Search

Tyrimo tikslas – nustatyti ar žaidimo 3×3 skirtingomis taisyklėmis turi poveikį jaunųjų futbolo žaidėjų fiziologiniams ir nuovargio rodikliams bei subjektyviai jaučiamų pastangų dydžiui. Hipotezė – taikant taisyklę žaidimas mažose aikštėse kai kamuolys stabdomas pažymėtoje zonoje fizinio krūvio intensyvumas ir nuovargis bus didesnis. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti žaidimo 3×3 skirtingomis taisyklėmis poveikį jaunųjų futbolo žaidėjų fiziologiniams rodikliams 2. Nustatyti žaidimo 3×3 skirtingomis taisyklėmis poveikį jaunųjų futbolo žaidėjų nuovargio rodikliams 3. Nustatyti ar žaidimo 3×3 skirtingomis taisyklėmis poveikį jaunųjų futbolo žaidėjų subjektyviai jaučiamų pastangų dydžiui Tyrimo metodai: 1. Šuolis į aukštį iš vietos; 2. Širdies susitraukimo dažnis (ŠSD); 3. Subjektyviai jaučiamų pastangų dydis (Borgo skalė). Išvados: 1. Žaidžiant futbolą mažoje aikštėje į mažus vartus širdies susitraukimo dažnio vidurkio ir maksimali reikšmė buvo mažesnė lyginant su žaidimu stabdant kamuolį nustatytoje zonoje. 2. Žaidžiant futbolą mažoje aikštėje į mažus vartus šuolis į aukštį reikšmingai nepasikeitė, o stabdant kamuolį nustatytoje zonoje - sumažėjo. 3. Žaidžiant futbolą mažoje aikštėje į mažus vartus subjektyviai jaučiamų pastangų dydis buvo mažesnis lyginant su žaidimu stabdant kamuolį nustatytoje zonoje., Work objective – to identify whether 3x3 game with different rules has an effect on players’ physiological indicators, fatigue indicators and effort (Borgo scale). Hypothesis – when playing on small fields, using the rule, that one can only stop the ball in the specific zone, increases the level of intensity, therefore the fatigue level will also increase. Methods of the researchused: 1. Vertical jump from a stand still; 2. Heart rate in a small sided games; 3. Effort (Borgoscale). Results: Concluding this research, it can be stated that the initial hypothesis has been confirmed because it has been found that the game with different rules has an effect on players’ physiological indicators. The rule of playing in a small sided field and stopping the ball by foot in a marked zone (BS-SSG) has a greater impact on players’ fatigue and level of intensity than playing a game with the smaller goal (SG-SSG). Ball stopping by foot has a greater effect on the physiological indicators, where as playing a game with the smaller goal has a greater effect on the technique and tactics. Both the heart rate and vertical jump from a stand still results also correlate with these indicators. Conclusions: 1. While playing football on a small field with smaller goals, the heart rate average and the maximum was smaller than when playing using a \"specific zone ball stopping\" rule. 2. Playing football on the small field with small-sized goal did not have a significant impact on the the height of the jump, whereas Stopping the ball in the defined zone resulted in a decreased height of the jump. 3. While playing football on a small field with smaller goals, the subjectively judged level of effort was lower than the when playing using a \"specific zone ball stopping\" rule.

Tyrimo objektas: antsvorį ar nutukimą turinčių paauglių aerobinis pajėgumas. Tyrimo problema: Pastaruosius trejus dešimtmečius pasaulyje augo nutikimo epidemija. Antsvorio ir nutukimo lygis tarp vaikų padidėjo daugelyje šalių (Xue el al., 2016). Padidėjusi rizika antsvorio ir metabolinio sindromo suaugusiems gali atsirasti dėl mažo aerobinio pajėgumo nuo vaikystės iki paauglystės (Walker el al., 2015). Nutukimas yra svarbus rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligoms (Strasser el al., 2015). Tyrimo tikslas: nustatyti ir įvertinti fiziškai aktyvių ir pasyvių antsvorį ar nutukimą turinčių 12 – 16 metų paauglių aerobinį pajėgumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti fiziškai aktyvių ir pasyvių antsvorį ar nutukimą turinčių 12 – 16 metų amžiaus paauglių maksimalius aerobinio pajėgumo rodiklius. 2. Įvertinti ir palyginti fiziškai aktyvių ir fiziškai pasyvių 12 – 16 metų amžiaus paauglių turinčių antsvorį ar nutukimą deguonies suvartojimo kinetiką. Hipotezė: Remdamiesi C. Crova et. al. (2014) atliktu moksliniu tyrimu, paaiškėjo kad antsvorį turintiems vaikams po fizinių pratimų pagerėjo aerobiniai rodikliai, todėl teigiame, jog fiziškai aktyvių antsvorį ar nutukimą turinčių paauglių aerobinio pajėgumo rodikliai bus didesni nei fiziškai pasyvių. Išvados: 1. Fiziškai atyvių antsvorį ar nutukimą turinčių paauglių grupėje rodikliai yra geresni nei pasyvių (p, Focus: overweight or obesity in adolescents with aerobic capacity. Problem: Over the past three decades, the world's growing epidemic of the event in question. Overweight and obesity rates among children increased in many countries (Xue el al.: In 2016.). The increased risk of obesity and metabolic syndrome in adults may be due to low aerobic capacity from childhood to adolescence (Walker el al. 2015). Obesity is a major risk factor for cardiovascular disease (Strasser el al. 2015). Aim: identify and assess physically active and passive overweight or obesity equipped with 12 - 16 years old teen aerobic capacity. Objectives: 1. Evaluate and compare physically active and passive overweight or obesity equipped with 12 - 16 years teen maximum aerobic performance. 2. Evaluate and compare physically active and sedentary 12 - 16 years of adolescents who are overweight or obese oxygen uptake kinetics. Hypothesis: Based Crova C. et. al. (2014) conducted research showed that overweight children after exercise improved aerobic performance, and maintain that physically active overweight or obese adolescents with aerobic capacity indicators will be bigger than the sedentary Conclusions: 1. Physically active overweight or obesity with adolescents indicators are better than passive (p

