Dabartinė Lietuvos situacija yra tokia, kad naujų technologijų dėka informacijos srautai nuolat intensyvėja, plečiasi reklamos rinka, užimamos naujos informacinės erdvės ir atrandamos specializuotos nišos. Tačiau viešoji komunikacija – ne tik procesai, kurių metu keičiamasi informacija ar dalijamasi patirtimi. Komunikacijoje dalyvaujant įvairioms suinteresuotoms grupėms, atsiskleidžia informacijos kaip galios instrumento savybės: informacijos poveikiu gali būti manipuliuojama. Kai kurie pokyčiai, kaip dabartinės žiniasklaidos komercialėjimas ir bulvarėjimas, jau atpažįstami ir sulaukia kritinių pastabų. Tačiau įsisąmoninti informacijos amžiaus iššūkius dar prireiks laiko, nors, kita vertus, kai kurie žurnalistikos tinklapiai („Verslo žinios") jau dabar neatsilieka nuo analogiškų Vakaruose („The Financial Times"). Komunikacinių kanalų skaičius dar negarantuoja pliuralistinės komunikacijos, visuomenės informuotumo ir aukšto šalies demokratizacijos laipsnio. Informavimo priemonių įvairovė dar nėra pakankama sąlyga, kad būtų sukurta aktyvi , turinti tvirtą nuomonę ir pilietiškai angažuota visuomenė. Visuomenės informavimo sektoriaus persitvarkymą, kuris vyksta bendrame šalies demokratizacijos fone, veikia ištisas priežasčių kompleksas, kuris sąlygoja skirtingose visuomenėse priimamus viešosios komunikacijos sprendimus. Priežastimis gali būti ekonominės sąlygos (neliberali telekomunikacijų rinka, nepakankamas reklamos rinkos pajėgumas ar piliečių perkamoji galia). Tačiau už viešą informavimo politikos kūrimą ne mažiau atsakingos ir žiniasklaidos organizacijos, nes jos turi sprendžiamąją galią, kokia bus informacijos amžiaus žurnalistika Lithuania is currently in such a situation that new technologies contribute to constant intensification of information flows, development of the advertising market, occupation of new information spaces and discovery of specialised niches. However, public communication is not only the processes of exchanging information or sharing experience. Communication involves different concerned parties and reveals the features of information as the instrument of power: the impact of information might be manipulated. Some changes, for example, the commercialisation of contemporary mass media and its direction towards gutter-press, have been already recognised and receive critical remarks. However, we will need some time to realise the challenges of the information age; on the other hand, some journalism webpages (“Verslo žinios”) have been keeping in step with analogical webpages in the West (“The Financial Times”). The number of communication channels does not yet guarantee pluralist communication, public awareness and high degree of the country’s democratisation. The diversity of media is not a sufficient condition for creating active, civil-minded society, holding a firm opinion. Reorganisation of the mass media sector, which is in the process in the overall background of the country’s democratisation, is affected by a number of causes which determine public communication decisions made in different societies. These causes might be economic conditions (non-liberal telecommunications market, insufficient capacity of the advertising market or the citizens’ purchasing power). Yet mass media organisations are no less responsible for the public creation of information policy, because they have the decisive power as to what the journalism of the information age will look like.