Search

The aim of the research. To evaluate the genetic diversity in sweet and sour cher-ry populations, to characterize the injuries to blossoms and fruits caused by blossom blight brown rot, to identify the species composition of Monilinia patho-gens and to analyse the DNA polymorphism within and among pathogens popula-tions. Main tasks: 1. To analyse the genetic diversity of sweet and sour cherry cultivars and wild cherry population, growing in west Lithuania, using molecular marker methods (AFLP and SSR). 2. To determine factors affecting injuries caused by blossom blight. 3. To investigate characteristics of brown rot agent M. fructigena development in sweet and sour cherry cultivars differing in resistance to brown rot. 4. To identify species composition of Monilinia spp. in IH LRCAF stone fruit collection based on PCR methood and to evaluate inter- and intraspecific DNA polymorphism of Monilinia spp. based on AFLP method., Tyrimų tikslas. Įvertinti trešnės ir paprastosios vyšnios populiacijų ge-netinę įvairovę, ištirti trešnės ir paprastosios vyšnios žiedų bei vaisių užsikrėtimo kaulavaisinių monilioze mechanizmus, nustatyti šios ligos sukėlėjų Monilinia rūšinę sudėtį bei išanalizuoti jų tarprūšinį ir vidurūšinį DNR polimorfizmą. Tyrimų uždaviniai: 1. Išanalizuoti skirtingų pagal atsparumą moniliozinei degligei LAMMC SDI kaulavaisinių kolekcijoje augančių trešnės ir vyšnios veislių ir Vakarų Lietuvo-je augančios laukinės trešnės populiacijos genetinę įvairovę, naudojant molekuli-nius metodus (SSR ir PFIP) bei palyginti PFIP pradmenų kombinacijų informaty-vumo rodiklius. 2. Nustatyti žiedų pažeidimo moniliozine deglige (M. laxa) veiksnius: ištirti žiedo da¬lių atsparumą moniliozinei degligei, nustatyti kuriame žiedo raidos tarpsnyje jie yra jautriausi, įvertinti, ar kuokelių mechaninis pašalinimas (kastravimas) turi įtakos užsikrėtimui moniliozine deglige ir nustatyti ar žiedų ap-dulkinimas gali aktyvuoti augalo imunines reakci¬jas ir užkirsti kelią patogenui patekti į žiedo vidų. 3. Ištirti rudojo puvinio sukėlėjo M. fructigena vystymosi ypatumus kontrastinėse pa¬gal atsparumą rudajam puviniui trešnės ir vyšnios veislėse. Nusta-tyti, ar vaisiai jautresni patogenui yra nokimo pradžioje ar techninės brandos (skynimo) metu, įvertinti vaisių mechani¬nio pažeidimo poveikį užsikrėtimui ruduo-ju puviniu. 4. Identifikuoti Monilinia spp. LAMMC SDI kaulavaisinių kolekcijos augyne rūšinę sudėtį PGR... [toliau žr. visą tekstą]

Cold hardiness and resistance in winter are key factors determining the geographical distribution of plants. In addition, these factors have a huge impact on harvest of cultural plants. Strawberries, which are among the most important berry plants in the world and in Lithuania, are vulnerable to cold because of unstable snow cover, which is more and more often occurring during variable wintering conditions. Insufficient resistance of strawberries in winter, absence of clear criteria, which enable to select the most resistant varieties during a shorter time than the few year period, impedes the development and introduction of new, adaptive, fertile, and of high-quality berries strawberry cultivars. The mechanisms of cold hardiness were intensively investigated using model plants. However, there is a lack of knowledge about the genetic regulation mechanisms of winterhardiness of cultural plants. For the selection of resistant to cold plants, the knowledge about plants cold acclimation and factors determining cold resistance and controlling genes is necessary. Investigating the plants under controlled conditions in vitro, it is possible to investigate the influence of individual factors on acclimation and cold hardiness by disassociating from the influence of many different factors, which is unavoidable under natural conditions. The cold acclimation and cold hardiness of strawberries are important not only for breeding. Preservation of plant genetic resources for future... [to full text], Atsparumas šalčiui ir ištvermingumas žiemą – pagrindiniai veiksniai, lemiantys augalų geografinį pasiskirstymą. Be to, šie veiksniai turi didžiulę įtaką kultūrinių augalų derlingumui. Braškės, kurios yra tarp svarbiausių uoginių augalų pasaulyje ir