Search

Tyrimo tikslas - įvertinti Europos Sąjungos šalių vyriausybių obligacijų rinkų tarpusavio Priklausomybės hierarchiją. Ji vertinama naudojant ES šalių vyriausybės obligacijų rinkų indeksų pokyčius 2008-2013 m. Vyriausybių obligacijų rinkų tarpusavio priklausomybės hierarchinė struktūra vertinama keliais etapais. Pirmajame tyrimo etape įvertinama koreliacija tarp skirtingų ES šalių vyriausybių obligacijų rinkų indeksų. Antrojoje darbo dalyje apskaičiuoti koreliacijos koeficientai paverčiami į metrinius atstumus, o mažiausi atstumai tarp rinkų indeksų panaudojami braižant minimalų jungiamąjį medį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad bendra valiuta ir geografinis artumas daro įtaką metriniams atstumams tarp ES šalių vyriausybių obligacijų rinkų. Tyrimas taip pat atskleidė labiausiai tarpusavyje susijusias vyriausybės obligacijų rinkas: minimaliojo jungiamojo medžio pagrindą sudarė Austrijos ir Vokietijos, o su jomis glaudžiai susijusios buvo ir Suomijos, Nyderlandų ir Prancūzijos vyriausybės obligacijų rinkos. Priešingai šiai tendencijai, naujųjų ES šalių vyriausybės obligacijų rinkos buvo labiau nepriklausomos. The aim of this research is to evaluate the hierarchical structure of government bond markets in European Union (EU) countries. The hierarchical structures of the relationships between government bond markets in the EU countries are assessed in several stages. The correlation between EU government bond market indices is evaluated in the first stage of the research. In the second stage, the calculated correlation coefficients are converted into metric distances with the smallest distances between the markets used for plotting the minimum spanning tree. The results of the research revealed that the common currency and geographic proximity influence the metric distances between the government bond markets of the EU countries. In addition, there could be excluded several central government bond markets that most closely connect with other markets and form the base of the tree, i.e., Austria and Germany. The authors suggest adding government bond markets of Finland, Netherlands, and France to this group. On the contrary, government bond markets of new EU countries, as it was expected, tend to form separate clusters and move differently from the old ones.

Europos Sąjunga (ES) skiria didelį dėmesį kaimo vystymui. Pirma, žemės ūkio gamyba sudaro pagrindą vystytis perdirbamajai pramonei bei užtikrina apsirūpinimą maisto produktais. Antra, svarbu taupyti gamtinius išteklius ir mažinti klimato kaitą. Trečia, reikia gerinti kaime gyvenančio žmogaus gyvenimo kokybę, siekiant išlaikyti kaimo gyvybingumą, išsaugoti bioįvairovę ir švarią aplinką ateinančioms kartoms. Įgyvendinant ES ir Lietuvos strategines nuostatas, būtina tinkamai nustatyti kaimo vystymo mokslinių tyrimų prioritetus. Šiam tikslui pasiekti reikia sutelkti Lietuvos mokslinį potencialą bei koncentruoti ribotus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Moksliniame straipsnyje suformuluotos kaimo plėtros taikomųjų mokslinių tyrimų temos, atsižvelgiant į ES ir Lietuvos strateginių dokumentų nuostatas, nustatyti verslo ir viešųjų organizacijų poreikiai kaimo plėtros taikomiesiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms bei pateikti siūlymai kaimo plėtros programai Lietuvoje 2014–2020 m. Tyrimo rezultatai gauti pasitelkiant mokslo institucijų, kaimo verslo ir viešųjų organizacijų kompetencijas. Šiam tikslui buvo suformuota focus grupė ir atlikta respondentų apklausa. The EU pays much attention to the rural development. First of all, agricultural production is the basis for the development of the processing industry; it also enables the supply of food products. Secondly, it is important to preserve natural resources and reduce the climate change. Thirdly, it is neces-sary to improve living standards of the rural inhabitants in order to maintain a viable countryside, preserve biodiversity and environment for the future generations. While implementing EU and Lithuanian strategic provisions, it is necessary to properly identify rural development priorities for researches. For this purpose it is needed to focus on Lithuanian scientific potential, to concentrate human and financial resources, which are limited. 27 rural development applied research themes are formulated in the view of the EU and Lithuanian strategic documents in the scientific article, needs of applied research and innovation to the rural development for business and NGO determined, proposals for Lithuanian rural development program for 2014–2020 presented. The research results were obtained through scientific institutions, rural business and NGO. For this aim, the focus group was formed and conducted the sur-vey of respondents who the majority expressed the need for applied research under the theme to increase the potential of work places and sustainable rural development.

The article analyses problems of the determination of the fair value of a multifunctional family farm using the method of discounted cash flow, presents a model of determination of the fair value of a multifunctional family farm and tests it for a selected family farm. The specificity of the cash flows in a multifunctional family farm is related to the cash flows from financial support, different value drivers of the earnings before interests and tax and their calculation methodology, and the value of created public goods and externalities. Two types of discount rates are used to determine the value of a family farm: market-based and social discount rate (SDR). It is appropriate to use the SDR to discount the cash flow of investment, the economic and social benefits whereof are distributed among present and future generations. The stages of the determination of the fair value of a farmer’s farm include: value drivers’ decomposition; differentiation of cash flow and discount rates and measuring value drivers; forecasting cash flow and discount rate value drivers; value drivers’ composition; determination of the terminal value; cash flow discounting., http://dx.doi.org/10.7896/j.1319

