Search

Vaisiaus rezus (Rh) imunizacija – būklė, kai pakartotinai imunizuotos Rh neigiamos nėščios moters kraujyje esantys antikūnai patenka į Rh teigiamo vaisiaus kraujotaką ir hemolizuoja jo eritrocitus. Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis apie nėščiąją, kuriai buvo diagnozuota vaisiaus Rh imunizacija, sukėlusi komplikacijas vaisiui. Nurodomi šių komplikacijų gydymo būdai prenataliniu ir ponataliniu laikotarpiu. Pateikiama panašių klinikinių atvejų apžvalga.

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, kurios sukėlėjas yra žmogaus herpes virusas, vadinamas Varicella zoster virusu (VZV) ir priklausantis Herpes viridae šeimai [1]. Didžiausią pavojų šis virusas sukelia nėščiosioms ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs. Nustatyta, kad nėštumo laikotarpiu vėjaraupiais suserga 2–3 iš 10 000 nėščiųjų [2]. Nėščiosioms po 16 nėštumo savaitės, ypač trečią nėštumo trečdalį, komplikuotų vėjaraupių rizika yra dar didesnė nei kitiems suaugusiems asmenims. VZV infekcija nėštumo laikotarpiu siejama su tokiomis komplikacijomis kaip pneumonija, įgimtu vėjaraupių sindromu ir naujagimių vėjaraupiais. Straipsnyje pristatomas klinikinis nėščiosios ir naujagimio vėjaraupių atvejis bei literatūros apžvalga.

Purpose: The objective of this study was to estimate the accuracy of 22 fetal weight estimation formulas in diabetic pregnancies uncomplicated and complicated by fetal macrosomia. Methods: Retrospectively collected data of 317 pregnancies complicated by gestational diabetes mellitus and 78 cases of fetal macrosomia were used in this study. Study inclusion criteria were women diagnosed with gestational diabetes mellitus, full-term singleton pregnancy, and an interval from the ultrasound to delivery of ≤7 days. The estimated fetal weight was calculated using 22 formulas. The mean absolute percentage error (MAPE) and two-way random interclass correlation coefficient were chosen for statistical analysis. Results: In the group of gestational diabetes, MAPE ranged from 8.43 ± 10.17 to 54.01 ± 9.50%. Most of the formulas showed a tendency to estimate a lower fetal weight in comparison to the actual birth weight. In the group of fetal macrosomia, the correlations were poor. Only three formulas reached the threshold of MAPE Conclusions: The formula by Hsieh might be considered the best for fetal weight estimation in diabetic pregnancies. The combination of the best formulas might improve the accuracy of estimation. None of the formulas were accurate enough to predict fetal macrosomia.

Objective Spina bifida (SB) is a congenital birth defect defined as a failure of the neural tube formation during the embryonic development phase. Fetoscopic repair of SB is a novel treatment technique that allows to close spinal defect early and prevent potential neurological and psychomotor complications. Case report We present a case report of a 32-year-old-multigravida whose fetus was diagnosed with lumbosacral myelomeningocele at 23rd week. Fetoscopic closure of MMC was performed at 26 weeks. At 32 weeks, due to premature amniorrhexis and placental abruption, an emergency C-section was performed. Newborn's psychomotor development was within normal limits. Conclusion Although intrauterine treatment has an increased risk of premature labor, placental abruption, prenatal closure is associated with improved postnatal psychomotor development. Prenatal surgery decreases the risk of Arnold-Chiari II malformation development and walking disability. Fetoscopic closure of SB is becoming a choice for treatment with beneficial outcomes for mother and fetus.

Vaisiaus vandenė yra patologinis skysčių kaupimasis vaisiaus organizme, apimantis bent dvi vaisiaus anatomines struktūras: vaisiaus pilvaplėvės, krūtinplėvės, perikardo ertmes arba poodinį jungiamąjį audinį [1]. Apie 10–27 proc. vaisiaus vandenę sukelia sunki vaisiaus anemija. Ji nustatoma išmatavus kritines atitinkamai nėštumo savaitei vaisiaus maksimalaus sistolinio vidurinės smegenų arterijos kraujotakos greičio reikšmes [2, 3]. Sunki vaisiaus anemija gali būti gydoma intrauterininiu kraujo perpylimu, kurį taikant išgyvenamumas, išsivysčius generalizuotai vaisiaus vandenei, siekia 67 proc. [4]. Straipsnyje pristatomas neimuninės vaisiaus anemijos, sąlygojusios generalizuotą vaisiaus vandenę, klinikinis atvejis ir apžvelgti mokslinės literatūros duomenys.

