Search

Tyrimo tikslas — nustatyti hipertermijos poveikį moterų raumenų nuovargiui ir atsigavimui, raumenį stimuliuojant įvairiais dažniais. Tiriamosios — sveikos fi ziškai aktyvios moterys (n = 6). Jų amžius — 22,2 ± 3,4 m., kūno masė — 63,93 ± 6,74 kg, ūgis — 167,6 ± 7,2 cm. Buvo atliekami du tyrimai — kontrolinis ir eksperimentinis. Eksperimentinis tyrimas nuo kontrolinio skyrėsi tuo, kad jo metu vietoj pramankštos buvo pasyviai sukeliama hipertermija (tiriamosios sėdėdamos 45 min laikė kojas šiltoje vonioje, kurios vandens temperatūra — 44 ± 1 o C). Išlipusios iš vonios, ne vėliau kaip po 5 minučių, tiriamosios buvo sodinamos į specialią dinamometro kėdę ir atliko 2 min trukmės maksimalų valingą izometrinį raumenų susitraukimą (MVJ-2 min). Prieš krūvį ir praėjus 15 ir 300 sekundžių po jo buvo atlie- kamas kontrolinis testavimas (raumuo stimuliuojamas 1, 10, 20, 50, 100 Hz elektros impulsais (stimuliacijos trukmė 1 s) ir TT 100 Hz (stimuliacijos trukmė 250 ms, dažnis 100 Hz)). Registruotas raumenų nevalingo susitraukimo jėgos momentas ir TT 100 Hz sukelto raumenų susitraukimo atsipalaidavimo iki pusės jėgos trukmė. Sukėlus hipertermiją, rektalinė kūno temperatūra vidutiniškai padidėjo 2,08 ± 0,24 o C (p < 0,05), raumenų vidinė temperatūra (3 cm gylyje) — 2,99 ± 0,29 o C (p < 0,05). Hipertermijos eksperimento metu tiriamosios vidutiniškai neteko 0,4 ± 0,07 kg, ir tai sudarė 0,62 ± 0,13% kūno svorio. Išanalizavus fi ziologinį šilumos streso indeksą (10 balų sistema) nustatyta, kad tiriamosios hipertermijos metu patyrė labai didelį fi ziologinį stresą — 8,85 ± 1,13 balų. Pagrindinės tyrimo išvados: 1) hipertermija pagerina trumpalaikį nevalingą raumenų susitraukimą; lokaliai pašil- džius raumenis (pvz., kai jų temperatūra padidėja apie 3 o C) ypač padidėja raumenų susitraukimo greitis ir galingumas, nes padidėjusi temperatūra skatina greitesnį ATP, KP ir glikogeno panaudojimą; 2) hipertermija padidina raumenų nuovargio dydį, atliekant ilgalaikius fi zinius pratimus; 3) didesnis nevalingos jėgos momento rodiklių padidėjimas hipertermijos metu pastebėtas raumenį stimuliuojant dideliais dažniais. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad hipertermijos metu kylantis nuovargis gali atsirasti dėl dviejų pagrindinių priežasčių — raumenų lokalių ir centrinės nervų sistemos pokyčių. Raktažodžiai: hipertermija, centrinis nuovargis, izometriniai pratimai.

Tyrimo tikslas — nustatyti hipertermijos poveikį žmogaus motorinei sistemai aklimacijos metu. Tiriamosios — sveikos fi ziškai aktyvios moterys (n = 6). Jų amžius — 22,2 ± 3,4 m., kūno masė — 63,93 ± 6,74 kg, ūgis — 167,6 ± 7,2 cm. Buvo atliekami du tyrimai — kontrolinis ir eksperimentinis. Tyrimas truko 14 dienų (7 kartus kas antrą dieną). Ekspe- rimentinis tyrimas nuo kontrolinio skyrėsi tuo, kad jo metu vietoj pramankštos buvo pasyviai sukeliama hipertermija (tiriamosios 45 minutes sėdėjo šiltoje vonioje, kurios vandens temperatūra — 44 ± 1 o C). Išlipusios iš vonios, ne vė- liau kaip po 5 minučių, tiriamosios buvo sodinamas į specialią dinamometro kėdę ir atliko 2 min trukmės maksimalų valingą izometrinį raumenų susitraukimą (MVJ-2 min). Tą patį krūvį atliko kontrolinė grupė. Keturgalvis šlaunies raumuo, 5 s maksimaliai valingai įtempus jį, 3 s buvo aktyvinamas elektrinių impulsu TT 100 Hz prieš šildymą, iš karto po izometrinio krūvio ir po 5 min. Be to, buvo nustatomas raumens valingo aktyvumo laipsnis. Sukėlus hipertermiją, rektalinė kūno temperatūra vidutiniškai padidėjo 2,08 ± 0,24 o C (p < 0,05). H-7 pradinė tempe- ratūra buvo reikšmingai mažesnė (p < 0,05), palyginus su H-1 pradine. Viso tyrimo metu moterys vidutiniškai netek- davo apie: H-1 — 0,63 ± 0,12%, H-7 — 0,98 ± 0,23% visos kūno masės (p < 0,01). Tai rodo, kad septintą kartą jos labiau prakaitavo, lyginant su pirmu tyrimu. Vertindami FSI (Fiziologinio streso indekso) kaitą, kuri parodo širdies kraujagyslių (ŠSD) sistemos ir rektalinės temperatūros kaitą, nustatėme pastarojo reikšmingą sumažėjimą septinto pasyvaus šildymo metu (p < 0,05). FSI pirmą aklimacijos dieną siekė 8,61 ± 1,17 balų, septintą — 7,31 ± 0,71. Iki 35 šildymo minutės vidutiniai šiluminio pojūčio ir komforto vertinimo rodikliai padidėjo: H-1 nuo šilta ir patogu iki nepakeliamai karšta ir labai nepatogu (p < 0,05), H-7 nuo šiek tiek šilta iki labai karšta ir nepatogu (p < 0,05). Tarp H-1 ir H-7 reikšmingo skirtumo nenustatyta (p > 0,05). Iš izometrinio raumenų susitraukimo jėgos momento kitimo maksimalaus intensyvumo krūvio metu matyti, kad 3 krūvio sekundę jėga sumažėjo H-1 atveju, o 15 krūvio sekundę kontrolinės ir H-7 atveju (p < 0,05). Šis reikšmingas pokytis išliko iki 15 sekundžių po krūvio. Praėjus 5 minutėms nuo krūvio pradžios raumenų izometrinio susitraukimo jėga grįžo į pradinį lygį (p > 0,05). 15, 30, 45, 60, 75, 90, 105 ir 120 krūvio sekundę nustatytas reikšmingas izome- trinio raumenų susitraukimo valingo aktyvavimo rodiklių skirtumas tarp H-7 ir kontrolinės (p < 0,05), o 60, 75 ir 105 sekundę — tarp H-1 ir kontrolinės grupės rodiklių (p < 0,05). Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad hipertermijos metu kylantis nuovargis gali atsirasti dėl dviejų pagrindinių priežasčių — raumenų lokalių ir centrinės nervų sistemos pokyčių. Raktažodžiai: hipertermija, aklimacija, centrinis nuovargis, izometriniai pratimai.