Pasirinkdamas vieną ar kitą ekonominės veiklos rūšį, investuotojas turi žinoti, koks vidutinis perteklinis pelningumas uždirbamas. Dauguma Lietuvoje veikiančių verslo subjektų yra uždarosios akcinės bendrovės, ir nustatyti perteklinį pelningumą pagal rinkos informaciją nėra galimybių. Straipsnyje pateikiamas Lietuvoje vykdomų ekonominių veiklų efektyvumo vertinimas ir jo palyginamoji analizė perteklinio pelningumo požiūriu. Efektyvumas vertinamas pasitelkiant Sharpe efektyvumo matą arba santykį, parodanti, kiek perteklinio pelningumo tenka rizikos vienetui. Sharpe rodiklis, dar kitaip įvardijamas kaip atlygis už riziką, plačiai naudojamas vertinant finansinių investicijų efektyvumą. Straipsnio autorė pirmą kartą šį metodą pritaiko verslo investicijoms pagal ekonominės veiklos rūšis vertinti. Efektyvumas skaičiuojamas perteklinį pelningumą dalinant iš standartinio nuokrypio, kaip bendros rizikos mato vieneto, ir standartinio nuokrypio, kaip verslo rizikos mato vieneto. Autorės atliktų tyrimų rezultatai rodo, kuriose ekonominėse veiklose ilguoju laikotarpiu buvo gauta teigiama, o kuriose – neigiama rizikos premija. Viena iš pagrindinių neigiamos rizikos premijos priežasčių yra pernelyg didelis ekonominėje veikloje konkuruojančių įmonių skaičius, todėl ši informacija yra svarbi priimant strateginius investavimo sprendimus. Realizuotas pelningumas, nerizikinga palūkanų norma, perteklinis pelningumas, verslo ir bendra rizika, Sharpe rodiklis, ekonominės veiklos rušys When choosing the economic activity the investor should know what excess return has been earned. Most of Lithuanian business entities are closed joint-stock companies, and it is impossible to estimate an excess return using market information. In the paper valuation and comparative analysis of efficiency using the excess return approach in various economic activities is presented. Efficiency is measured using Sharpe ratio. This ratio is widely used in valuation of financial investments. The author first adopts this method for evaluation of efficiency of capital investments. The efficiency is measured by the ratios of excess return to business risk and excess return to total risk. The research results show the economic activities in which positive and negative risk premiums have been earned. One of the main reasons of negative risk premiums is very high competitiveness in the economic activity. This information is useful for business entities in making strategic investment decisions

Straipsnyje pateikiami pagrindiniai ES šalių ūkių finansiniai rodikliai, atliekama jų lyginamoji analizė ir interpretacija finansų valdymo požiūriu. Toks tyrimas atliktas pirmą kartą. Jo mokslinis naujumas pasireiškia tiek metodologijoje (dėl žemės ūkio finansinių rodiklių skaičiavimo metodikos specifiškumo bei FADN duomenų ribotumo), tiek empiriniuose tyrimuose. Straipsnio autorės apskaičiavo keturiolika trumpalaikio mokumo, pelningumo, stabilumo ir efektyvumo rodiklių bei palygino juos skirtingų ES šalių ūkiuose. Tyrimo metu nustatyta labai didelė ES šalių ūkių finansinių rodiklių reikšmių sklaida. Straipsnyje pateikiamos didžiausios ir mažiausios finansinių rodiklių reikšmės, Lietuvos ūkių finansiniai rodikliai lyginami su vidutiniais ES ir Baltijos šalių ūkių rodikliais, argumentuojamos rodiklių reikšmės ir nurodomos galimos priežastys. Tyrimo rezultatais gali pasinaudoti Lietuvos ūkininkų ūkiai ir žemės ūkio bendrovės, valdydami finansus bei ES institucijos, formuodamos ES paramos žemės ūkiui politiką ir vertindamos šios paramos efektyvumą. Article presents the main financial ratios of EU countries' farms, their comparative analysis and interpretation from the financial management point of view. This study was carried out for the first time. Its scientific novelty asserts both in methodology (because of the specification of methodics used for calculating agricultural financial ratios and the limitations of the FADN data) and empirical studies. The authors calculated fourteen short-term solvency, profitability, stability and efficiency ratios and compared them in different EU countries' farms. The study showed that there is a broad spread of financial ratios' values in EÜ countries' farms. There are the maximum and minimum financial ratios' values listed in this article. The Lithuanian farms' financial performance is compared with the average of EU and the Baltic countries' farms, the values are reasoned and the possible causes are exposed in the article. The study results are available for Lithuanian farmers and agricultural companies. It is also useful for EU institutions when formulating EU agricultural policy and for assessing the effectiveness of support.

