Search

This article describes how the language learning strategies that learners prefer in learning professional language at tertiary level can be used for lifelong education. It is well known that in language learning students use various learning strategies, but not all learners are equally successful in their studies. This research is based on the analysis of data obtained from two different surveys of learners’ preferred language learning strategies. Respondents spread over two levels of English proficiency and their learning strategies are compared. Self-assessment and reflections on learning outcomes reveal how important or unimportant various learning strategies are and which might be relevant to lifelong learning. The study found that students’ preferred individual strategies can be an effective way to foster their motivation for self-development and, in the long run, for the lifelong learning. Straipsnyje nagrinėjamas studentų pasirinktų anglų kalbos mokymosi strategijų universitetinėse studijose panaudojimas mokymosi visą gyvenimą ugdymui. Mokymosi visą gyvenimą filosofija yra ta, kad mokytis niekada nėra vėlu. Gerai žinoma, kad nors mokydamiesi kalbų studentai naudoja įvairias strategijas, bet ne visiems mokytis sekasi sėkmingai. Labai svarbu yra išmokti, kaip reikia mokytis. Vienas iš kalbos kurso tikslų yra išmokyti studentus toliau savarankiškai mokytis kalbos kursui pasibaigus. Antras svarbus veiksnys yra studentų kritinio mąstymo sugebėjimas realiai įvertinti savo užsienio kalbos žinias. Trečias svarbus veiksnys, glaudžiai susijęs su efektyviu kalbos mokymusi, yra sugebėjimas naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis-komunikacinėmis technologijomis. Šiame tyrime dalyvavo 90 Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto skirtingų studijų programų studentai, studijuojantys specialybės anglų kalbą. Respondentai daugiausia buvo moterys, jų amžius svyravo nuo 19 iki 21 metų. Mokymas truko 4 semestrus po 4 akademines valandas per savaitę. Tyrinėjimas paremtas duomenų, gautų atlikus dvi skirtingas apklausas dėl studentų pasirinktos kalbos mokymosi strategijos, analize. Pagal anglų kalbos įgudžius respondentai pasiskirstė į du lygius. Buvo palygintos jų mokymosi strategijos. Gauti apklausos atsakymai buvo apdoroti SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programiniupaketu. Veiklos rūšys, kurių reikšmingumo lygis p didesnis, yra neabejotinai naudingiausios.Savianalizė ir studentų mokymosi rezultatų refleksinis apmąstymas atskleidė įvairių mokymosi strategijų svarbą ir parodė, kurios iš jų gali būti tinkamos mokymosi visą gyvenimą ugdymui. Tyrinėjimo rezultatai leidžia padaryti išvadą, kad lingvistinis studentų tobulėjimas priklauso nuo jų aktyvaus dalyvavimo asmeniškai planuojant mokymąsi, analizuojant mokymosi rezultatus ir numatant kalbos įgūdžių tobulinimo būdus. Studentų individuliai pasirinktos strategijos gali būti efektyvus būdas, skatinantis jų motyvaciją savišvietai, o ilgalaikėje perspektyvoje ir mokymąsi visą gyvenimą.

