Search

Tyrimo tikslas – nustatyti ar žaidimo 3×3 skirtingomis taisyklėmis turi poveikį jaunųjų futbolo žaidėjų fiziologiniams ir nuovargio rodikliams bei subjektyviai jaučiamų pastangų dydžiui. Hipotezė – taikant taisyklę žaidimas mažose aikštėse kai kamuolys stabdomas pažymėtoje zonoje fizinio krūvio intensyvumas ir nuovargis bus didesnis. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti žaidimo 3×3 skirtingomis taisyklėmis poveikį jaunųjų futbolo žaidėjų fiziologiniams rodikliams 2. Nustatyti žaidimo 3×3 skirtingomis taisyklėmis poveikį jaunųjų futbolo žaidėjų nuovargio rodikliams 3. Nustatyti ar žaidimo 3×3 skirtingomis taisyklėmis poveikį jaunųjų futbolo žaidėjų subjektyviai jaučiamų pastangų dydžiui Tyrimo metodai: 1. Šuolis į aukštį iš vietos; 2. Širdies susitraukimo dažnis (ŠSD); 3. Subjektyviai jaučiamų pastangų dydis (Borgo skalė). Išvados: 1. Žaidžiant futbolą mažoje aikštėje į mažus vartus širdies susitraukimo dažnio vidurkio ir maksimali reikšmė buvo mažesnė lyginant su žaidimu stabdant kamuolį nustatytoje zonoje. 2. Žaidžiant futbolą mažoje aikštėje į mažus vartus šuolis į aukštį reikšmingai nepasikeitė, o stabdant kamuolį nustatytoje zonoje - sumažėjo. 3. Žaidžiant futbolą mažoje aikštėje į mažus vartus subjektyviai jaučiamų pastangų dydis buvo mažesnis lyginant su žaidimu stabdant kamuolį nustatytoje zonoje., Work objective – to identify whether 3x3 game with different rules has an effect on players’ physiological indicators, fatigue indicators and effort (Borgo scale). Hypothesis – when playing on small fields, using the rule, that one can only stop the ball in the specific zone, increases the level of intensity, therefore the fatigue level will also increase. Methods of the researchused: 1. Vertical jump from a stand still; 2. Heart rate in a small sided games; 3. Effort (Borgoscale). Results: Concluding this research, it can be stated that the initial hypothesis has been confirmed because it has been found that the game with different rules has an effect on players’ physiological indicators. The rule of playing in a small sided field and stopping the ball by foot in a marked zone (BS-SSG) has a greater impact on players’ fatigue and level of intensity than playing a game with the smaller goal (SG-SSG). Ball stopping by foot has a greater effect on the physiological indicators, where as playing a game with the smaller goal has a greater effect on the technique and tactics. Both the heart rate and vertical jump from a stand still results also correlate with these indicators. Conclusions: 1. While playing football on a small field with smaller goals, the heart rate average and the maximum was smaller than when playing using a \"specific zone ball stopping\" rule. 2. Playing football on the small field with small-sized goal did not have a significant impact on the the height of the jump, whereas Stopping the ball in the defined zone resulted in a decreased height of the jump. 3. While playing football on a small field with smaller goals, the subjectively judged level of effort was lower than the when playing using a \"specific zone ball stopping\" rule.

Tyrimo objektas: antsvorį ar nutukimą turinčių paauglių aerobinis pajėgumas. Tyrimo problema: Pastaruosius trejus dešimtmečius pasaulyje augo nutikimo epidemija. Antsvorio ir nutukimo lygis tarp vaikų padidėjo daugelyje šalių (Xue el al., 2016). Padidėjusi rizika antsvorio ir metabolinio sindromo suaugusiems gali atsirasti dėl mažo aerobinio pajėgumo nuo vaikystės iki paauglystės (Walker el al., 2015). Nutukimas yra svarbus rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligoms (Strasser el al., 2015). Tyrimo tikslas: nustatyti ir įvertinti fiziškai aktyvių ir pasyvių antsvorį ar nutukimą turinčių 12 – 16 metų paauglių aerobinį pajėgumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti fiziškai aktyvių ir pasyvių antsvorį ar nutukimą turinčių 12 – 16 metų amžiaus paauglių maksimalius aerobinio pajėgumo rodiklius. 2. Įvertinti ir palyginti fiziškai aktyvių ir fiziškai pasyvių 12 – 16 metų amžiaus paauglių turinčių antsvorį ar nutukimą deguonies suvartojimo kinetiką. Hipotezė: Remdamiesi C. Crova et. al. (2014) atliktu moksliniu tyrimu, paaiškėjo kad antsvorį turintiems vaikams po fizinių pratimų pagerėjo aerobiniai rodikliai, todėl teigiame, jog fiziškai aktyvių antsvorį ar nutukimą turinčių paauglių aerobinio pajėgumo rodikliai bus didesni nei fiziškai pasyvių. Išvados: 1. Fiziškai atyvių antsvorį ar nutukimą turinčių paauglių grupėje rodikliai yra geresni nei pasyvių (p, Focus: overweight or obesity in adolescents with aerobic capacity. Problem: Over the past three decades, the world's growing epidemic of the event in question. Overweight and obesity rates among children increased in many countries (Xue el al.: In 2016.). The increased risk of obesity and metabolic syndrome in adults may be due to low aerobic capacity from childhood to adolescence (Walker el al. 2015). Obesity is a major risk factor for cardiovascular disease (Strasser el al. 2015). Aim: identify and assess physically active and passive overweight or obesity equipped with 12 - 16 years old teen aerobic capacity. Objectives: 1. Evaluate and compare physically active and passive overweight or obesity equipped with 12 - 16 years teen maximum aerobic performance. 2. Evaluate and compare physically active and sedentary 12 - 16 years of adolescents who are overweight or obese oxygen uptake kinetics. Hypothesis: Based Crova C. et. al. (2014) conducted research showed that overweight children after exercise improved aerobic performance, and maintain that physically active overweight or obese adolescents with aerobic capacity indicators will be bigger than the sedentary Conclusions: 1. Physically active overweight or obesity with adolescents indicators are better than passive (p

Hipotezė: 1 tipo cukriniu diabetu sergančių merginų vegetacinių sistemų rodiklių pokyčiai krūvio metu bus didesni, nei šokėjų ir nesportuojančių. Tikslas: Įvertinti 18-22 1 tipo cukriniu diabetu sergančių merginų, greitosios adaptacijos aerobiniams ėjimo krūviams, ypatumus. Tiriamieji: 10 šokėjų, 12 nesportuojančių sveikų merginų, ir 12 sergančių 1 tipo cukriniu diabetu merginų. Tyrimo metodai: 1. Kūno kompozicija 2. dujų analizė 3. pulsometrija 4. biocheminė kraujo analizė 5. standartinis šešių minučių ėjimo krūvis bėgtakiu 6. matematinė statistika. Tyrimo organizavimas: Tyrimas atliktas 2011-2012 metais. Tyrime dalyvavo 34 merginos, kurios buvo suskirstytos į 3 grupes: I grupę sudarė 1 tipo cukriniu diabetu sergančios merginos (n=12), II grupę šokėjos (n=10), III grupę nesportuojančios sveikos merginos (n=12). Tiriamosios buvo 18-22 metų amžiaus. Tiriamosios, atvykusios į Lietuvos kūno kultūros akademijos sporto fiziologijos labaratorija, buvo supažindintos su tyrimu. Prieš tyrimą tiriamosioms buvo atlikta kūno sudėties analizė su „Tanita TBF-300-A “ svartyklėmis. “Tanita TBF-300-A” svarstyklėmis buvo nustatyta tiriamųjų: kūno masė, KMI (kūno masės indeksas), riebalų masė (%), riebalų masė (kg). Visos tyrime dalyvavusios merginos atliko 6 minučių standartinį ėjimo testą bėgtakiu VIASYS LE 200 CE (Vokietija) pagal (1 tyrimo protokolą). 6 minučių standartinio ėjimo testo metu buvo atliktas tiesioginis MDS nustatymas dujų analizatoriumi „Oxycon Mobile“ (Jaeger, Vokietija). Viso 6 minučių standartinio ėjimo testo metu, bėgtakiu VIASYS LE 200 CE (Vokietija), ir atsigavimo metu naudojant nešiojama sistema „Oxycon Mobile“ buvo registruojami dujų apykaitos rodikliai: deguonies suvartojimas (VO2), anglies dioksido išskyrimo (VCO2), kvėpavimo dažnis (KD) , kvėpavimo tūris (VTex) ir plaučių ventiliacija (VE), ŠSD. Praėjus valandai, standartinis 6 min ėjimo testas bėgtakiu VIASYS LE 200 CE (Vokietija) buvo pakartotas. Visų tyrimų metu, tiriamųjų širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) buvo registruojamas pulso matuokliu „Polar S810“ (Suomija) ir vėliau buvo interpoliuojamas 5 sekundžių intervalais, „ Polar Precision Performance“ programoje ir tolimesnei analizei perkeliamas į „ Microsoft Excel“ programą. Siekiant nustatyti sergančių 1 tipo cukriniu diabetu mergaičių gliukozės koncentracija kraujyje, buvo imami kapiliarinio kraujo mėginiai iš rankos piršto. Kraujo lašu apvarvinta juostelė buvo įdėta į prietaisą \"AccuTrend GCT\" ir po 12 sekundžių rezultatai buvo gauti (mmol/l). Gliukozės koncentracija kraujyje matuota prieš fizinį krūvį ir po fizinio krūvio. Raktiniai žodžiai: VO2 kinetika, hipoglikemija, širdies susitraukimo dažnis, greitoji adaptacija, plaučių ventiliacija. Uždaviniai: 1) Ištirti sveikų nesportuojančių merginų ir šokėjų organizmo greitosios adaptacijos ypatumus, atliekant standartinį 6 min. ėjimo fizinį krūvį. 2) Ištirti sveikų nesportuojančių merginų ir sergančių 1 tipo cukriniu diabetu merginų organizmo greitosios adaptacijos ypatumus atliekant standartinį 6 min. ėjimo fizinį krūvį. 3) Palyginti sveikų nesportuojančių merginų, šokėjų ir sergančių 1 tipo cukriniu diabetu merginų greitosios adaptacijos ypatumus atliekant standartinį 6 min. ėjimo fizinį krūvį. Atlikus tyrimą padarytos šios išvados: 1. Šokėjų ir nesportuojančių grupėje deguonies suvartojimas ramybės metu statistiškai reikšmingai skirėsi (p0,05). 2. Širdies susitraukimo dažnis reikšmingai skyrėsi (p0,05). 3. Viduryje krūvio ir po krūvio kvėpavimo tūris, širdies susitraukimo dažnis, anglies dioksido išsiskyrimas buvo panašus šokėjų ir 1 tipo cukriniu diabetu sergančių (p0,05)., Hypothesis: We thought that type 1 diabetic girls vegetative system parameters during exercise will be higher than the dancers and untrained. The aim of the study: To evaluate the type 1 diabetic quick adaptation of aerobic walking loads, characteristics Subjects: 10 dancers, 12 untrained healthy women, 12 patients with type 1 diabetic women. The methods of the study: 1. Body composition 2. gas analysis 3. pulsometry 4. biochemical blood analysis 5. standard 6-minute treadmill walk test 6. mathematical statistics. The organization of the study: The study was conducted from 2011 to 2012 years. The study included 34 women were divided into 3 groups: group I consisted of type 1 diabetic girls (n = 12), group II dancers (n = 10), III group of healthy untrained girls (n = 12). The participants were between 18-22 years of age. Before the study subjects was performed body composition analysis with Tanita TBF-300-A.\"Tanita TBF-300-A subjects were found on scales: body weight, BMI (body mass index), fat mass (%), fat mass (kg).All the girls participated in the study, carried out a standard 6-minute treadmill walk test VIASYS LE 200 CE (Germany) in accordance with (1 TABLE). Standard 6-minute walk test was carried out directly by the gas analyzer MDS \"Oxycon Mobile (Jaeger, Germany). Total 6-minute walk test in a standard treadmill VIASYS LE 200 CE (Germany) and recovery time using a portable system Oxycon Mobile has been recorded in gas exchange rates of oxygen consumption (VO2), carbon dioxide excretion (VCO2), respiratory frequency (KD) respiratory volume (VTEX) and pulmonary ventilation (VE), heart rate. After an hour of time, the standard 6 min walk test treadmill VIASYS LE 200 CE (Germany) was repeated. In studies using heart rate (HR) was recorded in the pulse meter Polar S810 (Finland) and were interpolated at intervals of 5 seconds, Polar Precision Performance program and transferred for further analysis in Microsoft Excel. In order to determine with type I diabetes mellitus girls glucose levels were taken from capillary blood samples from a finger. Ditch apvarvinta tape was inserted in the device Accutrend GCT and 12 seconds after the results were (mmol / l) glucose levels were measured before exercise and after exercise. Key words: VO2 kinetics, hypoglycemia, heart rate, quick adaptation, pulmonary ventilation. Objectives: 1) Investigate healthy untrained girls and dancers quick adaptation of the body features of a standardized walking exercise. 2) Investigate and healthy untrained girls with type 1 diabetes female body characteristics of the quick adaptation of a Standard walking exercise. 3) Compared to similar age girls, dancers and patients with type 1 diabetes mellitus girls quick adaptation of the Standard features of the walking exercise. Following an investigation the following conclusions: 1) Dancers and untrained group, oxygen consumption at rest different statistically significant (p 0,05). 2) Second heart rate was significantly different (p0, 05). 3) Third in the middle of exercise and breathing after exercise capacity, heart rate, carbondioxide release was similar to the dancers and 1 type diabetes mellitus (p0.05).