Straipsnio tikslas yra išmatuoti ir palyginti žemės ūkio ir pasirinktų ekonominių veiklų efektyvumą perteklinio pelningumo požiūriu. Mokslininkai vis dar taiko Šarpo rodiklį matuoti finansų investicijų naudą. Efektyvumo rodiklis, aprašytas šiame straipsnyje, yra pritaikytas vertinti investicijų į verslą efektyvumą ypač akcentuojant investicijų į žemės ūkį naudą ir jos palyginamąją analizę su pasirinktomis ekonominės veiklos rūšimis. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu didžiausia vidutinė grąža, kurią įtakoja verslo rizika, buvo miškininkystėje ir statybose, o žemiausia grąža buvo mažmeninėje prekyboje. Žvejyba buvo vienintelė nuostolinga veikla. Žemės ūkio veiklos grąža buvo 6 proc. Panaši, bet šiek tiek skirtinga situacija buvo atskleista apskaičiavus vidutinę grąžą, kurią įtakojo bendra rizika. Didesnė grąža buvo tose verslo įmonėse, kurios racionaliai valdė savo kapitalo struktūrą. Didžiausią verslo riziką patyrė žemės ūkio bendrovės ir šeimos ūkiai, mažiausią riziką patyrė agreguota realizuota visų ekonominių veiklų grąža. Per tiriamą laikotarpį teigiamą verslo priedą verslo rizikos vienetui uždirbo tik investicijos į miškininkystę, statybą ir žemės ūkį. Žemės ūkio bendrovėse ir šeimos ūkiuose vidutinė realizuota grąža, įtakota verslo rizikos, siekė nuo 2,6 proc. iki 17,5 proc., o įtakota bendros rizikos buvo atitinkamai 5,2 proc. ir 20,8 proc. Tiriamuoju laikotarpiu šeimos ūkiai uždirbo daug didesnę grąžą. The article deals with the efficiency measurement in agriculture and selected economic activities and its comparative analysis through the approach of excess return. The excess return means returns in excess of the risk-free rate of interest. The efficiency is measured using the Sharpe ratio, which is a measure of the excess return per unit of risk. The Sharpe ratio, also known as reward to variability ratio, is broadly used to evaluate the efficiency of financial investments. The author of the article uses this method to evaluate business investments by types of economic activities. To calculate the performance, the excess return is divided by the standard deviation representing a total risk measure and the standard deviation representing the business risk measure.

Straipsnyje analizuojama tarptautinių atsiskaitymų kredito rizikos valdymas mažose įmonėse. Jame yra išskiriamos priemonės, tinkamiausios mažinti kredito riziką. Priemonių naudingumas analizuojamas sandorio vykdytojo pozicijos atžvilgiu, t. y. kieno interesus siekiama apginti: pirkėjo ar pardavėjo. Sukurtame kredito rizikos valdymo modelyje pateikiami rizikos vertinimo metodai, kurie yra tinkami naudoti mažose įmonėse dėl jų paprastumo, informatyvumo ir duomenų analizei atlikti prieinamumo. Panaudojant UAB „Užuolaidų studijos“ duomenis pagrindžiamas sukurto modelio pritaikomumas ir naudingumas mažoms įmonėms One of the most important thing in managing credit risk of international settlements is to decide who's position we want to defence: seller or buyer. According to this choice different measurements will be used in credit risk management process. The model of credit risk management of international settlements in small enterprises uses methods of risk evaluation for which it is easy to get data and to save financial resources. In order to check the adaptability of the model, the data of joint-stock company "Užuolaidų studija" was used

Žemės ūkio verslo subjektų veiklos specifika pasižymi tuo, kad žemės ūkio verslas yra remiamas, skiriant žemdirbiams dotacijas ir subsidijas. Šios paramos priemonės sąlygoja žemės ūkio įmonių ir ūkininkų ūkių finansinę padėtį, kuri nustatoma atliekant finansų analizę. Dėl minėtos specifikos straipsnyje nagrinėjamas turto dotacijų ir dotacijų, susijusių su pajamomis, poveikis žemės ūkio verslo subjektų finansiniam stabilumui, pelningumui ir apyvartumui. Be to, žemės ūkio verslo subjektų turto sudėtyje yra biologinio turto, kuris daro poveikį mokumo ir apyvartumo rodikliams, todėl straipsnyje tiriami ir su šiuo turtu siejami finansų analizės ypatumai. Straipsnyje taip pat akcentuojama ir finansinių metų svarba žemė ūkyje. Peculiarities of financial analysis of agricultural business entities depend on these main factors: grants, biological asset and financial year. When the stability of an agricultural company or a farmer's farm is analysed, the unused grants must be added to the debt capital. The reason is that an agency which administrates the grants has a right to recapture all grants or the part of the grants in the case if a business entity does not meet the requirements of an agency. When the financial leverage effect is calculated, the grants must be added to the equity because the interests are not paid on the grants. Therefore, the interface between financial stability and grants is not homogeneous. The different grants have different influence on financial ratios. Unused (unamortized) grants influence on invested capital, used (amortized) grants influence on income and profit (both gross and net). This influence is different and in most cases is large. In order to calculate liquidity and turnover ratios, the biological asset must be divided into current and fixed asset. Biological asset, such as crop, must be treated as current asset, perennial plants – as fixed asset. The problem is with the division of animals, because part of them (which can be realized during one year) is treated as current asset, part of them (such as cows, sows) – as fixed asset. Agricultural entities especially which the main business is plant growing the large part of investments implement in one year, the benefit gain in the other year. In order to reduce the gap between the investments and benefit, and less to pervert the profitability, liquidity and turnover ratios, it is purposive to relate the financial year with the start of the business cycle.

