Search

Aptarus Maskvoje 1867 m. vykusios pirmosios Rusijos etnografijos parodos organizavimo rengimo istoriją, atskleidžiamas fotografijos panaudojimas šioje parodoje. Remiantis parodos organizacinio komiteto leidiniais ir naujai rastais archyviniais šaltiniais buvo tiriamas Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų fotografų dalyvavimas parodoje. Išanalizavus Rusijos etnografijos muziejaus Sankt Peterburge fototekos fondą, kuriame saugomos 1867 m. parodos fotografijos, nustatyta, kad didžioji dalis parodai iš Lietuvos siųstų nuotraukų išliko. Tai vertinga ikonografinė Lietuvos istorijos ir etnografijos medžiaga, esmingai papildanti ankstyvosios Lietuvos fotografijos fondą ir mūsų žinias apie fotografijos būklę bei paplitimą Lietuvoje XIX a. septintajame dešimtmetyje. Identifikuotos seniausios Marijampolės, Trakų apskrityje gyvenančių tautinių grupių, Vilniaus žydų ir baltarusių nuotraukos, taip pat ir unikalios stereoskopinės Telšių apskrities valstiečių nuotraukos. In 1867, Russia's first major ethnographic exhibition was held in Moscow. The exhibition consisted of dioramas with at least 300 mannequins portraying over 60 ethnic groups, and a wide range of additional displays representing the material culture and physical features of the peoples of the Russian Empire. The Exhibition was an important event in the history of photography, since photographs were extensively used at the exhibition. First of all, the photographs of the typical representatives of different nations were used to model the heads of the mannequins. Around 1500 photographs sent from different places or Russia were exhibited in an ethnographic section of the exhibition. This paper starts with exploring the role of photography in the exhibition and the involvement of the photographers by the organising committee. Besides of known printed sources newly discovered archival material held in Lithuanian State Historical Archives is used to describe the process of gathering photographs from the governo- rates inhabited by the Lithuanians. The photographs from the 1867 exhibition are held in the Photographic Collection of the Russian Ethnographic Museums in Saint Petersburg. Research in the museum revealed that majority of the photographs, sent from Vilnius, Kaunas and Suwałki governorates, has been retained. Most of these photographs are identified and published for the first time in this paper. These photographs, being the earliest photographs of Marijampolė town-views, ethnographic types of the Lithuanians from Telšiai district, the Lithuanians, the Jews, the Karaites, the Tartars, the Russians and the Byelorussians from Trakai district, the Lithuanians, the Jews and the Byelorussians of Vilnius town are of the utmost importance for the history of photography and ethnography in Lithuania. The photographic material sent to the exhibition from Lithuania also reveals that photographers were available for gatherers of ethnographic material even in small provincial towns in the sixties of the 19th century.

1867 m. Maskvoje buvo surengta pirmoji Rusijos etnografijos paroda, joje buvo eksponuota ir keliasdešimt nuotraukų iš Lietuvos – Vilniaus, Vilniaus ir Telšių apskrities bei Marijampolės. Nuotraukos iš Marijampolės parodos rengėjus pasiekė 1866 m. gegužės pradžioje. Jos buvo suklijuotos ant dviejų kartono lapų, kiekviename priklijuota po keturias skirtingas to paties vyro iš Marijampolės apylinkių ir marijampolietės miestietės nuotraukas, pagal kurias buvo pagaminti parodoje eksponuoti moters iš Marijampolės ir lietuvio vyro iš Marijampolės apylinkių manekenai. Kiekviename lakšte priklijuotos dvi mažesnės miestovaizdžio fotografijos, likusias vietas užpildė plunksnele nupieštos su moterų ir vyrų darbu susijusios buitinės scenos. Šios fotografijos saugomos Rusijos etnografijos muziejaus Sankt Peterburge fototekoje. Nenustatyto vietinio ar specialiai atvykusio autoriaus darytos Marijampolės gatvių ir aikštės nuotraukos yra seniausios žinomos Marijampolės fotografijos, rodančios miesto vaizdus prieš 150 metų. Apie jas rašo fotografijos istorikas Dainius Junevičius. The first-ever Russian ethnography exhibition was held in Moscow in 1867, and showed several dozen photographs from Vilnius, the Vilnius and Telšiai districts, and Marijampolė, in Lithuania. The photographs from Marijampolė reached the organisers of the exhibition as an early acquisition in May 1866. They wer e glued on to two pieces of car dboard, each with four different pictures of a man from near Marijampolė and a woman who lived in the town, according to which models of the man and the woman were made for the exhibition. The pieces of cardboard each had two smaller pictures glued to them, with urban landscapes of the city, and any remaining space was taken up by domestic scenes portraying the work of men and women drawn in pen and ink. The pictur es are kept in the photographic library of the St Petersbur g Museum of Ethnography. These pictures of streets and squares by an unknown photographer are the oldest known photographs of Marijampolė, showing how the town looked 150 years ago. The photography historian Dainius Junevičius writes about them in detail.