This article describes how students perceive the usefulness of e-learning of English for Specific Purposes (ESP) at tertiary level. The research is based on the analysis of data obtained from the survey on learner attitudes to integrating online activities in the traditional English language classroom. The respondents are of five different specializations and study ESP either at University or College. The level of English proficiency is B2 or C1 according to the Common European Framework of Reference for Languages. The learner responses to the statements of a specially designed questionnaire are analyzed by a means of Software Package for Social Sciences (SPSS) with the aim of determining correlations among different specializations, data reliability and statistical significance. The implications of the findings are discussed. E. mokymo(-si) samprata apima visas elektroninio mokymo formas, įtraukiant ir auditorinę bei neauditorinę veiklą. Dažnai e. mokymas(-is) asocijuojasi su nuotoliniu, tačiau tai tik vienas iš galimų atvejų. Pastaruoju metu paplito hibridinis („blended“) mokymas(-is), kurio klasikinis supratimas apima virtualinio ir tradicinio mokymo metodų suderinimą. Šis straipsnis nagrinėja studentų požiūrius į anglų specialybės kalbos e. mokymo(-si) naudingumą. Tyrimas remiasi iš studentams pateiktų anketų gautų atsakymų analize. Respondentai buvo Mykolo Romerio universiteto ir Tarptautinės teisės ir verslo kolegijos 5 skirtingų specializacijų studentai. Jų anglų kalbos lygis atitiko B2 ar C1 standartus pagal Common European Framework of References for Languages. Respondentų teigiami ir neigiami atsakymai į specialiai parengtą apklausos anketą buvo analizuojami naudojant statistinį programinės įrangos paketą SPSS (Software Package for Social Sciences). Nustatyta, kad Cronbach Alpha koeficientai yra nuo ,748 iki ,880, t. y. gauti rezultatai yra patikimi. Spearman bei Pearson koreliacijos koeficientai rodo, kad respondentų atsakymai yra proporcingi, kai reikšmingumo lygis yra 0,01 arba 0,05, t. y. jų tikimybės yra 99 % arba 95 %. Tai rodo, kad gauti rezultatai nėra atsitiktiniai ir gali būti taikomi už ištirtų imčių ribų. Apibendrinus gautus tyrimo rezultatus, rekomenduojama taikyti hibridinio mokymo(-si) metodiką anglų specialybės kalbos pratybose.

In academic settings the skills of critical thinking, closely linked with selfand peer-observation and self-evaluation, are of paramount importance in every subject. A university ESP (English for Specific Purposes) course requires application of these transferable skills, too. The study presents some findings of research which reveals how students at Mykolas Romeris university (MRU) evaluate their general language abilities, self-assess performance in various ESP class activities and how reflections on one’s performance lead to the development of critical thinking skills in ESP classes. The validity of the research findings is backed by a statistical processing of self-evaluation data by means of a SPSS (Software Package for Social Sciences) versus actual performance in formal tests. Authentic student reflections presented in the weblogs samples are believed to add further highly valuable insights into tendencies for strategies for learning ESP and ways to develop critical thinking skills. Akademinėje aplinkoje kritinio mąstymo įgūdžiai, glaudžiai susiję su savistaba ir savęs vertinimu, yra svarbūs kiekvieno dalyko studijoms. Šie bendrųjų kompetencijų gebėjimai yra būtini ir profesinės anglų kalbos studijose.Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai vertina savo bendrosios ir dalykinės anglų kalbos gebėjimus ir kaip šios refleksijos plėtoja kritinio mąstymo įgūdžius anglų kalbos studijose. Tyrime dalyvavo 57 nuolatinių socialinių mokslų studijų pirmo kurso studentai, kurių bendrosios anglų kalbos žinios atitiko B2 ar C1 lygį pagal Bendrųjų Europos kalbų metmenų skalę. Pirminiame tyrimo etape studentai atsakė į klausimyną (1 priedas), prašantį įsivertinti bendrinės ir dalykinės anglų kalbos klausymo, skaitymo, rašymo bei profesinės kalbos žodyno įvaldymo įgūdžius. Atsakymų apibendrinimai, juos palyginus su objektyviu formaliuoju minėtų kalbos įgūdžių vertinimu, pateikiami straipsnio diagramose. Tačiau buvo įsitikinta, kad grafinis rezultatų pavaizdavimas neišryškina