Search

Tema magistrskega dela obravnava znanstveno ilustracijo rastlin in žuželk. Namen dela je, da se ohrani spomin na rastline in pozove k varovanju in širjenju zavedanja o medsebojnem sodelovanju in vplivih, ki jih imamo na okolje. Za ohranjanje spomina je lahko v pomoč tudi umetnost, natančneje znanstvena ilustracija. V preteklosti so si lahko mnogo rastlin predstavljali le iz opisov ali skic, saj jih niso imeli priložnosti videti v živo. Upodobljeni vzorci bi lahko v prihodnje služili kot dokumentarno gradivo današnjih ekoloških razmer in prehranskih navad. Pri izboru rastlin sem se po posvetu s strokovnjaki z botaničnega področja odločila za devet rastlin, ki so po lestvici Organizacije za prehrano in kmetijstvo svetovno najpomembnejše za prehrano: kavovec, oljna palma, soja, bananovec, riž, sladkorni trs, krompir, pšenica in koruza napada pa jih vsaj en škodljivec. Teoretični del magistrskega dela se navezuje na področja znanstvene botanične ilustracije, znanstvene ilustracije žuželk in kaligrafije ter raziskuje metode ohranjanja rastlin skozi zgodovino in pomen upodobitev v okviru znanstvene ilustracije. Praktični del pa zajema podrobnejše raziskovanje rastlin in žuželk s seznama in izdelavo knjižnega ilustrativnega herbarija s priloženimi ilustracijami rastlin in škodljivcev, opremljenimi s kaligrafijo. V primerih, kjer je bilo to možno, so bile poleg ilustracij rastline pripravljene po postopkih za izdelavo herbarija, sicer pa le vzorčne ilustracije rastlin s pripadajočimi ilustracijami škodljivcev. Glede ciljne skupine menim, da bi bil tovrsten herbarij učinkovit učni pripomoček, zanimiv pa tudi tako za ljubitelje znanstvene ilustracije, botanike kot tudi poljudne bralce. The topic of the master’s thesis deals with the scientific illustration of plants and insects. The aim is to preserve the memory of plants and to call for the protection and dissemination of awareness of the cooperation and impact we have on the environment. Art, more precisely, scientific illustration, can also help to preserve their memory. In the past, various plants could only be imagined from descriptions or sketches, as they did not have the opportunity to see them live. The depicted samples could in the future serve as documentary material for today`s ecological conditions and eating habits. In the selection of plants, after consulting with experts in the field of botany, I decided on nine plants that are according to The Food and Agriculture Organization the world`s most important for nutrition: coffee, oil palm, soybeans, banana, rice, sugar cane, potatoes, wheat, and corn and are attacked by at least one pest. The theoretical section of the master`s thesis relates to the fields of scientific botanical illustration, scientific illustration of insects and calligraphy, and explores methods of plant conservation throughout history and the importance of their depiction in the context of scientific illustration. The practical part includes a more detailed research of plants and insects from the list, the production of an illustrative herbarium in the form of a book with attached illustrations of the plants and pests, equipped with calligraphy. In possible cases, in addition to the illustrations, plants are prepared according to the procedures in making a herbarium, otherwise only the sample illustrations are provided alongside the pest illustrations. Regarding the target group, I believe that such a herbarium would be an effective learning tool and would be interesting for fans of scientific illustration and botany, as well, for a wider circle of readers.

Cilj diplomske naloge je bil ustvariti organizacijski dnevnik, ki združuje vsebino rokovnika in dnevnika. Vizualno podobo smo želeli pridobiti s pomočjo digitalne ilustracije in kaligrafije. Diplomsko delo je razdeljeno na teoretični in eksperimentalni del ter na rezultate z razpravo in zaključek. V teoretičnem delu smo se osredotočili na rokovnike in dnevnike, raziskali smo njihovo zgodovino in jo opisali. Sledila je raziskava umetniških praks. Pri obeh praksah, ilustraciji in kaligrafiji, smo opravili krajši zgodovinski pregled, raziskali o tem, kako se v praksi izvajata danes, opisali pa smo tudi digitalno opremo. Poleg navedenega smo raziskali o organizaciji in navadah prebivalcev Slovenije, ki smo jih primerjali s svetom. V eksperimentalnem delu smo opravili raziskavo domačega in tujega trga rokovnikov in dnevnikov, ki nam je pomagala pri sestavljanju vsebine in oblikovanju organizacijskega dnevnika. Prav tako smo opravili spletno anketo, s pomočjo katere smo bolje spoznali ciljno skupino, ki ji je namenjen organizacijski dnevnik. Prvi del spletne ankete smo namenili vprašanjem o organizaciji, vedenjskim slogom in temu, koliko anketirancev uporablja rokovnik. Drugi del ankete pa je bil sestavljen iz vprašanj, ki so se nanašala na izdelan organizacijski dnevnik. Posebej smo opisali postopke izdelave digitalnih ilustracij in kaligrafskih črk ter kako je potekalo oblikovanje organizacijskega dnevnika. V rezultatih z razpravo smo predstavili rezultate raziskave slovenskih ter tujih rokovnikov in dnevnikov. Predstavili smo analizo spletne ankete in končan organizacijski dnevnik, ki smo ga podrobneje opisali. The aim of the diploma thesis was to create an organizational diary that combines the contents of the diary and the diary. We wanted to get a visual image with the help of digital illustrations and calligraphy. The diploma thesis is divided into the theoretical and experimental part and results with discussion and conclusion. In the theoretical part, we focused on planners and diaries, researched their history, and described it. A survey of artistic practices followed. In both practices, illustration and calligraphy, we conducted a brief historical overview, researched how it is implemented in practice today, and described digital mediums. In addition to the above, we researched the organization and habits of the population of Slovenia, which we compared with the world. In the experimental part, we conducted a survey of the domestic and foreign markets of planners and diaries, which helped us in compiling the contents and designing organizational diaries. We also conducted an online survey, which helped us get to know the target group, which is intended for the organizational diary. The first part of the online survey was conducted of the questions about the organization, behavioural style, and how many respondents use the planners. The second part of the survey consists of questions, which refer to the prepared organizational diary. We specifically described the procedures for making digital illustrations and calligraphic letters, and how the design of the organizational diary took place. In the results with discussion, we presented the results of research on Slovenian and foreign planners and diaries. We presented the analyze online survey and the finished organizational diary, which we described in details.

