Search

Straipsnyje komparatyvistiniu aspektu nagrinėjama viduramžių pranciškonų perspektyvistų srovės Oksforde aplinka: vienuolijos veiklos pobūdis, mokslo sklaida, santykis su svarbiausiomis optikos idėjomis ir koncepcijomis. Analizuojama, kaip perspektyvistų mokytojas Robertas Grosseteste’as prisidėjo prie optikos platinimo ir teoretizavimo. Didelis dėmesys kreipiamas į arabų musulmoniškosios tradicijos atstovo Ibn al-Haythamo optikos teoriją, ypač santykį su regimosios objekto formos samprata, kuri buvo probleminė nominalistų ir perspektyvistų polemikoje dėl universalijų. Taip pat apibrėžiami svarbūs Grosseteste’o mokinio Rogerio Bacono optikos mokslo aspektai. Esminiai žodžiai: optika, šviesa, civilizacinė komparatyvistika, arabų musulmoniškos civilizacijos pasaulis, Oksfordas, Robertas Grosseteste’as, Rogeris Baconas, 'species'. This article analyses the environment of the medieval Franciscan perspectivist movement in Oxford from a comparative point of view, by taking into account the following questions: the nature of the monastery’s activities, the dissemination of science, and the relationship with the main ideas and concepts of optics. It analyses the contribution of the perspectivist teacher Robert Grosseteste to the dissemination and theorisation of optics. Particular attention is given to the theory of optics of Ibn al-Haytham, a representative of the Arab Muslim tradition, especially in relation to the concept of the visual form of an object, which was problematic in the debates between the nominalists and the perspectivists over universals. It also outlines important aspects of the science of optics by Grosseteste’s pupil Roger Bacon. Keywords: optics, light, civilizational comparative studies, Arab Muslim world, Oxford, Robert Grosseteste, Roger Bacon, 'species'.

Sparčiai vystantis miestų apšvietimo technologijoms, Vakarų valstybėse vis dažniau iškeliamas klausimas apie miestovaizdžio formavimo galimybes tamsiuoju paros metu. Nors šiuolaikinis žmogus yra pripratęs prie švytinčio naktinio miesto, vis dar menkai išmanoma dirbtinio apšvietimo reikšmė aplinkos suvokimui, todėl miestovaizdžio modeliavimo procesas dažniausiai vyksta spontaniškai ir nesistemingai. Lietuvoje viešųjų erdvių apšvietimo sprendinių funkcionalumas vertinamas tik ekonomiškumo atžvilgiu, o apie estetiką ir vizualinį miesto identiteto formavimą apskritai nėra kalbama. Šiame darbe tiriamas milžiniškas erdvių formavimo potencialas, naudojant atsakingai suprojektuotą naktinio miesto apšvietimą, aprašomi unikalias erdvių savybes pabrėžiančio apšvietimo parametrai ir pateikiami projektiniai pasiūlymai Kauno miestui, siekiant sumažinti šviesos skleidžiamą taršą ir padidinti miesto saugumą, skaitomumą bei gyvybingumą., With the rapid development of urban lighting technologies, the question of forming a cityscape during the nighttime is increasingly being raised in Western countries. Although modern man is used to a glowing nightscape, the significance of artificial lighting for environmental perception is still poorly understood; therefore, the process of modelling a cityscape is usually spontaneous and chaotic. In Lithuania, the functionality of lighting solutions for public spaces is assessed only in terms of economy, yet aesthetics and visual formation of the city's identity are not discussed at all. This project investigates the enormous potential of space arrangement using responsibly designed night city lighting. It also describes the parameters of lighting that emphasizes the unique features of spaces and proposes specific solutions for Kaunas city that would reduce light pollution and increase overall safety, legibility and livability.

Algirdas Julius Greimas buvo vienas iš lietuvių išeivijos liberaliosios srovės lyderių ir ideologų, turėjęs didelę įtaką šios srovės organizacijoms. Pirmaisiais pokario metais jis aktyviai įsitraukė į politinę rezistencinę veiklą, dalyvavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio veikloje. Nuo 1950 m. jis pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos, tačiau nenutolo nuo savo bendraminčių ir toliau liko vienu iš liberaliosios srovės lyderių išeivijoje. Šiame straipsnyje analizuojami Greimo ryšiai su jaunosios kartos organizacijomis „Šviesa“ bei „Santara“ ir apskritai su jaunąja liberaliosios srovės karta. Algirdas Julius Greimas was one of the more influential leaders of the Lithuanian liberal movement broadly conceived. The first postwar years saw him actively engaged in the activities of diaspora resistance organizations, the Lithuanian Freedom Fighters Alliance, and the United Democratic Resistance Movement. From 1950 onwards he was no longer active in politics but remained close to his intellectual soulmates and continued to be one of the liberal movement’s leaders in the diaspora. This article analyzes Greimas’s relations with the organizations Šviesa and Santara in particular and young Lithuanian liberals in general. Both of these organizations (Šviesa, created in 1946 in Germany, and Santara, founded in 1954 in the U.S.) came into being as independent associations of liberally-minded Lithuanian academic youth disclaiming any ties with older organizations that existed earlier. Nevertheless the experience of such elder generation liberals as Greimas, their ways of thinking, ideology, and moral support were important signposts for young people as they developed their own organizations. Greimas put a lot of hope in Šviesa and showed much interest in, and concern for, its activities. His closest ties were with members of resistance groups, but he was directly involved with Šviesa, too: he initiated and founded its Paris chapter. Although he was not active in, nor a member of, Santara (and later Santara-Šviesa), in 1965 he participated in Santara-Šviesa’s annual conference and read a paper there which, along with his other essays and ideas, provoked vigorous responses not only among members of Santara but the wider Lithuanian-American community as well.