Darbo objektas: paauglių aerobinis pajėgumas. Tyrimo problema: Deguonies suvartojimas vaikystėje ir paauglystėje mokslininkų plačiai tyrinėtas ir aprašytas, tačiau kitais aspektais aerobinis treniruotumas šiame amžiuje mažiau suprantamas. Visuotinis antsvorio ir nutukimo paplitimas blogina aerobinį pasirengimą ir maksimalius aerobinius pasiekimus, kurie labai sumažėjo per pastaruosius trisdešimt penkerius metus. Kasdieniniame gyvenime retai pasiekiamas pakankamo intensyvumo ir trukmės fizinis aktyvumas, kuris gali padidinti deguonies suvartojimo piką. Žemas fizinio aktyvumo lygis ir aerobinių pasiekimų sumažėjimas per pastaruosius tris dešimtmečius išlieka pagrindiniu klausimu skatinant vaikų ir paauglių gerovę (Armstrong, 2012). Gerai žinoma, kad fizinę būklę ir aerobinį pajėgumą lemia trys pagrindiniai veiksniai: maksimalus deguonies suvartojimas, anaerobinis slenkstis ir darbo ekonomiškumas fizinio krūvio metu (Howley et al., 1995). Tikslas: įvertinti ir palyginti 10–13 metų amžiaus futbolą ir karatė sportuojančių paauglių aerobinį pajėgumą. Uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti futbolą ir karatė sportuojančių 10–13 metų amžiaus paauglių maksimalius aerobinio pajėgumo rodiklius; 2. Įvertinti ir palyginti futbolą ir karatė sportuojančių 10–13 metų amžiaus paauglių submaksimalius aerobinio pajėgumo rodiklius; 3. Įvertinti ir palyginti futbolą ir karatė sportuojančių 10–13 metų amžiaus paauglių deguonies suvartojimo kinetiką įsidirbimo metu. Hipotezė: Futbolą sportuojančių paauglių aerobinio pajėgumo rodikliai bus didesni nei karatė sportuojančių paauglių aerobinio pajėgumo rodikliai. Išvados: 1. Įvertinus ir palyginus futbolą ir karatė sportuojančių 10–13 metų amžiaus paauglių maksimalius aerobinio pajėgumo rodiklius, nustatyti statistiškai reikšmingai didesni rodikliai futbolo grupėje: santykinis deguonies suvartojimas (ml/kg/min), deguonies suvartojimas (ml/min), širdies susitraukimų dažnis (k/min), plaučių ventiliacija (l/min), kvėpavimo dažnis (k/min), deguonies pulsas (ml/k), krūvio trukmė (min). 2. Įvertinus ir palyginus futbolą ir karatė sportuojančių 10–13 metų amžiaus paauglių submaksimalius aerobinio pajėgumo rodiklius, nustatyti statistiškai reikšmingai didesni futbolo grupės rodikliai ties VeS2: santykinis deguonies suvartojimas (ml/kg/min), plaučių ventiliacija (l/min), deguonies pulsas (ml/k), galingumas (W), nuosekliai didinamo krūvio trukmė (min). 3. Įvertinus ir palyginus futbolą ir karatė sportuojančių paauglių deguonies suvartojimo kinetiką įsidirbimo metu rezultatai nesiskyrė., Focus: aerobic capacity of preadolescents. Problem: To date, a number of studies have been devoted to investigate the oxygen uptake in children and adolescents. However, other aspects of aerobic fitness of this age group are less widely analyzed. During the last thirty-five years the aerobic fitness and maximal aerobic power decreased significantly due to obesity issues among children and adolescents. Physical fitness of adequate intensity and duration is hardly achieved in everyday life and that negatively affects the levels of peak VO2. Low levels of physical fitness and decreasing aerobic achievements remain the main issues in fostering children and adolescents’ well-being (Armstrong, 2012). Previous research has proved that endurance exercise and aerobic capacity can be determined by three main factors: maximal oxygen uptake, anaerobic threshold, and exercise economy (Howley et al., 1995). Aim: to test and compare aerobic capacity of 10- to 13-year-old preadolescents practicing football and karate. Objectives: 1. To test and compare maximal measurements of aerobic capacity of 10- to 13-year-old preadolescents practicing football and karate; 2. To test and compare submaximal measurements of aerobic capacity of 10- to 13-year-old preadolescents practicing football and karate; 3. To test and compare the oxygen uptake kinetic response to exercise in 10- to 13-year-old preadolescents practicing football and karate. Hypothesis: Preadolescents practicing football will exhibit higher levels of aerobic capacity than preadolescents practicing karate. Conclusions: 1. Preadolescents involved in football playing exhibited significantly higher maximal measurements of aerobic capacity than preadolescents practicing karate: oxygen consumption (ml/kg/min), oxygen consumption (ml/min), heart rate (b/min), minute ventilation (l/min), respiratory rate (t/min), oxygen pulse (ml/b), maximal fitness time in (min). 2. Preadolescents involved in football playing exhibited significantly higher submaximal measurements of aerobic capacity for ventilator threshold VeT2 than preadolescents practicing karate: oxygen consumption (ml/kg/min), minute ventilation (l/min), oxygen pulse (ml/b), power (W), incrementally increased fitness time (min). 3. The results of oxygen consumption kinetic response to exercise did not exhibit any significant differences between preadolescents practicing football and preadolescents practicing karate.

Hipotezė: 1 tipo cukriniu diabetu sergančių merginų vegetacinių sistemų rodiklių pokyčiai krūvio metu bus didesni, nei šokėjų ir nesportuojančių. Tikslas: Įvertinti 18-22 1 tipo cukriniu diabetu sergančių merginų, greitosios adaptacijos aerobiniams ėjimo krūviams, ypatumus. Tiriamieji: 10 šokėjų, 12 nesportuojančių sveikų merginų, ir 12 sergančių 1 tipo cukriniu diabetu merginų. Tyrimo metodai: 1. Kūno kompozicija 2. dujų analizė 3. pulsometrija 4. biocheminė kraujo analizė 5. standartinis šešių minučių ėjimo krūvis bėgtakiu 6. matematinė statistika. Tyrimo organizavimas: Tyrimas atliktas 2011-2012 metais. Tyrime dalyvavo 34 merginos, kurios buvo suskirstytos į 3 grupes: I grupę sudarė 1 tipo cukriniu diabetu sergančios merginos (n=12), II grupę šokėjos (n=10), III grupę nesportuojančios sveikos merginos (n=12). Tiriamosios buvo 18-22 metų amžiaus. Tiriamosios, atvykusios į Lietuvos kūno kultūros akademijos sporto fiziologijos labaratorija, buvo supažindintos su tyrimu. Prieš tyrimą tiriamosioms buvo atlikta kūno sudėties analizė su „Tanita TBF-300-A “ svartyklėmis. “Tanita TBF-300-A” svarstyklėmis buvo nustatyta tiriamųjų: kūno masė, KMI (kūno masės indeksas), riebalų masė (%), riebalų masė (kg). Visos tyrime dalyvavusios merginos atliko 6 minučių standartinį ėjimo testą bėgtakiu VIASYS LE 200 CE (Vokietija) pagal (1 tyrimo protokolą). 6 minučių standartinio ėjimo testo metu buvo atliktas tiesioginis MDS nustatymas dujų analizatoriumi „Oxycon Mobile“ (Jaeger, Vokietija)... [toliau žr. visą tekstą] Hypothesis: We thought that type 1 diabetic girls vegetative system parameters during exercise will be higher than the dancers and untrained. The aim of the study: To evaluate the type 1 diabetic quick adaptation of aerobic walking loads, characteristics Subjects: 10 dancers, 12 untrained healthy women, 12 patients with type 1 diabetic women. The methods of the study: 1. Body composition 2. gas analysis 3. pulsometry 4. biochemical blood analysis 5. standard 6-minute treadmill walk test 6. mathematical statistics. The organization of the study: The study was conducted from 2011 to 2012 years. The study included 34 women were divided into 3 groups: group I consisted of type 1 diabetic girls (n = 12), group II dancers (n = 10), III group of healthy untrained girls (n = 12). The participants were between 18-22 years of age. Before the study subjects was performed body composition analysis with Tanita TBF-300-A."Tanita TBF-300-A subjects were found on scales: body weight, BMI (body mass index), fat mass (%), fat mass (kg).All the girls participated in the study, carried out a standard 6-minute treadmill walk test VIASYS LE 200 CE (Germany) in accordance with (1 TABLE). Standard 6-minute walk test was carried out directly by the gas analyzer MDS "Oxycon Mobile (Jaeger, Germany). Total 6-minute walk test in a standard treadmill VIASYS LE 200 CE (Germany) and recovery time using a portable system Oxycon Mobile has been recorded in gas exchange rates of oxygen consumption (VO2)... [to full text]