Lietuvoje, stipriai pašąla esant nepastoviai sniego dangai, vis dažniau pasitaikančiomis permainingomis žiemojimo sąlygomis. Nepakankamas braškių ištvermingumas žiemą, aiškių kriterijų, kurie leistų per trumpesnį nei kelių metų laikotarpį atrinkti ištvermingas veisles nebuvimas, apsunkina naujų, adaptyvių, derlingų, kokybiškomis uogomis, braškių veislių sukūrimą ir introdukciją. Atsparumo šalčiui mechanizmai intensyviai tirti naudojant modelinius augalus, tačiau žinių apie žiemojančių kultūrinių augalų, kurių įvairovė labai didelė, ištvermingumo žiemą mechanizmus ir jo genetinį reguliavimą labai trūksta. Atsparių šalčiui augalų atrankai vykdyti reikalingos žinios apie augalų užsigrūdinimą, apie atsparumą šalčiui lemiančius veiksnius ir juos kontroliuojančius genus. Tiriant augalus kontroliuojamomis sąlygomis in vitro, galima ištirti atskirų veiksnių įtaką užsigrūdinimui ir atsparumui šalčiui, atsiribojant nuo, neišvengiamo natūraliomis sąlygomis, daugelio įvairių veiksnių poveikio. Braškių užsigrūdinimas ir atsparumas šalčiui svarbūs ne vien tik atrankai. Genetinių išteklių išsaugojimas ateities kartoms - svarbus šiuolaikinės biologijos uždavinys. Didelių kolekcijų išsaugojimą palengvina ir sąnaudas sumažina, augalų laikymas... [toliau žr. visą tekstą]

Vaistinė česnakūnė (Alliaria petiolata) yra bastutinių (Brassicaceae) šeimos dvimetis augalas. 1868 m. į Jungtines Amerikos Valstijas ši rūšis buvo atvežta kaip naudingas vaistinis ir prieskoninis augalas ir greitai natūralizavosi bei ėmė sparčiai plisti. Pastaruoju metu Alliaria petiolata kaip invazinė rūšis žinoma beveik visoje Amerikoje, Kanadoje, Aliaskoje, Naujojoje Zelandijoje. Kadangi Šiaurės Amerikoje vaistinė česnakūnė sparčiai plinta kaip invazinis augalas, todėl tiriama įvairiais biologiniais aspektais ypač genetiniais, fitocenologiniais. Jos savybės lyginamos tarp invazinių ir natūralių radaviečių. Kad atrinkti kovos priemones invazinėse vietose, reikia pažinti šio augalo biologiją ir ekologiją tiek natūraliose, tiek invazinėse vietose. Kaip natūraliai auganti rūšis vaistinė česnakūnė plačiai tiriama centrinėje Europoje, o šiauresnėse Europos dalyse, tarp jų ir Lietuvoje šis augalas menkai nagrinėtas. Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos vaitinės česnakūnės populiacijų genetinį kintamumą atsitiktinai pagausintos polimorfinės DNR (APPD) ir DNR mikrosatelitų metodu. Panaudojus 4 APPD pradmenis ir 5 mikrosatelitų pradmenimis išanalizuota 15 vaistinės česnakūnės populiacijų (kiekvienoje po 10 individų), besiskiriančių geografine padėtimi. Pagal APPD žymenis ir DNR mikrosatelitinius žymenis nustatytus genetinius atstumus labiausiai atsiskyrė Juodkrantės ir Palangos, Kėdainių ir Jurbarko-Seredžiaus populiacijos. Kitų populiacijų genetiniai skirtumai nežymūs. Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą], Garlic mustard (Alliaria petiolata) is biennial species belonging to cabbage (Brassicaceae) family. In 1868 it was brought to United States as a useful and medicinal herb. Nowadays Alliaria petiolata as invasive plant is found almost all over America, Canada, Alaska, New Zealand. Due to quick spread in North America Garlic mustard biology and phytocenology has got big attention in both natural and invasive areas of the world. A. petiolata biology and ecology has been widely investigated in USA, Central and West Europe. Populations of garlic mustard are not sufficiently investigated in Lithuania. Present study aimed at evaluation of genetic variability of Lithuania populations of garlic mustard by random amplified polymorphic DNA (RAPD) and SSR method. Differing in geographical location 15 populations of garlic mustard (10 individuals in each) were analyzed using four RAPD and five SSR primers. According to genetic distances the most distinct were Nida and Palanga, Kėdainių and Jurbarkas populations. Differences between the other populations were not very big. Evaluation of molecular diversity (by the percentage distribution of molecular diversity) of selected Lithuania populations of Alliaria petiolata revealed that diversity among populations was much bigger (87%) compared to diversity within populations – 13% and of SSR revealed that diversity among populations was 88%, within populations – 12%. Distribution of populations in dendrogram built on genetic distances of... [to full text]

