Search

There is a growing body of literature that recognises the advantages of collective human actions in various contexts. People can have more insights and social experiences when they collaborate in groups and can achieve better results than any single individual. In this paper, we argue that co-creation can be used in urban planning by treating citizens as active, creative, decision-making equals rather than passive recipients of top-down design. Rather than asking for citizen commentary on already set initiatives, collaborative techniques view city populations as agents of positive change, giving communities tools of direct involvement in outlining their needs and priorities, collaboratively finding solutions, influencing decisions and achieving better outcomes. The focus of this article is the creation of a typology of citizen engagement strategies in urban planning, which sheds light on broader issues around the relationship between technology, urban development and public participation. By exploring and critically assessing case studies of citizen co-creation in the city context, we attempt to show how citizen engagement can lead to construction and redefinition of public spaces., Funded by the Horizon 2020 Framework Programme of the European Union., peer-reviewed

Tyrimo objektas yra pasaulinės architektūros stilių meninė raiška Lietuvos architektūroje. Remiantis panašaus pobūdžio užsienio tyrinėtojų darbais, nustatomi atskiri pasaulinės architektūros stilių ir krypčių meninės raiškos bruožai Lietuvos architektūroje. Tyrimo pabaigoje, remiantis išnagrinėta medžiaga ir objektais, sukuriamas meninės raiškos bruožais paremtas, stilių ir krypčių skirstymo modelis, įvertinantis skirtingos meninės raiškos objektų paplitimą šiuolaikinėje Lietuvos architektūroje. Siekiant tyrimo tikslo keliami tokie uždaviniai: 1. Aptikti ir identifikuoti užsienio architektūros kryptis įtakojusias Lietuvos moderniąją architektūrą iki 1990-ųjų: - nustatyti jų raiškos bruožus, savitumus, paplitimą; - susieti jas su šiuolaikine architektūra. 2. Apžvelgti skirtingų architektūros krypčių meninės raiškos įvairovę 1990–2013 m.: - nustatyti jų raiškos bruožus, savitumus, paplitimą; - nurodyti tendencijas. 3. Sukurti normatyvinį stilių ir krypčių skirstymo modelį, kuriame atsispindėtų išnagrinėti objektai, padėsiantį įvertinti šiuolaikinės Lietuvos architektūros stilių ir krypčių meninės raiškos kontekstą. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos autoriaus paskelbtos publikacijos disertacijos tema ir disertacijos struktūra. Pirmasis disertacijos skyrius skirtas Lietuvos moderniosios architektūros raidos analizei iki 1990-ųjų, užsienio architektūros stilių ir krypčių Lietuvos architektūroje apžvalgai. Antrąjame disertacijos skyriuje nustatomi užsienio architektūros stiliai ir kryptys Lietuvos architektūroje nuo 1990-ųjų, taip pat jų galima įtaka architektūros tendencijoms. Trečiasis tyrimo skyrius skirtas norminio raiškos modelio teoriniam pagrindimui, grafiniam jo išpildymui bei gautiems rezultatams aprašyti, taip pat palyginimui su panašaus pobūdžio tyrimais. Disertacijos tema yra išspausdinti 3 moksliniai straipsniai recenzuojamuose mokslo leidiniuose, disertacijos rengimo metu skaityti 2 pranešimai mokslinėse konferencijose ir 2 pranešimai seminaruose.

Architectural form in contemporary architecture gains more and more independence and visual difference from the tectonic structure of the building. Many researchers of contemporary architecture separate a building’s “skin” from its carcass. Thus a new element is distinguished – the coat of the building. Such autonomy of the surface makes a presumption that there is a certain separation between structural and non-structural elements, between the frame and the envelope. As soon as the building’s “skin” is disembodied from its structure, its function becomes similar to that of a curtain or dress. The article examines the influence of autonomous surfaces on the architectural form, identifies the most typical features and expressions of the building’s skin and provides the charactersitic contemporaty examples. Article in Lithuanian. Paviršius ir forma šiuolaikinėje architektūroje Santrauka.Architektūrinė forma šiuolaikinėje architektūroje tampa vis labiau nepriklausoma nuo pastato konstrukcijos, vizualiai skiriasi nuo pastato tektoninės struktūros. Daugelis architektūros tyrinėtojų šiuolaikinėje architektūroje pastato „odą“ atskiria nuo karkaso. Taigi, išskiriamas naujas elementas – pastato apvalkalas. Paviršiaus autonomija sukuria prielaidą, kad pastate yra atskirtis tarp struktūros ir ne struktūros elementų, tarp karkaso ir apdailos. Kai pastato apvalkalas tampa nepriklausomas nuo struktūros, jo funkcija būna panaši į, pavyzdžiui, užuolaidos ar rūbo. Straipsnyje nagrinėjama autonomiškų paviršių įtaka architektūrinei formai, išskiriami ir pateikiami būdingiausi paviršių raiškos bruožai ir šiuolaikiniai pavyzdžiai. Raktiniai žodžiai:architektūrinė forma; paviršius; hiperpaviršius; tekstilės teorija; dualumas; monumentalumas; daugiasluoksniškumas

In the 20thcentury city dwellers started facing various kinds of problems determined by the expansion of cities. Territorial growth caused serious environmental problems, intensive traffic and increased criminal behavior. For more than one hundred years cities have been seen as polluted, dangerous and even harmful for human health. Cities developed by different models of urban planning, which were influenced by architectural trends, economic situations, customs of the inhabitants. Technological revolutions, wars caused different changes of urban structures. In some cases some of the territories are not used anymore or used inefficiently. Damaged urban fiber has to be restored because usually it negatively affects the citizens living around it. Still, the city is quite a static and inert structure, urban transformations demand a lot of money, time and efforts . Article in Lithuanian. Urbanistinio miesto audinio atkūrimas reintegruojant ekstensyviai užstatytas teritorijas Santrauka.Dvidešimtajame amžiuje miesto gyventojai susidūrė su įvairiomis problemomis, kurias lėmė miestų plėtra. Teritorinų miestų ekspansija sukėlė rimtų aplinkos apsaugos problemų, suintensyvėjo eismas, padidėjo nusikalstamumas. Pastarųjų šimtmetį miestai apibšdinami kaip užteršti, pavojingi ir netgi žalingi sveikatai. Miestų plėtra pradėta organizuoti pagal įvairius urbanistinio planavimo modelius, kuriuos veikė vyravusios architektšrinės tendencijos, ekonominė situacija bei gyventojų papročiai. Technologinis progresas, karai darė didelę įtaką susiklosčiusioms urbanistinėms struktūroms. Tam tikrais atvejais kai kurios teritorijos tapo apleistos ar nepakankamai išnaudojamos. Tokios „urbanistinės dykros“ neigiamai veikia aplinkines teritorijas, miesto struktūra praranda vientisumų. Visavertiškai atkurti pažeistas miesto užstatymo struktūras įmanoma tik kuriant urbanistines plėtros ir tankinimo strategijas. Reikšminiai žodžiai: ekstensyvus užstatymas, urbanistinis vientisumas, užstatymo struktūra, kaimynystės vienetas, užstatymo intensyvinimas, urbanistinė tankinimo strategija, reintegracija.

