze students’ leisure forms and principles in literature. 3 Examine how students’ active leisure is promoted in non – formal educational activity attended. Methods: 1. Analysis of scientific literature. 2. Survey. 3. Descriptive statistical data analysis.

Socialinės aplinkos, individualaus ir socialinio elgesio pokyčiai, nauji šeimos santykiai bei darbo rinka daro didelį poveikį jaunimo pažiūroms ir gyvenimo įvairovės suvokimui. Todėl yra būtina tirti jaunuolių pažiūrų kaitą, siekiant padėti jiems būti tolerantiškesniems kitokiam bei ugdyti bendravimo su įvairiais žmonėmis supratimą. Šiame straipsnyje apžvelgiama informatyvaus mokymosi samprata ir paskirtis, palankios aplinkos samprata bei ypatumai. Būtent palanki aplinka sudaro galimybes bendrauti ir bendradarbiauti skirtingiems žmonėms. Tokią pozityvią visų žmonių atžvilgiu aplinką galima sukurti tik vadovaujantis tolerancijos principu. Pristatomas jaunimo (13-18 metų) pažiūrų tyrimas, ypač pabrėžiant jaunimo požiūrį į neįgalius asmenis. Tyrimas atliktas keturiais aspektais: pažiūrų rūšis, turima patirtis, pagalbos siūlymas, supratimas ir jo formavimas. Tyrimas parodė, kad dauguma jaunuolių išreiškė pozityvų požiūrį į neįgalius asmenis, tačiau tik trečdalis jų turėjo susitikimo su tokiais žmonėmis patirties. Taip pat tyrimas atskleidė, kad dauguma jaunuolių mažai informuoti apie negalios žmones, taigi jų pažiūros dažniausiai nepagrįstos nei informacija, nei patirtimi. Tai sąlygoja nepakankamai palanki aplinka. Palanki aplinka yra pirmasis žingsnis siekiant suartinti skirtingus žmones ir ypač įtraukti į bendruomenę neįgaliuosius.

Darbe analizuojamas paauglių socialinių poreikių įgyvendinimas neformaliame muzikiniame ugdyme. Baigiamojo darbo tikslas – atskleisti paauglių socialinių poreikių įgyvendinimą neformaliame muzikiniame ugdyme. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: išanalizuoti paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumus; pateikti neformaliojo ugdymo apibrėžtį; išryškinti neformaliojo ugdymo specifiką paauglių socialinių poreikių kontekste; ištirti paauglių socialinių poreikių įgyvendinimo sąlygas neformaliame muzikiniame ugdyme. Tyrimo objektas – paauglių socialinių poreikių įgyvendinimas neformaliame muzikiniame ugdyme. Tyrimas atliktas Raseinių rajono kultūros centruose, naudojant anketinės apklausos metodą. Išanalizavus mokslinę literatūrą, švietimo dokumentus ir atlikto tyrimo rezultatus gautos tokios išvados: paauglystė – tai tarpsnis, kuris itin reikšmingas kiekvienai augančiai, bręstančiai asmenybei. Vaikas, tampa suaugusiu žmogumi, fiziškai stipriu, subręsta psichologiškai, formuojasi jo charakteris, socialiniai ryšiai, išryškėja asmenybės polinkiai ir interesai, keičiasi įprastiniai žmogaus vaidmenys, visuomenės lūkesčiai, atsiranda naujų galimybių išreikšti save poreikis. Šio virsmo metu labai svarbu paaugliui padėti sėkmingai visą tai išgyventi. Jaunimo neformalus ugdymas yra kryptinga veikla, kuria plėtojamos jauno žmogaus asmeninės, socialinės ir edukacinės kompetencijos, siekiama ugdyti sąmoningą asmenybę, sugebančią atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti... [toliau žr. visą tekstą] Paper analyses the implementation of the adolescent social needs in the non-formal musical education. The aim of research - to reveal the implementation of the juvenile social needs in the non-formal musical education. Objectives to achieve the aim: to analyze the pecularities of the stages of adolescence; to present the definition of non-formal education; to highlight the specificity of non-formal education in the context of adolescent social needs; to analyze the conditions of implementation of adolescent social needs in non-formal musical education. The object of reasearch – the implementation of juvenile social needs in the non-formal musical education. The research was conducted in the Culture Houses of Raseiniai area using the questionnaire method. Analysis of the scientific literature, educational documents and the results of conducted research, has recieved such conclusions: adolescence – it is a phase which is particularly meaningful for every growing, maturing personality. The child becomes an adult man, physically strong, mentally mature, form his character, social relations, reveal the personality turns and interests, change the conventional man roles, society‘s expectations, comes the need of new opportunities to express themselves. During this transformation is very important to help teenagers succesfully survive it. Non-formal education is purposeful work which developing young man personal, social and educational competencies, trying to raise conscious... [to full text]

Darbo objektas: Kūno kultūros mokytojų požiūris į neformalųjį fizinį ugdymą mokykloje. Tikslas: Nustatyti kūno kultūros mokytojų požiūrį į neformalųjį fizinį ugdymą Kauno rajono mokyklose. Tyrimo uždaviniai : 1. Nustatyti mokinių dalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme mastą ir pobūdį mokytojų požiūriu. 2. Išsiaiškinti mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme priežastis mokytojų požiūriu. 3. Nustatyti sporto renginių organizavimo ypatumus mokytojų požiūriu. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė. • Anketinė apklausa. • Statistinių duomenų aprašomoji analizė Išvados: 1. Daugiausiai organizuojami 5-8 kl. krepšinio ir kvadrato neformalaus ugdymo būreliai, 9-12 kl. – krepšinio. Populiariausi sportinės krypties neformalaus ugdymo bureliai tarp vaikinų – krepšinis, o tarp merginų – aerobika. Daugiausiai mokinių lanko krepšinio neformalaus ugdymo būrelių. 2. Nustatėme, kad sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelių nelankymo priežastys yra mokinių silpna motyvacija. Mokytojai skatina mokinių dalyvavimą sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelyje įteikdami pagyrimo raštą. 3. Mokyklose dažniausiai organizuojamas sporto renginys – varžybos. Dažniausiai organizuojamos varžybos – krepšinio, konkursai – „Geriausi mokyklos sportininkai“, sporto šventės – Šokio sporto šventė, turnyrai – „Vasaris - mano sveikatos mėnuo“. Mokyklos sporto renginius dažniausiai organizuoja mokytojai, o dalyvauja mokytojai ir mokiniai. Object: Physical education teachers' approach to non-formal school physical education. Aim: Set of physical education teachers' attitudes towards non-formal physical education Kaunas district schools. Objectives: 1. Set the direction of athletic participation of students in informal education scope and nature of the teachers' point of view. 2. Ascertain students 'participation and non-participation in sports cause the direction of non-formal education teachers' attitudes. 3. Set of sport events in terms of the specific organization of teachers. Methods: • Scientific literature analysis. • Questionnaire interview. • Statistical data descriptive analysis. Conclusions: 1. Most organized Grades 5-8 . basketball and informal education squared circles , 9-12 grade . - The basketball . The most popular sports trend of informal education groups among boys basketball - and the girls - aerobics. Most students attending informal education basketball circles . 2. We found that the trend of sporting informal education circles reasons for non-attendance of pupils is weak motivation. Teachers encourage students' participation in sports circle direction of informal education by presenting to them a letter of commendation . 3. In schools usually organized sporting event - the race . Mostly organized race - basketball competitions - best school athletes , sports festival - a celebration of dance sports , tournaments – „ February - the month of my health“. Schools sporting events are usually... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas 7–9 metų amžiaus vaikų kūrybinės veiklos organizavimas pramoginio ir šiuolaikinio šokio studijose. Pažymėtina, jog neformalaus švietimo srityje dirbantys pramoginio šokio mokytojai suvokdami vaikų kūrybos poreikį ir reikalingumą, neretai apsiriboja tik šokio atlikimo technikos tobulinimu, nepaiso naujų šiuolaikinių švietimo gairių, nesidomi Lietuvos Respublikos įstatymais. Šokio pamokose naudoja savo sukurtus veiklos modelius, kurie skurdina pamoką, nesuteikia galimybės vaiko kritinio mąstymo tobulėjimui. Tyrimo objektas: 7–9 metų vaikų kūrybinės veiklos organizavimas. Tyrimo tikslas – atskleisti 7–9 metų vaikų kūrybinės veiklos organizavimo pramoginio ir šiuolaikinio šokio studijose ypatumus. In this paper is about how to organize creative activities for children of age from 7 till 9 years in ballroom and contemporary dance studios. It should be noted that informal education teachers of ballroom dance understands need and necessity for children's creativity. But their teachings are often limited to dance technique improvements, ignoring modern education guidelines and laws of the Republic of Lithuania. In dance classes teachers use their own teaching models, which impoverishing the lesson and restricts from development of children critical thinking. Object of research: dance creativity activities for children aged from 7 till 9 years. Purpose of the research: to reveal the how dance creativity activities are organized during ballroom and contemporary dance studies for children aged from 7 till 9 years.