Šio darbo tikslas yra naudojant skirtingų spalvinių temperatūrų baltos šviesos ir spalvinius šviesos diodus, sukurti ir ištirti apšvietimo sistemą, galinčią keisti šviesinius sistemos parametrus. Norint šį tikslą įgyvendinti, reikia išspręsti tokius uždavinius. Pirmuose dviejuose darbo skyriuose atlikta literatūros apžvalga. Išsiaiškinti pagrindiniai šviesos diodų parametrai ir charakteristikos. Trečiajame darbo skyriuje pateiktas šviesos diodų spalvų modeliavimas, projektuojamai sistemai parinkti šilti ir šalti baltos šviesos, raudonos ir gelsvai žalsvos šviesos diodai. Sudarytos valdomų parametrų apšvietimo sistemos struktūros sudedamosios dalys tiriamos ir modeliuojamos ketvirtame, penktame ir šeštame skyriuose. Sudarytas signalo valdymo ir apdorojimo algoritmas, sukurta valdiklio programa, skirta valdyti apšvietimo sistemą nuotoliniu būdu. Sukurtos valdymo išmaniuoju telefonu programos „Android“ ir „iOS“ operacinėms sistemoms. Sukurti skirtingų galingumų įtampą žeminantys maitinimo šaltiniai. Naudojant programinę įrangą „MicroCap 10“, buvo modeliuojamos ir tiriamos šviesos diodų maitinimo šaltinių srovės, tranzistoriaus valdymo ir kitos charakteristikos. Septintasis skyrius pašvęstas šviesos diodų apšvietimo sistemos realizavimui ir eksperimentiniams tyrimams. Naudojantis programine įranga „CADSOFT Eagle 8.1.0“ sumodeliuotos ir sukurtos maitinimo šaltinių ir šviesos diodų spausdinto montažo plokštės. Atlikti eksperimentiniai apšvietimo sistemos tyrimai. Naudojantis fotometrine integravimo sfera ir programine įranga „Everfine“ išmatuoti šviesiniai apšvietimo sistemos parametrai. Darbas apibendrintas išvadomis., The aim of this work is using different color temperatures white light and color LEDs, design and investigate LED lighting system, which can control lighting parameters. In order to implement this objective, it is necessary to solve such problems. The first two chapters of the work carried out a literature review. There was found out the general LED parameters and characteristics. In the third chapter there is LED color modeling, for designed system selected warm and cold white light, red, lime green LEDs. There was made a structure of controlled lighting system components, which was investigated and modeled on the fourth, fifth and sixth sections. Also there was made control signals formation and processing algorithm, developed control program for managing the lighting system remotely. Also developed management smartphone application for Android and iOS operating systems. Developed different power Buck converters. Using software “MicroCap 10” was modeled and tested current control of converter, transistor’s and other characteristics of Buck converter. The seventh chapter consecrated in LED lighting system realization and experimental research. Using the software "CADSOFT Eagle 8.1.0" modeled and designed power supplies and LED printed circuit board. There was made the experimental researches of controlled parameters LED lighting system. Using photometric integrating sphere and software "Everfine" measured the lighting system parameters. Work generalized conclusions.

Gravity and light – are two of the most important natural environmental factors, the first of which is, at least, a factor changing on the Earth, and the other – constantly changing. These factors influence on plant spacial orientation, growth, development and productivity are undeniable., Gravitacija ir šviesa – tai du svarbiausi fiziniai aplinkos veiksniai, kurių pirmas yra mažiausiai kintantis Žemėje veiksnys, o kitas – pastoviai kintantis. Šių veiksnių įtaka augalų erdvinei orientacijai, augimui, vystymuisi ir produktyvumui yra neabejotina.

Gravitacija ir šviesa – tai du svarbiausi fiziniai aplinkos veiksniai, kurių pirmas yra mažiausiai kintantis Žemėje veiksnys, o kitas – pastoviai kintantis. Šių veiksnių įtaka augalų erdvinei orientacijai, augimui, vystymuisi ir produktyvumui yra neabejotina., Gravity and light – are two of the most important natural environmental factors, the first of which is, at least, a factor changing on the Earth, and the other – constantly changing. These factors influence on plant spacial orientation, growth, development and productivity are undeniable.

The verse of Psalm 94 is expressed in various symbols of culture: “De profundis clamavi” or “The call from the depths to Thee, oh Lord”. This is the universal leitmotif in Lithuanian, Latvian and Estonian music and poetry during the time of “war after war” (the early decades of the Soviet occupation in Baltic States after WWII). The heart of literature is traumatised with the loss of state and home, which was expressed in the catastrophic modernism of emigrants’ creative activities (B. Brazdžionis, H. Nagys, A. Mackus, L. Apkalns, J. Gaidelis et al). This research analyzes their pain and loss and its expression in plainsong “behind the iron curtain” (Lithuanian poetry by A. Miškinis, S. Geda, M. Martinaitis, partisan songs, and music by B. Kutavičius, P. Vasks, O. Narbutaitė, A. Kalejs, I. Zemzaris, A. Pärt etc.). The main purpose of the leitmotif “The call from the depths” is to draw attention to “what is going on”, then to inspire protests, resistance and movement that could destroy the oppresive Soviet system and restore the right course of history. Recently the occupation period has been named “the deformation time”, so archetypes are going to restore the identity of formation, rising from the depths and stretching towards the eternal horizon, and reaching the space of freedom. All branches and roots of culture, which grew in the shape of the tree of life, defend it in an expressive, professional and graphically reconstructive way. The important point is to relate all the movements to the transparent power of the idea of enlightenment. The Trauma theory is a new research area and the field of revival that embraces ideas of religion, history, psychology, myths and culture.