4D in architecture Recently, among other processes in modern architecture, a lot more attention is expressed towards the fourth dimension (4D). This process is caused as an opposition to pragmatic functionalism, utilitarity, unification, formal deconstructyvism, sophistication. The expression of 4D in contemporary architecture is an intention to change the face of modern architecture, giving it more expressiveness, modern innovation. It results in specific aims and priorities of architectural expression. Architecture of today contains a variety of artistic areas (video, installation, painting, sculpture, graphics) as integral parts of its surface or internal structures. A building becomes an object of interdisciplinary art. The integration of interactive hypersurfaces in exteriors and interiors leads to various aspects of 4D in modern architecture. The paper discusses various aspects of 4D in architecture, excluding several marginal cases showing a wide range of aspects and priorities. Article in Lithuanian. Santrauka.Pastaruoju metu, šalia kitų reiškinių, šiuolaikinėje architektūroje vis aktyviau reiškiasi ketvirtosios dimensijos vaidmuo. Šį procesą lemia priešprieša pragmatiškam funkcionalizmui, utilitarumui, unifikacijai, formaliam dekonstrukciniam laužymui, įmantrumui, daugžodžiavimui. 4D raišką šiuolaikinėje architektūroje formuoja siekis keisti architektūros „veidą“, suteikiant jai daugiau išraiškingumo, įtaigumo ir šiuolaikinio novatoriškumo. Tai lemia specifinius architektūrinės raiškos tikslus ir prioritetus. Šiuolaikinė architektūra įtraukia į save įvairių meno krypčių (videomenas, instaliacija, tapyba, skulptūra, grafika) elementus ne kaip atskirus meno objektus, o kaip neatsiejamus pastato paviršiaus ar vidaus struktūrinius darinius. Pastatas tampa tarpdisciplininiu meno objektu. Interaktyvių hiperpaviršių integravimasis eksterjere ir interjere lemia įvairius ketvirtosios dimensijos aspektus šiuolaikinėje architektūroje, kurie ir yra nagrinėjami šiame straipsnyje. Straipsnyje aptariami įvairūs ketvirtosios dimensijos šiuolaikinėje architektūroje aspektai ir sritys, išskiriami kraštutiniai, charakteringi atvejai, atspindintys platų tikslų ir prioritetų diapazoną. Aptariami, autorių manymu, charakteringiausi šios raiškos atvejai, daugiausiai dėmesio skiriant hiperpaviršių įtakai ketvirtosios dimensijos pasireiškimui šiuolaikinėje architektūroje. Reikšminiai žodžiai: ketvirtoji dimensija, 4D architektūroje, medija, interaktyvus dizainas, skaitmeninis menas, vaizdinės instaliacijos, vaizdinės projekcijos, šiuolaikinės technologijos. First Publish Online: 22 May 2013

Viešosios miesto erdvės atspindi vertybines visuomenės (kūrėjo, užsakovo ir publikos) nuostatas. Pereinant iš sovietmečio planinės ekonomikos į rinkos santykius, nuo politiškai reglamentuotos link demokratinės kūrybinės raiškos įvairovės, centralizuotą valstybinių užsakymų sistemą keičia liberalesnė meno kūrinių viešosiose erdvėse užsakymo sistema. Todėl šiandien viešoji miesto erdvė turėtų tapti skirtingų pasaulėžiūrinių vertybinių meninių programų pateikimo platforma. Tačiau kol kas santykiams tarp skirtingų meninių programų kūrėjų, užsakovų ir publikos būdinga ne demokratinė tolerancija, o šaltojo karo (kas ne su mumis, tas prieš mus, t. y. mūsų priešas) pozicija. Ieškant šio reiškinio priežasčių, pasitelkus socialinių mokslų (vadybos, marketingo) tyrimų metodus (PEST, SSGG, stebėjimą ir atvejų analizę), pranešime aptariamos kūrėjo, užsakovo ir publikos pasaulėžiūrinių vertybių sąsajos su šiuolaikinės skulptūros viešosiose miesto erdvėse raiška (nuo monumentalios reprezentacijos link skirtų konkrečiai vietai meno objektų (site-specific art object) ir socialiai angažuotos (socially engaged) kūrybos). Tuo tikslu sutelkiamas dėmesys į skirtingų nūdienos meninių programų ir partnerystės modelių (jie yra tokie: posovietinis, liberalus, naujosios kairės, mokymosi iš Las Vegaso, politinės apropriacijos) vertybių prieštarų priežastis Public urban spaces reflect the values of society (authors, customers and the public). During transition from the soviet state-planned economy towards market-driven relations, or, in other words, moving from the politically-determined way towards a democratic variety of creative expression, a system of centralized state contracts is being substituted by a more liberal way of contracting works of art in public spaces. As a consequence, nowadays a public urban space should turn into a platform for representation of various artistic programs that are based on different world outlook values. However, in so far, relations between the authors of various artistic programs, their contracting authorities, and the public are undergoing rather the stage of "cold war" than democratic tolerance (those who are not with us are against us). While examining the reasons of this phenomenon by research methodologies of social sciences (marketing, management), including PEST, SWOT, case analyses, the paper discusses links of the world outlook values of the author, customer and the public with expression of the contemporary sculpture in public urban spaces (starting with monumental representation and moving towards the site-specific art objects and socially engaged art). To this end, the focus is turned to the reasons of contradictions between values in various contemporary artistic programs and partnership patterns (post-soviet, liberal, new left-wing, learning from Las Vegas, political appropriation)

