Search

Prostatos specifinio antigenas (PSA) yra vertingas prostatos vėžio biocheminių žymeklis, naudojamas dėl atrankinės patikros, diagnozės ir prostatos vėžio ligos stebėsenos. Prostatos specifinis antigenas yra baltyminė medžiaga, kurį gaminama prostatoje. Jos mažas kiekis visada yra sveiko vyro kraujo serume. Kai prostatoje yra vėžinis procesas, PSA kraujyje dažnai padidėja. Prostatos specifinis antigenas - vis dar vienintelis prostatos vėžio laboratorinis žymeklis , kurį verta tirti sveikus vyrus ir tikintis, kad butu aptiktas laiku piktybinis prostatos liaukos vėžinis procesas. Nacionalinės prostatos vėžio prevencijos programą Lietuvoje pradėta nuo 2006 metų. Būtent 50-75 metų vyrams, taip pat vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu. Vš. Į. Pakruojo ligoninėje PSA tyrimai buvo atliekami remiantis SAM įsakymu, kuris numato ir įpareigoja atlikti PSA tyrimą pagal valstybinę prevencinę programą. Į darbą įtraukti ir išanalizuoti duomenys nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 gruodžio mėn. 31dienos. Tiriamojo mokslinio darbo metu nuo 2009 sausio mėnesio iki 2010 gruodžio mėnesio analizatoriumi AVA -360 buvo nustatoma PSA koncentracija 1650 pacientų kraujo serume Tyrimas parodė, kad siunčiamų tyrimų skaičius 2009-2010 metais, kuriems buvo atliktas PSA tyrimas sudarė: pagal prevencinė valstybinė programa pasitikrino 1197 vyrai ir 440 vyrų pasitikrino mokamai. PSA koncentracijos padidėjimas pastebėtas visose amžiaus grupėse. ... [toliau žr. visą tekstą], Prostate-specific antigen (PSA) is a valuable biochemical marker of prostate cancer, when used for screening, diagnosis and monitoring of prostate cancer. Prostate specific antigen is a protein substance produced by the prostate. They are always a small amount of healthy male blood serum. When the prostate is cancerous process, PSA levels often increased. Prostate specific antigen - is still the only laboratory marker of prostate cancer, which is worth investigating in healthy men and hope that time would be detected malignant cancerous prostate glands in the process. National prostate cancer prevention program was started in Lithuania since 2006. It was 50-75 years for men, as well as men from 45 years if their parents or brothers had prostate cancer. Pakruojis hospital PSA tests were carried out according to the order of the SAM, which provides for the PSA test to be carried out under the national prevention program. The work included analysis of data from 2009 January. until December 2010. During the investigation of scientific work from January 2009 to December 2010 analyzer -360 AVA was established in 1650 by PSA concentration in serum of patients The study showed that the outgoing number of studies in 2009-2010, which was carried out in the PSA test were as follows: according to undergo a preventive program for the state in 1197 men and 440 men undergo paid. PSA concentration increase was observed in all age groups. To sum up the results and... [to full text]

Lietuvoje nuo 6 rušių graužikų (Apodemus agrarius, Apodemus flavicollis, Myodes glareolus, Microtus agrestis, Microtus arvalis, Sciurus vulgaris) surinktos 259 blusos ir identifikuota jų sistematinė padėtis, priklausanti trims šeimoms: Ceratophyllidae, Ctenophthalmidae ir Hystrichopsyllidae. Taip pat apibūdintos kai kurios rūšys: Ctenophthalmus agyrtes, Megabothris turbidus, M. walkeri, Hystrichopsylla talpae, Ceratophyllus sciurorum. Norvegijoje nuo 1 rūšies graužikų (A. flavicollis) surinktos 136 blusos, priklausančios Ceratophyllidae ir Ctenophthalmidae šeimoms. Įvertintas graužikų užsikrėtimas blusomis, kuris skyrėsi priklausomai nuo rūšies ir nuo sugavimo vietovės. Lietuvos teritorijoje Šilutės rajone sugautuose graužikuose ekstensyvumas didžiausias (Kintuose - 64%, Muižėje - 60%), o Kaune mažiausias - 43%. Didžiausias blusų ekstensyvumas M. agrestis – 78%, o mažiausias A. flavicollis – 48%. Intensyviausiai blusomis užsikrėtę Muižės ir Prienų graužikai (4 blusos viename graužike). Norvegijos teritorijoje blusų ekstensyvumas didžiausias Lista sugautuose graužikuose - 62%, o Hinebbu mažiausias - 25%. Norvegijos vietovių (Jomfruland, Hinebbu, Lista) blusų ekstensyvumas A. flavicollis – 49%. Intensyviausiai blusomis užsikrėtę Lista graužikai (3 blusos viename graužike). Ištirtas blusų užsikrėtimas Borrelia ir Anaplasma. B. burgdorferi s. l. patogenas neaptiktas nė vienoje blusoje, o Anaplasma identifikuota 128 (54%) blusose. Daugiausia Anaplasma patogenu užsikrėtusių... [toliau žr. visą tekstą], A total 259 fleas were collected on 6 small rodents species (Apodemus agrarius, Apodemus flavicollis, Myodes glareolus, Microtus agrestis, Microtus arvalis, Sciurus vulgaris) in Lithuania. Three families of fleas on rodents were identified: Ceratophyllidae, Ctenophthalmidae and Hystrichopsyllidae. A few species was described: Ctenophthalmus agyrtes, Megabothris turbidus, M. walkeri and Hystrichopsylla talpae, Ceratophyllus sciurorum. A total 136 fleas were collected on 1 small rodents (A. flavicollis) in Norway. Two families of fleas on rodents was identified: Ceratophyllidae and Ctenophthalmidae. Infestation fleas on rodents were estimated who was different depending on rodents species and district of capture. The overall prevalence of infestation with fleas was the biggest 64% in Kintai and the smallest 43% in Kaunas. The biggest prevalence of infestation with fleas was 78% for M. agrestis and the smallest 48% for A. flavicollis. The overall intensity of infestation with fleas was the biggest on rodents in Muize and Prienai (four fleas in one rodent). The overall prevalence of infestation with fleas was the biggest 62% in Lista and the smallest 25% in Hinebbu. The prevalence of infestation with fleas was 49% for A. flavicollis in Norway (Jomfruland, Hinebbu, Lista). The overall intensity of infestation with fleas was the biggest on rodents in Lista (threer fleas in one rodent). Infection Borrelia and Anaplasma on fleas were investigated. No fleas were found to be infected... [to full text]

Elninių genetinei įvairovei nustatyti buvo tiriami 27 tauriųjų elnių ir 36 stirnų individai. Tauriųjų elnių ir stirnų pavyzdžiai surinkti 2006-2009 metais Lietuvoje ir 2007 m. Norvegijoje. Individai tirti naudojant AADP (atsitiktinai amplifikuotos DNR polimorfizmo) ir PGR (polimerazės grandininė reakcija) metodiką. Tyrimams naudoti kepenų ir raumenų pavyzdžiai. Stirnų ir tauriųjų elnių individai buvo analizuojami naudojant dešimt pradmenų: ROTH-180-01, ROTH-180-02, ROTH-180-03, ROTH-180-04, ROTH-180-05, ROTH-180-06, ROTH-180-07, ROTH-180-08, ROTH-180-09, ROTH-180-10. Elektroforezės gelių rezultatai parodė, kad polimorfinių lokusų skaičius yra 79, o fragmentų dydis - nuo 150 iki 3000 bazių porų. Nustačius fragmentų dydžius ir skaičius, gauti duomenys buvo suvesti į „TREECON for Windows“ kompiuterinę programą, kuria remiantis įvertintas genetinis kintamumas. Genetinis kintamumas tarp tirtų tauriųjų elnių individų varijavo nuo 0,08 iki 0,80, tarp stirnų – nuo 0,04 iki 0,76. Buvo įvertintas ir 75 Ixodes ricinus erkių, surinktų nuo elninių, užsikrėtimas Borrelia burgdorferi s.l. ir Anaplasma phacytophilum. 2,7% tirtų erkių buvo infekuotos Borrelia burgdorferi s.l., o 1,3% erkių – Anaplasma phagocytophilum., The Red deer (Cervus elaphus) 27 individuals from Lithuania and Norway and the Roe deer (Capreolus capreolus) 36 individuals from Lithuania were analyzed by RAPD (random amplified polymorphic DNA) polymerase chain reaction (PCR). The liver and muscle tissues samples were used for the investigations. Cervid individuals were analyzed using ten primers (ROTH-180-01, ROTH-180-02, ROTH-180-03, ROTH-180-04, ROTH-180-05, ROTH-180-06, ROTH-180-07, ROTH-180-08, ROTH-180-09, ROTH-180-10). Electrophoresis gels showed that the number of polymorphic loci are 79 and fragments size are from 150 to 3000. „TREECON for Windows“ programm was used for the estimation of genetic variability. Genetic variability among the Red deer separate individual varied from 0,08 to 0,80 and among the Roe deer varied from 0,04 to 0,76. A total 75 Ixodes ricinus ticks collected from cervids were examined for Borrelia burdorferi s.l. and Anaplasma phagocytophilum. Borrelia burgdorferi s.l. were detected in 2 ticks (2,7%) and Anaplasma phagocytophilum in 1 tick (1,3%).

