Search

Ugdymo sėkmė šeimoje priklauso nuo tėvų drauge su vaiku praleisto laiko, įvairiapusiško ir turiningo laisvalaikio. Tačiau Lietuvoje dar menkai atsižvelgiama į tai, kad tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, darbo laikas ir atostogų laikas būtų derinamas prie vaikų mokyklinio užimtumo. Vaikų neužimtumas paprastai sukelia daug socialinių problemų. Šeimos laisvalaikio organizavimas ir jo turinys priklauso nuo gebėjimo įtraukti vaikus į įvairias veiklas, atsižvelgiant į jų interesus ir poreikius. Tinkamai organizuotas laisvalaikis atitraukia vaikus nuo beprasmio laiko leidimo, žalingų įpročių, teikia galimybę lavinti įvairius gebėjimus, bendrauti su šeimos nariais. Prasmingą šeimos laisvalaikį dažnai riboja tam tikros kliūtys: šeimos sudėtis, vaikų amžius, finansinės galimybės, tėvų darbo užimtumas, pramogų pasiūla ir kt. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų laisvalaikio organizavimo problemas ir galimybes šeimoje. Atliepiant tikslą siekiama atsakyti į klausimus: kaip organizuojamas jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų laisvalaikis šeimoje ir su kokiomis problemomis susiduria tėvai? Tyrimo tikslui pasiekti bei tyrimo duomenims surinkti buvo naudotas tėvų anketinės apklausos raštu metodas. 2019 metų spalio mėnesį atlikto empirinio tyrimo (N = 90) duomenys parodė, kad šeimos laisvalaikį visada arba dažnai planuoja tėvai, paprastai atsižvelgdami į finansinę šeimos padėtį. Šeimos renkasi ir aktyvias, ir pasyvias išankstinio pasiruošimo nereikalaujančias veiklas. Išaiškėjo, kad viena iš svarbiausių problemų, kylančių planuojant šeimos laisvalaikį, – per maža renginių, skirtų šeimoms, turinčioms jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų, pasiūla. Pasigendama renginių, skatinančių aktyvų laisvalaikį. The success of education in the family depends on the time spent by the parents with the child, the varied and meaningful leisure time. However, in Lithuania little attention is paid to the fact that the working hours and holiday time of parents raising school-age children are coordinated with the children’s school schedule . The lack of occupation for children usually poses many social problems. The organization and content of family leisure depends on the ability to involve children in a variety of activities according to their interests and needs. Properly organized leisure distracts children from spending time meaninglessly, harmful habits, provides an opportunity to develop various skills, to communicate with family members. Meaningful family leisure time is often limited by certain obstacles: family composition, age of children, financial situation, parents’ work schedule, supply of entertainment, etc. The aim of this research was to find out the problems and possibilities of organizing leisure time for younger school children in the family. Responding to the goal, it was sought to answer the questions: how is the leisure time of younger school-age children organized in the family, and what problems do parents face? In order to achieve the aim of the research and to collect the research data, a written questionnaire survey of parents was used. An empirical study conducted in October 2019 (N = 90) showed that family leisure is always or often planned by parents, usually taking into account the financial situation of the family. Families choose both active and passive activities that do not require prior preparation. It turned out that one of the most important problems in planning family leisure time is the insufficient supply of events for families with younger school-age children. There is a lack of events that promote active leisure.

Vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių gebėjimai ugdomi veikloje. Viena iš tokių veiklų yra technologijų pamokos, kurių esminis bruožas – praktinis kryptingumas. Svarbiausi specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių technologijų dalyko pasiekimai yra praktinių kasdienio gyvenimo įgūdžių formavimas. Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pritaikymo rekomendacijose specialiųjų poreikių žemų ir labai žemų intelektinių gebėjimų mokinių ugdymui (2010) technologinis ugdymas yra numatytas ir sudarytas iš tokių dalių kaip mityba, tekstilė, konstrukcinės medžiagos ir elektronika. Tinkamai organizuotos elektronikos pamokos rengia SUP turinčius mokinius gyvenimui, formuoja jų praktinius įgūdžius, padeda pažinti naujas technologijas. Buvo aktualu išsiaiškinti specialiųjų ugdymo įstaigų pedagogų požiūrį į elektronikos prietaisų naudojimą technologijų pamokose, nes anksčiau atliktuose tyrimuose nesidomėta specialiojo ugdymo įstaigų mokymo baze, mokytojų požiūriu į naujas technologijas, elektronikos prietaisų naudojimo galimybėmis. Abilities of pupils with moderate, severe and profound intellectual disabilities are developed in activities. One of such activities is technology lessons with its essential feature – practical orientation. The most important achievements of children with special educational needs (SEN) pupils in the technology subject is formation of practical daily life skills. As provided in The Recommendations on Adaptation of Basic Education General Curricula for Education of Special Needs Pupils with Low and Very Low Intellectual Abilities (2010), technology education consists of such parts as nutrition, textiles, structural materials and electronics. Properly organized electronics lessons prepare pupils with SEN for life, form their practical skills, and help them to get familiar with new technologies. It was relevant to find out the attitudes of teachers of special education institutions to the use of electronic devices in the lessons of technology, because previous research did not deal with learning resources of special education institutions, teachers’ attitudes towards new technologies, and possibilities of using electronic devices.