Jonažolės genties augalai – yra vieni iš pasaulyje dažniausiai naudojamų vaistinių augalų, dėl jos sudėtyje randamų naudingų antrinių metabolitų – flavonoidų bei eterinių aliejų. Antra pagal gausumą Lietuvoje šios genties rūšis – keturbriaunė jonažolė yra mažiau ištirta. Darbo tikslu buvo pritaikyti molekulinės genetikos metodus keturbriaunės jonažolės (Hypericum maculatum) Lietuvos populiacijų įvairovės tyrimams. Atrinktas DNR išskyrimo būdas silikagelio kolonėlėmis. Pritaikytos APPD ir AP-PGR metodų sąlygos: PGR mišinio komponentų koncentracijos, pagausinimo programos ciklai, laikas, temperatūros. Buvo siekiama parinkti tinkančias keturbriaunei jonažolei paprastųjų kartotinių sekų (PKS) metodo sąlygas. Tuo tikslu sukurta 19 porų mikrosatelinių pradmenų, naudojant juos ieškota: tinkamiausių PGR mišinio komponentų koncentracijų, pradinio ir pakartotino DNR pagausinimo ciklų, jų trukmės ir temperatūros sąlygų. Atrinkti fragmentai buvo transformuoti į E. coli ląsteles. Atlikta keturbriaunės jonažolės genetinės įvairovės analizė APPD metodu. Ištirta 12 skirtingų Lietuvos populiacijų po 15 individų, panaudojant 6 oligonukleotidinius pradmenis. Nustatyta, kad polimorfizmas tarp populiacijų svyravo 22 % (Paltupių) – 46 % (Daugodų) ribose (vidutinis – 36 %). Didesnė genetinės įvairovės dalis tenka tarppopuliacinei įvairovei – 58 %. Daugiausia (4) savitų fragmentų nustatyta Daugodų populiacijoje. Pagal genetinius atstumus labiausiai atsiskiria Paltupiai nuo Padubysio, Pajūrio ir... [toliau žr. visą tekstą], Due to secondary metabolites – flavonoids and essential oils Hypericum genus plants are among the most important world plants used for medicinal purposes. In Lithuania insufficient attention is paid to the second according to the abundance species of Hypericum genus – H. maculatum. The aim of this study was to develop and specialize molecular genetic methods for H. maculatum and based on it to evaluate genetic diversity of populations growing wild in Lithuania. For DNA extraction silica gel columns were selected. Main tasks were to specify RAPD and AP-PCR conditions such as: composition of PCR mix, the number of cycles, duration, temperatures for DNA amplification. For SSR application 19 microsatellite primer pairs were designed at the same time DNA amplification conditions like those mentioned for RAPD and AP-PCR were adjusted. Some selected bands were transformed into E. coli and later on amplification of SSR regions was performed. Genetic diversity of Lithuanian populations of H. maculatum was estimated using RAPD method. Twelve populations with 15 individuals in each were examined employing six 10-mer primers. The highest level of DNA polymorphism (46 %) was observed for Daugodai population, while the lowest (22 %) for Paltupiai population. Polymorphic loci mean for all populations was – 36 %. Molecular variance among populations was big enough 58 %. The highest number of private bands (4) were in Daugodai population. According to Nei‘s distances the most contrasting... [to full text]

The aim of this study was to examine genetic diversity of the Lonicera L. collection of the Botanical Garden of Vilnius University, carry out intra-specific and inter-specific phylogenetic analysis through methods of molecular markers, and compare sequencing results with homologous cpDNA sequences registered in databases. Investigations on genetic diversity and intra-specific taxonomy of the blue-berried honeysuckle (L. caerulea L.) for the first time were conducted using DNA marker methods (RAPD and sequencing of cpDNA non-coding regions). L. caerulea representatives were found to have high level of DNA polymorphism. A species-specific RAPD marker was identified and sequenced for this polymorphic complex species. Genetic lines of the blue-berried honeysuckle derived in the Vilnius University distinguish by unique genetic properties and can be used in breeding to increase genetic diversity of new cultivars. The sequencing of six cpDNA non-coding regions of twelve taxa samples of genus Lonicera L. was done. Phylogenetic trees based on RAPD markers and cpDNA sequencing