Tyrimo tikslas — nustatyti kelio tiesiamųjų raumenų jėgos svyravimo priklausomybę nuo hipertermijos atliekant maksi- malaus intensyvumo izometrinius pratimus. Tiriamieji — sveiki fi ziškai aktyvūs vyrai (n = 9) (amžius — 21,6 ± 2,6 m., kūno svoris — 81,1 ± 9,9 kg, ūgis — 183,2 ± 7,7 cm). Buvo atliekami du tyrimai — kontrolinis ir eksperimentinis. Eksperimentinis nuo kontrolinio skyrėsi tuo, kad jo metu kojos buvo šildomos pasyviai (tiriamieji 45 min kojas laikė šiltoje vonioje, kurios vandens temperatūra — 44 ± 1 o C). Visi tiriamieji atliko 80 s valingą izometrinį krūvį, tiesdami koją per kelio sąnarį fi ksuotu 120 o kampu (naudotas izokinetinis dinamometras). Registruota keturgalvio šlaunies raumens maksimalioji valinga jėga (MVJ). Rektalinė temperatūra buvo matuojama prieš pasyvų kojų šildymą ir po jo. Raumenų susitraukimo jėgos svyravimas įvertintas spektro galios tankį (SGT) skaičiuojant pagal Welsh. Po pasyvaus kojų šildymo rektalinė temperatūra padidėjo nuo 37,35 ± 0,32 iki 39,31 ± 0,31 o C (p < 0,001; p < 0,05). Kontrolinio ir eksperimentinio tyrimo metu trečią krūvio sekundę MVJ sumažėjo, lyginant su prieš krūvį nustatyta reikšme, ir šis reikšmingas pokytis išliko 15 s po krūvio (p < 0,05). Dešimtą izometrinio krūvio sekundę nustatytas reikšmingas MVJ skirtumas tarp kontrolinio ir eksperimentinio tyrimo rodiklių (p < 0,05). Dviejų veiksnių dispersi- nė analizė parodė, kad analizuojamų jėgos rodiklių pokytis priklauso nuo laiko (p < 0,001) ir hipertermijos dydžio (p < 0,01), o sąveikos tarp jų rodikliai reikšmingai nepakito (p > 0,05). Išanalizavus viso krūvio pradžios ir pabai- gos nuovargio indeksą (NI) pastebėta, kad hipertermija reikšmingai labiau padidino nuovargio rodiklį (p < 0,05), palyginti su kontroline reikšme. Laikas reikšmingai paveikė jėgos svyravimo SGT dydžio ir dažnio juostos (DJ) kaitą (p < 0,001), o hipertermija vertinamų rodiklių nepaveikė (p > 0,05). Hipertermija (eksperimentinis tyrimas) padidino raumenų nuovargį, bet nepakeitė jėgos svyravimo (dažnio ir amplitudės) kaitos sudėtingumo atliekant maksimalaus intensyvumo izometrinį krūvį. Eksperimentinio ir kontrolinio tyrimo metu spektro galios tankio amplitudės ir dažnio juostos rodikliai pakito vienodai. Jėgos signalo spektro galios tankio rodiklių kaita sudėtingėja priklausomai nuo laiko, t. y. kuo ilgiau atliekamas pratimas, tuo jėgos svyravimas darosi sudėtingesnis ir mažiau prognozuojamas (išsiplečia dažnių juosta, atsiranda keli dominuojantys dažniai). Raktažodžiai: hipertermija, raumenų jėgos svyravimas, izometriniai pratimai, spektrinė analizė.