Bakalauro darbo tema :socialinės akcijos projektas- Būk supratingas“ Socialinės akcijos vieta: neįgaliųjų stovėjimo aikštelės. Projekto tikslas- skatinti vairuotojus būti supratingais ir neužimti neįgaliųjų vietų automobilių stovėjimo aikštelėse. Projektas skirtas vairuotojams, kurie stato savo automobilius neįgaliųjų vietose be leidimo. Akcijoje sudalyvauti buvo pasiūlyta Juliaus Janonio gimnazijos mokiniams. Todėl tuo pačiu ši akcija neformalus ugdymas skatinantis mokinių pilietiškumą, bei ugdantis asmenines savybes: toleranciją, pagarbą, supratingumą, drąsą, pagarbą neįgaliesiems. Šią akciją nusprendžiau vykdyti todėl, kad esu savanorė labdaros ir paramos fonde „Algojimas“, kuris užsiima veikla su šeimomis auginančiomis vaikus su negalia. Kadangi bendrauju su tokiomis šeimomis, žinau, kad yra susiduriama su šia problema. Kad akcija būtų efektyvesnė sukurtas akcijos firminis stilius. Bachelor's thesis- social action project " be understandable". Place of this project- Disabled peaple parking places. Project aim- to promote drivers to be understandable and do not take disabled peaple places. This social action is for drivers, which do not care about road rules and they are parking their cars on disabled places without permition. In this action I offered to participate Juliaus Janonio gimnazium students. This action was like informal education, which promoted students sociability and educated them personal characteristics: tolerance, respect for disabled peaple. This action I desided to organise becouse I am volunteer in "Algojimas" ( it is responsible of helping for families which have disabled kids), so i know that it is big problam. It was created all action Identity designe to make action nicer, more visible, and more effective.

Tyrimo objektas – krepšinio aistruolių subkultūra. Darbo tikslas: atskleisti krepšinio aistruolių subkultūros ypatumus neformalaus ugdymo kontekste. Tyrimo problema: Kadangi krepšinio aistruolių subkultūra, kaip jaunimo neformalaus ugdymo priemonė, Lietuvoje dar yra gana jauna, todėl literatūroje trūksta informacijos apie tai, kaip galima būtų integruoti krepšinio aistruolių subkultūrą į neformalaus ugdymo kontekstą. Todėl ir kyla klausimas – ar krepšinio aistruolių subkultūra Lietuvoje galėtų tapti viena iš efektyvių neformalaus ugdymo priemonių? Darbo uždaviniai: 1) Nustatyti krepšinio aistruolių vertybes bei veiklos pagrindinius motyvus; 2) Išsiaiškinti krepšinio aistruolių subkultūros privalumus, trūkumus ir vystymo perspektyvas; 3) Atskleisti krepšinio aistruolių subkultūros ir neformalaus ugdymo sąsajas; 4) Ištirti ir įvertinti krepšinio aistruolių subkultūros kaip neformalaus ugdymo priemonės ypatumus bei dalyvavimo krepšinio aistruolių veikloje neformalaus ugdymo(si) galias. Tyrimo metodai: naudotas mokslinės literatūros analizės, lyginamasis, aprašomasis bei kiekybinis (anketinės apklausos) tyrimo metodai. Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas 2012 metų rudenį. Tyrime dalyvavo iš viso 135 respondentai, aktyviai dalyvaujantys krepšinio subkultūroje. Tyrimo rezultatai: Pagrindinė išvada, kurią pavyko prieiti atlikus tyrimą,yra ta, jognepaisant to, kad Lietuvoje ši ugdymo forma dar yra gana nauja ir dar plačiai netaikoma, tačiau galima prognozuti, kad ji turi potencialą tapti efektyvia ir patrauklia šiuolaikinio jaunimo ugdymo forma. Atlikę krepšinio aistruolių subkultūros Lietuvoje ir jos perspektyvų jaunimo neformalaus ugdymo srityje tyrimą ir įvertinus gautus rezultatus, darbo pabaigoje suformuluotos šios pagrindinės išvados: o pagrindinės krepšinio aistruolių vertybės yra: draugai/šeima, ištikimybė ir meilė (tėvynei, šeimai) bei krepšinis. Pagrindiniai krepšinio aistruolių veiklos motyvai: asmeninio susidomėjimo motyvas, draugų/bičiulių įtaka bei noro priklausyti išskirtinei bendruomenei motyvas. o svarbiausi priklausymo krepšinio aistruolių subkultūrai privalumai siejami su teigiamų emocijų patyrimu bei turiningu laisvalaikiu, o trūkumai – su finansinėmis išlaidomis. Krepšinio aistruolių subkultūros, kaip neformalios ugdymo priemonės, vystymo perspektyvos yra plačios, kadangi priklausymas krepšinio aistruolių subkultūrai turi įtakos asmenybės tapatumo (asmeninio ir kolektyvinio) formavimuisi, vertybių sistemos kūrimui bei įvairių kompetencijų ugdymui. Kadangi krepšinis padeda ugdyti bendruomeniškumo jausmą, o priklausymas krepšinio aistruolių subkultūrai gali padėti lavinti įvairias socialines kompetencijas, pvz., komunikavimo įgūdžius bei atsakomybės jausmą, dėl to krepšinio aistruolių subkultūra gali tapti viena iš jaunimo saviraiškos bei neformalaus ugdymo priemonių. o krepšinio aistruolių subkultūros ir neformalaus ugdymo sąsajas nulemia keli veiksniai: 1) krepšinio aistruolių subkultūros, kaip vaikų ir jaunimo užimtumo srities, galimybės padėti formuoti socialinius įgūdžius, kurti vertybių sistemą,ugdyti komunikavimo gebėjimus bei nacionalinius jaumus; 2) priklausymas krepšinio aistruolių subkultūrai gali patenkinti esminius jauno žmogaus poreikius – teigiamų emocijų gavimą bei suteikti turiningo laisvalaiko praleidimo galimybę. o krepšinio aistruolių subkultūros, kaip neformalaus ugdymo priemonės, vystymo perspektyvos Lietuvoje šiuo metu daugiausia priklauso nuo sporto aistruolių subkultūros esmės ir tikslų sklaidos visuomenėje bei aistruolių klubų idėjų skleidimo., The object of the survey – basketball fans subculture. The aim of the survey – to revealthe educational peculiarity of basketball fans subculture in the context of nonformal youth education. The problem of the survey. Asbasketballfanssubcultureas youthnonformal educationtool, Lithuania is stillrelatively young, and the literaturelacksinformationabouthow tointegrate thebasketballfanssubculturein nonformaleducationcontext.Therefore,the question ariseswhetherbasketballfanssubculture inLithuania couldbecome oneof the most effectivenonformal educationfacilities? Tasks: 1. To assess the values andmain motyves of the activities ofbasketballfans; 2.To find outadvantages, disadvantages and prospects for development of basketballfanssubculture; 3. To reveal basketballfanssubcultureandnonformal educationlinks; 4. To exploreand evaluate pecularity of basketballfanssubcultureas a nonformaleducational media, andpowers of participation inthe activities ofbasketballfans innonformal education(learning). Methods of the survey: analysisof the scientific literature, comparative, descriptiveandquantitative (questionnaire) methods were used. Survey planning. The survey was performed inthe autumn of 2012. Total number of respondents activelyinvolved inbasketballsubculture – 135.

Šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu kompetencijos, kurios padeda puoselėti laisvą ir kūrybišką mąstymą, veiklumą bei savarankiškumą, padeda jaunam žmogui kūrybiškai panaudoti turimas žinias ir gebėjimus bei rasti savo vietą gyvenime. Kūrybingumo gebėjimų skatinimas 21 amžiuje yra ne tik sunkus, bet ir labai aktualus uždavinys. Reikia sujungti visos visuomenės pastangas, kad naujos kartos šiame amžiuje įgytų žinias ir įgūdžius ir, kas galbūt dar svarbiau, vertybes ir nuostatas, etinius principus ir moralines gaires. Tai padėtų išugdyti atsakingus pasaulio piliečius, kurie užtikrintų darnų vystimąsi. Neformalusis ugdymas – reikšminga veikla, orientuota į mokinio saviraišką, kūrybą, meninius gabumus, prasmingo laisvalaikio praleidimą, skirta visapusiškam asmenybės tobulėjimui. Neformalus ugdymas dėl savo socialinio ir patyriminio pobūdžio suteikia kompetencijas, kurios leidžia žmonėms įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, padeda suprasti darnaus bendro gyvenimo principus ir taisykles, plėtoti asmeninius gebėjimus atsakingai apsispręsti ir veikti sudėtingame šiandienos pasaulyje. Neformaliojo ugdymo reikšmė svarbi vaiko pozityviajai socializacijai. Neformalaus švietimo reikalingumą ir reikšmingumą patvirtino ir tyrimo analizė (apklausoje dalyvavo pedagogai, mokiniai ir jų tėvai). Neformalusis ugdymas nėra atsitiktinė veikla, todėl ji turi būti tinkamai organizuota ir efektyvi. Orientacija į efektyvumo ir kokybės siekį yra būtina integruojantis į... [toliau žr. visą tekstą] In modern society, the competences that help foster free and creative thinking, activeness and independence, also help the young person to use creatively the knowledge and capacities he has and to find one’s own place in life play an important role. Fostering of creativity skills in the 21st century is not only a difficult, but also a very relevant task. Efforts of the whole society have to be combined so that new generations in this age acquired the knowledge and skills, and, what is probably more important, the values and attitudes, ethical principles and moral guidelines. This would help educate responsible citizens of the world who would ensure a sustainable development. Non-formal education is significant activities focused on a pupil’s self-expression, creation, artistic skills, expedient spending of leisure, intended for all-rounded personality development. Due to its social and experience nature, non-formal education provides competences that allow persons to become involved into community life; help understand the principles and rules of common life; develop personal capacities to make a responsible choice and to act in a sophisticated modern-day world. The significance of non-formal education is important for the child’s positive socialization. The need and significance for non-formal education has also been approved by an analysis of the survey (pedagogues, pupils and their parents participated in the survey). ... [to full text]

Tyrimo objektas: pradinių klasių mokinių laisvalaikio praleidimo būdai. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti pradinių klasių mokinių laisvalaikio praleidimo būdus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 3 – 4 klasės vaikų laisvalaikio praleidimo būdus. 2. Išsiaiškinti vaikų ir tėvų požiūrį į laisvalaikio svarbą prevencijai. 3. Palyginti vaikų ir tėvų požiūrį į laisvalaikį. Rezultatai ir išvados: 1. Mokinių užimtumui mokykloje skiriamas pakankamai didelis dėmesys, todėl vaikai turi pakankamai įvairių laisvalaikio pasirinkimo formų ir dauguma jų yra tuo patenkinti. Dauguma tėvų kiekvieną dieną, savo vaikams skiria dalį savo laisvo laiko. Mėgstamiausios pradinių klasių mokinių laisvalaikio formos mokykloje – bendrauti su klasės vadovu ir lankyti būrelius. Namuose – žiūrėti televizorių ir žaisti kompiuteriu. Atlikta mokinių anketinės apklausos analizė leidžia teigti, jog laisvalaikis užima svarbią vietą asmenybės gyvenime, suteikia galimybę bendrauti su bendraamžiais, skatina asmens aktyvumą, plėtoja kūrybiškumą, pasitikėjimą ir suteikia galimybę išreikšti save bei tobulėti. 2. Vaikų ir tėvų požiūris į laisvalaikio svarbą prevencijai buvo vienareikšmis – visi (100 proc.) sutiko, kad aktyvus užimtumas padeda vaikams išvengti žalingų įpročių ir nusikalstamos veiklos. 3. Laisvalaikis yra svarbus socializacijos elementas. Laisvai pasirinkta ir laisvu laiku atliekama veikla ugdo vaiko socialinius įgūdžius, plečia akiratį, vysto asmenines savybes, padeda užkirsti kelią nusikalstamumui, su tuo sutinka ir vaikai ir jų tėvai. Labiausiai sutampančios tėvus ir vaikus tenkinančios laisvalaikio veiklos: bendravimas su klasės vadovu ir mokytojais, sportavimas, susitikimas su draugais. Ryškiau išsiskyrė nuomonės, dėl laisvalaikio leidimo žiūrint televizorių, papildomu mokymusi bei ekskursijų ir turistinių žygių. Didžioji dalis pradinukų noriai ir aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje, tuo džiaugiasi ir tėvai., The object of investigation: the ways of spending free time for children of primary classes. The aim of the research: primary school pupils to find out leisure activities. The objectives of the research: 1. To determine possible leisure activities for children of the 3rd-4th grade. 2. To find out children‘ and parents‘ attitude to leisure importance for prevention. 3. To compare children and parents‘ view to leisure. Results and conclusions: 1. There is enough attention paid towards pupils‘ employment at school this children have a freedom to choose from various forms of leisure activities and most of them are satisfied. Most parents every day, your children are part of your free time. Favorite primary schoolchildren pupils forms of leisure at school – communicate with classes teacher and attending curricular activities. At home – to watch TV and to play with computer. Conducted analysis of pupils survey suppone a conclusion, that leisure takes an important in a lifestyle of the personality, improves the communication with contemporary, promotes personal activity, develop creativity, self confidence and provides an opportunity to express theirselves and to improve. 2. Children‘s and parents attitude to leisure importants for prevention was unambiguous – all (100 percent.) agreed, that activity employment helis pupils to avoid hazardous habbits and crime. 3. Leisure is important element of socialization. Free choice and free-time activities carried out by the child develop social skills, expand horizons, develop personal characteristics, helping to prevent crime, with the consent and the children and their parents. Most matching parents and children meeting the needs of leisure activities: communication with the class and head teachers, sports, meeting with friends. Bolder diverging views on leisure time watching TV, additional learning and excursions and hiking tours. Majority of the primary schoolchildren eagerly and actively participate in extra-curricular activities, and parents happy.