Eksagreguota placentos vieta – nepiktybinė patologija, kuriai būdinga tarpinio trofoblasto išplitimas endomiometriume normalioje placentos prisitvirtinimo vietoje. Dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai tiriant savaiminių persileidimų ar nėštumų nutraukimų medžiagą. Apie klinikinę eigą žinoma mažai, iki šiol anglų kalba aprašyta vos keliolika šios patologijos atvejų. Tarp klinikinių pasireiškimų aprašoma negausus pasikartojantis tepimas kraujingomis išskyromis ar stiprus kraujavimas iš gimdos nėštumo metu, gimdos atonija ir gausus kraujavimas po gimdymo ar net pažeistos gimdos sienelės perforacija. Eksagreguotą placentos vietą būtina diferencijuoti nuo kitų gerybinių ir ypač paribinių ar piktybinių susirgimų, tokių kaip placentos vietos trofoblastinis navikas, epitelioidinis trofoblastinis navikas ir choriokarcinoma, kuriems reikalingi agresyvūs gydymo protokolai. Darbo tikslas: pristatyti šios retos, mažai klinicistams žinomos patologijos klinikinį atvejį ir išnagrinėti mokslinės literatūros duomenis. Metodas ir tyrimo medžiaga: pristatome retą egsagreguotos placentos vietos, nustatytos 18 savaičių nėščiai moteriai, klinikinį atvejį. Moteris atvyko dėl pasikartojančio gausaus gyvybei pavojingo kraujavimo iš genitalijų. Bendro aptarimo metu nutarta toliau nėštumo nebetęsti. Operacijos metu įtarus patologiškai prisitvirtinusią placentą, atlikta totalinė histerektomija be gimdos priedų pašalinimo. Histologinio tyrimo išvada – eksagreguota placentos vieta. Išvados: šis klinikinis atvejis rodo, kad esant kraujavimui iš gimdos nėštumo metu ir neradus kitos kraujavimo priežasties, būtina pagalvoti apie eksagreguotą placentos vietą. Šią nepiktybinę patologiją būtina diferencijuoti nuo kitų trofoblastinių ligų.

Background. Invasive placenta is a rare obstetrical pathology that is life-threatening to mother and child. It is important to diagnose this pathology as early as possible and to plan further optimal care of patients in order to minimize life-threatening complications. The aim of this study was to analyze the frequency of cases of invasive placenta, the peculiarities of their clinical manifestation in women who gave birth from 2006 to 2015, to evaluate diagnostic and treatment options of this pathology, and to review their changes when the level of services provided by the institution changes. Materials and methods. A retrospective study was performed of the ten-year period of 2006 to 2015. The study consisted of examining the data of medical records of a group of 14 women. Results. The incidence of invasive placenta at the secondary level hospital was 1/2170 births, 1:934 births at the tertiary level. There were only three patients (21.4%) diagnosed with invasive placenta during pregnancy at Vilnius University Hospital Santaros Klinikos Obstetrics and Gynaecology Centre. Before the surgery, pre-occlusive balloons were ushered into the internal iliac artery and inflated to reduce bleeding after the newborn delivery. The amount of blood loss in the whole group ranged from 1000 to 6500 ml (avg. 3130.7 ml). Radical treatment was given to eleven patients. Conclusion. Invasive placenta is a life-threatening condition. Tertiary-level hospitals have a greater capacity for antenatal diagnostics. Timely diagnosis of placental invasion and evaluation of the level of the myometrium damage before delivery is instrumental in planning patient care and preparing for delivery and operation.

Background. Mother’s attachment to her unborn child has a strong impact on a pregnant woman’s attitude towards her health, postnatal attachment, and the child’s physical and emotional growth. The purpose of our study was to identify the factors that impact the maternal-foetal relationship. Materials and methods. The study was conducted at the Centre of Obstetrics and Gynaecology of the tertiary-level Vilnius University Hospital Santaros Klinikos in Vilnius, Lithuania. An original questionnaire of nine parts was developed that the questionnaire included information on demographical data, gynaecological and obstetrical history, a relationship assessment scale, the index of happiness, an antenatal depression risk questionnaire, and the Maternal-Antenatal Attachment Scale. Results. The study included 388 pregnant women. It was found that the level of education, obstetrical issues during pregnancy, and the risk of postnatal depression negatively impacted the maternal-foetal relationship (p < 0.05). Mothers who were elder in family birth order, also those whose pregnancy was of a longer duration, who had a better-quality romantic relationship with partner, and whose socioeconomic fulfilment was higher were all found to have a better quality of maternal-foetal bonding (p < 0.05). Conclusions. The early recognition of low attachment and right application of various means of psychologic intervention might improve the quality of pregnancy, maternity, and childhood.