Hipotezė. Manėme, kad jau priešmokykliniame amžiuje vaikų fizinis aktyvumas, kūno kompozicija yra tarpusavyje susiję bei gali daryti įtaką šio amžiaus vaikų vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos tempui ir dydžiui atliekant standartinį fizinį krūvį veloergometru. Tyrimo tikslas. Nustatyti ryšį tarp priešmokyklinio amžiaus vaikų kūno kompozicijos, fizinio aktyvumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos fiziniam krūviui. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ryšį tarp fizinio aktyvumo ir kūno kompozicijos. 2. Nustatyti ryšį tarp kūno kompozicijos ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos fiziniam krūviui. 3. Nustatyti ryšį tarp fizinio aktyvumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos fiziniam krūviui. 4. Palyginti mergaičių ir berniukų fizinio aktyvumo, kūno kompozicijos ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos fiziniam krūviui rodiklius. Tiriamųjų kontingentas. 19 sveikų, atsitiktine tvarka parinktų 6–7 metų priešmokyklinio amžiaus vaikų (10 mergaičių ir 9 berniukai) iš Kauno miesto lopšelio-darželio ,,Girinukas“. Tyrimo metodai. Tiriamieji atliko standartinį (darbo galia vatais apskaičiuojama vaiko kūno masę padauginant iš 1,5) pastovaus intensyvumo fizinį krūvį kompiuteriu valdomu veloergometru „Ergoline“. Krūvio trukmė – 6 min. Tris minutes prieš ir tiek pat laiko po šio krūvio tiriamieji dirbo 10 W galia. Mynimo dažnis buvo 70 k./min. Viso krūvio metu realiam laike buvo registruojami kvėpavimo ir dujų apykaitos rodikliai bei širdies susitraukimo dažnis – tam buvo naudojama nešiojama dujų analizės sistema „Oxycon mobile“ (Jaeger, Vokietija). Fizinį aktyvumą nustatėme žingsniamačiu, kuris buvo dedamas ant juosmens ir registravo atliktų žingsnių skaičių per 6,5 h, kai vaikai buvo fiziškai aktyvūs darželyje. Tiriamųjų kūno kompoziciją nustatėme bioelektrinės varžos metodu. Matavome tokius rodiklius: kūno masę (kg); kūno masės indeksą (KMI); santykinį riebalų kiekį (%); neriebalinę masę (kg); bendrą vandens kiekį (kg). Ūgį matavome medine ūgio matuokle. Tyrimo rezultatai 1. Koreliacinis ryšys tarp fizinio aktyvumo ir kūno kompozicijos. Nustatyta, kad tarp darželinukų fizinio aktyvumo ir kūno kompozicijos rodiklių (KMI, riebalinės kūno masės, kūno svorio) egzistuoja atvirkštinis stiprus koreliacinis ryšys: KMI (r = - 0,84), riebalinė kūno masė (r = - 0,86), kūno svoris (r = - 0,80). Šį reikšmingą koreliacinį ryšį daugiausia nulėmė mergaičių rodikliai. Jų grupėje gauta FA ir KMI, riebalinės kūno masės ir kūno svorio buvo stipri atvirkštinė (atitinkamai - 0,95, - 0,9 ir - 0,96), o berniukų grupėje nustatyta atvirkštinė vidutinė (atitinkamai - 0,56, - 0,48, - 0,58) koreliacija. 2. Koreliacinis ryšys tarp fizinio aktyvumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos standartiniam fiziniam krūviui. Darželinukų ŠSD (3 min.) ir fizinis aktyvumas tarpusavyje susiję atvirkštine stipria priklausomybe (r = - 0,76). Nustatyta, kad tarp berniukų ŠSD (3 min., r = - 0,94) bei mergaičių (3 min; r = - 0,71) ir fizinio aktyvumo yra stiprus atvirkštinis koreliacinis ryšys. Gauta, kad tarp vaikų anglies dioksido išskyrimo greičio (r = - 0,69), deguonies pasisavinimo (r = - 0,89) ir fizinio aktyvumo yra stiprus atvirkštinis koreliacinis ryšys. 3. Koreliacinis ryšys tarp kūno kompozicijos ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių greitosios adaptacijos standartiniam fiziniam krūviui. Nustatėme, kad egzistuoja tiesioginis vidutinis statistinis ryšys tarp tyrime dalyvavusių vaikų plaučių ventiliacijos (r = 0,58), širdies susitraukimo dažnio (r = 0,4) ir kūno masės indekso. Gauta, kad tarp berniukų plaučių ventiliacijos ir KMI nustatytas vidutinis tiesioginis koreliacinis ryšys (r = 0, 59), o mergaičių grupėje statistinės priklausomybės nerasta (r = - 0, 17). Tyrimo rezultatai parodė, kad darželinukų kūno masės indeksas ir širdies susitraukimo dažnis tiesiogiai susiję vidutiniu koreliaciniu ryšiu (r = 0,4). O pagal lytį nei berniukų, nei mergaičių rezultatuose statistiškai reikšmingų skirtumų nėra (p > 0,05). Nustatyta, kad tarp darželinukų anglies dioksido išskyrimo greičio ir KMI rodiklių yra stiprus tiesioginis statistinis ryšys (r = 0,79), tarp mergaičių (r = 0,74) ir berniukų (r = 0,7). O tarp priešmokyklinukų anglies dioksido išskyrimo greičio ir riebalinės kūno masės yra tiesioginis stiprus koreliacinis ryšys (r = 0,66). Tuo tarpu tarp mergaičių anglies dioksido išskyrimo greičio ir riebalinės kūno masės yra tiesioginis stiprus koreliacinis ryšys (r = 0,76), o berniukų – vidutinis (r = 0,4). Analizuojant deguonies suvartojimo ir kūno masės indekso rezultatus, nustatytas stiprus tiesioginis koreliacinis ryšys (r = 0,70). Mergaičių KMI ir deguonies suvartojimą sieja tiesioginis stiprus (r = 0,89), o berniukų tiesioginis vidutinis (r = 0,56) koreliacinis ryšys., Hypothesis. We supposed that physical activity and body composition are interdependent and may influence the rate and extent of acute adaptation of cardiorespiratory function during standard cycling load test in preschool children. Purpose of the work. To establish relationship among body composition, physical activity and indexes of acute adaptation to physical load of cardiorespiratory functions in preschool children. Objectives of the work: 1. To establish relationship between physical activity and body composition. 2. To establish relationship between body composition and acute adaptation to physical load of cardiorespiratory parameters. 3. To establish relationship between physical activity and acute adaptation to physical load of cardiorespiratory parameters. 4. To compare female and male factors of physical activity, physique and indexes of acute adaptation to physical load of cardiorespiratory functions. Subjects. 19 health children (10 girls and 9 boys) of 6-7 years old, which attended day-nursery „Girinukas“ and which were sampled in random order. Methods. The subjects performed standard (work capacity (W) was calculated multiplying body mass of child by 1,5) physical load of constant intensity using cycling ergometer „Ergoline“. Load duration was 6 minutes. The subjects performed 10 W work before and after this load. The cadency was 70 rpm. Respiratory and gas exchange parameters and heart rate were continuously recorded throughout the whole test; a portable gas analysis system „Oxycon Mobile“ (Jaeger, Germany) was used for this purpose. Physical activity was established using pedometer that was attached on the waste and which registered the count of steps performed during 6,5 hour period when the children were physically active in day-nursery. The body composition was established using method of bioelectric impedance. The following indexes were measured: body mass (kg); body mass index (BMI); relative fat quantity (%); non-fatty mass (kg); total amount of water (kg). Height was measured using wooden height rod. 1. Correlation between physical activity and body composition. It was established that inverse strong correlation was present between indexes of physical activity and body composition (BMI, fatty body mass, body weight) in preschool children: BMI (r = - 0,84), fatty body mass (r = - 0,860, body weight (r = - 0,80). This significant correlation mainly was determined by female indexes. FA correlation with BMI, fatty body mass and body weight was - 0,95, - 0,9 and - 0,96 respectively in this group, and inverse intermediate correlation was established in male group (- 0,56, -0,48, - 0,58). 2. Correlation between physical activity and indexes of acute adaptation to standard physical load of cardiorespiratory functions. HR (3 minutes) and physical activity has strong inverse interdependence (r = - 0,76) in presbytery infants. It was established, that HR in boys (3 minutes, r = - 0,94) and in girls (3 minutes, r = -0,71) and physical activity has strong inverse correlation. It was established, that carbon dioxide output rate (r = - 0,69), oxygen assimilation (r = - 0.89) of infants and physical activity has strong inverse correlation. 3. Correlation between physique and indexes of acute adaptation to standard physical load of cardiorespiratory functions. We established that direct intermediate statistical relationship among pulmonary ventilation (r = 0,58), heart rate (r = 0,4) and body mass index exist. It was established, that direct intermediate correlation between pulmonary ventilation and BMI exist (r = 0,59) in boys, while no statistically significant dependence was found in girls group (r = - 0,17). The results of the work showed, that body mass index and heart rate have direct intermediate relationship (r = 0,4). Sexually, no statistically significant differences were found in neither boys results, nor girls ones (p > 0.05). It was established, that carbon dioxide output rate and BMI in presbytery infants has strong direct statistical relationship (r = 0,79), among girls (r = 0,74) and boys (r = 0,7). And there is strong correlation (r = 0,66) between carbon dioxide output rate and fatty body mass in presbytery infants. Whereas there is strong direct correlation (r = 0,76) between carbon dioxide output rate and fatty body mass in girls, and there is intermediate correlation (r = 0,4) in boys. A strong direct correlation (r = 0,70) between oxygen consumption and body mass index was established during analysis. Girls BMI and oxygen consumption has strong direct correlation (r = 0,89), and boys - intermediate direct correlation (r = 0,56).

Darbo objektas: paauglių aerobinis pajėgumas. Tyrimo problema: Deguonies suvartojimas vaikystėje ir paauglystėje mokslininkų plačiai tyrinėtas ir aprašytas, tačiau kitais aspektais aerobinis treniruotumas šiame amžiuje mažiau suprantamas. Visuotinis antsvorio ir nutukimo paplitimas blogina aerobinį pasirengimą ir maksimalius aerobinius pasiekimus, kurie labai sumažėjo per pastaruosius trisdešimt penkerius metus. Kasdieniniame gyvenime retai pasiekiamas pakankamo intensyvumo ir trukmės fizinis aktyvumas, kuris gali padidinti deguonies suvartojimo piką. Žemas fizinio aktyvumo lygis ir aerobinių pasiekimų sumažėjimas per pastaruosius tris dešimtmečius išlieka pagrindiniu klausimu skatinant vaikų ir paauglių gerovę (Armstrong, 2012). Gerai žinoma, kad fizinę būklę ir aerobinį pajėgumą lemia trys pagrindiniai veiksniai: maksimalus deguonies suvartojimas, anaerobinis slenkstis ir darbo ekonomiškumas fizinio krūvio metu (Howley et al., 1995). Tikslas: įvertinti ir palyginti 10–13 metų amžiaus futbolą ir karatė sportuojančių paauglių aerobinį pajėgumą. Uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti futbolą ir karatė sportuojančių 10–13 metų amžiaus paauglių maksimalius aerobinio pajėgumo rodiklius; 2. Įvertinti ir palyginti futbolą ir karatė sportuojančių 10–13 metų amžiaus paauglių submaksimalius aerobinio pajėgumo rodiklius; 3. Įvertinti ir palyginti futbolą ir karatė sportuojančių 10–13 metų amžiaus paauglių deguonies suvartojimo kinetiką įsidirbimo metu. Hipotezė: Futbolą sportuojančių paauglių aerobinio pajėgumo rodikliai bus didesni nei karatė sportuojančių paauglių aerobinio pajėgumo rodikliai. Išvados: 1. Įvertinus ir palyginus futbolą ir karatė sportuojančių 10–13 metų amžiaus paauglių maksimalius aerobinio pajėgumo rodiklius, nustatyti statistiškai reikšmingai didesni rodikliai futbolo grupėje: santykinis deguonies suvartojimas (ml/kg/min), deguonies suvartojimas (ml/min), širdies susitraukimų dažnis (k/min), plaučių ventiliacija (l/min), kvėpavimo dažnis (k/min), deguonies pulsas (ml/k), krūvio trukmė (min). 2. Įvertinus ir palyginus futbolą ir karatė sportuojančių 10–13 metų amžiaus paauglių submaksimalius aerobinio pajėgumo rodiklius, nustatyti statistiškai reikšmingai didesni futbolo grupės rodikliai ties VeS2: santykinis deguonies suvartojimas (ml/kg/min), plaučių ventiliacija (l/min), deguonies pulsas (ml/k), galingumas (W), nuosekliai didinamo krūvio trukmė (min). 3. Įvertinus ir palyginus futbolą ir karatė sportuojančių paauglių deguonies suvartojimo kinetiką įsidirbimo metu rezultatai nesiskyrė., Focus: aerobic capacity of preadolescents. Problem: To date, a number of studies have been devoted to investigate the oxygen uptake in children and adolescents. However, other aspects of aerobic fitness of this age group are less widely analyzed. During the last thirty-five years the aerobic fitness and maximal aerobic power decreased significantly due to obesity issues among children and adolescents. Physical fitness of adequate intensity and duration is hardly achieved in everyday life and that negatively affects the levels of peak VO2. Low levels of physical fitness and decreasing aerobic achievements remain the main issues in fostering children and adolescents’ well-being (Armstrong, 2012). Previous research has proved that endurance exercise and aerobic capacity can be determined by three main factors: maximal oxygen uptake, anaerobic threshold, and exercise economy (Howley et al., 1995). Aim: to test and compare aerobic capacity of 10- to 13-year-old preadolescents practicing football and karate. Objectives: 1. To test and compare maximal measurements of aerobic capacity of 10- to 13-year-old preadolescents practicing football and karate; 2. To test and compare submaximal measurements of aerobic capacity of 10- to 13-year-old preadolescents practicing football and karate; 3. To test and compare the oxygen uptake kinetic response to exercise in 10- to 13-year-old preadolescents practicing football and karate. Hypothesis: Preadolescents practicing football will exhibit higher levels of aerobic capacity than preadolescents practicing karate. Conclusions: 1. Preadolescents involved in football playing exhibited significantly higher maximal measurements of aerobic capacity than preadolescents practicing karate: oxygen consumption (ml/kg/min), oxygen consumption (ml/min), heart rate (b/min), minute ventilation (l/min), respiratory rate (t/min), oxygen pulse (ml/b), maximal fitness time in (min). 2. Preadolescents involved in football playing exhibited significantly higher submaximal measurements of aerobic capacity for ventilator threshold VeT2 than preadolescents practicing karate: oxygen consumption (ml/kg/min), minute ventilation (l/min), oxygen pulse (ml/b), power (W), incrementally increased fitness time (min). 3. The results of oxygen consumption kinetic response to exercise did not exhibit any significant differences between preadolescents practicing football and preadolescents practicing karate.

Research hypothesis The dependence of maximal and submaximal indices of aerobic fitness and cardio respiratory system function on the type of ergometry will change due to specific impact of slow adaptation of the researched athletes. The functional indices of persons of different athletic fitness and sports specialization responsible for general adaptation of the human body to physical loads should vary less performing different continuously increasing loads or constant physical loads compared to those fitness indices which more depend on the adaptation specificity of trained muscles. The aim of the research was to establish the peculiarities of indices of athletes’ aerobic fitness and cardio respiratory system function in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. Research objectives: 1. To compare maximal and submaximal values of indices of cardio respiratory system function of swimmers and untrained persons during cycling and arm ergometry. 2. To compare maximal values of indices of cardio respiratory system function of athletes in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. 3. To compare submaximal values of indices of cardio respiratory system function of athletes in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. 4. To compare the changes in the indices of cardio respiratory system function of athletes in the transitional phases of different constant physical load in dependence on ergometry and the specificity of slow adaptation. Scientific novelty of research results Testing the same persons on three different ergometers which are most often used in research laboratories (cycle ergometer, treadmill and arm cranking ergometer) we compared the indices of almost all components of aerobic fitness (aerobic power, endurance, agility) of well trained cyclists, runners, and kayak and canoe rowers. For the first time the peculiarities of aerobic fitness of elite cyclists and runners were established while they were working out on an arm cranking ergometer. We also specified the influence of ergometry on the physiological changes in the human body in dependence on athletic fitness and its specificity. Theoretical and practical significance The data obtained have enriched the knowledge in sports physiology (especially in aerobic fitness physiology) about the interaction of fast and slow, general and specific components of the adaptation of the human body to physical loads. That would enable better understanding of the specificity of the adaptation of cardio respiratory system and muscles of runners, cyclists and rowers, differentiating physical exercises involving various muscles and their amount for different systems of the body, and perceiving the possibilities of exercise prescription during different modes of physical activity. That is of great importance to sports medicine, functional diagnostics, theory and methods of sports training, ergometry, health physiology and rehabilitation. CONCLUSIONS 1. Performing continuously increasing load on a cycle ergometer and an arm cranking ergometer the swimmers’ indices of aerobic fitness (absolute and relative highest test power) and maximal cardio respiratory system function (absolute and relative VO2, VE) were higher than those of persons not engaged in sports. Performing continuously increasing load on a cycle ergometer, the values of indices of aerobic fitness and maximal cardio respiratory system function were higher than those performing the test on an arm cranking ergometer. 2. Performing CIL on a cycle ergometer and an arm cranking ergometer the ventilation thresholds and the indices of cardio respiratory system function of swimmers were higher than those of persons not engaged in sports. During the load on a cycle ergometer we could observe higher ventilation thresholds and the indices of cardio respiratory system function than working with arms. 3. Performing continuously increasing load, the type of ergometer and the specificity of the subject’s branch of sport mostly impacts the indices of the power achieved, maximal oxygen consumption, heart rate, lung ventilation and respiration volume, and the least impacted indices are those of respiration coefficient and lactate concentration in blood after the load. 4. Performing continuously increasing load on a cycle ergometer, a treadmill and an arm cranking ergometer, the type of ergometry and the specificity of the subject’s branch of sport mostly impacts the absolute values of ventilation threshold, and the least impact is seen on the relative values (percent from maximal) of VO2 and especially HR at the ventilation thresholds. 5. Slow adaptation influences the change rate of VO2 and HR performing the load of moderate intensity and high intensity at the beginning of the work out. Performing the constant physical load of different intensities on an arm cranking ergometer, the changes mentioned above are slower compared to the load on a cycle ergometer or a treadmill. In our research we found that the slow component was not significantly influenced by the type of ergometry and the specificity of the subject’s branch of sport., Tyrimo hipotezė. Maksimalių ir submaksimalių aerobinio pajėgumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių priklausomumas nuo ergometrijos pobūdžio pakis dėl specifinio tiriamų sportininkų lėtos adaptacijos poveikio. Skirtingo treniruotumo ir sportinės specializacijos asmenų organizmo funkcijos rodikliai, atsakingi už bendrąją organizmo adaptaciją fiziniams krūviams, turėtų mažiau skirtis atliekant skirtingo pobūdžio nuosekliai didinamus ar pastovius fizinius krūvius, negu tie pajėgumo rodikliai, kurie labiau priklauso nuo treniruojamų raumenų adaptacijos specifikos. Tyrimo tikslas - nustatyti sportininkų aerobinio pajėgumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių ypatumus priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti plaukikų ir nesportuojančių asmenų maksimalias ir submaksimalias vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių reikšmes įvairaus pobūdžio darbe. 2. Palyginti sportininkų maksimalias vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių reikšmes įvairaus pobūdžio darbe priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. 3. Palyginti sportininkų submaksimalias vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių reikšmes įvairaus pobūdžio darbe priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. 4. Palyginti sportininkų vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių kaitą pereinamosiose pastovaus intensyvumo įvairaus pobūdžio darbo fazėse priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos. Tyrimo rezultatų mokslinis naujumas. Tiriant tuos pačius asmenis ant trijų skirtingų ir mokslinėse laboratorijose dažniausiai naudojamų ergometrų (velergometro, bėgtakio, rankų ergometro) palyginti didelio meistriškumo dviratininkų, bėgikų ir baidarių ir kanojų irkluotojų beveik visų aerobinio pajėgumo komponentų (aerobinės galios, ištvermės, paslankumo) rodikliai. Pirmą kartą nustatyti didelio meistriškumo dviratininkų ir bėgikų aerobinio pajėgumo ypatumai dirbant rankų ergometru. Patikslinta ergometrijos specifinė įtaka organizmo fiziologiniams pokyčiams dirbant priklausomai nuo treniruotumo ir jo specifikos. Teorinė ir praktinė reikšmė. Gauti duomenys papildo sporto fiziologijos (ypač aerobinio pajėgumo fiziologijos) žinias apie sąveiką tarp greitojo ir lėtojo, bendrojo ir specifinio organizmo adaptacijos fiziniams krūviams komponentų. Jie leidžia geriau suprasti bėgikų, dviratininkų ir baidarių bei kanojų irkluotojų vegetacinių sistemų ir raumenų adaptacijos specifiškumą, diferencijuoti skirtingus raumenis ir jų kiekį apkraunančių fizinių pratimų poveikį atskiroms organizmo sistemos, geriau suprasti treniruotės krūvių efektų pernešimo (panaudojimo) galimybes. Tai svarbu sporto medicinai, funkcinei diagnostikai, sporto treniruotės teorijai ir metodikai, ergometrijai, sveikatingumo fiziologijai ir reabilitacija. IŠVADOS 1. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru ir rankų ergometru plaukikų maksimalūs aerobinio pajėgumo (didžiausios pasiektos galios, VO2max) ir plaučių ventiliacijos rodikliai buvo didesni negu nesportuojančių asmenų, tačiau maksimalūs ŠSD, kvėpavimo tūrio ir kraujo laktato koncentracijos rodikliai nesiskyrė. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru dauguma maksimalių aerobinio pajėgumo ir vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių buvo reikšmingai didesni negu atliekant testą rankų ergometru, išskyrus maksimalųjį ŠSD, kuris nesiskyrė. 2. Atliekant NDK veloergometru ir rankų ergometru plaukikų ventiliaciniai slenksčiai ir absoliutūs vegetacinių sistemų funkcijos rodikliai buvo didesni negu nesportuojančių asmenų. Santykinės (% nuo maks.) ŠSD ir VO2 reikšmės dirbant pirmojo VS intensyvumu nesiskyrė. Abiejose tiriamųjų grupėse dirbant veloergometru buvo stebimi didesni ventiliaciniai slenksčiai ir vegetacinių sistemų funkcijos rodikliai negu rankomis. 3. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru, bėgtakiu ir rankų ergometru labiausiai nuo ergometro tipo, testuojamųjų lėtosios adaptacijos ir jos specifikos priklauso pasiektos galios ir maksimalaus deguonies suvartojimo rodikliai: jie didžiausi dirbant bėgtakiu (dviratininkų veloergometru), mažesni – veloergometru, mažiausi – rankų ergometru, sportininkų dažniausiai (išskyrus rankų ergometrą) didesni negu nesportuojančiųjų. Maksimalios plaučių ventiliacijos ir ŠSD reikšmės vidutiniškai priklauso nuo ergometrijos tipo: dirbant rankų ergometru paprastai būna mažiausios, bėgant – didžiausios, nors skirtumai tarp ergometrijos variantų priklauso nuo adaptacijos specifikos. 4. Atliekant nuosekliai didinamą krūvį veloergometru, bėgtakiu ir rankų ergometru labiau nuo ergometro tipo, testuojamųjų lėtosios adaptacijos ir jos specifikos priklauso absoliučios ventiliacinių slenksčių reikšmės, mažiau – santykinės (procentais nuo maksimalių) VO2 ir ŠSD reikšmės ties ventiliaciniais slenksčiais. Absoliučios plaučių ventiliacijos ir ŠSD reikšmės dirbant ventiliacinių slenksčių intensyvumu labiausiai priklauso nuo taikomos ergometrijos tipo: bėgant jos paprastai didžiausios, dirbant rankų ergometru – mažiausios. Subjektyviai suvokiamos pastangos pagal Borgo 20 balų skalę dirbant pirmojo ventiliacinio slenksčio intensyvumu visais ergometrais sportininkų didesnės negu nesportuojančiųjų, bėgant – negu dirbant veloergometru ar rankų ergometru. 5. Labiausiai VO2, VCO2, VE ir ŠSD kaitos bendras greitis vidutinio ir didelio intensyvumo fizinio krūvio pradžioje priklauso nuo ergometrijos tipo: kaita lėčiausia dirbant rankų ergometru, bėgant dažnai greitesnė negu dirbant veloergometru. Minėtų rodiklių kaitos greitasis komponentas mažiau priklauso nuo ergometrijos tipo. Sportininkų šių rodiklių (ypač VE ir ŠSD) kaita paprastai greitesnė, išskyrus rankų ergometrą. Adaptacijos specifiškumas turėjo nedidelę įtaką (daugiausiai dirbant rankų ergometru) vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių kaitos greičiui krūvio pradžioje. Lėtajam vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių kaitos komponentui ergometro tipas, testuojamųjų lėtoji adaptacija ir jos specifiškumas reikšmingos įtakos nedarė.