Tyrimo metu siekta ištirti jaunųjų krepšininkų baudos metimų tikslumą ir jo kaitą, taikant įvairias baudos metimų tobulinimo programas. Tiriamąją imtį sudarė Arvydo Sabonio krepšinio centro 13–14 metų jaunieji krepšininkai (n=14). Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti baudos metimų veiksmingumo kaitą, taikant metimų tobulinimo programas nekintamomis sąlygomis; 2. Nustatyti baudos metimų tikslumo kaitą, taikant tobulinimo programas kintamomis sąlygomis; 3. Nustatyti jaunųjų krepšininkų ŠSD rodiklius, metant baudos metimus kintamomis ir nekintamomis sąlygomis. Tyrimas buvo vykdomas 2008–2009 m. ir 2009–2010 m. sezonais. Kiekvienais metais jaunieji krepšininkai buvo testuojami po tris kartus (kas 90 dienų): prieš ugdomąjį eksperimentą – parengiamajame laikotarpyje (rugsėjo mėnesį), viduryje – varžybiniame laikotarpyje (gruodžio mėnesį), po eksperimento – varžybinio laikotarpio pabaigoje (kovo mėnesį). Ugdomojo eksperimento metu kiekvienose jaunųjų krepšininkų pratybose buvo taikoma viena iš dviejų baudos metimų tobulinimo programų: dviejuose pratybose I programa, kitose dviejose – II programa. Apskaičiuoti matuojamų rodiklių aritmetiniai vidurkiai ( ), ir standartiniai nuokrypiai (SD), vidurkių skirtumo reikšmingumas pagal Stjudento t nepriklausomų imčių kriterijų. Skirtumas su galima mažesne nei 0,05 paklaida buvo vertinamas kaip statistiškai patikimas (p

Tyrimo objektas – didelio meistriškumo moterų rankinio komandos parengiamojo laikotarpio treniravimo technologijos. Problema. Dėl pailgėjusio varžybų laikotarpio didelio meistriškumo rankininkėms trumpėja pasirengimo laikotarpis. Aktualu rasti treniravimo programą, turinčią reikšmingą poveikį rankininkių parengtumui, nustatant parengiamojo laikotarpio trukmę, treniravimo krūvių dydžius bei turinį ir pratybų intensyvumą. Dėl sportininkų skirtingo parengtumo lygmens ir individualumų jie ne tik skirtingai reaguoja į tą patį treniravimo krūvį, bet ir skirtingai atsigauna po fizinių krūvių. Todėl rankininkių parengtumo kaitai įvertinti būtina ne tik stebėsena, bet ir informatyvūs kriterijai. Tyrimo tikslas – nustatyti didelio meistriškumo rankininkių parengiamojo laikotarpio treniravimo programos veiksmingumą ir parengtumo kaitos valdymo kriterijus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti didelio meistriškumo rankininkių parengiamojo laikotarpio turinio sandarą. 2. Nustatyti didelio meistriškumo rankininkių parengiamojo laikotarpio treniravimo intensyvumo kaitą. 3. Nustatyti didelio meistriškumo rankininkių organizmo atsaką į parengiamuoju laikotarpiu taikytus krūvius. 4. Įvertinti didelio meistriškumo rankininkių parengtumo kaitai nustatyti taikytus valdymo kriterijus. Hipotezė – aštuonių savaičių treniravimo programa sudaro palankias prielaidas parengti didelio meistriškumo rankininkių komandą rungtyniauti. Išvados. Nustatyta veiksminga didelio meistriškumo rankininkių parengiamojo laikotarpio aštuonių savaičių treniravimo programa, kurios metu rankininkės treniravosi 45 dienas, 53 treniruotes, žaidė 16 kontrolinių rungtynių, iš viso treniruotės truko 10319 minučių. Parengiamojo laikotarpio metu daugiausia laiko – daugiau negu trečdalis (36 proc.) buvo skiriama integraliajam rengimui, techniniam (14 proc.) ir atletiniam rengimui (12,2 proc.) buvo skiriama beveik vienodai, mažiau taktiniam (10,1 proc.). Po parengiamojo laikotarpio, aštuonių savaičių treniravimo programos didelio meistriškumo rankininkės aerobinę ištvermę pagerino 5,8 procento, maksimalų deguonies suvartojimą pagerino 2,9 procento, anaerobinį alaktatinį galingumą pagerino 5,2 procento., Object of the research – training & fitness in high-performance women's handball team during preparatory period. Problem. Due to the long competitive period in high-performance female handball preparatory period is shortening in modern handball. That‘s why it is very important in such a short preparatory period to provide appropriate training program. Due to the different fitness levels of athletes and individuality respond to the same training load might be differently and different recovery as well. Duration, content of training program, intensity of loads, key indicators of monitoring are the subjects in handball. The aim of the research was to assess the effects of 8-weeks training program for high-performance female handball. Objectives: 1. Identify high-performance women's handball teams content structure of preparatory period. 2. Identify high-performance women's handball teams changes of training intensity in preparatory period. 3. Identify high-performance women's handball teams body's responce to loads applied during the preparatary period. 4. Evaluate readiness the management criteria changes of high-performance women's handball teams Hypothesis: 8-week training program is optimal in order to increase fitness in high-performance women's handball players. Conclusions. It was found the duration and content of 8-weeks training program in preparatory period and composed in such a way: 45 training days, 53 training sessions, 16 friendly matches, overall involved 10319 minutes or 172 hours, which would be 230 academic hours. Training program was applied: integral training – 36%, technical –14%, and athletic –12.2%, tactical –10.1%. It should be noted that nearly one−fifth of the time was applied for warming up – 20.3%, and for recovery (7.3%). The fitness of handball players increased: aerobic endurance by 5.8%, VO2max by 2.9%. anaerobic capacity by 5.2%.