Dabartinėje visuomenėje bendradarbiavimas yra itin reikšmingas, apimantis įvairias gyvenimo sferas, taip pat ir ugdymo institucijas. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas yra svarbus mokinių pasiekimams, jų emocinei ir pažintinei raidai, ateities perspektyvoms. Tai viena pagrindinių sąlygų, nulemiančių mokinių ugdymo(si) sėkmę. Pradinių klasių mokytojų ir mokinių tėvų nuomonių bendradarbiavimo problematikos klausimais tyrimai nepraranda aktualumo. Gaunama gana objektyvi informacija apie ugdymo įstaigose vykstančius procesus. 2017 metų kovo–balandžio mėnesiais atliktas empirinis tyrimas (N=200, iš jų Nm=52 ir Nt=148) parodė, kad abi respondentų grupės bendradarbiavimą vertina kaip reikalingą ir naudingą. Tačiau pastebimas kai kurių tėvų abejingumas, nenoras prisiimti aktyvesnio vaidmens ir dalies mokytojų negebėjimas įtraukti tėvus į bendradarbiavimą bei suprasti jų lūkesčius. Abi respondentų grupės pateikė racionalių pasiūlymų kaip tobulinti bendradarbiavimą. The problem of collaboration between teachers and parents is not new. However, every time period brings new aspects. This article examines the attitudes of primary school teachers and parents towards collaboration in primary school. In the current society, cooperation is very significant, covering various spheres of life, as well as educational institutions. The effectiveness of an educational institution's activities depends on the involvement of parents in its activities, and one of the main goals of the school is to encourage parental involvement in the activities of the school community. The population of the research carried out primary school teachers working in Siauliai city and district schools and pupils’ parents. During the study, 52 primary school teachers and 148 primary school pupils’ parents were interviewed. The study combines quantitative and qualitative methods (questionnaire with closed and open questions). An analysis of the research data has highlighted the following: both groups of respondents acknowledge the importance of collaboration, indicate successful cooperation conditions, but evaluation of it is slightly different. Both teachers and parents have made a number of rational proposals for improving co-operation. The proposals presented by them revealed a partial mismatch between the opinions of the two groups of respondents. Teachers emphasized the need for a teacher, parent and reciprocal efforts to reduce workload. According to parents, collaboration could be improved by deliberately choosing various forms of cooperation, mutual efforts, improving the quality of teacher-parent relationships, understanding parenting responsibilities, reducing workload.

Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje vis labiau vertinamas kūrybingumas, gebėjimas nepriklausomai mąstyti, kelti naujas, originalias idėjas. Neformalusis ugdymas - labai svarbi mokinių užimtumo sritis, suteikianti galimybes atsiskleisti jų gabumams, vystyti kūrybines galias. Dailė - viena plačiausių erdvių atsiskleisti mokinių kūrybiškumui, siekiant bendro ugdymo tikslo. Gerai organizuotoje veikloje vaikas turi galimybę pažinti save, savo vidinius poreikius, drauge formuojama sąmoninga, atsakinga ir kūrybinga asmenybė. Tyrimo objektas. Neformaliojo ugdymo daile organizavimas. Tyrimo tikslas - atskleisti neformaliojo ugdymo daile organizavimo aspektus Šiaulių miesto progimnazijose. Tyrimo metodai: duomenų rinkimo metodas - anketinė apklausa, siekiant atskleisti neformaliojo ugdymo daile organizavimo aspektus, jų tobulinimo galimybes progimnazijose. Duomenų analizės metodas - statistinė duomenų analizė. Problemai - kaip tobulinti neformaliojo ugdymo daile organizavimą progimnazijoje - atskleisti buvo pasirinktas kiekybinis tyrimas. Tyrimas atliktas 2014 metų kovą. Apklausoje dalyvavo 174 Šiaulių miesto progimnazijų V-VIII klasių mokiniai. Tyrimo rezultatai ir išvados. Nustatyta, kad neformaliojo ugdymo daile veikla vertinama teigiamai, atsižvelgiama j mokinių poreikius. Tyrimas atskleidė, kad neformaliojo ugdymo daile organizavimui tobulinti labai svarbu sustiprinti materialinę, techninę ir meninę bazę, suteikti tinkamas patalpas (aplinką), stiprinti mokymo programas, gerinti finansavimą, didinti užsiėmimo valandų, skirtų būrelio veiklai, skaičių. Siekiant veiksmingiau dirbti ir efektyviau vykdyti neformaliojo dailės užsiėmimo veiklą, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas mokytojui tobulėti, dalyvaujant kvalifikacijos kėlimo kursuose. The value of creativity, the ability to think independently, and to raise new, original ideas is increasing more and more in the rapidly changing world. Informal education is a very important field of student occupation enabling them to unfold their talents and develop creative powers. Fine arts is one of the largest spaces for revealing students’ creativity in seeking a common goal; i.e. education. Well-organized activities provide a child with an opportunity to get to know himself/herself better, his/her inner needs, in this way a conscious, responsible and creative personality is formed. Research subject. Organization of informal education of fine arts. Aim of the research. To reveal the aspects of the organization of informal education of fine arts at Šiauliai City progymnasiums. Research methods: data collection method: questionnaire survey in order to reveal the aspects of the organization of informal education of fine arts and improvement opportunities thereof at progymnasiums. Data analysis method: statistical data analysis. Statistical analysis of the research data has been made by using SPSS 17 for Windows and Microsoft Windows Excel, which have been used for the systematization and summing-up of the data obtained within the course of the research. Issues to be discussed: how to improve the organization of informal education of fine arts at the progymnasium, and a quantitative research has been selected. The research was conducted in March 2014. 174 students attending forms V-VIII at Šiauliai City progymnasiums participated in the survey. Results and conclusions. It has been established that the evaluation of activities of informal education of fine arts was positive as students’ needs were taken into account. By means of the research it was revealed that material reinforcement, technical and artistic bases, the provision of appropriate premises (environment), the enhancement of education programmes, increased funding, and an increased number of hours intended for group activities were very important in terms of the improvement of the organization of informal education. In order to work more efficiently and to implement the activities during informal sessions of fine arts better, it is important to establish adequate conditions so that teachers can keep improving by means of participation in in-service training courses.

Tyrimas atliktas 2012 m. ,,X“ vaikų dienos centruose, siekiant išsiaiškinti čia plėtojamus socialinius įgūdžius dailine veikla. Kiekybinis tyrimo instrumentas – anketa. Anketinėje apklausoje dalyvavo 15 socialinių darbuotojų ir 83 vaikai. Atlikus empirinį tyrimą, paaiškėjo, kad vaikų dienos centruose organizuojama dailės veikla daro teigiamą įtaką vaikų socialiniams įgūdžiams. Ji padeda tenkinti pažinimo, lavinimosi, saviraiškos bei išradingumo poreikius. Dailės užsiėmimų metu socialinės rizikos šeimų vaikai siekia save realizuoti, kruopščiai atlikti užduotis, plėtoja savo kūrybiškumą, tobulėja, išmoksta naujų dailės technikų. The research was carried out in 2012 at “X” children day care centres in order to find out about social skills developed there by using art activities. A quantitative research was carried out by using a questionnaire. 15 social workers and 83 children participated in the questionnaire survey. A social risk family is the consequence of negative behaviour of parents, which does not ensure the safety and development of children and inability of children to express their feelings and needs. Children in such families do not have adequate social skills. The empirical research shows that art activities organized at children day care centres have a positive impact on children’s social skills, they help to meet their needs for cognition, education, self-expression, and ingenuity. At art classes children from social risk families realize their potential, diligently do the assignments, develop their creativity, improve themselves, and learn new art techniques.