data were similar. Phylogenetic analysis showed that subspecies of the blue-berried honeysuckle described in scientific literature do not form one claster, but group with other taxa of disputable status and form with them a monophyletic group., Ištirta VU Botanikos sodo sausmedžio (Lonicera L.) kolekcijos genetinė įvairovė bei atlikta šios genties atstovų vidurūšinė ir tarprūšinė filogenetinė analizė DNR žymenų metodais. Nustatyti oligonukleotidiniai pradmenys, kurie tinka melsvauogio sausmedžio (L. caerulea L.) genetinės įvairovės tyrimams ir filogenetinei analizei. Genotipuota šimtas VU Botanikos sodo sausmedžio kolekcijos pavyzdžių. Palyginus VU Botanikos sodo L. caerulea genetinių linijų ir elitinių veislių genetinę įvairovę, įvertintą RAPD metodu, nustatyta, kad šios genetinės linijos gali būti naudojamos kaip papildomas genetinės įvairovės šaltinis naujoms veislėms kurti. L. caerulea L. rūšiai nustatytas savitas RAPD žymuo gali būti naudojamas L. caerulea ir kitų rūšių hibridų analizei. Nustatytos dvylikos Lonicera L. taksonų cpDNR šešių nekoduojančių regionų sekos. Sekoskaitos rezultatai palyginti su sekomis, registruotomis duomenų bazėse. Filogenetiniai medžiai, sudaryti naudojant RAPD žymenis ir sekoskaitos duomenimis, buvo panašūs. Filogenetinė analizė parodė, kad visi ištirti Lonicera L. genties skirtingų taksonų valgomųjų sausmedžių pavyzdžiai sudaro monofiletinę grupę. Kultūrinių augalų filogenetiniai tyrimai yra svarbūs kaupiant ir naudojant rūšies genetinius išteklius, prognozuojant genų introgresijos iš giminingų rūšių sėkmę.

Summarized data of investigations of nine Saxifraga hirculus L. populations in Lithuania are presented. The regularities of S. hirculus distribution and ecological affiliation were determined. Demographic structure of populations was studied. S. hirculus populations of Lithuania are characterized by moderate plasticity level of morphological features in generative individuals. The importance of generative and vegetative reproduction of S. hirculus for regeneration of populations was estimated. In natural populations, majority of S. hirculus individuals are of vegetative origin. The main reasons for the rarity of generative individuals are small number of generative shoots, mass damages of the shoots prior to seed formation, and lack of suitable sites for seedling appearance. For the first time in Lithuania research on multi-annual dynamics of S. hirculus, considering changes in population parameters and potential for regeneration under conditions of ecological stress (increased water level), was performed. In addition to traditional ecological research methods, the data of molecular genetic analysis were used for assessment of S. hirculus populations. Results of exhaustive complex research were summarized; the current status of the populations of this endangered species in Lithuania was estimated, and the strategy for its conservation was prepared., Disertacijoje pateikti apibendrinti duomenys apie 10 Saxifraga hirculus populiacijų tyrimus Lietuvoje. Nustatyti S. hirculus paplitimo ir ekologinio prieraišumo dėsningumai. Ištirta S. hirculus populiacijų demografinė struktūra. S. hirculus populiacijoms Lietuvoje yra būdingas generatyvinių individų morfologinių požymių vidutinio lygmens plastiškumas. Įvertinta generatyvinio ir vegetatyvinio dauginimosi svarba S. hirculus populiacijų atsinaujinimui. Dauguma S. hirculus individų gamtinėse populiacijose yra vegetatyvinės kilmės. Pagrindinės generatyvinės kilmės individų retumo priežastys yra mažas generatyvinių ūglių skaičius mūsų krašto populiacijose, masiniai tokių ūglių pažeidimai iki sėklų susiformavimo ir tinkamų daigams atsirasti vietų stoka. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti S. hirculus daugiametės dinamikos tyrimai, įvertinant populiacijos rodiklių pokyčius ir atsikūrimo galimybes ekologinio streso (vandens lygio pakilimo) sąlygomis. Greta tradicinių ekologinių tyrimų metodų S. hirculus populiacijų vertinimui panaudoti molekulinių genetinių tyrimų duomenys. Apibendrinti įvairiapusiški kompleksinių S. hirculus tyrimų rezultatai ir objektyviai įvertinta šios saugomos rūšies augalų populiacijų būklė Lietuvoje bei parengta jų apsaugos strategija.