Research hypothesis The dependence of maximal and submaximal indices of aerobic fitness and cardio respiratory system function on the type of ergometry will change due to specific impact of slow adaptation of the researched athletes. The functional indices of persons of different athletic fitness and sports specialization responsible for general adaptation of the human body to physical loads should vary less performing different continuously increasing loads or constant physical loads compared to those fitness indices which more depend on the adaptation specificity of trained muscles. The aim of the research was to establish the peculiarities of indices of athletes’ aerobic fitness and cardio respiratory system function in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. Research objectives: 1. To compare maximal and submaximal values of indices of cardio respiratory system function of swimmers and untrained persons during cycling and arm ergometry. 2. To compare maximal values of indices of cardio respiratory system function of athletes in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. 3. To compare submaximal values of indices of cardio respiratory system function of athletes in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. 4. To compare the changes in the indices of cardio respiratory system function of athletes in the transitional phases of different constant physical load in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. Scientific novelty of research results Testing the same persons on three different ergometers which are most often used in research laboratories (cycle ergometer, treadmill and arm cranking ergometer) we compared the indices of almost all components of aerobic fitness (aerobic power, endurance, agility) of well trained cyclists, runners, and kayak and canoe rowers. For the first time the peculiarities of aerobic fitness of elite cyclists and runners were established while they were working out on an arm cranking ergometer. We also specified the influence of ergometry on the physiological changes in the human body in dependence on athletic fitness and its specificity. Theoretical and practical significance The data obtained have enriched the knowledge in sports physiology (especially in aerobic fitness physiology) about the interaction of fast and slow, general and specific components of the adaptation of the human body to physical loads. That would enable better understanding of the specificity of the adaptation of cardio respiratory system and muscles of runners, cyclists and rowers, differentiating physical exercises involving various muscles and their amount for different systems of the body, and perceiving the possibilities of exercise prescription during different modes of physical activity. That is of great importance to sports medicine, functional diagnostics, theory and methods of sports training, ergometry, health physiology and rehabilitation. CONCLUSIONS 1. Performing continuously increasing load on a cycle ergometer and an arm cranking ergometer the swimmers’ indices of aerobic fitness (absolute and relative highest test power) and maximal cardio respiratory system function (absolute and relative VO2, VE) were higher than those of persons not engaged in sports. Performing continuously increasing load on a cycle ergometer, the values of indices of aerobic fitness and maximal cardio respiratory system function were higher than those performing the test on an arm cranking ergometer. 2. Performing CIL on a cycle ergometer and an arm cranking ergometer the ventilation thresholds and the indices of cardio respiratory system function of swimmers were higher than those of persons not engaged in sports. During the load on a cycle ergometer we could observe higher ventilation thresholds and the indices of cardio respiratory system function than working with arms. 3. Performing continuously increasing load, the type of ergometer and the specificity of the subject’s branch of sport mostly impacts the indices of the power achieved, maximal oxygen consumption, heart rate, lung ventilation and respiration volume, and the least impacted indices are those of respiration coefficient and lactate concentration in blood after the load. 4. Performing continuously increasing load on a cycle ergometer, a treadmill and an arm cranking ergometer, the type of ergometry and the specificity of the subject’s branch of sport mostly impacts the absolute values of ventilation threshold, and the least impact is seen on the relative values (percent from maximal) of VO2 and especially HR at the ventilation thresholds. 5. Slow adaptation influences the change rate of VO2 and HR performing the load of moderate intensity and high intensity at the beginning of the work out. Performing the constant physical load of different intensities on an arm cranking ergometer, the changes mentioned above are slower compared to the load on a cycle ergometer or a treadmill. In our research we found that the slow component was not significantly influenced by the type of ergometry and the specificity of the subject’s branch of sport., Tyrimo hipotezė. Maksimalių ir submaksimalių aerobinio pajėgumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių priklausomumas nuo ergometrijos pobūdžio pakis dėl specifinio tiriamų sportininkų lėtos adaptacijos poveikio. Skirtingo treniruotumo ir sportinės specializacijos asmenų organizmo funkcijos rodikliai, atsakingi už bendrąją organizmo adaptaciją fiziniams krūviams, turėtų mažiau skirtis atliekant skirtingo pobūdžio nuosekliai didinamus ar pastovius fizinius krūvius, negu tie pajėgumo rodikliai, kurie labiau priklauso nuo treniruojamų raumenų adaptacijos specifikos. Tyrimo tikslas - nustatyti sportininkų aerobinio pajėgumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių ypatumus priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti plaukikų ir nesportuojančių asmenų maksimalias ir submaksimalias vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių reikšmes įvairaus pobūdžio darbe. 2. Palyginti sportininkų maksimalias vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių reikšmes įvairaus pobūdžio darbe priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. 3. Palyginti sportininkų submaksimalias vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių reikšmes įvairaus pobūdžio darbe priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. 4. Palyginti sportininkų vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių kaitą pereinamosiose pastovaus intensyvumo įvairaus pobūdžio darbo fazėse priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. Tyrimo rezultatų mokslinis naujumas. Tiriant tuos pačius asmenis ant trijų skirtingų ir mokslinėse laboratorijose dažniausiai naudojamų ergometrų (velergometro, bėgtakio, rankų ergometro) palyginti didelio meistriškumo dviratininkų, bėgikų ir baidarių ir kanojų irkluotojų beveik visų aerobinio pajėgumo komponentų (aerobinės galios, ištvermės, paslankumo) rodikliai. Pirmą kartą nustatyti didelio meistriškumo dviratininkų ir bėgikų aerobinio pajėgumo ypatumai dirbant rankų ergometru. Patikslinta ergometrijos specifinė įtaka organizmo fiziologiniams pokyčiams dirbant priklausomai nuo treniruotumo ir jo specifikos. Teorinė ir praktinė reikšmė. Gauti duomenys papildo sporto fiziologijos (ypač aerobinio pajėgumo fiziologijos) žinias apie sąveiką tarp greitojo ir lėtojo, bendrojo ir specifinio organizmo adaptacijos fiziniams krūviams komponentų. Jie leidžia geriau suprasti bėgikų, dviratininkų ir baidarių bei kanojų irkluotojų vegetacinių sistemų ir raumenų adaptacijos specifiškumą, diferencijuoti skirtingus raumenis ir jų kiekį apkraunančių fizinių pratimų poveikį atskiroms organizmo sistemos, geriau suprasti treniruotės krūvių efektų pernešimo (panaudojimo) galimybes. Tai svarbu sporto medicinai, funkcinei diagnostikai, sporto treniruotės teorijai ir metodikai, ergometrijai, sveikatingumo fiziologijai ir reabilitacija. IŠVADOS 1. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru ir rankų ergometru plaukikų maksimalūs aerobinio pajėgumo (didžiausios pasiektos galios, VO2max) ir plaučių ventiliacijos rodikliai buvo didesni negu nesportuojančių asmenų, tačiau maksimalūs ŠSD, kvėpavimo tūrio ir kraujo laktato koncentracijos rodikliai nesiskyrė. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru dauguma maksimalių aerobinio pajėgumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių buvo reikšmingai didesni negu atliekant testą rankų ergometru, išskyrus maksimalųjį ŠSD, kuris nesiskyrė. 2. Atliekant NDK veloergometru ir rankų ergometru plaukikų ventiliaciniai slenksčiai ir absoliutūs vegetacinių sistemų funkcijos rodikliai buvo didesni negu nesportuojančių asmenų. Santykinės (% nuo maks.) ŠSD ir VO2 reikšmės dirbant pirmojo VS intensyvumu nesiskyrė. Abiejose tiriamųjų grupėse dirbant veloergometru buvo stebimi didesni ventiliaciniai slenksčiai ir vegetacinių sistemų funkcijos rodikliai negu rankomis. 3. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru, bėgtakiu ir rankų ergometru labiausiai nuo ergometro tipo, testuojamųjų lėtosios adaptacijos ir jos specifikos priklauso pasiektos galios ir maksimalaus deguonies suvartojimo rodikliai: jie didžiausi dirbant bėgtakiu (dviratininkų veloergometru), mažesni – veloergometru, mažiausi – rankų ergometru, sportininkų dažniausiai (išskyrus rankų ergometrą) didesni negu nesportuojančiųjų. Maksimalios plaučių ventiliacijos ir ŠSD reikšmės vidutiniškai priklauso nuo ergometrijos tipo: dirbant rankų ergometru paprastai būna mažiausios, bėgant – didžiausios, nors skirtumai tarp ergometrijos variantų priklauso nuo adaptacijos specifikos. 4. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru, bėgtakiu ir rankų ergometru labiau nuo ergometro tipo, testuojamųjų lėtosios adaptacijos ir jos specifikos priklauso absoliučios ventiliacinių slenksčių reikšmės, mažiau – santykinės (procentais nuo maksimalių) VO2 ir ŠSD reikšmės ties ventiliaciniais slenksčiais. Absoliučios plaučių ventiliacijos ir ŠSD reikšmės dirbant ventiliacinių slenksčių intensyvumu labiausiai priklauso nuo taikomos ergometrijos tipo: bėgant jos paprastai didžiausios, dirbant rankų ergometru – mažiausios. Subjektyviai suvokiamos pastangos pagal Borgo 20 balų skalę dirbant pirmojo ventiliacinio slenksčio intensyvumu visais ergometrais sportininkų didesnės negu nesportuojančiųjų, bėgant – negu dirbant veloergometru ar rankų ergometru. 5. Labiausiai VO2, VCO2, VE ir ŠSD kaitos bendras greitis vidutinio ir didelio intensyvumo fizinio krūvio pradžioje priklauso nuo ergometrijos tipo: kaita lėčiausia dirbant rankų ergometru, bėgant dažnai greitesnė negu dirbant veloergometru. Minėtų rodiklių kaitos greitasis komponentas mažiau priklauso nuo ergometrijos tipo. Sportininkų šių rodiklių (ypač VE ir ŠSD) kaita paprastai greitesnė, išskyrus rankų ergometrą. Adaptacijos specifiškumas turėjo nedidelę įtaką (daugiausiai dirbant rankų ergometru) vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių kaitos greičiui krūvio pradžioje. Lėtajam vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių kaitos komponentui ergometro tipas, testuojamųjų lėtoji adaptacija ir jos specifiškumas reikšmingos įtakos nedarė.

Tyrimo objektas. Vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų aerobinis pajėgumas ir kvėpavimo sistemos rodiklių sąryšis. Tyrime dalyvavo 19 vidutinio bei didelio meistriškumo vidutinių (pagrindinis varžybinis nuotolis – nuo 600 m iki 2 km, n =9) ir ilgųjų (3 km arba daugiau, n =10) nuotolių bėgikai. Tiriamiesiems buvo atliktas kvėpavimo sistemos funkcinės būklės nustatymas ramybėje ir aerobinio pajėgumo nustatymas atliekant nepertraukiamą nuosekliai didėjantį krūvį. Tikslas - nustatyti vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų aerobinio pajėgumo ir kvėpavimo sistemos funkcijos ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti vidutinių ir ligų nuotolių bėgikų aerobinį pajėgumą. 2. Palyginti vidutinių ir ligų nuotolių bėgikų kvėpavimo sistemos funkcinius rodiklius. 3. Įvertinti sąryšį tarp bėgikų aerobinio pajėgumo ir kvėpavimo sistemos funkcijos rodiklių. Išsikėlėme hipotezę, kad kvėpavimo funkcinės galimybės dėl skirtingo intensyvumo treniruotės ir varžybinių krūvių turėtų būti didesnės tarp vidutinių nuotolių bėgikų, o aerobinės ištvermės rodikliai turėtų būti didesni tarp ilgų nuotolių bėgikų. Išvados 1. Absoliutus maksimalus deguonies suvartojimas lyginant vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikus nesiskiria, o santykinės šio rodiklio reikšmės reikšmingai didesnės ilgų nuotolių bėgikų grupėje. 2. Ilgų nuotolių bėgikų pirmasis ventiliacinis slenkstis ir jį atitinkantis ŠSD didesni ilgų nuotolių bėgikų grupėje, nors maksimalios ŠSD reikšmės nuosekliai didinamo krūvio metu nesiskiria. 3. Bėgimo ekonomiškumas judant submaksimaliais greičiais nesiskiria tarp vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų, nors maksimalios bėgimo greičio reikmės, pasiektos nuosekliai didinamo krūvio metu didesnės ilgų nuotolių bėgikų grupėje. 4. Daugumos kvėpavimo funkcijos rodiklių reikšmės didesnės vidutinių nuotolių bėgikų, bet statistiškai reikšmingai – tik didžiausio iškvėpimo greičio. 5. Nėra reikšmingos koreliacijos tarp tirtų bėgikų kvėpavimo funkcijos ir aerobinio pajėgumo rodiklių., Object of research. Middle distance and long distance runners aerobic capacity and the connection of respiratory system indicators. We researched 19 superior level middle distance (main competition distance from 600m to 2 km, n = 9) and long distance (3 km or more, n = 10) runners. Researched sportsman have undergone respiratory system functional condition test in tranquility state and aerobic capacity test during consecutively heavier physical load. Goal of research. To determine the functional features of middle distance and long distance runners aerobic capacity and respiratory system. Tasks: 1. To compare aerobic capacity between middle distance and long distance runners. 2. To compare respiratory system functional indicators between middle distance and long distance runners. 3. Analyze and connection between runners aerobic capacity and respiratory system indicators. Hypothesis. Because of different training intensiveness and competition loads, functional capacities of respiration system are greater of the middle distance runners, and aerobic capacity indicators are greater of the long distance runners. Conclusion. 1. Absolute maximum oxygen consumption is almost the same of both middle distance and long distance runners, while relative indicators are significantly greater in the long distance runners group 2. Long distance runners first ventilator threshold and its corresponding heart contraction rate is greater in the long distance runners group, while maximum heart contraction rate is very similar in both groups during consecutively heavier physical load. 3. Running economy while moving in sub maximal speeds is very similar in middle and long distance runners groups, while during consecutively heavier physical load running economy results are better of long distance runners. 4. Most respiration function indicators are greater of middle distance runners, but statistically significant – only that of quickest expiration. 5. There is no significant correlation between the researched runners respiration function and aerobic capacity indexes