Pastaruoju metu, šalia kitų reiškinių, šiuolaikinėje architektūroje vis aktyviau reiškiasi ketvirtosios dimensijos vaidmuo. Šį procesą lemia priešprieša pragmatiškam funkcionalizmui, utilitarumui, unifikacijai, formaliam dekonstrukciniam laužymui, įmantrumui, daugžodžiavimui. 4D raišką šiuolaikinėje architektūroje formuoja siekis keisti architektūros „veidą“, suteikiant jai daugiau išraiškingumo, įtaigumo ir šiuolaikinio novatoriškumo. Tai lemia specifinius architektūrinės raiškos tikslus ir prioritetus. Šiuolaikinė architektūra įtraukia į save įvairių meno krypčių (videomenas, instaliacija, tapyba, skulptūra, grafika) elementus ne kaip atskirus meno objektus, o kaip neatsiejamus pastato paviršiaus ar vidaus struktūrinius darinius. Pastatas tampa tarpdisciplininiu meno objektu. Interaktyvių hiperpaviršių integravimasis eksterjere ir interjere lemia įvairius ketvirtosios dimensijos aspektus šiuolaikinėje architektūroje, kurie ir yra nagrinėjami šiame straipsnyje. Straipsnyje aptariami įvairūs ketvirtosios dimensijos šiuolaikinėje architektūroje aspektai ir sritys, išskiriami kraštutiniai, charakteringi atvejai, atspindintys platų tikslų ir prioritetų diapazoną. Aptariami, autorių manymu, charakteringiausi šios raiškos atvejai, daugiausiai dėmesio skiriant hiperpaviršių įtakai ketvirtosios dimensijos pasireiškimui šiuolaikinėje architektūroje Recently, among other processes in modern architecture, a lot more attention is expressed towards the fourth dimension (4D). This process is caused as an opposition to pragmatic functionalism, utilitarity, unification, formal deconstructyvism, sophistication. The expression of 4D in contemporary architecture is an intention to change the face of modern architecture, giving it more expressiveness, modern innovation. It results in specific aims and priorities of architectural expression. Architecture of today contains a variety of artistic areas (video, installation, painting, sculpture, graphics) as integral parts of its surface or internal structures. A building becomes an object of interdisciplinary art. The integration of interactive hypersurfaces in exteriors and interiors leads to various aspects of 4D in modern architecture. The paper discusses various aspects of 4D in architecture, excluding several marginal cases showing a wide range of aspects and priorities

Manifestations of kitsch in Lithuanian modern interior With Lithuania’s regained statehood and introduction of free market conditions, the image of ours towns has improved. However, we can also observe some negative aspects: predominance of commercialism, manifestations of kitsch, particulary in interiors.Several kitsch manifestation trends can be distinguished in modern interior: (1) “Wild West”, reflections of the American cowboy cult and (2) primitive “national”, “country” style. Currently the trends of architecture stylized with folk art motives are flourishing, when using naturalistic, sham elements bad taste interiors are created that demonstrate a vulgar understanding of national traditions. Original interiors created in the 60s–80s are destroyed. Modern and stylish interiors in Vilnius, Kaunas, and other towns did not survive. Kitsch could be noticed in architecture of private dwelling houses as well, when buildings remind of castles, mills, elevators, etc. due to the use of unusual symbols.Manifestations of kitsch in the design of modern interior and urban architecture could be linked to post-modernism that propagates eclecticism, orientation to regionalism, “country” forms, retrospection to historism, “citing” in modern architecture historical and “local dialect” forms from a paradox to an ironic sarcasm. Santrauka.Peržvelgiamos kičo, stilizacijos, komerciškumo šiuolaikiniame interjere tendencijos. Išskiriamos kelios kičo apraiškos kryptys: 1) komercinis amerikietiškasis „laukinių Vakarų“ stilius ir 2) primityvi „tautiška“, „kaimiškoji“ stilizacija interjeruose. Kičas siejamas su postmodernizmu, kuris propaguoja eklektizmą, „kaimiškąsias“ formas, stilizaciją, istorizmo tendencijas. Reikšminiai žodžiai: kičas, eklektika, komercinis interjeras, „tautiškasis“, „kaimiškasis“ kičas, postmodernizmas. First Published Online: 22 May 2013

One more discussion about “architectural hills“ of the capital of Vilnius The problem of high-rise buildings in the capital of Vilnius is discussed. The question is whether the natural and urban-architectural structure of Vilnius city, its silhouetteand panorama, the harmony of urbanized and natural territories, of the old and new architecture are not disturbed. The author mantains that the city silhouette and panoramas change, and it is impossible to preserve the historic city elements as unchanged values. The statements of various specialists on this issue are presented in the paper. First of all it is said that a harmonious context is the main criterion of aesthetic architecture nowadays. The idea of the soviet period in Lithuania of creating the conception of “architectural hills“ is discussed. Article in Lithuanian. Santrauka.Aptariamas naujos architektūros, aukštybinių pastatų kontekstas. Iškeliamas klausimas – ar nepažeidžiama Vilniaus miesto gamtinė ir urbanistinė-architektūrinė (antropogeninė) struktūra, miesto siluetas, panoramos, gamtos ir urbanizuotų teritorijų, senosios ir naujosios architektūros darna. Teigiama, kad miesto siluetas ir panoramos keičiasi ir neįmanoma išlaikyti buvusios padėties, išsaugoti istorinius miesto elementus kaip nepakitusias vertybes. Pateikiami įvairių autorių teiginiai šiuo klausimu. Tvirtinama, kad harmoningas kontekstas – pagrindinis šiuolaikinės architektūros meninės vertės kriterijus. Svarstoma, ar prarado aktualumą sovietmetyje suformuotos sostinės kompozicinės idėjos – „architektūrinių kalvų“ – kūrimo koncepcija. Reišminiai žodžiai: miestovaizdis, gamtinė ir architektūrinė miesto struktūra, miesto siluetas ir panoramos, urbanizuotas kontekstas (miestas), miesto kompozicija, istorinė aplinka, harmoningas kontekstas, architektūros meninė vertė. First Published Online: 22 May 2013