Didžiausias XIX a. Vilniaus fotografas Juozapas Čechavičius idėją fotografuoti vietovaizdžius atsivežė iš Paryžiaus, subrandino Kijeve ir Černigove, bandė tęsti Vitebske, tačiau tik atvykęs į Vilnių rado tinkamą aplinką, pajuto ir savo darbų paklausą. Vilniuje fotografas sulaukė pripažinimo ir pamilo jį kaip savo gimtąjį miestą. Čia rado palankesnę dirvą savo veiklai, atidarė ateljė, kuri su keleto metų pertrauka veikė iki pat fotografo mirties. 1866 m. pradžioje J. Čechavičius lankėsi Maskvoje, po to nuo 1866 m. rugpjūčio iki 1867 m. kovo mėn. buvo išvykęs į Berlyną, galbūt lankėsi Paryžiuje ir Londone. Tikriausiai per šias keliones susipažino su fotografijos naujienomis, įsigijo modernius aparatus ir atsivežė medžiagų. Daugiausia miestovaizdžio ir apylinkių nuotraukų padarė apie 1873 m. Beje, 1876 m. jis tapo Prancūzijos fotografijos draugijos, vienos seniausių Europoje, nariu. J. Čechavičiaus nuotraukomis žavėjosi jo amžininkai, jos buvo rodomos Maskvoje (1872, 1882) ir Paryžiuje. Studijos užsienyje, veržimasis į pasaulį, kelionės po Rusiją ir į Vakarus, ryšiai su kitais fotografais, noras eksperimentuoti padėjo atsiskleisti ir suklestėti neeiliniam fotografo talentui. Vis dėlto žinių apie J. Čechavičiaus gyvenimą iki tol, kai jis atvyko į Vilnių, turima mažai. Kol nesurastas jo gimimo liudijimas, nustatyti gimimo datą galima tik apytiksliai – mirė 1888 m. sausio 1 d., būdamas 70 metų, vadinasi, gimė apie 1817 m. Žinoma, jog fotografija Čechavičius ėmė verstis šiek tiek anksčiau už Korzoną. Straipsnyje analizuojamas fotografo kūrybinis kelias iki atvykstant į Vilnių. Juozapas Čechavičius, Vilnius’ greatest photographer of the 19th century, brought the idea of photographing landscapes from Paris, developed it in Kiev and Chernigov, and tried to continue it in Vitebsk, yet only upon coming to Vilnius did he find the right environment, and felt a demand for his work. In Vilnius, the photographer won recognition and grew to love the city as his own. It was here that he found more favourable ground for his activities, and opened a studio which, apart from a break of several years, operated until the photographer’s death. Čechavičius visited Moscow in the beginning of 1866, and was later in Berlin from August 1866 to March 1867, during which time he might have also visited Paris and London. It was probably during these trips that he learned what was new in photography, acquired modern equipment and brought back material. Most of his cityscapes and country-side photographs were done around 1873. Incidentally, he became a member of the French Photographic Society - one of the oldest in Europe - in 1876. Čechavičius’ photographs fascinated his contemporaries, and were shown in both Moscow (1872, 1882) and Paris. His studies abroad, yearning to see the world, trips to Russia and the West, relations with other photographers, and desire to experiment all helped this photographer’s extraordinary talent to bloom and flourish. However, knowledge about Čechavičius’ life prior to his arrival in Vilnius is limited. Until his birth certificate is found, his date of birth can only be estimated – he died on 1 January 1888 at the age of 70, which means that he was born around 1817. It is known that Čechavičius took up photography a bit earlier than Korzonas. This article analyses the photographer’s creative path before coming to Vilnius.