Naudojant atsitiktinai amplifikuotos polimorfinės DNR ir polimerazinės grandinės reakcijos (AAPD - PGR) metodą įvertintas genetinis kintamumas Apodemus flavicollis iš dvylikos skirtingų populiacijų esančių keturiose Europos šalyse (Norvegija, Suomija, Latvija, Lietuva). Iš dešimties oligonukleotidinių pradmenų (ROTH – 180 -01, ROTH – 180 – 02, ROTH – 180 – 03, ROTH – 180 – 04, ROTH – 180 – 05, ROTH – 180 – 06, ROTH – 180 – 07, ROTH – 180 – 08, ROTH – 180 – 09, ROTH – 180 – 10) šeši buvo tinkami tirtos rūšies populiacinei analizei. Elektroforezės metu buvo nustatyti 180 skirtingų fragmentų. Duomenų analizė buvo atlikta su PopGene3.2, TREECON kompiuterinėmis programomis. Buvo apskaičiuoti populiacijų DNR polimorfizmai, polimorfinių lokusų skaičius. Nubraižytos filogenetinių ryšių dendogramos. Pasinaudojant polimerazine grandinine reakcija buvo patikrintas graužikų užsikrėtimas B. burgdorferi s. l. ir Anaplasma sp.trijose populiacijose (Ombo, Tromoya, Tuja)., DNA polymorphism were analyzed by a randomly amplified polymorphic DNA polymerase chain reaction (RAPD - PCR) technique studied in 209 specimens of Apodemus flavicollis from twelve different populations from four different countries of Europe (Norway, Finland, Latvia, Lithuania) using ten primers (ROTH – 180 -01, ROTH – 180 – 02, ROTH – 180 – 03, ROTH – 180 – 04, ROTH – 180 – 05, ROTH – 180 – 06, ROTH – 180 – 07, ROTH – 180 – 08, ROTH – 180 – 09, ROTH – 180 – 10) six of them gave specific patterns and could be used as genetic markers for the species analyzed. Visual examination of electrophoresis gels showed that the number af polymorphic loci are 180. PopGene3.2, TREECON was used for the estimation of genetic variability, DNA polimorfism, polimorfic locus. Were painted phylogenetic trees of populations. Using PCR mice infestation of B. burgdorferi s. l. and Anaplasma sp were analyzed from 3 populations (Tromoya, Ombo, Tuja).

