Search

XXI amžiuje išsilavinimas įvardijamas ne tik kaip viena iš pamatinių žmogaus teisių, užtikrinančių gyvenimo kokybę, bet ir pagrindiniu darnios visuomenės plėtros varikliu. Todėl šiuolaikinėje visuomenėje žinių siekis turėtų tapti kiekvieno jauno žmogaus veiklos prioritetu ir gyvenimo būdu. Šios priežastys skatina analizuoti ir vertinti veiksnius, kurie sąlygoja ugdymo kokybę, nes šiandienos Lietuvos ir europinių švietimo dimensijų kontekstas lemia ugdymo(si) kokybės svarbos užtikrinimo būtinybę nuo pat ankstyvojo amžiaus. Tai itin svarbu, nes kokybiško ugdymosi užtikrinimas yra susijęs su vaiko ugdymosi galimybėmis, iššūkiais bei tolimesnėmis jo ugdymosi perspektyvomis. Lietuvos ugdymo įstaigose buvo atliktas empirinis tyrimas, kuriame dalyvavo 110 pradinio ugdymo mokytojų. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pradinių klasių mokinių ugdymą kokybės aspektu. Tyrimo duomenims surinkti buvo vykdoma anketinė apklausa. Parengta anketa, kurioje buvo išskirti esminiai informaciniai blokai, susiję su pradinių klasių mokinių ugdymo kokybe: Ugdymo proceso planavimas ir organizavimas, Ugdomoji aplinka, Mokytojo asmenybė ir jo profesionalumas. Tyrimo metu buvo teoriškai ir empiriškai išanalizuoti veiksniai, kurie lemia pradinių klasių mokinių ugdymo kokybę. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, vertinant skirtingus veiksnius, pedagoginio darbo stažo ir skirtingą kvalifikacinę kategoriją turinčiose mokytojų grupėse. Pagrindiniai žodžiai: empirinis tyrimas, kokybės užtikrinimas, pradinė mokykla, ugdymo kokybė In the 21st century, education is identified not only as one of the fundamental human rights that ensure the quality of life, but also as a key driver for the sustainable development of society. Therefore, in modern society, the pursuit of knowledge should become a priority and a way of life for every young person. These reasons encourage the analysis and evaluation of the factors that determine the quality of education, because the context of today's Lithuanian and European dimensions of education determines the necessity of ensuring the importance of the quality of education from an early age. This situation presupposes a problematic question of the research: what factors determine the quality of primary education. That the analysis requires quality assurance issues at the primary level of education becomes clear from the analysis of scientific, methodological literature and educational documents, as issues of quality of education at this level are insufficiently researched and emphasized. More attention is paid to the analysis of quality education in the pre-school sector and basic school. On the other hand, it is a very important and timely issue, because primary education is the first stage of formal education, which has important goals and objectives related to the child's educational opportunities, challenges and further development perspectives. In order to collect the research data, a questionnaire survey was conducted, in which 110 primary education teachers working in the country's educational institutions participated. A questionnaire was prepared, in which the essential information blocks related to the quality of education of primary school students were singled out: planning and organization of the educational process, creation of the educational environment, the teacher's personality and his professionalism. During the research, the factors that determine the quality of education of primary school students were analyzed theoretically and empirically. Statistically significant differences were found in the assessment of different factors, pedagogical work experience and groups of teachers with different qualification categories. Keywords: education quality, empirical research, primary school, quality assurance.

Reviewing the significant changes that have taken place in the pre-school education sector in European countries and Lithuania in recent years, we notice that a lot has been achieved in implementing the goals and objectives set in the strategic education documents for the development of this sector. Of all levels of education, investment in education from birth to 5 years has been shown to provide the highest economic return. Pre-school education can also be defined as a professional institutional education and care service for a family raising a pre-school child. Pre-school education provides a basis for a child‘s early physical, social, cultural, emotional and cognitive abilities, increases social integration, and creates conditions for a child‘s successful education now and in the future. Pre-school education services are especially important for children growing up in conditions of social risk and social exclusion. European countries, including Lithuania, are intensively and purposefully striving to improve the quality of pre-school education. In Lithuania, pre-school education has been and is considered a priority area of education, and quality assurance of pre-school education is the most important strategic direction. There is also a need to place more emphasis on the role of parents as key partners in the context of quality pre-school education. Recently, the nature of the pre-school institution‘s relationship with the family has changed significantly. These two institutions become active participants in the pursuit of quality child education from an early age.

Švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo klausimai ne vienerius metus buvo ir yra švietimo politikos strategų dėmesio centre. Pastaraisiais metais siekiant konkrečių pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje buvo įteisinta nemažai politinių sprendimų, kurie tapo itin svarbūs švietimo institucijų vadovų veiklai ir jos vertinimui. Tai padidino ne tik vadovams deleguotų atsakomybių, bet ir numatė didesnes atskaitomybes už kiekvienus kadencijos metus. Vadovų vadybinės veiklos vertinimo duomenims surinkti vykdėme apklausą raštu. Tyrime dalyvavo 11 švietimo įstaigų vadovų iš Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio apskričių, kurie dirba bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tiriamieji skiriasi lyties, amžiaus aspektu, turi skirtingą pagal trukmę vadybinio darbo patirtį. Kadangi kiekvieno vadovo patirtį analizavome kaip individualų atvejį, tai jų demografinė charakteristika neturėjo rezultatams įtakos. Atlikta kokybinė duomenų turinio analizė leidžia teigti, kad tiriamieji pateisina mokyklų bendruomenių lūkesčius, kurie siekia matyti vadovus – lyderius ir savo vadybinę veiklą vertina, kaip sėkmingą. Tačiau vadovų veikloje pasitaiko ir įvairių sunkumų. Dar prieš tampant švietimo įstaigos vadovu, daugelis susiduria su kompetencijų vertinimo sunkumais, kuri jau daugelį metų yra reikalaujanti aiškesnių sprendimų nacionalinė problema švietimo sektoriuje. Esant švietimo įstaigų vadovu taip pat tenka susidurti su vidiniais, išoriniais bei asmeniniais sunkumais: abipusio pasitikėjimo, vadybinės patirties stokos, vadybiniais stereotipais, bendruomenės susiskaldymo bei kitų kuruojamų veiklų, kurios neįeina į tiesiogines vadovo funkcijas, tačiau tampa neatsiejama vadovo veiklos dalimi. Activity evaluation questions of education institution managers have been and are the focus of attention of education policy strategists not for one year already. Seeking concrete changes in Lithuanian education system, quite a lot of political decisions were legislated in the latter years, which became very important for the education institution managers’ activity and its evaluation. This increased not only delegated responsibilities for the managers, but also foresaw bigger accountability for every year cadence. A written survey was carried out for the data collection of the managerial activity evaluation of the managers. 11 education institution managers from Vilnius, Šiauliai, Panevėžys districts, who work in general education schools and pre-school education institutions, participated in the research. The respondents differ in the aspect of gender and age, have different managerial work experience according to length. Since every manager’s experience was analysed as an individual case, their demographic characteristics did not have influence on the results. A carried out qualitative data content analysis allows asserting that the respondents justify school community expectations, which are to see managers – leaders, who evaluate their managerial activity as successful. However, there happen to be difficulties in the activity of managers as well. Prior to becoming an education institution manager, many of them face competency assessment difficulties, which is a national problem in education sector, requiring clearer decisions for many years. Being an education institution manager, one has also to face internal, external and personal difficulties: lack of bilateral trust, lack of managerial experience, managerial stereotypes, community split and other mentoring activities, which are not the primary functions of a manager, however, become an inseparable part of manager’s activity.