The aim of the research was to investigate the solid-state lighting parameters with natural lighting sources in horticulture effect on nutritional quality of baby leaf lettuce. The tasks of the research: 1. To investigate the effects of solid-state lighting on different leaf lettuce varieties nutritional quality in phytotron chambers. 2. To evaluate the impact on combination of blue and green light-emitting diodes with high-pressure sodium lamps lighting, at the stage of technological maturity, on the different varieties of lettuce internal quality in different growing seasons in greenhouses. 3. To evaluate the effect of supplemental 638-LED lighting, supplemental with natural and high pressure sodium lamps in greenhouse on the nutritional quality of lettuce in different growing seasons. 4. To investigate the effect of supplemental 638-LED lighting on the nutritional quality of lettuce lasting effect. Tyrimų tikslas. Ištirti kietakūnio apšvietimo parametrų ir jo derinių su įprastiniais daržininkystėje šviesos šaltiniais efektus salotų maistinės kokybės valdymui. Tyrimų uždaviniai: 1. Fitotrono kamerose ištirti kietakūnio apšvietimo spektro efektus skirtingų veislių lapinių salotų maistinei kokybei 2. Gamybiniuose šiltnamiuose įvertinti kombinuoto mėlynų, žalių šviesos diodų su aukšto slėgio natrio lempomis apšvietimo, taikomo technologinės brandos tarpsnyje, poveikį skirtingų veislių salotų vidinei kokybei skirtingais auginimo sezonais. 3. Įvertinti trumpalaikį didelio srauto tankio raudonos LED (638 nm) šviesos, papildomos natūraliam ir aukšto slėgio natrio lempų apšvietimui šiltnamyje, poveikį salotų maistinei kokybei skirtingais auginimo sezonais. 4. Ištirti trumpalaikio papildomo raudonų 638 nm LED apšvietimo poveikio salotų maistinei kokybei išliekamąjį efektą.

Laiko mašina Laiko mašina - neišrastas, bet kiekvieną dieną matomas daiktas - veidrodis. Matomas atspindys veikia pasamonę, o besikeičianti šviesa - apmąstymus: kas buvo lieka už nugaros, kas bus stovi prieš mus. Aš svajoju, žvelgiu į dangų, neišsipildžiusios svajonės žvelgiu žemyn. Lygiagrečiai susiduriame su kasdieniniais pasirinki-mais - kairė ar dešinė. O viso to centras esu AŠ. The Time Machine The Time Machine - invented, but every day visible object - a mirror. Visible reflection does the subconscious mind and changing light - reflection: What has been left behind, who will be standing in front of us. I dream, I look at the sky, I look down unfulfilled dreams. In parallel, we encounter everyday-tion's choice - left or right. And all that I am the center.

Augalo derlingumo didinimas ir derliaus kokybės gerinimas – vienas iš svarbiausių žemės ūkio mokslų prioritetų. Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum L.) – svarbus maisti-nis augalas, kurio auginimo ir paplitimo geografija didesnė nei kukurūzų, ryžių ir kviečių. Pagrindinė bulvių produkcija – stiebagumbiai, kurie naudojami ne tik maistui, pašarui, bet ir alternatyviems tikslams: bioplastikų, krakmolo, spirito gamybai (Šlapakauskas, Du-chovskis, 2008). Bulvių pasėlio augimas labai priklauso nuo sėklai naudojamų stiebagumbių koky-bės. Pagal fiziologiją bulvė sudėtingas augalas, kurio augimo, vystymosi bei stiebagumbių laikymo sąlygos įtakoja jų dygimą (Cristiansen et al., 2006). Bulvių stiebagumbių dygi-mas – vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių kero stiebų skaičių, kurie yra derlių įtakojantis faktorius (Allen et al., 1992). Siekiant paankstinti derlių, suformuoti tankų, produktyvų pasėlį stiebagumbių daigi-nimui gali būti naudojami egzogeniniai augimo reguliatoriai – sintetiniai fitohormonų analogai, kurie leidžia pakeisti augalo hormonų statusą, modifikuoti metabolizmo proce-sus. J. Lazauskas (2001) teigia, kad geriausia bulves daiginti natūraliomis šviesos sąlygo-mis, ne aukštesnėje nei 17 oC temperatūroje, 35–45 dienas iki sodinimo, tuomet jų daigai būna trumpi ir stiprūs. Tačiau kai stiebagumbių daiginimo metu trūksta šviesos ar būna netinkama temperatūra, pumpurai būna ne vienodo dydžio, silpni. Mokslininkai plačiai tiria abiotinių veiksnių (šviesos, temperatūros)... [toliau žr. visą tekstą] Research problem. Plant productivity enhancement and yield quality improvement are one of the top priorities for agricultural sciences. The potato (Solanum tuberosum L.) is a staple crop, whose cultivation and distribution geography is larger than that of maize, rice and wheat. The main potato produce is tubers which are used not only for food and feed but also for alternative purposes – production of bioplastics, starch and spirits (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008). Potato crop performance is highly reliant on the quality of tubers used as seed material. In terms of physiology, the potato is a complex plant whose growth, development and tuber storage conditions influence sprouting (Cristiansen et al., 2006). Potato tuber sprouting is one of the prime factors determining the number of stems per potato plant, which is also a factor, which influences potato yield (Allen et al., 1992). Seeking to advance potato maturity and harvesting and to achieve a dense, productive stand, exogenous growth regulators can be used for tuber sprouting. These growth regulators are synthetic analogues of phytohormones that enable changes in plant hormonal status and modification of metabolic processes. J. Lazauskas (2001) suggests that to achieve short and strong sprouts, it is most efficient to sprout potato tubers under natural light conditions at a temperature no higher than 17 oC, 35–45 days prior to planting. However, a shortage of light during tuber sprouting or inadequate temperature result... [to full text]

