Search

Atliktas tyrimas pristato Agluonos ir Vilniaus krašto religinės piligrimystės objektų sąlyčius. Tyrimo rezultatai pagrindė darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, kad Agluonoje ir Vilniaus krašte (Trakuose) esantys religinės piligrimystės objektai (Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, mažųjų kalvarijų Kryžiaus kelias, arba 14-os stočių Kryžiaus kelias, ir viena iš jo stočių – Trijų Kryžių monumentas (kalnas), taip pat šventieji šaltiniai, lankomi per Sekminių ir Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventes) liudija pamaldumo praktikų sąsajas, pristato tarptautinį religinio turizmo dialogą. All three Baltic States are Christian, but only Lithuania and Latvia have their own Catholic culture. Their ethnic religious heritage consists of sacral objects and folk devotion practices. There are many unique sacral sites that are visited by pilgrims from all over the world, such as the Hill of Crosses near Šiauliai in Lithuania or Agluona shrine in Latvia. Long-standing personal practice has led to one of these phenomena becoming a research object – religious pilgrimage objects of Agluona and Vilnius region. The aim of the research is to reveal the relation of religious pilgrimage objects of Agluona and Vilnius region. Tasks of the research are: firstly, to present briefly aspects of historic origins of religious pilgrimage in Agluona and Vilnius region; secondly, to investigate reasons for relations between religious pilgrimage objects and devotional practices of Agluona and Vilnius region. Results of conducted research allow drawing these conclusions: firstly, historic origins of visiting sacral sites in Agluona and Vilnius region are identical, i.e. visiting of the painting Madonna with Child (both copy and original), completing little calvaries or 14-station Way of the Cross, visiting of springs that have healing and grace giving features, celebration of Triduum of Pentecost and the Assumption of the Blessed Virgin Mary. Secondly, the origins of these relations lie in the culture of Dominican friars. Thirdly, reasons of the origins of sacred sites and their devotional practices in Agluona and Vilnius region are geopolitical. The conclusions validate the hypothesis and the proposition that religious pilgrimage objects in Agluona and Vilnius region (in Trakai) (painting Madonna with Child, the Way of the Cross of little calvaries or 14-station Way of the Cross and one of its stations – the monument of Three Crosses (the hill), also sacred springs attended during Pentecost or the Assumption of the Blessed Virgin Mary) indicate relations of devotional practices and present the dialogue of international religious tourism. This research could help to reveal and present religious pilgrimage objects, encourage similar international and cross-border research of devotional practices.

Viena populiariausių Katalikų Bažnyčios švenčių Lietuvoje ir Latvijoje yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų. Lietuvoje ši šventė iškiliausiai yra švenčiama Krekenavoje ir Pivašiūnuose, Latvijoje – Agluonoje. Šventė pasižymi vietiniais kultūriniais savitumais. Dvejose tautose švenčiama šventė turi sąlyčio taškų, tačiau esama ir tam tikrų skirtumų. Tyrimo rezultatai pagrindžia darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, kad Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventės kultūrą Lietuvoje (Krekenavoje ir Pivašiūniuose) su Latvija (Agluona) sieja Švč. Mergelei skirto paveikslo gerbimas bei Švč. Mergelės Marijos rožinio malda, o skiria Agluonoje esantis gausus sakralinių objektų bei praktikuojamų maldų ir giesmių spektras. The Feast of the Assumption of the Blessed Virgin Mary is one of the most Catholic popular feasts in Lithuania and Latvia. In Lithuania it is prominently celebrated in Krekenava and Pivašiūnai and in Latvia – in Aglona. In this feast it is so many local cultural of the ritual identities. Among the nations they are complement each other and give the results of the research validate the hypothesis, set at the beginning of the research, that the culture of the ritual of the Feast of the Assumption of the Blessed Virgin Mary in Lithuania (Krekenava and Pivašiūnai) withal Latvia (Agluona) reveals in Agluona a plenty spectrum of sacred places and religious songs and all these countries united piety picture of The Blessed Virgin Mary and the pray of the Blessed Virgin Mary rosary.