Straipsnyje atskleidžiamas vaikystės tyrimų, kaip tarpdisciplininių, išskirtinumas. Apibūdinamas tyrėjo vaidmens ypatingumas. Atskleidžiama, kaip nuo jo požiūrio raiškos į vaikystę, vaiką, suaugusiuosius priklauso vaikų, kaip tyrimo dalyvių, vaidmuo. Nurodoma, kokiomis pažiūromis yra grindžiami tyrimai iš vaiko ar suaugusiojo perspektyvos, kaip šiuose tyrimuose reiškiasi požiūris į jų patirties patikimumą, išklausant vaiko balsą. Atskleidžiamas vaikystės tyrimų reikšmingumas tyrėjo pažiūrų, įsitikinimų kaitai. Modern childhood research is more and more positioned towards the child, his/her abilities to perceive himself/herself and the world. In this case, the child becomes the subject of the research who has his/her own “voice”. It is characteristic of the research when it is conducted in the interaction of childhood sociology and historical and cultural psychology. In such research, the introduction of the adult filter becomes especially complicated, because they are children, not adults, who represent their own world of childhood. It is attempted to start the research from the analysis of a particular child and his/her situation of being in the present. Thus the child’s changed status and his/her new social roles are acknowledged. Researchers think that children have their opinion on all the issues of life: educational, cultural, political, economical ones, etc. Involving children in the research, it is suggested that they need to be interviewed individually and information need to be collected, focusing on the fact that the information might be important not only to children but also to adults. Information also helps the researcher himself/herself better understand the modern world of childhood and the child. Adults are only involved in the research when it is attempted to find out the links by which they are related to children and the role they perform in their life.

The article analyses 6-7 graders’ opinion about expression of children’s rights at school. The study has revealed that the right to education, the right to be health, the right to healthy and safe environment are viewed by 6-7 graders as the most important. These rights are of particular significance for teenagers’ education, comprehensive development and socialization. The least important right to the teenagers is the right to participate in activities of the educational institution. The study has shown that most of pupils still believe that their rights are violated at school often or even always. Pupils lack emotional and physical security when at school. Among other causes, children’s insecurity may also be related to school community members’ occasional non-compliance with duties, as has been noted by pupils

Straipsnyje atskleidžiamas mokytojo ir mokinio pedagoginės sąveikos sudėtingumas, jos daugiaprasmiškumas. Pedagoginės sąveikos aiškinimas reikalauja gilaus mokslinio - filosofinio bei praktinio - konstruktyvistinio realybės suvokimo. Nurodoma, jog pedagoginė sąveika gali būti grindžiama dviem kultūromis: viena iš jų aiškina realybę praeityje atsiradusio supratimo pagrindu, antra - dabarties pedagogo kultūrai būdingais principais. Atskleidžiama pedagoginių mitų, mitologemų sąveika. Apibūdinama, kaip šie dariniai funkcionuoja pedagoginėje realybėje. Mitologinis mąstymas nagrinėjamas paraleliai su moksliniu. Aiškinama, kaip mokslinė idėja pedagoginėje praktikoje virsta mitu, nes ne visuomet yra paisoma kultūros kontekstų įvairovės bei stokojama supratimo, į kurią ugdymo kultūrą mokslinė idėja apeliuoja. The article reveals the complexity of the pedagogical interaction between a teacher and a student and its multi-sensibility. The explanation of pedagogical interaction requires deep scientific-philosophical and practical-constructivist perception of reality. It has been indicated that pedagogical interaction can be based on two cultures: one of them explains reality on the basis of the understanding that occurred in the past, another one explains it with the principles characteristic to the culture of a contemporary teacher. The interaction between pedagogical myths and mythologemes has been revealed. It has been described how these constructs function in pedagogical reality. Mythologized thinking has been analysed in parallel with scientific thinking. It has been explained how a scientific idea in pedagogical practice turns into a myth because not always the diversity of the contexts of culture is taken into account and there is a lack of understanding to which educational culture a scientific idea is appealing. The essence of scientific and empirical reasoning has been defined, their similarities, differences, features of expression in the diversity of the paradigms of modern education have been revealed. It has been indicated that when a scientific statement in pedagogical reality is accepted without a certain paradigmatic context that actualizes it, in this case a scientific idea loses its efficiency and does not influence the context of pedagogical interaction.

Straipsnyje analizuojamas tėvų požiūris į bendradarbiavimo procesą, jo raišką ikimokyklinėje bendruomenėje. Išskiriamos veiksmingiausios formos ir būdai, leidžiantys užtikrinti šio proceso sėkmę. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, jog šiuo metu vis dažniau kalbama apie kokybišką vaikų ugdymą(si), kurį padeda pasiekti nuoširdus ir darnus ikimokyklinės bendruomenės narių bendravimas ir bendradarbiavimas. Taigi, bendravimas ir bendradarbiavimas ugdymo(si) procese pripažįstamas kaip vertybė ir siekiamybė. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, jog dauguma tėvų mano, kad būtent pedagogai turėtų būti pagrindiniai bendradarbiavimo proceso ikimokyklinėje bendruomenėje iniciatoriai. Kaip efektyviausias bendradarbiavimo ikimokyklinėje bendruomenėje formas tėvai išskiria individualius pokalbius, tėvų susirinkimus, ikimokyklinio ugdymo įstaigoje organizuojamas įvairias šventes ir popietes. Tėvų nuomone, bendradarbiavimas, jo raiška ikimokyklinėje bendruomenėje padeda užtikrinti harmoningą ir kokybišką vaiko ugdymą(si) įstaigoje ir yra naudingas vaikui. The article analyses parental attitudes towards the process of cooperation, and its manifestation in the community of pre-school education. The most effective forms and methods enabling to ensure success of this process are distinguished. Analysis of scientific literature has revealed an increased focus on high-quality (self-)education of children, to the achievement of which a sincere and harmonious communication and cooperation among members of the pre-school education community can contribute. Thus, communication and cooperation are recognised as valuable and to be strived for in a process of (self-)education. The results of empirical studies have shown that according to the majority of parents it is the educators who should be the key initiators of the cooperation process in the community of preschool education. The parents distinguish individual conversations, parent-teacher conferences, various celebrations and gatherings organised in a pre-school educational institution as the most effective forms of cooperation in the community of pre-school education. In view of the parents, the cooperation and its manifestation in the community of pre-school education help to ensure a harmonious and high-quality (self-)education of a child at an educational institution, and are beneficial for the child.