Algimantas Mačiulis išskiria trijų lygių miestų architektūros savitumus: nacionalinius, regioninius ir lokalinius. Vilniaus miesto savitumą autorius suvokia plačiai - nuo miesto istorinės raidos, ją veikiančių socialinių ir ekonominių sąlygų, gamtinės situacijos, jos morfostruktūros, miesto topologinių, hidrologinių, globalinių, dendrologinių ypatumų - iki urbanistinio architektūrinio paveldo, miesto planinės ir erdvinės struktūros, miesto silueto bei panoramų. A. Mačiulio nuomone, pagrindinai faktoriai, lemiantieji Vilniaus miesto savitumą, yra šie: 1) gamtinė morfostruktūra (gamtinių elementų kompoziciniai ypatumai), miesto teritorijos reljefo ypatybės, miesto želdinių sistema; 2) urbanistinė architektūrinė struktūra (architektūros priemonėmis išreikšti miesto kompoziciniai ypatumai), miesto siluetas, panoramos, t. y. žmogaus sukurta miesto aplinkos dalis (antropogeninė struktūra). Tačiau pastaruoju metu pastebimas gamtinės morfostruktūros ir urbanizuotų teritorijų santykio, gamtos ir architektūros darnos pakrikimas. Šią neigiamą tendenciją lemia tai, kad miesto perspektyvinės plėtros problemas spręsti inicijuoja ne specialistai, miesto planuotojai, bet privatūs investitoriai ir su jų interesais susijusi miesto administracija. The Originality of Vilnius is percepted widely - from historical development, situation of the environment, to architectural and town planning heritage, town plan and spatial structure, town silhouette and panoramic views. The main factors causing the originality of Vilnius ARF: 1. The system of green plantations, specific features of environmental elements and, 2. Town planning structure, silhouette, panoramic views. The confrontation between urban territories and environment, also between nature and architecture can be noticed. This negative tendency is caused by the fact, that the problems related to the expansion of the city, are being solved by the private investitors and the administration of the city, but not by the specialists.

Vilniaus Žemutinės Pilies (Valdovų rūmų) atstatymo koncepcijoje daugiausia ginčų sukelia idėja imituojant atkurti senus rūmų fasadus. Siūlomi keli atstatymo sprendimo būdai. Pirmasis – pasitenkinti XIX a. romantiniu restauravimo metodu, antrasis – pasirinkti šiuolaikinį paminklo išsaugojimo būdą. Tarptautiniuose paveldosaugos ir paveldotvarkos dokumentuose – Atėnų chartijoje (1931 m.), Venecijos chartijoje (1964 m.) – priimtuose nuostatuose apibrėžiant paveldotvarkos darbus, jų sampratą ir pagrindinių metodų taikymą, akcentuojamas paminklo autentiškumas, atsisakoma bet kokios imitacijos. Kai trūksta argumentuotų natūros tyrimo duomenų, ikonografinės medžiagos, negalima vykdyti restauravimo darbų, o neišlikusios paminklo dalys turėtų būti atstatomos šiuolaikinėmis medžiagomis, šiuolaikinių formų. Tačiau vykdant Valdovų rūmų atstatymo projektavimo darbus, Paminklotvarkos sąlygų nuostatų nepaisoma. Numatyta atstatyti Valdovų rūmus kaip „tikslią istorinę kopiją“. Planuojama, kad nauji Valdovų rūmai ir Vilniaus Katedra sudarys architektūrinį ansamblį. Pastačius prie Arkikatedros gerokai didesnės apimties pastatą, iš pagrindų keisis aikštės architektūrinis vaizdas. Arkikatedra praras dominuojantį kompozicinį vaidmenį, iš aikštės nesimatys Gedimino kalno, Aukštutinės pilies liekanų, nei sostinės pagrindinio simbolio – Gedimino bokšto. Straipsnyje išreiškiamas susirūpinimas, kad atstatomi Valdovų rūmai nebūtų pigus falsifikatas ir kad būtų išsaugota tai, kas yra tikrasis Lietuvos istorijos liudininkas, valstybingumo simbolis In the conception of the reconstruction of Vilnius’ Lower Castle (the Royal Palace) most debates are generated by the idea to imitate the restoration of the old facades of the palace. Several solutions are offered for rebuilding. The first one is to stay with the 19th-century romanticist method of restoration, while the second one is to opt for a contemporary method of the preservation of the monument. The definition of the heritage restoration works, their concept and the application of the main methods in the international documents of heritage protection and heritage restoration – the Athens Charter (1931) and the Venice Charter (1964) – emphasise the authenticity of monuments and reject any imitation. The works of restoration should not be carried out in the absence of reasonable data and iconographic materials, while the lost parts of a monument should be rebuilt with contemporary materials and in contemporary forms. However, the requirements of the restoration of historic monuments are disregarded in the plans of the restoration of the Royal Palace. The Royal Palace is planned to be restored as “an exact historic copy”. It is planned that the new Royal Palace and Vilnius Cathedral will form an architectural ensemble. When a much larger building is built at the Cathedral, the architectural view of the square will essentially change. The Cathedral will lose its dominant role in the composition, while Gediminas’ Castle Hill, the ruins of the Higher Castle, as well as the main symbol of the capital – the Gediminas Tower will not be seen from the square. The article expresses concern that the rebuilt Royal Palace does not turn into a cheap falsification. It argues for the preservation of the true monuments of the Lithuanian history and the true symbols of statehood.

Architektūros vietoženklių statyba – vienas ryškiausių visuotinių miestokūros reiškinių, kuris Vakaruose stebimas ir nagrinėjamas jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau į urbanistinėje aplinkoje išsiskiriančius architektūros objektus dar dažnai žvelgiama pro pusės amžiaus teorijų prizmę. Pirmojoje tokio pobūdžio disertacijoje pasiūlytas miesto įvaizdį formuojančių šiuolaikinės architektūros vietoženklių tyrimo modelis, kuris leidžia išsiaiškinti miesto įvaizdį formuojančių šiuolaikinės architektūros vietoženklių reikšmę. Teoriniai aspektai čia yra suderinti su praktiniais. Metodologiniu pagrindu čia tapo R.Barthes išplėtoti teksto analizės principai, akcentuojantys prasminį – giluminį – kūrinio lygmenį. 1990–2010 m. pastatyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įvaizdį formuojantys šiuolaikinės architektūros vietoženkliai čia traktuojami kaip vizualus tekstas. Remiantis sukurtuoju tyrimo modeliu buvo išsiaiškintos urbanistinėje aplinkoje vietoženklius išskiriančios fizinės, estetinės ir kitos funkcijos bei išskirtinės dislokacijos ypatybės. Architektų bei eilinių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestiečių sociologinė apklausa (buvo apklausti 363 skirtingo amžiaus ir išsilavinimo asmenys) leido sukurti miestų įvaizdžiui svarbių šiuolaikinės architektūros vietoženklių reikšmės atvaizdus, kuriuos sudaro 9 būdingos vertės. Matematinės statistikos priemonėmis atlikta šių verčių dažnio koreliacija su vietoženklius urbanistinėje aplinkoje išskiriančiomis ypatybėmis padėjo surasti patikimus... [toliau žr. visą tekstą] In the global urban development, the construction of new architectural landmarks is one of the most prominent phenomena, which has been widely observed and analyzed in Western Europe for more than a decade. However, in urban areas, distinctive architectural objects are still often viewed through the prism of the half-century theories. The key innovation proposed in the thesis is a construction of the research model that helps to explore the meaning of the contemporary architectural landmarks important for the city image. The theoretical aspects in the dissertation are in line with the practical ones. Methodological basis there were the text analysis principles developed by R. Barthes, emphasizing meaningful level of an object. From 1990 to 2010, built in Vilnius, Kaunas and Klaipėda image forming modern architecture landmarks here treated as a visual text. The research model reveals aesthetic, physical and some other features of contemporary architectural landmarks (exceptional location, distinctive function), distinguishing them in the urban context. In total, 363 respondents of citizens and architects groups were interviewed in the sociological survey and it led to the creation of The images of meaning, which consist of nine key values. In order to process the data of the survey and to find the correlation between the contemporary architectural landmarks’ values frequency and aesthetic, physical, and the distinctive function, the exceptional location characteristics... [to full text]

