Search

Lietuvos krikščionių demokratų partijos publicistai turėjo savo požiūrį į lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje tarpukariu, kuri skyrėsi nuo tautininkų požiūrio. Skirtumai skleidėsi vertinant tiek politinį dalyvavimą, tiek tautos atstovybės klausimą, tiek tarpvalstybinius Lietuvos ir Lenkijos santykius. Esmė buvo ta, kad krikščionys demokratai kritiškiau vertino Lenkijos politiką, o tautinės mažumos atstovai buvo laikomi politinės padėties įkaitais. Tautininkai padėtį vertino priešingai, tad iš esmės pažiūros lenkų tautinės mažumos atžvilgiu konceptualiai išsiskyrė. Lithuanian Christian democrats had a very clear understanding of the situation of Polish national minority in Lithuanian in 1930s. First of all we must mention the main problems that had made the context for publications. The first one was elections to municipal councils and parliament. Despite negative ideological evaluation of Polish minority (the attitude toward Polish minority was based on primordial conception), their political rights were emphasized as very important for democracy in Lithuania. The second problem was the ultimatum of Poland to Lithuania. In this context national minority was shown as a hostage of politicians. This means that such critical situation has not made negative influence on the image of Polish minority. The last but not the least problem was the return of Vilnius region to Lithuania. Christian democrats gave us a strange conception that they have evaluated situations as the final salvation of the problems between Poles and Lithuanians. Keeping in mind the fact of occupation of Poland, such statement was very strange.

The article analyzes the European Union’s influence on the political participation of ethnic minorities in first and second European elections held after Lithuania’s accession to the EU in 2004 and 2009. The author provides a brief theoretical overview of the EU’s influence on Member States regarding ethnic minority policy, representation of ethnic minorities and ethnic minority participation in the politics. Analysis of the programs and strategies to attract voters in European Parliament elections of political parties representing ethnic minorities finds that the European issues and European values hadn’t significant effect (with exceptions in 2009) on electoral programs and patterns of political participation. However, Polish and Russian ethnic minority political parties in shaping the strategies of the coalition or joint electoral list in 2004 and 2009 EP elections were not directly intended to win seats in the EP, but testing these strategies for the upcoming parliamentary elections in 2004 and municipal council elections in 2011. Straipsnyje nagrinėjama Europos Sąjungos (ES) įtaka etninių mažumų politiniam dalyvavimui pirmuosiuose ir antruosiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose, įvykusiuose Lietuvoje 2004 ir 2009 metais. Pateikta trumpa teorinė apžvalga apie ES įtaką etninei politikai, etninių mažumų atstovavimui ir politiniam dalyvavimui šalyse narėse. Analizuojant etninėms mažumoms atstovaujančių partijų programas ir strategijas, skirtas rinkėjams į EP rinkimus pritraukti, prieita prie išvados: Europos problemos ir vertybės neturėjo ryškesnės įtakos (su išimtimis 2009 metais) etninių mažumų partijų rinkiminėms programoms ir politinio dalyvavimo modeliams (strategijoms). Vis dėlto, lenkų ir rusų etninių mažumų politinių partijų strategijomis formuojant koaliciją arba bendrą rinkimų sąrašą, 2004 ir 2009 metų EP rinkimais nebuvo tiesiogiai siekiama laimėti vietų Europos Parlamente – norėta šias strategijas išbandyti prieš 2004 metų Seimo ir 2011 metų Savivaldybių tarybų rinkimus.

Straipsnyje pristatomas 2002–2005 m. atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti vokiečių ir lietuvių kaimynystės poveikį tiek vienai, tiek kitai etninei kultūrai, nustatyti vokiečių kultūrinio skverbimosi į lietuvišką erdvę padarinius. Remdamasi istorine medžiaga, lingvistiniais tyrimais ir pateikėjų informacija, straipsnio autorė surinko kalbinių ir etninės lietuvių kultūros duomenų, kurie pagrindžia kultūrinio perėmimo teoriją. Darbe lyginami tik Suvalkijos ir Klaipėdos krašto duomenys. Suvalkijos teritorijoje vokiečiai ir lietuviai kaimynystėje pradėjo gyventi nuo XIV amžiaus. XX amžiuje patys vokiečių kilmės Suvalkijos gyventojai jau nebebuvo išlaikę ne tik vokiškų papročių, bet dažnai ir kalbos – visiškai sulietuvėjo. Klaipėdos krašte, kuris XIII–XVII amžiais nors ir priklausė Prūsijai, buvo gana taikus, įvykiai klostėsi kiek kitaip: stipri politinė germanizacija prasidėjo tik XVIII a. ir tęsėsi iki XX a. pradžios. Lingvistiniu požiūriu lietuvių etninė kultūra buvo paveikta dvejopai: per vokiečių kilmės antroponimus ir germanizmus. Etninę kultūrų asimiliaciją labiausiai veikė natūralus vokiečių susigyvenimas su lietuviais Lietuvos ir Prūsijos pasienio kaimuose. Kitaip nei Klaipėdos krašte, kur germanizacija buvo vykdoma dirbtinai ir priverstinai, Suvalkijoje šis procesas buvo natūralus ir vyko kita kryptimi – vokiečiai lietuvėjo. Kaimyninių santykių teorija pasitvirtino – tiek lietuviai, tiek vokiečiai buvo veikiami vieni kitų kultūrų. Vis dėlto tautinė mažuma ilgainiui prarado savo tautinį tapatumą. This article presents the research, performed in 2002–2005, the purpose of which was to explore the influence of Lithuanian – German neighbourhood to the ethnic cultures of these two nationalities and to establish consequences of the German culture intrusion into Lithuanian space. There is analyzed, what influence was in the Lithuanian lingual field, including germanisms and antroponyms, and what was in Lithuanians opinion the international significance of so nearly neighborhood between two different nationalities in the local ethnic culture