Tyrimo tikslas – nustatyti didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos varžybinės veiklos ir varžybų mikrociklo fizinių krūvių intensyvumo kait��. Tyrimo objektas – rankininkių rungtynių ir varžybų mikrociklų fizinių krūvių intensyvumas. Šiuolaikiniam rankiniui dinamiškėjant aktualu yra nustatyti rankininkių organizmo fiziologinius poreikius, kuriuos labiausiai atspindi širdies veikla. Buvo registruota didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos širdies veikla nustatant širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) jai rungtyniaujant 2006/2007 metų (aštuonerių) ir 2008 metų (12 rungtynių) Lietuvos moterų rankinio čempionate. ŠSD vertintas tik tų rungtynių, kurias tiriamoji rungtyniavo visą rungtynių laiką. Taip pat ŠSD buvo registruotas ir keturių varžybų mikrociklų kiekvienų pratybų (16) metu. ŠSD buvo registruojamas 5 sekundžių intervalais pulso matuokliu “Polar S610i” (Suomija) rungtynių metu prasidėjus pramankštai ir baigti registruoti pasibaigus rungtynėms, o pratybų metu tik prasidėjus pratyboms ir baigti registruoti joms pasibaigus. Buvo nustatytas didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos rungtynių fizinio krūvio intensyvumas, atskirai dar įvertinant pramankštos, rungtynių pirmojo ir antrojo kėlinio fizinio krūvio intensyvumą, taip pat pramankštos, rungtynių pirmojo ir antrojo kėlinio fizinio krūvio intensyvumo kaitą priklausomai nuo rungtynių baigties. Taip pat nustatytas ir palygintas didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos 2006/2007 metų ir 2007/2008 metų sezonų žaistų rungtynių fizinio krūvio intensyvumas, nustatyta varžybų mikrociklo sportininkės darbo intensyvumo kaita, o taip pat rungtynių mechaninės energijos procentinė sandara. Visų rungtynių metu (įskaičiuojant pramankštą, pirmąjį ir antrąjį rungtynių kėlinius, o taip pat ir 10 min pertrauka tarp kėlinių) širdis susitraukė 15694 ± 1145 kartus. Daugiausia širdis susitraukė laimėtų rungtynių pirmojo kėlinio metu (5107 ± 347 kartus), mažiausiai – laimėtų rungtynių pramankštos metu (4329 ± 100 kartus). Visų (n = 20) rungtynių metu (įskaičiuojant pramankštą ir 10 minučių pertrauką tarp kėlinių) vidutinis ŠSD buvo 159 ± 24 tv/min. Rungtyniavimo metu širdies didžiausias ŠSD buvo 193 tv/min, o mažiausias ilsintis per pertrauką tarp kėlinių – 82 tv/min. Pramankštos metu vidutinis ŠSD buvo (144 ± 22 tv/min) – 32 tv/min (p < 0,01) mažesnis nei per pirmąjį kėlinį (176 ± 10 tv/min) ir 30 tv/min (p < 0,01) mažesnis nei antrojo kėlinio metu (174 ± 9 tv/min). ŠSD 10 minučių tarp kėlinių metu vidutiniškai buvo 122 ± 9 tv/min. Pirmo ir antro kėlinio metu nepriklausomai nuo to – ar rungtynės buvo laimėtos ar pralaimėtos – ŠSD buvo vienodas. 10 minučių tarp kėlinių metu širdies veiklos intensyvumo kaita didesnė buvo kai rungtynės buvo pralaimėtos (± 47 tv/min), nei laimėtos (± 35 tv/min). Pert tirtas 2006–2007 metų čempionato rungtynes (pramankštos, pirmo ir antro kėlinių metu, taip pat absoliutus širdies tvinksnių skaičius ir intensyvumas) širdies veikla buvo intensyvesnė, nei per 2007–2008 metų čempionato rungtynes. Nustatytas nuo kėlinio pradžios iki pabaigos mažėjantis ŠSD rodiklių fenomenas, būdingas ir pirmajam (y = -0,2088x + 179,58 R2 = 0,3264), ir antrajam kėliniui (y = 0,0022x + 173,71 R2 = 6E-05). Savaitės atskirų pratybų intensyvumas nebuvo artimas savaitgalio rungtynių metu pasiektam intensyvumui. Varžybų mikrociklo nė vienų pratybų metu širdies veiklos intensyvumas nebuvo adekvatus rankininkės nustatytam intensyvumui rungtynių metu. Didžiausio intensyvumo pratybos buvo taikytos dvi savaitės dienas – antradieniais (132 ± 28 tv/min; iš viso – 11904), ketvirtadieniais (131 ± 24 tv/min; 11858). Mažiausias fizinis krūvis, buvo trečiadienio pratybų metu (122 ± 21 tv/min; 7318). Nustatyta, kad mikrocikle pratybų krūvis nėra tolygiai didėjantis ar tolygiai mažėjantis, jis buvo banguotas, tik ketvirtame mikrocikle krūvis buvo didėjantis. Rungtyniaujant sportininkės funkcinė veikla, vertinant pagal širdies veiklą, daugiausia (47,9 %) sudarė nedidelio intensyvumo iki aerobinio slenksčio veikla, 42,9 % vyravo tarp aerobinio ir anaerobinio slenksčio ir 9,1 % sudarė beveik maksimalių pastangų reikalaujančio darbo veikla. Vidutinė varžybų mikrociklo energinių procesų sandara (< AeSl – 80 %, AeSl÷AnSl – 17,3 %, AnSl – 2,7 %) neadekvati rungtyniavimo sandarai. Tiek pirmojo, tiek antrojo kėlinio metu mažėjantis ŠSD, sukelia prieštaraujančių prielaidų: 1) varžybų mikrociklų pratybų metu taikyti kr�����viai nebuvo adekvatūs rungtynių metu rankininkės įžaidėjos organizmo adaptaciniams atsakams; 2) nesitreniruojant intensyvumu, kuris vyrauja rungtyniaujant, gali nepakakti tiriamosios funkcinių galių intensyviam adaptaciniam atsakui rungtynėms baigiantis; 3) dėl neadekvačios pratybų mechaninės energijos procentinės sandaros galima daryti prielaidą dėl būtinybės peržiūrėti pratybų turinio bei intensyvumo rengimo programą., The aim of the study was to determine the alteration of heart rate intensity during match and competitive microcycle of high-peak performance playmaker in handball. Object of the study – the intensity of female handball player’s physical loads during the match and training session in competitive micro-cycle. Modern handball is a fast game, characterised by incredible athletic performance by athletes so it is very inportant to determinate the alteration of heart rate intensity during match. During matches of the Lithuanian female championship in 2006/2007 (8 matches) and in 2007/2008 (12 matches), the heart rate of the playmaker was recorded. Item the heart rate was recorded in training activities (16) in 4 competitive micro-cycle. The heart rate was recorded in a period of 5 second by pulse meter “Polar S610i” (Finland) and analyzed further with Microsoft Excel program. The data of the heart rate performance was registered starting with the warm-up and finished after the end of the match and in training was registered starting with the warm-up and finished after the end of the training session. Objectives of the study were to determine the heart rate intensity of warm up, first and the second half of the game of high-peak playmaker in handball and to compare intensity between warm up, first and the second half-times to the result of the match. Item it was to determine and to compare the heart rate intensity of the playmaker during the match of the Lithuanian female championship 2006/2007 and 2007/2008. It was determined the alteration of heart rate intensity in competitive micro-cycle, and the