Predmet proučavanja ovoga rada je utjecaj zen budizma na određena poglavlja japanske tradicijske kulture suvremenog Japana. U suvremenoj kulturi Japana zen budizam, koji je osvojio Japan u dvanaestom stoljeću, i danas ima snažan utjecaj na društvo u cjelini, a posebice na kulturu i umjetnost, koje su – u mnogim slučajevima – isprepletene. Ciljevi koji proizlaze iz problema i predmeta ovog istraživanja su prikazati utjecaj zen budizma na poglavlja japanske kulture koja su vezana uz direktan odnos čovjeka i prirode, a to su prvenstveno čajna ceremonija, bonsai, ikebana i pejzažni vrtovi. Završni rad Utjecaj zen budizma na određena poglavlja japanske tradicijske kulture suvremenog Japana uz uvod i zaključak podijeljen je na dva dijela u kojima se analiziraju problemi i prikazuju rezultati analize postojeće tekstualne građe. Poglavlje Zen budizam u Japanu uvodi u pojavu zen budizma u Japanu, ukratko objašnjava učenje i prakticiranje zena te daje povijesni pregled prihvaćanja zen budizma, s posebnim naglaskom na estetske principe. Poglavlje koje slijedi, Zen u japanskoj tradicijskoj kulturi analizira utjecaj zen budizma na čajnu ceremoniju, posredno i na kaligrafiju, zatim na umjetnost oblikovanja biljaka: ikebanu i bonsai te, konačno, utjecaj na japanske pejzažne vrtove. Kako su osnovna načela zena prenošenje učenja s učitelja na učenika i nezavisnost o riječima i ideogramima, može se zaključiti da spomenuta poglavlja kulture jesu tradicijska jer se učenje o njima, tijekom stoljeća, prenosilo uglavnom usmenom predajom i prakticiranjem uz učitelja. Kao rezultat istraživanja nameće se zaključak da je japansku kulturu nemoguće odvojiti od zen budizma, kao i da ju je nemoguće razumjeti bez poznavanja i razumijevanja osnovnih postavki te budističke doktrine i principa njezine estetike. The subject of this paper is the influence of Zen Buddhism on certain chapters of the Japanese traditional culture of contemporary Japan. In contemporary Japanese culture, Zen Buddhism, which conquered Japan in the twelfth century, still has a strong influence on society as a whole, and on culture and the arts in particular, which are - in many cases - intertwined. The goals arising from the problems and subjects of this research are to analyze the impact of Zen Buddhism on those chapters of Japanese culture that are related to the direct relationship between man and nature, namely the tea ceremony, bonsai, ikebana and landscape gardens. The structure of the paper The Influence of Zen Buddhism on Certain Chapters of Japanese Traditional Culture of Contemporary Japan with an introduction and conclusion is divided into two parts in which problems are analyzed and research results are presented. The chapter Zen Buddhism in Japan introduces the emergence of Zen Buddhism in Japan, briefly explains the teaching and practice of Zen, and provides a historical overview of the acceptance of Zen Buddhism, with special emphasis on aesthetic principles. The chapter that follows, Zen in Japanese Traditional Culture analyzes the influence of Zen Buddhism on the tea ceremony, indirectly on calligraphy, then on the art of plant design: ikebana and bonsai, and finally the influence on Japanese landscape gardens. As the basic principles of Zen are the transmission of learning from teacher to student and independence of words and ideograms, it can be concluded that these chapters of culture are traditional because learning about them, over the centuries, was transmitted mainly orally and practiced with the teacher. As a result of the research, the conclusion is that it is impossible to separate Japanese culture from Zen Buddhism, as well as that it is impossible to understand it without knowing and understanding the basic tenets of this Buddhist doctrine and the principles of its aesthetics.

Nors ilgametis Vilniaus dailės akademijos profesorius Albertas Gurskas per savo ilgą kūrybinį kelią reiškėsi grafikos, ekslibrisų, plakato, lietuviškų herbų kūrimo srityje ir atsiskleidė kaip talentingas pedagogas, sukūręs savitą lietuviškąją šrifto ir kaligrafijos mokyklą, tačiau šiame tekste daugiausia dėmesio skirsime jo kaligrafijai, nes čia labiausiai atsiskleidė šios subtilios asmenybės talentas ir turtingos dvasios pasaulis. Tekste glaustai aptariami pagrindiniai Gursko kūrybinės evoliucijos tarpsniai. Itin nuodugniai analizuojamas kaligrafijos vaidmuo jo kūrybinei evoliucijai, svarbiausi jo kaligrafijos stiliaus raidos bruožai ir dailininko laimėjimus reprezentuojantys kūriniai. Gvildenami ir jo pedagoginės praktikos ypatumai bei kūrybinės veiklos paliktas pėdsakas Lietuvos kaligrafijos ir šrifto meno istorijoje. Although a Professor of Vilnius Academy of Fine Albertas Gurskas produced remarkable works in graphics, exlibris, poster, and coat-of-arms, nevertheless this article focuses on his calligraphy. Gurskas is not only prolific artist but also a talented educator and founder of the Lithuanian School of Calligraphy. The article focuses on Gurskas’s calligraphy works, considers their most remarkable features, discusses the stages of their style development. Special attention is paid to the peculiarities of his pedagogical practice influence on the Lithuanian art of calligraphy.

Žvelgiant į pastarųjų keturių dešimtmečių lietuviškos kaligrafijos ir šrifto menų raidą, iš pasąmonės gelmių išnyra aistringo šių menų puoselėtojo, lietuviškosios kaligrafijos mokyklos kūrėjo ir patriarcho Alberto Gursko figūra. Profesoriaus ir gausių jo mokinių paliktas mūsų kultūroje pėdsakas padėjo daugeliui Lietuvos humanistikos ir meno sričių atstovų geriau suvokti rašto kultūros plėtojimo svarbą ir ilgai mūsų kultūros paribiuose buvusio kaligrafijos meno teikiamas asmenybės estetinio ugdymo ir meninės saviraiškos galimybes.

Diplomsko delo povzema kreiranje lastne tipografije s poudarkom na kaligrafiji, ki jo implementiramo v oblikovanje. Prvi del predstavi osnovne terminologije tipografije, zgodovino tipografije in črkovne vrste. Pri tem se seznanimo s tem, kaj osnovni pojem pomeni. Drugi del zajema razlago termina kaligrafija, njeno zgodovino in tipografsko hierarhijo. Tretji del opisuje proces grafičnega oblikovanja tipografije. Vključuje skice, vmesne slike postopkov in končne slike izdelka. Tipografija je skicirana z lastnoročnim rokopisom in je nato digitalno oblikovana. Končni izdelek je unikaten, vendar ostaja problem podobnosti z drugimi tipografijami. Da bi to odpravili, bi bila potrebna bolj podrobna raziskava in eksekucija tipografije. The thesis summarizes the creation of our own typography with an emphasis on calligraphy, which we implement in the design. The first part introduces the basic terminology of typography, the history of typography and type. In doing so, it lets us know what the basic concept means. The second part covers the interpretation of the term calligraphy, its history and the typographic hierarchy. The third part describes the process of graphic design of typography. It includes sketches, images of the process and final product images. The typography is sketched with handwriting and then digitally formatted. The finished product is unique, but it remains a problem of similarity to other typography. To remedy this, a more detailed exploration and execution of the typography would be required.