Atlikus mokslinės literatūros analizę paaiškėjo, kad norėdamos sėkmingai konkuruoti ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi sukurti sistemą, leidžiančią apjungti daugelį tarpusavyje susijusių procesų ir nukreipti juos bendro tikslo siekimo linkme. Vienas iš pagrindinių procesų - bendradarbiavimas, jo raiška ikimokyklinėje bendruomenėje. Tyrimo objektas - pedagogų požiūris į bendradarbiavimo raišką ikimokyklinėje bendruomenėje. Tyrimo tikslas - ištirti ikimokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į bendradarbiavimo raišką ikimokyklinėje bendruomenėje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių, švietimo bei teisės aktų analizė, anketinė ikimokyklinio ugdymo pedagogų apklausa, aprašomoji statistinė duomenų analizė. Tyrimas vyko penkiose Panevėžio ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrime dalyvavo 118 ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Kiekybinio tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų savo santykius su ikimokyklinės bendruomenės nariais vertina gerai bei labai gerai ir yra patenkinti esamais tarpusavio santykiais. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog efektyviausiomis bendradarbiavimo formomis su ugdytinių tėvais ikimokyklinio ugdymo pedagogai laiko individualius pokalbius ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje organizuojamas įvairias šventes bei popietes. - Didžioji dalis tyrime dalyvavusių ikimokyklinio ugdymo pedagogų mano, jog bendradarbiavimas ikimokyklinėje bendruomenėje sudaro galimybę ugdytinių tėvams sužinoti apie vaikų ugdymo(si) pasiekimus ir skatina harmoningą vaikų ugdymą(si) ikimokyklinėje įstaigoje. After doing the analysis of scientific literature, it was revealed that in order to compete successfully, pre-school institutions have to create a system that would include a lot of interdependent processes and head in the direction of achieving a common goal. One of the main processes is collaboration and its expression in the pre-school community. The object of the research is the attitude of pre-school educators towards the expression of collaboration in the pre-school community. The aim of the research is to analyse the attitude of pre-school educators towards the expression of collaboration in the pre-school community. The methods of the research are as follows: the analysis of scientific literature, education and legislation, the questionnaire survey of pre-school educators, and descriptive statistical analysis of the data. The research was conducted in five pre-school institutions in Panevėžys. The research included 118 pre-school educators. The results of the quantitative research showed that a majority of pre-school educators assess their relationship with pre-school community members as good and very good and they are satisfied with their present mutual relationship. The findings of the research revealed that, according to the pre-school educators, the most effective forms of collaboration with the learners’ parents are individual interviews and celebrations or afternoons organized in a pre-school institution. A majority of pre-school educators who participated in the research indicated that collaboration in the pre-school community gives parents the opportunity to find out about the achievements of their children’s upbringing (learning) and encourages children’s harmonious upbringing (learning) in a pre-school institution.

Kai baigusi vidurinę mokyklą A. Juodaitytė nusprendė pasirinkti pedagogės profesiją, tėvai a. a. Juozas ir Aldona nustebo – mat jie norėjo, kad jų dukra, kaip ir jie, taptų medike. Tačiau Audronė buvo atkakli: 1961 m. įstojo ir 1964 m. baigė Šiaulių K. Preikšo pedagoginį institutą ir įgijo I–IV klasių mokytojos kvalifikaciją. Vėliau dirbo istorijos mokytoja Raseinių raj. Ariogalos vidurinėje mokykloje, tačiau po kelerių metų buvo pakviesta dirbti į Šiaulių K. Preikšo pedagoginį institutą Pedagogikos katedrą dėstytojos pareigoms. Užsispyrimo ir noro tobulėti ir tęsti mokslus netrūko ir ateityje, todėl 1973–1978 m. ji išvyko studijuoti į aspirantūrą Leningrado A. Gerceno pedagoginiame institute ir apgynė daktaro disertaciją tema ,,Didaktiniai socialinių ir gamtos mokslų dalykų bendrojo lavinimo mokyklų V–VI klasėse žinių sisteminimo pagrindai“. Gali būti, kad aspirantūroje sutikti žymūs Rusijos mokslininkai, Pedagogikos mokslų akademijos nariai, profesoriai G. Ščiukina, A. Liublinskaja, Š. Ganelinas ir kt. bei jau tuo metu žinomi ir Lietuvos pedagogai prof. B. Bitinas bei šviesios atminties profesoriai J. Vaitkevičius, M. Karčiauskienė, V. Rajeckas, doc. A. Grabauskienė turėjo įtakos A. Juodaitytės moksliniam apsisprendimui – gyvenimą skirti moksliniams ieškojimams ir kryptingai gilintis į vaikystės fenomeno paslaptis. At the time Mrs Juodaitytė, just after graduation of secondary school decided to become a teacher, her parents, late Juozas and Aldona, were caught by surprise: they wanted their daughter to be a doctor, just like themselves. Audronė, however, demonstrated persistence: in 1961 she entered and in 1964 graduated from Šiauliai K. Preikšas Pedagogical Institute and gained qualification of a teacher of grade I-IV. She then taught history in Ariogala secondary school in Raseiniai region; however, after a few years, she was invited to Šiauliai K. Preikšas Pedagogical Institute, Department of Pedagogy, to take up position of a lecturer. She demonstrated persistence and will for improvement and continue her studies also in the future; hence, in 1973-1978 she left to study at Leningrad Herzen Pedagogical Institute and sustained doctoral thesis on “Didactic framework for organisation of knowledge of subject of social and natural sciences in grades V-VI of general education schools”. It is likely that some renown Russian scientists, members of the Academy of Pedagogical Sciences, professors Ščiukina, Liublinskaja, Ganelin etc. as well as Lithuanian teachers recognised widely even at that time, including professor Bitinas and late professors Vaitkevičius, Karčiauskienė, Rajeckas, assistant professor Grabauskienė had an impact on scientific determination of Mrs Juodaitytė, i.e. to dedicate her life to scientific search and detailed studies of secrets of childhood phenomena.