koreliacijų tarp studentų įsivertinimo ir faktinio objektyvaus jų kalbinių įgūdžių vertinimo. Todėl tyrimo duomenys apdoroti ir statistinių skaičiavimų rezultatais, pateiktais lentelėje, naudojant kompiuterinį statistinių socialinių mokslų programų paketą SPSS (Software Packagefor Social Sciences). Statistiniai metodai tyrime papildomi autentiškomis – kiek autoriams žinoma, pirmąkart Lietuvos aukštųjų mokyklų tyrimuose publikuojamomis – internetiniuose bloguose užfiksuotomis studentų – tyrimo dalyvių – refleksijomis (2 priedas) apie įsivertinimą. Šios refleksijos tampa viena iš kritinio mąstymo ugdymo ir tobulėjimo dalykinėje kalboje priemonių. Tyrimo duomenų statistinis apdorojimas išryškino papildomus, tyrimo hipotezėje nenumatytus, studentų dalykinės kalbos įgūdžių plėtotės aspektus – studentai linkę pervertinti savo anglų dalykinės kalbos žodyno įsisavinimo bei rašymo įgūdžius ir akivaizdžiai nepakankamai vertina savo supratimo iš klausos ir kalbėjimo sugebėjimus. Šios tyrimu atskleistos įžvalgos yra labai svarbios sudėliojant akcentus universitetiniame dalykinės kalbos kurse ir traktuotinos kaip rekomendacija, atitinkamai paskirstant laiką ir dėmesį kalbinių įgūdžių lavinimui dalykinės kalbos studijose. Tyrimo metu studentų rašomos refleksijos taip pat paskatino besimokančiuosius analizuoti savo kalbinės veiklos rodiklius ir pasirinkti efektyviausius metodus jos tobulinimui. Neabejotina, kad dalykinės kalbos studijų metu lavinti kritinio mąstymo įgūdžiai bus plėtojami ir taikomi akademinėje ir profesinės veiklos sferose.

Straipsnyje nagrinėjama, kaip taikyti Moodle aplinką mokant(is) specialybės anglų kalbos. Tyrimai remiasi Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto dviejų skirtingų specializacijų studentų apklausos duomenimis. Gauti rezultatai analizuojami, taikant statistikos metodus: naudojamas SPSS (angl. – Software Package for Social Sciences) programinės įrangos paketas rezultatų patikimumo Cronbacho koeficientams bei Spearmano koreliacijos koeficientams skaičiuoti. Nustatyta, kad psichologijos specializacijos studentų atsakymams Cronbacho koeficientų vertės yra tarp 0,7 ir 0,9, esant patikimumo lygiui 0,05 (tikimybė 95 proc.) arba 0,01 (tikimybė 99 proc.). Tokie rezultatai liudija, kad ryšys nėra atsitiktinis ir galioja ne tik mažos imties atvejais. Tačiau nėra pastebėtos koreliacijos tarp psichologijos ir socialinio darbo studentų atsakymų, išskyrus pirmąjį anketos teiginį. Studentų požiūris į elektroninį mokymą(si), taikant Moodle aplinką, yra teigiamas. Privalumai, dirbant Moodle aplinkoje: nesukeliamas stresas, padedama studentams kartoti ir tikrinti specialybės kalbos terminologiją, gauti rezultatai įvertinami iš karto, atlikus užduotį, bei suteikiama galimybė pagerinti rezultatą, atlikus užduotį pakartotinai. Kai kurių problemų, interpretuojant studentų darbo rezultatus, kelia Moodle programinės įrangos netobulumai, kurie taisytini kompiuterijos specialistų. Straipsnyje pateikiami studentų rezultatai, atliekant Moodle užduotis, bei jų interpretacija. Rekomenduojama taikyti Moodle aplinką, mokant ir testuojant specialybės užsienio kalbą. Recently, e-learning has become part of subject studies at university level. By now, Moodle has had a user-base in over 4 million courses in 211 countries and 75 languages. Moodle area has been used for a variety of subjects, however there is lack of information on its application for language education. This study is based on an analysis of students’ responses to Moodle tasks in English for Specific Purposes (ESP). Learners’ performance in Moodle tasks is studied by comparing two specializations – psychology and social work. This paper examines the application of Moodle tasks for subject revision and testing in ESP classes, students’ performance in various assignments and presents some excerpts from student weblogs to demonstrate their feedback on e-learning in the Moodle area. The findings demonstrate that learners prefer Moodle tasks to formal testing, considering them as less stressful. Statistical processing of the data by a means of Software Package for Social Sciences (SPSS) shows that the obtained data is reliable in spite of the limited sample of respondents. Application of Moodle for language testing is recommended due to its advantages over traditional testing.