metabolic aspects of the match were evaluated using indirect method. Total heart rate (in warm up, first and the second half of the game and 10 min break) of high-peak performance playmaker averaged 15694 ± 1145 beats during the match. The highest total heart rate was during the first-half, when match was win (5107 ± 347 beats), less during the warm-up than the match was win to (4329 ± 100 beats). Heart rate of the match average of 159 beats.min-1. Heart rate of playmaker in handball were the highest during the match (193 beats.min-1), least during 10 min break of the game (82 beats.min-1). Heart rate during the warm-up (144 ± 22 beats.min-1) was 32 beats.min-1 (p < 0,01) less than during the first half-time of the game (176 ± 10 beats.min-1) and 30 beats.min-1 (p < 0,01) less than during the second half-time of the game (174 ± 9 beats.min-1). Heart rate during the 10 min break averaged of 122 ± 9 beats.min-1. Heart rate during the first and the second half-times of the game was the same independent of the end of the game. Heart rate of playmaker in handball were the highest during the break then the match was lost (from 102 to 148 beats.min-1), less during the break then the match was won (from 107 to 142 beats.min-1). Heart rate of playmaker in handball during matches of the Lithuanian female championship in 2006/2007 was the highest, than during matches in 2007/2008. It was determined that heart rate intensity during in the first (y = -0,2088x + 179,58 R2 = 0,3264) and the second (y = 0,0022x + 173,71 R2 = 6E-05) half-time of the game were descending. Training intensity in a week wasn‘t the same as in the match. The intensity of heart rate of the separate training sessions in competitive micro-cycles were not adequate to intensity achieved during matches. It was determined that the highest training program was on Tuesday (132 ± 28 beats.min-1; overall – 11904) and on Thursday (131 ± 24 beats.min-1; overall – 11858), least during on Wednesday training sessions (122 ± 21 beats.min-1; overall – 7318). It was established that intensity in competitive micro-cycles flactuated day by day ant training session by training session except the four micro-cycle where intensity was rising. On the basis heart rate indices energy system demands during the matches were used in such a way: under aerobic threshold – 47,9 %, between aerobic and anaerobic threshold – 42,9 %, and over anaerobic threshold – 9,1 %. Energy system demands of competitive micro-cycles were different: under aerobic threshold – 80 %, between aerobic and anaerobic threshold – 17,3 %, and over anaerobic threshold – 2,7 %. The descending intensity of heart rate during the first and the second half-time of the match makes controversy premises: 1) training loads applied in competitive micro-cycles were not adequate to adaptation respond during the matches in handball playmayker human; 2) in case do not have training session in adequate to which needed during the matches may cause not enough trainability to energy power demands at the end of the matches; 3) different energy system during applied training programme in the compettive micro-cycles compare to matches might be the reason to review training design.

Hipotezė. Manėme, kad jau priešmokykliniame amžiuje vaikų fizinis aktyvumas, kūno kompozicija yra tarpusavyje susiję bei gali daryti įtaką šio amžiaus vaikų vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos tempui ir dydžiui atliekant standartinį fizinį krūvį veloergometru. Tyrimo tikslas. Nustatyti ryšį tarp priešmokyklinio amžiaus vaikų kūno kompozicijos, fizinio aktyvumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos fiziniam krūviui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ryšį tarp fizinio aktyvumo ir kūno kompozicijos. 2. Nustatyti ryšį tarp kūno kompozicijos ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos fiziniam krūviui. 3. Nustatyti ryšį tarp fizinio aktyvumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos fiziniam krūviui. 4. Palyginti mergaičių ir berniukų fizinio aktyvumo, kūno kompozicijos ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos fiziniam krūviui rodiklius. Tiriamųjų kontingentas. 19 sveikų, atsitiktine tvarka parinktų 6–7 metų priešmokyklinio amžiaus vaikų (10 mergaičių ir 9 berniukai) iš Kauno miesto lopšelio-darželio ,,Girinukas“. Tyrimo metodai. Tiriamieji atliko standartinį (darbo galia vatais apskaičiuojama vaiko kūno masę padauginant iš 1,5) pastovaus intensyvumo fizinį krūvį kompiuteriu valdomu veloergometru „Ergoline“. Krūvio trukmė – 6 min. Tris minutes prieš ir tiek pat laiko po šio krūvio tiriamieji dirbo 10 W galia. Mynimo dažnis buvo 70 k./min. Viso krūvio metu realiam laike buvo registruojami kvėpavimo ir dujų apykaitos rodikliai bei širdies susitraukimo dažnis – tam buvo naudojama nešiojama dujų analizės sistema „Oxycon mobile“ (Jaeger, Vokietija). Fizinį aktyvumą nustatėme žingsniamačiu, kuris buvo dedamas ant juosmens ir registravo atliktų žingsnių skaičių per 6,5 h, kai vaikai buvo fiziškai aktyvūs darželyje. Tiriamųjų kūno kompoziciją nustatėme bioelektrinės varžos metodu. Matavome tokius rodiklius: kūno masę (kg); kūno masės indeksą (KMI); santykinį riebalų kiekį (%); neriebalinę masę (kg); bendrą vandens kiekį (kg). Ūgį matavome medine ūgio matuokle. Tyrimo rezultatai 1. Koreliacinis ryšys tarp fizinio aktyvumo ir kūno kompozicijos. Nustatyta, kad tarp darželinukų fizinio aktyvumo ir kūno kompozicijos rodiklių (KMI, riebalinės kūno masės, kūno svorio) egzistuoja atvirkštinis stiprus koreliacinis ryšys: KMI (r = - 0,84), riebalinė kūno masė (r = - 0,86), kūno svoris (r = - 0,80). Šį reikšmingą koreliacinį ryšį daugiausia nulėmė mergaičių rodikliai. Jų grupėje gauta FA ir KMI, riebalinės kūno masės ir kūno svorio buvo stipri atvirkštinė (atitinkamai - 0,95, - 0,9 ir - 0,96), o berniukų grupėje nustatyta atvirkštinė vidutinė (atitinkamai - 0,56, - 0,48, - 0,58) koreliacija. 2. Koreliacinis ryšys tarp fizinio aktyvumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos standartiniam fiziniam krūviui. Darželinukų ŠSD (3 min.) ir fizinis aktyvumas tarpusavyje susiję atvirkštine stipria priklausomybe (r = - 0,76). Nustatyta, kad tarp berniukų ŠSD (3 min., r = - 0,94) bei mergaičių (3 min; r = - 0,71) ir fizinio aktyvumo yra stiprus atvirkštinis koreliacinis ryšys. Gauta, kad tarp vaikų anglies dioksido išskyrimo greičio (r = - 0,69), deguonies pasisavinimo (r = - 0,89) ir fizinio aktyvumo yra stiprus atvirkštinis koreliacinis ryšys. 