Search

This report presents the results of the implementation of the Media Pluralism Monitor for the year 2022 (MPM2023) in Lithuania. The MPM is a holistic tool geared at assessing the risks to media pluralism in EU member states and selected candidate countries (32 European countries in total, including Albania, Montenegro, the Republic of North Macedonia, Serbia, and Turkey). The MPM takes into account legal, political and economic variables that are relevant to analysing the levels of plurality of media systems in a democratic society. The Media Pluralism Monitor has been implemented, on a regular basis, by the Centre for Media Pluralism and Media Freedom, since 2013/2014. Šioje ataskaitoje pateikiami Žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos, kuri Lietuvoje buvo vykdyta 2022 metais, įgyvendinimo rezultatai (MPM2023). MPM tyrimas taiko holistinę prieigą, skirtą įvertinti žiniasklaidos pliuralizmui kylančią riziką ES valstybėse narėse ir pasirinktose šalyse kandidatėse (iš viso 32 Europos šalyse, įskaitant Albaniją, Juodkalniją, Šiaurės Makedonijos Respubliką, Serbiją ir Turkiją). MPM metodikoje atsižvelgiama į teisinius, politinius ir ekonominius kintamuosius, kurie yra svarbūs analizuojant žiniasklaidos sistemų pliuralizmo lygį demokratinėje visuomenėje. Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras šią stebėseną vykdo nuo 2013–2014 m. The Centre for Media Pluralism and Media Freedom is co-financed by the European Union

This report presents the results of the implementation of the Media Pluralism Monitor for the year 2021 (MPM2022) in Lithuania. The MPM is a holistic tool geared at assessing the risks to media pluralism in EU member states and selected candidate countries (32 European countries in total, including Albania, Montenegro, the Republic of North Macedonia, Serbia, and Turkey). The MPM takes into account legal, political and economic variables that are relevant to analysing the levels of plurality of media systems in a democratic society. The Media Pluralism Monitor has been implemented, on a regular basis, by the Centre for Media Pluralism and Media Freedom, since 2013/2014. The Centre for Media Pluralism and Media Freedom is co-financed by the European Union

This chapter employs the idea of “inequality in agency” and examines it in the context of representation studies. With the help of the European Social Survey data from 2016,1 the chapter claims that, across Europe, individuals are confronted with dissimilar contextual conditions (political cultures and media functioning habits and traditions, socio-economic environments and social norms) and express different feelings and individual capacities (such as self-confidence and social trust as well as personal and social capital endowments) to pursue and appreciate societal well-being in its fullest sense. As suggested here, “inequality in agency” arises as a result of “inequality in representation”, which is linked with underlying differences between the dominant political and media systems, on the one hand, and the civil society structures, on the other. This study predominantly considers public perceptions of political and social inclusiveness and representation and examines them in connection with the media and digital information environments existing in different European countries. Go to the full book to find a version of this chapter tagged for accessibility.

This chapter discusses how media and political information sources navigate change and adjust their needs-oriented behaviour to changing conditions. The results presented are based on 20 qualitative interviews with leading political journalists as well as government advisors and spokespersons in Lithuania. Although media and political sources gain power in different situations, both sides function in reciprocal interconnectedness. Formal contacts are quite consistent and professionalised, but they continue to work in the shadow of informal social networks, which create their own power relationships, dynamics and hierarchical structures. Though the findings are contextually fashioned, the views regarding the interaction indicate broader trends of communication professionalisation identified also in other cultures and political conditions. Go to the full book to find a version of this chapter tagged for accessibility.

This chapter compares the political cultures in the four countries analysed in this volume. Based on an inductive qualitative approach that singles out specificities in how political communication advisors and journalists interact within historical/institutional and professionalist/normative conditions and related constraints, the findings challenge earlier research on political communication culture. The chapter shows how political communication culture may act as a modifying factor in times of systemic change. It also reveals differences between and within countries that are often seen as forming distinct groups: Finland and Sweden as Nordic countries and Lithuania and Poland as Central European countries that have undergone recent fundamental system changes. The chapter ends with a discussion of how changes in the technological communication environment may affect political communication culture simultaneously in all four countries. Go to the full book to find a version of this chapter tagged for accessibility.