A large part of a university ESP (English for Specific Purposes) course is dedicated to developing public speaking skills. It is mainly done through presentations on students’ subject matter. This transferable skill is much appreciated by all professional subject teachers, as well as by future employers. Some students of Mykolas Romeris University -The Debate Club members – have achieved impressive results on the national and international level. However, in practice during classes and seminars very few students are willing to present their research findings in public at the beginning of their academic undertaking. The authors made a comparative study of responses by Lithuanian and multinational foreign students, who study at Mykolas Romeris University. The aims of the research have been to identify the students’ attitude towards academic public speaking in English and the causes of a sometimes reluctant/poor accomplishment of the task. The objectives of this research were to examine learners’ views on preparing and delivering presentations; to explore strengths and weaknesses in public speaking of different cultural background learners’ and to deduce some elements vital in teaching to master speaking skills. The research employed a survey of students’ responses to a specially designed questionnaire. These responses revealed learners’ attitudes towards speaking in front of the audience and the perceptions of individual difficulties in preparation and delivery stages. Learners’ responses to questions are diagrammed in charts and presented in the article. Mykolo Romerio universitete dalykinės užsienio kalbos studijose didelis dėmesys skiriamas viešo kalbėjimo įgūdžiams lavinti. Daug laiko ir pastangų skiriama studentų gebėjimams daryti pranešimus ir pristatyti studijuojamo dalyko (teisės, verslo, psichologijos, socialinio darbo) temas anglų kalba. Šis bendrasis gebėjimas, neabejotinai, yra reikalingas visose studijuojamose srityse ir vertinamas ne tik atskirų disciplinų dėstytojų, bet ir būsimųjų darbdavių, nes gebėjimas reikšti savo mintis įtikinamais argumentais yra svarbus veiksnys siekiant identifikuoti problemas bei siūlyti racionalius jų sprendimo būdus, priimant atsakingus sprendimus įvairiose gyvenimo srityse. Dalis Mykolo Romerio universiteto studentų dalyvauja Debatų klubo veikloje ir puikiai atstovauja universitetui įvairiuose turnyruose, vykstančiuose Lietuvoje ir užsienio valstybėse, televizijos diskusijose, kituose renginiuose, spaudoje. Tačiau pastebėta, kad studijų pradžioje tik nedaugelis studentų noriai pristato savo tyrinėjimų ir apibendrinimų rezultatus viešai prieš auditoriją. Išryškėjo ir kai kurie lietuvių ir užsienio šalių studentų, kurie universitete mokosi pagal mainų arba jungtines programas, elgesio skirtumai. Tyrimo tikslas buvo sužinoti ir išanalizuoti lietuvių ir užsienio šalių studentų požiūrį į viešą kalbėjimą abiem studentų grupėms svetima anglų kalba, pasirengimo pranešimui ir jo teikimo auditorijai aspektus, išsamiai išnagrinėti silpnuosius ir stipriuosius skirtingų kultūrų kalbėtojų / pranešėjų viešo kalbėjimo elementus ir parengti rekomendacijas, kaip geriau ir efektyviau padėti lavinti viešo kalbėjimo gebėjimus dalykinės užsienio kalbos pratybose. Tyrimui atlikti buvo sukurtas ir pateiktas studentams specialus klausimynas. Straipsnyje penkiose diagramose grafiškai vaizduojami lietuvių ir užsienio šalių studentų klausimyno atsakymų rezultatai bei jų lyginamoji analizė. Gana netikėtai išryškėjo kelios tendencijos: nemažai studentų susiduria su sunkumais, atrinkdami dalykinę medžiagą savo pranešimams (nepakankami informacijos paieškos ir šaltinių analizės gebėjimai); dalis studentų sunkiai įsimena savo pranešimų medžiagą (dėl nepakankamo informacijos suvokimo pateikiama netinkamo lygio informacija). Netikėtai išryškėjo ir kita – psichologinio pobūdžio – problema: beveik visi studentai patiria nerimo ir netgi baimės jausmą viešai kalbėdami prieš auditoriją svetima kalba. Lietuvių respondentų šis baimės jausmas ir apskritai nenoras daryti pranešimą yra labai ryškus: viešo kalbėjimo baimės jausmą nurodo 54 proc. lietuvių ir 41 proc. užsienio studentų; norą viešai kalbėti išreiškė net 91 proc. užsienio studentų ir tik 64 proc. lietuvių respondentų. Tačiau tik menka lietuvių studentų dalis (28 proc.) baimę ir nenorą sieja su vertinimo pažymiu. Darytina išvada, kad tai susiję su kultūrinės aplinkos ypatumais. Atsakydami į klausimyną daugelis respondentų pažymėjo, kokie jų pagrindiniai poreikiai, rengiantis viešam kalbėjimui; kokių gebėjimų jiems labiausiai trūksta ir kokius viešo kalbėjimo gebėjimus jie pageidautų lavinti užsienio kalbų pratybose, kad galėtų tinkamai pristatyti būsimos specialybės srities dalykinę temą. Apdorojant respondentų atsakymus, išryškėjo neatidėliotinų pokyčių mokymo procese reikmė, todėl straipsnyje pateikiamos ir gerosios praktikos lavinant viešo kalbėjimo gebėjimus rekomendacijos. Šiuo požiūriu ypač akcentuotini grįžtamojo vertinimo aspektai. Straipsnyje siūlomos rekomendacijos aktualios aukštosios mokyklos studijų procese: jos turėtų būti taikomos ne tik dalykinės užsienio kalbos, bet ir kitų specialybės dalykų studijose.

Grįžtamasis ryšys yra stebėjimo rezultatų ir siūlymų teikimas suinteresuotiems asmenims vieni kitiems siekiant geriau atlikti asmenines bei organizacines užduotis. [...] Dažniausiai dėstytojai neigiamai vertina grįžtamojo ryšio įtaką studentų motyvacijai ir pasitikėjimui savo žiniomis. Dėstytojo grįžtamasis ryšys taikomas, kai būtina taisyti rašybos arba kalbėjimo klaidas. Pastarųjų metų kalbų mokymosi teorijos teigia, kad ne visos klaidos taisytinos. Remiamasi teiginiu, kad klaidos mokantis neišvengiamos – tai yra, normalus reiškinys. Klaidų atsiradimo priežastys būna įvairios: gimtosios kalbos interferencija, ribotos užsienio kalbos žinios, kalbos sudėtingumas arba net fosilizacija pasiekus tam tikrą kompetencijos lygį. Straipsnyje nagrinėjami universiteto studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį mokantis specialybės anglų kalbos ir kaip keičiasi jų nuomonės mokantis specialybės kalbos. Gauti rezultatai rodo, kad grįžtamasis ryšys yra veiksmingas būdas skatinti lingvistinę plėtrą. Studentai labiausiai vertina rašto darbų klaidų taisymą, bet mažiau vertina pasisakymų kalbos klaidų taisymą. Priešingai negu dėstytojai, studentai mano, kad klaidas taisyti yra efektyvu ir tai nekenkia žmogaus savigarbai. Straipsnyje aptariamos dėstytojo grįžtamojo ryšio teikimo formos – popieriuje bei kurso draugų pastabos elektroninėje erdvėje. Pagrindinė šio tyrimo išvada skirta dėstytojams: stebėti kiekvieno studento pažangą ir geranoriškai taisyti rašto bei kalbėjimo klaidas. Dėstytojai privalo tobulinti savo klaidų taisymo metodikas taip, kad studentai nejaustų streso arba jaudulio. In language studies, feedback has always been a contradictory issue and a matter of debate among teachers. The research into the effects of feedback has been far from conclusive. Recently there has been a renewed interest in feedback in teaching general English in secondary education. The issue of feedback at tertiary education remains unexplored and needs to be examined. Therefore, the purpose of this study was to examine learner attitudes to feedback at tertiary level. The data were collected through administering a questionnaire and interviewing students who study English for Specific Purposes (ESP) at the Faculty of Social Policy, Mykolas Romeris University. The article examines oral, paper- and electronically- written as well as peer feedback of performance. The major result is: at university level, feedback is beneficial independently of students’ specialization. Some possible implications are suggested.