Atokiose Šiaurės Lietuvos regiono teritorijose gyvenančių kaimo vaikų socialinio mobilumo slenksčius ir įveikimo strategijas lėmė socialinės ir švietimo politikos dermės nepakankamumas. Lietuvoje sociologiniuose tyrimuose daugiausiai dėmesio skiriama šių vaikų kolektyvinio tapatumo problemų tyrimams. Pastebėta, kad būtent kaimo vaikai ypač tapatinasi su gyvenamąja teritorija, o jų migracija į kitas teritorijas ne tik lemia socialinio mobilumo slenksčius, bet ir etninio tapatumo praradimą. Tai intensyviai vyksta paribio teritorijose, todėl, nesusidarius tinkamoms sąlygoms teritorijoje lankyti švietimo įstaigas, dalis kaimo vaikų atsisako šių paslaugų, pereina į mokyklas, kurios yra kitų šalių teritorijose, t. y. arčiau namų. Tokiu būdu atsiranda nauji iššūkiai nacionaliniam saugumui ir ankstyvųjų žmogiškųjų išteklių išsaugojimui regionų kaimo teritorijose. Mokslinės literatūros, mokyklų tinklo pertvarkos dokumentų, empirinių tyrimų duomenų antrinė analizė ir atliktas tyrimas leidžia teigti, jog vykdant MTP pagrindinis vaidmuo teko finansinei-ekonominei regiono ir valstybės politikai, o socialiniai-kultūriniai atitinkamo regiono poreikiai, jų tenkinimo sąsajos su ten esančia ugdymo institucija - mokykla, tapo antraeiliu MTP dalyku. Mokiniai nebuvo aktyvūs MTP procesų dalyviai, o ir pertvarkytoje mokykloje jie negali aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime, nesijaučia saugūs, nesudaromos sąlygos jų prigimtiniam identitetui išlaikyti ir puoselėti. Tyrimas paneigia geresnių ugdymui(si) sąlygų pertvarkytoje mokykloje sudarymo siekius: sąlygos siejamos tik su mokytojų kompetencijomis ir materialine mokyklų baze The insufficiency of the harmony of social and educational policy has had the influence on the thresholds for social mobility and overcoming strategies of rural children who live in far districts of Northern Lithuania. In sociological research in Lithuania the most attention is paid to the investigations of these children's as a group identity. It could be observed that rural children have the great feeling of identification with the area of residence, and their migration to other territories not only has influence on the thresholds of their social mobility, but also influence the lack of their ethical identity. These processes are quite intensive in boundary territories. For this reason, if there are no possibilities to enter educational institutions in this territory, part of rural children refuse educational service in Lithuania and enter schools which are near by, but in the territory of other countries. All of this brings new challenges for national safety and preserving of early human resources in rural regions. On the basis of the analysis of scientific literature, documents of school network reorganization, second analysis of empirical data and the research it is possible to confirm that during the school network reorganization the main attention was paid to financial-economical policy of the region and state. The social-cultural needs of the corresponding region, the interfaces between the realization of these needs and the educational institution in this region - school - have became the secondary plan of school network reorganization. Pupils were not the active participants of the processes of school network reorganization, and in the reorganized school they have no possibilities to take active participation in school life too, they do not feel themselves safe, there are no possibilities to keep and develop their natural identity

Pasaulio būvį suvokiant kaip nuolatinę kokybinę raidą, žmogaus buvimas konceptualizuojamas kaip nuolatinė inovacijos veikla, sąlygota kokybinės, natūraliai laike besiplėtojančios trichotomijos. Gyvenimą suvokiant kaip nuolatinę kokybinę raidą ypatingas dėmesys skiriamas naujų žinių apie žmogaus prasmingumą nuolatinės kaitos sąlygomis konstravimą. Tuo pagrindžiamos mokymosi visą gyvenimą kultūros įgalinimo, o kartu ir naujus visuomenės tipus edukacinėmis prasmėmis formuojančios mokslinės-prakseologinės prieigos. Būtinybė pripažinti savaiminį mokymąsi kaip lygiavertį kitoms mokymosi kokybėms aktualu tuo, kad jo prasmės yra pernelyg visur įsiskverbusios, kad visi žmonės yra patys natūraliai į jį įsitraukę arba kitų įtraukti. Būtent postmodernistinis mokymo(si) visą gyvenimą socialinės-kultūrologinės paradigmos virsmas įprasmina kultūrų polilogą ir generalizuoja socialinę-edukacinę savaiminio mokymosi diskurso svarbą bei sklaidą. Perceiving the existence of the world as a continuous qualitative development, the man’s existence is conceptualised as constant innovative activities, determined by qualitative trichotomy that naturally develops in time. Perceiving life as a constant qualitative development, particular attention is given to construction of new knowledge about the man’s meaningfulness in the conditions of constant change. This is the basis for empowerment of lifelong learning culture and at the same time scientific-praxeological approaches that form new types of the society by means of educational meanings. The necessity to acknowledge informal learning as tantamount to other qualities of learning is relevant because its meanings have penetrated too much everywhere and all people themselves are naturally involved into it or are involved by others. Namely the change of post-modern social-cultural paradigm of lifelong learning gives a sense to a polylogue on cultures and generalises social-educational importance and spread of the discourse on informal learning.

Straipsnyje nagrinėjama vaikų metaforinio mąstymo raiška kognityvinės raidos kontekste, remiantis dviem vaiko raidos teorijomis - J. Piaget (1969) ir L. Vygotskio (1982). J. Piaget pabrėžė realų kognityvinį vaiko raidos lygį, aprašė jį kaip tam tikrą mokėjimų ir įgūdžių sistemą. L. Vygotskis daug dėmesio skyrė potencialioms vaiko galimybėms, dėl kurių vykstantis ugdymas lenkia jo pažintinę raidą. Pristatomu tyrimu yra atskleistas diagnostinis ir lavinamasis lietuvių patarlių, kaip metaforinio mąstymo formavimo priemonės, potencialas, t. y. parodyta, kaip galima sukurti Lietuvos kultūrinį savitumą atitinkančią tyrimo metodiką, kuria galima diagnozuoti ir lavinti vaikų metaforinį mąstymą. Metaphoric thinking at preschool and primary school ages is rather an important issue that allows to find new scientific solutions while developing educational researches in Lithuania. At the moment much is done in European and US scientific institutes and research centers as these surveys make the basis for a deeper understanding of childhood's educational features and helps to construct child's education process. Metaphoric thinking based on Piaget and Vygotsky cognitive development theories is analyzed within this paper. Piaget stressed realistic child's cognitive development level and has described it as the system of abilities and skills, while Vygotsky has driven more attention towards potential child's possibilities when education overcomes the cognitive development. Therefore the potential of tools to develop metaphoric thinking is revealed in this research when using Lithuanian riddles and sayings. During diagnostic and experimental researches the real understanding level of riddles is set and this is closely related to the level of cognitive development. 4th graders compared them with 2nd graders, have reached much higher level of interpreting riddles and sayings. The experiment has showed that 2nd graders after using those special tools of developing metaphorical thinking also have reached the level of 4th graders from control group, and this fact shows the potential of such teaching instruments. The duration of experiment was 7 months when algorithms for understanding riddles and Lithuanian traditional sayings were used in practice. The most obvious outcome - 2nd graders ontogenetic development jump that shows better abilities of those students to understand sayings, decode their meanings between lines, and interpret them. The results of the executed investigations enable us to state that proverbs can be a successful tool for the development of the metaphoric thinking of primary school children's, applying the tasks, work methods, and ways corresponding to the concrete stage of cognitive development.