Tyrimo objektas. Vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų aerobinis pajėgumas ir kvėpavimo sistemos rodiklių sąryšis. Tyrime dalyvavo 19 vidutinio bei didelio meistriškumo vidutinių (pagrindinis varžybinis nuotolis – nuo 600 m iki 2 km, n =9) ir ilgųjų (3 km arba daugiau, n =10) nuotolių bėgikai. Tiriamiesiems buvo atliktas kvėpavimo sistemos funkcinės būklės nustatymas ramybėje ir aerobinio pajėgumo nustatymas atliekant nepertraukiamą nuosekliai didėjantį krūvį. Tikslas - nustatyti vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų aerobinio pajėgumo ir kvėpavimo sistemos funkcijos ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti vidutinių ir ligų nuotolių bėgikų aerobinį pajėgumą. 2. Palyginti vidutinių ir ligų nuotolių bėgikų kvėpavimo sistemos funkcinius rodiklius. 3. Įvertinti sąryšį tarp bėgikų aerobinio pajėgumo ir kvėpavimo sistemos funkcijos rodiklių. Išsikėlėme hipotezę, kad kvėpavimo funkcinės galimybės dėl skirtingo intensyvumo treniruotės ir varžybinių krūvių turėtų būti didesnės tarp vidutinių nuotolių bėgikų, o aerobinės ištvermės rodikliai turėtų būti didesni tarp ilgų nuotolių bėgikų. Išvados 1. Absoliutus maksimalus deguonies suvartojimas lyginant vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikus nesiskiria, o santykinės šio rodiklio reikšmės reikšmingai didesnės ilgų nuotolių bėgikų grupėje. 2. Ilgų nuotolių bėgikų pirmasis ventiliacinis slenkstis ir jį atitinkantis ŠSD didesni ilgų nuotolių bėgikų grupėje, nors maksimalios ŠSD reikšmės nuosekliai didinamo krūvio metu nesiskiria. 3. Bėgimo ekonomiškumas judant submaksimaliais greičiais nesiskiria tarp vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų, nors maksimalios bėgimo greičio reikmės, pasiektos nuosekliai didinamo krūvio metu didesnės ilgų nuotolių bėgikų grupėje. 4. Daugumos kvėpavimo funkcijos rodiklių reikšmės didesnės vidutinių nuotolių bėgikų, bet statistiškai reikšmingai – tik didžiausio iškvėpimo greičio. 5. Nėra reikšmingos koreliacijos tarp tirtų bėgikų kvėpavimo funkcijos ir aerobinio pajėgumo rodiklių., Object of research. Middle distance and long distance runners aerobic capacity and the connection of respiratory system indicators. We researched 19 superior level middle distance (main competition distance from 600m to 2 km, n = 9) and long distance (3 km or more, n = 10) runners. Researched sportsman have undergone respiratory system functional condition test in tranquility state and aerobic capacity test during consecutively heavier physical load. Goal of research. To determine the functional features of middle distance and long distance runners aerobic capacity and respiratory system. Tasks: 1. To compare aerobic capacity between middle distance and long distance runners. 2. To compare respiratory system functional indicators between middle distance and long distance runners. 3. Analyze and connection between runners aerobic capacity and respiratory system indicators. Hypothesis. Because of different training intensiveness and competition loads, functional capacities of respiration system are greater of the middle distance runners, and aerobic capacity indicators are greater of the long distance runners. Conclusion. 1. Absolute maximum oxygen consumption is almost the same of both middle distance and long distance runners, while relative indicators are significantly greater in the long distance runners group 2. Long distance runners first ventilator threshold and its corresponding heart contraction rate is greater in the long distance runners group, while maximum heart contraction rate is very similar in both groups during consecutively heavier physical load. 3. Running economy while moving in sub maximal speeds is very similar in middle and long distance runners groups, while during consecutively heavier physical load running economy results are better of long distance runners. 4. Most respiration function indicators are greater of middle distance runners, but statistically significant – only that of quickest expiration. 5. There is no significant correlation between the researched runners respiration function and aerobic capacity indexes

SUMMARY THE RELATIONSHIP BETWEEN PUPILS' BODY COMPOSITION, PHYSICAL ACTIVITY AND RECOVERY SPEED AFTER PHYSICAL EXERCISE Hypothesis. We thought that pupils’ who have higher physical activity and normal body weight also have faster recovery after physical exercise. Objectives of the study. To identify the relationship between pupil’s body composition, physical activity and recovery rate after physical load. The aim of the study: 1. To identify the relationship between physical activity and body composition. 2. To identify the relationship between body composition and recovery rate after physical activity. 3. To identify the relationship between physical activity and recovery speed after physical exercise. Subjects. It was made of a group of 40 healthy (20 girls and 20 boys), 10-12 form pupils, chosen by chance, from one Kaunas secondary school. Methods: According to the questionnaire, applying the indirect test technique of maximum oxygen consumption (VO2max), suggested by Huston university. Was estimated pupils physical activity and VO2max. According to the data of the questionnaire, the analysed have been divided into 3 groups of physical activity (PA): low PA; medium PA; high PA. The body composition of the investigated has been measured according bioelectrical impedance method. The following indicators have been measured: body weight, body weight index (BWI); relative fat mass (%); fat free mass (kg), total water amount (kg). To establish functional capacity of circulatory system, we have done Rufje test and calculated its index. To estimate the speed of heart rate (HR) recovery, the analyzed HR has been measured 5 minutes after Rufje test using POLAR HR fixer monitor. The results of the study: The results of the study have shown that statistically significantly higher (p0,05). Rufje index had been statistically relatively (p0,05). Key words: maximum oxygen consumption, body composition, heart rate, recovery.

Tyrimo metu siekta ištirti jaunųjų krepšininkų baudos metimų tikslumą ir jo kaitą, taikant įvairias baudos metimų tobulinimo programas. Tiriamąją imtį sudarė Arvydo Sabonio krepšinio centro 13–14 metų jaunieji krepšininkai (n=14). Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti baudos metimų veiksmingumo kaitą, taikant metimų tobulinimo programas nekintamomis sąlygomis; 2. Nustatyti baudos metimų tikslumo kaitą, taikant tobulinimo programas kintamomis sąlygomis; 3. Nustatyti jaunųjų krepšininkų ŠSD rodiklius, metant baudos metimus kintamomis ir nekintamomis sąlygomis. Tyrimas buvo vykdomas 2008–2009 m. ir 2009–2010 m. sezonais. Kiekvienais metais jaunieji krepšininkai buvo testuojami po tris kartus (kas 90 dienų): prieš ugdomąjį eksperimentą – parengiamajame laikotarpyje (rugsėjo mėnesį), viduryje – varžybiniame laikotarpyje (gruodžio mėnesį), po eksperimento – varžybinio laikotarpio pabaigoje (kovo mėnesį). Ugdomojo eksperimento metu kiekvienose jaunųjų krepšininkų pratybose buvo taikoma viena iš dviejų baudos metimų tobulinimo programų: dviejuose pratybose I programa, kitose dviejose – II programa. Apskaičiuoti matuojamų rodiklių aritmetiniai vidurkiai ( ), ir standartiniai nuokrypiai (SD), vidurkių skirtumo reikšmingumas pagal Stjudento t nepriklausomų imčių kriterijų. Skirtumas su galima mažesne nei 0,05 paklaida buvo vertinamas kaip statistiškai patikimas (p

Tyrimo objektas – didelio meistriškumo moterų rankinio komandos parengiamojo laikotarpio treniravimo technologijos. Problema. Dėl pailgėjusio varžybų laikotarpio didelio meistriškumo rankininkėms trumpėja pasirengimo laikotarpis. Aktualu rasti treniravimo programą, turinčią reikšmingą poveikį rankininkių parengtumui, nustatant parengiamojo laikotarpio trukmę, treniravimo krūvių dydžius bei turinį ir pratybų intensyvumą. Dėl sportininkų skirtingo parengtumo lygmens ir individualumų jie ne tik skirtingai reaguoja į tą patį treniravimo krūvį, bet ir skirtingai atsigauna po fizinių krūvių. Todėl rankininkių parengtumo kaitai įvertinti būtina ne tik stebėsena, bet ir informatyvūs kriterijai. Tyrimo tikslas – nustatyti didelio meistriškumo rankininkių parengiamojo laikotarpio treniravimo programos veiksmingumą ir parengtumo kaitos valdymo kriterijus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti didelio meistriškumo rankininkių parengiamojo laikotarpio turinio sandarą. 2. Nustatyti didelio meistriškumo rankininkių parengiamojo laikotarpio treniravimo intensyvumo kaitą. 3. Nustatyti didelio meistriškumo rankininkių organizmo atsaką į parengiamuoju laikotarpiu taikytus krūvius. 4. Įvertinti didelio meistriškumo rankininkių parengtumo kaitai nustatyti taikytus valdymo kriterijus. Hipotezė – aštuonių savaičių treniravimo programa sudaro palankias prielaidas parengti didelio meistriškumo rankininkių komandą rungtyniauti. Išvados. Nustatyta veiksminga didelio meistriškumo rankininkių parengiamojo laikotarpio aštuonių savaičių treniravimo programa, kurios metu rankininkės treniravosi 45 dienas, 53 treniruotes, žaidė 16 kontrolinių rungtynių, iš viso treniruotės truko 10319 minučių. Parengiamojo laikotarpio metu daugiausia laiko – daugiau negu trečdalis (36 proc.) buvo skiriama integraliajam rengimui, techniniam (14 proc.) ir atletiniam rengimui (12,2 proc.) buvo skiriama beveik vienodai, mažiau taktiniam (10,1 proc.). Po parengiamojo laikotarpio, aštuonių savaičių treniravimo programos didelio meistriškumo rankininkės aerobinę ištvermę pagerino 5,8 procento, maksimalų deguonies suvartojimą pagerino 2,9 procento, anaerobinį alaktatinį galingumą pagerino 5,2 procento., Object of the research – training & fitness in high-performance women's handball team during preparatory period. Problem. Due to the long competitive period in high-performance female handball preparatory period is shortening in modern handball. That‘s why it is very important in such a short preparatory period to provide appropriate training program. Due to the different fitness levels of athletes and individuality respond to the same training load might be differently and different recovery as well. Duration, content of training program, intensity of loads, key indicators of monitoring are the subjects in handball. The aim of the research was to assess the effects of 8-weeks training program for high-performance female handball. Objectives: 1. Identify high-performance women's handball teams content structure of preparatory period. 2. Identify high-performance women's handball teams changes of training intensity in preparatory period. 3. Identify high-performance women's handball teams body's responce to loads applied during the preparatary period. 4. Evaluate readiness the management criteria changes of high-performance women's handball teams Hypothesis: 8-week training program is optimal in order to increase fitness in high-performance women's handball players. Conclusions. It was found the duration and content of 8-weeks training program in preparatory period and composed in such a way: 45 training days, 53 training sessions, 16 friendly matches, overall involved 10319 minutes or 172 hours, which would be 230 academic hours. Training program was applied: integral training – 36%, technical –14%, and athletic –12.2%, tactical –10.1%. It should be noted that nearly one−fifth of the time was applied for warming up – 20.3%, and for recovery (7.3%). The fitness of handball players increased: aerobic endurance by 5.8%, VO2max by 2.9%. anaerobic capacity by 5.2%.

