Search

In the context of cross-border integration, this article analyses the tourism market in counties and municipalities in the Lithuanian-Polish cross-border region. The aim of the research has been to perform analysis of spatial interaction of tourist flows in this region and to evaluate the integration progress in that field. The methods chosen for this purpose comprised a comparative analysis of statistical data, and construction and analyses of two types of gravity models, one for estimation of the potential overnight tourist flows, and the other for the determination of market boundaries of the main centres of tourist attraction in the investigated region. The analysis revealed the asymmetry in tourism development in border regions of those two countries, but the determination of tourism market boundaries testified the ongoing process of integration of the tourism market in this cross-border region. However, using gravitational distance decay function for potential tourists flows modelling from the bigger cities to the resorts appeared to be inappropriate in this research due to the contradiction to the statistical data about the number of overnight tourists and the disability to separate the overnight tourists and one-day visitors in the model.

The article analyzes private land sales in administrative territories of Lithuania during the period of 2015-2016. The aim of the research is to determine the intensity of land sales and the reasons affecting land market prices that are not the same in the individual municipalities. The regression analysis has shown that the size of towns located in the municipality, and the portion of land owned by legal persons in the entire private agricultural land area affect the agricultural land market activity, whereas the market price is affected by the land economic value, land use intensity and size of towns located in the municipality. The size of towns located in the municipality and housing indicators of population affect market activity of land plots purchased for housing. Land prices of household plots in towns are influenced by the size of the town, distance from a regional center and population stability.

Straipsnyje nagrinėjamas žemės reformos laikotarpiu susikūrusių ūkių naudojamos žemės laukų išsidėstymo racionalumas. Pagrindinis tyrimų tikslas – išanalizuoti stambiųjų ūkių žemės valdų išsidėstymą ir nustatyti jų optimizavimo galimybes. Tyrimams pasirinktuose Jonavos rajono savivaldybės ūkiuose nustatyta, kad vidutinis atskirai dirbamo lauko plotas 14,9 ha, vidutinis atstumas iš ūkinės sodybos į laukus – 4,35 km, žemės valdos sąskaidos koeficiento K2 reikšmės – nuo 2,64 iki 8,81 (vidutiniškai 3,62). Siekiant padidinti ūkių žemės valdų kompaktiškumą, siūloma rengti žemėtvarkos schemas, kuriose būtų projektuojamos žemės valdų perspektyvinės ribos, ir įstatymu įteisinti ūkio savininkui pirmumo teise įsigyti nuosavybėn šiose ribose esančius parduodamos žemės sklypus. Straipsnyje pateikiami ūkių žemės valdų ribų pertvarkymo pavyzdžiai ir skaičiavimai, pagrindžiantys galimą ūkių gamybos išlaidų ekonomiją sumažinus vidutinius atstumus į laukus. Parengtos metodinės rekomendacijos ūkių žemės valdų perspektyvinių ribų projektavimui šiems tikslams rengiamose žemėtvarkos schemose.

Viena is priemonių, galincių užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės racionalų naudojimą, yra žemės rinkos reguliavimas teisiskai bei ekonomiskai pagrįstomis įstatymų nuostatomis. Žemės reformos metu žemės įsigijimas nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises ir parduodant valstybine žeme vyko netolygiai. Is apie 3 800 tūkst. ha galimos privatizuoti žemės ūkio paskirties žemės 2013 m. sausio 1 d. teisiskai įregistruota 3 269 tūkst. ha. Siuo metu žemės ūkio veiklos subjektų nuosavos žemės valdos daugiausiai pleciamos įsigyjant žeme is jos nedirbancių savininkų. Tam tikra dalis privacios žemės perleidžiama ne žemės ūkio veiklos subjektams, o asmenims, įsigyjantiems žemės sklypus pajamoms is žemės nuomos ar panaudojimo kitai paskirciai gauti. Tyrimų tikslas ir uždaviniai – nustatyti žemės ūkio paskirties žemės rinkos pokycius po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, isnagrinėti žemės pardavimo intensyvumą, parengti pasiūlymus įstatymų, reglamentuojancių žemės ūkio paskirties žemės rinką, tobulinimui. Tyrimais nustatyta, jog įstatymai nenustato kriterijų, kuriais vadovaujantis sios žemės negalėtų įsigyti neužsiimantys žemės ūkio veikla ir nepasirenge ūkininkauti asmenys. Tai turi įtakos ūkių ekonomikai, kadangi žemės rinkos kaina ir privacios žemės nuomos mokestis kasmet didėja. Teisiskai reguliuojant žemės ūkio paskirties žemės rinką turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas susiformuoti gyvybingų ūkių žemės valdoms, kuriose didžiąją dalį žemės ploto sudarytų ūkio savininko nuosava žemė. Be to, sios žemės valdos turi būti kompaktiskos, užtikrinancios racionalų žemės naudojimą ir efektyvų žemės ūkio gamybos organizavimą. Atsižvelgiant į tai, įstatymų pataisomis tikslinga tobulinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką ir numatyti priemones, skatinancias didinti intensyviai naudojamų žemės ūkio naudmenų plotus.