Search

Šiame darbe pristatomas metodas, leidžiantis analizuoti, kaip keičiasi kiekvienos iš ūkio šakų kainų lygis, kintant gamybos veiksnių kiekiams. Kiekvienam ūkio sektoriui buvo įvertinta Cobb–Douglas gamybos funkcija, kuria remiantis prognozuota produkcijos apimtis. Naudojantis tarpšakinio balanso uždavinių sprendimais, modeliuoti Lietuvos ekonomikai aktualūs scenarijai ir nagrinėta, kaip darbo ir kapitalo pokyčiai daro įtaka kainoms. This paper presents a method for the analysis of price index changes in each branch of the country’s economy given changes in production factors. Cobb–Douglas production functions were evaluated for each sector separately enabling the forecasting of production quantities. The country’s total production function was estimated using conditional regression. Later, an inter-branch balance problem of price and production volume relationship evaluation was solved using a Lithuanian input–output table. Finally, combining the estimated production functions and estimated price–output relationship, Lithuanian economy-relevant scenarios of re-emigration and retail chain Lidl investment were analysed.

Disertacijoje nagrinėjamos šalies pagrindinių ekonominių indikatorių modeliavimo galimybės, analizuojamos teorinės bei praktinės vertinimo prielaidos, šalies ūkio ypatumų sąlygojami apribojimai, tiriama Lietuvos bei užsienio šalių ekonominių modelių struktūra, šiuose modeliuose naudojamų ekonominių indikatorių rinkiniai bei pasirinkti metodai. Norint gauti patikimus rezultatus, darbe atlikta ekonominio modeliavimo metodų lyginamoji analizė. Disertacijos tyrimų objektas – makroekonominių, verslo bei socialinių indikatorių laiko eilutės. Pagrindinis disertacijoje keliamas darbo tikslas – sukurti pagrindinių šalies ekonomikos pokyčius matuojančių indikatorių dinamikos modelį, kurį naudojant galima kompleksiškai vertinti susiformavusių ekonominių indikatorių adekvatumą, jų suderinamumą bei tarpusavio sąveiką, tirti esamą šalies ekonominę būklę bei jos tvarumą, analizuoti atskirų ekonominių indikatorių pokyčių pasekmes ekonominei būsenai, kurti skirtingus ekonominius scenarijus bei įvertinti šalies ūkio ekonominę perspektyvą. Darbe sprendžiami pagrindinai uždaviniai: kuriamo šalies ekonomikos indikatorių dinamikos modelio struktūros bei teorinio pagrindimo nustatymas, tinkamų kompleksinio modeliavimo metodų parinkimas, modelio bei prognozių tikslumo ir stabilumo tyrimas, programinių priemonių sukūrimas. Atlikus esamų ekonominio modeliavimo metodų analizę, disertacijos užsibrėžtiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti, buvo nuspręsta kurti naują šalies ekonominės būsenos... [toliau žr. visą tekstą] The doctoral thesis investigates the opportunities for the modelling of leading county‘s economic indicators, analyses the theoretical and practical assumptions, the limitations conditioned by the country’s economic features, studies the structure of economic models existing in Lithuania and foreign countries, the set of economic indicators used and selected methods of modelling. A comparative analysis of economic modelling methods was also carried out. The object of this research is the time series of macroeconomic, business and social indicators. The goal of the work – to create the model of indicators that measure the country‘s economic dynamics, which enables the comprehensive assessment of the adequacy, coherence and interoperability of available economic indicators, the investigation and analysis of the current economic situation and its sustainability, the evaluation of the consequences of changes in certain economic indicators for the economic situation, the development of different economic scenarios, and the assessment of the country’s economic prospects. The main tasks solved in the work: determination of the structure and theoretical validity of the model of county‘s economic indicators dynamics, selection of appropriate comprehensive modelling methods, investigation of the accuracy and stability of the model and forecasts, development of software. After an analysis of existing economic modelling methods, in order to achieve the objectives and goals of the thesis... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamos šalies pagrindinių ekonominių indikatorių modeliavimo galimybės, analizuojamos teorinės bei praktinės vertinimo prielaidos, šalies ūkio ypatumų sąlygojami apribojimai, tiriama Lietuvos bei užsienio šalių ekonominių modelių struktūra, šiuose modeliuose naudojamų ekonominių indikatorių rinkiniai bei pasirinkti metodai. Norint gauti patikimus rezultatus, darbe atlikta ekonominio modeliavimo metodų lyginamoji analizė. Disertacijos tyrimų objektas – makroekonominių, verslo bei socialinių indikatorių laiko eilutės. Pagrindinis disertacijoje keliamas darbo tikslas – sukurti pagrindinių šalies ekonomikos pokyčius matuojančių indikatorių dinamikos modelį, kurį naudojant galima kompleksiškai vertinti susiformavusių ekonominių indikatorių adekvatumą, jų suderinamumą bei tarpusavio sąveiką, tirti esamą šalies ekonominę būklę bei jos tvarumą, analizuoti atskirų ekonominių indikatorių pokyčių pasekmes ekonominei būsenai, kurti skirtingus ekonominius scenarijus bei įvertinti šalies ūkio ekonominę perspektyvą. Darbe sprendžiami pagrindinai uždaviniai: kuriamo šalies ekonomikos indikatorių dinamikos modelio struktūros bei teorinio pagrindimo nustatymas, tinkamų kompleksinio modeliavimo metodų parinkimas, modelio bei prognozių tikslumo ir stabilumo tyrimas, programinių priemonių sukūrimas. Atlikus esamų ekonominio modeliavimo metodų analizę, disertacijos užsibrėžtiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti, buvo nuspręsta kurti naują šalies ekonominės būsenos ir perspektyvos vertinimo metodiką, kuri leido pilniau atspindėti esamus ekonominius procesus. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros šaltinių sąrašas, autorės publikacijų disertacijos tema sąrašas, santrauka anglų kalba. Įvade atskleidžiamas problemos aktualumas, formuluojamas darbo tikslas, uždaviniai, išryškinamas mokslinis bei praktinis darbo naujumas. Pirmame disertacijos skyriuje pateikta esamų Lietuvos bei užsienio ekonominių modelių apžvalga. Antrasis disertacijos skyrius skirtas šalies ekonomikos indikatorių modeliavimo metodikos parinkimui. Trečiame disertacijos skyriuje aprašyti teikiamos metodikos praktinio realizavimo rezultatai. Disertacijos tema perskaityta dešimt pranešimų mokslinėse tarptautinėse bei šalies konferencijose ir paskelbtos devynios recenzuojamos mokslinės publikacijos: vienas straipsnis mokslo žurnale, įtrauktame į ISI Web of Science duomenų bazę, penki – recenzuojamuose mokslo žurnaluose, trys – kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

Ekonomikos perkaitimas yra makroekonomikos reiškinys, kai bendra paklausa viršija gamybinius pajėgumus, dėl ko auga infliacija. Aukštą infliaciją lemia ne augančios gamybos apimtys, bet padidėjęs vartojimas ir netinkamas resursų naudojimas. Spartus ekonomikos, infliacijos ir vidaus vartojimo augimas, nedarbo lygio mažėjimas - reiškiniai, vykstantys Lietuvoje jau keletą metų. Tokia ekonomikos būklė kelia pagrįstą susirūpinimą dėl Lietuvos ekonomikos perkaitimo. Darbe analizuojami statistiniai rodikliai ir jų pokyčiai apibūdinantys Lietuvos ekonomikos būklę ir indikuojantys ekonomikos perkaitimą: bendrasis vidaus produktas, kuris parodo bendrą šalies ūkio ekonomikos augimą; infliacija, kuri parodo bendrą vartotojų kainų lygio pasikeitimą; nedarbo lygio pasikeitimas, parodantis bedarbių ir darbo