3. Koreliacinis ryšys tarp kūno kompozicijos ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos standartiniam fiziniam krūviui. Nustatėme, kad egzistuoja tiesioginis vidutinis statistinis ryšys tarp tyrime dalyvavusių vaikų plaučių ventiliacijos (r = 0,58), širdies susitraukimo dažnio (r = 0,4) ir kūno masės indekso. Gauta, kad tarp berniukų plaučių ventiliacijos ir KMI nustatytas vidutinis tiesioginis koreliacinis ryšys (r = 0, 59), o mergaičių grupėje statistinės priklausomybės nerasta (r = - 0, 17). Tyrimo rezultatai parodė, kad darželinukų kūno masės indeksas ir širdies susitraukimo dažnis tiesiogiai susiję vidutiniu koreliaciniu ryšiu (r = 0,4). O pagal lytį nei berniukų, nei mergaičių rezultatuose statistiškai reikšmingų skirtumų nėra (p > 0,05). Nustatyta, kad tarp darželinukų anglies dioksido išskyrimo greičio ir KMI rodiklių yra stiprus tiesioginis statistinis ryšys (r = 0,79), tarp mergaičių (r = 0,74) ir berniukų (r = 0,7). O tarp priešmokyklinukų anglies dioksido išskyrimo greičio ir riebalinės kūno masės yra tiesioginis stiprus koreliacinis ryšys (r = 0,66). Tuo tarpu tarp mergaičių anglies dioksido išskyrimo greičio ir riebalinės kūno masės yra tiesioginis stiprus koreliacinis ryšys (r = 0,76), o berniukų – vidutinis (r = 0,4). Analizuojant deguonies suvartojimo ir kūno masės indekso rezultatus, nustatytas stiprus tiesioginis koreliacinis ryšys (r = 0,70). Mergaičių KMI ir deguonies suvartojimą sieja tiesioginis stiprus (r = 0,89), o berniukų tiesioginis vidutinis (r = 0,56) koreliacinis ryšys., Hypothesis. We supposed that physical activity and body composition are interdependent and may influence the rate and extent of acute adaptation of cardiorespiratory function during standard cycling load test in preschool children. Purpose of the work. To establish relationship among body composition, physical activity and indexes of acute adaptation to physical load of cardiorespiratory functions in preschool children. Objectives of the work: 1. To establish relationship between physical activity and body composition. 2. To establish relationship between body composition and acute adaptation to physical load of cardiorespiratory parameters. 3. To establish relationship between physical activity and acute adaptation to physical load of cardiorespiratory parameters. 4. To compare female and male factors of physical activity, physique and indexes of acute adaptation to physical load of cardiorespiratory functions. Subjects. 19 health children (10 girls and 9 boys) of 6-7 years old, which attended day-nursery „Girinukas“ and which were sampled in random order. Methods. The subjects performed standard (work capacity (W) was calculated multiplying body mass of child by 1,5) physical load of constant intensity using cycling ergometer „Ergoline“. Load duration was 6 minutes. The subjects performed 10 W work before and after this load. The cadency was 70 rpm. Respiratory and gas exchange parameters and heart rate were continuously recorded throughout the whole test; a portable gas analysis system „Oxycon Mobile“ (Jaeger, Germany) was used for this purpose. Physical activity was established using pedometer that was attached on the waste and which registered the count of steps performed during 6,5 hour period when the children were physically active in day-nursery. The body composition was established using method of bioelectric impedance. The following indexes were measured: body mass (kg); body mass index (BMI); relative fat quantity (%); non-fatty mass (kg); total amount of water (kg). Height was measured using wooden height rod. 1. Correlation between physical activity and body composition. It was established that inverse strong correlation was present between indexes of physical activity and body composition (BMI, fatty body mass, body weight) in preschool children: BMI (r = - 0,84), fatty body mass (r = - 0,860, body weight (r = - 0,80). This significant correlation mainly was determined by female indexes. FA correlation with BMI, fatty body mass and body weight was - 0,95, - 0,9 and - 0,96 respectively in this group, and inverse intermediate correlation was established in male group (- 0,56, -0,48, - 0,58). 2. Correlation between physical activity and indexes of acute adaptation to standard physical load of cardiorespiratory functions. HR (3 minutes) and physical activity has strong inverse interdependence (r = - 0,76) in presbytery infants. It was established, that HR in boys (3 minutes, r = - 0,94) and in girls (3 minutes, r = -0,71) and physical activity has strong inverse correlation. It was established, that carbon dioxide output rate (r = - 0,69), oxygen assimilation (r = - 0.89) of infants and physical activity has strong inverse correlation. 3. Correlation between physique and indexes of acute adaptation to standard physical load of cardiorespiratory functions. We established that direct intermediate statistical relationship among pulmonary ventilation (r = 0,58), heart rate (r = 0,4) and body mass index exist. It was established, that direct intermediate correlation between pulmonary ventilation and BMI exist (r = 0,59) in boys, while no statistically significant dependence was found in girls group (r = - 0,17). The results of the work showed, that body mass index and heart rate have direct intermediate relationship (r = 0,4). Sexually, no statistically significant differences were found in neither boys results, nor girls ones (p > 0.05). It was established, that carbon dioxide output rate and BMI in presbytery infants has strong direct statistical relationship (r = 0,79), among girls (r = 0,74) and boys (r = 0,7). And there is strong correlation (r = 0,66) between carbon dioxide output rate and fatty body mass in presbytery infants. Whereas there is strong direct correlation (r = 0,76) between carbon dioxide output rate and fatty body mass in girls, and there is intermediate correlation (r = 0,4) in boys. A strong direct correlation (r = 0,70) between oxygen consumption and body mass index was established during analysis. Girls BMI and oxygen consumption has strong direct correlation (r = 0,89), and boys - intermediate direct correlation (r = 0,56).

SUMMARY THE RELATIONSHIP BETWEEN PUPILS' BODY COMPOSITION, PHYSICAL ACTIVITY AND RECOVERY SPEED AFTER PHYSICAL EXERCISE Hypothesis. We thought that pupils’ who have higher physical activity and normal body weight also have faster recovery after physical exercise. Objectives of the study. To identify the relationship between pupil’s body composition, physical activity and recovery rate after physical load. The aim of the study: 1. To identify the relationship between physical activity and body composition. 2. To identify the relationship between body composition and recovery rate after physical activity. 3. To identify the relationship between physical activity and recovery speed after physical exercise. Subjects. It was made of a group of 40 healthy (20 girls and 20 boys), 10-12 form pupils, chosen by chance, from one Kaunas secondary school. Methods: According to the questionnaire, applying the indirect test technique of maximum oxygen consumption (VO2max), suggested by Huston university. Was estimated pupils physical activity and VO2max. According to the data of the questionnaire, the analysed have been divided into 3 groups of physical activity (PA): low PA; medium PA; high PA. The body composition of the investigated has been measured according bioelectrical impedance method. The following indicators have been measured: body weight, body weight index (BWI); relative fat mass (%); fat free mass (kg), total water amount (kg). To establish functional capacity of circulatory system, we have done Rufje test and calculated its index. To estimate the speed of heart rate (HR) recovery, the analyzed HR has been measured 5 minutes after Rufje test using POLAR HR fixer monitor. The results of the study: The results of the study have shown that statistically significantly higher (p0,05). Rufje index had been statistically relatively (p0,05). Key words: maximum oxygen consumption, body composition, heart rate, recovery.