What are the major trends of media change in contemporary Central and Eastern Europe (CEE)? How do these media transformations relate to economic, political, social and cultural currents in the region? After a decade of democratic optimism from the early 1990s to the 2000s, why did democratic media regimes in the region become recently so vulnerable? Why would the level of media freedom and pluralism in the CEE region remain significantly more limited than in Western Europe, despite supposedly shared European values and policies, and EU membership of the countries in the region? What explains variation in the level of media freedom within and across the former communist countries? What are the direct and indirect effects of the global financial crisis on the trends of democratization vs. authoritarianism in CEE? How could eminent newly democratized countries in CEE backslide dramatically to semi-authoritarian hybrid regimes that we usually find in former Soviet Eurasia? How do semi-authoritarian regimes control media in different CEE countries? Also, how could media studies of the region be reinvented to reflect on the shifting geopolitical balance of power, especially the emergence of BRICS, the growing influence of Russia, and the war in Ukraine? What could comparative post-communist media studies add to our analysis and understanding of the new CEE realities?These were some of the questions tackled by a recent public roundtable discussion entitled "Media, Democracy and Authoritarianism in Central and Eastern Europe", held at the Department of Media, Cognition and Communication at the University of Copenhagen on April 24, 2015.Participants included Auksė Balčytienė (Professor of Journalism, and Vice Rector for Public Communication and International Relations, Vytautas Magnus University, Lithuania), Péter Bajomi-Lázár (Professor of Media Communications, and Head of the Institute of Social Science at the Budapest Business School, Hungary), and Václav Štětka (Senior Researcher, Institute of Communication Studies and Journalism, Faculty of Social Science, Charles University, Prague, Czech Republic). The panelists have also been working together in a major research project entitled “Media and Democracy in Central and Eastern Europe” between 2009 and 2013 at the University of Oxford. The roundtable was convened and moderated by Miklós Sükösd (Associate Professor, Department of Media, Cognition and Communication, University of Copenhagen). The event was co-sponsored by the Research Priority Area on "Media and Communications in Transition Societies" at the Department of Media, Cognition and Communication at the University of Copenhagen, and the Journal of Media, Cognition and Communication.Participants were asked to reflect on their recent research and contextualize it among what they consider the most important contemporary issues and trends of media and politics in the CEE region.

One of the goals of the media and journalism research activities in 2012 within the broader research perspective “European Public Sphere – Politics, Communication, Discourse” was to address new questions and include these into the comparative research agenda. This article presents key findings of the research project “Journalism in Lithuania: Context and Culture” (2011–2012). A very important result of this project is the development of a conceptual model, which could be further used in disclosing the cultural particularities of journalism and media culture in Central and Eastern Europe (CEE). Research steps undertaken in this project lead us to the finding that political and media lives in CEE countries are shaped through the culture of dependency (or “subordination”) on different informally maintained partnerships and networks with its core features, such as informal and clientelist relations, but also suspicion and distrust. Such model of social arrangements and logic is further conceptualized, where three constitutive elements (pillars) such as 1) the level of existing rules and agreements, 2) the level of public orientations and commitments, and 3) the character and type of means and channels for making meaning, become prevailing contextual dimensions defining different degrees and levels and publicity of agreements and negotiations, and give rise to the emergence of different variations of a “culture of subordination” in CEE.