Baigiamajame darbe nagrinėjamas universalumo fenomenas architekto meninėje veikloje. Sinkretiška kūryba būdinga įvairių laikotarpių architektams nuo seniausiųjų civilizacijų kultūrų iki šių dienų. Vis dėl to, meistro sąvoka, kuri ne tik Renesanso bet ir ankstesniaisiais laikotarpiais turėjo sinkretiško kūrėjo reikšmę, kinta ir siaurėja specializacijos bei fragmentacijos reiškinių skaidomoje visuomenėje. Gilesnis šios temos tyrimas ir aktualizavimas pasaulio ir Lietuvos architektų kūrybos kontekste reikalingas norint pabrėžti sinkretiškumo svarbą architekto veikloje. Šis akcentas svarbus ne tik formuojant architektūros ir meno objektus, bet ir įprasminant platesnes šiandienos kultūrines, socialines bei gamtines-ekologines aktualijas. Pirmajame darbo skyriuje – „Renesanso žmogus” – universalaus tipo kūrėjas“ – analizuojamos prielaidos ir istorinė patirtis, kurioje iškyla universalaus kūrėjo-architekto figūra. Nagrinėjama pati „universalaus kūrėjo“ samprata, jos genezė, raida bei aktualumas. Tyrinėjami „meistro“ ir „talento“ apibrėžimai, jų tarpusavio priklausomybė, ryšys bei sąsajos su sinkretiško kūrėjo paveikslu. Antrajame skyriuje – „Architekto kūrybinio universalumo priežastingumai“ – apžvelgiami kontekstualūs (politiniai-ekonominiai, kultūriniai-tradiciniai, religiniai) aspektai, formuojantys sinkretiškos architektų raiškos poreikį. Trečiajame skyriuje – „sinkretiškumo fenomeno raiškos formos“ – nagrinėjamos ir tipologizuojamos universaliõs architektų kūrybos sritys... [toliau žr. visą tekstą] The phenomenon of universality in the architect‘s creative activity is examined in the MA Thesis. Syncretism in the artistic expression is a characteristic feature of an architect from the earliest cultures up to the contemporary times. Nevertheless, the concept of a Master which not only in the Renaissance epoch, but also in the earlier historic periods had the meaning of a universal artist, has changed radically due to the processes of fragmentation and specialization in the society. A deeper research in the topic and its actualization is required to accent the importance of universality in the architect‘s activity while forming the objects of art and architecture as well as addressing the contemporary contextual cultural, social and ecological issues. The historical origins of the phenomenon of universality in the architect‘s creative activity are studied in the first chapter. The notions of the „Universal artist“, „Master“ and „Talent“ as well as their historical interpretations and relevance are analysed. Contextual political-econimic, cultural-traditional and religious aspects of the phenomenon of universality in the architect‘s creative activity are analysed in the second chapter. Various fields of the architects‘ universal creative activity are studied in the third chapter. First of all, the traditional forms of the universal artistic expression are analysed. Secondly, the change of concepts of creativity and art in the beginning of the modern era are examined... [to full text]

The research subject covers expression of Contextualism ideas and contextuality attributes in the planning of Vilnius city from 1790 to 1990. The main objective of the present paper is to define the expression attributes of the contextuality aspect in the development areas of Vilnius city from 1790 to 1990 as well as to identify the preservation and elaboration methods thereof. To achieve the objective of the research, the following tasks shall be carried out: analysis of the conception of urban, sociocultural and conceptual Contextualism and attributes of contextuality; definition of urban contextuality expression in the areas of Vilnius city developed from 1790 to 1990; identification of the change of urban contextuality attributes in soviet residential districts of Vilnius in the 21st century; highlighting of ways for stimulating sociocultural and conceptual contextuality in further modernisation of the soviet residential districts of Vilnius. The paper consists of an introduction, three sections, conclusions, a list of the references used and a list of author’s publications on the subject of the dissertation. The conception of Contextualism in the architectural theory, the definitions of models of urban, sociocultural, conceptual Contextualism and the attributes of contextuality are analysed in the first chapter. The display of the features of contextuality in the surrounding areas designed in 19–20th century are studied in the second chapter. The third chapter is... [to full text] Disertacinio darbo tyrimo objektas – tai kontekstualizmo idėjų ir kontekstualumo požymių raiška 1790–1990 m. Vilniaus miesto planavimo koncepcijose ir suformuotose miesto dalyse. Darbo tikslas – nustatyti Vilniaus miesto dalių, suformuotų 1790–1990 m., kontekstualumo požymius, jų išsaugojimo bei plėtojimo XXI a. būdus. Darbo tikslui pasiekti darbe sprendžiami šie uždaviniai: išnagrinėti urbanistinio, sociokultūrinio ir konceptualiojo kontekstualizmo samprata ir kontekstualumo požymius; nustatyti urbanistinio kontekstualumo požymių raiška Vilniaus miesto dalyse, suformuotose 1790–1990 m.; nustatyti urbanistinio kontekstualumo požymiu kaita Vilniaus sovietmečio gyvenamuosiuose rajonuose XXI a.; identifikuoti sociokultūrinio kontekstualumo katalizatorių taikymo galimybes modernizuojant Vilniaus sovietmečio gyvenamuosius rajonus. Disertacija sudaro įvadas, trys skyriai, skyrių apibendrinimai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Pirmajame skyriuje aptariama kontekstualizmo samprata ir apibrėžiami urbanistinio, sociokultūrinio ir konceptualiojo kontekstualizmo modeliai, kontekstualumo požymiai. Antrajame skyriuje nagrinėjama urbanistinio kontekstualumo požymių raiška XIX–XX a. suformuotose Vilniaus dalyse. Trečiajame skyriuje tiriama sovietmečio gyvenamųjų rajonų urbanistinių ir architektūrinių pokyčių po 1990 m. problema, analizuojamos sociokultūrinio ir konceptualiojo kontekstualumo modeliu pritaikymo galimybės.