Tyrimo tikslas – nustatyti didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos varžybinės veiklos ir varžybų mikrociklo fizinių krūvių intensyvumo kait��. Tyrimo objektas – rankininkių rungtynių ir varžybų mikrociklų fizinių krūvių intensyvumas. Šiuolaikiniam rankiniui dinamiškėjant aktualu yra nustatyti rankininkių organizmo fiziologinius poreikius, kuriuos labiausiai atspindi širdies veikla. Buvo registruota didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos širdies veikla nustatant širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) jai rungtyniaujant 2006/2007 metų (aštuonerių) ir 2008 metų (12 rungtynių) Lietuvos moterų rankinio čempionate. ŠSD vertintas tik tų rungtynių, kurias tiriamoji rungtyniavo visą rungtynių laiką. Taip pat ŠSD buvo registruotas ir keturių varžybų mikrociklų kiekvienų pratybų (16) metu. ŠSD buvo registruojamas 5 sekundžių intervalais pulso matuokliu “Polar S610i” (Suomija) rungtynių metu prasidėjus pramankštai ir baigti registruoti pasibaigus rungtynėms, o pratybų metu tik prasidėjus pratyboms ir baigti registruoti joms pasibaigus. Buvo nustatytas didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos rungtynių fizinio krūvio intensyvumas, atskirai dar įvertinant pramankštos, rungtynių pirmojo ir antrojo kėlinio fizinio krūvio intensyvumą, taip pat pramankštos, rungtynių pirmojo ir antrojo kėlinio fizinio krūvio intensyvumo kaitą priklausomai nuo rungtynių baigties. Taip pat nustatytas ir palygintas didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos 2006/2007 metų ir 2007/2008 metų sezonų žaistų rungtynių fizinio krūvio intensyvumas, nustatyta varžybų mikrociklo sportininkės darbo intensyvumo kaita, o taip pat rungtynių mechaninės energijos procentinė sandara. Visų rungtynių metu (įskaičiuojant pramankštą, pirmąjį ir antrąjį rungtynių kėlinius, o taip pat ir 10 min pertrauka tarp kėlinių) širdis susitraukė 15694 ± 1145 kartus. Daugiausia širdis susitraukė laimėtų rungtynių pirmojo kėlinio metu (5107 ± 347 kartus), mažiausiai – laimėtų rungtynių pramankštos metu (4329 ± 100 kartus). Visų (n = 20) rungtynių metu (įskaičiuojant pramankštą ir 10 minučių pertrauką tarp kėlinių) vidutinis ŠSD buvo 159 ± 24 tv/min. Rungtyniavimo metu širdies didžiausias ŠSD buvo 193 tv/min, o mažiausias ilsintis per pertrauką tarp kėlinių – 82 tv/min. Pramankštos metu vidutinis ŠSD buvo (144 ± 22 tv/min) – 32 tv/min (p < 0,01) mažesnis nei per pirmąjį kėlinį (176 ± 10 tv/min) ir 30 tv/min (p < 0,01) mažesnis nei antrojo kėlinio metu (174 ± 9 tv/min). ŠSD 10 minučių tarp kėlinių metu vidutiniškai buvo 122 ± 9 tv/min. Pirmo ir antro kėlinio metu nepriklausomai nuo to – ar rungtynės buvo laimėtos ar pralaimėtos – ŠSD buvo vienodas. 10 minučių tarp kėlinių metu širdies veiklos intensyvumo kaita didesnė buvo kai rungtynės buvo pralaimėtos (± 47 tv/min), nei laimėtos (± 35 tv/min). Pert tirtas 2006–2007 metų čempionato rungtynes (pramankštos, pirmo ir antro kėlinių metu, taip pat absoliutus širdies tvinksnių skaičius ir intensyvumas) širdies veikla buvo intensyvesnė, nei per 2007–2008 metų čempionato rungtynes. Nustatytas nuo kėlinio pradžios iki pabaigos mažėjantis ŠSD rodiklių fenomenas, būdingas ir pirmajam (y = -0,2088x + 179,58 R2 = 0,3264), ir antrajam kėliniui (y = 0,0022x + 173,71 R2 = 6E-05). Savaitės atskirų pratybų intensyvumas nebuvo artimas savaitgalio rungtynių metu pasiektam intensyvumui. Varžybų mikrociklo nė vienų pratybų metu širdies veiklos intensyvumas nebuvo adekvatus rankininkės nustatytam intensyvumui rungtynių metu. Didžiausio intensyvumo pratybos buvo taikytos dvi savaitės dienas – antradieniais (132 ± 28 tv/min; iš viso – 11904), ketvirtadieniais (131 ± 24 tv/min; 11858). Mažiausias fizinis krūvis, buvo trečiadienio pratybų metu (122 ± 21 tv/min; 7318). Nustatyta, kad mikrocikle pratybų krūvis nėra tolygiai didėjantis ar tolygiai mažėjantis, jis buvo banguotas, tik ketvirtame mikrocikle krūvis buvo didėjantis. Rungtyniaujant sportininkės funkcinė veikla, vertinant pagal širdies veiklą, daugiausia (47,9 %) sudarė nedidelio intensyvumo iki aerobinio slenksčio veikla, 42,9 % vyravo tarp aerobinio ir anaerobinio slenksčio ir 9,1 % sudarė beveik maksimalių pastangų reikalaujančio darbo veikla. Vidutinė varžybų mikrociklo energinių procesų sandara (< AeSl – 80 %, AeSl÷AnSl – 17,3 %, AnSl – 2,7 %) neadekvati rungtyniavimo sandarai. Tiek pirmojo, tiek antrojo kėlinio metu mažėjantis ŠSD, sukelia prieštaraujančių prielaidų: 1) varžybų mikrociklų pratybų metu taikyti kr�����viai nebuvo adekvatūs rungtynių metu rankininkės įžaidėjos organizmo adaptaciniams atsakams; 2) nesitreniruojant intensyvumu, kuris vyrauja rungtyniaujant, gali nepakakti tiriamosios funkcinių galių intensyviam adaptaciniam atsakui rungtynėms baigiantis; 3) dėl neadekvačios pratybų mechaninės energijos procentinės sandaros galima daryti prielaidą dėl būtinybės peržiūrėti pratybų turinio bei intensyvumo rengimo programą., The aim of the study was to determine the alteration of heart rate intensity during match and competitive microcycle of high-peak performance playmaker in handball. Object of the study – the intensity of female handball player’s physical loads during the match and training session in competitive micro-cycle. Modern handball is a fast game, characterised by incredible athletic performance by athletes so it is very inportant to determinate the alteration of heart rate intensity during match. During matches of the Lithuanian female championship in 2006/2007 (8 matches) and in 2007/2008 (12 matches), the heart rate of the playmaker was recorded. Item the heart rate was recorded in training activities (16) in 4 competitive micro-cycle. The heart rate was recorded in a period of 5 second by pulse meter “Polar S610i” (Finland) and analyzed further with Microsoft Excel program. The data of the heart rate performance was registered starting with the warm-up and finished after the end of the match and in training was registered starting with the warm-up and finished after the end of the training session. Objectives of the study were to determine the heart rate intensity of warm up, first and the second half of the game of high-peak playmaker in handball and to compare intensity between warm up, first and the second half-times to the result of the match. Item it was to determine and to compare the heart rate intensity of the playmaker during the match of the Lithuanian female championship 2006/2007 and 2007/2008. It was determined the alteration of heart rate intensity in competitive micro-cycle, and the metabolic aspects of the match were evaluated using indirect method. Total heart rate (in warm up, first and the second half of the game and 10 min break) of high-peak performance playmaker averaged 15694 ± 1145 beats during the match. The highest total heart rate was during the first-half, when match was win (5107 ± 347 beats), less during the warm-up than the match was win to (4329 ± 100 beats). Heart rate of the match average of 159 beats.min-1. Heart rate of playmaker in handball were the highest during the match (193 beats.min-1), least during 10 min break of the game (82 beats.min-1). Heart rate during the warm-up (144 ± 22 beats.min-1) was 32 beats.min-1 (p < 0,01) less than during the first half-time of the game (176 ± 10 beats.min-1) and 30 beats.min-1 (p < 0,01) less than during the second half-time of the game (174 ± 9 beats.min-1). Heart rate during the 10 min break averaged of 122 ± 9 beats.min-1. Heart rate during the first and the second half-times of the game was the same independent of the end of the game. Heart rate of playmaker in handball were the highest during the break then the match was lost (from 102 to 148 beats.min-1), less during the break then the match was won (from 107 to 142 beats.min-1). Heart rate of playmaker in handball during matches of the Lithuanian female championship in 2006/2007 was the highest, than during matches in 2007/2008. It was determined that heart rate intensity during in the first (y = -0,2088x + 179,58 R2 = 0,3264) and the second (y = 0,0022x + 173,71 R2 = 6E-05) half-time of the game were descending. Training intensity in a week wasn‘t the same as in the match. The intensity of heart rate of the separate training sessions in competitive micro-cycles were not adequate to intensity achieved during matches. It was determined that the highest training program was on Tuesday (132 ± 28 beats.min-1; overall – 11904) and on Thursday (131 ± 24 beats.min-1; overall – 11858), least during on Wednesday training sessions (122 ± 21 beats.min-1; overall – 7318). It was established that intensity in competitive micro-cycles flactuated day by day ant training session by training session except the four micro-cycle where intensity was rising. On the basis heart rate indices energy system demands during the matches were used in such a way: under aerobic threshold – 47,9 %, between aerobic and anaerobic threshold – 42,9 %, and over anaerobic threshold – 9,1 %. Energy system demands of competitive micro-cycles were different: under aerobic threshold – 80 %, between aerobic and anaerobic threshold – 17,3 %, and over anaerobic threshold – 2,7 %. The descending intensity of heart rate during the first and the second half-time of the match makes controversy premises: 1) training loads applied in competitive micro-cycles were not adequate to adaptation respond during the matches in handball playmayker human; 2) in case do not have training session in adequate to which needed during the matches may cause not enough trainability to energy power demands at the end of the matches; 3) different energy system during applied training programme in the compettive micro-cycles compare to matches might be the reason to review training design.

Darbo tikslas – nustatyti, ar didelio (maksimalaus) intensyvumo fizinis krūvio poveikis veikia 18–24 m. jaunuolių protinį darbingumą. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti fizinio krūvio apibūdinimą ir aptarti fizinio aktyvumo naudą jaunuolių funkcinei būklei ir kognityvinei veiklai. 2. Apibūdinti 18–24 metų jaunuoliams taikomus fizinio krūvio pratimus, fizinio pajėgumo nustatymo būdus, priemones, metodus ir formas. 3. Ištirti liekamojo Vingate krūvio poveikį 18–24 m. jaunuolių protiniam darbingumui. Tyrimo objektas: Iš visų (52) jaunuolių pritaikius įtraukimo ir atmetimo kriterijus į tyrimą buvo įtraukti sveiki, fiziškai aktyvūs, laisvai sutikę dalyvauti tyrime 22,2±2,0 metų jaunuoliai (n=13, ūgis 184,2± 6,3 cm, svoris 86,2±8,0 kg). Fizinis krūvis - 6 maksimalaus intensyvumo veloergometrinio krūvio testai (sprintas/pagreitėjimas) vieną po kito, tarp kurių buvo 4 minutės poilsio. Tyrimo metu buvo registruojami rodikliai: laktato, kortizolio, gliukozės koncentracija. Papildomai tyrimo metu buvo registruojami netiesioginiai raumenų pažeidos rodikliai: prieš krūvį, praėjus 45, 90 min, 6 ir 24 h po jo ir nevalingų susitraukimų jėga raumeniui. Tyrimu buvo nustatyta kognityvinių funkcijų svarbą: gebėjimas kontroliuoti dėmesį ir veiksmus yra svarbus veiksnys, o vykdomosios funkcijos yra svarbios ne tik akademiniams pasiekimams, bet ir tinkamam emocijų ir elgesio reiškimui. Per vidutinės galios, didžiausio pasiekto širdies susitraukimo dažnio ir Borgo skalės rezultatų vertinimą, paaiškėjo, kad vidutinė galia pradėjo mažėti, o širdies susitraukimo dažnis kito netolygiai, tuo tarpu Borgo skalės rodikliai tolygiai augo. Vingeito testo rezultatų analizė parodė, kad prieš ir iš karto po testo atlikimo tiriamųjų širdies susitraukimo dažnio rodikliai beveik nepakito, o praėjus 24 valandoms šie rodikliai per pusę sumažėjo. Tyrimo metu atlikta kortizolio koncentracijos pokyčių analizė atskleidė, kad po fizinių pratimų atlikimo jaunuolių kortizolio koncentracija kraujyje padidėjo. Tai turėjo įtakos ne tik tiriamųjų maisto medžiagų apykaitos padidėjimui, bet ir simpatinės nervų sistemos stimuliavimo procesams, kaip atsakui į fizinį krūvį bei smegenų veiklos procesų stimuliavimo padidėjimui. Tokie rezultatai leidžia teigti, kad nuo maksimalaus intensyvumo didėlės apimties fizinio krūvio pratimų aktyvėja kraujo ir medžiagų apykaita, pagerėja nervų, smegenų ir ir endokrininės sistemų funkcinės būklės. Teisingų reakcijų į dirgiklį skaičiaus sumažėjimą galima paaiškinti padidėjusia kortizolio koncentracija organizme – esant stresui sunku susikaupti ir priimti teisingus sprendimus. Didelė kortizolio koncentracija neigiamai veikia darbinę atmintį ir prefrontalinės žievės funkciją. Tyrimo metodika: Tiriamieji susipažino su tyrimo eiga, rizika ir testais, kurie bus atliekami savaitę prieš tyrimą. Tyrimo dieną ryte buvo atliekamas kognityvios funkcijos vertinimas, imami seilių ir kraujo mėginiai. Po kontrolinių matavimų (kūno sudėties analizę, kūno masės indeksas, elektrokardiograma, širdies susitraukimo dažnio rodikliai) buvo vykdoma intervencija. Tiriamieji atliko 6 maksimalaus intensyvumo veloergometrinio krūvio testus vieną po kito, tarp kurių turėjo 4 minutės poilsio. Kognityvinės funkcijos buvo tiriamos naudojant kompiuterizuotą neuropsichologinių vertinimo sistemą - vizualinis Go/No-Go testas ir garsiniai žemo ir aukšto dažnio signalai. Veloergometrinio krūvio metu buvo vertinama subjektyvi Borgo skalė, kuri naudojama, subjektyviam fizinio krūvio intensyvumo įvertinimui prieš atliekant 6 min mynimo testą ir po jo. Borgo skalė vertina nuovargį atliekant fizinę veiklą jų intensyvumą nuo 6-20. Buvo įvertinta tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinė būklė 6 minučių mynimo testu, objektyviai matuojant širdies susitraukimo dažnį (susitraukimų per minutę) rodiklius. Pakartotiniam kognityvinės funkcijos vertinimui atlikti laktato ir gliukozės matavimai po 5 min., 45 min., 90 min., 6 ir 24 val. po intervencijos. Pakartotinis kognityvinės funkcijos vertinimui kortizolio matavimai buvo atliekami po 90 minučių ir po 24 valandų. Siekdami įvertinti besikoncentruojančius į septynis pagrindinius kognityvinius įgūdžius, tyrimo duomenis buvo apskaičiuoti. Visi kognityvinės veiklos rodikliai buvo standartizuoti, kad būtų lengviau palyginti skirtingų pažinimo testų rezultatus ir smegenų struktūros rezultatus. Mokslinė hipotezė: Tikėtina, kad maksimalaus intensyvumo didelės apimties fizinis krūvis galimai veikia 18–24 metų jaunuolių protinį darbingumą. Tyrimo metų nustatyta. Atlikus 18–24 metų jaunuolių, dalyvavusių tyrime, reakcijos į garsą pasireiškimo po liekamojo Vingate krūvio vertinimą, buvo nustatyta, kad po atlikto testo praėjus 24 valandoms, tiriamųjų reakcijos rodikliai į garsą sumažėjo, o į garso greitį padidėjo. Įvertinus jaunuolių didžiausio pasiekto širdies susitraukimo dažnį ir Borgo skalės rezultatus, paaiškėjo, kad po liekamojo Vingate krūvio jaunuolių vidutinė galia pradėjo mažėti, o širdies susitraukimo dažnis kito netolygiai, Borgo skalės rodikliai tolygiai augo. Atlikta Vingeito testo rezultatų analizė parodė, kad prieš ir iš karto po testo atlikimo tiriamųjų širdies susitraukimo dažnis ir elektroencefalograma rodikliai beveik nepakito, o praėjus 24 valandoms šie rodikliai per pusę sumažėjo. Išvada. Atliktų testų rezultatai parodė, kad, atsižvelgiant į fizinių krūvių taikymą, padidėjo jaunuolių fiziniai rodikliai, garso supratimas (dėmesio rodiklis, reakcijos laikas) ir protinė veikla pagerėjo. Raktiniai žodžiai: Didelis intensyvumas, kognityvinės funkcijos, laktatas, gliukozė, protinis darbingumas., Recently, in most countries of the world, including Lithuania, there is an increasing emphasis on the impact and benefits of physical activity on the mental capacity of young people aged 18–24, but there is a tendency for the number of physically active young people to decline steadily each year. The aim - to determine whether the physical effects of exercise affect 18-24 year olds mental capacity of young people. Tasks: 1. To analyze the description of physical activity and to discuss the benefits of physical activity for young people’s functional status and mental activity. 2. To review the exercise, methods, methods and forms of physical activity applied to young people aged 18–24. 3. To investigate the effect of residual Vingate load at 18–24 years mental capacity for young people. Object of the study: After applying the inclusion and exclusion criteria from all young people, healthy, physically active young people aged 22.2 ± 2.0 years (n = 13, height 184.2 ± 6.3 cm, weight 86) were included in the study, 2 ± 8.0 kg). Exercise - 6 maximum intensity cycling ergometric load tests in a row, with 4 minutes of rest between them. Indicators were recorded during the study: lactate, cortisol, glucose concentration. In addition, indirect muscle damage was recorded during the study: before, 45, 90 min, 6 and 24 h after exercise and involuntary (20 and 100 Hz electrostimulation) quadriceps muscle contraction force per muscle. Low frequency fatigue is assessed at a ratio of 20/100 Hz. Research methodology: The subjects got acquainted with the research process and tests. Cognitive function was assessed in the morning on the day of the study, and saliva and blood samples were taken. Intervention was performed after control measurements. Subjects performed 6 peak-intensity cycling ergometric load tests in a row, with 4 minutes of rest between them. Bicycle ergometric load test evaluation according to the Borg scale used for the subjective evaluation of the intensity of physical activity before and after the 6-min test. The Borg Scale measures fatigue from physical activity to their intensity from 6-20. The functional condition of the cardiovascular system of the subjects was assessed by a 6-minute peel test, objectively measuring the heart rate (heart rate) (heart rate) per minute. Measurements of lactate and glucose were performed at 5 min, 45 min, 90 min, 6 and 24 h after reassessment of cognitive function. after intervention. For repeated assessment of cognitive function, cortisol measurements were taken at 90 minutes and after 24 hours. Scientific Hypothesis: Exercise is likely to affect the mental capacity of 18-24 year olds. The year of the investigation was established. An evaluation of the onset of sound response after residual Vingate in adolescents aged 18 to 24 years showed a reduction in sound response and an increase in the speed of sound 24 hours after the test. An assessment of the highest heart rate achieved by young people aged 18–24 years and the results of the Borg scale showed that the average power of young people began to decline after a residual Vingate workout, and the heart rate fluctuated unevenly, with the Borg score rising steadily. An analysis of the results of the Wingeit test showed that before and immediately after the test, the heart rate and electroencephalogram of the subjects remained almost unchanged, and halved after 24 hours. A computerized ANAM cognitive test package (ANAM automated set of neuropsychological computer tests) was used to systematize and process the results of the tests collected during the tests. Conclusion. The results of the tests showed that the physical performance of young people increased, their perception of sound and their mental activity improved with the application of physical activity.