Darbo tikslas buvo nustatyti aktyviųjų deguonies formų susidarymo kepenų mitochondrijose hipertermijos metu priklausomybę nuo lyties. Šiam tikslui buvo atliekami trijų rūšių bandymai. Buvo tiriama mitochondrijų kvėpavimo greičio antroje metabolinėje būsenoje 37 oC temperatūroje ir hiperterminės inkubacijos (40, 42, 45oC) metu, izoliuotose žiurkių kepenų mitochondrijose, priklausomybė nuo lyties. Taip pat buvo matuojamas ROS susidarymo greitis pagal fruorescencinio dažo H2DCF oksidacijos greitį hiperterminės inkubacijos (40, 42, 45oC) metu žiurkių patinų ir patelių kepenų mitochondrijose. Bei matuojami lipidų peroksidacijos produkto malono dealdehido koncentracijos pokyčiai hiperterminės inkubacijos (40, 42, 45oC) metu. Remiantis gautais rezultatais buvo analizuojama koreliaciją tarp ROS susidarymo greičio, MDA koncentracijos patinų ir patelių kepenų mitochondrijose ir mitochondrijų kvėpavimo greičio hipertermijos metu. Apdorojus gautus rezultatus nustatyta, kad kepenų mitochondrijų atsakas į hipertermiją priklauso nuo lyties ir temperatūros: karščiavimo temperatūra nežymiai aktyvina patelių ir slopina patinų kepenų mitochondrijų kvėpavimą 2 metabolinėje būsenoje. Grubi hipertermija (44-46oC) stipriai atskiria substratų oksidaciją nuo ADP fosforilinimo ir patelių, ir patinų mitochondrijose, atskiriantis poveikis stipresnis patelių mitochondrijoms. 37 oC temperatūroje ROS susidarymo greitis patinų mitochondrijose buvo daugiau nei 6 kartus didesnis už ROS susidarymo greitį... [toliau žr. visą tekstą], The aim of this work was to identify how the generation of reactive oxygen species (ROS) in mitochondria under hyperthermic conditions depends on gender. Therefore three types of experiments were carried out in isolated rat liver mitochondria from male and female animals. The objective of the first experiment series was to identify the gender-dependence of the respiration rate of mitochondria in metabolic state 2 under normal and hyperthermic conditions (37, 40, 42, 45oC). The objective of the second experiment series was to identify how the ROS generation rate in mitochondria, determined by the oxidation of fluorescent dye H2DCF, in normal and hyperthermic conditions (37, 40, 42, 45oC) depends on gender. During the third experiment series the generation of lipid peroxidation product - malondialdehyde (MDA) - was measured in male and female mitochondria under normal and hyperthermic conditions (37, 40, 42, 45oC). The correlation between mitochondrial state 2 respiration rate, ROS generation rate and generation of MDA in male and female mitochondria was analyzed. Our data show that the response of isolated liver mitochondria to hyperthermia depends on gender. 40 to 42 oC temperature softly activates respiratory chain in liver mitochondria in state 2. Rough hyperthermia significantly uncouples the oxidation of substrate from ADP phosphorylation in female and male mitochondria, the uncoupling process is more pronounced in female mitochondria. At 37 oC ROS generation rate in male... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo ištirti atsitiktinai padaugintos polimorfinės DNR (APPD) metodu skirtingas Europinio bebro (Castor fiber) subpopuliacijas Lietuvoje. Buvo ištirtos Europinio bebro 4 subpopuliacijose: Mituvos, Vilkaraisčio, Giedraičių ir Rusnės salos. DNR atsitiktinai padaugintų fragmentų polimorfizmas buvo tirtas naudojant 10 pradmenų. Pagal Nei apskaičuotą genetinę distanciją tarp populiacijų, labiausiai genetiškai panašios buvo Giedraičių ir Vilkraisčio subpopuliacijos (0,936), didžiausia genetinė distancija nustatyta tarp Rusnės salos ir Vilkaraisčio subpopuliacijų (0,288). Ištirtos subpopuliacijos grupuojasi į du klasterius: vieną klasterį sudaro Rusnės salos ir Mituvos subpopuliacijos, kitą – Vilkaraisčio ir Giedraičių subpopuliacijos. Europinio bebro subpopuliacijų genetinei įvairovei nustatyti, Popgene programa buvo apskaičiuoti 4 parametrai. Shannon informacinis indeksas svyravo nuo 0,2527 (Rusnės sala) iki 0,3895 (Giedraičiai). Nei genetinė įvairovė svyravo nuo 0,1677 (Rusnės sala) iki 0,2589 (Mituva). Didžiausias nustatytas alelių skaičius buvo Mituvoje (1,8911), mažiausias Rusnės saloje (1,5050). Efektyvus alelių skaičius svyravo nuo 1,2864 (Rusnės sala) iki 1,444 (Giedraičiai). Didžiausia genetinė įvairovė buvo aptikta Mituvos subpopuliacijoje, o mažiausia genetine įvairove pasižymi Rusnės salos subpopuliacija. Daugiausia polimorfinių lokusų buvo aptikta Mituvos subpopuliacijoje (89,11%), o mažiausiai Rusnės salos subpopuliacijoje (50,5%). Nustatėmė, kad... [toliau žr. visą tekstą], The aim of this study is to evaluate genetic structure of European beavers (Castor fiber) subpopulations from Lithuania using RAPD (Random Amplified Polymorphic DNA) method. We investigated genetic variability of 4 subpopulations from Rusne, Mituva, Giedraiciai and Vilkaraistis. 