In Lithuanian architecturology, the work is new by its broader and deeper approach to contemporary wooden architecture. The dissertation has analyzed the objects of contemporary wooden architecture, which so far have been discussed only in articles of descriptive character or have not been analyzed or published at all. By revealing the significance of wood in Lithuanian culture, historical development of wooden architecture, the importance of heritage of wooden buildings and ethnic features present in such heritage, the work emphasizes the distinctive place of woodwork in contemporary Lithuanian architecture and culture now influenced by the globalization phenomena. The work deals in more detail with the relationship between traditional and innovative morphologies, and their interlinks in modern architecture. It emphasizes structural and artistic possibilities for the use of wood in contemporary Lithuanian architecture. The work discusses the international experience while revealing important peculiarities of wooden architecture as a phenomenon, which have been lost in Lithuania together with discontinuation of the tradition of wooden architecture during the last occupation of the country. The research contributes to better understanding of the value of wood as a material, which have been forgotten and sometimes still is looked upon rather skeptically, as well as its innovative possibilities in architecture. The work could serve as a theoretical background in improving... [to full text] Lietuvos architektūrologijoje darbas yra naujas platesniu ir gilesniu požiūriu į šiuolaikinę medinę architektūrą. Disertacijoje išanalizuoti šiuolaikinės medinės architektūros objektai, kurie iki šiol buvo aptarti tik pavieniuose aprašomuosiuose straipsniuose arba išvis niekur nenagrinėti ir nepublikuoti. Tyrime atskleidžiant medžio reikšmę Lietuvos kultūroje, medinės architektūros istorinę raidą, medinių statinių paveldo svarbą, jo etninius bruožus, pabrėžiama išskirtinė kūrybos iš medžio vieta dabartinėje Lietuvos architektūroje ir kultūroje, veikiamoje pasaulio globalizacijos reiškinių. Išsamiau nagrinėjamas tradicinės ir novatyvios morfologijos santykis bei tarpusavio sąsajos šiuolaikinėje architektūroje. Išryškintos medžio panaudos konstruktyvinės ir meninės galimybės nūdienos Lietuvos architektūroje. Darbe remtasi pasaulio patirtimi atskleidžiant svarbius medinės architektūros reiškinio ypatumus, kurie prarasti Lietuvoje nutrūkus medinės architektūros tradicijai per paskutinę okupaciją. Šis tyrimas leidžia geriau suvokti visuomenės primirštos ir neretai skeptiškai vertinamos medžio kaip medžiagos vertę, dabartines galimybes architektūroje. Darbas gali būti teoriniu pagrindu tobulinant architektūros, dizaino mokymo programas bei kai kuriuos formalius reikalavimus medinės architektūros projektavimui ir statybai.