Bronius Leonavičius šiemet liepos mėnesį surengė dvi parodas – „Istorija ir dailininkas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje, „Knygos menas ir kaligrafinės kompozicijos“ Kazio Varnelio namuose-muziejuje. Jis, vienas žymiausių vyresniosios kartos grafikų, kartu su Algirdu Steponavičiumi, Antanu Kuču, Rimtautu Gibavičiumi, Vytautu Valiumi, Petru Repšiu, Vytautu Kalinausku sutvirtino lietuvių knygos meno pagrindus. Tačiau knyga nėra vienintelė Leonavičiaus meninių interesų sritis, jo kūrybos skalė itin plati – tai ir iliustracijos, ir piešiniai, ir kaligrafija, ir plakatai, ir pašto ženklai, net objektai. Bronius Leonavičius is one of the most famous graphic and book artists of the elder generation of Lithuanian artists. However, book art is just one among his numerous artistic interests as he works in the fields of illustrations, drawing, posters, postal stamps and even objects

Cilj diplomske naloge je oblikovati kaligrafsko pisavo za knjigo in izdelati samo knjigo. Za razvoj otroka bralca je pomembno, da se s knjigo spozna že v zgodnjem otroštvu. Z istoimenskim junakom otroku knjigo dodatno približamo, saj se otrok lahko z njim poistoveti. Diplomska naloga je sestavljena iz teoretičnega in eksperimentalnega dela. Teoretični del povzema glavne značilnosti kaligrafije. V tem delu smo predstavili štiri glavne sloge kaligrafije: unciala, osnovna pisava, gotica in kurziva. V nadaljevanju so opisani parametri, ki so priporočljivi pri oblikovanju tipografije in slikanic. V eksperimentalnem delu smo na podlagi teoretičnih izhodišč in primerov dobre prakse izdelali kaligrafsko pisavo, ki je skladna z zgodbo in ilustracijami v slikanici. V zaključnem delu naloge smo predstavili končni izdelek – slikanico ter njen potek in izdelavo vsakega posameznega dela knjige – vsebinskega, tipografskega in ilustracijskega. Za knjigo smo napisali zgodbo, v kateri je protagonistka deklica Zara. Slikanica z naslovom „Zari za lahko noč“ je namenjena tako otrokom, ki se začnejo spoznavati s knjigami (od rojstva do 6. leta starosti), kot tudi odraslim bralcem. Za konec smo opravili tudi anketo in raziskavo, v kateri so sodelovali otroci ter starši. Skupaj smo prišli do ugotovitve, da so elementi slikanice izdelani ustrezno. This diploma thesis sought to design a calligraphic typeface for a children’s book and create the book itself. If we want our child to be fond of reading, we need to introduce them to books at a very young age. Children will prefer books even more if the main character bears the same name as they do. The diploma thesis is composed of theoretical and experimental part. The theoretical part covers the main characteristics of calligraphy. In this section, we will describe four main calligraphy styles: uncial, foundational hand, gothic and italic. Furthermore, we will present the parameters that are recommended for the design of typography and picture books. Based on theoretical background and an example of good practice, we will design and produce a calligraphic typeface that will correspond to the story and illustrations in the picture book. In the final part of the thesis, we will present the end product – the picture book and its story together with the process of creating each individual element of the book – content, typeface and illustrations. The English title of the book is “Goodnight Zara” and the main character is a toddler girl called Zara. The book is intended for children that are starting to discover books (the age group from birth to six years) as well as for older readers. We researched how parents and children accepted our book and came to the result that the elements of the children book had been designed appropriately.

Arab-muslim aesthetics came into existence between the Western and Eastern worlds, reflecting its historical mission of connecting cultural, aesthetic and artistic traditions of different civilizational areas. It absorbed in itself aesthetic ideas typical of Hellenic world, the Hebrews, Egypt, Mesopotamia, Persia, India and various steppe peoples, and tied them with traditional aesthetic views of the seminomadic Arabs. Firstly, Arab-muslim aesthetics differed from the Indian, Chinese, Japanese, Antique and Western aesthetic traditions in its narrower reflection scope of the system of arts as well as in powerful penetration of fundamental Quranic ideological premises into the area of aesthetic consciousness. It conditioned specific hierarchy of arts in the Islāmic civilization, in which three great arts — poetry, calligraphy and architecture, — competed for primacy across different evolutionary periods and regions while the rest of the arts, despite some being important for separate regions and peoples, were largely sidelined.

Straipsnyje nagrinėjamas I Lietuvos Statuto kodifikavimo darbas. Analizės metu siekiama detaliau apibrėžti Zamoyskių nuorašo – kontrolinio kanclerio egzemplioriaus – reikšmę surašymo procese ir parodyti, kaip kito užsibrėžimas iš teisinių aktų rinkinio padaryti teismų praktiką apibendrinantį teisyną. Straipsnyje teigiama, kad Zamoyskių nuorašo surašymas užtruko kelerius metus, nes tas nuorašas surašytas ne iš karto ir buvo kancleriui kaip monitoringo priemonė. Ankstesniosios redakcijos pradžios apdorojimas užtruko iki trečio–ketvirto dešimtmečių sandūros.

Istraživala sam primjenu pisma, znaka i linije u vizualnoj umjetnosti, odnosno njihovo povezivanje i preklapanje koje vode do specifičnog grafičkog koda nekog umjetnika. Prvi umjetnik koji se detaljnije bavio znakovima i kaligrafijom je Paul Klee. Drugi slikari moderne na vrlo različite načine također koriste znak u svojoj umjetničkoj praksi. Slikani znak kao i ostali znakovi, poprima simboličku funkciju, međutim, on se ne odnosi na jasno ustanovljeno značenje što je posljedica poststrukturalizma. Znakovi takvog osobnog značenja zadržavaju se i u suvremenom slikarstvu i dizajnu. Umjetnici traže motivaciju u prošlosti u vidu kaligrafije te je osuvremenjuju vlastitim izrazom. Drugi vide poticaj u svakodnevnom životu, uličnim črčkarijama i vlastitim bilješkama. U dizajnu rukopis ne izumire, nego doživljava preporod zbog širenja na druge medije i zbog raznih globalnih projekata koji potiču dizajnere na proizvodnju individualiziranih rješenja. Rukopis kao izraz ujedinjenja kontrole i spontanosti te koncepta i geste uvodi slikarski izraz u ravnotežu koja utječe na suvremenu estetiku