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos periodinės spaudos istorija, išryškinami svarbiausi jos raidos bruožai ir tendencijos sudėtingu ir ilgu, beveik dviejų šimtmečių laikotarpiu. Pateikiami penki pagrindiniai lietuvių periodinių leidinių raidos etapai, susidarę dėl objektyvių istorinių, politinių, socialinių, kultūrinių ir kitų veiksnių. Tai pirmųjų lietuviškų periodinių leidinių atsiradimas užsienyje ir plitimas Lietuvoje nelegaliomis sąlygomis (iki 1904 m.), lietuvių periodikos formavimasis po spaudos draudimo panaikinimo (1904-1918 m.), spartus leidinių skaičiaus augimas ir diferenciacija bei specializacija Nepriklausomoje Lietuvoje (1918- 1940 m.), sudėtinga lietuvių periodikos raida okupacijos ir aneksijos laikotarpiais (1940–1989 m.), intensyvi periodinės spaudos plėtra Lietuvai atgavus laisvę ir nepriklausomybę (nuo 1990 m.). Lietuvos pirmuoju periodiniu leidiniu laikomas Vilniuje 1760 m. įsteigtas laikraštis lenkų kalba „Kurjer Litewski“. Dėl nepalankių istorinių ir politinių sąlygų periodinė spauda lietuvių kalba pasirodė daug vėliau ir ne Lietuvoje, nuo 1795 m. priklausiusioje Rusijos imperijai, o už jos ribų – Prūsijos valdomoje Mažojoje Lietuvoje. Ten 1823 m. pradėtas leisti žurnalo tipo periodinis leidinys „Nusidavimai Dievo karalystėje“, o nuo 1832 iki 1921 m. ėjo jo tęsinys – mėnesinis žurnalas „Nusidavimai apie evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių“. 1849 m. Klaipėdoje ir Karaliaučiuje pasirodė ir pirmieji lietuviški laikraščiai „Lietuvininkų prietelis“ ir „Keleivis“. Tačiau jie buvo leidžiami gotiškomis raidėmis ir skiriami vietiniams Mažosios Lietuvos lietuvininkams. 1883 m. Mažojoje Lietuvoje pasirodė pirmasis lietuviškas periodinis leidinys lotynišku raidynu – mėnesinis žurnalas „Aušra“, skirtas lietuviams Lietuvoje. 1886 m. jo leidyba nutrūko. Kitais metais Tilžėje pradėjo eiti žurnalas „Šviesa“, vėliau pasirodė žurnalai „Varpas“, „Ūkininkas“, „Naujienos“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“, „Žinyčia“. Jie visi buvo gabenami per sieną ir nelegaliai platinami pačioje Lietuvoje bei kitose šalyse. 1879 m. pasirodė pirmasis lietuviškas periodinis leidinys ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – laikraštis „Gazieta lietuviška“. Netrukus pradėta leisti ir daugiau lietuviškos spaudos. 1904 m. panaikinus lietuviškosios spaudos draudimą, pasirodė ir legalūs lietuviams skirti periodiniai leidiniai, pirmiausia – savaitraštis „Lietuvių laikraštis“, dienraštis „Vilniaus žinios“, įvairių politinių partijų leidiniai, žurnalai konkrečioms skaitytojų grupėms, darbininkams, įvairių profesijų atstovams. 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, buvo atgaivinti prieš Pirmąjį pasaulinį karą leisti politinių partijų periodiniai leidiniai, įsteigta naujų įvairių organizacijų, draugijų, sąjungų, bendrijų laikraščių bei žurnalų. Pradėjo eiti daug oficialių ir bendrojo pobūdžio visuomeninių politinių laikraščių bei dienraščių, atskiroms skaitytojų grupėms, įvairių profesijų ir veiklos sričių žmonėms skirtų specializuotų žurnalų, savaitraščių bei laikraščių, nemažai religinio turinio periodinių leidinių, regioninių laikraščių ir savaitraščių. [...] Article describes the history of Lithuanian periodical press, highlights the most important features and trends of its development during a difficult and long, almost two centuries-long period. It gives five main developmental stages of Lithuanian periodicals arising from the objective historical, political, social, cultural and other factors. This is emergence of the first Lithuanian periodicals abroad and spread in Lithuania under illegal conditions (up to 1904), formation of Lithuanian periodicals after the press ban (1904–1918), the rapid growth in the number of publications and differentiation and specialization in Independent Lithuania (1918–1940), a complex development of Lithuanian periodicals during occupation and annexation periods (1940–1989), and intensive development of periodicals in Lithuania having restored its freedom and independence (since 1990). The first periodical in Vilnius, Lithuania, was published in 1760. It was a Polish newspaper “Kurier Litewski”. Lithuanian periodicals owing to unfavorable historical and political conditions appeared much later and not in Lithuania, which since 1795 belonged to the Russian Empire, and outside it – in Prussian-ruled Lithuania Minor. There, in 1823, was first published the magazine-type periodical “Nusidavimai Dievo karalystėje” (Events in the kingdom of God), and from 1832 to 1921 as its follow-up was published a monthly magazine “Nusidavimai apie evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių” (Events concerning the Gospel spread among the Jews and the Pagans). In1849, Klaipėda and Kaliningrad saw the first Lithuanian newspapers “Lietuvininkų prietelis” (Lithuanians’ friend) and “Keleivis” (The passenger). But all of them were published in gothic lettering and intended for local Lithuanians of Lithuania Minor. There, in Lithuania Minor, in 1883 was also published the first periodical publication – a monthly magazine in Latin alphabet “Aušra” (Dawn) – for Lithuania. In 1886, its publication stopped. Next year the magazine “Šviesa” (Light) was published in Tilsit; later were published the magazines “Varpas” (Bell), “Ūkininkas” (Farmer), “Naujienos” (News), “Žemaičių ir Lietuvos apžvalga” (Samogitian and Lithuanian Review), “Tėvynės sargas” (Homeland guardian) and “Žinyčia” (Shrine). They were all transported across the border and illegally distributed in Lithuania and other countries. In 1879 appeared the first Lithuanian periodical in the United States – the newspaper “Gazieta lietuviška” (Lithuanian newspaper). Soon there were published more Lithuanian periodicals. In 1904, after the ban of publications written in the Latin alphabet in the Russian Empire, in Lithuania started to be published legally Lithuanian newspapers and magazines, first of all – the weekly “Lietuvių laikraštis” (Lithuanian newspaper) and daily “Vilniaus žinios” (News of Vilnius), and publications of various political parties, and magazines for certain groups of readers, workers of some industries and occupations. In 1918, after restoration of the state of Lithuania was resumed the publishing of periodicals of political parties published before the First World War, there also appeared a number of newspapers and magazines of new organizations, associations, unions, societies. There appeared a lot of public political newspapers and dailies of official and general nature, special magazines, weeklies and newspapers for readers of certain groups, various professions and activities, many religious periodicals, regional newspapers and weeklies. [...]