Mokslinių tyrimų klasterio „Europos viešoji erdvė: politika, komunikacija, diskursas“ centre – Europos demokratijos problemų tyrimai, žiniasklaidos vaidmens demokratizacijos procesuose studijos, europinės tapatybės formavimosi bei jos transformacijų vertinimai, skirtingų Rytų ir Vidurio Europos valstybių politinių bei sociokultūrinių kontekstų analizė, naujų pilietinio bei politinio dalyvavimo galimybių paieškos. Gausios skirtingų sričių mokslininkų grupės darbuose susijungia įvairūs pagrindinio mokslinio objekto – Europos viešosios erdvės – tyrimo požiūriai: politologinis, sociologinis, kultūrologinis, diskursyvinis, žurnalistinis, regionistinis, tranzitologinis, socioekonominis bei filosofinis. The idea of European identity and multilingualism, especially of a European public sphere – of media-sustained imaginary spaces where all of the diversities and commonalities of multicultural Europe are expressed and celebrated – is an appealing and thought-provoking concept and one that continuously attracts the attention of scholars, policy-makers, writers, journalists, and artists from all over Europe. At the same time, in spite of their popularity, multifaceted nature, and inclusivity, many of these debates lack optimism. Discussions often lead to the conclusion that a common arena for cultural exchange and inspiring debates, maintained and preserved by the conventional mass media, simply does not exist. It does not exist as a common public sphere where differing points of view could be presented, and which would enable the emergence of a mutual discourse rich in diverse interpretations – of a space which would stimulate the imagination of Europe as an experience. Therefore, the goal of the research perspective „European Public Sphere – politics, communication, discourse“ is to find commonalities and intersections among those very diverse fields of europenization studies ranging from journalism, communication studies and identity issues, to regional studies, comparative politics and international relations. At the same time, this research perspective seeks to address new questions and includes these into the comparative research agenda. It looks into changes and... [to full text]

Straipsnyje, remiantis nauju požiūriu, analizuojami Europos Komisijos finansuoto 6 BP tarptautinio mokslinio projekto „Adekvati informacijos vadyba“ (Adequate Information Management: (AIM) [2004–2007]) rezultatai. Tyrimo, kurį atliko mokslininkai iš vienuolikos Europos šalių, tikslas buvo atskleisti ES politinės komunikacijos specifiką bei europinių naujienų vadybos procesus, kurie lemia ES aktualijų – informacijos atrankos, analizės, naujienų redagavimo ir paskelbimo – pateikimą Europos žiniasklaidoje. Pagrindinis šio straipsnio analizės dalykas – Briuselio politinės komunikacijos kultūra, kitaip tariant, santykis tarp įvairų šalių korespondentų Briuselyje ir politikos veikėjų (politinės informacijos šaltinių). Analizuojant kokybinių interviu su korespondentais Briuselyje duomenis ieškoma panašumų tarp skirtingų šalių komunikacinių kultūrų, žurnalistinio darbo principų. Visa tai rodo, kad politinė komunikacija Briuselyje yra unikalus ir įdomus atvejis tolesniems tyrimams. Žurnalistams sukuriamos unikalios sąlygos pažinti ir dirbti skirtingų žurnalistinių ir politinės komunikacijos kultūrų kontekste. O mokslininkams – tai iššūkis, skatinantis kelti klausimus, susijusius su naujomis komunikacijos formomis. This article looks into research findings of the "Adequate Information Management (AIM)" project1 in the new light. A principal issue investigated here concerns the political communication culture, or to put it more precisely, the interface between the Brussels correspondents and their political news sources. While focusing on differences that can be detected in the processes of the EU news gathering in Brussels, the article highlights commonalities in reporting as appearing across national communication cultures. Indeed, the communications’ context in Brussels is an interesting research case: for journalists, it creates unique conditions for different journalisms and political communication cultures to meet; for scholars, it requires to address new questions in European communication research

Šiame straipsnyje taikomas lyginamasis žiniasklaidos tyrimų aspektas ir atskleidžiama, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiniasklaida savo šalių skaitytojams siūlo įvairių informacijos pasirinkimo galimybių. Taip pat, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Baltijos šalys vienos pirmųjų jaunos demokratijos valstybių sėkmingai institucionalizavo žiniasklaidos savitvarkos sistemas. Tačiau nepaisant šių pozityvių slinkčių žiniasklaidos sistemų ir turinio įvairovės link, visuomenės informavimo praktika šiame regione ne visuomet tarnauja demokratijos tikslams. Žiniasklaidos priemonės gan dažnai tarnauja politikos ar verslo interesams. Taip pat, šiame straipsnyje išvardijami iš kitų Šiaurės Europos regiono šalių žiniasklaidos sistemų „pasiskolinti“ dalykai ir aptariamos autentiškosios žurnalistikos savybės. Straipsnis užbaigiamas nuomone, jog Baltijos šalių žiniasklaida yra labai kontrastinga: čia veikia įvairialypė – tiek komercinė, tiek ir visuomenė – žiniasklaida, kurios priemonėms būdinga sava darbo logika bei taikomos žurnalistinės normos. This article applies comparative analysis framework and demonstrates that media in the Baltic States offers rich news environment with diverse choices. As practice reveals, the three countries were also able (with more or less success) to institutionalize media self-regulation systems. In spite of these transformations towards democratic media, this article discloses that due to certain drawbacks (lack of internal media freedom and labile professional ideals) media performance does not always adequately serve the requirements of democracy. Very often media becomes an instrument to reach other (political or business) aspirations. In addition, the article focuses on certain aspects of media culture in the countries of the same geographic region (Baltic and Nordic countries) and identifies unique national and “imported” characteristics in the Baltic media systems and assesses their impact on media performance. Finally, it proposes that media cultures in the Baltic States represent mixed models with mainstream commercial and public service media each functioning with their own logic and professional journalistic norms.