Kapitalo struktūros formavimo moksliniai tyrimai pastaruoju metu yra nukreipti į priežasčių ir veiksnių, sąlygojančių skirtingas kapitalo struktūras įvairių šalių ir įvairiu pramonės šakų įmonėse, paiešką. Daugiausia mokslinių tyrimų yra atlikta pasirinkimo eilės požiūriui ir kompromisiniam požiūriui testuoti, informacijos asimetriškumo ir finansinio sverto priklausomybei nustatyti, endogeninių ir egzogeninių veiksnių bei kapitalo struktūros sąveikai identifikuoti. Egzogeninių veiksnių ir finansinio sverto sąveikos tyrimų kol kas stokojama, iki šiol jie orientuoti į tam tikrų šalių konkrečių pramonės šakų įmones. Be to, ankstesni moksliniai tyrimai buvo atlikti testuojant to paties laikotarpio rezultato ir veiksmų priklausomybes. Strateginiai įmonės finansavimo sprendimai yra priimami atsižvelgiant į esamą, situaciją, todėl tikslinga testuoti kapitalo struktūros rodiklio priklausomybę nuo ankstesnio laikotarpio egzogeninių veiksnių. Straipsnyje pateikiama egzogeninių veiksnių – realiojo BVP augimo, infliacijos, palūkanų normos likvidumo paskoloms ir tiesioginių užsienio investicijų – bei Lietuvos įmonių finansinio sverto sąveikos lyrinio rezultatai 2003-2007 metais. Jie parodė, kad visi egzogeniniai veiksniai, išskyrus infliaciją, yra esminiai formuojant kapitalo struktūrą Lietuvos įmonėse tiriamu laikotarpiu. Reikšmingiausias veiksnys buvo tiesioginės užsienio investicijos. Šio veiksnio ir finansinio sverto sąveika buvo labai stipri ir teigiama tiek tiriant to paties laikotarpio reikšmių priklausomybę, tiek tiriant skirtingo laikotarpio reikšmių priklausomybes: pasireiškia tiek neuždelsta, tiek uždelsta tiesioginių užsienio investicijų ir finansinio sverto sąveika. Reikšmingiausia sąveika buvo tarp 1-4 ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų ir 1 ketvirčio finansinio sverto. Visais atvejais, išskyras trečiąjį laiko lagą, sudaryti vienmatės regresijos modeliai. Formuojant kapitalo struktūrą Lietuvos įmonėse, realiojo BVP augimas ir palūkanų norma likvidumo paskoloms yra reikšmingi tik 1-3 ketvirčio veiksniai. Atlikti tyrimai patvirtino hipotezę, jog pasireiškia uždelsta egzogeninių veiksnių ir finansinio sverto sąveika. Ši sąveika yra stipriausia, tiriant 1-3 ketvirčio egzogeninių veiksnių ir 1 ketvirčio finansinio sverto tarpusavio priklausomybę. Pagal sudarytą daugiamatės regresijos modelį, egzistuoja tiesioginė finansinio sverto priklausomybė nuo realiojo BVP augimo ir tiesioginių užsienio investicijų ir atvirkštinė – nuo palūkanų normos likvidumo paskoloms. The research of capital structure formation has recently been directed towards looking for reasons and determinants, which influence different capital structures in enterprises of various countries and branches of industry The most of research has been made for testing of pecking order approach. Trade-off approach, determination of relation between information asymmetry and financial leverage, identification of interaction of endogenous and exogenous determinants and capital structure. There is lack of research related with interaction of exogenous determinants and capital structure. They are still oriented towards enterprises of certain countries and branches of industry. Furthermore, the former research was done testing the correlation of exogenous determinants and capital structure indicators of the same periods. Strategic financing decisions in enterprises are made considering the present situation, therefore, it is purposive to test the dependence of capital structure on exogenous determinants of previous periods. The research object is capital structure of Lithuanian enterprises and exogenous determinants. The research purpose is to identify the interaction of exogenous determinants and capital structure formation in Lithuanian enterprises. The main tasks are the following to make an analysts of theoretical and empirical research directed towards reasoning of capital structure decision-making and identify the research problem; to present the research methodology of interaction of exogenous determinants and capital structure formation; to determine the interaction ol exogenous determinants and capital structure formation in Lithuanian enterprises in 2003-2007. The analysis, synthesis and comparison methods are used for the research problem identification. Research sources, econometric methods and models are used for making the research methodology for investigation of interaction of exogenous determinants and capital structure formation. The estimation of interaction of exogenous determinants and capital structure formation in Lithuanian enterprises is done using STATISTICA Multiple Regression Analysis, also making-up the single and multivariate regression models and correlation analysis. The tolerance parameter is used for determination of multicolinearitv of exogenous determinants. [...]