Bakalauro darbo tema šviečiantys interjero objektai kurie gali būti naudojami kaip šviestuvai interjeruose. Šviečiančių objektų grupė „Misterija“, susideda iš trijų, tarpusavyje harmoningai derančių, šviesą skleidžiančių objektų, kurie interjere yra pastatomi ant grindų, juos patogu pernešti, savitai perkomponuoti, taip naudotojui yra suteikiama laisvė keisti ir kurti savo interjerą. Šviestuvai pagaminti iš natūralios odos, todėl yra ne tik estetiški, bet ir ekologiški. Kūrybinių paieškų prototipas ir atspirties taškas - gėlės kalijos žiedas. Augalinis motyvas pasirinktas todėl, kad bioninių formų plastika suteikia gyvybės šiuolaikiniam statiškam išgrynintų, lakoniškų formų, minimalistiniam interjerui. . Analizuojant ir renkant su tema susietą medžiagą, didelis dėmesys buvo skirtas šiuolaikiniam dirbtiniam erdvių apšvietimui, šviesos šaltinių ir apšvietimo sistemų šiuolaikinėms nuostatoms ir naujausioms technologijoms. Analizuojama kaip šviesos šaltiniai kito ir tobulėjo istorijos eigoje, apžvelgiami pagrindiniai gyvenamųjų patalpų apšvietimo reikalavimai, apšvietimo svarba žmogui. Susisteminus visą temos medžiagą galima padaryti išvadą, jog gyvename dirbtinio apšvietimo, naujausių technologijų eroje. Kintant apšvietimo sampratai ir strategijai, keičiasi ir pati šviesos šaltinio sąvoka, todėl juo gali būti laikytinas ir toks daiktas, turintis keletą funkcijų ir galintis tarnauti kaip šviesą skleidžianti dekoratyvus objektas. Naujos šviesos... [toliau žr. visą tekstą] Bachelor work thesis - lighting interior objects, that can be used as lamps in interior. Lighting objects in a group of "Mystery", consists of three, consistent with each other in harmony, a light- emitting objects that are placed in the interior on the floor, it is convenient to carry, composed individually, so the user is given the freedom to modify and create your own interior. Lamps made from leather, so it is not only aesthetically, but also organic. Creative search for a prototype and starting point – calla lilies flower ring. Vegetative motif was chosen because the bionic forms plastic gives some life to static purified, modern, laconic forms minimalistic interior. The analysis and collection of material associated with the topic, much attention was devoted to modern artificial lighting, light sources and lighting systems of modern attitudes and state of the art. Analyzed as other light sources and improved the course of history, an overview of the basic requirements for residential lighting, lighting is important for humans. Structured material can be any theme to the conclusion that we live in artificial light, the most recent technological era. Changing the lighting concept and strategy of changing the concept of the light source itself, so it can be considered such a thing and has several functions and can serve as a decorative object emit. New light extraction technology provides the designer much freedom of choice of materials, light... [to full text]

Lietuvos dailėje Kaukazo motyvai atsirado Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911), simbolisto dailininko ir kompozitoriaus, kūryboje. Kalnų vertikalės buvo vienas iš stipriausių jo kūrybos impulsų. Kaukazo ir jo tautų reikšmė išaugo XX a. antroje pusėje, kai Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga. Vienas iš garsiausių Lietuvos poetų Sigitas Geda (1943-2008) Kaukazą laikė jungtimi su Visata, atlaikančia ir epochų kaitą. The motives of the Caucasus in the Lithuanian art appeared in the creation of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911), a symbolist painter and composer. The verticals of the Mountains were one of the strungest impulses in his creation. The importance of Caucasus and its nations increased in the 2nd half of the 20th century, when Lithuania faced the occupation of the Soviet Russia. One of Lithuanian greatest poets, Sigitas Geda (1943-2008) disclosed the Caucasus as connection to the Universum, perminent at the turns of the epochs.