Socialiniai įgūdžiai yra neatskiriama gyvenimo dalis. Nuo to, kaip sėkmingai jie bus diegiami vaikui, priklausys tolimesnis jo gyvenimas. Vaikai iš socialinės rizikos šeimų dažnai yra patekę į socialinę atskirtį. Būdami socialiai apleisti, dažnai patyrę smurtą, jie negali vystytis kaip harmoningos asmenybės. Jiems būdingas emocijų skurdumas, emocijų ir elgesio sutrikimai, nerimas. Siekiant spręsti šias problemas turi ne tik aktyviai bendradarbiauti visuomenė, bendruomenės ir valstybė. Šį bendradarbiavimą reikia grįsti giliu sociologiniu reiškinio išmanymu. Vienas iš pagalbos socialinės rizikos šeimoms būdų – vaikų dienos centrai (VDC). Tyrimo tikslas – išsiaiškinti socialinių darbuotojų ir veikų požiūrį į socialinių įgūdžių plėtojimo galimybes dailine veikla vaikų dienos centruose. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad vaikų dienos centruose daug dėmesio skiriama socialiniams įgūdžiams ugdyti dailine veikla, nes ji patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos, išradingumo poreikius. VDC rengiamos dailės darbų parodos padeda realizuoti vaikų saviraišką. ugdytiniai didžiuojasi savo darbu, įgauna pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis, objektyviau priima pastabas bei kritiką, mokosi dirbti kartu su kitais. Socialinių darbuotojų ir vaikų nuomone, dailės užsiėmimai padeda formuoti socialius įgūdžius, iš kurių svarbiausi bendravimo įgūdžiai, nes draugų turėjimas padeda įsitvirtinti ir gerai jaustis žmonių grupėje, sugyventi su kitais asmenimis, užmegzti bei plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų konfliktinėse situacijose. The research was carried out in 2012 at "X" children day care centres in order to find out about social skills developed there by using art activities. A quantitative research was carried out by using a questionnaire. 15 social workers and 83 children participated in the questionnaire survey. A social risk family is the consequence of negative behaviour of parents, which does not ensure the safety and development of children and inability of children to express their feelings and needs. Children in such families do not have adequate social skills. The empirical research shows that art activities organized at children day care centres have a positive impact on children's social skills, they help to meet their needs for cognition, education, self-expression, and ingenuity. At art classes children from social risk families realize their potential, diligently do the assignments, develop their creativity, improve themselves, and learn new art techniques

Viena iš prioritetinių kompetencijų, akcentuojamų Europos ir Lietuvos švietimo tiksluose, – verslumo kompetencija. Jos aktualumas pabrėžiamas Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose, kituose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose. Mokomosios mokinių bendrovės (MMB) ypač skatina mokinių kūrybiškumą, atsakomybę, sprendimų priėmimą, bendradarbiavimą ir kt. Tyrimo tikslas – atskleisti vyresniųjų klasių mokinių verslumo ugdymo galimybes MMB. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausia paskata įsitraukti į MMB veiklą yra įdomi novatoriška veikla. Mokiniai nori prisiimti daugiau atsakomybės už savo veiksmus, priimti svarbius sprendimus bei efektyviai planuoti veiklą. Jie patys gali pereiti visu įmonės gyvavimo veiklos etapus dar mokyklos suole, įgyti verslumo gebėjimų, verslininkų patirties, susipažinti su verslo rizika bei sunkumais. Remiantis tyrimo rezultatais, mokinių lūkesčiai atitiko realybę. Visi buvo patenkinti dalyvavimu įmonės veikloje, dauguma jų tai mielai pakartotų panašiame projekte. Tiriamieji nurodė, kad mokomosios mokinių bendrovės veikla – tai puiki galimybė įgyti verslininkų patirties nerizikuojant dideliu kapitalu. Ši veikla ugdo pasitikėjimą savimi, atsakomybę, rizikavimą, gebėjimą išgyventi nesėkmę, kūrybiškumą, problemų sprendimą ir pan. Projekto metu mokiniams iškilo darbų organizavimo, laiko stokos, grupės vieningumo trūkumo siekiant bendro tikslo problemų. Enterprise skills are necessary every day and in every sphere of life: seeking a career, at work, establishing business and making important decisions in everyday life. Educational Junior Achievement establishments are a great opportunity for pupils to apply their theoretical economic and business knowledge in practice, to gain experience, develop enterprise skills. Having analysed the results of the research it is possible to state that the greatest encouragement for the pupils to join the activities of the Junior Achievement is the chance to experience certain diversity: to escape from usual textbooks and lessons. They prefer learning through action, group work. While implementing the project, the pupils encounter the same problems as in real business: organisation of work, shortage of time, lack of cooperation in achieving the common aim. The pupils acknowledge that participation in the Junior Achievement stimulates such enterprise skills as self-confidence, responsibility, creativity, problem solution