jėgos santykį; vidaus prekių paklausa, apimanti privačias ir valdžios sektoriaus vartojimo išlaidas, investicijas, eksportą ir importą. Palūkanų normos kitimas šiame darbe neanalizuojamas, kadangi lito kursas yra fiksuotas euro atžvilgiu, o Lietuvos bankas neturi galimybių kokiomis nors priemonėmis reguliuoti euro palūkanų normą. Darbe buvo modeliuoti ir prognozuoti vidaus prekių paklausos, bendrojo vidaus produkto, infliacijos ir nedarbo lygio rodikliai. Šiems rodikliams sudaryti ekonometriniai modeliai, kuriuos naudojant galima apskaičiuoti patikimas analizuotų rodiklių prognozes. Įvertinus sudarytų modelių parametrų stabilumą ir prognozavimo tikslumą, pasiūlyti tiksliausias trumpalaikes prognozes teikiantys nagrinėtų rodiklių algoritmai. Straipsnyje pateikiamos nagrinėtų rodiklių prognozės 2008 m. ir 2009 m. Rapid growth of economy, inflation and demand for domestic commodities, decrease of unemployment rate are signals of economy overheating. Overheating of economy is macroeconomic phenomenon, when aggregate demand exceeds productive capacity. Such situation is accompanied with high inflation, significant growth of output and decrease of unemployment. Enlarged consumption and inappropriate use of resources are the reasons of growth inflation and output. Lithuanian statistical indicators and their changes were analysed in this article for characterization of country economic situation and indication of economy overheating. Gross national product was analysed for evaluation of country economy. Inflation was analysed as a measure of general changes in consumer prices. Unemployment rate was analysed for comparison of changes of unemployed workers and total labor force. Domestic demand for commodities was analised for estimation of changes in private and government consumption expenditures, in investment, in export and in import. Interest rate aren’t analysed in this work, because Lithuanian currency (litas) was pegged to the euro at a fixed exchange rate and the Bank of Lithuania haven’t any instruments for regulation of euro interest rate. Econometric models for analysed indicators were proposed. These models helped to estimate accurate forecasts and to predict nearest future of Lithuanian economy and possibility to overheat. Stability or models parameters and accuracy of forecasts were tested. Algorithms which allow estimating of precise short term forecasts were proposed in this work. Results of forecasts were presented for all analysed indicators for 2008 year and 2009 year in this article. The results give us that Lithuanian economy isn’t overheated, but direct risk of overheating still exists. Forecasts of models indicate that this risk will decrease in nearest future if some appropriate

Remiantis pajamų atskirties teorija galima konstatuoti, kad disponuojamų pajamų diferenciacija šalyje yra didelė. Visą tiriamą laikotarpį gyventojų absoliutinis pajamų lygis buvo žemas, nors dėl darbo jėgos brangimo ir artėjama prie ES vidurkio. Politikų gerovės valstybės kūrimo suvokimas grindžiamas vidutinių namų ūkių ekonominių dydžių vertinimu, bet kreipiama mažai dėmesio į sudėtinių visuomenės segmentų gerovę, jų adaptyvumą procesams, todėl nepastebimos kitokio pobūdžio problemos. Aukšta pajamų nelygybė formuojama kuriantis priešingoms pajamų atžvilgiu gyventojų grupėms. Kraštutinių segmentų poliarizacija pastaruoju metu kasmet tik didėja ir jokių priežasčių šiam procesui lėtėti nematyti. Teorinė turtingiausiųjų ir skurdžiausiųjų pajamų atotrūkio kritinė riba - dešimteriopas skirtumas (socialinės kantrybės riba) - artėja. Pernelyg didelė pajamų diferenciacija, ryškėjantys prabangos ir vargano gyvenimo kontrastai visuomenėje gilina socialinius konfliktus, provokuoja politinį nestabilumą. Per dešimtmetį