Disertacijoje pateikti apibendrinti duomenys apie 10 Saxifraga hirculus populiacijų tyrimus Lietuvoje. Nustatyti S. hirculus paplitimo ir ekologinio prieraišumo dėsningumai. Ištirta S. hirculus populiacijų demografinė struktūra. S. hirculus populiacijoms Lietuvoje yra būdingas generatyvinių individų morfologinių požymių vidutinio lygmens plastiškumas. Įvertinta generatyvinio ir vegetatyvinio dauginimosi svarba S. hirculus populiacijų atsinaujinimui. Dauguma S. hirculus individų gamtinėse populiacijose yra vegetatyvinės kilmės. Pagrindinės generatyvinės kilmės individų retumo priežastys yra mažas generatyvinių ūglių skaičius mūsų krašto populiacijose, masiniai tokių ūglių pažeidimai iki sėklų susiformavimo ir tinkamų daigams atsirasti vietų stoka. Pirmą kartą Lietuvoje atlikti S. hirculus daugiametės dinamikos tyrimai, įvertinant populiacijos rodiklių pokyčius ir atsikūrimo galimybes ekologinio streso (vandens lygio pakilimo) sąlygomis. Greta tradicinių ekologinių tyrimų metodų S. hirculus populiacijų vertinimui panaudoti molekulinių genetinių tyrimų duomenys. Apibendrinti įvairiapusiški kompleksinių S. hirculus tyrimų rezultatai ir objektyviai įvertinta šios saugomos rūšies augalų populiacijų būklė Lietuvoje bei parengta jų apsaugos strategija., Summarized data of investigations of nine Saxifraga hirculus L. populations in Lithuania are presented. The regularities of S. hirculus distribution and ecological affiliation were determined. Demographic structure of populations was studied. S. hirculus populations of Lithuania are characterized by moderate plasticity level of morphological features in generative individuals. The importance of generative and vegetative reproduction of S. hirculus for regeneration of populations was estimated. In natural populations, majority of S. hirculus individuals are of vegetative origin. The main reasons for the rarity of generative individuals are small number of generative shoots, mass damages of the shoots prior to seed formation, and lack of suitable sites for seedling appearance. For the first time in Lithuania research on multi-annual dynamics of S. hirculus, considering changes in population parameters and potential for regeneration under conditions of ecological stress (increased water level), was performed. In addition to traditional ecological research methods, the data of molecular genetic analysis were used for assessment of S. hirculus populations. Results of exhaustive complex research were summarized; the current status of the populations of this endangered species in Lithuania was estimated, and the strategy for its conservation was prepared.

In this work for the first time the genetic variability of wild cranberries of Vytautas Magnus University Kaunas Botanical garden and natural populations and were examined in Lithuania. For this porpus were used RAPD and SSR methods. Were done comparison of morphologic and genetic, and genetic and biochemical internecine relations using statistical methods for the first time in Lithuania and in the world. For the analysis of phenolic compounds chromatography and spectrophotometer methods were used. It was found that the genetic variability of wild cranberry of VMU KBG collection of was significantly lower than in natural Lithuanian populations. Defined lower genetic diversity in Lithuanian natural populations than in not Lithuanian natural populations reveal, about intensive cranberries picking in Lithuania (different than in Norway, Sweden and Estonia analyzed places), markedly reduce genetic diversity of Lithuanian cranberries. Established negative relationship between average berry weight and total amount of anthocyanins. Established amount of phenols in wild cranberry clones of VMU KBG collection, showed, that purposeful wild cranberry selection let reach results close to American cranberries (Vaccinium macrocarpon Aiton) rates. Reviewed biochemic and genetic correlations between VMU KBG Žuvintas and Aukštaitija collection populations were revealed 19 correlations with 16 different fragments. Reviewed correlations among morphologic features and RAPD fragments biggest part... [to full text], Šiame darbe pirmą kartą Lietuvoje įvertinta paprastosios spanguolės (Vaccinium oxycoccos L.) genetinė įvairovė. Šiuo tikslu buvo naudojama atsitiktinai pagausintos polimorfinės DNR ir mikrosatelitų metodai. Pirmą kartą Lietuvoje bei pasaulyje buvo atlikta paprastosios spanguolės, morfologinės ir