The research involves two problems of Lithuanian sacred architecture – tradition and innovation. Tradition has been preconditioned by history, habits and customs formed within centuries. Such important factors as wars, occupations and foreign ideologies have also made a great influence. Any spread of religious thought and practice was forbidden and restricted quite for a long time in Lithuania. Under such circumstances the tradition of sacred architecture could not stay vital and develop in full-rate. Deeper and more precise analysis of the aforementioned architecture could contribute to identifying the traditions in designing Roman Catholic buildings and what has remained old in this sacred architecture. While analyzing church architecture, innovations and the problem of their expression are faced alongside the historic factors. During soviet times, architects were deprived of getting any training in design of sacred buildings, and churches were not built due to atheistic policy of authorities of the time. Believers were even persecuted and priests underwent various repressions. By the order of occupational authorities, churches were purposely destroyed – turned into storehouses or factories, or simply desolated and condemned to destruction. As soon as Lithuania regained its independence, attempts were made to improve the situation. It was started to design and build churches hastily. Soon it was noticed that lack of experience and knowledge has opened the way to mistakes... [to full text] Darbe keliamos ir tiriamos dvi Lietuvos sakralinės architektūros problemos – tradicija ir novacija, jų tarpusavio santykis šiuolaikinėje sakralinėje architektūroje. Tradiciją lemia istorija, per šimtmečius susiformavę įpročiai ir papročiai. Taip pat nemenką įtaką daro tokie svarbūs veiksniai kaip karai, okupacijos ir svetima ideologija. Lietuvoje ilgą laiką buvo draudžiama ir varžoma religinės minties ir praktikos sklaida. Tokiomis sąlygomis sakralinės architektūros tradicija neišliko gyvastinga, buvo trukdoma visavertiškai jos raidai. Platesnė ir išsamesnė šios architektūros analizė padėtų nustatyti, kokios tradicijos ryškėja projektuojant katalikų kulto pastatus, kas išliko sena sakralinėje architektūroje. Nagrinėjant bažnyčių architektūrą, be istorinių veiksnių, susiduriama su novacijomis, jų raiškos problema. Sovietmečiu Lietuvoje architektai nebuvo rengiami projektuoti sakralinius statinius, o ir pačių bažnyčių nebuvo statoma dėl valdžios vykdomos ateistinės politikos: tikintieji buvo persekiojami, kunigams taikomos įvairios represijos. Bažnyčios okupacinės valdžios nurodymu buvo sąmoningai niokojamos – verčiamos sandėliais ar gamyklomis arba paliekamos griūti be priežiūros. Atgavus nepriklausomybę, pradėta padėtį taisyti – imta paskubomis projektuoti ir statyti bažnyčias. Netrukus pastebėta, kad patirties ir išmanymo stoka atvėrė kelią klaidoms ir nepamatuotiems sprendimams. Bažnyčios tuo metu dažnai buvo projektuojamos neprofesionaliai, neatsižvelgiama į subtilius... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe keliamos ir tiriamos dvi Lietuvos sakralinės architektūros problemos – tradicija ir novacija, jų tarpusavio santykis šiuolaikinėje sakralinėje architektūroje. Tradiciją lemia istorija, per šimtmečius susiformavę įpročiai ir papročiai. Taip pat nemenką įtaką daro tokie svarbūs veiksniai kaip karai, okupacijos ir svetima ideologija. Lietuvoje ilgą laiką buvo draudžiama ir varžoma religinės minties ir praktikos sklaida. Tokiomis sąlygomis sakralinės architektūros tradicija neišliko gyvastinga, buvo trukdoma visavertiškai jos raidai. Platesnė ir išsamesnė šios architektūros analizė padėtų nustatyti, kokios tradicijos ryškėja projektuojant katalikų kulto pastatus, kas išliko sena sakralinėje architektūroje. Nagrinėjant bažnyčių architektūrą, be istorinių veiksnių, susiduriama su novacijomis, jų raiškos problema. Sovietmečiu Lietuvoje architektai nebuvo rengiami projektuoti sakralinius statinius, o ir pačių bažnyčių nebuvo statoma dėl valdžios vykdomos ateistinės politikos: tikintieji buvo persekiojami, kunigams taikomos įvairios represijos. Bažnyčios okupacinės valdžios nurodymu buvo sąmoningai niokojamos – verčiamos sandėliais ar gamyklomis arba paliekamos griūti be priežiūros. Atgavus nepriklausomybę, pradėta padėtį taisyti – imta paskubomis projektuoti ir statyti bažnyčias. Netrukus pastebėta, kad patirties ir išmanymo stoka atvėrė kelią klaidoms ir nepamatuotiems sprendimams. Bažnyčios tuo metu dažnai buvo projektuojamos neprofesionaliai, neatsižvelgiama į... [toliau žr. visą tekstą] The research involves two problems of Lithuanian sacred architecture – tradition and innovation. Tradition has been preconditioned by history, habits and customs formed within centuries. Such important factors as wars, occupations and foreign ideologies have also made a great influence. Any spread of religious thought and practice was forbidden and restricted quite for a long time in Lithuania. Under such circumstances the tradition of sacred architecture could not stay vital and develop in full-rate. Deeper and more precise analysis of the aforementioned architecture could contribute to identifying the traditions in designing Roman Catholic buildings and what has remained old in this sacred architecture. While analyzing church architecture, innovations and the problem of their expression are faced alongside the historic factors. During soviet times, architects were deprived of getting any training in design of sacred buildings, and churches were not built due to atheistic policy of authorities of the time. Believers were even persecuted and priests underwent various repressions. By the order of occupational authorities, churches were purposely destroyed – turned into storehouses or factories, or simply desolated and condemned to destruction. As soon as Lithuania regained its independence, attempts were made to improve the situation. It was started to design and build churches hastily. Soon it was noticed that lack of experience and knowledge has opened the way to mistakes... [to full text]

Ilgą laiką Šiaulių miestas neturėjo aiškiai išskirtų vertingiausių saugomų struktūrinių zonų. Ši problema paliko neigiamus pėdsakus miesto morfologijai. Istorinėje miesto dalyje - prieigose atsiradę per dideli sklypai lėmė struktūrinių anomalijų atsiradimą. Ypač didelė problema tapo apleistas pramoninis kompleksas gamtinio karkaso ruože, prie Talkšos ežero, - nenuoseklios miesto plėtros pasekmė. Baigiamojo darbo tikslas- pervertinus Šiaulių senamiesčio ir jo prieigų struktūrą, numatyti struktūrines ribas, sudaryti planavimo veiklos reglamentą, planavimo principus. Jais remiantis pasiūlyti reikšmingos senamiesčio įtakos zonos, prie Talkšos ežero, architektūrinę - urbanistinę koncepciją. Atlikus išsamius tyrimus mieste, numatytos struktūrinės miesto ribos, planavimo reglamentas. Istorinė, urbanistinė analizė padiktavo teritorijos prie Talkšos ežero koncepciją, apimančią kompleksiško kultūros paveldo vertybių, jų vizualinės apsaugos respektavimo, gatvių tinklo pertvarkymo, reljefo suformavimo, viešųjų erdvių tinklo plėtros galimybes. Darbo rezultatas - Ch. Frenkelio istorinio pramoninio komplekso konversija į kultūros ir mokslo fabriką, remiantis sudarytu užstatymo planavimo reglamentu (Šiaulių senamiesčio įtakos zonoje, prie Talkšos ežero). Darbą sudaro grafinė medžiaga ir tekstinė dalis, įvadas, analitinė -metodinė dalis, tiriamoji - eksperimentinė, išvados, siūlymai, priedai -iliustracijos, lentelės, papildomos grafinės medžiagos... [toliau žr. visą tekstą] Šiauliai city did not clearly distinguish the most valuable structural protected areas for a long time. This left negative traces of urban morphology. Large quarters occured in the historical part of town and influenced structural anomalies. Particularly big problem was enormous and abandoned industrial complex in delicate natural area neat Talkša lake - inconsistent result of urban development. The main objectives of master thesis are to reappraise Šiauliai old town and infuance zones structure, provide the structural limits, planning regulations, principles. On this basis suggest a significant impact on the old town area, near lake Talkšos, architectural - urbanistic concept. According to studies offer architectural urban conception of Šiauliai old town influence zone near Talkša lake. City investigations presented structural zones and urban planning regulations. Conception of the zone near Talkša lake was dectated by urban and historical analysis. The conception includes an integrated cultural heritage, their visual respectation protection, street network transformation, the formation of relief, public spaces, network development opportunities. The result - Ch. Frenkel historical industrial complex conversion to culture and science factory, according to urban planning regulations ( Šiauliai old town influence zone near Talkša lake) Work consists of graphic and textual material part of the introduction, analytical and... [to full text]