Žiniasklaidos sistemų konvergencijos, žurnalistikos kultūrų homogenizacijos, politinės komunikacijos priemonių, formų ir turinio įvairovės kontekste svarbu suvokti, kaip visi šie procesai paveiks Europos viešosios erdvės (trans)formacijas. Deja, kol kas nėra susiformavusios europinių naujienų darbotvarkės, todėl galime stebėti tik pavienius atvejus, kuomet ES tampa žiniasklaidos priemonių tema Europos mastu. Šiais atvejais naujienų šaltiniais tampa sensacingi įvykiai, krizės, oficialūs ES atstovų susitikimai. Kita vertus, žurnalistai orientuojasi į auditorijos poreikius, neišsamias jos žinias apie ES. Straipsnyje siekiama įvertinti svarbiausius Europos kaip naujo socialinio vaizdinio ypatumus, aptarti esamas ir potencialias problemas, įvardyti priemones, kurias galima panaudoti veiksmingiau perduodant informaciją apie Europos aktualijas. In the context of media developments world-wide including convergence of media system, journalism homogenization, diversification of political communication, it is important to understand how these processes will affect (trans)formation of the European public sphere. There has been no European news agenda across media in Europe so far, except for rare cases when European Union becomes an issue of top importance across Europe. Most often these are sensational events, crises or official meetings of the EU representatives. On the other hand, journalists are confronted with their audience, which is poorly informed and has inadequate knowledge about the EU. The aim of the article is to reassess the major challenges of European social imaginary by addressing key measures to be taken to communicate Europe effectively

Žiniasklaidai naujojoje Europoje keliama ypatinga užduotis – tapti demokratijos sfera, tarpininku tarp Europos Sąjungos (ES) institucijų ir jos piliečių. Manoma, jog pakankamai ir tinkamai žiniasklaidoje nušviesti politiniai ir ekonominiai ES procesai gali paskatinti ES piliečius domėtis jos reikalais ir aktyviai dalyvauti Europos viešajame diskurse. Šiame straipsnyje supažindinama su tyrimu, kurio tikslas – nustatyti, kokio pobūdžio naujienų apie ES pateko į 2005 m. kovo 7-27 d. dešimties Europos šalių dienraščių puslapius ir televizijos naujienų laidas. Tyrimo rezultatai leido svarstyti apie Europos viešosios erdvės užuomazgas, europinės žurnalistikos bruožus, kokybinių viešosios erdvės tyrimų poreikį. The overall objective of the article is to investigate media’s impact on the European public sphere with regard to actors (persons and institutions on both European and national levels) mechanisms. The focus is put on the way mass media manage and produce EU coverage and assessment in the context of different journalistic and editorial cultures, standards and ethical considerations in Europe. Comparative studies are carried out on multiple levels. First, the news agenda is clarified on a fixed research period from the selected media of 10 participant countries of AIM (Adequate Information Management in Europe) project. Three types of media were assessed: national, regional and tabloid dailies, newscasts from public service and commercial TV stations and news agency material. The results of the comparative analysis show that national newspapers heavily invest in EU reporting. Only in some countries regional press is equally active as the national. As a tradition, public service broadcaster outperforms commercial stations in respect of EU reporting.