netolygiai vykdomos strateginės politikos pasekmės nustatytos jau prieš kelerius metus. Susiformavusios kelis kartus besiskiriančios pajamos atskiruose regionuose yra iškalbingas faktas vertinant strateginės ekonomikos efektyvumą. Didžiausia problema, kad susiklosčiusi situacija realiai mažai reformuojama vidaus priemonėmis, dažniau tai paliekama savaiminei eigai, ES vienpusėms išmokoms ar tiesiog tikintis rinkos pusiausvyros ilgalaikio susibalansavimo. Išvados ir skaičiavimai buvo daromi remiantis sudaryta imtimi. Tikėtinas dar didesnis turtingiausiųjų sluoksnio atotrūkis bei gilesnė socialinė problema dėl jų nenoro viešinti savo ekonominės padėties. The Household Budget Survey conducted in line with the current methodology has been carried out since 1996. The objective of the survey is to obtain reliable information about income and expenditure, living conditions, consumption of households, to provide the main information on the minimum standard of living and other scientifically-based social standards. The article presents the analysis of the Household Budget Survey indicators, such as average disposable income and its structure, average consumption expenditure and its structure, consumption expenditure in cash and its structure in Lithuania. Income inequality was measured by the Gini coefficient and the analysis of income by deciles. The results showed significant inequality of incomes in Lithuania and its increase year after year. Possibilities of income normalization and positive and negative impact of political normalization are also discussed in the article.

Straipsnyje analizuojama darbo pasiūla ir paklausa Lietuvoje. Lietuvos darbo rinkoje įvyko dideli pokyčiai po šalies įstojimo į Europos Sąjungą, nes atsivėrė didelė Europos darbo rinka. ES plėtra sukūrė palankias sąlygas Lietuvos populiacijai laisvai judėti iš vienos šalies į kitą. Geresnės darbo sąlygos ir aukštesnės pajamos yra pagrindinės migracijos priežastys. Dėl migracijos ir prastos darbo pasiūlos Lietuvos ekonomikos augimas trumpalaikėje perspektyvoje gali sulėtėti. Darbo paklausos analizėje centrinis elementas yra gamybos funkcija, o darbo pasiūlos analizėje - ekonominio naudingumo funkcija. Lietuvoje buvo pastebėtas darbuotojų trūkumas. Darbdaviai yra suinteresuoti įdarbinti daugiau specialistų, bet Lietuvoje darbo pasiūla mažėja. Darbo jėgos stygius Lietuvoje susidarė dėl struktūrinio darbingo amžiaus augimo ir didėjančios vyresnio amžiaus darbuotojų grupės. Tyrimo metu buvo apibūdintos gamybos funkcijos, įvertinti jų parametrai, reikalingi apskaičiuoti pridėtinei vertei, generuojamai tam tikrose ekonominėse veiklose. Buvo konstatuota, kad kai modeliuose naudojami ilgalaikiai duomenys, dirbančiųjų skaičius nėra svarbus daugelyje ekonominių veiklų. Tai sąlygojo anksčiau Lietuvoje vyravęs didelis nedarbas ir darbo jėgos perteklius. Tačiau per pastaruosius metus pastebėta, kad dirbančiųjų svarba didėja. Tai įrodo, kad darbuotojų trūkumo problema tapo svarbi šalies ekonomikoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad darbuotojų paklausa auga ir ribinis darbuotojų naudingumas vis dar smarkiai lenkia ribinius kaštus. Todėl įmonėms naudinga samdyti daugiau darbuotojų. Following the openness of the EU labour markets and invigoration of migration processes, Lithuania has witnessed essential changes in both labour supply and demand. With decline in labour supply economic growth in Lithuania can slow down, as labour is one of production factors. Envisaging forecasts of growth trends of Lithuania's economy and likely changes, it is expedient to analyse and estimate changes in the country's labour market. In order to analyse labour supply and demand the paper employs production and utility functions estimated by econometric methods.