Neformaliojo ugdymo pagrindinis tikslas – per kompetencijų puoselėjimą formuoti asmenį, kuris taptų aktyvus visuomenės narys, gebantis sėkmingai joje veikti. Ši veikla turėtų padėti jam tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Gerai organizuotoje veikloje vaikas turi galimybių pažinti save, savo vidinius poreikius, jausti dvasinį pasitenkinimą, įsitraukti į sėkmingą jo, kaip jauno žmogaus, socializaciją. Mokinių neformaliojo technologinio ugdymo užsiėmimų lankymo motyvai nukreipti į konkrečios veiklos rezultatus: išmokti gerai atlikti tam tikrą darbą / veiklą, atrasti (sukurti) ką nors naujo, įgyti didesnį pasitikėjimą, siekiant geresnių veiklos rezultatų. Mokytojai dažniausiai atsižvelgia į mokinių poreikius, tačiau visada lieka mokinių, kurių poreikiai nėra iki galo patenkinti. Mokytojams, organizuojantiems neformalųjį technologinį ugdymą iškyla šių problemų: finansavimo (trūksta medžiagų, įrankių, priemonių, patalpų), mažo mokinių aktyvumo ir originalumo, tėvų abejingumo, organizuojant renginius ar parodas. The main aim of non formal education is to raise an individual by developing various competences so as to enable that person to become an active member of society who is capable of successful functioning within it. Moreover, this activity should help a person to meet the needs of cognition, education and self expression. In the well-organized activity a child will have an opportunity to get to know himself and his own needs, will feel emotional satisfaction, and his socialization will be successful. The motivation behind students’ attendance at technological classes is directed to the results of a specific activity: to learn to perform a certain job well, to discover or create something new, and to gain greater confidence in pursuing better results. Teachers usually take into account the needs of their students but there always are some students whose needs are not fully satisfied. When organising non formal technological education teachers face these problems: funding (lack of materials, tools, and premises), low activeness and ingenuity of students, and parental indifference to the organization of events and exhibitions.

Neformaliojo ugdymo pagrindinis tikslas – per kompetencijų puoselėjimą formuoti asmenį, kuris taptų aktyvus visuomenės narys, gebantis sėkmingai joje veikti. Ši veikla turėtų padėti jam tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. Gerai organizuotoje veikloje vaikas turi galimybių pažinti save, savo vidinius poreikius, jausti dvasinį pasitenkinimą, įsitraukti į sėkmingą jo, kaip jauno žmogaus, socializaciją. Mokinių neformaliojo technologinio ugdymo užsiėmimų lankymo motyvai nukreipti į konkrečios veiklos rezultatus: išmokti gerai atlikti tam tikrą darbą/veiklą, atrasti (sukurti) ką nors naujo, įgyti didesnį pasitikėjimą, siekiant geresnių veiklos rezultatų. Mokytojai dažniausiai atsižvelgia į mokinių poreikius, tačiau visada lieka mokinių, kurių poreikiai nėra iki galo patenkinti. Mokytojams, organizuojantiems neformalųjį technologinį ugdymą, iškyla šių problemų: finansavimo (trūksta medžiagų, įrankių, priemonių, patalpų), mažo mokinių aktyvumo ir originalumo, tėvų abejingumo, organizuojant renginius ar parodas. The main aim of non formal education is to raise an individual by developing various competencies so as to enable that person to become an active member of society who is capable of successful functioning within it. Moreover, this activity should help a person to meet the needs of cognition, education and self expression.In the well-organized activity a child will have an opportunity to get to know himself and his own needs, will feel emotional satisfaction, and his socialization will be successful. The motivation behind students' attendance at technological classes is directed to the results of a specific activity: to learn to perform a certain job well, to discover or create something new, and to gain greater confidence in pursuing better results. Teachers usually take into account the needs but there always are some students whose needs are not fully satisfied. When organising non formal technological education teachers face these problems; funding (lack of materials, tools and premises), low activeness and ingenuity of students and parental indifference to the organization of events and exhibitions.

Verslumo įgūdžių reikia visose gyvenimo srityse: ieškantis darbo, kuriant verslą bei priimant svarbius spendimus kasdieniniame gyvenime. Mokomosios mokinių bendrovės – tai puiki galimybė mokiniams įsisavintas teorines ekonomikos ir verslo žinias pritaikyti praktiškai, įgyti patirties, tobulinti verslumo įgūdžius. Todėl svarbu išsiaiškinti vyresniųjų klasių mokinių verslumo ugdymo galimybes mokomosiose mokinių bendrovėse. Išanalizavus tyrimo duomenis, galima teigti, kad mokiniams didžiausia paskata įsitraukti į mokomosios bendrovės veiklą – tai siekis atitrūkti nuo vadovėlių ir įprastų pamokų, jie mieliau renkasi mokymąsi veikiant, dirbant grupėse. Vykdomo projekto metu mokiniai susiduria su tokiomis pat problemomis kaip ir tikrame versle: darbų organizuotumas, laiko stoka, grupės vieningumo trūkumas, siekiant bendro tikslo. Mokiniai pripažįsta kad dalyvavimas mokomojoje mokinių bendrovėje skatina pasitikėjimą savimi, atsakomybę, kūrybiškumą, moko spręsti problemas. Enterprise skills are necessary every day and in every sphere of life: seeking a career, at work, establishing business and making important decisions in everyday life. Educational Junior Achievement establishments are a great opportunity for pupils to apply their theoretical economic and business knowledge in practice, to gain experience, develop enterprise skills. Having analysed the results of the research it is possible to state that the greatest encouragement for the pupils to join the activities of the Junior Achievement is the chance to experience certain diversity: to escape from usual textbooks and lessons. They prefer learning through action, group work. While implementing the project, the pupils encounter the same problems as in real business: organisation of work, shortage of time, lack of cooperation in achieving the common aim. The pupils acknowledge that participation in the Junior Achievement stimulates such enterprise skills as self-confidence, responsibility, creativity, problem solution.

2011 m. sausio 11-ą dieną minėsime profesoriaus Leono Jovaišos devyniasdešimtąjį jubiliejų. Profesorius gimė 1921 m. Lieplaukėje, Telšių valsčiuje. Kaip žinia, 1950 m. Leonas Jovaiša baigė Vilniaus universitetą, 1964 m. apgynė disertaciją Maskvos pedagoginių mokslų akademijoje, 1971-aisiais tapo habilituotu mokslų daktaru, o 1972-aisiais profesoriumi. Prieš mokslinę ir akademinę karjerą Leonas Jovaiša mokytojavo Anykščiuose, Telšiuose, Kelmėje, dėstė Trakų ir Telšių mokytojų seminarijose, Klaipėdos mokytojų institute, sekretoriavo Švietimo ministerijos mokyklų mokslinio tyrimo institute. Vėliau dirbo Vilniaus pedagoginiame institute, Konservatorijoje, Vilniaus universitete ir Kauno technologijos universitete. Profesorius išugdė per keturiasdešimt doktorantų, kurie sėkmingai apgynė disertacijas ir darbuojasi akademinėje, tiriamojoje, švietimo, vadybos ir kitose srityse tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. On January 11, 2011, we shall commemorate professor Leonas Jovaiša’s ninetieth jubilee. The professor was born in 1921, in Lieplaukė, Telšiai district. As it is known, in 1950, Leonas Jovaiša graduated from Vilnius University, in 1964, he defended the dissertation in Moscow Academy of Pedagogical Sciences, in 1971, he became a habilitated doctor and in 1972, a professor. Before his scientific and academic career Leonas Jovaiša had taught in Anykščiai, Telšiai, Kelmė, in Trakai and Telšiai Teachers’ Seminaries, Klaipėda Teachers’ Institute, worked as a secretary in the Research Institute of Schools run by the Ministry of Education. Later he worked in Vilnius Pedagogical Institute, Conservatoire, Vilnius University and Kaunas Technological University. The professor supervised over forty doctoral students who successfully defended dissertations and work in academic, research, educational, managerial and other areas both in Lithuania and abroad.