Straipsnyje aptariamas gerai išlikusio 1695 m. jėzuitų retorikos studijų metu Kražiuose surašyto rankraščio meninis apipavidalinimas. Trumpai apibūdinamos viso rankraščio puošmenos, kaligrafijos ypatumai, emblemų kūrimo eiga, retorikos mokymo eiliškumas. Išskiriamas ypatingas mokytojo Petro Puzinos reiklumas ir atidumas tiek žodžiui ir teksto stiliui, tiek vaizdų kalbai. Atskirai nagrinėjamas embleminis kūrinėlis, skirtas pirmajam jėzuitų palaimintajam ir šventajam Stanislovui Kostkai, aptariama jo vaizdinė darna, keliamas klausimas, kuo buvo remtasi kuriant atskirus vaizdus, kokie tekstiniai ir vaizdiniai šaltiniai galėjo būti prieinami, taip pat aiškinamasi, kas sukūrė žemėlapio tipo iliustraciją ir kaip vyko kolektyvinis darbas. Šis procesas parodo mokytojo vaidmens svarbą. Mokytojas ne tik pateikdavo užduotis, sudarydavo mokymosi programą, bet ir parinkdavo tekstinę ir vaizdinę medžiagą, patikslindavo idėjinį sumanymą ir jo realizavimo būdus, skatino inovatyvius meninius sprendimus, rūpinosi, kad būtų išlaikyta aukšta kaligrafinė ir meninė kokybė. The paper deals with the artistic design of a well-preserved manuscript that was written in 1695 during a Jesuit course of rhetoric studies in Kražiai and is kept at the Czartoryski Library in Cracow. The author gives a concise description of the ornaments of the manuscript, the peculiarities of calligraphy, the process of the emblem design, and the sequence of the teaching of rhetoric. Emphasis is laid on the exaction of the teacher Petras Puzina, his attention to the style of both the word and the text, and the language of images. A brief review is made of the literature published in Lithuania and Poland at that time and dedicated to the first beatified Jesuit, Stanislaus Kostka. The author presents the analysis of one emblematic work, TABULA GEOGRAPHICA ITINERUM / BEATI STANISLAI KOSTKA / DEVOTO ET SEQUACI CALAMO / RHETORUM S. I. REMENSA (The Map of Journeys of Blessed Stanislaus Kostka, Marked by the Devoted and Sequatious Pen of the Rhetors of the Society of Jesus, l. 409–425), which consists of the title page, a page-size illustration on the reverse of the title page, and seven emblems. The paper focuses on its visual harmony and raises the question as to what lay at the basis of the design of individual images, what textual and visual sources could be accessed, who designed the map-like illustration, and how the team work used to be carried out. The role of the teacher was of great importance in this process: he not only set tasks and compiled the syllabus, but also selected textual and visual material, specified the whole conception and its realization, encouraged innovative artistic solutions, and demanded high calligraphic and artistic quality.

Olga Höcker (1882.− 1967.) jedna je od najistaknutijih primijenjenih umjetnica međuratnog razdoblja te prva i dugo godina jedina nastavnica na zagrebačkoj likovnoj Akademiji. U ukrasnom pismu i umjetničkom obrtu usavršavala na Kgl. Kunstgewerbeschule u Münchenu (1912.−1914.) kod vodećih njemačkih grafičkih umjetnika i kaligrafa F. H. Ehmckea i A. Simons čija je učenja prenijela u Hrvatsku. Od Prvog svjetskog rata do smrti bavila se različitim oblicima umjetničkog obrta, grafičkim oblikovanjem, opremom knjiga, ispisivanjem povelja i diploma ukrasnim pismom, izradom predmeta od kože, tekstila i drva itd. Prve pohvale za svoje umijeće dobila je 1916. kada je unicijalnom ispisala počasne doktorske diplome nadvojvode Eugena i Svetozara pl. Boroevića. Tijekom 1920-ih surađivala je s Lj. Babićem na oblikovanju školskih udžbenika, a s I. Kerdićem na izradi nekoliko reprezentativnih spomenica. Među njezina najznačajnija ostvarenja ubraja se oprema knjige kajkavskih pjesama V suncu i senci (1927.) u kojoj je postigla skladan odnos teksta i slike te vizualnim sredstvima dočarala atmosferu Domjanićeve poezije. Tijekom 1930-ih i 1940-ih surađivala je s brojnim izdavačima (Minerva, Jugoslavenska knjiga itd.) na opremi knjiga, izradi nacrta naslovnica i hrbata. U oblikovanju službenih dokumenata i spomenica reinterpretirala je različita povijesna pisma čiji je odabir odgovarao simboličkom značenju samih isprava i publikacija, a u opremi knjiga nerijetko posezala za motivima narodne provenijencije. Tijekom međuratnog razdoblja oblikovala je novi tip nacionalnog, jugoslavenskog pisma sastavljenog prema karakteristikama glagoljice, latinice i ćirilice. Od 1919. do 1945. predavala je kolegije o ukrasnom pismu, paleografiji i ornamentici na zagrebačkoj Akademiji, a 1951. objavila udžbenik Ukrasno pismo. U radu se donosi niz saznanja o grafičkoj kulturi u Hrvatskoj između dva svjetska rata, a djelo Olge Höcker razmatra u kontekstu šire društvene i kulturne situacije obilježene težnjom za unapređenjem umjetničkog obrta i definiranjem nacionalnog izraza u umjetnosti te pobuđivanjem interesa za opremu knjiga i ukrasno pismo.