Agluona – tai katalikiškos Šiaurės rytų Europos perlas. Ji ypatingai suspindi Švč. Dievo Motinos Marijos Dangun Ėmimo atlaidų oktavos (rugpjūčio 7-16 d.) šventės metu, kada meldžiamasi prie Švč. Dievo Motinos Marijos Dangun Ėmimo malones teikiančio paveikslo, prieš ar po šventų mišių prie Trijų Kryžių monumento bei apvaikštant bažnyčios šventoriaus Kryžiaus kelio stotis, arba mažąsias kalvarijas. Apie Agluonos šventovės istoriją yra paskelbta daug medžiagos. Pastaruoju metu apie Agluonos šventovės kilmės priežastis internetinėje spaudoje pasirodė naujų įžvalgų, su kuriomis šio straipsnio autorius nesutinka. Todėl iškilo klausimas, kas paskatino šios šventovės susiformavimą? Ieškant atsakymo į minėtą klausimą pasirinktas tyrimo objektas – Agluonos šventovė. Tyrimo tikslas – atskleisti Agluonos šventovės atsiradimo kilmės priežastis. Tyrimo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: pirma, ištirti ir pateikti spausdintą bei internetinę medžiagą apie Agluonos šventovę šiuo klausimu; antra, remiantis Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos istorijų bei Katalikų Bažnyčios istorijos šaltiniais, atskleisti naujas įžvalgas apie šios šventovės kilmės priežastis bei trečia – pateikti išvadas. Pateikta medžiaga leidžia daryti tokias išvadas. Agluonos šventovę sudaro bažnyčia su stebuklingu Dievo Motinos paveikslu, vienuolynas, bažnyčios šventoriaus tvora su 14-os stočių Kryžiaus keliu ir Šv. Antano šaltinis. Laikmečių įvykiai lėmė, kad iš šių objektų susiformavo vientisa Agluonos šventovė. Agluonos šventovės ištakos datuojamos XVII a. pabaiga: 1697 m. vietos dvasininkija ir bajorija pakvietė vienuolius dominikonus iš Vilniaus sustiprinti Latgaloje katalikybę. Katalikybę reikėjo sustiprinti dėl šių priežasčių: Šiaurės karo; 1-ojo Respublikos padalijimo (1772 m. rugpjūčio 5 d.), kai buvo pripažintos lygios teisės kitatikiams ir iškilo nauja grėsmė katalikybei; 3-iojo Respublikos padalijimo, kada Latgalą 124 metus okupavo rusai, buvo atimta tautinė ir tikėjimo laisvė. Išvados patvirtina prielaidą, pateiktą straipsnio pradžioje, kad Agluonos šventovės Latvijoje istorinės kilmės priežastys yra katalikiško tikėjimo Šiaurės rytų Europoje stiprinimo, kovų už tikėjimo laisvę rezultatas arba katalikiškos Europos priešakinė pozicija prieš stačiatikybę ir protestantizmą. Aglona is an obelisk of the Catholic faith in North-Eastern Europe. Aglona is a temple of Catholic Latvia and North-Eastern Europe that especially manifests its shine during the feast of the Assumption Octave (7–16 October) when people pray at the picture providing graces of Assumption as well as visit the Stations of the Cross (also called Calvary Stations Minor) at the churchyard before or following Holly Service. Numerous materials have been publicized regarding the history of Aglona temple. Yet new insights have been publicized on the internet recently regarding the reasons for genesis of the Aglona temple that contradict with the opinion of the author of the present article. Therefore, the author of this article has raised a question what reasons have predetermined formation of the said temple. In order to answer this question, the Aglona temple was selected as the object of the research. The goal raised for the present research is to disclose the reasons for genesis of the Aglona temple. The following objectives were raised in order to achieve the goals of the research: firstly, to determine and publicize what can be found regarding this issue in printed and internet-based materials; secondly, to disclose new insights on the reasons of the genesis of the said temple on the basis of Lithuanian and Latvian historic sources and resources regarding the history of the Catholic Church; thirdly, to provide conclusions based on the research carried out. The research carried out allows making the following conclusions: The Aglona temple consists of a church containing a miraculous picture of Mother of God, a monastery, a fence surrounding the churchyard and containing 14 Stations of the Cross, and the Spring of St. Anthony. Due to geopolitical events of different times, genesis of the said objects predetermined formation of an integral temple of Aglona. The headwaters of the Aglona temple belong to the late 17th century, when the local clergy and gentry invited Jacobin monks from Vilnius in 1697 to strengthen Catholicism in Latgale. Catholicism had to be strengthened due to the following reasons: the Northern War; the First Partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth (5 October 1772) that ensured equal rights to people of other faiths and raised threat to Catholicism; the Third Partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth following which the region of Latgale was occupied by Russia for 124 years, and national as well as religious freedom was taken away. The conclusions provide ground to the presumption presented at the beginning of the article stating that the reasons for genesis of the Aglona temple is a result of strengthening Catholic faith in North-Eastern Europe and fight for freedom of faith, or an antipode to Protestantism and Orthodoxy in Catholic Europe.