Pastaraisiais metais vis daugiau finansines paslaugas teikiančių institucijų, paskatintos klientų finansinių poreikių, finansinės inžinerijos inovacijų, dereguliacijos ir kitų veiksnių, išplėtė savo tradicinės veiklos ribas ir pradėjo teikti finansines paslaugas ne tik bankininkystės srityje, tačiau ir draudimo, investavimo į vertybinius popierius bei kitose srityse. Viena iš reikšmingiausių šių tendencijų pavyzdžių yra finansinių konglomeratų, t.y. finansinių institucijų grupių, kurios teikia visą finansinių paslaugų spektrą, plėtra. Pastaraisiais metais finansiniai konglomeratai sulaukia vis daugiau dėmesio dėl jų spartaus augimo ir plėtros bei jų veiklos globalizacijos. Tokia sparti finansinių konglomeratų plėtra kelia finansų sektoriaus stabilumo ir efektyvumo problemas, sąlygojamas pačių finansinių konglomeratų prigimties, kai viena finansinė grupė teikia visą finansinių paslaugų spektrą, susidurdama su skirtingų rūšių rizikomis. Finansinių grupių formavimosi tendencijos pastebimos ir Lietuvos bankų sektoriuje. Šiame kontekste autorės nagrinėja Lietuvos bankų sektoriaus kaštų ir pelno efektyvumą 2000-2006 m. laikotarpiu. Dvi svarbiausios efektyvumo koncepcijos – kaštų ir pelno efektyvumas – tiesiogiai siejasi su dviem svarbiausiais ekonominiais tikslais – kaštų minimizavimu ir pelno maksimizavimu. Kaštų ir pelno efektyvumas leidžia įvertinti konkretaus banko pasiektą efektyvumo lygį, lyginant su bankų sektoriuje veikiančių bankų pasiektomis optimaliomis efektyvumo reikšmėmis. Šiame straipsnyje Lietuvos bankų sektoriaus kaštų ir pelno efektyvumui įvertinti pasitelkiamos dvi metodikos: neparametrinė DEA metodika ir santykinių finansinių rodiklių analizė. Pagrindinės Lietuvos bankų sektoriaus efektyvumo tyrimo išvados yra šios: Lietuvos bankų sektoriaus pelno efektyvumas per nagrinėjamą laikotarpi didėjo (SPE padidėjo nuo 1.37 % iki 21.90 %, atitinkamai APE – nuo 32.01 % iki 36.72 %), tačiau kaštų efektyvumas (CE) sumažėjo 29 procentiniais punktais (nuo 79.14 % iki 49.18 %). Mažesnis Lietuvos bankų sektoriaus pelno efektyvumo lygis lyginant su kaštų efektyvumo lygiu leidžia teigti, kad Lietuvos bankai efektyviau kontroliuoja kaštus nei generuoja pelnus. [...] In recent years, a growing number of financial services companies in major industrial countries have begun to make inroads into each other's sectors, spurred by changing financial needs, innovations in financial engineering, deregulation, and a variety of other trends and developments These companies include banks, securities companies, insurers, and even consumer finance and asset management/advisory firms Among the most significant developments is the expansion of financial conglomerates, groups of financial institutions and firms that offer a wide range of services. Financial conglomerates have become notable in recent years for their growing size and the increasingly global nature of their operations. Financial conglomeration raises new issues in terms of stability and efficiency of financial systems. Many of the new issues raised by financial conglomeration stem from the fundamental nature of financial conglomerates themselves, which is the fact that they handle a wide range of financial services within a single corporate grouping. A movement towards financial conglomeration has also been taking place in the Lithuanian banking sector. Since substantial effort has gone into the measurement of cost efficiency of financial institutions, the revenue and profit side has been dealt with much less. The small amount of empirical evidence available has shown that profit inefficiency is quantitatively more important than cost inefficiency, due to the choice of a composition of production that is not the most suitable given the prices of outputs. In this context, this article analyses the performance and efficiency of the Lithuanian banking sector during the analyzed period of 2000-2006 The two types of efficiency analyzed - cost and profit efficiency - correspond to two important economic objectives, that is, the minimization of costs and the maximization of profits respectively. The analysis is based on the comparison of the observed values (of costs and profits) with the optima, determined by the respective frontier. Thus, cost or profit efficiency gives a measure of how close a bank's cost/profit is to what a best-practice bank's cost/profit would be for producing the same output bundle under the same conditions. This article uses the non-parametric technique of Data Envelopment Approach (DEA) and traditional relative financial ratios to calculate the indices of cost and profit efficiency. [...]

Straipsnyje analizuojamos įmonių nuosavo kapitalo kainos nustatymo galimybės pateikiant įvairius nuosavo kapitalo kainos nustatymo metodus - ilgalaikio turto įkainojimo modelį (CAPM), arbitražinio įkainojimo modelį (APM), suminį metodą, diskontuotų pinigų srautų (DCF) metodą, apskaičiavimo pagal obligacijų kainą metodą bei grynojo pelningumo metodą - ir išskiriant jų privalumus bei trūkumus. Atsižvelgdamos į atitinkamų metodų taikymą ribojančiąsias sąlygas, straipsnio autorės Lietuvos įmonėms nuosavo kapitalo kainai skaičiuoti siūlo koreguotą grynojo pelningumo metodą: pramonės šakos vidutinį nuosavo kapitalo pelningumą koreguojant pagal įmonės dydį, kapitalo struktūrą ir atsižvelgiant į naujo investicijų projekto riziką. Straipsnio autorės taip pat sprendžia skolinto kapitalo kainos nustatymo problemas, siūlydamos į skolinto kapitalo kainą įtraukti visas jo tvarkymo išlaidas. Foundation of market economy relations and transition from producer market to consumer market have caused the implementation of technological innovation, i.e. long-term investment. Business strategy depends not only on investment decisions, but also on financing decisions. The effectiveness of investment project depends on WACC. Which includes cost of own and cost debt capital. The methods of estimation of cost of own capital have a lot of limitations and their application is quite problematic in practice. The methodics of estimation of cost of a loan is not perfect too. The object of the work is the methods of estimation of capital cost. The purpose of the work is to identify the availability and limitations of the methods of estimation of capital cost and to present the suggestions for the improvements or the methodics and application of the methods in the practice of the companies. Three levels of the limitations of the use of CAPM are identified: 1) limitations, which are general both for the countries of developed and developing economy; 2) limitations, which are concerned with small, closed and "poor" efficient security exchange market, 3) limitations, which are characteristic to the companies, which circulation of shares is closed. Estimation of cost of own capital of companies in Lithuania is limited by the problems of the three levels mentioned above because there are a lot of closed joint-stock companies in our country. Due to this reason the application of APM is quite problematic too. The Build-up method is more applicable and precise than CAPM or APM, as it includes all risk, not only systematic ones. The main limitations of this method are: the possibility to include the factors, which depend on each other; each expert can include the different number and size of the factors. DCF method can be used only by few companies, which have implemented stable dividend policy. Use of this method is limited by dividend policy, which should be maintained during the implementation of investment project. When a company cannot maintain annual dividend growth, DCF method should be modified ignoring dividend growth. The estimation of cost of own capital considering the rate of interest on the company's bonds is simple but less precise. The Lithuanian companies issue bonds very heavily, so this method is poorly applicable for the estimation of cost of own capital. The authors suggest using modified net profitability method for estimation of cost of own capital. The net profitability of own capital in branch of industry should be corrected by three factors of risk, if they considerably differ from the average factors of the branch of industry: size of the company, capital structure and risk of investment project. Using this method for estimation of cost of own capital decreases the number of factors, also the possibility of including the factors, which depend on each other. In theoretical aspect, interest rate and cost of debt capital are not equal concepts, so the costs of loan administration should be included into die cost of debt capital. Theoretical background of this idea is related with the flotation costs, which increase the cost of new ordinary and privilege shares when the cost is estimated using DCF method. Furthermore, the costs of loan administration as well as interests positively influence the tax shield.