Straipsnyje analizuojamas būsimų mokytojų požiūris į dailės ir technologijų dalykus siekiant tobulinti studentų mokymo(si) procesą šią veiklą įvertinus turinio, saviraiškos ir praktinio pritaikomumo aspektais. Remiamasi prielaida, kad norą mokytis optimizuoja teigiamas požiūris į studijuojamą dalyką ir tai gali būti pagrindu edukacinėms dalyko rekonstrukcijoms, kurių pagrindinė esmė – ugdyti būsimų pedagogų požiūrį į gaunamą patirtį kaip pagrindą mokymuisi visą gyvenimą. Tyrimas parodė, kad siekiant edukacinių dailės ir technologijų dalykų rekonstrukcijų iškyla būtinybė spręsti ne tik materialinės bazės stiprinimo, bet svarbiausia – studentų saviraiškos bei savirealizacijos poreikio tenkinimo ir dalyko pažinimo vienovės problemas įvertinant kontekstų svarbą. Interest in fine art and technologies study subjects was analysed from he aspects of content, possibilities of expression, and practical application. The selected view point was due to the reason that the mentioned aspects are important in meeting the needs of self-expression and self-realization. The questionnaire consisted of three parts according to the aspects mentioned. The level of the features was measured by calculating arithmetical averages of answer ratings and drawing a common arithmetical average. The research showed that classes of fine art and technologies are important for students as a means of meeting the needs for artistic self-expression and improvement of professional competence. They are attractive because of a possibility to apply such experience in practice and are little attractive because of their content.

Straipsnyje nagrinėjamos galimybės sukurti tokią technologinio ugdymo sistemą, kuri leistų laisvi rinktis veiklos turinį, formas, metodus kiekvienam dirbti ir kurti individualiu tempu, remiantis turimais gebėjimais. Atliktas tyrimas padėjo išsiaiškinti pradinių klasių mokytojų požiūrį į technologijų dalyką, pamokose naudojamų medžiagų įvairovę ir taikymo dažnumą, atskleidė darbo proceso organizavimo problemas, parodė, kad mokytojų požiūris į technologinį ugdymą turi įtakos moksleivių meninio ir dvasinio ugdymo kokybei. The article examines the possibilities to create such a system of technological education which would allow choosing freely of the content, forms, and methods of activities, working and creating at individual speed and on the basis of one’s abilities. The research performed enabled to find out the attitude of primary school teachers to the subject of technologies, as well as the diversity of materials used during lessons and the frequency of their application; revealed problems in the organisation of the process of work; showed that the attitude of teachers towards technological education influences the quality of schoolchildren’s artistic and spiritual growth.

The proponents of ecological lifestyle and education state that if a child is taught to pay close attention to the environment, take care of it and lead an eco-friendly life from a very young age, there is a high probability that he or she will live this way even when he or she grows up. The education of a child is dependent on the organization of activities, the teachers’ input and the involvement of the family. The problematic questions are the following: What is the situation of ecological education in pre-school educational institutions? What challenges do educators face when organizing children's ecological education? Object of the research: ecological education of preschool children. Aim: to analyze the possibilities of ecological education of preschool children in a preschool educational institution. Research methods. Theoretical: the analysis and generalization of scientific literature on the selected topic. Empirical: a survey in a form of a questionnaire for teachers aimed at analyzing the situation of ecological education in preschool education, content analysis. Scope of the survey: 91 (ninety-one) preschool educators took part in the survey. The survey was conducted November 2020. Conclusions: 1. In preschool education institutions ecological education activities receive a great amount of attention. The major focus is on saving natural resources and recycling household waste. Children are encouraged to take care of plants and take part in campaigns dedicated to animal shelter support. According to educators, ecological education can be organized in woods, meadows or in the premises of kindergartens with the help of natural means and by demonstrating living examples. 2. The study revealed the issues faced by educators while organizing ecological activities. The most common are the following: the lack of material measures, the surroundings of the educational institution are not adapted for the purpose, the lack of methodological literature and insufficient pedagogical initiative. It is likely that offering opportunities for professional development, free choice in creating and the search for innovative solutions would help in fighting these problems. According to educators, the major focus should be on fostering love of nature and drawing attention to the conservation of natural resources while developing children's ecological literacy.

The bachelor's final work examines the approach of pre-school educators to the development of healthy lifestyle skills for pre-school children in the outdoor spaces of the institution. The development of children's healthy lifestyle skills depends not only on the attitude, effort or acquired competences of educators, but also on the adaptability of the outdoor space of the educational institution. These are problematic questions: how are healthy lifestyle skills developed in pre-school? What are the problems of educators developing healthy lifestyle skills in outdoor spaces for pre-school children? The subject of the investigation. Developing healthy lifestyle skills for pre-school children in outdoor spaces. The purpose of the study. To explore the possibilities of developing healthy lifestyle skills for pre-school children using the outdoor environment of pre-school institutions. Research methods: Theoretical: analysis and synthesis of scientific and methodological literature sources. Empirical: questionnaire survey of pre-school educators. Qualitative: content analysis. Study take and organization. The study was carried out in November 2020. It was attended by 100 pre-school educators. Conclusions: 1. Many establishments are equipped with safe outdoor spaces that meet children's needs. They develop healthy lifestyle skills several times a week. During activities, children usually go for a walk, play mobile games, and organize educational activities. 2. Pre-primary education educators are sufficiently competent, but most would like to learn more about developing children's healthy lifestyle skills in outdoor spaces. Responders search the internet for the necessary information, share good practices with colleagues, participate in refresher seminars. 3. The spaces of pre-school education institutions are the best suited for the running, tossing and swinging of educational institutions. The biggest problem is unsealed, poorly equipped or outdated outdoor facilities that are not of interest to children or are unsafe for developing their healthy lifestyle skills. Keywords: healthy lifestyle skills, institution's outdoor environment, education.