„Pasaulio sutvėrimas“ – vienas iš pagrindinių M. K. Čiurlionio (1885-1911) paveikslų ciklų (13 paveikslų, 1905-1906) – padarė didelę įtaką daugelio XX a. dailininkų ir mąstytojų kūrybinei sąmonei. Cikle pasirodo modernios Lietuvos savimonės kodai: šviesos-tamsos transformacija, gamtos ir dvasios vienybės, naujo gyvenimo ir atgimimo formos, kūrybinga istorijos raida. Mitas ir Rytai tapo lietuvių menininkų traukos centru, įkvepiančiu ir moderniuosius kūrėjus (S. Gedą, A. Švėgždą, A. Andrijauską ir kt.). Lietuvių pasaulio suvokimas kyla iš senosios mitologinės vienos tautos koncepcijos, atgaivintos M. K. Čiurlionio dailėje. "Creation of the World" - one of the most essential cycles of pictures of M. K. Čiurlionis (1885-1911) (13 pictures, year 1905-1906) - strongly influenced creative consciousness of many artists and thinkers of the 20th century. Here lied the codes of modern Lithuanian self-awareness: light-darkness transformation, unity of nature and spirit, forms of new life and revival, creative development of history. Myth and orient became the closest attraction centres of Lithuanian art, inspiring modern creators-thinkers as well (S. Geda, A. Švėgžda, A. Andrijauskas a.o.). Lithuanian sense of the global raises from the old conception of mythological commonness of nations, revived in the art of Čiurlionis.

XX a. mokslo atradimai sukėlė minties revoliucijas ir meno virsmus. Pradėta ieškoti pasaulio, visatos didybę atspindinčių ir savo energetika adekvačių meno (dabar – multimedijos) sprendimų projektų. Žmonijai dideliu iššūkiu tapęs mokslo progresas pastūmėjo menininkus tapti savotiškais „pasaulio kūrėjais“ arba mokslininkais, arba pranašais, bandyti aprėpti tai, kas neaprėpiama... Vienas iš tokių siekių buvo pažinti dvasingumo gelmes, mistinį anapusinio pasaulio dvelksmą paversti meno patirtimi. Prisiminkime ir tai, kad nemaža dalis menininkų, mąstytojų, filosofų turėjo ir ekstrasensorinių gebėjimų, ypatingą įžvalgos galią, pranašo aurą ir jų kūrybą lydinčią mistikos prabudimo žymę. Tai Adomas Mickevičius, Friedrichas Nietzsche, Richardas Wagneris, Vydūnas, Nikolajus Rerichas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vytautas Bacevičius, Olivier Messiaenas, Oskaras Milašius ir daug kitų hipotetiško „vizijos“ žanro žadintojų. Pranešimo mintys yra kūrybinis įvadas į mokslinį darbą, kuriame nagrinėjama dar mažai analizuota tema: vizija muzikoje. Čia daugiau telkiamas dėmesys į ekstramuzikines (ne iš pačios muzikos kylančias) prielaidas, susijungiančias į integruojantį klausimą: ar yra įmanomas vizijos žanras. Pranešime ieškoma atsakymo įvairiuose istorijos ir kultūros fenomenuose, žmonijos civilizacijos patirtyje. Remiamasi žanro specifikos tyrėjų, filosofų, muzikos specialistų, teologų, krikščionybės istorikų teiginiais. Pranešime siekiama atskleisti hipotetinio „vizijos“ žanro socialines ir menines inspiracijas bei suverti jas į atvirą klausimų ciklo formą. The 20th c. scientific discoveries resulted in thought revolutions and art transformations. People started searching for projects of art (now multimedia) solutions, which reflect the majesty of the world and the universe and which are adequate in their energetics. The scientific progress that became a considerable challenge to the humankind encouraged artists to become kind of “creators of the world” or scientists or prophets, and to try to cover what cannot be covered. One of such aims was to know the depths of spirituality and to turn the mystic puff of the beyond into artistic experience. Let’s remember that a large share of artists, philosophers and thinkers had extrasensory capabilities, a special power of insight, the prophet’s aura and the sign of awakening of mysticism accompanying their creation. These were Adam Mickiewicz, Friedrich Nietzsche, Richard Wagner, Vydūnas, Nicholas Roerich, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vytautas Bacevičius, Olivier Messiaen, Oskaras Milašius and many other stirrers of the hypothetical genre of “vision”. The thoughts of the presentation are a creative introduction to a scientific study which focuses on a scarcely analysed topic, i.e. vision in music. The focus is shifted on extramusical premises that combine into an integrating question: Is the genre of vision possible? The presentation searches for the answer in various historical and cultural phenomena and the experience of human civilization. It refers to the statements of researchers of the genre specifics, philosophers, music specialists, theologians and historians of Christianity. The presentation aims to reveal the social and artistic inspirations of the hypothetical genre of “vision” and combine them into an open form of the cycle of questions.