Bankai, išduodami paskolas juridiniams asmenims, jas apdraudžia. Tačiau tai yra tik vienas paskolos gavėjo kreditingumo įvertinimo proceso elementų. Norint sumažinti paskolų išdavimo riziką bei probleminių paskolų skaičių banko paskolų portfelyje, būtina atlikti išsamią paskolos gavėjo kreditingumo analizę, objektyviai įvertinti, ar skolininkas sugebės laiku sumokėti palūkanas bei grąžinti paskolą. Šiame straipsnyje nagrinėjamas paskolos gavėjo kreditingumo įvertinimo banke procesas, aptariami būtinos informacijos gavimo šaltiniai bei šio proceso elementai, pateikiamos kreditingumo įvertinimo tobulinimo galimybės. Rendering of the loans is one of the main activities of commercial banks, giving the largest income, but at the same time raising the highest risk. Trying to avoid the risk of non-repayment of the loans, to insure the redemption of the loan in time and to gain a profit as more as possible commercial banks should give the loans only to the reliable clients. Therefore the main problem, which is solving in this paper, is qualitative assessment of creditworthiness of the loan recipient. It is necessary to be done in order to solve the main problem in the banks – to make a compromise between risk and profitability in credit activity. The evaluation of creditworthiness of the loan recipient is the most important stage of the lending process. Successful performance of credit officer and Loans Committee, volumes and quality of performance, also risk probability of non-repayment of the loan depend on the quality of evaluation analysis of creditworthiness of the loan recipient. Complex qualitative assessment of creditworthiness of the loan recipient is done making the analysis of all elements of assessment process, which purpose is to gather the information and to process it for decision making. In order to make or not lending decision a bank need to solve these tasks: 1) to assess the legality of the loan receiving; 2) to investigate the internal and external factors on which loan recipient is dependent; 3) to perform the analysis of financial position and efficiency of activity of a... [to full text]

Viena pagrindinių finansų valdymo problemų, sprendžiamų teoriniame ir empiriniame lygmenyje per paskutinius keturis dešimtmečius, yra įmonės vertės priklausomybė nuo joje priimamų finansinių sprendimu, t.y. vykdomos dividendų politikos. Šiuo klausimu atlikti klasikiniai teoriniai tyrimai leido suformuluoti išvadą, kad, esant ribojančioms prielaidoms, finansiniai valdymo sprendimai - įmonės kapitalo struktūros ir dividendų politikos formavimo - įmonės vertės atžvilgiu yra neutralūs (irelevance). Ryškus skirtumas tarp teorijos ir praktikos sąlygojo atlikti tolesnius tyrimus, kruopščiai ir kritiškai įvertinant M.H. Miller ir F. Modigliani teorijos prielaidas. Daugelis tyrimų buvo atliekami, siekiant nustatyti, kaip gali pasireikšti dividendų politikos svarba. Dividendų politikos poveikio įmonių akcijų rinkos kainai tyrimai daugiausia atliekami išsivysčiusių šalių akcijų rinkose. Augančios ekonomikos šalyse, kurioms priklauso ir Lietuva, dividendų politikos tyrimams skiriamas labai mažas dėmesys. Pritaikyti pasaulio praktikoje egzistuojančius dividendų politikos modelius augančios rinkos sąlygomis pakankamai sudėtinga, kadangi pastarosiose rinkose egzistuoja gana žemas likvidumas, sunkesnis kapitalo pritraukimas, nepakankama informacija apie įmones, menkas investicijų pasirinkimas. Todėl šio tyrimo tikslas - įvertinti dividendų politikos signalinio efekto stiprumą Lietuvos akcijų rinkoje. Siekiant užsibrėžto tikslo buvo palygintos teorijos, tiriančios dividendų išmokų relevantiškumą įmonės priimamiems finansiniams sprendimams; nustatytas praktikoje taikomų įmonės dividendų politikų teigiamas ir neigiamas signalinis poveikis akcijų rinkos kainoms; ištirta, kaip formuojamos šios politikos Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos Oficialiajame ir Einamajame sąrašuose 1998 - 2002 m. laikotarpiu buvusiose akcinėse bendrovėse; įvertintas dividendų politikos signalinis efektas akcijų rinkos kainoms Lietuvos įmonėse. lš atlikto teorinio dividendų signalinio poveikio akcijų rinkos kainoms tyrimo galima daryti išvadą, kad dividendų politikos teorijų kūrėjai skirtingai nusako ryšį tarp dividendų išmokų ir akcijų rinkos kainos bei aiškina dividendų signalinį efektą. Vieni teigia, kad dividendai yra irelevantiški įmonės priimamiems finansiniams sprendimams, kiti pabrėžia dividendų išmokų daromą stiprią įtaką akcijų rinkos kainai. Skirtingai aiškinamas dividendų politikos relevantiškumas: vieni jį tiria investuotojų teikiamų pirmenybių atžvilgiu, kiti - dividendų signalizavimo ir informatyvumo atžvilgiu. Ištyrus dividendų politikų galimo signalinio poveikio akcijų rinkos kainai stiprumą, nustatyta, kad didžiausią teigiamą poveikį akcijų rinkos kainų svyravimų stabilizavimui turi stabilių ir žemų pastovių dividendų ir priedų metų pabaigoje mokėjimo politikos. Pati rizikingiausia, galinti iššaukti staigius akcijų kurso svyravimus, yra pastovios dividendų mokėjimo normos politika. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos įmonėse vyrauja dvi dividendų mokėjimo politikos: liekamoji bei žemų pastovių dividendų ir papildomų dividendų pelningų metų pabaigoje politikos. Atitinkamai šias politikas pasirinko 40 proc. ir 22 proc. tirtų įmonių. Pastovaus lygio dividendų politiką pasirinko tik 4 proc. įmonių. Likusios įmonės visai nemokėjo dividendų. Tokį dividendų politikų pasirinkimą lėmė tai, kad Lietuvos įmonės yra augančios. Jos pagrindinį dėmesį skiria veiklos plėtrai bei gamybos modernizavimui, o tai reikalauja didelių investicijų. Dividendų politikos pasirinkimą lemia įmonės finansinė būklė. Geriausia finansinė padėtis yra įmonėse, vykdžiusiose stabilių dividendų politiką: aukščiausias likvidumo rodiklis, aukščiausias ir stabilus grynojo pelningumo rodiklis, mažiausias skolos rodiklis. Tuo tarpu daugelis įmonių, nagrinėjamu laikotarpiu nemokėjusių dividendų, dirbo nuostolingai, buvo arti rizikingos skolinimosi ribos. Atlikus empirinį akcijų rinkos kainų pokyčių tyrimą, paaiškėjo, kad nagrinėtų grupių pagal mokamų dividendų periodiškumą įmonių akcijų rinkos kainos ilgame laikotarpyje sumažėjo. Įmonių, visiškai nemokančių dividendų, pastebima nuolatinio akcijų rinkos kainų mažėjimo tendencija. Aukštesniame lygyje išlieka akcijų kainos tų įmonių, kurios pastoviai mokėjo dividendus, tačiau jų lygis svyravo. Pažymėtina, kad įmonių, mokėjusių pastovaus lygio dividendus, akcijų rinkos kainos tai didėjo, tai mažėjo. Atlikti tyrimai leidžia konstatuoti faktą, kad Lietuvos akcijų rinkoje nepasireiškia stiprus dividendų politikos signalinis efektas. Akcijų rinkos kainas įtakoja kiti mikro- ir makroekonominiai veiksniai. Relevance of dividend policy to the financial decision making, ils value and share market prices are investigated in the paper. The authors of the paper analyse different types of dividend policies in practice, their positive and negative influence on share market prices and particularities of their formation in Lithuanian companies. There is investigated the influence of financial ratios on the choice of dividend policy in Lithuanian companies. Depending on periodicity of dividend payouts in the companies, the analysis of the dividend signal effect strength in the Lithuanian share market is presented in the paper.

