Search

Plants of the genus Cornus are valued for their ornamental qualities, are often grown in gardens, parks, or other public plantings, and form various shelterbelts. This increases the likelihood that these bird-dispersed plants will escape from their sites. This paper provides information on the first record of C. mas in Lithuania in 2021 at two sites. This species is currently considered a casual alien species, but may become locally naturalised in the future. This study confirmed that C. sericea is widespread in Lithuania, and the oldest herbarium specimen of the species was collected in 1997. Cornus sericea, like C. alba, is naturalised and potentially invasive in Lithuania. The alien subspecies of C. sanguinea (C. sanguinea subsp. australis) was found for the first time in Lithuania and Latvia in 2018. Available data show that this subspecies is naturalised in both countries, and its abundance in some areas in Lithuania indicates that it may become an invasive plant. The paper discusses dispersal vectors, occupied habitats, and the potential for spreading three alien Cornus taxa., Sedulos (Cornus) genties augalai vertinami dėl dekoratyvinių savybių ir dažnai auginami soduose, parkuose arba kituose visuomeniniuose želdiniuose, naudojami apsauginėms juostoms formuoti. Kai introdukuoti augalai plačiai paplinta kultūriniuose želdynuose, labai padidėja tikimybė jiems sulaukėti. Ypač lengvai sulaukėja ir į antropogenines, natūralias ar pusiau natūralias buveines skverbiasi sultingus vaisius turintys, paukščių platinami augalai. Straipsnyje pateikiama informacija apie 2021 m. pirmą kartą Lietuvoje dviejose vietovėse (Vilniuje ir Kauno r.) aptiktą sulaukėjusią geltonąją sedulą (Cornus mas). Dabar šios rūšies augalai šalyje turėtų būti priskirti prie neįsitvirtinusių rūšių grupės, tačiau ateityje jie turi galimybę natūralizuotis. Nepaisant to, yra ypač maža tikimybė, kad C. mas ateityje Lietuvoje galėtų tapti invazine rūšimi, todėl šiuos dekoratyvinius medelius galima būtų dažniau sodinti miestų ir gyvenviečių želdynuose vietoje potencialiai invazinių medžių ir krūmų. Atlikus tyrimus buvo patvirtinta, kad palaipinė sedula (C. sericea) Lietuvoje jau dabar yra plačiai paplitusi, o seniausias šios rūšies herbariumo pavyzdys buvo surinktas 1997 m., Žuvinto ežero pakrančių nendrynuose (Alytaus r.). Cornus sericea, kaip ir baltoji sedula (C. alba), Lietuvoje yra natūralizavusi ir potencialiai invazinė rūšis. Lietuvoje ir Latvijoje savaime paplitusi raudonoji sedula (C. sanguinea). Vietiniai šios rūšies augalai priskiriami prie raudonosios sedulos tipinio porūšio (C. sanguinea subsp. sanguinea). Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad abiejose šalyse plinta svetimžemis, iš Pietryčių Europos ir Vakarų Azijos kilęs raudonosios sedulos pietinis porūšis (C. sanguinea subsp. australis). Remiantis turimais duomenimis, abiejose šalyse šio porūšio augalai jau yra natūralizavęsi. Įvertinus šio porūšio augalų gausumą Šiaulių, Kaišiadorių ir Vievio apylinkėse, galima daryti išvadą, kad jis Lietuvoje gali tapti invaziniu augalu. Cornus sanguinea subsp. australis sėklas labiausiai platina vaisius lesantys paukščiai. Straipsnyje aptariami trijų Cornus genties taksonų plitimo vektoriai, nagrinėjamos jų užimamos buveinės, įvertintos jų tolesnio plitimo galimybės.vv