genetinės, bei genetinių ir biocheminių požymių ryšių analizė. Fenolinių junginių analizei tirti buvo naudojami chromatografiniai ir spktrofotometriniai metodai. Buvo nustatyta, kad VDU KBS paprastosios spanguolės kolekcijos vidupopuliacinė imčių genetinė įvairovė buvo ženkliai mažesnė nei lietuviškose gamtinėse populiacijose. Nustatytas mažesnis lietuviškų gamtinių populiacijų, lyginant su užsienietiškom populiacijom genetinis kintamumas parodo, kad Lietuvoje vykdomas intensyvus spanguolių rinkimas (skirtingai nei Norvegijos, Švedijos ir Estijos tirtose vietovėse), žymiai sumažino lietuviškų spanguolių genetinę įvairovę. Aptikta bendro antocianinų kiekio neigiama koreliacija su uogos dydžiu. Aptikti fenolių kiekiai VDU KBS klonuose, parodė, kad kryptinga paprastosios spanguolės atranka leidžia pasiekti rezultatus artimus stambiauogių spanguolių (Vaccinium macrocarpon Aiton) rodikliams. Patikrinus biochemines ir genetines sąsajas, tarp VDU KBS kolekcijos populiacijų imčių, buvo rasta 19 sąsajų su 16 skirtingų fragmentų. Atlikus su genetinių ir morfologinių požymių duomenų sąsajų paiešką, nustatyta, kad daugiausiai morfologinių duomenų sąsajų rasta su vegetacijos ir žydėjimo pradžia, o... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe tiriama Raudonosios knygos 1-3 kategorijos augalų ekologinė būklė Nykos kraštovaizdžio draustinyje. Tyrimo objektas – Nykos kraštovaizdžio draustinis ir jame augantys retieji Raudonosios knygos augalai: mažoji šimtūnė (Centunculus minimus L.), miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii (Lange) Holub), dygioji slyva (Prunus spinosa L.), dirvinis česnakas (Allium vineale L.), gauruotasis gvazdikas (Dianthus armeria L.) ir gebenė lipikė (Hedera helix L.). Tyrimo tikslas - įvertinti ir palyginti Nykos kraštovaizdžio draustinyje Raudonosios knygos 1-3 kategorijos augalų paplitimo tendencijas žinomose ir naujai rastose augavietėse. Tyrimo metodika – tiriamųjų augalų kryptingai ieškota pagal jiems būdingas augavietes bei remiantis literatūros šaltiniais. Vertinant augalų būklę buvo naudotasi Botanikos instituto parengta retųjų, nykstančių ir invazinių augalų rūšių monitoringo metodika. Tiriant užimamas bendrijas, kiekvienos rūšies augalai buvo vertinami balais pagal Braun-Blanquet skalę. Tyrimo rezultatai – nustatytas mažosios šimtūnės (Centunculus minimus L.), dygiosios slyvos (Prunus spinosa L.), gebenės lipikės (Hedera helix L.) gausumas ir jų tikslios radavietės Nykos kraštovaizdžio draustinyje, kadangi ankstesnių tyrimų metu tai nebuvo atlikta. 2008 m. rastos dvi Centunculus minimus L. augavietės, o Prunus spinosa L. ir Hedera helix L. po vieną augavietę. Hedera helix L. populiacija buvo pati gausiausia (23 vnt.), o Centunculus minimus L. (14 vnt... [toliau žr. visą tekstą], Master Theses analyze ecological evaluation of Red book categories 1-3 plants in Nyka Landscape Reserve. Object of work – Nyka Landscape Reserve and the Red book grow rare plants: Centunculus minimus L., Bromopsis benekenii (Lange) Holub, Prunus spinosa L., Allium vineale L., Dianthus armeria L and Hedera helix L.. Purose of work - evaluate and compare of Red book categories 1-3 plants prevalence trends of known and newly discovered their natural growing areas in Nyka Landscape Reserve. Methodology of work – plants of study was purposefully searched in their natural growing areas and with reference to literature sources. Valuating status of plants rare, endangered and invasive plants sources monitoring methodology prepared by Institute of Botanic was used. Analysing occupied communities plants of each species were ranked by Braun-Blanquet scale. Results of work – identified richness of Centunculus minimus L., Prunus spinosa L., Hedera helix L. and their exact natural growing areas in Nyka Landscape Reserve, because the previous studies, this wasn’t done. In year 2009 were founded two growing areas of Centunculus minimus L., and after one growing area of Prunus spinosa L. and Hedera helix L.. Hedera helix L. population was the largest (23 pcs.), and Centunculus minimus L. (14 pcs.) and Prunus spinosa L. (8 pcs.) - small. Bromopsis benekenii (Lange) Holub, Allium vineale L., Dianthus armeria L. wasn’t detected so may be extinct, or their populations... [to full text]

