Commedia dell’arte, XVI a. užgimęs teatro reiškinys, yra vienas svarbiausių Vakarų teatro pagrindų, neatsiejamų nuo šiuolaikinio teatro. Nors commedia dell’arte nunyko XVIII a., nuoseklios tradicijos nėra net ir jos gimtuosiuose kraštuose, Italijoje ir Prancūzijoje, ji darė įtaką būsimoms teatro formoms, buvo įamžinta rašytojų tekstuose, o teatro praktikus domino išskirtine vaidybos ir improvizacijos technika. Šiuolaikiniai teatrologai atsisako besąlygiškai teigti, kad commedia dell’arte egzistuoja ir šiais laikais, tačiau sutinka, kad scenoje galima aptikti dalinę commedia dell’arte, tam tikrus jai būdingus bruožus. Profesionalusis Lietuvos teatras, gyvuojantis dar tik šimtmetį, tiesioginių sąsajų su šia itališka teatro forma neturi, tačiau Lietuvos režisieriai, nors ir ne dažnai, ja domisi, stengiasi suprasti ir savo supratimą perteikti publikai. Tokius bandymus lengviausia identifikuoti literatūrinės, t. y. užrašytos, commedia dell’arte pavyzdžiuose, kai statomos Carlo Goldoni’o, Carlo Gozzi’o ar Pierre’o Carlet de Chamblain’o de Marivaux pjesės, tačiau pačiam suvokimui, kas yra commedia dell’arte, gali pagelbėti ir kiti spektakliai, tiesiogiai neapeliuodami į šį reiškinį, bet nesąmoningai naudodami commedia dell’arte technikas. Commedia dell’arte, a phenomenon of art born in the 16th century, is one of the most important foundations of Western theater and an integral part of contemporary theatre. Despite the fact that commedia dell’arte ebbed in the 18th century (even in its birthplace – Italy and France – there is no consistent tradition), it greatly influenced the successive forms of theatre and was perpetuated in literature. The practitioners of theatre found it interesting because of the exceptional technique of performance and improvisation. Contemporary theatrologists refuse to unconditionally claim that commedia dell’arte still exists today in its entirety, but they tend to agree that there exists a partial commedia dell’arte, some of its distinctive features. The Lithuanian professional theatre is not related to this Italian theatre form, but Lithuanian directors occasionally take an interest in and try to understand commedia dell’arte and explain their view to the public. Such attempts are the easiest to identify in examples of literary, i. e. written commedia dell’arte, as in the productions of the plays of Carlo Goldoni, Carlo Gozzi or Pierre Carlet de Chamblain de Marivaux. Nonetheless, to grasp the concept of commedia dell’arte, other plays, which use the same techniques unconsciously without direct interest in commedia dell’arte, can be of help.