Prieš daugiau nei penkiasdešimt metų atsiradęs dirbtinis intelektas atkreipė dėmesį į save ir pasirodė esantis svarbus beveik visose verslo srityse. Per pastarąjį dešimtmetį įvykęs dirbtinio intelekto progresas ir toliau sparčiai vystosi. Dirbtinis intelektas pradėtas diegti įvairiose gyvenimo ir verslo srityje. Nors finansinėje apskaitoje dirbtinis intelektas plačiai vis dar nenaudojamas, tačiau jaučiamas didžiulis potencialas dirbtinį intelektą diegti būtent šioje srityje. Dirbtinis intelektas apskaitoje gali sumažinti arba visai eliminuoti klaidų skaičių, užtikrinti efektyvumą ir taip suteikti buhalteriams daugiau laiko susitelkti į sudėtingesnes ir didesnę pridėtinę vertę kuriančias užduotis, o ne į pasikartojančias, pakankamai daug laiko reikalaujančias technines užduotis (Zemankova, 2019). Tyrimo objektas – veiksniai, lemiantys dirbtinio intelekto integraciją finansinėje apskaitoje. Tyrimo tikslas – ištirti dirbtinio intelekto integraciją finansinėje apskaitoje lemiančius veiksnius. Pirmoje projekto dalyje atlikta dirbtinio intelekto rinkos analizė, apžvelgti naujausi dirbtinio intelekto tyrimai, aptartas dirbtinio intelekto poveikis finansinei apskaitai ir įvertintas pasirengimo lygis dirbtinio intelekto integracijai finansinėje apskaitoje. Atlikus literatūros analizę nustatyta, kad dirbtinio intelekto naudojimas įvairiose verslo srityse, įskaitant ir finansinę apskaitą, sparčiai auga, daugėja mokslinių tyrimų. Naujausiuose tyrimuose analizuojama, kaip dirbtinis intelektas paveiks finansinę apskaitą ir buhalterio profesiją. Taip pat analizuojama dirbtinio intelekto nauda, pritaikymas, galimybės ir grėsmės. Nustatyta, kad trūksta tyrimų, tiriančių veiksnius, kurie lemia dirbtinio intelekto integraciją finansinėje apskaitoje. Antroje projekto dalyje atlikus mokslinės literatūros analizę, identifikuoti potencialūs dirbtinio intelekto veiksniai ir sudarytas konceptualus potencialių dirbtinio intelekto integraciją finansinėje apskaitoje lemiančių veiksnių modelis. Šis modelis remiasi Tornatzky‘io ir Fleischer‘io technologijų, organizacijos ir aplinkos sistema ir yra papildytas Rogers‘o inovacijų sklaidos teorija, ir DiMaggio ir Powell‘o institucine teorija, bei kitais išplėstiniais veiksniais. Trečioje projekto dalyje, parengta dirbtinio intelekto integraciją finansinėje apskaitoje lemiančių veiksnių tyrimo metodologija. Iškeltas tyrimo klausimas, tyrimo uždaviniai, pasirinktas tyrimo dizainas ir duomenų rinkimo metodas, sudarytas interviu klausimynas ir tyrimo eiga. Pasirinktas kokybinis fenomenologinis tyrimo dizainas – pusiau struktūrizuotas interviu. Netikimybinės tikslinės ir „sniego gniūžtės“ atrankos būdais pasirinkta interviu paimti iš apskaitos specialistų ir vadovų, dirbančių skirtingose įmonėje, kuriose naudojamas dirbtinis intelektas finansinėje apskaitoje. Ketvirtojoje projekto dalyje pateikti empirinio tyrimo rezultatai, kurie iš dalies patvirtino sukurtą konceptualų dirbtinio intelekto integraciją finansinėje apskaitoje lemiančių veiksnių modelį, papildė jį naujais veiksniais ir atmetė nebūdingus finansinės apskaitos veiklai. Patvirtinta organizacinių, technologinių, išorinės aplinkos ir rizikos veiksnių svarba diegiant dirbtinį intelektą finansinėje apskaitoje. Identifikuota, kurie veiksniai yra svarbiausi integruojant dirbtinį intelektą finansinėje apskaitoje., Artificial intelligence, which emerged more than 50 years ago, has attracted attention and proved to be important in almost every business field. The advances in artificial intelligence over the last decade continue to evolve rapidly. Artificial intelligence has started to be introduced in various areas of life and business. Although artificial intelligence is not yet widely used in financial accounting, there is a great potential for it‘s deployment in this area. Artificial intelligence in accounting can eliminate or reduce errors, ensure efficiency and thus give accountants more time to focus on more complex and more valuable tasks, rather than repetitive, time-consuming technical tasks (Zemankova, 2019). The object of the study: factors determining the integration of artificial intelligence in financial accounting. The aim of the research: to investigate factors determining the integration of artificial intelligence in financial accounting. The first part of the project analyses the artificial intelligence market, reviews the latest research on artificial intelligence, discusses the impact of artificial intelligence in financial accounting and assesses the level of readiness for its integration. The literature review found that the use of artificial intelligence in various business areas including financial accounting is growing rapidly, with a growing body of research. Recent research examines how artificial intelligence will affect financial accounting and the accountancy profession in general, and explores the benefits, applications, opportunities and threats of artificial intelligence. There is a considerable lack of research exploring the factors that determine the integration of artificial intelligence in financial accounting. In the second part of the project by reviewing science literature, potential factors of artificial intelligence are indentified and a conceptual model of potential factors of artificial intelligence integration in financial accounting is developed. The model is based on Tornatzky and Fleischer's framework of Technology, Organisation and Environment and complemented by Roger’s Diffusion of Innovations Theory and DiMaggio’s and Powell's Institutional theory, as well as other extended factors. In the third part of the project, a methodology was developed to investigate the determinants of the integration of artificial intelligence in financial accounting. This developed methodology consists of research questions and objectives, research design and data collection methods, interview questionnaire and research processes. A qualitative phenomenological research design (semi-structured interviews) was chosen. The interviews were selected by non-probability purposive sampling and snowball sampling from accountants and managers working in different companies using artificial intelligence in financial accounting. In the fourth part of the project, results of the empirical study were presented, which partially confirmed the conceptual model of the factors determining the integration of artificial intelligence in financial accounting, added new factors and excluded factors that are not specific to financial accounting activities. The importance of organisational, technological, external environment and risk factors in the implementation of artificial intelligence in financial accounting was confirmed. Also, the most important factors for the integration of artificial intelligence in financial accounting were identified.