Search

Straipsnyje trijų socialinių juoko teorijų kontekste tiriamos 1989 m. lietuviškame periodiniame satyriniame žurnale „Šluota“ plėtotos laisvės ir išsilaisvinimo sampratos. Specifinius laisvės vaizdinius tikimasi užfiksuoti atsižvelgiant į tautinio atgimimo pradžią ir įsibėgėjusius Lietuvos išsilaisvinimo procesus, kuriais buvo persiėmus to laikotarpio visuomenė, bei į sovietmečio satyros specifiką. Gilinantis į žurnalo „Šluota“ turinį ir analizuojant negausius „Šluotos“ tyrinėtojų darbus, akivaizdžiai matyti, kad šis žurnalas, kaip ir visa sovietmečio satyrinė periodika, tiek tiesiogiai įgyvendino sovietinės satyros uždavinius, tiek atliepė visuomenėje gyvavusius vidinio išsilaisvinimo lūkesčius. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje „Šluotoje“ jau gali būti regimi ne tik filosofinio, numanomo, tačiau ir (geo)politinio išsilaisvinimo motyvai, tiesiogiai susiję su Sąjūdžio veikla ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekiais. Šis specifinis laikotarpis žymi ironiškas nacionalinio išsilaisvinimo refleksijas satyrinėje periodikoje ir akivaizdų „Šluotos“ turinio išlaisvėjimą. Tyrimo rezultatai rodo, kad politinis išsilaisvinimas žurnale yra suprantamas dvejopai: kaip akivaizdus paties žurnalo turinio laisvėjimas ir kaip politinės pertvarkos, Atgimimo sąsajos su kasdienybės problemomis ir socialinėmis ydomis. The images of freedom and liberation created in the Lithuanian periodical satirical magazine "The Broom" are analysed in the paper in the context of three social theories of laughter. At the beginning of the Lithuanian National Revival (Sąjūdis) and during the ongoing processes of Lithuania's liberation a particular aim of Soviet satire was to create a specific image of freedom. Analysis of the content of "The Broom" and scientific studies shows that the magazine, like Soviet satire in general, implemented the tasks of Soviet satire and echoed the expectations of society about inner liberation. At the end of the 1980s not only philosophical and presumed but also realistic motives of (geo)political liberation also may be identified as the result of Sąjūdis activity and its aim to reinstate Lithuania's independence. This specific time is marked by ironical reflections of national liberation and liberation of The Broom itself in satirical mass media. The findings of the research presented in the paper show that political liberation was understood in two ways by the magazine: as apparent liberation of the content of the magazine and as the relationship between political liberation, everyday problems and social vices.