Straipsnyje grindžiama kreditų naudojimo ekonominio efektyvumo esmė, analizuojama kredito kainos sudėtinės dalys ir jos skaičiavimo metodika. Tyrimų tikslui pasiekti straipsnio autorės išsamiai pateikia veiksnius, lemiančius palūkanų normą kaip svarbiausią kredito kainos elementą, ir įmonės vadovų galimybes kontroliuoti šiuos veiksnius, mažinant arba didinant kredito kainą. Svarbiausi makroekonominiai veiksniai yra skolinamojo kapitalo paklausa ir pasiūla, infliacija, vidutinė pelno norma bei centrinio banko vykdoma politika. Šių veiksnių kredito gavėjai kontroliuoti negali, tačiau dalį kredito sutarties sąlygų veiksnių, tokių kaip palūkanų rūšys, kredito suma, terminas, rizika, grąžinimo būdas, jis gali ir taip padidinti arba sumažinti kredito kainą. Straipsnyje identifikuojamos esamos ilgalaikių kreditų naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimo metodikos problemos ir pateikiami siūlymai jos tobulinimui bei grindžiama kokybiškai nauja kreditų ekonominio efektyvumo vertinimo metodika. Economic efficiency of credit usage is understandable as outcome, which is expressed in change of return on asset or own capital. Economic efficiency of credit usage depends on cost of credit. Interest is a largest share of cost of credit. Interest rate is influenced by macro-economic factors and factors of terms of a credit treaty. Managers cannot control the first of them, but they can control the most of second group factors - credit amount, terms, means of repayment, risk. The managers must take into account these factors, then they decide to use credit for investment financing, because it have influence on total interest amount. Theorists of finance equate cost of debt capital with interest rate. They do not recognize expenses of credit service while evaluating cost of debt capital. Cost of credit consists not only of interest, but of expenses of credit service too. It is the amount of cash, which is necessary to pay for debt financial sources taking into account profit tax relief. In the formula of financial gearing effect is used to average interest rate, which is calculated as interest to total credit amount ratio. Authors of the paper suggest to use cost of credit, because expenses of credit service are subtracted before profit taxation. From the investment financing point of view cash instead of average interest rate more significant indicator than profit. So economic efficiency of long-term credit usage can be expressed as change of additional return on total capital. Additional return on total capital is calculated as ratio of net present value (NPV) to total capital.