Tyrimo objektas – pacientų, patyrusių kaklinės dalies nugaros smegenų sužalojimą, ortostatinės reakcijos. Pacientų, patyrusių kaklinės dalies nugaros smegenų sužalojimą, ortostatinės reakcijos – viena didžiausių problemų, trukdanti siekti reabilitacijos programos tikslų. Reabilitacijos pradžioje, keičiant kūno padėtį, jiems dažnai svaigsta galva, pykina, gali net prarasti sąmonę. Visi šie simptomai neigiamai veikia pacientą, todėl svarbu šalinti ortostatinių reakcijų pasireiškimą vertikalizuojant kuo anksčiau. Darbo tikslas – nustatyti, kuris vertikalizavimo stovas – įprastas ar ERIGO – veiksmingiau mažina pacientų, patyrusių kaklinės dalies nugaros smegenų sužalojimą, ortostatines reakcijas. Uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamųjų kraujospūdžio pokyčius vertikalizavimo metu su skirtingais stovais. 2. Įvertinti tiriamųjų širdies susitraukimo dažnio pokyčius vertikalizavimo metu su skirtingais stovais. 3. Įvertinti pacientų savijautą po vertikalizavimo su skirtingais stovais. 4. Nustatyti vertikalizavimo procedūros su skirtingais stovais toleruojamą trukmę. Hipotezė. ERIGO – vertikalizavimo stovas su mechanizmu pasyviems kojų judesiams – veiksmingiau mažina pacientų, patyrusių kaklinės dalies nugaros smegenų sužalojimą, ortostatines reakcijas. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 24 pacientai, kurie gydėsi Palangos reabilitacijos ligoninėje 2007–2008 metais po nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimo. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes po 12 žmonių. Visiems pacientams buvo taikoma tokia pati reabilitacijos ir kineziterapijos programa, tačiau vertikalizavimui buvo naudojami skirtingi stovai: I-osios tiriamųjų grupės pacientams – įprastas stovas, o II-osios grupės pacientams – ERIGO, vertikalizavimo stovas su mechanizmu pasyviems kojų judesiams. Tiriamųjų kraujospūdis ir širdies susitraukimo dažnis buvo matuojamas prieš ir po vertikalizavimo bei vertikalizavimo metu keičiant kampus (30, 45, 60 ir 80 laipsnių) 3 minučių intervalais. Taip pat fiksavome vertikalizavimo procedūros trukmę bei subjektyvius tiriamųjų apklausos duomenis prieš ir po procedūros. Statistinę duomenų analizę atlikome programa „SPSS” ir „Excel“ skaičiuokle. Tyrimo išvados: 1. Pacientų, patyrusių nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimą, kraujospūdis vertikalizavimo procedūros su ERIGO stovu metu krito statistiškai reikšmingai (p < 0,001) mažiau, nei vertikalizuojant su įprastu stovu. 2. Širdies susitraukimo dažnis vertikalizavimo procedūros metu labiau (p < 0,001) didėjo su įprastu stovu vertikalizuojamiems pacientams, nei pacientams, kurie buvo vertikalizuoti su ERIGO aparatu. 3. Po vertikalizavimo procedūrų su ERIGO stovu statistiškai reikšmingai (p < 0,001) mažiau pacientų skundėsi tamsa akyse, pykinimu, galvos svaigimu, nuovargiu ar prakaitavimu, nei po vertikalizavimo su įprastu stovu. 4. Toleruojama vertikalizavimo procedūros su ERIGO stovu trukmė buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) ilgesnė, nei su įprastu stovu. Vertikalizuojant su ERIGO užfiksuota reikšmingai daugiau sėkmingai užbaigtų vertikalizavimo procedūrų, nei vertikalizuojant su įprastu stovu. 5. ERIGO – vertikalizavimo stovas su mechanizmu pasyviems kojų judesiams – veiksmingiau mažina pacientų, patyrusių kaklinės dalies nugaros smegenų sužalojimą, ortostatines reakcijas., Study subject: Orthostatic reactions of the patients with cervical part spinal cord injuries. Orthostatic reactions for patients with cervical part spinal cord injuries is one of the most biggest problems, which disturbs to seek the aims of rehabilitation. Patients often suffer from dizziness, nausea and even might to lose consciousness at the beginning of the rehabilitation. All these symptoms has a negative impact to patients, so it must be reduced as soon as possible. Study aim: To determine which tilt-table- simple or Erigo-has the bigger effect for patient’s, wiht cervical part spinal cord injuries, orthostatic reactions. Study goals: 1. To evaluate the blood pressure changes of the patients during verticalization with different tilt-table; 2. To evaluate the heart rate changes of the patients during verticalization with different tilt-table; 3. To evaluate the state of the patients health after verticalization with different tilt-table; 4. To determine the tolerated duration of the virtualization procedure with different tilt-table. Hypothesis: Erigo - a tilt-table with passive legs movements – is more effective in reducing orthostatic reactions of the patients with cervical part spinal cord injuries. Study methods: The study included 24 patients with cervical part spinal cord injuries which had treatment at Palanga Hospital of Rehabilitation on 2007-2008 year period. Patients were divided in to two equal groups (12 patients in each group). All patients had the same rehabilitation and physiotherapy program, but we were using different tilt-table: for 1-st group patients a simple tilt-table, and for the 2-nd group an Erigo- a tilt-table with passive legs movements. The blood pressure and heart rate of the patients were measured before and after verticalization procedure and during verticalization at different angles (30, 45, 60 and 80 degree) every 3 minutes. We also followed the procedure of verticalization and subjective symptoms of the patients before and after procedure. Statistical data analysis was performed using SPSS and Excel programs. Outcomes: 1. Patient’s blood pressure felled statistically reliably much slower (p < 0,001) during verticalization procedure with Erigo than with tilt-table; 2. Patient’s heart rate increased more during verticalization with simple tilt-table (p < 0,001) than with Erigo; 3. Patients who was verticalized with Erigo less complained of blurry vision, dizziness, nausea, fatigue or sweating (p < 0,001) than after verticalization with simple tilt-table; 4. The tolerated duration of verticalization procedure was statistically reliably longer (p < 0,001) with Erigo than with simple tilt-table. There were more statistically reliably successfully finished verticalization procedures with Erigo than with tilt-table; 5. Erigo - a tilt-table with passive legs movements – is more effective in reducing orthostatic reactions of the patients with cervical part spinal cord injuries.

Darbo tikslas. Įvertinti 30–40 metų moterų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių pokyčius taikant ilgalaikį aerobinį krūvį. Tiriamųjų kontingentą sudarė 14 moterų, kurios tris kartus per savaitę lankė aerobikos pratybas (amžiaus vidurkis – 33,71±1,28 metų). Širdies funkciniams rodikliams vertinti naudota elektrokardiogramos analizės sistema ,,Kaunas-Krūvis“. Sinchroniškai buvo registruojama elektrokardiograma 12-kos standartinių derivacijų. Taikyta veloergometrinio pakopomis didėjančio provokacinio fizinio krūvio metodika. Veloergometrija atlikta parinkus pradinį 50 W krūvį ir didinant jį kas minutę 25 W. Buvo vertinami šie funkciniai rodikliai: širdies susitraukimo dažnis, arterinis kraujospūdis, JT intervalas, ST neigiama amplitudė ramybės būsenoje bei funkcinio mėginio metu kiekvienos krūvio pakopos metu. Rezultatai. Nustatyta, kad po vienerių metų reguliarių aerobikos pratybų tiriamųjų širdies susitraukimo dažnis tiek ramybės būsenoje, tiek ir viso funkcinio mėginio metu buvo statistiškai patikimai mažesnis (p, The aim of this study was to evaluate the cardiovascular functional parameter changes for 30–40 year old women following the aerobics exercise program. The material consisted of 14 women, who participated in aerobics exercise 3 times per week (the average age 33.71±1.28 years). The following methods were used in this work: arterial blood pressure measuring, electrocardiogram analysis and bicycle ergometry work. System of ECG analysis “Kaunas-Krūvis” was used for the monitoring of cardiovascular system reactions. 12 ECG standard derivations were synchronically recorded. Physical work method of provocative incremental bicycle ergometry exercise was used. The bicycle ergometry work was performed applying 50 W intensity in the beginning and increasing the power every minute by 25 W. The following functional parameters were estimated in this study: heart rate, arterial blood pressure, JT interval, ST segment depression at rest and in each level of functional load. Results. It was established that heart beat rate of participants statistically significantly decreased (p

Iki šiol nepakanka tyrimų, nagrinėjančių sportuojančių vaikų ir paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) adap-taciją prie fi zinio krūvio. Šio tyrimo tikslas — naudojantis žmogaus organizmo funkcinės būklės įvertinimo modeliu, išnagrinėti sportuojančių 12—17 metų vaikų ir paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kitimo greitį dozuoto fi zinio krūvio metu.Buvo ištirti 160 krepšinio, dviračių, irklavimo sporto šakas kultivuojančių 12—17 metų berniukų. Kontrolinę tiriamųjų grupę sudarė 79 sveiki nesportuojantys to paties amžiaus, lyties vaikai ir paaugliai. Atlikta visų tiriamųjų M režimo ir dvimatė echokardiografi ja. Diastolės metu išmatavus tarpskilvelinės pertvaros (TSPd), KS užpakalinės sienelės storį (KSUSd) ir kairiojo skilvelio diastolinį skersmenį (KSDd), apskaičiuota KS miokardo masė (KSMM). Visi tiriamieji atliko veloergometrinį mėginį. Tirti šie rodikliai ir jų kitimo greitis: širdies susitraukimo dažnis (ŠSD), R-R intervalas (RR), J-T intervalas (JT), sistolinis arterinis kraujospūdis (S), diastolinis arterinis kraujospūdis (D), pulsinė amplitudė (S-D) ir išvestinis dydis — santykinė repoliarizacija JT / RR.Tyrimas parodė, kad sportuojančių tiriamųjų ŠSD kitimo greitis per visas krūvio pakopas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo nesportuojančių kontrolinės grupės tiriamųjų (p < 0,05). Per paskutinę krūvio pakopą (esant rezervinių galimybių mobilizacijos stadijai) maksimaliai pakito tiriamųjų ŠSD, JT, JT / RR, S, (S-D) kitimo greitis. Irkluotojų ŠSD kitimo greitis mažiausias aštuntą, krepšininkų ir dviratininkų — dešimtą, kontrolinės grupės tiriamųjų — šeštą fi zinio krūvio minutę. Kontrolinės grupės tiriamųjų JT kitimo greitis padidėjo šeštą krūvio minutę ir skyrėsi nuo krepšininkų, irkluotojų ir dviratininkų (p < 0,05), nuo šeštos iki aštuntos minutės mažėjo tolygiai. Sportuojančių tiriamųjų JT / RR kitimo greitis buvo mažiausias aštuntą krūvio minutę (skirtumas tarp dviratininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05), o kontrolinės grupės tiriamųjų — šeštą minutę (skirtumas tarp krepšininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05). Krepšininkų S, (S-D) kitimo greitis mažiausias aštuntą minutę (skirtumas tarp krepšininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05), irkluotojų ir dviratininkų — dešimtą minutę, o kontrolinės grupės tiriamųjų — šeštą minutę (skirtumas tarp krepšininkų, irkluotojų, dviratininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05). Pasiekus mažiausią ŠSD, JT / RR, S, (S-D) kitimo greičio amplitudę, per paskutinę krūvio pakopą sportuojančių ir nesportuojančių tiriamųjų grupėse šių rodiklių kitimo greitis vėl padidė-jo. Didesnė JT / RR kitimo greičio amplitudės kaita pastebėta tarp krepšininkų, lyginant su irkluotojais, dviratininkais ir kontrolinės grupės tiriamaisiais. Fizinio krūvio pradžioje tarp sportuojančių tiriamųjų kairiojo skilvelio miokardo masės (KSMM) ir ŠSD kitimo greičio buvo nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys (r = –0,3), kuris stiprėjo didinant fi zinį krūvį (dešimtą minutę r = –0,5). Apibendrinant šio tyrimo rezultatus galima teigti, kad sportuojantys vaikai ir paaugliai rezervinių galimybių mobi-lizacijos stadiją (maksimalų ŠSD, JT / RR, S, (S-D) greičio pokytį) pasiekia vėliau, lyginant su kontrolinės grupės tiriamaisiais. Tai gali rodyti geresnę vaikų širdies ir kraujagyslių sistemos adaptaciją prie fi zinio krūvio, lyginant su nesportuojančiaisiais, tačiau maksimalaus intensyvaus fi zinio krūvio metu gali būti viršijamos širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės galimybės.Raktažodžiai: širdies ir kraujagyslių sistema, funkcinių rodiklių kitimo greitis, kairiojo skilvelio miokardo masė.

Iki šiol nepakanka tyrimų, nagrinėjančių vaikų ir paauglių, kultivuojančių krepšinį, širdies morfometrijos bei širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) adaptaciją prie ilgalaikio fi zinio krūvio. Tyrimo tikslas — ištirti ir palyginti 12—17 metų krepšininkų ir nesportuojančiųjų kairiojo skilvelio echokardiografi nius rodmenis, išanalizuoti funkcinių rodmenų kitimo greičio kaitos ypatumus veloergometrinio mėginio metu. Ištirti 62 berniukai, kultivuojantys krepšinį, ir 168 sveiki nesportuojantys to paties amžiaus, lyties vaikai ir paaugliai. Tiriant vienmačiu M metodu įprastinėje parasternalinėje pozicijoje atlikti visų tiriamųjų standartiniai matavimai dias- tolės metu: 1) tarpskilvelinės pertvaros storis (TSP, mm); 2) kairiojo skilvelio (KS) užpakalinės sienelės storis (KSUS, mm); 3) KS galinis diastolinis dydis (KSGDd, mm). Pagal formules apskaičiuoti: KS miokardo masė (KSMM), KS miokardo masės indeksas (KSMMI), KS santykinis sienelių storis (SSS), KS frakcinis sutrumpėjimas (FS) ir santykiniai (koreguoti pagal kūno paviršiaus plotą) echokardiografi niai rodmenys — TSP / KPP 1/2 KSUS / KPP 1/2 KSGDd / KPP 1/2 MM / KPP 3/2 . Doplerinės echokardiografi jos metu užrašius transmitralinės kraujotakos kreivę ir išmatavus E ir A greitį, apskaičiuotas E / A santykis. Visi tiriamieji atliko veloergometrinį mėginį. Tirti šie rodmenys ir jų kitimo greičiai: širdies susitraukimo dažnis (ŠSD), R-R intervalas (RR), intervalas J-T (JT), sistolinis arterinis kraujospūdis (S), diastolinis arterinis kraujospūdis (D), pulsinė amplitudė (S-D) ir išvestinis dydis — santykinė repoliarizacija JT / RR. Tyrimas parodė, kad visi absoliutūs ir santykiniai krepšininkų echokardiografi niai rodmenys (TSP, KSGDD, KSUS, MM, MMI, SSS, TSP / KPP 1/2 , KSUS / KPP 1/2 , KSGDD / KPP 1/2 , MM / KPP 3/2 ) buvo didesni už nesportuojančiųjų (p < 0,001). Krepšininkų kairiojo skilvelio FS ir E / A santykis reikšmingai nesiskyrė, palyginti su nesportuojančių analogiškais duomenimis. Nustatyta, kad krepšininkų ŠSD kitimo greitis visą fi zinio krūvio mėginio laikotarpį, išsky- rus šeštą minutę, o JT intervalo kitimo greitis — šeštą minutę buvo patikimai mažesni už nesportuojančių tiriamųjų (p < 0,05). Fizinio krūvio pradžioje buvo nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys tarp sportuojančių tiriamųjų KSMM ir ŠSD kitimo greičio, kuris stiprėjo didinant fi zinį krūvį. Apibendrinant šio tyrimo rezultatus galima teigti, kad il- galaikis fi zinis krūvis veikia kairiojo skilvelio persimodeliavimą ir funkcinių rodmenų ypatumus jau vaikystėje. Tarp krepšininkų kairiojo skilvelio MM ir ŠSD kitimo greičio yra glaudus ryšys. Raktažodžiai: širdies ir kraujagyslių sistema, echokardiografija, funkcinių rodmenų kitimo greitis, kairiojo skilvelio miokardo masė.