Even though all stages of child development are equally important, the age of 3-5 years provides the most possibilities to instill various skills and knowledge in children. Preschool teachers must be able to apply various teaching methods suitably and creatively to teach the children more about healthy eating habits and encourage them to observe these habits. Unhealthy eating habits cause many health-related problems both in adults and children. According to the most recent studies, children start developing health problems at the age of 3-5 years due to poor nutrition. The research question is as follows: what are the possibilities of developing healthy eating habits of 3-to-5-year-old children in preschool education institutions? The research object is the development of healthy eating habits of 3-to-5-year-old children. The goal of the study is to analyze the possibilities of developing healthy eating habits of 3-to-5-year-old children in preschool education institutions. Research objectives. 1. To discuss the theoretical assumptions regarding healthy eating habits of 3- to 5-year-old children and development of their healthy eating habits based on scientific literature and other information sources. 2. To analyze the opinion of teachers on the development of healthy eating habits of 3- to 5-year-old children in preschool education institutions. Research sample and planning. A questionnaire-based survey was employed to find out about the development of healthy eating habits of 3- to 5-year-old children in preschool education institutions. The survey was available for completion from November 28, 2020 to December 4, 2020. The anonymous questionnaire was shared in the Facebook preschool teacher groups. A total of 117 preschool teachers participated in the survey. Conclusions. The research revealed that healthy eating habits tended to form in childhood. According to the researchers, children aged 3 to 5 years spent the majority of their time in preschool education institutions. Thus, preschool teachers must employ various teaching methods and help the children to build healthy eating habits. The majority of the preschool teachers who took part in the survey were able to define healthy eating habits. According to the submitted data, preschool teachers planned a variety of activities to help the children to develop healthy eating habits. The respondents noticed that children often ate unhealthy and low quality food at home. This is why teachers faced many difficulties when teaching 3-to-5-year-old children healthy eating habits. Keywords: preschool age, healthy eating habits, preschool education institution.

Neformalusis dailės ir technologinis ugdymas – aktuali tema šiandien. Neformaliojo dailės ir technologinio ugdymo galimybės aspektai nėra plačiau analizuoti. Siekiant aptarti ugdymą, kuris patenkintų mokinių ir mokytojų keliamus reikalavimus, kyla probleminis klausimas, kokios yra neformaliojo dailės ir technologinio ugdymo galimybės pradinėse klasėse? Objektas. Neformalusis dailės ir technologinis ugdymas pradinėse klasėse. Tikslas. Išsiaiškinti neformaliojo dailės ir technologinio ugdymo galimybes III-IV klasėse. Tyrimo struktūra. Bakalauro darbą sudaro įvadas, du skyriai – teorinė ir praktinė dalis, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis 46 puslapiai, tyrimo duomenys pateikti 22 paveiksluose ir 6 lentelėse. Išvados. Mokslinės, metodinės literatūros analizė atskleidė, jog neformalusis ugdymas yra svarbus tuo, kad kompetencijų ugdymu formuoja asmenį, kuris gebėtų tapti aktyvus visuomenės narys, galintis sėkmingai joje veikti. Gerai organizuotoje veikloje vaikas turi galimybę pažinti save, savo vidinius poreikius, jaučia dvasinį pasitenkinimą. Čia vyksta sėkminga jo, kaip jauno žmogaus socializacija. Todėl bet koks neformaliojo ugdymo proceso organizavimas pirmiausia turi prasidėti nuo mokinių poreikių suvokimo. Tinkamai organizuotas neformalusis dailės ir technologinis ugdymas kelia reikmę ugdyti vizualinę, bendrąją meninę kultūrą, formuoti estetinį skonį, harmonijos pojūtį, skatinti meninę išraišką bei kūrybiškumą. Organizuojant... [toliau žr. visą tekstą] Non-formal education in art and technology is up-to-date topic. The aspects of this type of education is not widely analyzed. In order to discuss the organization of education, therefore has arisen a problematical question: what are the opportunities of organizing non-formal art and technology education in primary grades, which would fulfill requirements of students and teachers? Subject. Non-formal education of art and technology in primary forms. Objective. Elucidation of possibilities of non-formal art and technological education in III-IV forms. Structure of survey. Pedagogical Studies thesis consists of an introduction, theoretical, analytical – reflex parts, conclusions, references and appendices. Scope of Thesis – 46 pages, investigation data are provided in 22 figures and 6 tables. Conclusion. Scientific and methodological analysis of the literature revealed that the non-formal education is important in the development of competencies that form a person who would be able to become an active member of society and successfully operate in it. What is more, children in well organized activities have the possibility to get to know oneself, perceive own needs and feel spiritual fulfillment. Due to that, youth succeed to become sociable. So, the process of organizing non-formal education must first begin with the understanding of student‘s needs. Properly organized non-formal education in art and technology promotes the necessity to develop visual and general artistic... [to full text]