Grįžtamasis ryšys apibūdinamas kaip stebėjimo rezultatų ir siūlymų teikimas tarp asmenų norint geriau atlikti asmenines ir organizacines užduotis. Grįžtamojo ryšio svarba mokant kalbų nėra vienareikšmiai vertinama dėstytojų, o jo tyrimai nėra galutiniai. Dėstytojų ir studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį yra prieštaringi. Dažniausia dėstytojai neigiamai vertina grįžtamojo ryšio įtaką studentų motyvacijai ir pasitikėjimui savo gebėjimais. Dėstytojo grįžtamasis ryšys taikomas, kai būtina taisyti rašybos ar kalbėjimo klaidas. Pastarųjų metų kalbų mokymosi teorijos teigia, kad ne visos klaidos taisytinos. Tai remiasi teiginiu, kad klaidos mokantis yra neišvengiamos - tai yra normalus reiškinys. Klaidų atsiradimo priežastys būna įvairios: gimtosios kalbos interferencija, ribotas užsienio kalbos mokėjimas, kalbos sudėtingumas ar net fosilizacija pasiekus tam tikrą kompetencijos lygį. Straipsnyje nagrinėjami universiteto studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį mokantis specialybės anglų kalbos ir nustatoma, kaip keičiasi jų nuomonės mokantis specialybės kalbos. Gauti rezultatai rodo, kad grįžtamasis ryšys yra veiksmingas būdas skatinti lingvistinį vystymą. Studentai labiausiai vertina rašto darbų klaidų taisymą, bet mažiau vertina klaidų taisymą pasisakymuose. Priešingai negu dėstytojai, studentai mano, kad klaidų taisymas yra efektyvus ir nekenkia žmogaus savigarbai. Straipsnyje aptariami dėstytojo grįžtamojo ryšio teikimo formos - popieriuje bei kurso draugų pastabos elektroninėje erdvėje. Pagrindinė šio tyrimo išvada skirta dėstytojams: stebėti kiekvieno studento pažangą ir teikti geranorišką rašto ir kalbėjimo klaidų taisymą. Dėstytojai privalo tobulinti savo klaidų taisymo metodikas taip, kad studentai nejaustų streso ar jaudulio. Feedback is generally defined as a process of sharing observations, concerns and suggestions with intention of improving both personal and organizational performance. The importance of feedback in language learning/ teaching is a matter of debate among practitioners. The research into the effects of feedback is far from conclusive. Teachers' and students' expectations toward feedback are found to be opposing, and the most frequent reason given is its negative impact on students' confidence and motivation. The most common feedback refers to error correction either in writing or speaking. Recent theory on language acquisition claims that not all errors should be corrected. This is based on the fact that errors are normal and unavoidable during the learning process. The reasons for errors are numerous: interference from the native language, limited knowledge of the target language, its complexity, or even fossilization at a certain level of competence in the second language. This paper examines learners‘ attitudes toward feedback in various class activities and ongoing changes of their opinions, if any, at tertiary level. The results have demonstrated that feedback is a helpful tool for linguistic development. Learners particularly appreciate error correction in writing activities, but not so much in speaking activities. Contrary to some teachers‘ beliefs of error correction being ineffective and undermining learners‘ self-esteem, students support just the opposite view. The oral, paper-written and electronic feedback to various classroom activities is discussed.