Magistro darbe tiriama paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) biologinių savybių priklausomybė nuo tyrimo vietos edafinių ir klimatinių ypatumų. Darbo objektas – paprastasis kietis (Artemisia vulgaris L.). Darbo tikslas – nustatyti įvairias paprastojo kiečio fiziologinias charakteristikas. Darbo metodai – Tyrimai atlikti LŽŪU aplinkotyros laboratorijoje. Azoto kiekis nustatytas Kjeldalio metodu. Dirvožemio sunkiųjų metalų analizė atlikta mėginius deginant „Multiwave 3000 Synthos 3000“ ir gauto ekstrakto elementų koncentracijos nustatytos pagal standartą LST ISO 11047 (Dirvožemio kokybė), naudojant liepsnos ir elektoterminės atominės absorbcijos spektrometrinius metodus. Flavonoidų kokybinė ir kiekybinė sudėtis nustatyta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Epifitinių mikroorganizmų kiekis nustatytas naudojant sojos leptono ir Salsbūro agarą. Duomenys įvertinti, panaudojant Excel ir SPSS statistines programas. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus įvertintos paprastojo kiečio fiziologinės savybės ir gauti tokie rezultatai: dirvožemio geležies, cinko nikelio koncentracijos buvo didžiausios 2 km atstumu nuo AB “Achema” (prie geležinkelio), 0,5 km atstumu nuo AB „Achema“ – vidutinės, mažiausios – Kačerginės; dirvožemio ir paprastojo kiečio įvairių augalo dalių azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < šaknų < stiebų < žiedų < lapų; tarp visų tyrimo vietų reikšmingai skyrėsi paprastojo kiečio sausoji masė. Pagal stiebus ir žiedynus A. vulgaris L... [toliau žr. visą tekstą], Topic of the diploma (Master degree in Ecology) was evaluation of Artemisia vulgaris L.) physiological-biochemical parameters depending on site edaphic and climatic factors. Research object - Artemisia vulgaris L. Purpose of the work – evaluation of various morphophysiological-biochemical parameters of Artemisia vulgaris L. in respect of the distance from the nitrogen fertilizer factory, ommiting ammonia also in respect of heavy metal concentrations in the soil. Methods. Analyses were performed at the laboratory of Environment of University of Agriculture of Lithuania. Concentration of nitrogen was determined by Kjeldal method. For the determination of the heavy metal concentration the samples of the soil were burned by „Multiwave 3000 Synthos 3000“ and obtained extracts were analysed following protocol for the soil quality (LST ISO 11047), using method of flame and electrothermal atomic absorbtion spectrometry. The amount of epiphytic microorganisms was determined bacteria on soya agar and fungi on Salsbur medium. Data were analysed using Excel and SPSS statistical packages. Results and discussion. Concentration of the nitrogen in the soil and leaves of Artemisia vulgaris, falls in the following order: site, located in 2 km distance from the factory < site located besides the factory < Kačerginė site located in 45 km distance from the factory (as a control, „relatively clean“ site). In the sampling sites of Artemisia vulgaris concentrations of heavy metal (Pb, Cr, Ni... [to full text]

Magistro darbe tirti paprastosios pušies kamienų žievės parametrai ir kai kurių oro taršą atspindinčių rodiklių sąryšis su meteorologiniais veiksniais. Darbo objektas – paprastoji pušis, auganti akcinių bendrovių „Achema“, „Akmenės cementas“ ir „Mažeikių nafta“ apylinkėse. Darbo tikslai: ištirti pušų kamienų žievės pH ir savitąjį elektros laidumą nevienodu atstumu nuo gamyklų augančiuose medynuose; nustatyti, ar žievės rūgštingumas taršos zonose priklauso nuo klimato veiksnių ir įvertinti kai kurių oro taršą atspindinčių rodiklių, tirtų nuo praėjusio dešimtmečio, sąryšį su meteorologiniais veiksniais AB „Achema“ apylinkėse. Darbo metodai – žievės pH nustatytas matuokliu „IQ140“ su stiklo elektrodu ir plokščiu jutikliu, savitasis elektros laidumas – konduktometru „Cond 730”. Darbo rezultatai. Pušų kamienų žievės pH 2006 m. svyravo nuo 4,04 kontrolinėje vietoje iki 5,73 greta AB „Akmenės cementas“. Didėjant kritulių kiekiui šalia AB „Achema“ esančiuose jaunuolynuose ir pusamžiuose pušynuose žievės pH reikšmingai didėjo. Kylant oro temperatūrai AB „Achema“ apylinkėse augančiuose pusamžiuose medynuose žievės pH taip pat reikšmingai didėjo. Pušų kamienų žievės rūgštingumo matavimais aiškiausiai buvo įrodyta AB „Akmenės cementas“ tarša. Žievės savitasis elektros laidumas 2006 m. svyravo nuo 0,97 mS/cm kontrolinėje vietoje iki 2,88 mS/cm AB „Achema“ apylinkėse. Įvairiu atstumu nuo AB „Achema“ nutolusiuose jaunuolynuose bei pusamžiuose pušynuose 1995-2006 m. kylant oro temperatūrai... [toliau žr. visą tekstą], Parameters of the bark of Scots pine and dependence of some air