Search

Tyrimo objektas: sportuojančių Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentų, vaikinų ir merginų dvasingumo raiška. Tyrimo problema: Lietuvos sporto universiteto studentų dvasingumo raiška bei jos įvertinimo galimybės. Tyrimo tikslas: ištirti sportuojančių Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentų dvasingumo raišką. Tyrimo tikslui pasiekti darbe keliami uždaviniai: ištirti Lietuvos sporto universiteto (LSU) sportuojančių studentų dvasingumo raišką pagal studijų patirtį; ištirti Lietuvos sporto universiteto (LSU) sportuojančių studentų dvasingumo raišką pagal lytį. Tyrime kelta hipotezė, kad sportuojančių Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentų, vaikinų ir merginų dvasingumo raiška skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad sportuojančių studentų kasdienė dvasinė patirtis didesnė – mažesnio kurso studentų, nes jie dažniau jaučia Dievo buvimą, patiria ryšį su Dievu taip pat randa stiprybę savo tikėjime ir dvasingume. Mažesnio kurso studentai randa paguodą savo tikėjime ir dvasingume ir jaučia nesavanaudiškumą, kai rūpinasi kitais. Didesnio kurso studentai dažniau jaučia, kad Dievas juos myli, bei Dievo sukurti dalykai juos pakylėja dvasiškai. Nustatyta, kad dvasinės patirties indeksas, pagal pasirinktus su kitomis religijomis susijusius klausimus, didesnis pas didesnio kurso studentus. Pagal respondentų lytį, pas vyrus buvo nustatytas didesnis dvasinės patirties indeksas., Object of the study: expression of exercising students, boys and girls, of the Lithuanian sports university (LSU). Problem of the study: Expression of spirituality of the students of the Lithuanian Sports University and the possibilities of its assessment. Aim of the study: to examine the expression of spirituality of exercising students of the Lithuanian sports university (LSU). The following tasks were raised for reaching the aim: to explore the expression of spirituality of exercising students of the Lithuanian sports university (LSU) according to the purpose of the studies; to explore the expression of spirituality of exercising students of the Lithuanian sports university (LSU) in the aspect of gender. The study raises the hypothesis that the expression of spirituality of exercising students, boys and girls, of the Lithuanian Sports University (LSU) differs. The study revealed that everyday spiritual experience of exercising students is greater for the students having smaller study experience as they feel the presence of God more often, they experience the relation with God, also find strength in their belief and spirituality. Students, having smaller study experience, find comfort in their belief and spirituality, and feel selflessness when taking care of others. Students, having greater study experience, more often feel that God loves them and that they are raised spiritually by the things created by God. They would like to be closer to God or to connect with it. With reference to the gender of respondents, casual spiritual experience of exercising students distributed in equal parts. Both men and women feel the presence of God. It was determined that the rate of spiritual experience, according to the selected questions related to other religions, was greater with the students having greater study experience. With reference to the gender of respondents, men had a greater rate of spiritual experience.

Žymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Albertas Schweitzeris (1875–1965 ) buvo ir tebėra viena iš įstabiausių pasaulio asmenybių. Schweitzerio veiklos atgarsiai Lietuvą pasiekė palyginti neseniai, o stipresnį rezonansą, ypač medicininėje etikoje, įgauna tik dabar. Tačiau nemaža jo idėjų nebuvo visiška naujiena: jos kitonišku pavidalu sklido iš savojo šaltinio. Lietuviškaisis Schweitzerio analogas – bemaž tuo pat metu gyvenęs mūsų mąstytojas, kultūros ir visuomenės veikėjas Vydūnas. Būdami labai saviti, bet daug kuo analogiški, Schweitzerio ir Vydūno fenomenai dar nėra sulaukę lyginamosios analizės. Šis straipsnis – tai pirmasis bandymas. Schweitzeris ir Vydūnas – savo epochos pagimdyti fenomenai, bandę panašiai spręsti aktualias jos problemas. Tiek vieną, tiek kitą jaudino disproporcija tarp civilizacijos tempų ir dvasinės raidos pokyčių. Šiuos mąstytojus vienija apsisprendimas tiesiogiai tarnauti žmonėms. Jie ėjo tais pačiais ieškojimų keliais, gilinosi į pasaulio religijas kaip į kultūrų fundamentus bei įvairias žmoniškumo santykio su būtimi formas, rėmėsi Rytų ir Vakarų dvasinių patirčių analize, mėgindami suartinti šias patirtis. Schweitzeris ir Vydūnas filosofiją laikė pasaulėžiūra, padedančia praktiškai pertvarkyti pasaulį. Abudu humanistai panašiai suvokė dvasinį būties pagrindą. Juodu teigė pasaulio vertingumą ir pabrėžė moralios kultūros svarbą, derino dvasingumą su doroviniu veikimu. Abiejų mąstytojų mokymo alfa ir omega – ypatinga pagarba gyvybei. Albert Schweitzer (1875-1965) and Vydūnas (1868-1953) can be said to represent an anologous phenomenon in that they put much effort in looking for the solutions of the most acute problems of the time. Their main concern was a strive for balancing the main challenge of the beginning of the XXth century which can be identified as a disproportion between the tempo of the civilizational and spiritual development on the one hand, and its results on the other. Their lives strongly support their intellectual principles. Both of them were united in determination to serve the people. There are parallels in their interests as well. Their investigations were centred around world religions as a fundamental form of human and cultural relations and the analysis of Eastern and Western spiritual experience with the aim of its depolarization. Schweitzer and Vydūnas were kindred in their understanding of the vocation of philosophy - they deemed it to be a way of approaching the world in order to solve its practical problems. They were akin in the interpretation of Being's spiritual background. As humanists, both thinkers emphasized the importance of moral culture and were searching for the harmony of spiritual and practical moral actions. Morality was the highest spiritual form for them. In sum, the alpha and omega for both philosophers was a deep respect towards life.