Šiame straipsnyje yra analizuojamos Klaipėdos pilyje rastos paukščių liekanos. Pilis čia pastatyta 1252 m. ir viduramžiais buvo šiauriausia Prūsijoje įsikūrusio Vokiečių ordino tvirtovė. Nors pilis ir aplink ją augantis miestas ne vieną šimtmetį kentėjo nuo karų ir kitų negandų, joje aptikti radiniai atskleidžia aukštą pilies gyventojų socialinį statusą. Tirti ir šioje publikacijoje pristatomi paukščių kaulai yra datuojami XIII a. pabaiga–XIV a. pradžia. Nors straipsnyje aptariamos visų pilyje rastų paukščių liekanos, daugiausia dėmesio skiriama dviem erelių rūšims – jūriniam (Haliaeetus albicilla) ir kilniajam (Aquila chrysaetos). Šiame straipsnyje pabandėme atsakyti į klausimus, kaip ereliai siejasi su socialiniu statusu, kaip ir kam jie naudoti, ar pilyje šie paukščiai galėjo būti valgomi. Atlikti tyrimai atskleidė, kad Klaipėdoje ereliai greičiausiai buvo laikomi dėl nagų ir plunksnų, o ne kaip medžiokliniai paukščiai ar maistui. Gali būti, kad jie sumedžioti tiesiog kaip kenkiantys plėšrūnai. Kitų Klaipėdos pilyje aptiktų paukščių – vištos (Gallus gallus domesticus), kurapkos (Perdix perdix), tikrųjų žąsų genties (Anser sp.) ir antinių šeimos (Anatinae) paukščių bei didžiojo kormorano (Phalacrocorax carbo) – liekanas galima interpretuoti kaip maisto atliekas. Šis straipsnis yra pirmoji Klaipėdoje rastiems paukščiams skirta publikacija ir vienas iš pirmųjų svarstymų apie erelių reikšmę Baltijos regione. In this paper, we examine archaeological bird remains from Klaipėda Castle (Ger. Memel), western Lithuania. The castle was built in 1252, and during the Middle Ages, it was the northernmost castle of the Teutonic Order in Prussia. The castle together with its adjacent town were subjected to wars and changing political situations over the centuries, but nevertheless represented a socially higher status. The studied bird remains were found during the excavations in 2016 and have been dated by context to the Middle Ages – from the end of the 13th to the beginning of the 14th century. Our aim is to introduce and discuss the bird remains with an emphasis on two species – the white-tailed sea-eagle (Haliaeetus albicilla) and golden eagle (Aquila chrysaetos). Most of all, we are interested in their role in expressing people’s social status, use in material culture, and significance as a food source. Our analysis showed that in Klaipėda, the eagles were probably used for raw material and possibly for feathers, but not for hawking and food. Alternatively, they could have been killed for scavenging. Other species identified in the assemblage such as chicken (Gallus gallus domesticus), grey partridge (Perdix perdix), geese (Anser sp.), ducks (Anatinae), and great cormorant (Phalacrocorax carbo) were mainly interpreted as food waste. This article presents the first concentrated study on bird remains from Klaipėda and is one of the first discussions about the meaning of eagles in the Baltic region.