Temos aktualumas. Šiuolaikinės švietimo organizacijos, siekiančios prisitaikyti prie nuolatinės kaitos procesų, kintančių vartotojų poreikių, privalo pačios inicijuoti pokyčius, skatinti inovacijas ir naujoves. Lyderystės, kaip inovatyvios švietimo strategijos vystymas, didina švietimo organizacijų konkurencingumą, veiklos efektyvumą, veiksmingumą, yra aukštos ugdymo kokybės bei organizacinės kultūros kaitos prielaida, užtikrina atsakomybės pasidalijimą. Magistro darbe analizuota lyderystės samprata, tipologijos pavyzdžiai, aptartas lyderystės reikšmingumas, atskleistas inovatyvių strategijų vystymo švietime reikšmingumas bei pasidalytosios lyderystės vystymo švietimo organizacijose prielaidos. Tyrimo objektas: lyderystės kaip inovatyvios strategijos įgyvendinimo švietimo organizacijose vertinimas skirtingose švietimo subjektų grupėse. Tyrimo tikslas: teoriškai pagrįsti lyderystės kaip inovatyvios strategijos įgyvendinimo švietimo organizacijose reikšmingumą ir atskleisti šios strategijos vertinimus švietimo organizacijų vadovų bei pedagogų grupėse. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa (su atvirais ir uždarais klausimais), aprašomoji statistika. Tyrime dalyvavo Šiaulių miesto švietimo įstaigų pedagogai ir vadovai. Remiantis tyrimo rezultatais daromos išvados, kad inovatyvios strategijos, susijusios su lyderyste, yra vertinamos palankiai, respondentai supranta jų įgyvendinimo reikšmę, tačiau jos įgyvendinamos ne itin aktyviai... [toliau žr. visą tekstą] Relevance of the theme. As modern educational organizations seek to adapt to constantly changing processes and consumer needs, they have to initiate changes and stimulate innovations their selves. Leadership, as development of strategy of innovative education, increases competitiveness, efficiency and effectiveness. It is also an assumption for high quality of education and changes in culture of organization as well as assured sharing of responsibilities. Concept of leadership and examples of its typology are analyzed in the Master‘s thesis. Importance of leadership is discussed and relevance of development of innovative strategies in education as well as assumptions of development of distributed leadership in educational organizations is revealed. Object of the research: Evaluation of leadership as innovative strategy implementation in educational organizations in different groups of educational subjects. Purpose of the research: To theoretically motivate importance of leadership as implementation of innovative strategy in educational organizations and reveal evaluation of this strategy in groups of educators and managers of educational organizations. The following research methods have been applied: analysis of scientific literature, questionnaires (including both open and closed questions) and descriptive statistics. Participants of the research were educators and managers of Šiauliai educational organizations. According to the results of the research the following... [to full text]

Temos aktualumas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų nelaimingi atsitikimai įvyksta namuose ne tik dėl to, kad vaikai yra maži ir judrūs, bet ir dėl nesaugios jiems namų aplinkos. Apsaugoti nuo sužalojimų namų aplinkoje galima pasitelkus įvairias priemones. Viena iš jų, saugios aplinkos sukūrimas. Šiandieninės galimybės ir inovatyvios technologijos leidžia sukurti maksimaliai saugią aplinką vaikams, bet dažnai tėvai nežino apie galimus saugios aplinkos požymius. Dar viena labai svarbi ir efektyvi prevencijos priemonė – vaikų mokymas. Tėvams svarbu žinoti ir suprasti, kad nepakanka vien sukurti vaikams saugią aplinką, juos išmokyti saugiai elgtis joje, tačiau nemažiau svarbi atidi suaugusiųjų priežiūra. Tyrimo objektas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų teisių saugiai aplinkai užtikrinimas namuose. Tyrimo tikslas. Ištirti, ar tėvai, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus, užtikrina vaikų teises į saugią aplinką namuose, pasitelkiant edukacines priemones tėvams ir vaikams. Tyrimo metodika ir imtis. Tyrimas atliktas 2014 metais kovo – balandžio mėnesiais, Joniškio miesto ikimokyklinėse įstaigose. Tyrimo imtį sudarė 20 ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų ir 230 tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, anketinės apklausos tėvams ir pedagogams, aprašomoji statistika. Išvados. Literatūros analizė parodė, kad vaikams pavojų kelia nesaugi namų aplinka. Socialinė-kultūrinė aplinka, kurioje vaikas auga (gyvena), labai... [toliau žr. visą tekstą] Researchrelevance. Theaccidentshappen at homeforpre-schoolchildrennotonlybecausethey are smallandactive, butaswellbecauseofunsafehomeenvironment. Variousmeasurescanhelpensuresafety. One ofthemiscreationofsafeenvironment. Nowadayspossibilitiesandinovativetechnologiesletcreatethesafestenvironmenteverafter, butparentsdon‘tknowavailablemarksofsafeenvironment at homeforchildren. Theotherveryimportantandeffectivemeasureischildreneducation. It isveryimportant to knowandunderstandforparentsthat it isnotenough to teachhow to behaveinsafeenvironment, it isveryimportantthingisthe care ofadults. Researchobject. Pre-schoolchildrenrightsensuring a safeenvironment at home. Theaimoftheresearch. To investigateifparents, havingpre-schoolchildren, ensurechildren‘srights to a safeenvironment at homethrougheducationalmeasuresforparentsandchildren. Amountoftheresearcanditsmethodology. TheresearchwasperformedfromMarchtillAprilin 2014, inpre-schooleducationalinstitutionsin Joniškis. Theamountofresearchconsistsof 20 pre-schooleducationalinstitutionpedagogues, 230 parents, havingpre-schoolchildren. Thesemethodswereused: theanalysisofscientificliterature, questionnairesforparentsandchildrenanddescriptivestatistics. Conclusions. Literatureanalysisshowedthatthethreatsforchildren are inunsafehomeenvironment. Socio-culturalenvironmentwhere a childgrows (lives) isveryimportantforfurtherdevelopment. Thethreatsforchildren at homecan be madebyfamilymembers, plants, chemicalmaterials, medicine... [to full text]