The subject matter of the research is architectural competitions in Lithuania to begin with their origin (end of the 18th century) up to the present times (2010). The dissertation aims at disclosing the significance of architectural competitions to art of architecture in Lithuania, improvement of architects’ professional excellence and public meaning of competitive selection, as well as analyzing the preconditions for improvement of the competition system. The following tasks have been raised and formulated: 1. to explore the genesis of architectural competitions and review the historical development of architectural competitions in Lithuania starting from its origins to the present day; 2. based on specific examples of architectural competitions in Lithuania, to analyze the main types of competitions and their purposes, disclose their peculiarities and meaning; 3. to perform the critical analysis on organization process of architectural competitions in Lithuania (preparation of requirements, rules, involvement of society to the design process and evaluation) and further existence and quality of the competition winning design projects; and 4. to disclose the peculiarities of public, architectural and professional significance of creative competitions. The dissertation has an introduction, three chapters with separate summaries, general conclusions, lists of bibliography and author’s publications on the dissertation subject, list of illustrations and two appendices. The... [to full text] Disertacijos tyrimų objektas – architektūros konkursai Lietuvoje nuo ištakų (XVIIIa. pabaigos) iki šių laikų (2010 m.). Šio darbo tikslas yra atskleisti architektūros konkursų reikšmę Lietuvos architektūros menui ir architektų profesinio meistriškumo augimui, visuomeninę konkursinės atrankos prasmę, išnagrinėti konkursų sistemos tobulinimo prielaidas. Tam suformuluoti šie uždaviniai: 1. Ištirti architektūros konkursų genezę, apžvelgti Lietuvos architektūros konkursų istorinę raidą nuo jų atsiradimo iki šių dienų. 2. Remiantis konkrečiais Lietuvos architektūros konkursų pavyzdžiais, išanalizuoti pagrindinius konkursų tipus ir tikslus, atskleisti jų ypatumus ir prasmę. 3. Atlikti Lietuvos architektūros konkursų organizavimo bei konkursuose laimėjusių projektų būties ir kokybės kritinę analizę. 4. Atskleisti kūrybinių konkursų visuomeninės, architektūrinės ir profesinės reikšmės Lietuvoje ypatybes. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, skyrių apibendrinimai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai, iliustracijų sąrašas bei du priedai Įvadiniame skyriuje aptariamas darbo aktualumas, analizuojama literatūra, problemos ištirtumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos disertacijos tema autoriaus paskelbtos publikacijos ir pranešimai konferencijose bei disertacijos struktūra. Pirmame disertacijos... [toliau žr. visą tekstą]

Nagrinėjama teritorija – tai pramoninės zonos Klaipėdos miesto centre prie Danės upės, besiribojančios su senamiesčiu ir miesto istorine dalimi Naujamiesčiu. Šios zonos dabar patenka į privataus kapitalo rankas, todėl yra ypač aktualu išsaugoti išlikusius vertingus urbanistinės struktūros elementus, nes vyksta intensyvi apleistų teritorijų konversija. Teritoriją dalinanti aktyvi B kategorijos tranzitinė Mokyklos gatvė – tiltas dar labiau atriboja šią zoną nuo likusios miesto dalies. Pagrindinis strateginis darbo tikslas – tobulinti Klaipėdos centrinės dalies erdves, jų struktūrą ir kompoziciją, humanizuoti tranzitinę gatvę ir šią jos kertamą apleistą pramonės zoną, suteikiant šiai teritorijai kokybišką naują struktūrą, atitinkančią jos padėtį mieste ir jos turimą potencialą. Atsižvelgiant į šių dienų poreikius ir tendencijas, remiantis užsienio analogais, siūloma regeneruoti miesto centrines konversines teritorijas, pritaikant jas naujai funkcijai: kultūrinei, visuomeninei, rekreacinei, gyvenamajai. Baigiamojo magistro studijų darbo rezultatas – nagrinėjamos teritorijos urbanistinės struktūros, įprasminančios Klaipėdos miesto istorinio centro prieigas, koncepcija. Analysed area - an industrial zone in the center of Klaipeda by the Dane River, adjacent to Old Town and the historical part of the town Naujamiestis. This area now falls into the hands of private capital, so it is especially important to preserve the remaining valuable elements of the urban structure, because of an intensive conversion of derelict sites. Territory dividing, active transit Mokyklos Street - bridge of B category further demarcates the zone from the rest of the city. The main strategic aim – to improve the spaces of the central part of Klaipeda, their structure and composition, to humanize the transit street and the abandoned industrial zone which it crosses by providing high-quality new structure corresponding to its position in the city and its potential. Taking into consideration current needs, tendencies and analogus it is suggested to regenerate city central converse territories, adapting them to a new function: cultural, public, recreational, residential. Final work result of Master thesis – the concept of the site of urban structure, which gives importance to Klaipeda city's historical center approaches.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama Vilniaus Paupio ir Palaujos istorinio priemiesčio urbanistinė erdvinė struktūra ir su ja susijusios urbanistinės plėtros problemos. Tyrinėjama Vilniaus centrinės dalies kokybinė funkcinių-kompozicinių urbanizacijos branduolių sistemos plėtra. Apžvelgiama Paupio ir Plaujos teritorijos istorinė raida, identifikuojami esami vertingi struktūros elementai ir lokalizuojamos rekonstrukcijos zonos, vertinamas galimos plėtros poveikis vizualiniam Vilniaus miesto centrinės dalies identitetui. Remiantis atliktomis analizėmis ir teritorijos dalies kaip įvaizdžio mazgo potencialu, pateikiamos nagrinėjamos teritorijos erdvinio karkaso plėtros alternatyvos. Apžvelgus pramoninių teritorijų konversijos problematiką ir galimybes, pagal pasirinktą alternatyvą parengta Paupio ir Paplaujos teritorijos konversijos ir daugiafunkcinio centro koncepcija. Daugiafunkcinis centras sprendžiamas kaip funkcinė jungtis tarp dviejų struktūrinių urbanistinių teritorijų per fizinį barjerą – Zarasų gatvę. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai. The final thesis examines the historic suburb of Paupys and Paplauja in Vilnius urban spatial structure and the associated urban development problems. The qualitative, functional composite urbanized core system development of the central part of Vilnius is examined. A survey of historical urban development is made, identified existing valuable elements of spatial structure, localized areas of reconstruction, analyzed possibilities and results of further development, evaluated the potential development of the visual impact of the central part of Vilnius city identity. According to the analysis and part of the territory's image as a potential host, strategic alternatives of urban spatial structure development in the territory are proposed. A review of the problems and opportunities of conversion of industrial sites revealed the concept of the urban development of territory and multi-center. Further work was made on compositional quality of urban spaces and detailing of multi-center. In the end conclusions and proposals were made.