Smurtas prieš vaikus ir tarp vaikų – viena aktualiausių pastarojo meto ugdymo realybės problemų, kuri pasireiškia šeimoje, mokykloje, visuomenėje. Šiandienos mokykloje vaikai ypač dažnai susiduria su smurtu, prievarta, patyčiomis. Tai reiškiniai, kuriems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes jie ne tik trikdo ugdymo(si) procesą, apsunkina mokinių ir mokytojų darbą, komplikuoja mokyklos bendruomenės tarpusavio santykius, bet ir turi pavojingas pasekmes visai visuomenei. Atliktas tyrimas su mokiniais gali padėti išsamiau atskleisti smurto reiškinį ir išsiaiškinti veiksnius, kurie labiausiai skatina vaikų smurtinį elgesį. One of the most relevant problems nowadays is violence against and between children in families, schools and communities. It is no secret that many children in modern schools experience abuse, harassment or bullying. Special attention should be paid to the above phenomena due to the fact that abuse directly affects student academic progress, complicates the relationship between teachers and students, disturbs the alliances of school communities, hurts children physically or otherwise. It also bears serious repercussions on the society at large. The research was conducted with three hundred students 14 to 18 years of age who attended two gymnasiums in the city of Šiauliai. The purpose of the study was to explore student opinion about the kind of factors that affect violent behavior at school. It was established that between the most important attributes that students singled out were "family problems." "School problems" were rated as important, whereas individual attributes/characteristics were perceived to be of "less importance". Media related issues were at the bottom of the rating list. The participants of the study were also asked to rate school violence by "initiators." As was expected, the majority of respondents reported that incidents of violence were most often initiated between students. There were some instances in which teachers were reported to be the targets of abuse by students, and the opposite. A correlation was established between the age of the participants of the study and their perception of the seriousness of the violence problem in their school: older children perceived violence of as being of greater "grater magnitude," whereas younger ones tended to deal with it by more often report abuse to teachers.

Pasaulio būvį suvokiant kaip nuolatinę kokybinę raidą, žmogaus buvimas konceptualizuojamas kaip nuolatinė inovacijos veikla, sąlygota kokybinės, natūraliai laike besiplėtojančios trichotomijos. Gyvenimą suvokiant kaip nuolatinę kokybinę raidą ypatingas dėmesys skiriamas naujų žinių apie žmogaus prasmingumą nuolatinės kaitos sąlygomis konstravimą. Tuo pagrindžiamos mokymosi visą gyvenimą kultūros įgalinimo, o kartu ir naujus visuomenės tipus edukacinėmis prasmėmis formuojančios mokslinės-prakseologinės prieigos. Būtinybė pripažinti savaiminį mokymąsi kaip lygiavertį kitoms mokymosi kokybėms aktualu tuo, kad jo prasmės yra pernelyg visur įsiskverbusios, kad visi žmonės yra patys natūraliai į jį įsitraukę arba kitų įtraukti. Būtent postmodernistinis mokymo(si) visą gyvenimą socialinės-kultūrologinės paradigmos virsmas įprasmina kultūrų polilogą ir generalizuoja socialinę-edukacinę savaiminio mokymosi diskurso svarbą bei sklaidą. Perceiving the existence of the world as a continuous qualitative development, the man’s existence is conceptualised as constant innovative activities, determined by qualitative trichotomy that naturally develops in time. Perceiving life as a constant qualitative development, particular attention is given to construction of new knowledge about the man’s meaningfulness in the conditions of constant change. This is the basis for empowerment of lifelong learning culture and at the same time scientific-praxeological approaches that form new types of the society by means of educational meanings. The necessity to acknowledge informal learning as tantamount to other qualities of learning is relevant because its meanings have penetrated too much everywhere and all people themselves are naturally involved into it or are involved by others. Namely the change of post-modern social-cultural paradigm of lifelong learning gives a sense to a polylogue on cultures and generalises social-educational importance and spread of the discourse on informal learning.

Pasaulinės globalizacijos procesas vis labiau apima visas žmogaus egzistencijos sritis, tarp jų ir švietimo sistemą. Vienas svarbiausių XX. The process of globalisation involves more and more areas of human existence, including the system of education. One of the most important objectives of the XX.

Pasaulinės globalizacijos procesas vis labiau apima visas žmogaus egzistencijos sritis, tarp jų ir švietimo sistemą. Vienas svarbiausių XXI amžiaus švietimo tikslų – dėmesys ugdymo(si) kokybei užtikrinti, analizuojant ir vertinant švietimo sistemoje vykstančius pokyčius. Akivaizdu, kad švietimo sistemos internacionalizacijos tendencijos, nūdienos europinių švietimo dimensijų kontekstas suponuoja ugdomosios veiklos ir jos kokybės pokyčių būtinybę. Kokybė tampa kiekvieno organizacijos nario atsakomybe ir rūpesčiu, efektyviai įtraukiant ugdytinius į nuolatinio tobulėjimo procesą. Tyrimas atliktas Šiaulių miesto ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Tyrime dalyvavo 105 pedagogai. Išskirti veiksniai, svarbūs ugdymo kokybei: ugdomosios aplinkos sukūrimas, kurioje ugdytiniai psichologiškai ir fiziškai būtų saugūs, nuolatinis pedagogių tobulėjimas, grupės klimatas, ugdytinių amžiaus tarpsnių ypatumų pažinimas, individualus darbas su ugdytiniais, ugdymo proceso tikslingas ir efektyvus organizavimas. Atskleisti trukdžiai, slopinantys kokybišką ugdymą. Tai didelis vaikų skaičius grupėje, daug laiko užimantis dokumentų pildymas, finansiniai sunkumai ir su tuo susijusios pasekmės, kaip antai: edukacinių priemonių trūkumas, menkas atlyginimas, neaktyvus inovacijų diegimas ugdymo procese, nepakankamas ikimokyklinės įstaigos personalo bendradarbiavimas. The process of globalisation involves more and more areas of human existence, including the system of education. One of the most important objectives of the XXI century education is the quality of education, where special attention is paid to ensuring the (self)education quality by analysis and assessment of changes occurring in the system of education. It is obvious that the tendencies of internationalisation of a system of education, the context of nowadays European education dimensions presuppose the necessity for changes in educational activities and the quality thereof. Quality becomes the responsibility and concern of each member of an organisation, efficiently involving learners into the process of continuous improvement. The research was performed in the pre-school education institutions of Šiauliai City. 105 pedagogues were surveyed. The study identified factors that are important for the quality of education: creation of an educational environment in which children are safe psychologically and physically, continuous development of teachers, group climate, understanding of peculiarities of the life stages of children, individual work with children, and focused and efficient organization of the process of education. The obstacles to quality education have been revealed: too many children in one group, time-consuming filling of various documents, financial difficulties: lack of educational materials, small salary, slow introduction of innovations to the process of education, inadequate cooperation of personnel of pre-school institutions.