Pastaruoju metu klausimas, ar yra realių galimybių susikurti vieningai viešajai erdvei Europoje, kuri padėtų sumažinti atotrūkį tarp ES politinių institucijų ir piliečių, tapo labai aktualiu. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti pastarojo meto normatyvinius teorinius demokratinei Europos viešajai erdvei keliamus reikalavimus, pristatant tris modelius – kultūrinį-idealistinį, liberalųjį-atstovaujamąjį ir pilietinio diskurso – bei išsiaiškinti, kurie iš šių modelių bei su jais susijusių teorinių svarstymų taikomi šiuolaikiniuose ES politinės komunikacijos tyrimuose. Taip pat pateikiami duomenys iš Europos Komisijos finansuoto mokslinio projekto „Adekvati informacijos vadyba Europoje“ (angl. Adequate Information Management in Europe, www.aim-project.net), kuriame dalyvavo tyrėjai iš dešimties Europos šalių ir kurio tikslas buvo nustatyti žiniasklaidos priemonių vaidmenį informuojant visuomenę apie Europos Sąjungą. Tyrimas parodė, jog yra realių galimybių žiniasklaidai, tiek Lietuvos, tiek ir kitų šalių, tapti aktyviu europinės viešosios erdvės kūrėju. Išanalizavus po tris 2005 m. kovo 7-27 d. skirtingo pobūdžio dešimties Europos šalių dienraščius bei dvi nacionalinių televizijų žiūrimiausias žinių laidas, pastebėta, jog iš esmės Europos šalių žiniasklaida skiria dėmesio ES aktualijoms, tačiau šios informacijos pateikiama neregulairiai, mažai ir nepakankamai išsamios. Viso to rezultatas yra reikiamos informacijos stygius, kuris neleidžia įvairių tautybių piliečiams susiorientuoti ES politiniame procese bei pilnaverčiai dalyvauti europinės politikos formavime. The question whether there any possibilities for creating in Europe the unified public space which would lessen the gap between the political institutions of the EU and the citizens has acquired new relevance. The article reviews the recent normative theoretical requirements about the public space of the democratic Europe. Three models – cultural-idealist, liberal-representative, and civil discourse model – are introduced. The article seeks to clarify which of these models and theoretical considerations are used in modern research on the EU political communication. Also presented are the data from the scientific project “Adequate Information Management in Europe” (www.aim-project.net), financed by the EC. The aim of the project was to define the media role in informing the public about the EU. The research has shown that there are some real possibilities for media, both in Lithuania and other countries, to become an active architect of the European public space. After analyzing three different newspapers from each of the ten European countries and two most watched national television programs – all scanning the period of 7-27 March, 2005 – it was observed that the media of the European countries does pay attention to the EU issues. However, their information, besides being given at irregular intervals, has not been sufficient or detailed enough. As a result, there has been shortage of the needed information. This shortage prevents citizens of different nations from adjusting to the political process of the EU and from becoming a full-fledged participant in the formation of the European politics.

Informacijos vadybos klausimai pastaraisiais metais tapo vieni aktualiausių tiriant politinę komunikaciją. Šiame straipsnyje svarstoma apie demokratijos stygių Europoje, apie moderniose organizacijose (taip pat ir ES institucijoje) iškylančius vidinės ir išorinės komunikacijos sunkumus. Informacijos (kartu ir demokratijos) stygiaus problema analizuojama pasitelkus požiūrį „iš vidaus“. Analizuojama žiniasklaidos darbo specifika ir supažindinama su lyginamuoju tyrimu, kurio objektas – dešimtyje Europos valstybių atliktos žurnalistų bei redaktorių apklausos duomenys. Tyrimo rezultatai atskleidžia žiniasklaidos darbuotojų požiūrį į politinę komunikaciją ES, europinių naujienų pateikimo specifiką, žiniasklaidos auditorijas bei žiniasklaidos vaidmenį kuriant Europos viešąją erdvę. Pristatomas „ekologiškasis požiūris“, kuriuo grindžiamas visų europinės informacijos mainuose dalyvaujančių veikėjų– žiniasklaidos, politikų ir piliečių – interesų derinimo poreikis. Manytume, kad šis požiūris padės atskleisti žurnalistų siūlymus gerinti ES komunikaciją, o netrukus atliksime ir ES institucijų komunikacijos efektyvumo tyrimą. Information management matters have lately become among the most topical in the analysis of political communication. The article discusses the lack of democracy in Europe and difficulties of internal and external communication emerging in modern organisations (including the EU institution). The problem of lack of information (and democracy) is analysed by approach “from the inside”. The author analyses specific features of media work and presents a comparative research of a survey of journalists and editors in ten European countries. The results of the survey reveal the attitudes of media workers to the political communication within the EU, presentation of European news, media audiences and roles in the development of Europe’s public space. The “ecological approach” is also presented, which enables harmonisation of interests of all players in the European information exchange – media, politicians and citizens. The approach is expected to help reveal the proposals of journalists to improve the EU communication, with a research of efficiency of communication within EU institutions planned for the nearest future.