Tyrimo tikslas — palyginti dviratininkų ir bėgikų maksimalius aerobinio pajėgumo bei vegetacinių sistemų rodiklius atliekant nuosekliai didinamą krūvį bėgtakiu ir veloergometru.Ištirta po septynis didelio meistriškumo dviratininkus (amžius — 22,0 (3,1) m., ūgis — 1,81 (0,54) m, svoris — 73,1 (5,5) kg, VO 2max — 65,3 (5,15)) ir bėgikus (amžius — 19,2 (2,8) m., ūgis — 1,79 (0,40) m, svoris — 71,1 (8,9) kg, VO 2max — 65,85 (5,34)). Tiriamieji atsitiktine tvarka atliko du nuosekliai didinamus krūvius (NDK): vieną — veloergo-metru (Ergoselect, Vokietija), kitą — bėgtakiu (LE200CE, Vokietija). Tiriamųjų kvėpavimo ir dujų apykaitos rodikliai buvo registruojami nešiojamu dujų analizatoriumi „Oxycon Mobile“ (Vokietija), širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) — pulso matuokliu „Polar S810“ (Suomija). Praėjus 5 ir 20 min po NDK buvo imami kapiliarinio kraujo mėginiai iš rankos piršto ir analizatoriumi „Accutrend Lactate“ (Vokietija) nustatoma laktato (La) koncentracija kraujyje.Atliekant NDK veloergometru, dviratininkų absoliutaus ir santykinio maksimaliojo deguonies suvartojimo (VO 2max-a , VO 2max-s ), maksimaliojo ŠSD (ŠSD max ), absoliučios ir santykinės galios (N max-a , N max-s ), panaudoto kvėpavimo rezervo (PKR) rodikliai reikšmingai didesni (p < 0,05) negu bėgikų, o maksimalios plaučių ventiliacijos (VE max ), kvėpavimo dažnio (KD max ), kvėpavimo tūrio (KT max ), deguonies pulso (O 2pmax ), kvėpavimo koefi ciento (KK max ), La reikšmės nesi-skyrė. Atliekant NDK bėgtakiu, bėgikų VO 2max-a ir VO 2max-s , N max-a , PKR rodikliai buvo reikšmingai didesni (p < 0,05) negu dviratininkų, VO 2max-s , VE max , KD max , KT max , N max-s , O 2pmax , KK max , La reikšmės nesiskyrė.Lyginant dviratininkų rodiklius, nustatytus atliekant krūvį skirtingais ergometrais, KT max , N max-a , N max-s , KK max buvo reikšmingai didesni (p < 0,05) testuojant veloergometru, o VO 2max-a , VO 2max-s , ŠSD max , VE max , KD max , O 2pmax , PKR, La nesiskyrė. Bėgikų VO 2max-a , VO 2max-s , ŠSD max , KD max , N max-a , N max-s , O 2pmax rodikliai reikšmingai didesni testuojant bėgtakiu, KK max — veloergometru, VE max , KT max , PKR, La reikšmės nesiskyrė.Rezultatai rodo, kad atliekant NDK testus labiausiai galios rodikliai priklauso nuo ergometro tipo ir testuojamųjų sporto šakos specifi kos, mažiausiai — nuo plaučių ventiliacijos ir laktato koncentracijos atsigavimo metu. Tik bėgikų VO 2max ir ŠSD max rodikliai priklauso nuo ergometro tipo.Raktažodžiai: adaptacijos specifiškumas, deguonies suvartojimas, plaučių ventiliacija, širdies susitraukimo dažnis, ergometro tipas.

Darbo tikslas: Nustatyti, didelio intensyvumo fizinio krūvio poveikį dviratininkių periferiniam ir centriniam nuovargiui. Tyrimo metodai ir organizavimas: Didelio intensyvumo fizinio krūvio poveikis centrinei ir periferinei nervų sistemai tyrimui buvo atliekami du kartus (antras tyrimo kartojimas po 2 savaičių). Nustatyti didelio intensyvumo fizinio krūvio poveikį buvo pasitelktas dinamometrijos metodas, bei veloergometrijos metodas, kuris buvo atliekamas Lietuvos Sporto Universiteto esančioje laboratorijoje ant veloergometro „Monark Ergomedic 894 E“, turinčiu duomenų programą. Visoms tiriamosioms buvo įvertinta kūno raumenų ir masės komponentai. Prieš ir po krūvio matuojama maksimali valinga raumenų jėga ant dinamometro, taip pat matuojama nevalinga raumenų jėga. Tiriamosios atliekant fizinį krūvį turėjo įvertinti savo subjektyvų pastangų lygį, tam buvo naudojama Borgo skalė. Rezultatai: parodė, kad nebuvo rasta jokių reikšmingų skirtumų tarp didelio intensyvumo fizinio krūvio, išmatuotų rodiklių prieš krūvį ir po krūvio ir pakartojus tyrimą po 2 savaičių. Prieš atliekant didelio intensyvumo fizinį krūvį, buvo nustatyta, kad dviratininkių moterų maksimali valinga jėga (MVJ) siekė 218,6 ± 23,4 Nm-1 (5 lentelė). Po MVJ testo dviratininkės moterys atliko didelio intensyvumo nepertraukiamą fizinį krūvį, kurio trukmė iki 30 min, 12 pagreitėjimų po 5 s-1, 2 min-1 poilsio intervalu prieš kiekvieną pagreitėjimą. Šio krūvio intensyvumas siekė 80 – 95 proc. nuo maksimalaus individualaus širdies susitraukimo dažnio. Širdies susitraukimo dažnis (ŠSD) buvo fiksuojamas „Polar RS800CX“ širdies ritmo monitoriumi. Išanalizavus ŠSD rodiklius buvo nustatyta, kad moterų dviratininkių vidutinis širdies dažnių susitraukimas (ŠSD) yra 164 tv.min-1 , o pakartoto tyrimo metu 167 tv.min-1 krūvio metu (11 pav). Atlikus fizinį krūvį tiriamosioms buvo pakartotinai atliekamas maksimalios valingos jėgos (MVJ) testas. Nustatyta, kad po didelio intensyvumo fizinio krūvio dviratininkių moterų maksimali valinga jėga (MVJ) sumažėjo iki 205 Nm-1. Išvados: 1. Didelio intensyvumo fizinis krūvis neturi poveikio dviratininkių moterų periferiniam ir centriniam nuovargiui; 2. Didelio intensyvumo fizinis krūvis neturi poveikio pakartojus tyrimą po 2 savaičių, dviratininkių moterų periferiniam ir centriniam nuovargiui., Aim: to determine effect of high - intensity exercise on peripheral and central fatigue in female cyclist. Methods: seven professional female cyclists (age: 18.2 ± 0,44; body mass: 61.26 ± 7.26; height: 168.2 ± 4.97 ) participated into this trial. The participants performed high – intensity exercise were required to perform 12 sprints - duration 5 s-1, and rest interval 2 min. To determine the effect of high intensity exercise was used a dynamometric and veloergometric methods, which was accomplished at the laboratory of the Lithuanian Sport University on the data program of the cyclometer “Monark Ergomedic 894 E”. All subjects were evaluated for muscle and mass components of the body, measured reaction temperature. Before and after high – intensity exercise was measured the maximal mean power (MMP) on the dynamometer. Variables measured before, during, and after IIC were electrically induced force, maximal voluntary concentration, central activation ratio. Also was used the Borgs scale, where subjects had to assess their subjective level of effort. Results: showed that there was no difference between experimental condition tasks in high – intensity exercise variables measured before exercise (IIC) and after exercise also repeated trial after two weeks. Before performing a high – intensity exercise was found that the maximum voluntary force of female cyclist was 218.6 ± 23.4 Nm-1 (Table 5). After the maximum voluntary force test, female cyclists performed a high – intensity exercise, uninterrupted physical activity of up to 30 minutes, were required to perform 12 sprints, duration – 5s-1, and rest intervals 2 min before each sprint. The intensity of this charge reach 80 – 85 % from the maximum individual heart rate (HR). Heart rate was recorded by the Polar RS800CX heart rate monitor. After analyzing the heart rate was found that average rate of heart for female cyclist was 164 heart beat and in the repeated trial 167 heart beat (figure 11). After high – intensity exercise, repeatedly performed for the subjects maximum voluntary force, female cyclist maximal voluntary force reduced to 205 Nm-1. Conclusions: 1. High – intensity exercise did not effect on peripheral and central fatigue in female cyclist. 2. High – intensity exercise did not effect on peripheral and central fatigue repeated trial after two weeks in female cyclist

Darbo objektas: nitratų poveikis fiziškai aktyvių jaunuolių darbingumui. Tyrimo problema: lapinėse ir šakninėse daržovėse esantys nitratai šiuo metu yra vienas iš labiausiai tyrinėjamų maisto papildų sportininkams. Nustatyta nitratų nauda širdies kraujagyslių funkcijai sąlygojo vis didėjantį šių papildų naudojimą tarp sportininkų, kad padidinti jų funkcinį pajėgumą. Maistinių nitratų naudojimas stiprina skeleto raumenų susitraukimą, didina mitochondrijų našumą, palaiko gliukozės homeostazę, gerina kvėpavimo funkcines galimybes, sąlygoja angiogenezę, apsaugo nuo hipoksijos ir stiprina endotelinę funkciją. Tačiau nuolatos griežtėjantis dopinginių preparatų sąrašas verčia sportininkus bei trenerius ieškoti produktų, kurie būtų efektyvūs ir nežalingi sportuojančiųjų sveikatai. Pastaruoju metu burokėliai (įvairiose formose) yra dominuojantis organinių nitratų vartojimo šaltinis, pirmiausia dėl savo lengvo prieinamumo bei paprasto paruošimo galutiniam vartojimui. Tačiau, vartojant šią aktyvią medžiagą (įvairiose formose) ilgesnį laiko tarpą, didelį vaidmenį pradėjo lemti burokų skonio sąvybės bei reikiamas suvartoti kiekis, todėl prasidėjo kiekio optimizavimo bei skonio gerinimo paieškos. Vienaip ar kitaip, burokėlis, kaip biologiškai aktyvios medžiagos šaltinis, turi savo apribojimų. Per pastaruosius 2 metus, dalyvaujant kolegoms iš Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto, buvo patikrinta virš pusės šimto organinės kilmės nitratų šaltinių su tikslu surasti būdą ir/arba pačią medžiagą, kuri kiekiu ir/arba poveikiu būtų pranašesne nei šiuometinis, plačiausiai naudojamas dietinių NO3 šaltinis – burokas. Tik po kelių metų nesekmingos paieškos ir bandymų dėmėsį patraukė amarantas, kurio koncentruotų nitratų kiekis siekia net 9-11%. Tikslas: įvertinti dietinių nitratų poveikį fiziškai aktyvių jaunuolių aerobiniam darbingumui Uždaviniai: 1. Įvertinti vienkartinės ir ilgalaikės dietinių nitratų dozės poveikį fiziškai aktyvių jaunuolių aerobiniam galingumui. 2. Įvertinti vienkartinės ir ilgalaikės dietinių nitratų dozės poveikį fiziškai aktyvių jaunuolių aerobinei ištvermei. Hipotezė: manome, jog 400 mg nitratų kiekis, esantis amarante, po 6 dienų vartojimo padidina fiziškai aktyvių jaunuolių aerobinį darbingumą. Išvados: 1. Vienkartinė dietinių nitratų dozė reikšmingai pagerino tik vieną iš aerobinio galingumo rodiklių - maksimalų testo galingumą Ilgalaikis dietinių nitratų vartojimas patikimai padidino ir maksimalią fiziškai aktyvių jaunuolių maksimalų testo galingumą, ir maksimalų deguonies suvartojimą. Maksimalus širdies susitraukimo dažnis reikšmingai nepakito. 2. Fiziškai aktyvių jaunuolių aerobinės ištvermės rodikliams – maksimaliam testo galingumui ir širdies susitraukimų dažniui prie ventiliacinių slenksčių – vienkartinė nitratų dozė reikšmingo poveikio neturėjo. O ilgalaikis nitratų vartojimas patikimai padidino tik maksimalų testo galingumą ties pirmuoju ventiliaciniu slenksčiu, kitiems rodikliams reikšmingo poveikio nebuvo., Focus: effect of dietery nitrate supplementation on physical performance Problem: dietery nitrates are currently one of the most investigates, food supplements for athletes. Recent studies of dietary nitrate supplementation showed their benefits for cardiovascular function, and caused the increasing use of these supplements among the athletes. Dietary nitrate enhance muscle contraction, endothelial function, mitochondrial efficiency, maintain glucose homeostasis, angiogenesis, pulmonary ventialtion, lowered blood pressure, reduces the oxygen cost of exercises and can, in some circumstances, enhance exercise tolerance and performance. However, continuous tightened dopes list makes athletes and coaches to look for products that are more efficient and useful for athletes health. Recently, beetroot (in all forms) is the predominant source of organic nitrate consumption, primarily due to their easy availability and easy preparation. However, using this active substance (in various forms) for a longer period, beetroot taste and required consumption began to play a great role. So we started to search the amount optimization and flavour improvement. Over the past 2 years, the presence of colleagues from the Lithuanian Institute of Olericulture, has been tested more than half a hundred organic nitrate sources with the aim to find a way and/or the same substance, the quantity and/or the effects would be superior to contemporary, the most widely used dietary nitrate source - beetroot. Only after several years of unsuccessful searching and testing Amarantus payed our attention. This leafy vegetable has concentrated nitrate level as much as 9-11%. Aim: evaluate the effect of dietary nitrate supplementation on aerobic capacity of young physicaly active adults. Objectives: 1. Assess the acute and long-term effect of dietery suplementation on aerobic power of young physically active adults. 2. Evaluate the acute and long-term effect of dietery suplementation aerobic endurance of young physically active adults. Hypothesis: we argue that nitrates, founded in Amarante, after 6 days of use can increase aerobic capacity of young physicaly active adults. Conclusions: 1. A single dose of dietary nitrate significantly improve only one of the indicators of aerobic capacity - the power of the test performance. Long-term dietary nitrate intake significantly increased and power of the test performance and maximum oxygen consumption. Maximum heart rate did not change significantly. 2. Single dose of nitrate has no any significant effect on aerobic endurance indexes – power and heart beat rate for ventilator threshold. Long-term use of nitrates significantly increase the power of test for the first ventilation threshold value, and didn’t affect all other indexes.