Straipsnyje nagrinėjamos ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos. Teoriškai pagrindžiama bendrųjų ir profesinių kompetencijų samprata ir svarba ugdymo kokybei. Mokslinės literatūros apžvalga leidžia teigti, kad Lietuvoje vis dar stokojama teorinių/eksperimentinių studijų, skirtų ikimokyklinio ugdymo pedagogų kompetencijoms ir jų kaitos analizei. Jurašaitės-Harbison (2004, 2006, 2007) atlikti tyrimai bent iš dalies šią spragą užpildo, todėl remiantis šios autorės parengtu Lietuvos ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinių kompetencijų modeliu (2004) buvo atliktas diagnostinis tyrimas. Ikimokyklinio ugdymo pedagogų nuomonė apie jų profesinių kompetencijų sistemos reikšmingumą buvo analizuojama siejant ją su pedagogų įgytu išsilavinimu, kvalifikacijos tobulinimo kursų intensyvumu, gyvenamąja ir darbo vieta Suburban area teachers have ranked the importance of professional competences much higher than their colleagues from larger cities. It is stated that the direction of’ Collaborative Learning’ of learning in cooperation is closer to training for professional activity, which is a social action. The main premise of such learning in cooperation is based on agreement of members of a collaboration group, as well as formation of positive social interaction. When applying this educational method, the skills acquired by a pupil can be a premise for forming person's features, a constructive interaction of a person and environment, as well as competence elements necessary for successful professional adaptation The paper analyses professional competences of preschool teachers. The concepts of general and professional competences are argued and their importance for the education quality is discussed as well. Following the scientific data it is possible to state that there is still a great lack of both theoretical and empirical studies/surveys exploring preschool teachers' professional competences and their development. Jurasaite-Harbison's (2004, 2006, and 2007) findings proposed the idea of diagnostic research organization. Thus the representations of preschool teachers' attitudes towards the meaning of professional competences were associated with their education obtained, the intensity of qualification improvement courses, and living/working place. While analyzing the empirical data, it was determined that such competences as educational wisdom, activity prognosis and planning, and educational communication and collaboration were mainly accepted as meaningful only by those teachers who have higher education degree and attend qualification improvement courses. Other competences, such as changes of preschool education and organization of educational process were evaluated rather highly by all preschool teachers despite their education degrees or intensity of qualification improvement course attendance. The results of the research show that teachers’ representations in terms of importance of professional competences along with education quality are mainly determined by living/working place (local variable).

Smurtas tarp vaikų ir prieš vaikus nėra natūralus reiškinys, todėl šeimoje, ugdymo įstaigose, pačioje visuomenėje būtini pokyčiai, keičiant nuostatas ir įgyvendinant kompleksines prevencijos strategijas bei programas. Lietuvoje smurto ir patyčių problematiką intensyviai imta nagrinėti tik pastaruosius du dešimtmečius. Mokslininkų, praktikų susirūpinimas dėl vaikų smurto aktualizuoja tyrimais grįstų prevencijos galimybių paieškas. Konferencijos apžvalgoje pristatyti pranešimai ir išryškintos šio reiškinio probleminės sritys anaiptol neišsemia konferencijos metu analizuotų smurto ir patyčių ugdymo institucijose problemų gausos, neatsako į daugelį kylančių klausimų. Konferencijoje lyg socialinių tyrimų laboratorijoje užsimezgusi aktyvi mokslininkų ir praktikų diskusija liudija apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo tęstinumo ir plėtros poreikį, plečiant kompetencijas smurto ir patyčių pažinimo bei prevencijos srityse, pokyčių būtinumą smurto ir patyčių prevencinės politikos kūrimo ir diegimo srityje. Konferencijos dalyviai išreiškė lūkesčius dėl saugių ugdymo institucijų tinklo spartesnės plėtros ir šeimos psichologinio, pedagoginio švietimo potencialo panaudojimo, keičiant tėvų ir visuomenės nuostatas agresyvios vaikų ir suaugusiųjų elgsenos atžvilgiu. Šiandienos visuomenės ekonominis, sociokultūrinis kontekstas nėra palankus ir neleidžia vertybiniu pagrindu diegti naujas pozityvios tėvystės, pagarbos vaiko teisėms nuostatas. Tačiau, dalyvių nuomone, nepaisant viso to. ugdymo institucijų kaip vaiko socializacijos aplinkos reikšmingumas vis dar nepraranda aktualumo. Dalyviai siūlė konferencijos organizatoriams išlaikyti socialinio ugdymo problemų mokslinių ir empirinių tyrimų tęstinumo tradiciją Edukologijos fakultete Violence among children and against children is not a natural phenomenon; therefore, there arises a necessity to make changes in the family, in educational institutions, in the very society in order to change attitudes towards it and implement complex prevention strategies and programmes. The problems of violence and bullying in Lithuania have been analysed only for the last two decades. Scientists', practitioners' concern about remaining high levels of violence manifestation among children actualises searches for research-based prevention possibilities. Active discussion between scientists and practitioners, which started at the conference as in the laboratory of social researches witnesses the need of continuity and development of inter-institutional cooperation, expanding competencies in the areas of violence and bullying cognition and prevention, the necessity of changes in creation and implementation of violence and bullying prevention policy. Conference participants expressed their expectations regarding faster development of safe educational institutions network and usage of psychological, pedagogical family education potential, changing parents and society's attitudes towards aggressive behaviour of children and adults. Today's economic, socio-cultural context of the society is not favourable and does not enable to implement new positive value-based attitudes of parenthood, respect to children's rights. However, in the participants' opinion, in spite o f all, the significance of educational institutions as the environment of the child's socialisation still does not lose its relevance. […]

Straipsnis grindžiamas empiriniu tyrimu, kuris leidžia nustatyti švietimo įstaigų vadovų lyderių savybes, reikšmingas jų veiklai mokyklos bendruomenėje. Lyderio socialinių, vadybinių, asmeninių savybių visuma buvo nurodyta analizuojant mokslinę literatūrą tyrimo problemos aspektu. Tyrimo instrumentas – pusiau uždaro tipo anketa, kurios diagnostinį konstraktą sudaro 27 mokyklos vadovo savybės. Mokyklos vadovų lyderių savybės suskirstytos pagal faktorius. Tyrimo pagrindu formuluojamos išvados, pagal kurias mokyklos vadovai lyderiai, siekiantys būti reprezentatyvūs mokyklos bendruomenėje, turėtų ugdytis lyderiams būdingų savybių sistemą. The article is grounded on the empirical research which enables to identify traits of managers-leaders of ducational institutions, which are significant for their activities in school community. The whole of the leader's social, managerial and personal traits was distinguished, analysing research literature in the aspect of research problem. The research instrument is semiclosed questionnaire, the diagnostic construct of which consists of 27 school manager's traits. Distribution of school managers-leaders' traits by factors was distinguished. Based on the research, conclusions are formulated, orientating school managers-leaders who seek to represent school communities to self-develop the system of traits characteristic to leaders.