Kalbos pasaulėvaizdžiu vadinamas pasaulio suvokimas, t.y. subjektyvi objektyviosios realybės daiktų bei reiškinių samprata. Remiantis ta medžiaga, kurią pateikia kalba, galima rekonstruoti kalboje užfiksuotą pasaulio vaizdą. Kiekviena kalba turi tik jai būdingą pasaulėvaizdį, mąstymo ir kalbos strategijas, todėl šiame darbe yra bandoma plačiau panagrinėti koncepto šviesa raišką lietuvių ir anglų kalbose, atrasti panašumų ir skirtumų šių kalbų pasaulėvaizdyje. Darbo objektu pasirinkti daiktavardis šviesa, veiksmažodis šviesti ir būdvardžiai šviesus, šviesi. Išanalizavus tekstyno medžiagą nustatyta, jog prototipinės šviesos koncepto reikšmės (šviesa – dienos būvis, šviesioji paros dalis; kokio nors natūralaus ar dirbtinio šviesulio skleidžiami ar atspindimi spinduliai, veikiantys akis ir darantys pasaulį matomą; šviečiamasis prietaisas (lempa, žiburys, žibintas, žvakė, elektros lemputė ir pan.) yra panašios abiejose kalbose. Kadangi darbo tikslas buvo išskirti skirtingas ir bendras šviesos metaforines ir simbolines reikšmes, būdingas lietuvių ir anglų kalbos pasaulėvaizdžiui, tekstyno medžiagos analizė parodė, kad lietuvių kalboje koncepto šviesa metaforinės reikšmės gali būti realizuojamos kaip tikslo arba kaip ištakos sfera. Lietuvių kalboje konceptas šviesa dažniausiai realizuojamas kaip DAIKTAS YRA ŠVIESOS ŠALTINIS, VEIDAS YRA ŠVIESOS ŠALTINIS, AKYS YRA ŠVIESOS ŠALTINIS, ŠVIESA YRA VEIKLA, ŠVIESA YRA SKYSTIS, ŠVIESA YRA DAIKTAS, TIESA YRA ŠVIESA, MEILĖ YRA ŠVIESA... [toliau žr. visą tekstą] The present master‘s thesis “ Light in the Lithuanian/English View of the World” focuses on the analysis of theoretical issues of the term concept, its national specifics, principles of light concept analysis in the theoretical part of the work and the empirical part focuses on the investigation of concepts of light in Lithuanian and English languages. The research materials are the Corpus of Lithuanian language – Donelaitis and the corpus of English language - British National Corpus. 1000 Lithuanian sentences and 1000 English sentences from the literature/fiction section were taken having the hypothesis that literature can reflect the pecularites of the languages the best. The data of analysis of the concept light in both languages showed that prototypically light is understood in the same way in Lithuanian and English languages. The attention was payed to some more similarities of the prototypical meaning, like the colour of the light and its positive and negative descriptions. But it also revealed a great number of cases when the term light is used metaphorically. The analysis has revealed the importance of the symbolic meaning of the concept light as well. In Lithuanian language the concept of light is usually realized as the objects of a light source: FACE IS THE SOURCE OF LIGHT, EYES ARE THE SOURCE OF LIGHT, LIGHT IS THE ACTIVITY, LIGHT IS LIQUID, LIGHT IS A THING, THE TRUTH IS LIGHT, LOVE IS LIGHT, THE DEATH IS LIGHT. In English language the concept of light can... [to full text]

Mąstant užlieja trumpalaikė, tik tam tikromis atkarpomis vykstanti intensyvaus mąstymo šviesa. Šviesos, saulės šviesos tema yra nuo seno žinoma filosofijos istorijoje. Šiame straipsnyje tyrinėjami saulės įvaizdžiai ir saulės metafizikos tema. Lietuviškoje tradicijoje filosofinė saulės terminija nėra išplėtota. Šiame darbe siekiama apmąstyti saulės patirtį Šiaulių kontekste. Patyrimo filosofija – daugiaplanė, turinti daugybę skirtingų aspektų. Saulės patyrimas yra situatyvus patyrimas, ateinantis iš atskirų gyvenimo fragmentų. Kalbant apie saulės patyrimą, apsiribojama subjekyviu ir neapibrėžtu patyrimu. Saulėtos vietos veda, kreipia į tam tikras patyrimo zonas. Mentalinis mąstymas kreipia į tą vietą, kurioje gyveni. Tad kyla klausimas: kaip įmanoma metafiziškai mąstyti Šiauliuose? Ar įmanoma Šiaulių metafizika? Pasivaikščiojimai šiame mieste neišvengiamai veda pro tam tikras vietas, o šios vietos yra susijusios su saule. Saulės miestas gali būti įvardijamas kaip saulėtos patirties miestas. Maršrutai saulės mieste taip pat susiję su saulės patirtimi. Šviesa nėra vienareikšmė, aiški ir tiksli metafora. Šviesoje visada esti ir dalis tamsos. Šio miesto saulės specifika skiriasi nuo saulės specifikos gamtoje ir kituose miestuose. Kultūrinė, industrinė, urbanistinė erdvė kitaip pripildoma ir užliejama saulės. Sentimentaliose fotografijose, saulėtuose kadruose taip pat išnyra saulės laikas ir saulės prisiminimas, susijęs su egzistencine patirtimi. The history of idea, thinking and philosophy is a continual play of light. We illuminate the process of thinking or remembrance by the light of mind. At the same moment we are periodically enlightened by intensive light of thinking. We are constantly affected by the light of mind and consciousness. It plays with us when we think and suddenly we are involved in the process without any notice. Thinking is always a kind of adventure, a trick of destiny, unexpectedness. It is being carried away by different narrative and descriptive stories. The author of this article reveals his personal, metaphysical experience of the Sun

Straipsnyje aptariama dviejų lietuvių intelektualinių organizacijų - Ateitininkų federacijos ir Akademinio jaunimo sambūrio Šviesa santykių raida DP stovyklų laikotarpiu. Šiam lietuvių išeivijos istorijos laikotarpiui būdingas ir nepriklausomoje Lietuvoje veikusių organizacijų veiklos atnaujinimas, ir būrimasis į naujus, Lietuvoje neegzistavusius sambūrius. DP stovyklų laikotarpiu iki tol lietuvių jaunimo sferoje dominavusi Ateitininkų federacija susidūrė su savęs vertu oponentu - liberalaus jaunimo organizacija Šviesa. Pirmaisiais Šviesos veiklos metais santykiai tarp dviejų organizacijų narių buvo įtempti. Konfliktuota konkrečių universitetų studentų atstovybių ir Centrinės lietuvių studentų atstovybės mastu. Ilgainiui ateitininkų ir šviesininkų santykiai įgavo korektiškas formas. Abiejų organizacijų nariai išmoko sugyventi ir bendradarbiauti visai lietuvių bendruomenei išeivijoje svarbiais klausimais. The article analyzes how relations between two Lithuanian intellectual organizations for youth education - the Ateitis Federation and Šviesa - evolved during the period of life in the DP camps. Most of the refugees in these camps believed they would fairly soon return to a liberated Lithuania. This belief encouraged attempts to re-create some of the cultural structures of formerly independent Lithuanian life within a diaspora context. One of these structures was the Ateitis organization, which resumed activities right after the war. But since conditions of life had indeed changed other Lirhuanian refugees were led to create new organizations that had not existed in formerly independent Lithuania. One of them was the Šviesa Academic Youth Association. During the DP camp period the Ateitis organization, hitherto dominant in the sphere of youth education, brushed up against a worthy opponent, the liberal Šviesa organization. During the first few years relations between them were tense. Conflict occurred on the levels of both the individual university student associations and the central student association. Eventually relations between the ateitininkai and the šviesiečiai became calm and civil. Members of both organizations learned to get along and to cooperate on questions important to the whole community.