Performing a thorough inventory of alien plant species in the southern part of Lithuania, we found twelve alien plant species previously not registered in the country: Aruncus dioicus, Buxus sempervirens, Clematis vitalba, Clematis recta, Colutea arborescens, Erechtites hieraciifolius, Erigeron strigosus, Euphorbia marginata, Genista sagittalis, Lathyrus latifolius, Sempervivum arachnoideum and Silphium perfoliatum. All newly recorded alien species, except Erechtites hieraciifolius and possibly Genista sagittalis, have been introduced intentionally and escaped from cultivation. Ten species currently occur as casuals, whereas Colutea arborescens and Genista sagittalis are locally naturalised. Naturalisation of Buxus sempervirens and Euphorbia marginata in the foreseen future is unlikely in Lithuania, naturalisation of Aruncus dioicus, Sempervivum arachnoideum and Silphium perfoliatum is possible. In contrast, naturalisation of the other five species is expected in the nearest future. Invasion of seven analysed alien species is unlikely in Lithuania, whereas Clematis vitalba, Colutea arborescens, Erechtites hieraciifolius, Erigeron strigosus, Lathyrus latifolius have the potential to become invasive in the country. Therefore, their reproduction and spread should be monitored, and measures for prevention of their invasion should be applied, if necessary., Svetimžemių augalų rūšių skverbimasis į naujas teritorijas yra vienas iš aiškiausiai pastebimų globalios aplinkos kaitos reiškinių. Jis ypač suintensyvėjo prieš kelis dešimtmečius ir, nepaisant dedamų pastangų pristabdyti svetimžemių rūšių gausėjimą ir jų daromą neigiamą poveikį, tempai nelėtėja. Įgyvendinant projektą „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“, 2020 m. pietinėje šalies dalyje, Alytaus, Druskininkų, Kalvarijos, Lazdijų, Marijampolės, Šalčininkų ir Varėnos rajonuose, buvo aptikta anksčiau neužregistruotų svetimžemių rūšių, kurios aprašomos šiame straipsnyje. Taip pat pateikiama informacija apie ankstesniais metais Pietų Lietuvoje aptiktas dvi naujas svetimžemes rūšis. Straipsnyje aprašytos 12 naujų svetimžemių augalų radavietės, populiacijų dydis, dauginimosi ypatybės, aptartos jų natūralizacijos galimybės ir prognozuojamas invazyvumas. Įvertinus surinktus duomenis nustatyta, kad 10 rūšių šiuo metu nėra įsitvirtinusios, tačiau Colutea arborescens ir Genista sagittalis natūralizavęsi Pietų Lietuvoje. Buxus sempervirens ir Euphorbia marginata natūralizacijos tikimybė Lietuvoje mažai tikėtina, Aruncus dioicus, Sempervivum arachnoideum ir Silphium perfoliatum ateityje gali natūralizuotis. Kitų penkių rūšių natūralizacijos tikimybė yra didelė. Visos naujai aptiktos svetimžemės augalų rūšys, išskyrus dvi (Erechtites hieraciifolius ir, tikėtina, Genista sagittalis) į Lietuvą buvo įvežtos tikslingai, auginamos želdynuose ir sulaukėjo. Išnagrinėjus rūšių biologines savybes ir įvertinus informaciją apie tirtų rūšių invazyvumą gretimuose regionuose nustatyta, kad septynių rūšių augalų invazija Lietuvoje mažai tikėtina, o penkios rūšys (Clematis vitalba, Colutea arborescens, Erechtites hieraciifolius, Erigeron strigosus, Lathyrus latifolius) gali pradėti sparčiai plisti ir tapti invazinėmis. Dėl to svarbu įvertinti šių rūšių paplitimą visoje šalyje ir, jeigu reikia, imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų sustabdytas jų tolesnis plitimas ir sumažinta jų galimo neigiamo poveikio aplinkai ir ekonomikai rizika.