Šiaulių universiteto mokslininkės A. Juodaitytė, R. Gaučaitė, A. Kazlauskienė ŠMM užsakymu atliko tyrimą Gyventojų informavimo apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą būklė ir patirtis. Šio tyrimo pagrindu buvo gauti reikšmingi duomenys informavimo sistemos dėl švietimo pagalbos tėvams ir visuomenei kūrimo ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse įstaigose. Atliktas tyrimas parodė, jog kuriant švietimo pagalbos klausimais informacinę sistemą (visų pirma – tėvams) reikia išsiaiškinti jų lūkesčių ir poreikių įvairovę ir tik po to ieškoti tinkamo šios informacijos turinio ir jo pateikimo formų. Tyrimo pagrindu autorės parengė knygą Informavimas apie ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir švietimo pagalbą, kurios vienas tikslų – patenkinti rinkos ekonomikos sąlygomis mūsų šalies visuomenėje padidėjusį informacijos poreikį bei imlumą jos turiniui, formoms, būdams. Researchers of Šiauliai University A. Juodaitytė, R. Gaučaitė, A. Kazlauskienė carried out the research “State and Experience of Residents’ Informing about Pre-School and Pre-Primary Education” as per order of the Ministry of Education and Science. Based on this research, significant data on information system regarding creation of educational support for parents and the society at pre-school and pre-primary institutions were obtained. The carried out research demonstrated that creation of the information system on the issues of educational support (in the first place for parents) requires finding out the diversity of their expectations and needs and only then looking for suitable content of this information and forms of its presentation. Based on the research, the authors wrote a book “Informing about pre-school and pre-primary education and educational support”, one of the aims of which is to meet the need of information, which has increased in the conditions of market economy in Lithuania, of increased receptivity to its content, forms and ways.

Straipsnis grindžiamas empiriniu tyrimu, kuris leidžia nustatyti švietimo įstaigų vadovų lyderių savybes, reikšmingas jų veiklai mokyklos bendruomenėje. Lyderio socialinių, vadybinių, asmeninių savybių visuma buvo nurodyta analizuojant mokslinę literatūrą tyrimo problemos aspektu. Tyrimo instrumentas – pusiau uždaro tipo anketa, kurios diagnostinį konstruktą sudaro 27 mokyklos vadovo savybės. Mokyklos vadovų lyderių savybės suskirstytos pagal faktorius. Tyrimo pagrindu formuluojamos išvados, pagal kurias mokyklos vadovai lyderiai, siekiantys būti reprezentatyvūs mokyklos bendruomenėje, turėtų ugdytis lyderiams būdingų savybių sistemą. The article is grounded on the empirical research which enables to identify traits of managers-leaders of educational institutions, which are significant for their activities in school community. The whole of the leader’s social, managerial and personal traits was distinguished, analysing research literature in the aspect of research problem. The research instrument is semiclosed questionnaire, the diagnostic construct of which consists of 27 school manager’s traits. Distribution of school managers-leaders’ traits by factors was distinguished. Based on the research, conclusions are formulated, orientating school managers-leaders who seek to represent school communities to self-develop the system of traits characteristic to leaders.

Tyrimo tikslas: ištirti klasės auklėtojo požiūrį į bendravimo ir bendradarbiavimo kokybę su mokiniais iš probleminių šeimą. Analizuoti pedagoginę, psichologinę, sociologinę, vadybinę literatūrą nagrinėjama tema; išsiaiškinti kaip klasių auklėtojai vertina bendravimo ir bendradarbiavimo su mokiniais iš probleminių šeimų kokybę. Tyrime dalyvavo penkių Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų 50 klasių auklėtojų. Straipsnyje akcentuojama, jog šiandien mokykla neužtikrina probleminėse šeimose augančių vaikų socialinės reabilitacijos. Dažnai neteisingai elgiamasi su neturtingais, negabiais, negražiais, "kitokiais" vaikais, taip pat su vaikais, kurių tėvai geriantys, nerūpestingi, neturtingi, neįgalūs, išsiskyrę ir pan. Klasės auklėtojas yra tas asmuo, kuris turi būti arčiausiai vaiko, nepriklausomai nuo to, iš kokios šeimos vaikas yra kilęs. Tačiau iki šiol palyginti mažai domėtasi ir beveik netyrinėta klasės auklėtojo ir mokinių iš probleminių šeimų bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė. Stokojama informacijos, priemonių kurios padėtų detaliau išanalizuoti esamą situaciją išsiaiškinti, ar bendravimas ir bendradarbiavimas tarp šių klasės bendruomenės atstovų yra pakankamas, kokia yra jo svarba šiems vaikams, kaip galėtų pasikeisti šių Mokinių gyvenimas, jei klasės auklėtojas bendravimui ir bendradarbiavimui su jais skirtų daugiau dėmesio. The aim of the research is to explore the opinion of class mentors about the quality of communication and elaboration with students from problematic families. To achieve the aim, the following objectives were set: to analyze Pedagogical, psychological, sociological, management literature on topic explored; to explore the opinion of class mentors about the quality of communication and collaboration with students from problematic families. Fifty class mentors from five Šiauliai town comprehensive schools participated in the research. The article suggests that today a school does not ensure social rehabilitation of children who grow up in the Problematic families. Often there is wrong behaviour with poor, talentless, not pretty, "different" children as well as with children whose parents are addicted to alcohol, careless, poor, disabled, separated and so on. The mentor is a person who has to be the closest to the child, independently of the family the child is from. However, relatively scant attention was Paid to the quality of communication and collaboration between students from problematic families and a class mentor until these days, it remained almost unexplored. There is a lack of information and means that could help to analyze the current situation in detail, to clear up whether communication and collaboration between these representatives of the class community is sufficient, what the importance of it for these children is, how the life of these children could change if the Mentor of the class paid more attention to communication and collaboration.

Tyrimo tikslas: ištirti klasės auklėtojo požiūrį į bendravimo ir bendradarbiavimo kokybę su mokiniais iš probleminių šeimų. Uždaviniai: Analizuoti pedagoginę, psichologinę, sociologinę, vadybinę literatūrą nagrinėjama tema; išsiaiškinti, kaip klasių auklėtojai vertina bendravimo ir bendradarbiavimo su mokiniais iš probleminių šeimų kokybę. Tyrime dalyvavo penkių Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų 50 klasių auklėtojų. Straipsnyje akcentuojama, jog šiandien mokykla neužtikrina probleminėse šeimose augančių vaikų socialinės reabilitacijos. Dažnai neteisingai elgiamasi su neturtingais, negabiais, negražiais, „kitokiais“ vaikais, taip pat su vaikais, kurių tėvai geriantys, nerūpestingi, neturtingi, neįgalūs, išsiskyrę ir pan. Klasės auklėtojas yra tas asmuo, kuris turi būti arčiausiai vaiko, nepriklausomai nuo to, iš kokios šeimos vaikas yra kilęs. Tačiau iki šiol palyginti mažai domėtasi ir beveik netyrinėta klasės auklėtojo ir mokinių iš probleminių šeimų bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė. Stokojama informacijos, priemonių, kurios padėtų detaliau išanalizuoti esamą situaciją, išsiaiškinti, ar bendravimas ir bendradarbiavimas tarp šių klasės bendruomenės atstovų yra pakankamas, kokia yra jo svarba šiems vaikams, kaip galėtų pasikeisti šių mokinių gyvenimas, jei klasės auklėtojas bendravimui ir bendradarbiavimui su jais skirtų daugiau dėmesio. The aim of the research is to explore the opinion of class mentors about the quality of communication and collaboration with students from problematic families. To achieve the aim, the following objectives were set: to analyze pedagogical, psychological, sociological, management literature on topic explored; to explore the opinion of class mentors about the quality of communication and collaboration with students from problematic families. Fifty class mentors from five Šiauliai town comprehensive schools participated in the research. The article suggests that today a school does not ensure social rehabilitation of children who grow up in the problematic families. Often there is wrong behaviour with poor, talentless, not pretty, “different” children as well as with children whose parents are addicted to alcohol, careless, poor, disabled, separated and so on. The mentor is a person who has to be the closest to the child, independently of the family the child is from. However, relatively scant attention was paid to the quality of communication and collaboration between students from problematic families and a class mentor until these days, it remained almost unexplored. There is a lack of information and means that could help to analyze the current situation in detail, to clear up whether communication and collaboration between these representatives of the class community is sufficient, what the importance of it for these children is, how the life of these children could change... [to full text]