Lietuvių akademinio jaunimo sambūris "Šviesa" buvo įsteigtas 1946 m. Vokietijoje, Tiubingene. Tai buvo viena didžiausių lietuvių jaunimo organizacijų, veikusi Vokietijos universitetiniuose miestuose, Prancūzijoje, Švedijoje, JAV, Australijoje. "Šviesa" kėlė tris pagrindinius tikslus: politinį (atkurti Lietuvos nepriklausomybę), visuomeninį (jaunimo organizavimasis ir veikla užsienyje, siekiant išlaikyti tautinį tapatumą) ir ideologinį (kova už laisvą žmogų laisvoje demokratinėje visuomenėje). Didžiulę įtaką lietuvių jaunimui darė Vakarų demokratinė pasaulėžiūra bei humanistinė-egzistencialistinė filosofija. Svarbiausias "Šviesos" ideologijos bruožas buvo tas, kad palikdama apsisprendimo teisę konfesijos, sąžinės ir panašiose asmeniško pobūdžio srityse, ji įtraukė plačius, įvairų jaunimą vienijančius postulatus. Vokietijoje "Šviesa" apjungė tiek liaudininkų, tiek varpininkų, tiek socialdemokratų įtakotą jaunimą, kuris sugebėjo be didesnių nesklandumų bendradarbiauti. Klestėjimo laikotarpį Vokietijoje išgyvenusi "Šviesa prasidėjus emigracijai į kitus kraštus pradėjo silpti. Atsisakiusi savo akademinio pobūdžio, Amerikoje ji palaipsniui pradėjo prarasti dominuojančias pozicijas tarp liberalaus jaunimo, nepajėgė suderinti savo veiklos su Amerikos studentijos nuotaikomis. Čia didelė liberalios studentijos dalis susibūrė į atskirą grupę . "Nepriklausomą studentų sąjūdį", iš kurio vėliau susikūrė "Lietuvių studentų Santara". Atradusios savo idėjų bendrumą, abi organizacijos 1957 m. susijungė į "Santaros-Šviesos" federaciją. The academic youth organization called Šviesa was founded in 1946 in Tubingen, Germany. After the scouts and the Gatholic ateitininkai, Šviesa was the third-largest organization of Lithuanian student youth in the West, with many chapters forming in German university towns as well as in France, Sweden, the United States, and Australia. The organization appealed to students wishing to emphasize their independent thinking; it proclaimed liberal and humanist ideals; and it championed the restoration of an independent Lithuanian state, principles of Western democracy, and a broadlyconceived humanism based on respect for human freedom and toleration of human individuality and ideological beliefs. In presenting a brief survey of Šviesa, this article endeavours to decipher its "success formula" in Germany, to review the circumstances of its founding, and to reveal its importance for, and influence on, academic youth and diaspora community activities as a whole.

Straipsnyje interpretuojamas Jono Juškaičio eilėraštis „Vasaros kaitros“. Eilėraštis pradedamas įprastu, net sentimentaliu prašymu „mylėk mane“. Tačiau toje pat strofoje esantis „tik šiandien“ kuria intrigą, adresatą verčia suklusti, eilutė tarsi sustabdoma. Atrodo, kad būtent čia pereinama į užkoduotą poetinę kalbą. Aptariant J. Juškaičio eilių poetiką, itin akcentuotinas kalbėjimas vaizdais. Eilėraštis „suvertas“ iš atskirų, iš pirmo žvilgsnio – labai atsijusių, vaizdų (miniatiūrų). Tapybiškais potėpiais, turtinga spalvų palete (eilėraštyje spalvos paminėtos 18 kartų) perteiktas gamtos stichijų, gyvūnų, augalų ir žmonių pasaulis. Netikėtas žodžių junglumas sudėlioja neįprastus minties akcentus, veda į asociacijų brūzgynus („rudi vaikai“, „topolių sidabras, toks didelis“, „laukų lelija žiedo viduriu nustebus nuo savo buvimo“ ir kt.). Šviesos ir tamsos žaismas implikuoja žodžio dviprasmybių žaismą. Nežemiško, stebuklingo, intensyvaus švytėjimo įvaizdis eilėraštyje yra atraminis. „Švytinčių“ žodžių ir jų junginių eilėraštyje net penkiolika, o jų prasminis ir ypač emocinis krūvis labai didelis. Eilėraščio pavadinimas „Vasaros kaitra“ provokuoja suvokėją ieškoti tekste kaitrumo, gyvenimo ir meilės grožio, vidurvasario pilnatvės, visiško asmenybės išsiskleidimo ir potroškių išsipildymo atšvaitų. Didžioji meilė – tai beveik transcendentinė akimirka, ryškiai apšviečianti būtį. Eilėraštyje atkuriama atsisveikinimo situacija; tai vyksta po koplytstulpiu, taigi ypatingoje, šventoje vietoje. Tokiu būdu atsisveikinimo aktas sureikšminamas, tampa beveik sakralus. Love lyrics by Jonas Juškaitis are discussed through the interpretation of poem Summer Heats (from collection Blue Violet Lightens up the Destiny, 1972). The article reveals multi semantic nature of the poem and extols the power of Juškaitis' poetical word. The images of the poem are created with the help of unexpected word combinations and their connotated forms. The images of lightening and blossom are developed in the interpretation.