This is a post-peer-review, pre-copyedit version of an article published in Biological Invasions. The final authenticated version is available online at: https://doi.org/10.1007/s10530-019-02058-x. We present the results of an inventory and status assessment of alien species in Norway. The inventory covered all known multicellular neobiota, 2496 in total, 1039 of which were classified as naturalised. The latter constitute c. 3% of all species known to be stably reproducing in Norway. These figures are higher than expected from Norway’s latitude, which may be due a combination of climatic and historical factors, as well as sampling effort. Most of the naturalised neobiota were plants (71%),followed by animals (21%) and fungi (8%). The main habitat types colonised were open lowlands (79%), urban environments (52%) and woodlands (42%). The main areas of origin were Europe (67%), North America (15%) and Asia (13%). For most taxa, the rate of novel introductions seems to have been increasing during recent decades. Within Norway, the number of alien species recorded per county was negatively correlated with latitude and positively correlated with human population density. In the high-Arctic territories under Norwegian sovereignty, i.e. Svalbard and Jan Mayen, 104 alien species were recorded, of which 5 were naturalised.

This paper presents information about ten new alien plant species recorded in Lithuania in the period from 1995 to 2014. These species belong to eight families: Cucurbitaceae (Lagenaria siceraria), Juncaceae (Luzula sylvestris), Lamiaceae (Physostegia virginiana, Sideritis Montana), Poaceae (Melica altissima, Miscanthus sacchariflorus), Portulacaceae (Claytonia perfoliata), Scrophulariaceae (Digitalis purpurea), Solanaceae (Datura inoxia) and Zygophyllaceae (Tribulus terestris). Three species (Claytonia perfoliata, Sideritis Montana and Tribulus terestris) were introduced accidentally, whereas other seven species were introduced deliberately and later escaped from cultivation. One species, Luzula sylvatica, is ascribed to the group of established aliens, whereas other recorded species are treated as casual. Local establishment of Claytonia perfoliata, Digitalis purpurea and Melica altissima is expected, whereas Miscanthus sacchariflorus can become established and even invasive in the future., Straipsnyje pateikiami duomenys apie dešimt Lietuvoje naujų svetimžemių žolinių augalų rūšių, kurios priklauso aštuonioms šeimoms: Cucurbitaceae (Lagenaria siceraria), Juncaceae (Luzula sylvestris), Lamiaceae (Physostegia virginiana, Sideritis montana), Poaceae (Melica altissima, Miscanthus sacchariflorus), Portulacaceae (Claytonia perfoliata), Scrophulariaceae (Digitalis purpurea), Solanaceae (Datura inoxia) ir Zygophyllaceae (Tribulus terestris). Trijų rūšių augalai (Claytonia perfoliata, Sideritis montana ir Tribulus terestris) į Lietuvą pateko atsitiktinai, o kitų rūšių augalai buvo introdukuoti, auginami ir sulaukėjo. Viena straipsnyje nagrinėjama rūšis (Luzula sylvatica) priskirta prie įsitvirtinusių, o visų kitų rūšių augalai dabar priskiriami prie neįsitvirtinusių rūšių grupės. Įvertinus visą informaciją ir apibendrinus stebėjimų rezultatus galima teigti, kad Claytonia perfoliata, Digitalis purpurea ir Melica altissima ateityje gali įsitvirtinti ir sudaryti pastovias populiacijas, o Misccanthus sacchariflorus gali ne tik natūralizuotis, bet ir tapti invaziniu augalu.

The study’s objective was to overview all Centaureinae species recorded in Lithuania, evaluate the distribution and population state of the newly discovered four alien species and provide information on the residence status, distribution and habitats occupied by all species of the subtribe. The subtribe Centaureinae in Lithuania is now represented by five genera: Centaurea, Leuzea, Psephellus, Serratula and Zoegea. The largest genus in the flora of the country is Centaurea, which includes four native and six alien species. The genus Serratula is represented by one native species, while the genera Leuzea, Psephellus and Zoegea each have one alien species. Tree alien species (an archaeophyte, Centaurea cyanus, and neophytes Centaurea montana and Psephellus dealbatus) are naturalised aliens, whereas Centaurea cheiranthifolia, Centaurea diffusa, Centaurea iberica, Centaurea macrocephala, Leuzea repens and Zoegea crinita are casual aliens. Five species of the subtribe Centaureinae (Centaurea jacea, Centaurea phrygia, Centaurea scabiosa, Centaurea stoebe and Serratula tinctoria) are native to Lithuania. Maps of the distribution of newly discovered alien species in Lithuania are presented.