Lietuvoje, Vakarų Europos šalyse ir visame pasaulyje nuolat diskutuojama apie švietimo kokybę, jo įtaką jaunimo vertybėms ir švietimo strategijos bei politikos prioritetus. Vieni profesionalai ir visuomenės atstovai labiau akcentuoja universitetų kaip mokslo įstaigų, rengiančių specialistus, reikšmę švietimo sistemai, o kiti išskiria neformaliojo ugdymo svarbą, užsiimant konkrečia kūrybine ar svarbia asmenybei veikla, kuri daro įtaką asmenybės vertybėms ir pozityviajai asmenybės socializacijai. Lietuvoje egzistuoja nemažai neformaliojo ugdymo įstaigų, tačiau tai dar neužtikrina kokybiško vaiko ugdymo proceso. Dabartinėje Lietuvos švietimo sistemoje neformaliajam ugdymui reikėtų skirti daugiau dėmesio, dėl problemų, susijusių su neformaliojo ugdymo prieinamumu, finansavimo ir svarbos suvokimu. New tasks arouse for the educators and leaders of school community in the context of education reform: how to solve the problem of students organized leisure time in a qualitative manner. After-school activity can be considered the main form of organized leisure time, therefore it is relevant to be able to qualitatively and efficiently use all its possibilities of positive effect, precisely: to strengthen child‘s self-confidence, to cherish his/her independence and to occupy him/her after school, saving from undesirable influence in the street. According to G. Kvieskienė (2006), informal education must function in the way the student would have the possibilities to deepen, add and develop the knowledge gained during the formal education; to realize the needs of self-expression during the artistic, sports or other activities; to self-develop as a social subject: to communicate in a free and easy manner; to develop the competences necessary for active economic activity, professional career; to develop the public spirit, national and cultural consciousness.

Neformaliojo ugdymo pagrindinis tikslas – per kompetencijų puoselėjimą formuoti asmenį, kuris taptų aktyvus visuomenės narys, gebantis sėkmingai joje veikti. Ši veikla turėtų padėti jam tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Gerai organizuotoje veikloje vaikas turi galimybių pažinti save, savo vidinius poreikius, jausti dvasinį pasitenkinimą, įsitraukti į sėkmingą jo, kaip jauno žmogaus, socializaciją. Mokinių neformaliojo technologinio ugdymo užsiėmimų lankymo motyvai nukreipti į konkrečios veiklos rezultatus: išmokti gerai atlikti tam tikrą darbą/veiklą, atrasti (sukurti) ką nors naujo, įgyti didesnį pasitikėjimą, siekiant geresnių veiklos rezultatų. Mokytojai dažniausiai atsižvelgia į mokinių poreikius, tačiau visada lieka mokinių, kurių poreikiai nėra iki galo patenkinti. Mokytojams, organizuojantiems neformalųjį technologinį ugdymą, iškyla šių problemų: finansavimo (trūksta medžiagų, įrankių, priemonių, patalpų), mažo mokinių aktyvumo ir originalumo, tėvų abejingumo, organizuojant renginius ar parodas. The main aim of non formal education is to raise an individual by developing various competencies so as to enable that person to become an active member of society who is capable of successful functioning within it. Moreover, this activity should help a person to meet the needs of cognition, education and self expression.In the well-organized activity a child will have an opportunity to get to know himself and his own needs, will feel emotional satisfaction, and his socialization will be successful. The motivation behind students' attendance at technological classes is directed to the results of a specific activity: to learn to perform a certain job well, to discover or create something new, and to gain greater confidence in pursuing better results. Teachers usually take into account the needs but there always are some students whose needs are not fully satisfied. When organising non formal technological education teachers face these problems; funding (lack of materials, tools and premises), low activeness and ingenuity of students and parental indifference to the organization of events and exhibitions.

Darbe atlikta teorinė papildomo ugdymo sampratos, mokinių laisvalaikio užimtumo poreikių tenkinimo bendrojo lavinimo mokyklose ir socialinio pedagogo dalyvavimo popamokinės veiklos procese analizė. Iškelta hipotezė, vaikų dalyvavimą popamokinėje veikloje tėvai, ugdantys pedagogai bei socialiniai pedagogai įtakoja tik iš dalies, jų pasirinkimą labiau lemia pasiūla, galimybės ir pačių apsisprendimas. Buvo naudojamas turinio analizės metodas, kurio tikslas - išsiaiškinti popamokinės veiklos mokykloje ypatumus, galimus trūkumus ir daromas klaidas bei socialinių pedagogų galimybes dalyvauti laisvalaikiou žimtumo tenkinime, atliekant atvirų klausimų ir interviu atsakymų turinio analizę. Anketinės apklausos metodu buvo siekta identifikuoti mokinių ir tėvų nuostatų į papildomąjį ugdymą raišką ir išsiaiškinti, kaip mokyklos vaidmenį, tenkinant laisvalaikio užimtumo poreikius, vertina patys proceso dalyviai. Tyrime naudoto interviu tikslas – gauti būtiną tyrimui informaciją apie neformaliojo ugdymo situaciją mokyklose, įvairius šio proceso ypatumus, mokytojų ir mokinių išgyvenimus, subjektyvią jų nuomonę apie socialinio pedagogo vaidmenį, tenkinant laisvalaikio užimtumo poreikius. Į tyrimą buvo įtraukti 454 asmenys. Anketinėje apklausoje dalyvavo 436 respondentai: 234 mokiniai ir 202 jų tėvai. Pusiau struktūruotame interviu buvo atliktas devyniose šalies mokyklose, kur buvo apklausti 9 mokyklų administracijos atstovai, kuruojantys neformalųjį ugdymą švietimo įstaigoje, ir 9 mokyklų... [toliau žr. visą tekstą] The paper deals with the theoretical analysis of additional education purpose, the schoolchildren’s spare – time entertainment participation in the comprehensive school and social educator participation in the out–of- school activity. Hypothesis: children’s participation in the out–of- school activity parents, teachers and social educator affects only partly, their choice determined by supply, opportunities and self determination. Content analysis was used to extracurricular activities at school find out the characteristics, shortcomings and mistakes, and opportunities for social educator to participate in spare – time entertainment to analyze the open questions and interview responses of content analysis. Questionnaire survey method was sought to identify schoolchildren’s and parent's attitudes towards the resolution of additional education and to explore how the role of the school, meet the needs of the entertainment, value participants themselves. Study used interviews aim to study the information about non-formal educational situation in the schools, teacher‘s and schoolchildren’s experiences, their subjective views on the social educator. The study included 452 persons. Questionnaire survey involved 436 respondents: 234 students and 202 parents. Semi-structured interviews were conducted in nine schools of the country, where were interviewed nine representatives of school administrations, the umbrella non-formal education in educational institution and nine school... [to full text]