Straipsnyje aptariamos Varšuvos fotografo Konrado Brandelio nuotraukos, padarytos jam kelis kartus apsilankius Lietuvoje. Darbe glaustai apžvelgiama fotografo biografija ir veikla. Plačiau tyrinėjamos Brandelio nuotraukos, padarytos pirmosios jo viešnagės Lietuvoje metu, vaizduojančios Liepojos geležinkelio liniją. Įamžinti iškilmingą Liepojos geležinkelio atidarymą valdyba pakvietė Varšuvos fotografą. Garsus fotografas, atvykęs į Lietuvą kelios savaitės prieš oficialų linijos atidarymą, padarė kelias dešimtis nuotraukų. Šiame straipsnyje aprašomas Rusijos nacionalinėje bibliotekoje esantis aplankas, kuriame yra dvidešimt trys nuotraukos. Albume yra seniausios keleto Lietuvos vietovių nuotraukos. Šiaulių apylinkėse nufotografuotas traukinys su tolumoje matoma miesto panorama, tiltai per Obelę ties Jonava, Ventą, Gaižiūnų, Šiaulių ir Latvijos Priekulės geležinkelio stotys. Straipsnyje taip pat aptariamas Brandelio Vilniaus nuotraukų albumas, kuris yra Varšuvos Adomo Mickevičiaus literatūros muziejuje. Visos vienuolika žinomų Brandelio Vilniaus nuotraukų skirstomos į tris aiškias grupes: nuo Altarijos kalvų fotografuoti panoraminiai miesto vaizdai, pietryčių priemiesčiai ir miesto šventyklos. Vilniaus nuotraukos liudija, kad fotografas buvo susižavėjęs šio miesto grožiu ir ypatingu klimatu. Sukūręs savitą metodiką, šio darbo autorius taip pat mėgina rekonstruoti fotografo Brandelio maršrutą po Vilnių. The article discusses Warsaw photographer Konrad Brandel's photographs taken during his several visits to Lithuania. The work contains an outline of photographer's biography and activities. Brandel's photographs taken during his first visit to Lithuania depicting Liepāja railway line are broader examined. The Railway board invited a Warsaw photographer to record official opening of Liepāja railway. The famous photographer having arrived to Lithuania a few weeks before the official opening of the line took tens of photographs. This article describes a folder containing twenty three photographs held in the Russian National Library. The album contains the oldest photographs of some Lithuanian areas. A train photographed in Šiauliai environs with the city panorama in the background, bridges over Obelė near Jonava, Venta, Gaižiūnai, Šiauliai and Priekulė railway stations. The article also discusses Vilnius album by Brandel, which is stored in Warsaw Adam Mickiewicz Literature Museum. All eleven Vilnius photographs taken by Brandel are divided into three distinct groups: panoramic city views taken from Altarija hills, south-eastern suburbs and city houses of warship. Vilnius photographs testify photographer's admiration of the beauty and special climate of this city. Having developed his peculiar methodology, the author of this writing also tries to reconstruct photographer Brandel's route in Vilnius.

Straipsnyje norima pažvelgti į Lietuvos fotografijos raidą truputį kitaip: analizuojama , ką atspindi mus pasiekęs XIX a. fotografijos fondas, kaip tiksliai jis atvaizduoja praeitį, kokią jos dalį galime jame pamatyti, o kas liko už kadro, arba ko nenufotografavo XIX a. Lietuvos fotografai ir kaip keitėsi fotografijos akiratis. Tyrinėjamas laikotarpis nuo fotografijos atsiradimo Lietuvoje iki XX a. pirmojo dešimtmečio. Turima faktinė medžiaga neleidžia kalbėti apie visą Lietuvos fotografiją, todėl apsiribojama beveik vien Vilniumi. Kadangi dviejų fotožanrų – portretų ir peizažų – raida skirtinga, todėl jie aptariami atskirai. XIX a. pabaigoje daugėjo miestų, kuriuose veikė fotostudijos, didėjo daromų nuotraukų apimtys, labai išsiplėtė jų paskirtis – nuotraukos padėdavo atpažinti nusikaltėlį, patvirtindavo asmens tapatybę, bilieto savininką ir pan. Vis dėlto ne visi, net ir turintys lėšų, mėgo fotografuotis. Į fotografų objektyvą, atrodo, nepateko ir gyvūnai. XIX a. Lietuvoje atvirame ore fotografuota palyginti nedaug, tą darė beveik vien Vilniaus fotografai. Apytikriais vertinimais yra beveik tūkstantis aptariamojo laikotarpio nuotraukų. Senosiose nuotraukose nėra ne tik spalvų. Dėl ilgos ekspozicijos nematyti ir vandens bangelių, dangumi plaukiančių debesų, vėjyje virpančių medžių lapų. Tik XIX a. pabaigoje kadre atsirado judantys objektai. Vilnius neatsiliko nuo techninės pažangos, bet Vilniaus fotografai buvo peizažų ir miestovaizdžių meistrai, fiksavo praeities griuvėsius, didingus paminklus, gamtos grožį. Miesto kronika, technikos pažanga jų netraukė. The article aims taking slightly different look at Lithuanian photography development: photography fund dating back to the 19th c. is analysed, how accurate it is at depicting the past, which part of it we can see and what was left out, or what Lithuanian photographers of the 19th c. failed to photograph and how the photography vision was changing. The examined period covers from the birth of photography in Lithuania till the first decade of the 20th c. The actual materials available do not allow talking about the whole Lithuanian photography, therefore the analysis is limited almost to Vilnius only. Since two photo genres of portraits and landscapes developed differently, therefore they are discussed separately as well. In the late 19th c., the number of towns having photo studios was increasing, the scopes of photographs were growing, their purpose has broadened significantly - photographs helped to recognise a criminal, certified identity, ticket owner, etc. Nevertheless, not everyone, even those who had means, like to be photographed. It seems that animals were also left out of photograph lenses. Outdoor photography in the 19th c. Lithuania was limited, almost Vilnius photographers only took outdoor photographs. According to rough estimations, there is nearly one thousand photographs of the period in question. The old photographs lack not only colour. Because of long exposure, water ripples, clouds floating in the sky, tree leaves trembling in wind cannot be seen. No moving objects appeared in photography until the late 19th c. Vilnius kept up with technical progress, but Vilnius photographers were masters of landscape and city photographs, recording ruins of the past, grand monuments, natural beauty. Urban chronicle, technical progress did not attract them.