Šiame straipsnyje yra aptariama 2005-ųjų metų situacija Lietuvos internetinės spaudos rinkoje: glaustai apžvelgiama žiniasklaidos sistema ir jos pagrindiniai bruožai, detaliau yra įvertinami to meto internetiniai didžiausių šalies dienraščių Lietuvos ryto, Kauno dienos ir Lietuvos žinių leidiniai. Konstatuojama, jog, nepaisant sparčios interneto plėtros, inovatyvių internetinės žurnalistikos sprendimų kai kuriuose naujienų portaluose, nuolat augančios interneto naršytojų auditorijos, tradiciniai dienraščiai nėra linkę investuoti į naujų informacinių žanrų paieškas, ryšio su skaitytojais palaikymą ar kitokius veiksmus internete. Įvertinus internetinių dienraščių turinio analizės rezultatus jų interaktyvumo, hipertekstualumo, vizualumo ir kitokiais aspektais, daroma išvada, jog Lietuvos tradicinė spauda yra „laukimo būsenoje“, o internetinę erdvę užleidžia originalias naujienas aktyviai publikuojantiems naujienų portalams. The article dwells on the situation of the Lithuanian internet print market in 2005, giving a brief review of the mass media system and its key features, a more detailed evaluation of the internet publications of the biggest dailies - Lietuvos rytas, Kauno diena and Lietuvos žinios – of the time. It is claimed that, irrespective of rapid internet development, innovative solutions of internet journalism in some news portals and ever-growing audience of internet browsers, traditional dailies are not inclined to invest into search of new information genres, maintenance of relation with readers or other on-line actions. Evaluation of the results of the content of internet dailies in terms of their interactivity, hypertextuality, visuality and in other aspects leads to the conclusion that the traditional Lithuanian print is in a “pending status”, giving up the internet space to the news portals which actively publish original news.

Iškart po nepriklausomybės atkūrimo svarbiausias Lietuvos ir Estijos žurnalistų tikslas buvo teisiškai įtvirtinti laisvą žodį. Po daugiau nei dešimties metų nuo pirmųjų nepriklausomos spaudos žingsnių žurnalistikai pradėta kelti naujus tikslus. Pasirodo, liberaliomis sąlygomis veikiančios žiniasklaidos bendrovės nusižengia profesionalumo principams, vengiama spręsti žurnalistinės etikos dilemas, užmirštama siekti svarbiausio tikslo – palaikyti ir puoselėti demokratiją. Žiniasklaidos rinka Baltijos valstybėse nesuvaržyta antimonopolio įstatymu, čia leidžiamos įvairialypės žiniasklaidos priemonės. Todėl rinka gali būti iškreipta ir prasidėti lai, ką tyrėjai vadina „rinkos klaida“. Straipsnio tikslas – parodyti, kad mažose šalyse grynai „ekonomine logika" grindžiamas visuomenės informavimas gali sukelti nenumatytų ir nepageidaujamų padarinių. Dėl sparčios žiniasklaidos priemonių sutelkties nukenčia ir visuomenė, ir žurnalistai. Visuomenė mato vienpusiškai pakreiptą tikrovės vaizdą, nes įvairiose priemonėse ta pati informacija turi tendenciją kartotis. O žurnalistais savininkai gali manipuliuoti: kuo daugiau žiniasklaidos priemonių jie valdo, tuo daugiau galimybių turi veikti žurnalisto darbą. t. y. daryti visokeriopą (ypač finansinį) spaudimą. Kaip rodo patirtis, iš tikrųjų nėra didelio skirtumo, kokių – užsienio ar savų – žiniasklaidos savininkų rankose sutelkta sprendimų priėmimo galia. Svarbiau tai. kad susiklosčiusi situacija yra palanki žurnalistų bendruomenei stiprėti, viešai svarstyti socialinių žurnalistų garantijų įtvirtinimą ir poreikį užtikrinti redaktoriaus nepriklausomybę nuo leidėjo interesų. The principal goal of this article is to assess the implications of crucial changes that have recently affected media landscapes in Lithuania and Estonia. In providing a descriptive analysis of what has actually changed since the 1990s the article seeks to demonstrate that the arrival of "economic logic" has affected both news production and its presentation, and has had a dramatic effect on media cultures and professionalisation of journalism. It also seeks to show that a very liberal market, "imported" models of self-regulation institutions and a lack of reflective professional culture affect the professionalisation of journalism.