Reikšminiai žodžiai: jatrogeninis poveikis, indikacijos, priešlaikinis gimdymas. Darbo tikslas. Atlikti priešlaikinių gimdymų pagal medicinines indikacijas (PGMI), įvykusių Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VULSK) nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2014 m. kovo 31 d., analizę. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta moterų, gimdžiusių nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2014 m. kovo 31 d. VULSK pirma laiko pagal medicinines indikacijas, bei jų naujagimių medicininės dokumentacijos retrospektyvi analizė. Tirti 72 atvejai, kurie pagal nėštumo trukmę suskirstyti į ankstyvą priešlaikinį gimdymą (nuo 24 savaitės iki 34 savaitės ir 6 dienų) ir vėlyvą priešlaikinį gimdymą (nuo 35 savaitės iki 36 savaitės ir 6 dienų). Vienvaisių ir daugiavaisių nėštumų (dvynių) atvejai nagrinėti atskirai. Buvo vertinama PGMI dažnis bendroje gimdymų struktūroje, dažniausios PGMI indikacijos, moterų ir naujagimių charakteristikos, naujagimių baigtys. Rezultatai. VULSK per tiriamąjį laikotarpį PGMI sudarė 2,3 proc. bendro gimdymų skaičiaus, o pirma laiko gimę naujagimiai, kai gimdymas buvo sužadintas pagal medicinines indikacijas, – 21,8 proc. visų pirma laiko gimusių naujagimių skaičiaus. Vienvaisių nėštumų grupėje buvo 63, dvynių grupėje – 9 atvejai. Nagrinėtose grupėse atliktos cezario pjūvio operacijos (CPO) sudarė 7 proc. bendroje CPO struktūroje. Vienvaisių nėštumų grupėje CPO atlikta 81 proc., o dvynių grupėje – 100 proc. moterų. Tarp indikacijų sužadinti gimdymo veiklą esant vienvaisiam nėštumui vyravo hipertenzinės būklės (54 proc.), vaisiaus augimo sulėtėjimas (14 proc.) ir ekstragenitalinė patologija (13 proc.), o esant daugiavaisiam nėštumui – diskordantinis dvynių augimas (44,4 proc.) ir monochorioniniai monoamnioniniai dvyniai (22,2 proc.). Statistiškai patikimai daugiau įvairių sveikatos sutrikimų nustatyta mažesniems nei 34 sav. ir 6 d. gestacinio amžiaus naujagimiams. Iš jų 85,7 proc. naujagimių iš vienvaisių nėštumų bei 100 proc. dvynių buvo gydomi naujagimių intensyvios terapijos skyriuje (NITS). Išvados. VULSK PGMI sudarė 2,3 proc. bendroje gimdymų struktūroje, o pirma laiko gimę naujagimiai, kai gimdymas buvo sužadintas pagal medicinines indikacijas, – 21,8 proc. visų pirma laiko gimusių naujagimių skaičiaus. Dažniausios PGMI priežastys esant vienvaisiam nėštumui buvo hipertenzinės būklės, intrauterinis vaisiaus augimo sulėtėjimas ir ekstragenitalinė patologija, o daugiavaisių nėštumų grupėje – diskordantinis dvynių augimas ir monochorioniniai monoamnioniniai dvyniai. Dažniausiai abiejose grupėse nėštumai užbaigti atliekant CPO. Naujagimiai, kurių gestacinis amžius buvo iki 34 sav. ir 6 d., statistiškai patikimai dažniau turėjo įvairių sveikatos sutrikimų ir buvo gydomi NITS.

The consequences of medication errors can be serious, especially in pregnant women. When decision-making is critical, physician–pharmacist communication has the potential to improve patient safety. In this report, we describe the case of a pregnant woman who developed oligohydramnios after taking nimesulide for neuropathic pain. The drug was improperly prescribed by a family physician and mistakenly dispensed by a community pharmacist. Oligohydramnios was observed during ultrasound examination and an iatrogenic cause was suspected. This case is presented to raise awareness that patient safety is threatened because of a lack of physician–pharmacist communication, especially for pregnant patients. Healthcare professionals are continually at-risk for making errors at work. Effective inter-professional communication should be an organisational tool to prevent adverse events for pregnant women.

Background. Radical vulvectomy accompanied by bilateral inguinal lymph nodes dissection (ILND) has been performed to treat cancer for a long time but, due to various short and long term postoperative complications, alternatives have been found. The objective was to compare the clinical results of vulvar cancer treatment in early stages based on sentinel lymph node(s) biopsy (SLNB) and classic surgical treatment and to evaluate the radiological safety of SLNB. Materials and methods. Retrospective study involved 26 patients with clinical stage I–II of vulvar carcinoma treated in the Institute of Oncology, Vilnius University, between 2011 and 2013. The women were divided into two groups: 14 patients underwent a reduced surgical treatment based on the SLNB method, and 12 patients underwent a classic surgical treatment. Results. After SLNB and intraoperative histological examination, 9 patients in the first group underwent radical tumour excision, while the others underwent ipsilateral or bilateral ILND. Final histological examination detected metastases in lymph nodes in 4 patients from the first group and 3 patients from the second group. The average surgery duration on the patients undergoing only SLNB and radical tumour excision was 77.2 minutes, and the classical surgery took 177.7 minutes. Average exposure levels measured in the first group reached up to 1 µSv/hour. Conclusions. Surgery treatment based on SLNB for patients with early stages of vulvar carcinoma can reduce the extent of surgical interventions. Exposure limits to the patients and staff were safe.