Darbe pristatomas dalis autorės atlikto etninės kultūros padėties Lietuvos mokyklose tyrimo. Tyrimu buvo siekiama ištirti etninės kultūros mokytojų patirtį etninės kultūros mokymo ir praktinės veiklos sąryšio aspektu, nustatyti veiksnius, turinčius įtakos moksleivių nuostatų etninės kultūros atžvilgiu formavimui, atskleisti etninės kultūros sklaidos mokyklose pobūdį. Daugiausia dėmesio šiame straipsnyje skiriama mokytojų ekspertų požiūriui į neformalų etnokultūrinį ugdymą ir jo formas mokyklose pristatyti. Atliktos apklausos duomenys rodo, kad svarbiausia neformalaus etnokultūrinio ugdymo forma mokytojai ekspertai laiko kalendorinių švenčių šventimą mokyklose. Matyti, kad daugiausia švenčiamos tos šventės, kurios vyksta mokslo metais ne moksleivių atostogų metu. Populiariausia, dažniausiai minima, kaip mokyklose švenčiama šventė buvo Užgavėnės. Taip pat gana populiarios mokyklose yra advento vakaronės, Kalėdų paminėjimai. Pusė respondentų minėjo, kad mokyklose organizuoja ir Vėlinių šventimą. Antra pagal paveikumą neformalaus etnokultūrinio ugdymo forma apklausti mokytojai ekspertai laikė mokyklų folklorinių ansamblių veiklą. Beje, šie folkloro ansambliai būna ir aktyviausi kalendorinių švenčių šventimo organizavimo pagalbininkai ir dalyviai. Pristatomo tyrimo duomenys taip pat rodo, kad mokytojai žiūri į etninę kultūrą ne tik kaip į muziejinį eksponatą, bet ir kaip į dalyką, pajėgų formuoti teigiamas nuostatas tautinės kultūros atžvilgiu. The work presents a part of the research made by the author about the position of ethnic culture in Lithuanian schools. The research was aimed to make an analysis of the experience of ethnic culture teachers in the aspect of the relation between the ethnic culture teaching and practical activities. Also, to determine factors which have influence to the formation of students' attitudes towards ethnic culture and to reveal the nature of ethnic culture spread in schools. In this article, the main focus is on the attitude of teachers–experts to the non-formal education and its forms in schools A survey revealed that, according to teachers–experts, the most important form of non-formal education of ethnic culture is the celebration of calendar events in schools. It is noticed that usually events which take place during a school year but not during holiday are celebrated. The most popular and celebrated event in schools is Shrove Tuesday. Another quite popular event in schools is an Advent dinner which marks Christmas. Half of respondents mentioned that All Soul’s Day is also organised in schools. On the opinion of teachers–experts, the second form of non-formal ethnocultural education according to its influence is the activity of schools' folk ensembles. Moreover, usually folk ensembles are the most active helpers and participators of organised celebrations of calendar events. Research results also reveal that teachers do not treat ethnic culture as a museum-piece, they treat it as an object that is able to form positive attitudes towards national culture.

Gerai organizuotas vaikų ir jaunimo neformalus ugdymas ir laisvalaikio užimtumas yra būtina jaunosios kartos socializavimo(si) sąlyga, o taip pat ir veiksmingiausia nusikaltimo prevencija. Todėl būtina nuolat galvoti apie tai, kaip užtikrinti moksleivių saviraiškos galimybes. Tyrimo problema – pedagogai mokyklose mažai dėmesio skiria neformalaus ugdymo metodinių principų išpildymo kokybei, neformalaus ugdymo organizavimui reikalingų kompetencijų tobulinimui. Tyrimo objektas – neformalaus ugdymo metodinių principų raiška gimnazijos neformalaus ugdymo užsiėmimuose. Tyrimo tikslas – išryškinus neformalaus ugdymo pedagogų požiūrį į neformalų ugdymą bei kvalifikacijos kėlimą šioje srityje, įvertinti neformalaus ugdymo metodinių principų raišką bendrojo lavinimo mokykloje. Siekiant šio tikslo, numatyti uždaviniai: 1) apibrėžti neformalaus ugdymo paskirtį bendrojo lavinimo mokykloje; 2) atskleisti neformalaus ugdymo metodinių principų sampratą bei šių principų taikymo reikšmę organizuojant neformaliojo ugdymo užsiėmimus; 3) išryškinti neformalaus ugdymo pedagogų kompetencijas bei kvalifikacijos tobulinimo galimybes Lietuvoje; 4) atskleisti neformalaus ugdymo metodinių principų raišką neformalaus ugdymo užsiėmimuose moksleivių požiūriu; 5) išryškinti neformalaus ugdymo metodinių principų taikymo aktualumą pedagogų požiūriu. Metodologinį darbo pagrindą sudaro pragmatizmo nuostatos, kurios teigia, kad ugdymo tikslas yra mokyti vaikus gyventi. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] Well-organised informal education and occupation of leisure time of children and young people is an indispensable condition of the socialisation of the young generation as well as the most effective means of crime prevention. Therefore, it is necessary to think about ensuring possibilities for self-expression of school students. The problem of the study: pedagogues in schools pay little attention to the quality of the implementation of informal education methodical principles and to the improvement of competences necessary for the organisation of informal education. The object of the study: the expression of informal education methodical principles in informal education classes of a grammar school. The objective of the study: after identifying the attitude of informal education pedagogues towards informal education and qualification improvement in this area, to evaluate the expression of informal education methodical principles in comprehensive schools. In order to accomplish this objective, the following tasks were established: (1) to define the purpose of informal education in comprehensive schools; (2) to educe the concept of informal education methodical principles and the significance of the application of those principle in the organisation of informal education classes; (3) to identify competences of informal education pedagogues and qualifications improvement opportunities in Lithuania; (4) to educe the expression of informal education methodical principles in... [to full text]