Paskutiniu metu elektroninis mokymasis tampa labai greitai besivystančia disciplina. Susirašinėjimas elektroniniu paštu praplečia užsienio kalbos mokymosi laiką už auditorijos ribų, sudaro sąlygas realiam ar asinchroniškam bendravimui, skatina besimokančiojo autonomiją ir bendradarbiavimą. Straipsnyje analizuojami komunikacijos elektroniniu paštu mokymosi tikslais ypatumai, pristatoma studentų mokymosi patirtis mokantis internete. Pranešimas nagrinėja IKT projekto eigą, kurio metu bendradarbiavo skirtingų specialybių studentai. Projekto tikslas buvo parengti pranešimą profesine tematika, susirašinėjant elektroniniu paštu. Atliktas eksperimento tyrimas, kuriame dalyvavo 24 studentai (dvi grupės po 12 tiriamųjų). Analizuojant gautus duomenis, atlikta mokymosi rezultatų, žinučių kalbos stiliaus, vaikinų ir merginų padarytų klaidų, savęs ir bendramokslių užduoties atlikimo įvertinimo kokybinė ir kiekybinė analizė. Nepaisant mažos tiriamųjų imties, dvigubas statistinis duomenų apdorojimas leidžia duomenis pateikti apibendrintai. Tyrimo rezultatai įrodo, kad studentai vaikinai daro mažiau klaidų nei merginos, skiriasi laiškų stilius. Merginų laiškams būdingi emociniai aspektai, tuo tarpu vaikinų laiškai dažniausiai atlieka informatyvią funkciją. Projektinė veikla, pasitelkiant elektroninį paštą, sukuria autentišką mokymosi aplinką, skatina bendradarbiavimą, padeda gilinti profesijos žinias anglų kalba bei mokytis anglų specialiosios kalbos per specialybės dalyko pažinimą. Recently, online learning becomes a rapidly developing discipline. E-mail communication enlarges possibilities of learning foreign languages outside the boundaries of a classroom, creates conditions for real-time or asynchronous communication, and encourages the autonomy and the cooperation of students. The article analyses particularities of e-mail communication on educational purposes and presents the online learning experience of students. The report discloses the results of the Information Communication Technology project, which involved students of various specialities. The objective of the project was to prepare a report on a professional subject based on e-mail communication. Twenty four students (two research groups consisting of 12 students each) participated in the experimental research. Data of the research were analysed on the following aspects: learning results, the style of e-mail letters, mistakes made by females and males, and the qualitative and the quantitative analysis of task performance evaluations made by students themselves and their school fellows. Notwithstanding a relatively small size of a sample, double statistical data processing allows making general conclusions. The results of the research show that male students make fewer mistakes than female. They use different style letters too: females employ more emotional aspects whereas males use them more for informational purposes. Project activities conducted with a help of e-mail communication create authentic learning environment, encourage cooperation, and enable getting professional knowledge in English as well as learning specific English language through the improvement of professional knowledge.

Studentų nuostatos ir prioritetai mokant(is) užsienio kalbos yra esminiai faktoriai, į kurious yra būtina atsižvelgti norint užtikrinti mokymo(si) veismingumą, nors kalbos mokymo programą neišvengiamai apsprendžia studentų poreikiai bei kurso tikslai. Pateikiami tyrimų duomenys gauti studentų apklausų metodu. Nustatyti besimokančiųjų mokymosi prioritetai bei nuostatos ir požiūriai į įvairių kalbos įgūdžių įvaldymo svarbą. Straipsnyje diskutuojami studentų užsienio kalbos specialiosioms reikmėms mokymosi prioritetai bei nuostatos tikslu numatyti būdus, kurie leistų užtikrinti mokymo/si efektyvumą. Learner methodological preferences and attitudes to the importance of various language skills play an essential role in learning a foreign language. Teachers' instruction depends on various factors such as learners' needs and course goals. To ensure effective language learning, teachers must be aware of students' learning preferences and attitudes. This article addresses the research data of learners' 'likes' and 'dislikes' of the techniques for learning a foreign language and the importance of proficiency that learners place on various language skills. The data were obtained by administering questionnaires to students studying law at a tertiary level.