Tyrimo aktualumas. Objektyvus ir informatyvus fizinio krūvio intensyvumo rodiklis yra širdies susitraukimo dažnis per minutę (Velenksy et al., 1987; Velensky, 1999; Buceta, 2000; Papadopoulos et al., 2002; Balčiūnas & Stonkus, 2003; Filho et al., 2003; McKeag, 2003;Petridis et al., 2004; Matthew & Delextrat, 2009; Ziv & Lidor, 2009; Abdelkrim et al., 2010; Castagna et. al., 2011), kuris įvertina fizinės veiklos intensyvumą bei gali būti matuojamas dažnai ir esamu laiku (Westerterp, 2009). Daugelio mokslininkų (Beam, Merrill, 1994; Rodriquez & Alonso et al., 2003) plačiai tyrinėjama, kaip krepšininkai reaguoja į fizinius krūvius, tačiau pasigendama tyrimų apie jaunųjų krepšininkų (12–16 metų) fizinių krūvių intensyvumo rodiklius per rungtynes ir pratybas. Tyrimo problema: siekiant jaunųjų krepšininkų (12–13 metų) tinkamo sportinio parengtumo, būtina taikyti fizinius krūvius, adekvačius rungtyniavimo fizinių krūvių intensyvumui. Hipotezė: per krepšinio pratybas fizinių krūvių intensyvumas yra adekvatus rungtyniavimo intensyvumui. Tikslas: nustatyti jaunųjų krepšininkų (12–13 metų) rungtyniavimo ir treniravimo fizinių krūvių intensyvumo ypatumus. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti jaunųjų krepšininkų 12–13 metų vyraujančių fizinių krūvių per rungtynes ir pratybas ir intensyvumą. 2. Nustatyti žaidėjų biologinės krūvio vertės įvertinimo per rungtynes ir pratybas ypatumus. Išvados: 1. Fizinių krūvių intensyvumas, modeliuotų ir įprastinių pratybų metu vyravo vidutinio, didelio... [toliau žr. visą tekstą] Importance of the research. Heart rate per minute is objective and informative index of physical intensity (Velenksy et al., 1987; Velensky, 1999; Buceta, 2000; Papadopoulos et al., 2002; Balčiūnas & Stonkus, 2003; Filho et al., 2003; McKeag, 2003;Petridis et al., 2004; Matthew & Delextrat, 2009; Ziv & Lidor, 2009; Abdelkrim et al., 2010; Castagna et. al., 2011). Heart rate evaluates the intensity and can be measured frequently and at present (Westerterp, 2009). Basketballers' physical load, reaction to the load are being analysed on frequent basis however there are not many basketball game researches on the boys between 12 and 16 years (Beam & Merrill, 1994; Rodriquez & Alonso et al., 2003). Research hypothesis: physical load intensity of specific basketball training is adequate to the intensity of training. Research problem: in order to achieve the physical fitness of junior basketball players, it is vital to apply physical loads which are adequate to the intensity of the physical loads in the game. Research object: intensity of junior basketball players‘ physical loads. Research aim is to estimate the peculiarities of physical loads intensity of junior basketball players (of 12-13 years old) during the training and in the game. Research objectives: 1. to estimate the dominant loads in the game and training of junior basketball players. 2. to estimate peculiarities of players‘ biological load values during training and in the game. Conclusion: 1. Intensity of physical loads... [to full text]

Išstudijavus mokslinius literatūros šaltinius susijusius su hipotermija pastebėta, kad kūno temperatūros sumažėjimas sukelia daug fiziologinių reakcijų žmogaus organizme, tačiau vis dar mažai darbų, nagrinėjančių aklimacijos (aklimacija – tai dirbtinėse sąlygose (laboratorijoje) sukelta ilgalaikė aklimatizacija) hipotermijai, sukeltos dirbtiniu būdu, poveikį žmogaus fiziologinių rodiklių kaitai. Nepavyko rasti duomenų, kurie nagrinėtų kontroliuojamo kartotino pasyvaus vėsinimo poveikį iki tam tikros fiksuotos rektalinės temperatūros taip pat nėra aišku apie blauzdos raumens vidinės temperatūros kaitą, priklausančią nuo aklimacijos hipotermijai. Tyrimo problema: Ar dirbtinėmis sąlygomis sukeliant aklimaciją hipotermijai, žmogaus organizmas adaptuojasi? ir kaip kinta fiziologiniai rodikliai? Kaip žmogaus organizmas toleruoja temperatūros sumažėjimą? Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui požymių kaitai. Uždaviniai: 1. Nustatyti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui temperatūrų kaitai (Traumens, Tsk, Tre ir Tb). 2. Nustatyti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui subjektyvių požymių kaitai: a) drebėjimo b) šiluminio/terminio pojūčio c) šiluminio/terminio komforto. 3. Nustatyti kartotinio pasyvaus vėsinimo poveikį aklimacijos šalčiui, fiziologinio streso (šalčio) indekso kaitai.. Šio tyrimo metu tiriamieji buvo pasyviai pratinami prie šalčio taikant septyniolikos kursų programą, pasyvaus vėsinimo kursas buvo kartojamas kasdien, eksperimentiniai nuo kontrolinio skyrėsi pasyviu vėsinimu. Kiekvieno pasyvaus vėsinimo metu tiriamieji vonioje su vandeniu gulėjo iki kaklo, kurio temperatūra buvo 14 ± 1 °C iki tol kol pasiekdavo 35,5 °C rektalinę temperatūrą. Prieš ir po kiekvieno pasyvaus vėsinimo matuota tiriamųjų (Tsk) odos temperatūra. Traumens temperatūra buvo matuojama pirmą, šešioliktą ir septynioliktą vėsinimą. Pasyvaus vėsinimo metu kas 5 min. fiksuota (Tre), širdies susitraukimo dažnis (ŠSD) ir tiriamųjų subjektyvus vertinimai šiluminis/terminis pojūtis ir šiluminis/terminis komfortas (žodžiu ir pagal spalvas). Svarbiausios išvados: 1. Aklimacija prie šalčio po 17 dienų pasyvaus vėsinimo kurso reikšmingai sumažino pradinę: Traumens, Tre ir Tsk temperatūrą, bei galutinę Tsk ir Tb. 2. Subjektyvių vertinimų rodikliai po aklimacijos prie šalčio reikšmingai pagerėjo: a) mažiau drebėjo; b) jautėsi termiškai patogiau; c) jautėsi komfortiškai geriau. 3. Aklimacija prie šalčio padidino fiziologinį šalčio stresą., Studied scientific literature related with hypothermia observed that decrease in body temperature causes a lot of physiological reactions in human body, but still there are low works dealing with acclimation (acclimation – in artificial conditions (laboratory) caused long-term acclimatization) hypothermia, induced artificially, impact on human physiological indicators of change. Unable to find data, that deal with controlled confirmatory passive cooling effect up to a fixed rectal temperature is also not clear about the internal temperature change of the shank muscle, depends on the acclimation to hypothermia. Research problem: Does by artificial conditions causing acclimation to hypothermia human body adapts? And the evolution of physiology indicators? How the human body tolerates decrease of temperature? The main purpose of the study was to identify and evaluate repeated passive cooling effect to acclimation to cold symptoms change. Objectives: 1. Identify repeated passive cooling effect of acclimation frost temperature changes (Tmuscle, Tsk, Tre ir Tb). 2. Identify repeated passive cooling effect of acclimation frost subjective symptoms change: a) shaking, b) heat/thermal sense, c) heat/thermal comfort. 3. Identify effects of repeated passive cooling to cold acclimation, physiological stress (cold) index change. In this study subjects were passively to the cold with seventeen courses program, passive cooling course was repeated every day, the experimental from control differed by passive cooling. During each passive cooling course subjects lay in a bath of water equal to the neck, which temperature was 14±1oC until it reached 35.5oC rectal temperature. Before and after each passive cooling were measured subjects skin temperature (Tsk). Muscle temperature was measured un the first, sixteenth and seventeenth cooling. During passive cooling every 5 minutes were fixed (Tre), heart rate (HR) and subjective evaluations of heat/thermal sensation and heat/thermal comfort (by the word and by color). The main findings: 1. Acclimation to cold after 17 days passive cooling significantly reduced the initial rate: Tmuscle, Tre and Tsk temperature and final Tsk and Tb. 2. Subjective indicators after cold acclimation were significantly improved: a) less shaking b) felt more thermal comfort, c) felt comfortable better. 3. Cold acclimation increased physiological cold stress.

Didelio meistriškumo golfo žaidėjų varžybinės veiklos ir fiziologinių poreikių ypatumai sąlygoja ne tik tokio meistriškumo golfo žaidėjų treniravimo modelius, bet ir sudaro galimybes modeliuoti jaunųjų golfo žaidėjų daugiametį rengimą. Nors rengiant jaunuosius golfo žaidėjus taikomos skirtingos žaidimo sąlygos (nešant, traukiant golfo krepšį ir važiuojant golfo mašinėle), tačiau jų poveikis žaidimo kokybei, judėjimo charakteriui ir funkciniam pajėgumui nėra apibrėžtas. Aktuali problema – kokie yra jaunųjų golfo žaidėjų varžybinės veiklos struktūros, lokomocinių ir fiziologinių poreikių ypatumai žaidžiant skirtingomis sąlygomis? Tyrimo objektas – jaunųjų golfo žaidėjų varžybinė veikla ir funkcinis pajėgumas. Tyrimo hipotezė – sunkėjant žaidimo sąlygoms didėja jaunųjų golfo žaidėjų fiziologiniai poreikiai ir kartu blogėja varžybinės veiklos rodikliai. Sunkėjančios žaidimo sąlygos sudaro galimybes gerinti jaunųjų golfo žaidėjų aerobines galias. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti jaunųjų golfo žaidėjų varžybinės veiklos struktūros, lokomocinių ir fiziologinių poreikių ypatumus žaidžiant skirtingomis sąlygomis. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti jaunųjų golfo žaidėjų varžybinės veiklos struktūros, lokomocinių ir fiziologinių poreikių rodiklius žaidžiant skirtingomis sąlygomis. 2. Nustatyti ir įvertinti didesnio ir mažesnio meistriškumo jaunųjų golfo žaidėjų varžybinės veiklos struktūros, lokomocinių ir fiziologinių poreikių ypatumus. 3. Nustatyti ir įvertinti jaunųjų golfo žaidėjų varžybinės veiklos struktūros, lokomocinių ir fiziologinių poreikių ypatumus priklausomai nuo žaidimo sąlygų. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo šeši jaunieji golfo žaidėjai (amžius – 14,33 ± 1,63 metai, ūgis – 169,83 ± 8,52 cm, kūno masė – 60 ± 11,87 kg, širdies susitraukimo dažnis ramybėje – 65,33 ± 4,13 tv.min–1, kvalifikacinis įvertis – 43,17 ± 12,14 punkto; žaidimo patirtis – 2 ± 1,1 metai). Jaunieji golfo žaidėjai turėjo sužaisti tris golfo raundus (18 duobučių) trijomis skirtingomis žaidimo sąlygomis: 1) nešantis golfo krepšį; 2) traukiant golfo krepšį; 3) važiuojant golfo mašinėle. Šiam tyrimui atlikti buvo naudojamas asmeninės statistikos protokolas ir prietaisas (FRWD W400 Series, Finland), kuris, matuodamas lokomocinius rodiklius, leido pagal tiriamųjų amžiaus, kūno masės, ūgio, širdies ramybėje rodiklius standartiškai nustatyti ir kitus fiziologinius rodiklius. Tyrimo išvados. Jaunųjų golfo žaidėjų tolimi smūgiai sudaro 50 procentų varžybinės veiklos smūgių, o ridenimo smūgiai – trečdalį. Didesnis jaunųjų golfo žaidėjų meistriškumas (kvalifikacinis įvertis < 36) sąlygoja statistiškai reikšmingai (p < 0,05) didesnį ridenimo smūgių ir statistiškai reikšmingai (p < 0,05) mažesnį tolimų smūgių atlikimą lyginant su mažesnio meistriškumo (kvalifikacinis įvertis – 54) žaidėjais. Sunkėjant žaidimo sąlygoms, tačiau statistiškai reikšmingai nesiskiriant (p > 0,05) smūgių skaičiui, statistiškai reikšmingai didėjant (p < 0,05) energijos poreikiams – statistiškai reikšmingai mažėja (p < 0,05) jaunųjų golfo žaidėjų vidutinis ėjimo greitis. Tikėtina, kad tam esminės įtakos turi atsirandantis žaidėjų nuovargis. Statistiškai reikšmingai (p < 0,05) didesnius jaunųjų golfo žaidėjų fiziologinius poreikius (išskyrus su širdies veikla susijusius rodiklius) sukelia žaidimas nešantis ar traukiant golfo krepšį, todėl žaidimas važiuojant golfo mašinėle jauniesiems golfo žaidėjams – nerekomenduotinas. Vertinant funkcinį pajėgumą apibendrinančiu integraliu „Treniravimo poveikio“ kriterijumi – golfo žaidimas, nepriklausomai nuo žaidimo sąlygų (nešantis golfo krepšį, traukiant golfo krepšį ar važiuojant golfo mašinėle), reikšmingos įtakos gerinant jaunųjų golfo žaidėjų aerobinį pajėgumą neturi (1,25÷1,78 – atsigavimo zona, skalė pagal Firsbeat Technologies, 2007). Siekiant gerinti jaunųjų golfo žaidėjų aerobines galias, turinčias reikšmingą poveikį žaidimo kokybei, rekomenduotina taikyti specialias aerobinio pajėgumo gerinančias treniravimo programas., Sport performance indicators and physiological demands of elite golfers are fundamental factors, when youth golfers and their trainers compose training programs (models). Youth golfers practise and play under three different conditions (carrying golf bag, pulling golf bag and using golf power cart), but it is not known what influence these different conditions have on youth golfers’ peculiarities of their sport performance and physiological demands. The problem of the research: what are the peculiarities of the profile (structure) of sport performance and physiological demands in youth golfers? The object of the research was sport performance and physiological demands in selected youth golfers. The hypothesis of the research: youth golfers’ physiological demands will be higher, but sport performance indicators will be worse under more strenuous conditions. Training effect on youth golfers’ aerobic fitness will be higher under more strenuous conditions. The aim of the research was to determine and assess the peculiarities of sport performance and physiological demands in selected youth golfers under three different conditions. Objectives of the research: 1. To determine the sport performance and physiologicl demands indicators in selected youth golfers under three different conditions. 2. To determine and assess the sport performance and physiological demands peculiarities of different skills in selected youth golfers under three different conditions. 3. To determine and assess the sport performance and physiological demands peculiarities in selected youth golfers depending on three different conditions. Methods of the research. Six male golfers (age: 14.33 ± 1.63 years, height: 169.83 ± 8.52 cm, body mass: 60 ± 11.87 kg, rest heart rate – 65.33 ± 4.13 tv.min–1, handicap index: 43.17 ± 12.14, playing experience: 2 ± 1.1 years) participated in the study. Sport performance indicators and physiological demands were recorded and analyzed (using sport performance personal statistical protocol and FRWD W400 Series, Finland) under three different conditions: carrying golf bag, pulling golf bag and using golf power cart. Conclusions. Long-distance shots compose by 50 % and putting shots – one third of total golf shots. Youth golfers of better skills (handicap index < 36) strike significantly (p < 0.05) more putting shots and significantly (p < 0.05) less long-distance shots in comparison with youth golfers of lower skill level (handicap index – 54). Despite non changing of golf shots under three different conditions (p > 0.05), walking speed decreased (p < 0.05), but energy expenditure increased(p < 0.05) corresponding to strenuously conditions. To these – probably may have fatigue of golfers influenced by more strenuously conditions. Physiological demands are significantly higher (p < 0.05) when youth golfers carry or pull golf bag in comparison with using golf power cart. Therefore it is not recommended to golfers to use golf power cart when they practise or play. Playing golf, no matter if the youth golfers carry golf bag, pull golf bag or use golf power cart, does not have sufficient positive training effect on young golfers’ aerobic fitness (1.25÷1.78 – recovery zone, Firsbeat Technologies, 2007). Young golfers therefore must be advised to include additional aerobic training into their training week programme.

Tikslas - nustatyti Lietuvos moterų rankinio rinktinės (LMRR) skirtingų pozicijų žaidėjų parengtumą ir jį įvertinti, lyginant su elito (Norvegijos) ir kitų šalių (Graikijos, Azijos šalių) rankinio rinktinių žaidėjų parengtumu. Buvo nustatyti žaidėjų kūno sudėjimo rodikliai, kojų raumenų galingumas ir koordinaciniai gebėjimai, greitumas ir funkcinis pajėgumas. LMRR žaidėjų vidutinis ūgis 175,4 ±5,4 cm, kūno masė 66,91 ± 8,97 kg. Vidutiniškai žaidėjos 20 m nubėgo per 3,35 ±0,17 s. Lyginant įvairių pozicijų žaidėjų 20 m bėgimo duomenis, matyti, kad greičiausiai 20 m atstumą įveikė pusiau krašto žaidėjos (n = 2) - 3,19 ± 0,13 s. Atlikdamos J-G šuolį be rankų mosto vidutiniškai komandos žaidėjos pašoko 28,94 ± 2,2 cm. Aukščiausiai pašoko krašto žaidėjos (n = 2) - 31,6 ± 4 cm, už jas 4,9 cm mažiau pašoko linijos žaidėja (26,7 cm). Atlikdamos G-J šuolį be rankų mosto vidutiniškai komandos žaidėjos pašoko 30,4 ± 3,5 cm. Aukščiausiai pašoko krašto žaidėjos (n = 2) - 35 ± 5,6 cm, mažiausiai - linijos žaidėja - 26,90 cm. Atlikdamos Yo-Yo nutrūkstamo intensyvumo ištvermės testą vidutiniškai žaidėjos nubėgo 616 ± 145 m. Vidutinė laktato koncentracija kraujyje buvo 12 ±2 mmol/l. Vidutinis maksimalusis širdies susitraukimo dažnis (SSDmax) atliekant Yo-Yo testą buvo 184 ±4,7 k.min1. Nustatyti tokie LMRR parengtumo ypatumai: LMRR kūno sudėjimo rodikliai žaidžiant su Graikijos ir Azijos šalių komandomis suteiktų pranašumo, tačiau būtų trūkumas rungtyniaujant su 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių ir 2006 m. Europos čempionėmis Norvegijos rankininkėmis. LMRR greitumo rodikliai yra blogesni nei elito rinktinės žaidėjų (Norvegijos), bet greitumo jėgos rodikliai geresni. The research aim was to estimate fitness of the players of Lithuanian national women handball team (LNWHT). For the evaluation task the selected variables of LNWHT players of different positions were compared with fitness of elite players of Norway (European champions 2008) and other selections (Greece, teams of Asian continent). The height of LNWHT players was 175.4 ± 5.4 cm, the highest were pivot players (182 cm), the wing players were lowest (169.5 ± 0.7). Players of LNWHT were 3.6 cm lower than Norway players in average. Body mass of players was 66.91 ± 8.97 kg in average, but less in 5.1 kg compared to Norway players. BMI of LNWHT players was 21.66 ± 1.79 in average, the highest of pivot player (24.8), the lowest of wings ones (19.8 ± 0.3). The speed in 20 m of LNWHT players was 3.35 ± 0.17 s in average, but in 0.15 s less than Norwegian players. The fastest were back court players (3.19 ± 0.13), but wing players were the fastest in 10 m run (1.82 ± 0.07). The best results in squat jump showed wing players (31.6 ± 4 cm), when in average players performed 28.94 ± 2.2 cm. Results of Yo-Yo intermittent endurance test ( 1 level) were 616 ± 145 meters in average and lactate amount of 12 ± 2 mmoll"1 while heart rate were 184 ± 4,7 b min-1 in average. We conclude that body composition of LNWHT would be advantage to compete vs Greece or Asian selections but shortage vs elite Norwegian team. LNWHT would have lack in speed of players but advantage in power of leg muscles, which is of high importance in handball.

