[…] Kai kurie tyrėjai kalba apie tai, kad posesyvumas yra tokia plati kategorija, jog norint ją nusakyti, reikia „išeiti už kalbos ribų“ ir pradėti vertinti tai, kokią raišką kalboje įgauna tokie santykiai, kaip nuosavybės netekimas, vagystė, paveldėjimas, dovanojimas ir pan. Filosofas E. Frommas kalba apie du priešingus egzistavimo būdus: turėjimą, kurio esmė — materialiųjų vertybių vaikymasis ir kaupimas, vartotojiškumas, valdžios siekimas ir agresija; ir buvimą, pagrįstą meile, atjauta, kitų žmonių interesų paisymu, troškimu dalytis produktyvia ir prasminga veikla su kitais. Įdomu, kad Frommas, tirdamas šiuos du žmogaus egzistavimo būdus, empirinių faktų ieško kalboje. Jo nuomone, turėjimo ir buvimo sąvokų prasmės keitimąsi per pastaruosius kelis šimtmečius Vakarų kalbose atspindi vis dažnesnis daiktavardžių ir vis retesnis veiksmažodžių vartojimas. […] Šiame straipsnyje analizuojama konstrukcija to have a Nv (pvz., to have a smoke, walk, etc), kuri, kaip teigia E. Frommas, yra kalbos klaida, kadangi procesų ir veiksmų turėti neįmanoma: juos galima tik patirti. Straipsnyje pateikiami ar gumentai, įrodantys posesyvinį minėtos konstrukcijos pobūdį, aptariami analizuojamos konstrukcijos ir atitinkamų veiksmažodžių (pvz. to smoke, to walk) reikšmės ir vartojimo skirtumai. Straipsnyje taip pat pasitelkiami kitų akademinių disciplinų (filosofijos, psichoanalizės) tyrimų rezultatai siekiant geriau suprasti posesyvumo sąvoką, kuri iš esmės nėra lingvistinė kategorija. Darbe naudojamasi britų nacionalinio tekstyno (British National Corpus) ir dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, sukaupto Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre, duomenimis Possession in language is such an elusive and vague notion that some linguists even think that scholars researching possession should "go beyond language" and look into how such concepts as theft, inheritance, donation or acquisition affect the way possession is encoded in language (Heine 2001). A philosopher and psychoanalyst E. Fromm (1976) speaks about two modes of existence: that of being and that of having and argues that the distinction between the two modes is so crucial that it influences and determines our views and actions. He also writes about the orientation of modern societies towards the having mode, the essence of which is our inclination towards possessing, owning, consuming, making everything and everybody our property. He uses linguistic evidence to support his claims and notes the growing use of nouns and the decreasing use of verbs in Western languages. An attempt will be made in this paper to revisit a definition of the concept of possession based on the analysis of the construction with the verb to have plus a verbal noun, i.e. constructions such as to have a drink, a smoke, a walk etc., which according to Fromm, is an erroneous use, because processes and activities cannot be possessed, they can only be experienced. The possessive character of the construction will be discussed, the difference between the construction to have a drink, a smoke, a walk etc. and the corresponding verb to drink, to smoke, to walk, etc. will be addressed in the paper. The question of whether such linguistic expressions can tell us anything about some extralinguistic (e.g. psychological, philosophical) aspects of possession will be considered. The data for this research comes from the British National Corpus (BNC) and the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, compiled at the Centre of Computational Linguistics of the University of Vytautas Magnus in Kaunas