10 primers were used in this analysis. Acording to Nei‘s genetic identity, the most similar were subpopulations from Giedraiciai and Vilkaraistis (0,936), the highest genetic distance was observed between subpopulations from Rusnes island and Vilkaraistis (0,288). These subpopulations form two clusters: Mituva and Rusnes island forms one cluster and Vilkaraistis and Giedraiciai – another. To evaluate the genetic variation in subpopulations we analysed four parameters. Shannon’s informations index was from 0,2527 in Rusnes island to 0,3895 in Giedraiciai.The highest Nei‘s genetic variaty was observed in subpopulation from Mituva and the smallest in Rusnes island (0,1677).The highest number of alleles was detected in Mituva (1,8911) and the smalest in Rusnes island (1,5050). The efective number of alleles was from 1,2864 in Rusnes island to 1,444 in Giedraiciai. From these parametres we can see that the most genetic diversity is observed in subpopulation from Mituva and the smallest in subpopulation from Rusnes island. We detected that the in Rusnes island 50,5 % of loci were polimorphic, and in subpopulation from Mituva even 89,11% of loci were polimorphic. We found out that molecular diversity is... [to full text]

Due to climate change, marked developments are tracked in various links of pathogen-host distribution. Markedly increased number of ectoparasites is observed in Central and Eastern Europe. Ticks are blood feeding wide group of arthropods of utmost medical, epidemiological and veterinary significance throughout the world. The ecology of ticks, the outcome of their interactions with their natural environment, is fundamental to the spatial and temporal variation in the risk of infection by tick-borne pathogens. The aim of the study was to investigate: the distribution of Ixodes ricinus ticks and their transmitted parasites prevalence in different biotopes in Lithuania; and to find out factors influencing the activity dynamics of ticks and prevalence of endoparasites. The scientific researches on ectoparasite-endoparasite system (I. ricinus-B.burgdorferi s.l., B.divergens and Ehrlichia sp.) in different biotopes in Lithuania have been carried out for the first time. Also, it was the first investigation of prevalence of ticks (according to development phases and different sexes) in different biotopes and ticks infectious by microparasites. Influence of the main factors (air temperature, precipitations) on seasonal and daily activity changes of ticks have been described. Experiments on ectoparasites and endoparasites have been employed by the procedures on molecular level, including PCR method. As the result of the study the specificity of ticks’ species has been identified... [to full text], Vykstant klimato atšilimui yra stebimi ryškūs pokyčiai įvairiose parazitas-šeimininkas sistemos grandyse. Pastebimas ektoparazitų skaitlingumo padidėjimas Vidurio ir Rytų Europoje. Erkės yra įvairių zoonozių ir antropozių, kurias sukelia įvairūs virusai, bakterijos ir protistai, pernešėjai. Erkių platinamų ligų sukėlėjų patogeninių bakterijų (Borrelia sp., Ehrlichia sp. ir kt.) ir protistų (Babesia sp. ir kt.) tyrimus turi apimti visus ekologinius lygmenis: patogeninio organizmo, vektoriaus ir rezervuarinio šeimininko. Šio darbo tikslas – nustatyti Ixodes ricinus L. erkių ir jų pernešamų endoparazitų paplitimą skirtinguose biotopuose Lietuvoje bei išaiškinti veiksnius, turinčius įtakos erkių aktyvumui ir endoparazitų paplitimui. Lietuvoje pirmą kartą buvo atlikti ektoparazito - endoparazito sistemos (I. ricinus–B.burgdorferi s.l., B.divergens ir Ehrlichia sp.) tyrimai skirtinguose Lietuvos biotopuose. Buvo įvertintas bendras erkių (pagal vystymosi stadiją ir lytį) paplitimas skirtinguose biotopuose, jų užsikrėtimas mikroparazitais ir išanalizuoti veiksniai, lemiantys erkių aktyvumo sezoninius ir paros kitimus, gausumą ir užsikrėtimą. Ektoparazitų ir endoparazitų tyrimams buvo įdiegtas polimerazės grandininės reakcijos metodas ir identifikuotas erkių rūšinis specifiškumas, nustatyti mikroparazitai bei jų genotipai. Buvo nustatytas mikroparazitų paplitimas skirtinguose Lietuvos biotopuose ir ištirti veiksniai, galintys sąlygoti šį paplitimą. Pirmą kartą Lietuvoje buvo... [toliau žr. visą tekstą]