Agluona – is a sanctum of Catholic Latvian Latgala. The story of Agluona sanctum begins at the end of the 17th century, when in 1697 the owner of Viškova (currently Agluona) estate Eva Justine Šostovicka invited Dominican monks from Vilnius to strengthen Catholicism in the region, to establish a monastery and a parish school. The monastery was build in 1699, and in 1700 the first wooden church was built, in the main altar of which shortly Dominican monks put a copy of the picture of the Sacred Merciful Mother of God of Trakai and introduced the celebration of the Assumption. In 1780 a brick church was built, as well as a monastery and a wall around the churchyard with 6 gates. In side-niches of the wall sculptures of Jesus Christ's Way of Suffering, the so-called 14-station Way of the Cross or Little Calvary, were set. The church and the monastery are surrounded by lakes and on the eastern side there is a miraculous stream. Since 1824 this stream, due to its healing characteristics, is called St. Anthony's stream. The sanctum of Agluona is distinguished by its unique piety practice – 14-station Way of the Cross or Little Calvary, where pilgrims walk from one station to another practised particular practices of devotions. The author of this article raises these questions: what practices by Latvian and Lithuanian pilgrims in Agluona Way of the Cross or Little Calvary; what are the interfaces and differences of this phenomenon? The aim of the research is to reveal the interfaces and differences of the devotion by Latvian and Lithuanian pilgrims for the Way of the Cross or Little Calvary set in Agluona churchyard. The objectives of the research are: to explore and to present the material collected during summer field expeditions in Agluona about devotion for the Way of the Cross or Little Calvary set in Agluona churchyard by Latvian and Lithuanian pilgrims; to assess the contents of these devotion; to reveal the interfaces and differences of these devotional practices; to present the conclusions of the research. The conclusions of the research. Latvian pilgrims, while walking the Way of the Cross, use five prayer books and hymnals, while Lithuanians use only one "Liturgical prayer book". The content of Latvian devotion is comprised of much more diverse devotion practices, while Lithuanian pilgrims are unemployed. Lithuanian and Latvian pilgrims united seven devotion practices. The conclusions of the research validate the hypothesis that Latvian and Lithuanian pilgrims in the Way of the Crosses in Agluona churchyard practised different practices of devotions.

Trakų parapinės bažnyčios Švč. Mergelės Marijos garbingasis paveikslas, kuriame Marija 1718 m. rugsėjo 4 d. buvo karūnuota kaip Lietuvos Globėja, iki pat XVIII a. pabaigos buvęs garsiausias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Trakų Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo kilmė ir istorija apipinta įvairiomis legendomis. Pagal susiklosčiusią tradiciją šis paveikslas siejamas su Vytautu Didžiuoju. Manoma, kad kunigaikštis jį krikšto proga gavęs dovanų iš Bizantijos imperatoriaus Manuelio II Paleologo (1374-1423). Kadangi tikėta, jog stebuklingas yra ne tik pats paveikslas, bet ir jo kopijos kūrinys, ypač baroko epochoje, kartotas įvairiomis formomis: paveikslais, raižiniais, medalikėliais. Straipsnyje norima šį kūrinį nagrinėti tipo ir individo požiūriu, į Dievo Motinos atvaizdą žvelgiant kaip į tam tikrą formą, galinčią tapti pagrindu kitiems pakartojimams. Pats paveikslas kaip daiktas savyje neturi kulto vertybių, nes visa pagarba ir garbinimas priklauso šventajam asmeniui, kurį jis vaizduoja. Tačiau kartu su tuo atvaizdu paveikslas ne tik pavaduoja (pakeičia) šventąjį asmenį, bet ir jam atstovauja, todėl tampa (darosi) sakralus. Be to, kaip tik dėl šių įvardytų savybių galimas tipo ir individo požiūris vertinant stebuklingąjį Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslą ir jo kopijas (čia individas pirmiausia suprantamas kaip asmens vienatinumas, o tipas – kaip tam tikra pamatinė skirtingus ar giminingus individus jungianti forma). In this article the picture of the Virgin Mary in Trakai is analysed as a prototype which was more or less repeated in other church paintings. It is impossible to indicate the precise date of its creation. Probably it was painted as early as the first part of the 15th century and was later connected with the idea of the Lithuanian state and Lithuanian patriotism. Imitations of this picture can be seen in the churches of Varniai, Vilnius, Agluona, Rozalimas and in the Kaunas Seminary. The closest to the prototype is the picture in Agluona. The rest of the imitations have more noticeable individual traits