Straipsnyje yra sprendžiami probleminiai klausimai: kaip skatinama rizikos grupės vaikų pozityvi socialinė edukacinė raiška neformaliojo ugdymo programose/projektuose ir ar tokio pobūdžio aplinka yra sukuriama rizikos grupės vaikams skirtuose programų projektuose, realizuojamuose teritorinėje bendruomenėje veikiančiose skirtingose socioedukacinėse institucijose? Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojama rizikos kaip interaktyvaus vaiko santykio su visuomene samprata; akcentuojama, kad bet kokia rizika individualiame asmenybės lygmenyje, jai priskiriant visus aplinkoje esančius elementus, žmogaus išgyvenamas vidines būsenas bei atliekamus veiksmus, yra sukuriama patį asmenį supančios aplinkos. Antrojoje straipsnio dalyje, remiantis teorinėmis įžvalgomis bei dokumentų analize, pagrindžiamas teorinis modelis. Jame yra sujungti trys pagrindiniai neformaliojo ugdymo programų/projektų realizavimo aspektai teritorinės bendruomenės mastu: pozityvios socioedukacinės raiškos kūrimo prielaidos, raiškos sritys ir raiškos galimybių kūrimas asmeniniu bei instituciniu lygmenimis. Trečiojoje dalyje trumpai pristatoma tyrimo metodologija. Pasirinktoje teritorinėje bendruomenėje, analizuojant rizikos grupės vaiko pozityvios socioedukacinės raiškos sukūrimo galimybes bei siekiant patikrinti sudaryto teorinio modelio tinkamumą, yra pateikiamos raiškos prielaidų charakteristikos, instituciniu bei asmeniniu lygmeniu yra pateikiami pagrindiniai kriterijai, lemiantys raiškos galimybių užtikrinimą rizikos grupės vaikams konkrečioje institucijoje realizuojant neformaliojo ugdymo programas/projektus. The article deals with the following problematic issues: how to encourage a positive social educational expression for children at risk in non-formal education programs; is this kind of environment developed in programs/projects designed to children at risk and realised at different social educational institutions operating within the territorial community? To answer the above questions, the first part introduces a short conception of risk in the role of an interactive relation between a child and society examining the impact of risk on a child and attitude of the very society towards the child constantly founding himself at risk situations, as well as analyses the main reasons that determine attribution of a child to children at risk. The second part provides rationale for the theoretical model related to development of positive social educational expression of a child at risk in the territorial community, the model being composed on the basis of preparation regulations applied to non-formal education programs/projects and of implementation principles. The third part provides a brief introduction of research methodology on the basis of the data related to analysis of the content of programs/projects and to a semi-structured interview with experts working with children at risk. The fourth part presents the results of the survey and conclusions.

Jaunimas, dažnai neturėdama ekonominės nepriklausomybės, yra ypatingoje įvairių problemų sankirtoje, todėl valstybė formuodama jaunimo politiką, siekia palengvinti jaunų žmonių socializaciją bei ugdyti aktyvius savo piliečius. Vienas instrumentų yra švietimo sistema. Sovietų Sąjunga turėjo aiškią jaunimo ugdymo kryptį – jie turėjo tapti ateities komunizmo statytojais. Tad Lietuva išgyveno sunkų permainų laikotarpį po Nepriklausomybės atkūrimo, nes buvęs formalus ir neformalus švietimas buvo persmelktas komunistinių idėjų, o dauguma mokinių priklausė spaliukų, pionierių ar komjaunuolių organizacijoms. Neformalus ugdymas buvo masinis ir priverstinis, tačiau demokratiškoje šalyje jis turėjo būti paremtas laisvu ir individualiu pasirinkimu tam, kad prisidėtų prie asmens kapitalų plėtojimo, remiantis P. Bourdieu teorija. Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokia yra jaunimo neformalaus ugdymo praktika ir modelis Lietuvoje – Sovietmečiu ir po Nepriklausomybės, bei ištirti kokie yra 13-15 m. amžiaus moksleivių patirtys, galimybės ir poreikiai dalyvaujant neformaliame ugdyme. Empiriniam tyrimui pasirinkta viena Kauno vidurinių mokyklų, kurioje žvalgomojo kiekybinio tyrimo metu apklausta 115 moksleivių iš 8-9 kl., iš kurių vėliau atrinkta 16 informantų. Dalyvavimas neformalaus ugdymo veikloje priklauso nuo pasiūlos, moksleivių informavimo bei motyvacijos dalyvauti. Iš visų apklaustųjų vaikų 33,9% niekur nedalyvavo, 21,7% lankė mokyklos būrelius, už mokyklos - 52,2%, jaunimo... [toliau žr. visą tekstą] Youth, usually not having economical independency, is in a special crossing of various problems. Therefore government strives to facilitate their socialisation and develop active citizens when forming youth politics. Educational system is one of the means to achieve this. Soviet system had an obvious direction in youth education - they were seen as future communism builders. Lithuania has had a hard time since its independency due to the fact, that both, formal and non-formal education was soaked through with communistic ideology and most of the schoolchildren belonged to communist organizations. Non-formal education had been mass and comprehensive while in a democracy it should be based on a free and individual choice in order to contribute to personal forms of capital development, referring to P. Bourdieu theory. Research objective is to analyze youth non-formal education practice and model in Lithuania in Soviet times and since the independency and to investigate experiences, needs and possibilities of the first youth group in non-formal education. Empirical survey was chosen to perform in one of Kaunas secondary schools, where 115 schoolchildren were surveyed by means of exploratory quantitative survey method, resulting in 16 candidates selected for further research. Involvement in non-formal education activities depends on supply, conveyance and motivation to attend. Out of all the interviewed children 33,9% were not involved into any organization, 21,7% were involved in... [to full text]