Straipsnyje įvairiais aspektais analizuojama vaizdinių ir tekstinių elementų sąveika kine, atskleidžiama jos dialektika. Keliama mintis, kad vaizdo kultūros ir teksto kultūros konkurencija dabarties pasaulyje yra gerokai subtilesnė nei dažnai manoma: tvirtinimas, kad vaizdo kultūra pamažu išstumia teksto kultūrą, yra teisingas tik iš dalies, nes pačiame vaizde įmanoma įžvelgti bent keletą tekstinės organizacijos lygmenų, o kita vertus, pačiam tekstui yra būdingos vaizdo potencijos. Dialektinis tekstualumo ir vizualumo susipynimas geriausiai atsispindi daugiasluoksnėje dinaminėje kino filmo struktūroje, kuri straipsnyje analizuojama ją sudarančių tekstinių ir vaizdinių elementų sąveikos požiūriu. Autoriaus nuomone, kinas nėra, kaip dažniausiai manoma, vien vizualiosios kultūros fenomenas, o veikiau organinis vienas kitą persmelkiančių vaizdinių ir tekstinių elementų lydinys. Abstrakti filosofinė vizualiųjų ir tekstualių jų elementų sąveikos analizė straipsnyje papildoma keletu konkretesnių pastabų apie šiuolaikinį dokumentinį lietuvių kiną. Atkreipus dėmesį į fotografinio ir kinematografinio vaizdo panašumus bei skirtumus, diagnozuojamas tekstualiojo rišlumo stygius šiuolaikiniame avangardiniame lietuvių kine. Daroma išvada, kad įmanoma ir kitokio - rišlesnio ir apreiškiančio organiškesnę teksto ir vaizdo vienovę - kino galimybė: ją atvertų ne vien konceptualiuoju požiūriu neretai visiškai akli kinematografiniai eksperimentai, bet ir filosofinė refleksija, kuri, atsisakydama tekstą suvokti tik kaip tekstą, o vaizdą - tik kaip vaizdą, reikalautų atidumo dialektiniams vaizdo ir teksto sąveikos niuansams. Kino filosofui ir kino kritikui tektų sunki, bet tikrą proveržį kino prigimties sampratoje žadanti užduotis išvysti tai, kas ištariama vaizdo tekstu, užuot pasyviai stebėjus ir analizavus tik pačius kino filmo vaizdus. The author of the article presents an analysis of various aspects of what he calls the cinematographic dialectic of the interactions between image and text in the context of cinematic art. The terms “image” and “text” employed in the analysis are understood (depending on the context) in both direct and speculative/figurative senses. The term “image” stands for the visuality in all its possible manifestations, and the term “text”, accordingly, stands for the textuality in all its possible manifestations. The author draws attention not to the distinction (as such) between image and text (and, for that matter, between visuality in all its possible forms and textuality in all its possible forms), and not to the usually rather banal and self-evident contexts where this distinction is sharply pronounced, but to those “anomalous” (and therefore very interesting) contexts and situations where visuality reveals its textual aspect and, vice versa, textuality shows its visual aspect. In other words, it is argued that we, having in mind the context of cinematic art, might speak of the visual potential inherent in the textual elements of a film and, vice versa, might speak of the textual side of cinematic visuality. The author also draws attention to the relation (and correlation) between the cinematic interaction of spatial and temporal elements (also treated in both direct and speculative/figurative senses), on the one hand, and the interaction between visual and textual elements, on the other. It should be stressed that the correlation between spatial and visual elements, as well as the correlation between temporal and textual elements within a film is not absolute: much more interesting are those cinematic situations where spatial elements in a film might be analysed not only in visual but also in textual terms and, vice versa, the temporal elements might be analysed not only in textual but also in visual terms. In those cases where etymology seems to provide some useful insights into the nature of cinematic phenomena, the philosophical analysis is complemented and conceptually enhanced by the semantical analysis of relevant Latin and Greek terms (such as textus, conceptus, eidos, historia, and so on). It is argued that the talk of the demise of textuality in the era of rampant visuality, despite some rational points of such talk which cannot be denied, is rather premature and grossly one-sided, especially having in mind the mighty textual potential of the visuality itself. Arguing his point, the author presents a few examples from the sphere of Lithuanian cinematography, Greek literary theory and culture in general, as well as Chinese hieroglyphic writing and calligraphy. The conclusion is made that, in order to capture the very nature and essence of cinema as an art, the cinematographic practice should consciously employ those contexts and situations where the visual and textual elements merge into a visual-textual whole and where the very distinction between the visual and the textual, between image and text becomes problematic, loses its sharpness or is not so strictly pronounced. In the author’s opinion, the artistic impression conveyed by a piece of cinematic art depends on the artists ability to fuse visuality and textua- lity into a cinematic whole which is both static and dynamic, that is, revealing the features of both image and text, synchronic panorama and diachronic sequence.

U ovom radu analizira se kaligrafsko ostvarenje šejha Muhameda Behaudin-ef. Sikirića, umjetnika s kraja 19. i početka 20 stoljeća. U radu je dat prijevod do sada neobjavljene njegove kaligrafske idžazetname iz zbirke orijentalnih rukopisa, biblioteke Mesudije u Kaćunima. Na osnovu ovog dokumenta i objavljenih podataka o ovom umjetniku, pokušalo se preciznije definisati njegovo kaligrafsko obrazovanje. U radu se, također, uporednom analizom sadržaja teksta idžazetname i umjetnikovih kaligrafskih inskripcija koje su bile dostupne, pokušalo rasvijetliti, rekonstruirati i valorizirati njegov umjetnički rad te predstaviti široj javnosti.

Kinijoje užgimusi ir savitai daugelyje Rytų Azijos kraštų išsiskleidusi kaligrafija yra itin subtilus šios civilizacijos estetinis fenomenas. Šis reiškinys gali būti tyrinėjamas kaip aukščiausią vietą kinų ir japonų menų hierarchijoje užimanti ir anksčiausiai savo estetinius principus suformavusi vaizduojamojo meno rūšis, sudėtinis tapybos ir kitų menų komponentas, taip pat tradicinis rašto ženklų mokslas, jungiantis ideografinio rašto genezę ir jo raidos istoriją. Iš čia kyla išskirtinė hieroglifinio simbolio, kitokio nei senovės egiptiečių, svarba. Jis išauga iš archajiškų pirmapradžių vizualinės kultūros sluoksnių ir asocijuojasi su įvairiais žmogų supančio pasaulio objektais, reiškiniais, vaizdais. Kaligrafijos meno esmę sudaro iš kinų rašto perimtos ir laisvai kūrybiškai interpretuojamos ideografinės struktūros, svetimos vakarietiškam alfabetiniam raštui. Kiekvienas kinų rašto ženklas reiškia tam tikrą sąvoką. Hieroglifas, turintis simbolinę, o ne fonetinę reikšmę, gali būti stilizuoto gyvūno, daikto, geometrinės formos pavidalo ir reikšti tiek konkretų daiktą, tiek abstrakčią idėją ar veiksmą. Vadinasi, kinams jų rašmenys tiesiogiai asocijuojasi su įvairiais juos supančio gamtos pasaulio objektais, reiškiniais, vaizdais. Todėl kinų tautos rašmenų pagrindą sudarantis hieroglifas išsiskiria ypatingu semantiniu daugiaprasmiškumu, situatyvumu ir kontekstualumu.

Pisanje/ risanje kvadratičastih slova v, b, h u kojima se može uočiti veza s već narisanim/ napisanim kvadratičastim slovima uz poneku promjenu, dodatak koje će samo risanje pojednostaviti.

Pisanje/ risanje kvadratičastih slova a, z, s u kojima se može uočiti veza s već narisanim/ napisanim kvadratičastim slovima uz poneku promjenu, dodatak koje će samo risanje pojednostaviti.

Risanje/ pisanje kvadratičastih slova g, p i o je moguće pojednostaviti, prepoznavnjem "veza" s već narisanim/ nacrtanim kvadratičastim slovima uz poneku promjenu ili dodatak.

Na predavanju su prezentirani različiti umjetnički predmeti tursko-islamske provenijencije koji se nalaze u zbirkama i muzejima na tlu Hrvatske (kamena plastika, štukaturne aplikacije, tursko oružje, keramika, umjetnost knjige, kaligrafije i islamske minijature, itd.).