Autonominė savianalizė vaidina svarbų vaidmenį vertinant savo mokymosi efektyvumą bei rengiant studentus mokymuisi visą gyvenimą. Savianalizė aktyvina mokymosi procesą skatindama besimokančius analizuoti savo patirtį, didindama kalbos principų suvokimą and ugdydama studentų atsakomybę už savo mokymąsi. Straipsnyje apibendrinami rašto darbų savianalizės tyrimų duomenys. Nagrinėjamas savianalizės vaidmuo studentų profesinės užsienio kalbos mokymosi pažangai užtikrinti ir siekiant mokymosi visą gyvenimą įgūdžiams įskiepyti. The technique of learner self-assessment plays invaluable part in evaluating the effectiveness of one's own learning and training learners for a life long learning, i.e. how to learn independently in the future after the course has ended. Learner self-assessment of performance has a potential to activate the process of learning by encouraging learners to analyze their own experience, by raising learner awareness of language use and developing learner responsibility for learning a foreign language. This article reports the data of research into learner ongoing self-assessment of written work, contemplation over part that selfassessment has upon developing language awareness and encouraging learner autonomy in learning English for Specific Purposes (ESP).

Šiuolaikinė užsienio kalbų mokymo metodika akcentuoja kalbos metodologiją ”panardynimo į kalbą“ principu. Kitaip tariant, kalbų mokymas turi remtis svetima kalba, nenaudojant užsienio kalbų pratybose gimtosios kalbos bei ja nesiremiant aiškinant nežinomus žodžius bei sąvokas. Šitas principas prieštarauja požiūriui, jog gimtoji kalba yra žmogaus intelektualinės veiklos pagrindas bei pagrinidiniam pažinimo principui, kuris remiasi ryšių bei asociacijų modeliu. Straipsnis nagrinėja galimas komunikatyvinės nekompetencijos priežastis, pamąstymus dėl ‘kalba per kalbą’ metodiką ir dvikalbystės vystymo aspektus. Atlikti leksikos terminų spontaniško vertimo eksperimentai iš gimtosios kalbos į užsienio kalbą ir atvirkščiai. Šie tyrimai leidžia daryti išvadą, jog siekiant užsienio kalbos kompetencijos yra būtina keisti požiūrį į gimtosios kalbos naudojimo užsienio kalbų pratybose draudimą. Naudojant gimtąją kalbą su saiku, svetimos kalbos kompetencijos ugdymas yra efektyvesnis ir spartesnis. Contemporary methodology of teaching languages emphasizes ‘immersion’ principle, which implies learning ”language through language“. It means complete abandoning of mother tongue in language classes. Inasmuch as native tongue is a tool of human intellection, such approach contradicts the basic principle of cognition which is based upon a model of links and associations. This article addresses the possible causes of communicative incompetence, reflections on the use of a teaching methodology ‘language-through-language’ and facets of developing bilingualism.

Straipsnyje nagrinėjama studentų asmeninio pažangos vertinimo integracija į dėstytojų atliekamą formalaus ir neformalaus studentų žinių tikrinimo sistemą. Apžvelgiama daugelyje šalies aukštųjų mokyklų galiojanti užsienio kalbos žinių testavimo procedūra ir testavimo kriterijai, pateikiama jų analizė ir pagrindžiama neformalios studentų veiklos užsienio kalbos pratybose vertinimo būtinybė. Aprašomi atlikti tyrimai, kurių tikslas - patikrinti, kaip studentų autonominis žinių vertinimas padeda tobulinti anglų kalbos specialiąsias žinias. Eksperimento inovacijos -asmeninis kiekvieno studento pažangos monitoringas, atliekamas įvairiomis metodikomis. Eksperimento rezultatų analizė iliustruoja išankstinę hipotezę, kad nuolatinis studentų žinių vertinimas veikia mokymosi proceso efektyvumą, pažangos kokybę ir tempą. The article deals with establishing links between different forms of assessment in the teaching ESP on the tertiary level. The findings show that a systematic approach to integration of students' self-assessment into on-going informal assessment and testing increases learners' active participation in the process of learning.