Temos aktualumas: Įvertinus statistinius duomenis apie Lietuvos paauglių padėtį kriminologiniu aspektu (2007 metais nuteisti 1189 nepilnamečiai, 3413 nepilnamečiai buvo įtariami padarę nusikaltimą, www.nplc.lt ) ir žinant hiphopo subkultūros išskirtinį vaidmenį šiuolaikinių paauglių gyvenime, šios subkultūros edukacinių ypatumų nagrinėjimo ir pritaikomumo neformalaus ugdymo kontekste svarba yra beveik neabejotina. Tačiau literatūroje nėra pakankamai informacijos apie tai, kaip galima būtų integruoti hiphopo subkultūrą į neformalaus ugdymo kontekstą. Darbo tikslas: Atskleisti hiphopo subkultūros edukacinius ypatumus jaunimo neformalaus ugdymo kontekste. Tyrimo problema: Neformalus jaunimo ugdymas ir hiphopo subkultūra yra gana nauji reiškiniai Lietuvoje. Hiphopo subkultūros kaip vienos iš paauglius dominančių neformalus švietimo formų ir kaip vienos iš galimų efektyvių priemonių jaunimo neformaliam ugdymui plėtra Lietuvoje galėtų atverti naujas perspektyvas jaunimo neformalaus ugdymo srityje. Todėl ir kyla probleminis klausimas, ar nebūt�� išmintinga neformalų ugdymą plėtoti pasitelkiant hiphopo subkultūrą? Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti neformalaus ugdymo esmę, tikslus, privalumus ir trūkumus bei perspektyvas. 2. Apibūdinti hiphopo subkultūros privalumus, trūkumus ir perspektyvas. 3. Ištirti hiphopo subkultūros kaip neformalaus ugdymo priemonės ypatumus. 4. Nestruktūrizuoto interviu būdu ištirti ir įvertinti hiphopo subkultūros edukacinę reikšmę. Tyrimo metodai: naudotas interpretacinis, lyginamasis, aprašomasis metodai. Fenomenologinis, kokybinis, vidinės patirties tyrimas. Stebėjimas ir įrašymas naudojant vaizdo ir garso įrašymo prietaisus (lauko tyrimai). Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas 2007 – 2008 metais, respondentais buvo pasirinkti aktyviai hiphopo subkultūroje dalyvaujantys asmenys ir neformalaus jaunimo ugdymo atstovai, iš viso 10 respondentų. Tyrimo rezultatai: Atlikus hiphopo subkultūros Lietuvoje ir jo perspektyvų jaunimo neformalaus ugdymo srityje tyrimą ir įvertinus rezultatus, galima teigti, kad: • Lietuvoje hiphopo subkultūra kaip edukacinė forma dar žengia pirmuosius žingsnius, nors pati subkultūra ir jos elementai apibūdinami kaip savaime mokantys ir auklėjantys veiksniai. • Pagrindinės priežastys, dėl kurių hiphopo subkultūra nėra paplitusi kaip neformalaus ugdymo forma, yra lėšų stoka ir idėjinių lyderių bei lobistų trūkumas. • Edukacinė veikla per hiphopo subkultūrą šiuo metu Lietuvoje yra įmanoma tik pačios subkultūros aktyvistų dėka. Mokytojai ar vadovai, nepažįstantys subkultūros, nebūdami aktyviais jos dalyviais, nebūtų pakankamai kompetentingi naudotis ja kaip viena iš ugdymo priemonių. • Tiek hiphopo subkultūros atstovai, tiek jaunimo neformalaus ugdymo atstovai gerai supranta (žr. 3 priedą), kaip galima realiai vystyti edukaciją, pasitelkiant hiphopo subkultūrą ir neformalų jaunimo ugdymą. • Neformalaus ugdymo metodų taikymas priklauso nuo situacijos ir siektinų ugdymo tikslų, tačiau efektyviausiu ir veiksmingiausiu respondentų yra laikomas patyriminis metodas – mokymasis per asmeninę patirtį, ją įvertinant, padarant išvadas ir atitinkamai kreipiant tolesnius savo veiksmus. Taigi aptariama subkultūra dėl plataus hiphopo elementų spektro yra tinkamas objektas taikant šį metodą jauniems žmonėms ugdyti., Relevance. Having evaluated the statistic facts of the situation of Lithuanian juveniles as far as criminological aspect is concerned in 2007 - 1189 juveniles were sentenced, 3413 juveniles were suspect (www.nplc.lt ) Understanding that hip hop subculture plays an exceptional role in youth life nowadays, we have no doubt that it is important to reveal the educational peculiarity of hip hopo subculture and adaptability in nonformal education. (Despite that) In Lithuania there are not much information and no researches are made about possibilities how to integrate hip hop subculture in nonformal educational context. The aim of the survey – to reveal the educational peculiarity of hip hop subculture in the context of nonformal youth education. The problem of the survey. Non formal youth education and hip hop subculture are new phenomenon in Lithuania. The development of hip hop subculture (as an intresting form for youth of nonformal education) could open new prospects in non formal education range. So we ask a problematical question – wouldn‘t it be wise to develop nonformal education to invoke hip hop subculture? Tasks: 1. To reveal the essence, purpose, advantages, disadvantages and prospects of nonformal education. 2. To describe advantages and disadvantages and prospects of hip hop subculture. 3. To explore hip hop subculture the peculiarities of nonformal education. 4. To explore and evaluate the educational importance of hip hop subculture using non structural interview. Methods of the survey: interpretational, comparative, descriptive methods were used. The phenomenologycal, qualitative, experiential researches were fullfilled. Observation and recording invoking audio and video devices (field survey) were done. Survey planning. The survey was performed in the year 2007 – 2008, activists of hip hop subculture and nonformal youth education representatives were chosen as respondents. Total number: 10 respondents participated in this survey. The results of the survey. It was found that: • Hip hop subculture as educational form in Lithuania is quite new. Despite of it hip hop subculture and its elements are themselves educational subject. 5 respondents out of 10 assume. • The main reasons why hip hop subculture is not the part of nonformal education is because of the lack of money resourses, lack of ideological leaders and lobbyists. • Educational practice through hip hop subculture in Lithuania nowadays is possible only if the actyvists of the hip hop subculture will develop educational idea. 5 respondents of 10 confirm that. School teachers which are not the part of the hip hop movement, who don‘t have practical and theorical skills, can‘t spread education through hip hop. • Representatives of hip hop subculture and representatives of nonformal youth education understands very well how it‘s possible to develop educational system evoking hip hop subculture and nonformal youth education. 6 respondents out of 10 confirmed that. • The use of methods of nonformal education depends on the situation and goals. But according to respondents and literature analysis the most effective method is learning by doing. Our results show that hip hop subculture has a wide choise of its elements and that‘s why it is proper way to educate youth by using learning by doing method.

Darbo objektas: moksleivių požiūrio į ekskursiją ypatumai. Mokslinė problema: nepakankamai išanalizuotas vyresniųjų klasių moksleivių požiūris į ekskursiją, kaip ugdymo priemonę. Tyrimo tikslas: išanalizuoti vyresniųjų (dešimtų) klasių moksleivių požiūrio į ekskursiją, kaip edukologinę – socialinę priemonę, ypatumus. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti ekskursiją ir jos vaidmenį šiuolaikinėje socialinėje – ugdomojoje aplinkoje. 2. Atskleisti vyresniųjų (dešimtų) klasių moksleivių požiūrį į ekskursiją, kaip ugdymo(si) ir mokymo(si) priemonę. Hipotezė: dalyvaujančių ekskursijose moksleivių požiūris į ekskursiją, kaip neformalaus ugdymo priemonę, yra palankesnis. Anketinei apklausai buvo parengtas klausimynas bei istorijos testas. Tyrimas buvo atliekamas trijose Kauno miesto bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, jame dalyvavo dešimtų klasių moksleiviai. Buvo sudarytos eksperimentinė ir kontrolinė grupės. Eksperimentinę grupę sudarė 29 moksleiviai, o kontrolinę �� 32. Tyrime dalyvavo 33 merginos ir 28 vaikinai, jų visų amžius 15 – 17 metų. Tyrimo metu nustatyta, kad viena iš labiausiai patinkančių mokymosi formų yra ekskursijos, ypač kraštotyrinės. Istorijos pažymio vidurkis didėja, kuo dažniau moksleiviai vyksta į ekskursijas. Moksleiviai, tris kartus apsilankę muziejuje, istorijos testų užduotis atliko geriau nei mokiniai, kurie muziejuje nesilankė (p = 0,0001). Moksleivių, kurie lankėsi muziejuje, požiūris į ekskursijas reikšmingai skyrėsi (p, Work object: students’ attitude peculiarities on an excursion Scientific problem: insufficiently analysed senior classes students’ attitude on an excursion as a mean of education. Research aim: to analyse peculiarities of senior classes students’ on an excursion as an educological-social mean. The tasks: 1. To analyse an excursion and its role in temporary social-educational surrounding. 2. To reveal senior classes (10 forms) students’ attitude on an excursion as educational and learning mean. Hypothesis: an excursion has an influence on senior (10 forms) classes students’ educational-social training. An questionnaire and history test were used to interrogate respondents. Research was carried out in Kaunas secondary schools, 10 formers used to participate in it. The experimental and control groups were made. The experimental group was formed of 29 students and control-32. 33 girls and 28 boys took part in this research. The age of these respondents is 15-17 years. During the research it was established that of the most interesting form of learning is excursions, especially regional studies (ethnography). The average history mark increases if students go an excursion very often. Students, who have visited a museum 3 times, fulfilled history test much better, than the students who haven‘t visited a museum (0,0001) Pupils’ attitude, who have visited a museum, on an excursion, have meaningly changed (p

