Search

The aim: to examine the role of diet composition on weight maintenance and appetite control mechanisms in the post-dieting period when energy intake is not controlled. The problem: Caloric restriction (CR) has been proven as a successful strategy for obesity treatment and management of weight (Minderis et al. 2020). However, the majority of individuals do not maintain their weight loss for longer periods (Kraschnewski et al. 2010). It is suggested that diet composition affects hunger and food cravings leading to increase energy intake (Ludwig & Ebbeling, 2018). Methods: Mouse model, caloric restriction, ad libitum feeding, dynamic weighing for body mass, blood sample gathering, ELISA method for hormone assessments, statistical analysis. Objectives: 1. To compare the weight gain and energy intake on the low carbohydrate, low fat and high protein diets in ad libitum feeding conditions; 2. To compare leptin and ghrelin hormones on the low carbohydrate, low fat and high protein diets after caloric restriction and refeeding periods. Hypothesis: the high protein diet will result in the most satiety-promoting leptin and ghrelin concentrations after the 4-week weight loss and 4-week ad libitum feeding periods in mice. High protein diet will also induce the lowest weight regain during ad libitum eating period due to lower energy intake compared to other diets. Results: our findings showed that low-carb group regained the biggest amount of weight and significantly exceeded the low fat and high protein groups in post-diet period (P < 0.001). Weight gain strongly correlated with consumed calories (r=0.9, P < 0.001) and leptin values (r=0.6, P > 0.001) but neither leptin nor ghrelin caused the weight gain in low-carb group as the hormones were not different between groups at the start of refeeding period (P > 0.05). Conclusions: low-carb diet has the least favourable effects on body composition when energy intake is not controlled in aged and overweight mice. It seems to be caused by the caloric density of the diet rather than hormonal changes in satiety and hunger., Tyrimo tikslas: išsiaiškinti dietos sudėties poveikį svorio palaikymui ir apetito kontrolės mechanizmams podietiniu laikotarpiu, kada energijos suvartojimas nėra kontroliuojamas. Problema: Kalorijų apribojimas yra žinomas kaip sėkminga nutukimo gydymo ir svorio kontrolės strategija (Minderis et al. 2020). Vis dėlto, dauguma numetusiųjų svorį šių rezultatų neišlaiko ilguoju laikotarpiu (Kraschnewski et al. 2010). Manoma, kad dietos sudėtis turi poveikį alkio pojūčiui ir gali nulemti didesnį energijos suvartojimą (Ludwig & Ebbeling, 2018). Metodai: pelės modelis, kalorjų apribojimas, valgymas iki sotumo, svorio pokyčių sekimas, kraujo mėginių surinkimas, ELISA metodo pritaikymas hormonų nustatymui, statistinė analizė. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti svorio augimą ir energijos suvartojimą žemo angliavandenių, žemo riebalų ir aukšto baltymų kiekio dietose, valgant iki sotumo; 2. Palyginti leptino ir grelino koncentracijas žemo angliavandenių, žemo riebalų ir aukšto baltymų kiekio dietų grupėse, tiek po kalorijų apribojimo, tiek po valgymo iki soties periodų. Hipotezė: Aukšto baltymų kiekio dieta nulems sotumui palankiausias leptino ir grelino koncentracijas tiek po 4 savaičių kalorijų apribojimo, tiek po 4 savaičių valgymo iki soties periodų. Ši dieta taip pat iššauks mažiausią svorio priaugį valgant iki sotumo dėl mažesnio lyginant su kitomis dietomis energijos suvartojimo. Rezultatai: žemo angliavandenių kiekio dieta nulėmė didžiausią svorio prieaugį podietiniu laikotarpiu (P0.05). Išvados: žemo angliavandenių kiekio dieta yra mažiausiai palanki suaugusių ir viršsvorį turinčių pelių svorio palaikymui, kada energijos suvartojimas nėra kontroliuojamas. Vis dėlto, tai nulemia ne alkio ir sotumo hormonai, o dietos kalorinis tankumas.