Nors pasaulyje dividendų politikos klausimais moksliniai tyrimai atliekami jau gana seniai, tačiau Lietuvoje šis klausimas menkai nagrinėtas. Todėl šio straipsnio tikslas - ištirti Lietuvos įmonėse vykdomą dividendų politiką ir nustatyti jos poveikį akcijų rinkos kainai. Straipsnyje nagrinėjamos praktikoje pasitaikančios dividendų politikos rūšys, jų privalumai ir trūkumai. Atlikus tyrimus, nustatytos Lietuvos įmonėse vykdomos dividendų politikos, ištirta, kokį poveikį daro pelno pasikeitimas dividendų išmokoms, koks išmokamų dividendų ir akcijų rinkos kainos ryšys. Dividend payments may increase or reduce shareholder wealth. The dividend policy adopted should be aimed at maximizing shareholder wealth ш line with corporate objectives, and we need to examine whether there is any particular dividend policy which maximizes shareholder wealth. Is a high dividend payment policy better than a low payment policy? Dividend policy research is being done in the world for a long time, but practical issues in dividend policy is poorly investigated in Lithuania The purpose of this paper is to investigate dividend policy in Lithuanian companies and to estimate its impact on share market price. Dividend policy in practice in foreign countries, its necessities and shortcomings are investigated in the paper. During the research dividend policy in practice is determined in Lithuanian companies; the impact of net profit changes on dividends is investigated; the correlation between dividends payments and share market price is determined. There are four kinds of dividend policy in practice: residual dividend policy; stable or dividend growth policy; stable net profit/dividend payment ratio dividend policy; premium dividend policy. Carried out research has determined that even 75 per cent of Official List of the NSEL companies and 72.7 per cent of Current Trading List of the NSEL companies put into practice residual dividend policy; stable or dividend growth policy put into practice accordingly 25 and 18.2 per cent of companies. The two companies of Official List of the NSEL put into practice premium dividend policy. In order to acquire competitive advantage Lithuanian companies need new management ideas and technological innovations. Investment projects require a lot of financial sources, and the main of them is returned profit. Here is an explanation of why Lithuanian companies prefer residual dividend policy. Carried out the correlation analysis between dividends payments and share market price has revealed that positive strong correlation is 42.5 per cent and 57.1 per cent correlation does not exist in the companies of Official List of the NSEL. Only one company "Utenos trikotažas" puts into practice stable or dividend growth policy and the correlation is very strongly positive. Very strong, strong and medium strong positive correlation between dividend payments and share market price is 44.4 per cent in the companies of Current Trading List of the NSEL. It is interesting to notice that in the companies which put into practice premium dividend policy, have revealed strong negative correlation. It means that in certain cases the impact of the signal effect of dividends payments on share market price is week or does not exist. The investigation which has been carried out in Lithuanian companies reveals the impact of dividends payments on share market price. However, it is necessary not to forget that Lithuanian capital market is at the forming stage and most companies put into practice residual dividend policy in order to strengthen their position in the market.

Straipsnyje analizuojami ilgalaikių investicijų finamavimo šaltiniai, siekiant išsiaiškinti esminius investicijų finansavimo šaltinių ir kapitalo skirtumus. Autorė pateikia visus galimus ilgalaikių investicijų finansavimo šaltinius, suklasifikuoja juos pagal atitinkamus kriterijus. Vadovaujantis užsienio ir lietuvių mokslininkų patirtimi, detaliai nagrinėjami ilgalaikių investicijų finansavimo šaltinių kainos nustatymo metodai, jų pritaikymo galimybės ir problemos Lietuvos ūkio subjektų veiklos sąlygomis. Foundation of market economy relations and transition from producer market to consumer market caused the implementation of technological innovation, i.e. long-term investment. […] Sources of finance of long-term investment are various Some researchers do not recognise depreciation and revenue from sale of old assets as a source of finance. The methods, which are used to estimate cost of capital in Western countries, are hardly suitable for Lithuania The estimation of cost of depreciation and revenue from sale of old assets is poorly researched. The first problem is that the most of researchers do not differentiate two concepts: capital and sources of finance. Capital means the sources of total assets and sources of finance mean the sources of cash. Financing of investment is possible, when we have enough cash. In most cases these two concepts are identical (bank loan, share capital), but in certain cases they differ (depreciation, revenue from sale of old assets) The second problem is that all researchers identified cost of debt capital and interest rate. Cost of debt capital in most cases is greater, than interest rate, because of such expenses as bank commissions, registration expenses of bank guarantee, loan contract and mortgage contract, insurance premium and so on. These expenses must be included into cost of debt capital, when they increase interest rate for the most part. The third problem is that the methods, which are used to estimate cost of capital in Western countries, are hardly suitable for Lithuania. Use of CAPM is problematical for two reasons: capital market is weak and rate of return on Government bonds is not risk-free (lately fluctuates from 15.8 to 7 %). DCF method for estimation of equity capital can be used only by few firms, where flow of expected dividends grows at a constant annual rate through time. The estimation cost of equity on interest rate of bond is simple, but least precise. Some companies issued bonds in 1999, so the use of this method is limited too. The most suitable for all companies is the method of net profitability. The fourth problem is concerned with estimation of the cost of depreciation and revenue from sale of old assets. Researchers solve this problem differently: ignore as source of finance of long-term investment; admit that it is not necessary for depreciation to be brought into the calculations to determine the company's cost of capital; suggest cost of depreciation to equate with weighted average cost of capital. Although there is no direct link, depreciation can be regarded as a form of retained profit for the specific purpose of replacing wom-out assets. If depreciation-generated funds are not reinvested in the company, they must be distributed only to shareholders. Repayment of a credit for bondholders or banks was done or will be done, so for financing of a new investment can be used only the part depreciation- generated funds, which were supplied earlier by shareholders. So, the cost of depreciation must be equal to the cost of retained profit. The fifth problem is that researchers do not investigate the cost of grants. Grants are given for financing concrete investment project and can not be used for other alternative investment .So, the principle of alternative cost can't be adapted to estimation cost of grants