Literatūroje nuolatos keliama hipotezė, kad pavojingai aukšta vidinė kūno temperatūra tiesiogiai padidina vargstamumą ir pagreitina išsekimą. Pastaroji tema yra plačiai nagrinėjama, tačiau esminiai mechanizmai n÷ra iki galo suprasti (Morrison, et al., 2004). Iki šiol literatūroje nepavyko rasti duomenų rodančių, kokį terminį poveikį patiria tiriamieji, taikant A. J. Sergeant (1987) pasiūlytą pasyvaus šildymo metodiką. Nepavyko rasti duomenų, rodančių, kaip per 45 minutes pasyviai sukelta hipertermija veikia raumenų funkcinį paj÷gumą, raumenų nuovargį ir atsigavimą, atliekant maksimalaus intesyvumo izometrinius fizinius pratimus. Mūsų atlikto tyrimo tikslas - nustatyti hipertermijos poveikį maksimaliajai valingai j÷gai (MVJ) ir centriniam nuovargiui, įvertinti griaučių raumenų funkcijas atliekant 2 min maksimalų izometrinį krūvį. . Uždaviniai: 1. Nustatyti vyrų fiziologinių procesų kaita hipertermijos metu. 2. Nustatyti centrinio nuovargio kaitą hipertermijos metu. 3. Nustatyti hipertermijos įtaką vyrų griaučių raumenų nuovargiui ir atsigavimui atliekant maksimalaus intensyvumo izometrinius pratimus. Tiriamieji — suaugę aktyviai nesportuojantys vyrai (n = 10). Jų amžius — 22,2 ± 3,4 m., kūno svoris — 75,1 ± 8,0 kg, ūgis — 177,6 ± 7,2 cm. Atlikti du tyrimai — kontrolinis ir eksperimentinis. Eksperimentinio tyrimo metu buvo sukelta organizmo hipertermija, taikant A. J. Sargeant (1987) pasyvaus šildymo metodiką. Tarp tyrimų buvo daroma ne mažesn÷ kaip m÷nesio pertrauka. Visuose eksperimentuose dalyvavo tie patys vyrai, kurie atliko kontrolinį ir pasyviai sukeltos hipertermijos eksperimentus. Kontrolinio tyrimo metu tiriamieji po neintensyvios pramankštos – 10 min. b÷gimo (pulso dažnis – 110-130 tv./min.) – buvo sodinami į specialią izokinetinio dinamometro k÷dę ir atliko testavimą, pagal tą patį protokolą, tik be pasyvaus raumenų šildymo. Pirmas eksperimentinis tyrimas nuo kontrolinio skyr÷si tuo, kad jo metu vietoj pramankštos buvo pasyviai sukeliama hipertermija. Taikant pasyvaus šildymo metodiką, tiriamieji, atvykę į laboratoriją, 30 min ramiai s÷d÷davo įprastin÷s temperatūros kambaryje (20-22oC). Paskui buvo matuojama jų rektalin÷, kūno paviršin÷, raumenų vidin÷ temperatūros, kraujo spaudimas ir 6 širdies susitraukimo dažnis. Po neintensyvios pramankštos atliekamas kontrolinis MVJ matavimas, t. y. darant 2 min pertrauką atlikti trys maksimalūs valingi raumens susitraukimai tiesiant blauzdą per kelio sąnarį 120o fiksuotu kampu (raumens susitraukimo trukm÷ —5 s). Maždaug 2—3 susitraukimų sekundę keturgalvis šlaunies raumuo buvo stimuliuojamas 100 Hz dažnio ir 250 ms trukm÷s elektrinių impulsų serija. Paskui tiriamąjį pasv÷rus, taikomas pasyvus kojų šildymas, iš karto po šildymo v÷l matuojama rektalin÷, kūno paviršin÷, raumenų vidin÷ temperatūros, registruojami širdies kraujagyslių sistemos rodikliai. Išlipus iš vonios, ne v÷liau kaip po 5 min, tiriamasis buvo sodinamas į specialią dinamometro k÷dę (Biodex Medical System 3, New York). Maksimalus valingos j÷gos (MVJ) krūvis tęs÷si 120 s: kas 15 s raumuo buvo stimuliuojamas elektros impulsais — stimuliacijos trukm÷ 250 ms, dažnis 100 Hz, įtampos dydis 85—105 V. Registruotas raumenų maksimalus valingos j÷gos momentas (N • m), raumenų valingo aktyvavimo laipsnis VA% = (MVJ + elektrinis impulsas) / MVJ * 100. Pra÷jus 15 ir 300 s po krūvio, buvo atliekamas kontrolinis testavimas. Tyrimo pabaigoje tiriamasis dar kartą pasveriamas. Krūvio metu tiriamasis vilk÷jo šiltą ilgą sportinę aprangą, buvo užsid÷jęs pirties kepurę (hipertermijai išlaikyti eksperimentinių tyrimų metu) (4 pav.). Abiejų eksperimentų pabaigoje buvo matuojama rektalin÷ temperatūra (hipertermijai kontroliuoti). Taikant A. J. Sargeant (1987) pasyvaus šildymo metodiką buvo sukelta tiriamųjų organizmo hipertermija, padid÷jo šiluminio fiziologinio streso indeksas. Hipertermijos eksperimento metu nustatyta, kad hipertermija padidino maksimaliosios valingos j÷gos nuovargį atliekant MVJ-2 min ir nustatytas didesnis valingo aktyvavimo laipsnis, t.y. atsirado didesnis centrinis nuovargis, palyginti su kontrolinio tyrimo duomenimis., The aim of the study was to establish the impact of hyperthermia on the functions of skeletal muscles performing 2 min maximum intensity isometric load under the conditions of hyperthermia. The research participants were male adults actively engaged in sports (n = 6), aged 22.4 ± 3.4 years, with body mass of 75.1 ± 8.0 kg, and height — 177.6 ± 7.2 cm. Two studies were carried out — one control study and one — experimental. The load of maximum voluntary strength (MVS) lasted for 120 seconds, every 15 seconds the muscle was stimulated by electrical impulses — the duration of the stimulation was 250 ms, the frequency was 100 Hz, and the voltage was 85—105 V. During the experiment the bodies of the research participants experienced hyperthermia participants kept their legs up to the pelvis in the bath with hot water (44 ± 1oC) for 45 minutes). We registered the moment of MVS (N*m) and the degree of voluntary activation of muscles VA% = (MVS + electrical impulse) / MVS × 100.When the load was applied the research participants were motivated verbally, and they were provided with the visual feedback of changes in strength signals.). Having analyzed the physiological index of heat stress (in the 10 point system) we established that the research participants experienced average and high level physiological stress — in the case of hyperthermia it was 6.42 ± 0.71. After 15 seconds during the recovery time the strength regained the level witch was established before the load was applied. After the analysis of the indices of voluntary activation we noticed that hyperthermia (p < 0.05) signifi cantly increased the degree of voluntary activation VA% compared to the one established before the load. During the recovery time, 15 seconds after the application of the load, the strength index of voluntary activation regained the level which was before the load.. Under the conditions of hyperthermia had impact on the central fatigue and increased it even more when the 2 min maximum isometric load was performed.

Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių pagyvenusių žmonių populiacija sparčiai didėja, tai kelia socialinių, ekonominių, medicininių bei psichologinių problemų. Viena iš aktualiausių problemų, turinčių įtakos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumui ir savarankiškumui, yra ��irdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Darbo tikslas - nustatyti skirtingo fizinio pajėgumo tiriamųjų širdies susitraukimų dažnio ir arterinio kraujo spaudimo pokyčius fizinio krūvio metu bei įvertinti jų gyvenseną. Tirtųjų kontingentą sudarė 23 pacientai (10 vyrų ir 13 moterų), kurių amžius nuo 48 iki 74 metų, amžiaus vidurkis 60,74 ± 7,21, vyrų 60,5 ± 5,84, moterų 60,92 ± 8,35. Tiriamieji pasirinkti atsitiktinės tvarkos būdu iš visos Lietuvos. Anketinės apklausos metodu buvo tiriamas žmonių požiūris į sveiką gyvenseną. Siekiant išsiaiškinti tiriamųjų požiūrį į rūkymą, alkoholį, mitybą, fizinį aktyvumą, gyvenimo kokybės rodiklius bei paveldimas ligas buvo pateikta anketa. Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos poliklinikos veloergometrijos kabinete atliktas veloergometrijos tyrimas siekiant nustatyti širdies pajėgumą, jo rezervus. Šis tyrimas buvo atliekamas taikant nepertraukiamą palaipsniui didėjantį fizinį krūvį pradedant nuo 50 W ir didinant po 50 W 3 minučių pakopomis iki submaksimalaus (85 proc. maksimalaus) širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) arba krūvį ribojančių simptomų. Tiriamieji buvo suskirstomi į 3 grupes pagal fizinį pajėgumą: blogas, patenkinamas, geras. Tyrimo rezultatai parodė, kad širdies susitraukimo dažnis fizinio krūvio metu didėjo skirtingai ir didėjimas priklausė nuo fizinio pajėgumo. Atsigavimo 3-5 min. širdies susitraukimų dažnis nesiekė išeities taško. Tiriamųjų arterinio kraujo spaudimo (AKS) fizinio krūvio metu didėjimas tolygus, AKS reakcija normotoninė, tačiau po atsistatymo 6-7 min. nepasiekė išeities. Tiriamųjų sveikata patenkinama, jiems svarbi sveika gyvensena, tačiau nėra linkę būti fiziškai aktyvūs. Vyrai turi daugiau žalingų įpročių nei moterys, tačiau moterys daugiau vartoja greito maisto. Moterys dažniau patiria stresą darbe, o vyrai labiau patenkinti savo gyvenimu. Fizinį aktyvumą bandė didinti tiek vyrai, tiek moterys. Rūkymo paplitimas nepriklauso nuo fizinio pajėgumo. Daugiau alkoholio vartoja patenkinamo fizinio pajėgumo tiriamieji. Net ir gero fizinio pajėgumo tiriamieji savo sveikatą vertina patenkinamai bei visi tiriamieji mano, jog sveika gyvensena yra labai svarbi. Laisvalaikiu sportuoja tik gero fizinio pajėgumo tiriamieji, nors fizinio aktyvumo svarbą supranta ir likusieji., In Lithuania and most European countries the population of elderly people is increasing rapidly, and this causes social, economical, medical and psychological problems. One of the most actual problems which influences activity and independence of elderly people is heart and vascular diseases. The purpose of work is to determine the changes in the heart contraction rate and arterial heart pressure during physical strain for testees of different physical fitness, as well as to evaluate their lifestyle. A testees’ contingent was comprised of 23 patients (10 men and 13 women) whose age differed from 48 to 74, an average age 60,74 ± 7,21, men 60,5 ± 5,84, women 60,92 ± 8,35. The testees were randomly selected in all of Lithuania. An attitude to healthy lifestyle was surveyed under a questionnaire method. Seeking to find out about the testees’ attitude to smoking, alcohol, nutrition, physical activity, rates for life quality, and hereditary diseases, a questionnaire was presented. A veloergometric research was carried out seeking to determine heart power and its reserves. Veloergometrics was performed in the veloergometrics room at the Cardiology Policlinics of Kaunas Medical University Clinics. It was performed applying a continuous and gradually increasing physical strain starting from 50 W and increasing by 50 W in 3 minute increments up to sub-maximal (85 percent maximal) heart contraction rate (HCR) or the symptoms of strain restriction. The testees were divided into 3 groups according to physical fitness: bad, satisfactory, and good. The results of research showed that the heart contraction rate during physical strain was increasing differently, and this increase depended on physical fitness. The heart contraction rate of 3-5 minute recovery failed to reach the baseline. The increase of testees’ arterial blood pressure (ABP) during physical strain was even, the reaction of ABP was normotonic, but after 6-7 minute recovery failed to reach the baseline. The testees’ health is satisfactory, the healthy lifestyle is important to them, but they are not prone to be physically active. Men have more bad habits than women, but women eat fast food more often. Women suffer from stress at work, while men are more satisfied with their life. Both men and women try to increase physical activity. An incidence of smoking does not belong on physical fitness. The testees with satisfactory physical fitness use more alcohol. Even the testees with good physical fitness think that their health is satisfactory, and all the testees claim that healthy lifestyle is very important. Only the testees with good physical fitness go in for sport in their free time, although the rest testees understand the importance of physical activity.

The aim of the present study was: to compare the validity of assessments, by using uni-axial and tri-axial accelerometry at different physical activity intensity levels (PAL) for monitoring of physical activity at stadium and free living conditions. Activities were divided into three PAL as slow walk, brisk walk and jogging. All avtivities were performed at stadium and at the forest at cross-country place. Participants of the study performed the tasks at self selected speeds. Pulse monitor "Polar-S810" was used calculate the sum of the rectified and integrated acceleration curves from the anteroposterior, mediolateral and vertical directions. The integration period was set at 10 s and the final output was expressed as integrated physical activity level in the vertical axis (ay) and integrated physical activity level of all three axes (ax, ay, az). The integrated values of PAL obtained during the various intensities were normalized for each participants of the study while a level of integrated curves during a slow walk was accepted as one. Analysis of changes in HR during the performance of locomotion of various intensities shoved that the same physical task requires a various energy costs in dependence on the environmental conditions. Cross-country conditions, i.e. mountain and more twists required the more mobilization of cardiovascular system as to perform the task and the bigger changes in HR was observed. The uni-axial accelerometry allowed to identify physical activity across the various intensities investigated at the stadium and the cross-country conditions. The tri-axial accelerometry more precisely than uni-axial accelerometry allows to measure changes in intensities of physical activity under free-living conditions., Šis tyrimas buvo atliktas vykdant tarptautinės programos EUREKA mokslinio tyrimo projektą "Asmeninis EKG monitorius". Šios studijos tikslas buvo įvertinti vienaašių ir triašių pagreičio jutiklių informatyvumą ir jų taikymo tikslingumą ilgalaikėse stebėsenos sistemose norint įvertinti žmogaus fizinio aktyvumo intensyvumą. Tiriamieji (vienuolika studentų) stadione ir raižytoje vietovėje miške atliko po tris skirtingo intensyvumo fizinius krūvius: 1) lėtas ėjimas; 2) spartus ėjimas; 3) bėgimas ristele. Pulsometru "Polar-S810" buvo registruojamas širdies susitraukimo dažnis, o prie juosmens pritvirtintu triašiu pagreičio jutikliu - kūno judėjimo pagreičiai visose trijose (ax, ay ir az) ašyse. Norint įvertinti kūno judėjimo pagreičius, esant įvairiam fizinio aktyvumo intensyvumui, buvo analizuojamos integruotos pagreičio kreivės atskirai vertikalioje ašyje ir visų trijų ašių integruotos pagreičio kreivės. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad pagreičio kreivių registravimas ir analizė tiek vienoje vertikalioje ašyje, tiek visose trijose judėjimo ašyse leidžia atpažinti tirtus fizinio aktyvumo intensyvumus, tačiau triašio pagreičio jutiklis tiksliau užregistruoja ir leidžia įvertinti kūno judėjimo ypatybes natūraliomis sąlygomis, t.y. kai tiriamasis juda raižyta vietove ir atlieka daug posūkių ir kitų nenumatytų judesių.