Šiaulių universitete edukologijos krypties tarybose šių metų balandžio–birželio mėnesiais apgintos keturios daktaro disertacijos: V. Makauskienės, R. Melienės, S. Matulio, L. Grajausko. At Šiauliai University between April and June of this year four doctoral dissertations in the field of education studies were defended by V. Makauskienė, R. Melienė, S. Matulis, L. Grajauskas.

Straipsnyje gvildenamas probleminis klausimas – kaip priešmokyklinio amžiaus vaikai geba suvokti reklaminio-vizualinio teksto turinį bei perkeltinę jo prasmę. Tikslas – atskleisti reklaminio-vizualinio teksto suvokimo ypatumus ir jų edukacinį reikšmingumą priešmokyklinio amžiaus vaikams formuojant perkeltinės prasmės sampratą. Tyrime dalyvavo 24 Šiaulių miesto ikimokyklinės ugdymo įstaigos, dviejų priešmokyklinio ugdymo grupių auklėtiniai bei Šiaulių mieste ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys 28 priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Taikyta keturių dienų eksperimentinė programa, naudojant šiuos metodus: pokalbį, diskusiją, vizualinio mąstymo strategijų metodą. Nustatyta, kad esamas vaikų perkeltinės prasmės suvokimo lygis yra vidutinis ir aukštas; vaikai reklaminius-vizualinius tekstus įsidėmi dėl juose veikiančių personažų. Labai svarbios reklaminiame-vizualiniame tekste skelbiamos loterijos, konkursai. Mažiau nei pusė apklaustų pedagogų teigė, kad ugdymo(si) procese naudoja reklaminius-vizualinius tekstus, siekdami išsiaiškinti ugdytinių poreikius, interesus, įvairių gebėjimų lygį, bendravimo bei bendradarbiavimo ypatumus kompleksinėje veikloje. Nustatyta, kad reklaminio-vizualinio teksto naudojimas ugdymo(si) procese turi įtakos vaikų perkeltinės prasmės suvokimo lygio formavimui. Eksperimentinės programos taikymas padėjo E grupės vaikams pasiekti aukštesnį perkeltinės prasmės suvokimo lygį. Po pratybų vaikai geriau suprato reklaminio-vizualinio teksto metaforiškumą, o taip pat – jo tikslus bei turinį. The article considers the problematic question – how preschool children are able to perceive the content and figurative meaning of promotional-visual text. The goal is to reveal the peculiarities of promotional-visual text‘s perception and their educational significance to pre-school children in shaping their conception of figurative meaning. The study involved 24 pre-school institutions of Šiauliai, two groups of pre-primary pupils and 28 pre-school teachers working in Šiauliai‘ pre-school institutions. A four-day experimental program was practiced; the following methods were used: interview, discussion, strategy method of visual thinking. It was found that the existing level of children‘s perception of figurative meaning is average and high; children memorize promotional-visual texts because of characters acting in them. Advertised lotteries and contests are also very important in promotional-visual texts. Less than a half of surveyed teachers claimed that they use promotional-visual texts in teaching (learning) process in order to ascertain the learners‘ needs, interests, level of various abilities, peculiarities of communication and cooperation in integrated activity. It was found that the use of promotional-visual text in teaching (learning) process affect the formation level of how children perceive figurative meaning. The application of experimental program has helped children in group E to achieve the higher perception level of figurative meaning. After the practice, children had a better understanding of metaphorism of figurative meaning and also its purpose and content.

Pedagogai, dirbdami kaitos sąlygomis, susiduria su tokiais pat pokyčiais ir išbandymais, kaip ir bet kuria kita veikla užsiimantys žmonės. Lietuvoje pastebimos pedagogų karjeros pokyčių tendencijos leidžia teigti, kad vis labiau ryškėja jų susirūpinimas savo profesinio tobulėjimo galimybėmis, augimu, lyderiavimu, saviraiška. Vis daugiau pedagogų supranta, kad gali tekti keisti ne tik darbo vietą, bet ir specialybę ar specializaciją. Tyrimu siekta išanalizuoti pedagogų karjeros pokyčių tendencijas veikiant socialinėms transformacijoms. Apklausoje dalyvavo 306 Šiaulių miesto ugdymo institucijų pedagogai. Analizė atskleidė, kad mokytojams kyla nauji reikalavimai: kūrybiškumo, pasirengimo kaitai, užsienio kalbų mokėjimo, informacinių technologijų išmanymo, mobilumo, mokymosi visą gyvenimą, patirties įgijimo užsienio šalyse. Kaita skatina mokytojus tapti lankstesnius, keisti specializacijos profilį. Šiandienos pedagogui reikalingos vadybinės, ekonominės žinios, svarbios tampa bendrosios kompetencijos: komunikacinė, informacinė, komandinio darbo, problemų identifikavimo ir sprendimo, planavimo, tyrimo, projektų rengimo ir kitos, kurias galima panaudoti įvairialypėje pedagoginėje veikloje. Nustatyta, kad pedagoginis darbo stažas nėra lemiamas veiksnys mokytojų karjeros modernėjimo procese. Straipsnyje taip pat analizuojamos mokytojų bendradarbiavimo su kolegomis ir kvalifikacinės kategorijos, amžiaus ir užsienio kalbų mokėjimo bei kt. kintamųjų sąsajos. [...] Nowadays the teacher working in the changing world undergoes the same shifts and meets the same challenges as any other occupation; [...] Analyzing the teachers' views on the factors determining the success of the career, the following characteristic changes of the success emerged: thorough personal development, self realization, successful life and opportunity to express their creativity. Reviewing the results of the search we can influence of the shifts in the educational system on the teachers' career. The changes promote the teachers' flexibility, innovation; enhance the adaptability to and observation of the environment. The changes of the career envisage new functions of the teacher, such as: supervisor of the changes, moderator, researcher, conveyer of the information, manager, social educator, leader and etc. Only an integral personality with social, pedagogical and professional competence can carry out these new duties. In Lithuania the tendencies of the changes of the teachers' career led to the conclusion that teachers today are interested in the possibilities of their professional development, leadership and self-expression. More and more teachers understand that, if necessary, they can be made to change not only the working place and speciality but the profession, too. The teachers are to shift the profile of their specialization. They are able to deal with the issues of reconstruction, management, syllabus ant the assessment of schoolchildren's achievements.