Programom dinamične geometrija risana/ pisana su kvadratičasta slova l, f i j.

Programom dinamične geometrija risana/ pisana su kvadratičasta slova c, e, t.

Straipsnis skirtas vieno intelektualiausių Prancūzijoje kuriančių lietuvių abstrakčiosios dailės meistrų Prano Gailiaus (g. 1928) tapybos analizei. Daugiausia dėmesio čia skiriama abstraktaus ekspresionizmo tapybos tendencijų sklaidai. Gvildenamos dailininko kūrybos ištakos, glaustai aptariami studijų Strasbūre ir Paryžiuje metai, Léger ir kitų didžiųjų modernaus meno meistrų – Cézanne’o, Picasso, Braque, Matisso, Kandinskio, Rouault – įtakos poveikis savito tapybinio stiliaus formavimuisi. Išryškinamas tragiškų ir dramatiš- kų intelektualinės biografijos motyvų, susižavėjimo poezija ir architektūra poveikis tapytojo kūrybai. Ypatingas dėmesys skiriamas dailininko estetikai, meninės kūrybos proceso sampratai, stilistinėms metamorfozėms, dzen estetikos ir Rytų Azijos spontaniškųjų tapybos ir kaligrafijos meno mokyklų poveikiui jo abstraktaus ekspresionizmo versijai. Analizuojamos tapytojo stilistinės metamorfozės, pagrindiniai kūrybinės evoliucijos etapai, išryškinami kiekvieno jų būdingiausi stilistiniai bruožai, pamėgti motyvai ir meninės išraiškos priemonės. Stengiamasi išryškinti specifinius dailininko kūrybinio potencialo komponentus – vaizduotę, intuiciją, emocionalumą, analizę, sintezę, poetinio ir metaforinio mąstymo bruožus ir pan. Gailius vertinamas, greta Galdiko ir Petrulio, Cukermano ir Kasčiūnaitės, kaip ryškiausias Rytų Azijos dailės tradicijų ženklintas lietuvių abstrakčiosios tapybos meistras. Article considers the abstract paintings of Pranas Gailius (b. 1928), Lithuanian abstract art master who works in France. It focuses attention on the development of abstract expressionism; examines the influence of Léger, Cézanne, Picasso, Braque, Matiss, Kandinsky, and Rouault on the painting style of Gailius; underlines the dramatic and tragic motives of his intellectual biography in his art. It pays special attention to Gailius’s aesthetics, his understanding of creative process, stylistic metamorphoses, dzen aesthetics and the Eastern Asia art schools of spontaneous painting and calligraphy. It analyzes the development of painter’s style, its main characteristics and the favorite means of artistic expression; focuses on specific components of the painter’s creative potential: imagination, intuition, emotional analysis and synthesis, poetic and metaphorical thinking. Pranas Gailius is regarded as next to Galdikas, Petrulis, Cukermanas, and Kaščiūnaitė master of the Lithuanian abstract painting.

Programom dinamične geometrija risana/ pisana su slova m, u i r.

Vizionarski oblik islamske kaligrafske umjetnosti izravno je utjecao i na njezino formiranje i na njezinu estetiku. Ovoj umjetnosti često je pripisivana mistična dimenzija, budući da je bila pod strogim utjecajem duhovnosti i snage božanske poruke. U sufijskim krugovima smatraju da se umjetnost islamske kaligrafije začela i razvijala preko časnog ‘Alija (‘Ali b. Abi Talib), „kralja svetaca“, kako ga nazivaju u mističnim redovima, zaštitnika umjetnosti (kaligrafije i iluminacije). Smatra se da je kaligrafska umjetnost časnog ‘Alija refleksija primordijalne, nebeske kaligrafije, odnosno Nebeske Knjige i primordijalnog Pera. Poštivanje svetih ljudi jedna je od najvažnijih karakteristika sufizma, koja je izravno utjecala na umjetnost, posebice u redovima Mevlevija i Bekatšija. Sufiji ili mistici, kako su poznatiji na Zapadu, posebno su njegovali kaligrafsku umjetnost, u kojoj su ponekad prakticirali ritualne obrede. Mnogi autori navode karakterističnu sufijsku meditaciju „spominjanja Božjih Imena“ (zikir) kao jedan od bitnih faktora za postizanje spoznaje i sposobnosti da “vide“ unutrašnju bit stvari. Pojedini sufiji - kaligrafi prakticirali su i religijsko osamljivanje (halvet) uza zahtjevno i intezivno meditiranje, kako bi kroz spiritualno pročišćenje postigli pročišćen izraz i u umjetnosti, zasnovan na vizionarskoj metodi koncentracije. Tako je kaligrafska umjetnost smatrana i svetom, te su pojedine skupine duhovnih mistika kontemplirale satima zagledane u nju. Prema predajama, ova je umjetnička vještina realizirana kroz duhovne vizije, ali i korištena kao medij za postizanje duhovnih spoznaja. Ilustrativni primjer vizija arapskoga slova jest vizija mistika i filozofa Ibn Arebija- Šejhu’l Ekber (Doctor Maximus), koji je u svojoj viziji vidio arapsko slovo H (he) „u čistom svjetlu kako isteže svoje ruke i postaje riječ Huwa - On, božanski simbol ponad ostalih imena i riječi”. Kaligrafski radovi s ispisom Huwa najkarakterističniji su simboli mističnih sufijskih krugova i pojavljuju se u različitim likovnim oblicima. Slova su u islamskoj umjetnosti smatrana ne samo svetima već i živim bićima, živim organizmima, što nesumnjivo proizlazi iz mističnih vizija. Ovakvi radovi posjeduju nešto od enigmatskog simbolizma, koji se može beskrajno iznova tumačiti. Kaligrafska umjetnost najvećim je dijelom zasnovana na vizijama iz duhovnoga svijeta, od njezina formiranja kroz različite forme manifestacije.

Dürerovo kvadratičasto pismo - fraktur temelji se na konstrukciji sukladnih kvadrata koji se slažu jedan do drugoga (vodoravno, okomito, koso, ...). Ideja je kroz risanje/ pisanje uporabom Sketchpada (programa dinamične geometrije)sagledati geometrijski aspekt pisma koja su u većoj i manjoj uporabi.

U ovom radu autorica ukazuje na sličnosti koje postoje u odnosu prema štovanju Djevice Marije u Zapadnom kršćanstvu i u islamu, i kako se ove sličnosti odražavaju u prikazima Navještenja Marijina u srednjovjekovnim crkvama u Hrvatskoj i u spominjanju Djeve Merjeme u mihrabima džamija u Bosni i Hercegovini. Autorica time pokušava učiniti pomak ka boljem međusobnom razumjevanju katoličke i muslimanske kulture, koje već stoljećima paralelno postoje na ovim prostorima.

Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje 2010 m. veikė retrospektyvinė grafiko Algio Kliševičiaus (1950–2008) kūrybos paroda „Tarp atėjimo ir išėjimo“, skirta dailininko 60-osioms gimimo metinėms. Parodoje buvo eksponuojami estampai, ekslibrisai, kaligrafijos ir kompiuterinės grafikos darbai, sukurti 1973–2008 metais. Parodos atidarymo metu visuomenei pristatyta dailininko kūrybai skirta monografija. Šis leidinys – simboliškas artimųjų, kolegų ir mokinių padėkos ženklas menininkui. Nuo 1974 m. Klaipėdoje gyvenęs ir kūręs Kliševičius buvo viena ryškiausių ir autoritetingiausių miesto dailės ir kultūrinio gyvenimo asmenybių. Dailininkas ne kartą buvo renkamas į Klaipėdos miesto kultūros ir meno tarybą, 2003 m. jam suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas. 2005 m. jam įteiktas Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus apdovanojimas „Jūrų žvaigždė“. Kliševičius nuolat bendradarbiavo su Prano Domšaičio galerija. Jo iniciatyva čia buvo surengta nemažai reikšmingų parodų. Galerijoje vyko ir visi Kliševičiaus sumanyto leidinio „Kaligrafijos sąsiuviniai“ pristatymai. Kliševičius buvo neeilinė, charizmatiška asmenybė, nepaprastai darbštus ir išmintingas žmogus, eruditas, turėjęs retą humoro jausmą ir gilias įžvalgas meno ir gyvenimo srityse. Parodų atidarymuose, aptarimuose, studentų darbų peržiūrose Kliševičius būdavo dėmesio centre. Bendravimas su juo skatino kitaip pažvelgti į save, kūrybą, pasaulį. The author briefly discusses a retrospective exhibition of works of graphic artist Algis Kliševičius (1950-2008) "Between entry and exit" dedicated to the 60t h birth anniversary of the artist, which took place at Pranas Domšaitis' gallery of the LAM from 28 January to 28 March 2010. Prints, bookplates and works of calligraphy and computer graphics created in 1973-2008 were shown at the exhibition. The publication discusses in detail the main trends and originality of the artist's works. According to the author, A. Kliševičius was an extraordinary and charismatic personality, a very industrious and intelligent person, a savant who had a rare sense of humour and deep insights in the areas of art and life. A. Kliševičius, who lived and worked in Klaipėda since 1974, was one of the most prominent and authoritative persons in the city's art and cultural life. He worked in the fields of bookplates, prints, book illustrations, book design, posters and calligraphy, created trademarks, advertising prints and heraldic objects. Since 1997, he worked as a painter at the publishing house of Klaipėda University and formated more than 500 various publications

Temos aktualumas: Kiekvienas turime nepakartojamus pirštų atspaudus, taip pat savita yra ir kiekvieno rašysena, perteikianti individualius asmenybės bruožus ir charakterio ypatumus. Problema: Šiais kompiuterinių technologijų laikais labai pravartu susipažinti su kaligrafijos technika. Kompiuteriai atlieka tik mechaninį darbą, bendra rašto kultūra mūsų dienomis smuko. Retai ranka rašome laiškus, mažai rūpinamės jų estetiniu vaizdu. Tyrimo objektas: kaligrafijos vaidmuo mokinio vizualinėje raiškoje. Tikslas: išsiaiškinti kaligrafijos įtaka mokinio vizualinėje raiškoje, remiantis kaligrafijos žinovų nuomonėmis. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinėje, filosofinėje bei pedagoginėje literatūroje kaligrafinio meno sąvoką bei ypatumus. 2. Atskleisti kaligrafijos meno sąvokas ir kaligrafijos taikymo dailės ugdyme kai kuriuos aspektus. 3. Išsiaiškinti Lietuvos kaligrafijos ekspertų, taip pat dailės mokytojų nuomonę ir požiūrį į kaligrafiją ir jos vaidmenį vaikų vizualinėje raiškoje. 4. Ištirti kaligrafijos vaidmenį mokinių vizualinėje raiškoje. Darbo metodai: 1. Teorinis: filosofinės, psichologinės, pedagoginės, švietimo dokumentų ir kitos darbo temai aktualios literatūros sisteminė analizė. 2. Empiriniai: • Žvalgomasis tyrimas (dailės mokytojų anketinė apklausa, padėjusi išsiaiškinti jų požiūrį ir žinias apie kaligrafijos vaidmenį vaikų kūryboje); • Kokybinis tyrimas (interviu padėjo išsiaiškinti kaip profesionalai- kali grafai, žiūri į kaligrafijos vaidmenį kūryboje ). 3... [toliau žr. visą tekstą] Relevance of the subject: Everyone have their unique fingerprints, also each script is unique and reflects the individual personality traits and character features. Problem: On these times of computer technologies, it is very useful to perceive calligraphy techniques. Computers can do only mechanical work, the overall script culture is falling into decay. Rare hand-write letters, little care for their aesthetic appearance. The object of the research: The role of calligraphy in student's visual expression. Goal: To clarify the influence of calligraphy to student's visual expression, on the basis of calligraphy connoisseur's views. The main tasks: 1. To analyze in the scientific, philosophical and pedagogical literature the concept and character of calligraphic art. 2. To reveal the concepts of calligraphy art and some aspects of calligraphy adaptation in education and other areas. 3. Clarifying the Lithuanian expert's in calligraphy, as well as art teacher's views and opinions on the role of calligraphy in children's visual expression. 4. To investigate the role of calligraphy in student visual expression. Working Methods: 1. Theoretical: systematic analysis of philosophical, psychological, pedagogical, educational literature and other documents that are related to the topic. 2. Empirical: • Observational research (a test surveys for the art teachers that helped to clarify their standpoints and knowledge about the role of calligraphy in children's works); • Qualitative... [to full text]

Mustafa bin 'Umar al-Mustari finished his 23rd transcript of the Holy Qur'an in 1173. AH (1759/60 AD). This transcript is kept today in The Historical Archives of Sarajevo, under the signature 593. According to known information it is possible to credit him with two more transcripts of the Holy Qur'an and one other transcript of an Arabic- Turkish dictionary. His family name was Hadzalic. Mustafa probably graduated from the Karadjoz-bey madrassah in Mostar, where he might have learned calligraphy. We can only assume that the illuminator and bookbinder were also from Mostar. The great number of manuscripts he copied give us an abundance of information on his place in society as an artist.