Straipsnyje rašoma apie skautiją, kaip neformaliojo ugdymo instituciją. Atskleidžiama, kad ji kaip nevyriausybinė organizacija ugdo bendruomeniškumą, gebėjimą derinti savo siekius su pilietinės visuomenės siekiais ir pasirengti savarankiškai bei kūrybiškai veiklai. Straipsnyje parodoma, kad skautiškas ugdymo procesas turi labai plačią, pažangią programą, kurią vykdant padedama jaunuoliams įgyti gyvenime reikalingas kompetencijas. Organizacija yra LIJOT ( Lietuvos jaunimo organizacijų taryba) narė. Ji savo vertybėmis, misija, vizija, strategija praturtina visų Lietuvos jaunimo organizacijų gyvenimą. Publikacijoje aptariama skautų organizacijos struktūra, programos turinys, ugdymo tikslai ir uždaviniai. Apibūdinamos specifinės organizacijos savybės: savarankiškumo skatinimas, vadovavimo kaita, originalūs ir patrauklūs projektai. Organizacijos veiklos dėmesio centre yra žmogus, kuris laisvanoriškai įsipareigoja, atsiskaito bei atsako už įsipareigojimus. Visa tai leidžia valdyti ugdymą demokratiniais pagrindais. Straipsnyje parodoma, kad skautų organizacijos struktūros specifikas reikalauja valdymo, kuris natūraliai gali peraugti į savivaldą. Article analyses scout organization as an institution of informal education. The article reveals the way non- governmental organization develops the sense of community, ability to coordinate one's and objectives of society and plan self-dependent and creative work. There is shown that the process of scout education has an extensive and advanced syllabus, which unable young people gain life skills they need. The organization is the member of LIJOT (The council of Lithuanian youth organizations). It enriches the life of Lithuanian youth organizations with its values, mission, vision and strategy. The publication considers the structure of scout organization, ihc content of syllabus, the aims and goals of education. There are defined the specific features of organization: encouragement of independence, the shift of management, original and attractive projects. The centre of organization is a person who commits volumarily and is responsible for his/her duties. All this unable manage education on the ground of democratic basis. The article points the fact that the specific of scout organization requires management that can naturally grow to self-government.

Straipsnyje analizuojamas mokymasis iš patirties. Aptariami Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų edukacinių kultūrų ir neformalaus pedagogų mokymosi santykiai konstruojant pedagogų profesinį identitetą. Tyrimas atliktas sinchroniniu ir diachroniniu aspektais, naudojant diskurso analizę. Šia analize siekta interpretuoti prasmę, kurią pradinių klasių mokytojai skiria jų santykiams su savo šalies ugdymo sistema konstruojant savo profesinį identitetą. Lyginamoji analizė leido išryškinti nacionalinių švietimo sistemų bruožus, kurie yra susiję su mokytojų neformaliuoju mokymusi, t. y. nacionaliniai švietimo tikslai ir politikos kryptys, mokytojų pedagoginė kvalifikacija ir akreditavimas, sistemos profesinio tobulėjimo būdai ir pan. Mokytojų neformalaus mokymosi panašumai ir skirtumai atspindi šalyse vykstančių švietimo reformų specifiką, o taip pat ir tarptautinius globalizacijos procesus. Neformalus pedagogų mokymasis atlieka svarbų vaidmenį mokytojų kvalifikacijos tobulinime abejose šalyse. Tačiau formalios ugdymo sistemos nepripažįsta neformalų, mokytojų darbo vietose vykstantį mokymąsi. Tam, kad neformalus mokymasis būtų pripažintas ir įvertintas kaip vienas iš profesinės kvalifikacijos tobulinimo būdų, ir kad būtų kuriami atitinkami tokio mokymosi kontekstai, vertėtų reformuoti kvalifikacijos tobulinimo sistemas šalyse ir keisti profesinio augimo supratimą tarptautiniame lygmenyje. This paper discusses relationships between national education cultures in Lithuania and the United States and informal teacher learning. By examining two education systems through synchronic and diachronic lens, and employing discourse analysis to interpret meanings that elementary teachers assign to their interactions with those systems, the study illuminates teachers' as learners identities. Similarities and differences in teachers' professional learning reflect national processes of educational reforms and transnational processes of globalization. Informal learning in both countries is an essential part of teachers' professional development. However, education systems do not recognize work-based informal learning as a form of professional development. То create diverse learning opportunities and accredit informal professional learning, re-conceptualization of teachers' professional development is needed both by national and international education communities

This paper is intended for analysis of non-formal cultural education activity in the professional training center, of its effectiveness and influences to the harmonic education of student’s personality- his creative, intellectual, emotional, physical powers, verbal and nonverbal expression skills, formation of value system, for increasing of opportunities of participation of personality in various social and cultural activities. When examining the characteristic features of non-formal cultural education of students in the professional training center, the following tasks were realized: pedagogic, psychological and educational literature, connected with cultural education of students, was analyzed and systemized, cultural demands of students were disclosed, characteristic features of coordination of non-formal educational activity were discussed and the factors, stimulating non-formal cultural education of students were studied. Theoretical, empiric and mathematical-statistical methods were employed for performance of this research. The students from the departments of industry and commerce, service business and building technologies and business of Alytus professional training center, seeking to get the profession of the qualified worker, as well as the teachers of professional subjects, sport, art, culture, after-school activity and the mentors of clusters. After performance of research it was found out, that non-formal cultural education of students of professional... [to full text]

The paper deals with the theoretical analysis of the additional education purposes, requirements and functions. Extraordinary requirements, spare-time entertainment, meeting the requirements out-of-school activity also the problems of this special training and the assumptions or efficiency are considered in the empirical part. The paper hypothesizes that parent’s expectations about special needs education and social needs not always reflect real situation at special requirements school. It is important to note that the interrogatory by filling in the form is also under the consideration with its purpose to investigate the abilities of supplying the special needs. The fact- finding is also made and shown in statistics (descriptive frequency, the average etc.).

Straipsnyje nagrinėjamos socioedukacinės brandaus amžiaus žmonių saviugdos problemos, jos reikšmė dvasinei sveikatai. Akcentuojama, kad dvasinę žmogaus sveikatą palaiko aktyvi protinė veikla bei pastangos kaupti gyvenimo išmintį. Įsisąmoninta saviugda gali padėti senstančiam žmogui išgyventi gamtos jam skirtą laikotarpį visavertiškai, derinant savo biologinį laiką ir spartėjančią visuomenės raidą. Praktiniai tyrimai rodo, jog mūsų visuomenėje brandaus amžiaus žmonės tėra menkai aktualizavę nuolatinio ugdymo ir saviugdos poreikį. Vis dėl to kai kurie neatmeta galimybės išbandyti ar įvaldyti įvairius saviraiškos būdus, galinčius padėti plėtoti kultūrinius interesus, dvasiškai turtingai išgyventi kiekvieną amžiaus tarpsnį. The article analyses elderly people's problems of self-education and the importance of self-education to mental health. The research emphasizes that person's mental health is maintained by the active mental activity as well as by the efforts aimed at maturing and retaining of life wisdom. The realized self-education may help mature-aged person to live the nature's given period of life in a full value manner, thus finding harmony between own biological time and rapid development of society. Practical researches show that in our society, people of mature age have little actualization of need of ongoing education and self-education. However, some of them do not discount the possibility of trying out or mastering different self-expression ways, which are in turn able to develop cultural interests and help to live each stage of age in a spiritually rich way