Straipsnyje aptariamos naujosios žiniasklaidos savybės, tikslai, santykis su skaitytoju ir kai kurios Lietuvos naujosios žiniasklaidos problemos. Straipsnio pirmojoje dalyje pateikiamas teorinis naujosios žiniasklaidos (kaip modernios informacijos technologijos) įvertinimas. Naujoji žiniasklaida pristatoma tradicinės žiniasklaidos pavyzdžių kontekste, tikintis, kad bus pasiekti du tikslai — naujosios žiniasklaidos savybės taps aiškesnės ir skaitytojai pamatys vadinama informacijos technologijų „tęstinumą“. Pasirinkus skaitytojo poziciją, dalis dėmesio skiriama daugialypės terpės kūrinio skaitymui. Naujosios žiniasklaidos kūriniuose „susipynusios" visos įmanomos informacijos sklaidos terpės- tekstai, vaizdai ir garsai - reikalauja iš skaitytojo įvairių informacijos suvokimo įgūdžių. Būtent tokiuose kūriniuose nemažai skaitytojo dėmesio „atima“ tekstų šriftai, spalvos, iliustracijos, papildomos informacijos valdymo priemonės (piktogramos, elektroniniai ryšiai ir pan.). Straipsnyje daromos prielaidos, kada ir kokiems tikslams pasiekti labiau tiks naujosios ir kada tradicinės žiniasklaidos kūrinys. Antrojoje straipsnio dalyje glaustai aptartas neseniai plačiai Lietuvos visuomenei pristatytas daugialypės terpės kūrinys „Lietuva iki Mindaugo, kaip iliustruojantis pirmoje dalyje išdėstytas mintis. Pažymima, kad autorių atliktas milžiniškas darbas vertas didžiausio dėmesio, įvertinimo ir pagarbos. The article discusses the latest features of mass media, their purposes, relation with the reader and issues of some newest mass media in Lithuania. The first part of the article contains theoretical assessment of the new mass media (as a modern information technology). The new mass media is introduced in the context of conventional mass media examples, expecting to achieve two goals at the same time - features of the new mass media will be understood better and the readers will realise the so-called "continuation" of the information technologies. Having chosen the reader's position, some attention is dedicated to reading of multidimensional media product. The new mass media products have all possible information spread media "interwoven", including texts, images and sounds, demanding various information perception skills from the reader. In such products, features like fonts of texts, colours, illustrations, additional information control tools (pictogram, electronic links, etc.) "consume" lots of the reader's attention. Presumptions are made in the article, when and for achieving which purposes the new or conventional mass media are most suitable. The second part of the article contains a brief discussion of the multimedia product "Lietuva iki Mindaugo" [Lithuanian before Mindaugas] recently broadly introduced to Lithuanian society, which is illustrates the thoughts laid down in the first part. It is noted that the enormous work completed by its authors deserves major attention, appreciation and respect.