Šejh hfz. Nezir ef. Hadžimejlić je rođen u Vukeljićima kod Fojnice.Od njegove umjetničke zaostavštine do danas se očuvala jedna medžmua i tri kaligrafska zapisa. Kaligrafski rad "Muhammed" iz 1893. godine, pisan dželi sulus stilom, kružne musena kompozicije.Pored kaligrafskog ispisa na radu nalaze se i dekorativni sibmolički elementi: tri petokrake zvijezde - simbol nakšibendij i stilizirani motiv ibrika sa cvijećem. Drugi kaligrafski rad "Ve Natma'u", pisan sulus stilom, kružne kompozicije, sa simboličkim dekorativnim elementima. U radu je analiziran kaligrafski ispis kao i simbolozam i moguće tumenćenje ovih kaligrafskih kompozicija.

Paskutiniais dešimtmečiais gausėja tyrinėjimų, kuriuose lyginamos procesualios kinų pasaulėžiūros ir daoizmo idėjos su Vakarų "poklasikinių" bei postmodernizmo filosofų - F. Nietzsche, S. Kierkegaard'o, E. Husserlio, M. Heideggerio, A. VVhitheado, M. Merleau-Ponty, L. VVittgeinsteino, J. Derrida mąstymu. Ši banga, kai kurių filosofų šmaikščiai pavadinta Euro-Daoizmu arba Derri-Daoizmu, tebepalieka atvirą klausimą, ar (ir kiek) šios poklasikinės Vakarų filosofijos transformacijos yra paveiktos kinų bei kitų Rytų kultūrų recepcijos bei žavėjimosi jomis, ar (ir kiek) jos yra tradiciniam kinų mąstymui, ypač daoizmui, artimos "periferinės" Vakarų filosofijos srovės (nuo Herakleito, Naujųjų pitagoriečių, negatyviosios viduramžių misticizmo teologijos iki egzistencializmo) tąsa. Tačiau minėtųjų Vakarų ir kinų mąstytojų minčių sutapimas kai kuriomis temomis yra išties intriguojantis ir skatina ieškoti šiuos panašumus funduojančių pagrindų, kurie dažniausiai pasirodo esantys gana skirtingi. The article deals with the meaning of human body in Chinese traditional culture. One of the questions, which the article aims to answer, is "Why Chinese concept of human body is still considered as the alternative to the Western one, in spite of the fact that Western postmodernism and its topology of the body is partly influenced by Chinese and Eastern ideas?". The purpose of the article is to analyse Chinese understanding of human body not only in "theoretical' (semantical) level but on the "practical" (aesthetical) level as well, in order to revel the way the body becomes the means of expression and is expressed through the artist creativity. The investigation starts from the etimology and semantics of one Chinese concept for the body, namely fi and its connestions with ancient ritual (in its performative aspect), which implicates the meaning of the body as vessel in its positive sense, later developed by Laozi and Daoism as well. The analysis proceeds on the relationship of the body and writing in Chinese culture and classical literature aesthetics (mainly by Lu Ji and Liu Xie), with the latters emphasis on the understanding literature (wen) as human body in its energetical sense (with the help of the concept of qi, "vital energy"), which futher brings attention to the relationship of body and calligraphy, body and wind (feng) in Chinese literature creativity. Finally, the analysis concentrates on the visualization of human body in Chinese art, namely, the portraiture, in which the main differences between Western and Chinese interpretation and painting of human body could be observed.

Priimta skirti dvi istoriškai susiformavusias dailininko knygos kryptis. XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje Prancūzijoje atsiradusi vadinamoji livre d'artiste (dailininko knyga) siejama su meniniais bibliofilams skirtais leidiniais. Lietuvoje dailininko knygos pradžia - XX a. 4-asis dešimtmetis, Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje lėmė jos plėtotę. Paskutiniojo dešimtmečio pradžioje atsirado galimybių Lietuvos dailininkams susipažinti su svetur susiformavusia dailininko knygos samprata, šios srities užsienio autorių kūryba ir išplėtoti savitas tendencijas, įsitraukti į bendrą pasaulinį judėjimą. Lietuvoje dailininko knygos reiškinys įgijo tarptautinę reikšmę. Tradicinės knygos virsmą unikalia, individualia dailininko knyga lėmė bendri kultūros pokyčiai. Išplėtojus masines informacijos priemones tradicinė knyga ima prarasti savo ankstesnę reikšmę. Dailininko knygoje, kai nebesiekiama kaupti, perduoti ir saugoti informacijos, atsiranda naujas, tiesioginis meninės raiškos ryšys su realybe. Joje taikomos netekstinės vizualios formos kaip estetinė kokybė. Straipsnyje nagrinėjama lietuvių dailininko knygos samprata ir pagrindinės formos. Remiantis dailininkų kūriniais, literatūriniais šaltiniais, siekiama išsamiau apibūdinti savitus Lietuvos dailininko knygos bruožus, kuriuos plėtoja šiuolaikiniai menininkai. Taip pat tapo aktualu apibendrinti Lietuvos dailininko knygos raidos kryptį, įtakas, sąsajas su knygos meno tradicija ir grafika. Traditionally two historically shaped directions of the artist’s book are distinguished. The so-called livre d’artiste (the artist’s book), which emerged in France at the end of the 19th – beginning of the 20th century is related with artistic publications, targeted at bibliophiles. The beginnings of the artist’s book in Lithuania are the thirties of the 20th century and the reinstatement of independence of Lithuania encouraged development of the genre. In the beginning of the last decade there emerged possibilities for Lithuanian artists to get familiarized with the concept of the artist’s book, which had shaped in the foreign countries, the oeuvre of the foreign authors in the area, develop their own peculiar trends and get involved into the global movement. The phenomenon of the artist’s book in Lithuania acquired an international significance. The transition of the traditional book into a unique individual artist’s book was determined by the common culture changes. Upon the expansion of the mass media tools the traditional book commenced losing its previous significance. A new direct relation between the artistic expression and the reality emerged in the artist’s book, when there was no longer the need to accumulate, convey and store information, there emerged a new direct connection between the artistic expression and the reality, in which such non-textual visual forms as aesthetic quality are applied. The article examines the concept and main forms of Lithuanian artist’s book. Referring to artists’ creations and literary sources, attempts are made to more comprehensively characterize the peculiar traits of the Lithuanian artist’s book, developed by the modern artists. In addition, it became relevant to summarize the direction of development of the Lithuanian artist’s book, the influences and the relations with the book art traditions and graphics.

U članku se obrađuju nastanak i razvoj umjetnosti kaligrafije arapskim pismom.

U radu je opisana izrada fontova jednog rukopisnog pisma, čiji su slovni znakovi izvedeni pomoću programa Fontographer 3.2 na računalu Macintosh. Iterativnim procesom faze izrade originala bile su: ručna izrada kolekcije svih slovnih znakova na papiru, određivanje geometrijskog sustava u tipografskom mjerilu, skaniranje slova, digitalna obrada slova, vizualna kontrola usaglašenosti Pismovnog reza i generiranje fonta za korištenje na računalu. Time su date smjernice u postupcima oblikovanja bilo kojeg pisma.