pollution reflecting characteristics on meteorological factors were investigated. The subject of the research – Scots pine growing in the area of the nitrogen fertilizer factory, the cement factory and the oil refinery. The aims of the research: to investigate the pH and electrical conductivity of the bark of pine stems in the stands growing at different distances from the factories; to ascertain whether the acidity of bark depends on climatic factors in the surroundings of the works and to estimate the influence of meteorological factors on some air pollution reflecting indicators which were studied since the last decade in the transect of the nitrogen fertilizer factory. The methods of the research – the acidity of the bark was defined using the portable pH/mV/temperature meter „IQ140” and glass probe with flat tip, electrical conductivity was measured with the meter of conductivity „Cond 730”. The results of the research. The pH of the bark of the stems of pines varied from 4,04 in the background to 5,73 in the neighbourhood of the cement factory in 2006. The amount of precipitation and the pH of the bark increased simultaneously in the surroundings of the nitrogen fertilizer factory (in the groups of both young age and middle-aged stands). The pH of the bark increased simultaneously with the growing temperature of the air in the localities of the nitrogen fertilizer factory (in the group of middle-aged... [to full text]

Radiševičiūtė Ž. Pelkinės uolaskėlės ekologinis įvertinimas Kurtuvėnų regioniniame parke: Ekologijos ir aplinkotyros specialybės miško ekologijos specializacijos magistro darbas / Vadovas doc. dr. S. Mirinas; LŽŪU. – K., 2007. – 50 p.: 26 pav., 7 lentelės. Bibliog.: 45 pavad. SANTRAUKA Magistro darbe tiriama pelkinės uolaskėlė ekologinė būklė Kurtuvėnų regioniniame parke. Tyrimo objektas – keturios pelkinės uolaskėlės augavietės esančios Kurtuvėnų regioniniame parke. Darbo tikslas – įvertinti pelkinės uolaskėlės būklę, gausumą, augaviečių biologinę įvairovę Kurtuvėnų regioniniame parke bei pasiūlyti priemones šio augalo būklei pagerinti. Darbo metodika – tiriamojo augalo kryptingai ieškota pagal jiems būdingas augavietes bei remiantis literatūros šaltiniais. Vertinant augalo būklę buvo naudotasi Botanikos instituto parengta retųjų, nykstančių ir invazinių augalų rūšių monitoringo metodika. Tiriant užimamas bendrijas, kiekvienos rūšies augalai buvo vertinami balais pagal Braun-Blanquet skalę. Darbo rezultatai. Pelkinė uolaskėlė- Saxifraga hirculus L. Kurtuvėnų regioniniame parke randama nedidelėmis grupėmis ir yra nykstanti kartu su biotopais. 2006 m. rastos keturios pelkinės uolaskėlės augavietės. Gausiausiai žydinčių individų rasta Smirdėlės pelkės teritorijoje (153 indv.). Mažiausiai žydinčių augalu rasta Svilės šaltinių salpos pelkėtoje pievoje (2 indv.). Pelkinės uolaskėlės populiacijos užimamose bendrijose dominuoja viksviniai augalai, pagrindinės... [toliau žr. visą tekstą], Radiseviciute Z. Ecological evaluation of Saxifraga hirculus L. in regional park of Kurtuvenai: Master Theses for Specialty of Ecology and Environment Specialization of Forests Ecology/Supervisor Assoc. doc. Dr. S. Mirinas; LUA. – K., 2007. 50 p.: 26 pictures, 7 tables. Bibliogr. 45 sources. SUMMARY Master Theses analyze ecological evaluation of Saxifraga hirculus L. in regional park of Kurtuvenai. Object of work – four Saxifraga hirculus L. growing areas in regional park of Kurtuvenai. Purpose of work – evaluate status, amplitude and biological variety of growing areas of Saxifraga hirculus L. in regional park of Kurtuvenai and suggest means to improve status of this plant. Methodology of work – plant of study was purposefully searched in their natural growing areas and with reference to literature sources. Valuating status of plant rare, endangered and invasive plant sources monitoring methodology prepared by Institute of Botanic was used. Searching occupied communities plants of each species were ranked by Braun-Blanquet scale. Results of work Saxifraga hirculus L. in regional park of Kurtuvenai is founded by small groups and is endangered along with biotopes. In year 2006 were founded four growing areas of Saxifraga hirculus L. The largest place of flowering plants (153 individuals) was in territory of Smirdele swamp. Least place of flowering plants (2 individuals) was in territory of Sviles springs swampy grassland. In communities occupied by Saxifraga hirculus L... [to full text]