Sparčiai kintanti visuomenė kelia vis naujus reikalavimus būsimiesiems pedagogams. Svarbu gebėti integruotis į aplinką, kurioje egzistuoja būsimi pedagogai. Šiuo požiūriu svarbus būsimo pedagogo sociokultūrinis mobilumas - gebėjimas prisitaikyti prie visuomenės kultūros ypatybių. Šis reiškinys verčia pažinti sociokultūrinės raiškos sistemą, kuri koreguoja individualios kultūros bei kompetencijos struktūrą. Todėl būsimo pedagogo mobilumas yra svarbus jo kompetencijos ir profesinės veiklos sėkmės komponentai. Tyrimo hipotezė - akademinėje aplinkoje įgyjamos sociokultūrinės raiškos patirtis yra pedagogų profesinės sėkmės ir vertybinių nuostatų formavimosi prielaida. Tyrimo tikslas - pagrįsti būsimųjų pedagogų sociokultūrinės raiškos akademinėje aplinkoje, kaip profesinio tobulėjimo prielaidą. Tyrimo metodologija ir metodai. Rašant magistro darbą remtasi Lietuvos Respublikos švietimo dokumentais, Lietuvos edukologų ir užsienio autorių darbais, atliktais jų tyrimais. Atliekant anoniminę anketinę apklausą siekiama sužinoti būsimųjų pedagogų nuomonę apie sociokultūrinės raiškos akademinėje aplinkoje, kaip profesinio tobulėjimo prielaidą. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta kompiuterine SPSS (Statistical program for social sciences) 20 programos versija. Tyrime dalyvavo 132 respondentai, t.y., I-V kurso studentai, iš Šiaulių universiteto edukologijos, menų, humanitarinio, socialinės gerovės ir negalės studijų ir socialinių mokslų fakultetų. Tyrimo rezultatai. Magistro darbą... [toliau žr. visą tekstą] Rapidly changing society is becoming the new requirements for forward teachers. It is important to be able to integrate into the environment, where there are future educators. In this regard, an important teacher of the future sociocultural mobility - the ability to adapt to society's cultural characteristics. This phenomenon leads to know the sociocultural expression system, which adjusts the individual and the cultural competence framework. Therefore, the forward teacher mobility is important for its excellence and professional success components. The hypothesis - the academic environment and sociocultural expression of acquired experience of teachers' professional success and values formation assumption. The aim - substantiate forward teachers' sociocultural expression in the studying environment - as the assumption of the professional growth. Research methodology and methods. When writing the master's degree work based on Lithuanian Ministry of Education documents, Lithuanian educators and foreign authors performed their studies. In an anonymous survey aims to find out the opinions of forward teachers' about sociocultural expression in the studying environment - as the assumption of the professional growth. The statistical methods of data analysis computer SPSS (Statistical program for social sciences) 20 version. 132 respondents of Siauliai university Faculties of Education, Arts, Humanities, Social Welfare and Disability Studies and Social Sciences have answered the... [to full text]

Darbo aktualumas. Įstaigos strategijos numatymas šiandien – ypač aktualus klausimas. Strategija padeda kurti ateities planus, tikslus ir pasirinkti būdus jiems įgyvendinti. Efektyvios organizacijos strategijos parengimas ir taikymas leidžia jai išlaikyti konkurencingoje rinkoje, nustatyti įvairias veiklos galimybes, apsisaugoti nuo išorinės aplinkos keliamų grėsmių, kokybiškai tenkinti vartotojų poreikius. Šiandien mokyklų strateginiam valdymui skiriama daug dėmesio, tačiau apie neformaliojo švietimo įstaigų strateginį valdymą kalbama nedaug, ypač apie tobulinimo galimybes, atsižvelgiant į suinteresuotų grupių (tėvų, vaikų, pedagogų, vadovų) poreikius bei jų dalyvavimą strateginio planavimo procesuose. Tyrimo objektas. Vaikų neformaliojo švietimo įstaigų strateginis valdymas. Tyrimo tikslas. Atskleisti vaikų neformaliojo švietimo įstaigų strateginio valdymo tobulinimo galimybes suinteresuotų grupių poreikių tenkinimo aspektu. Tyrimo metodika. Empirinis tyrimas atliktas naudojant kokybinio tyrimo metodus. Atlikta Panevėžio miesto neformaliojo švietimo įstaigų strateginių planų content analizė leido nustatyti esminius mokyklų situacijos ypatumus bei veiklos kryptis. Siekiant ištirti neformaliojo švietimo įstaigų paslaugų teikėjų (vadovų ir pedagogų) bei paslaugų vartotojų (tėvų ir vaikų) patirtį, dalyvaujant strateginiame planavime, vertinant jo veiksmingumą, atliktas pusiau struktūruotas interviu. Išvados. Neformaliojo švietimo įstaigų strateginių planų kokybinė turinio... [toliau žr. visą tekstą] Relevance of the work. The institutions policy anticipation is an especially relevant question today. The strategy helps to develop future plans, goals, and choose the methods to achieve them. Effective organization's strategy preparation and implementation allows it to maintain a competitive market, to establish a range of business opportunities, to protect themselves against the outside threats and to meet consumer needs qualitative. These days strategic management of the schools receives a lot of attention, but not the non-formal educational institutions: The potential opportunities for improvement considering the interested groups (parents, children, teachers, managers) and the needs of their participation in the strategic planning process are left behind. Research object. Strategic management of the children non-formal education institutions. Aim of the research. Exposing children's non-formal education opportunities for strategic management improvement considering interested group needs. Methods. The empirical research has been conducted using qualitative research methods. Panevezys non-formal education strategic plans content analysis allowed to determine schools specific situation and policy. In order to investigate the experience of participating in the strategic planning, evaluation of the effectiveness of non-formal education providers (managers and teachers) and service users (parents and children) semi- structured interviews have been carried out. Conclusions... [to full text]

Šiuolaikinė mokyklos gyvenimo kokybė, kaip institucionalizuota santvarka, grindžiama tam tikromis taisyklėmis ir normomis, kurios bendros visos mokyklos bendruomenei. Orientuojantis į kokybiškus procesus, pabrėžiama, kad pedagogų uždavinys mokyti ugdytinius suvokti šiuolaikinio pasaulio kaitos dėsningumus, tad šio darbo kokybei įtakos turi ir prevencinės programos, kurios sudaro galimybę kontroliuoti ir įgyvendinti tas pedagoginio ugdymo užduotis, kurių neapima pagrindiniai ugdymo uždaviniai. Tyrimo objektas. Nepilnamečių nusikalstamumo prevencinių programų kokybė. Tyrimo tikslas – ištirti nepilnamečių nusikalstamumo prevencinių programų kokybę ir kokybės valdymą gimnazijoje. Tyrimo metodai: Teoriniai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. Empiriniai: anketinė apklausa, skirta atskleisti pedagogų nuomonę apie įgyvendinamų nusikalstamumo prevencinių programų kokybę. Statistiniai: anketinių duomenų statistinė analizė, tyrimo duomenų grupavimas, apibendrinimas ir lyginimas, grafinis duomenų pavaizdavimas, naudojant SPPS programinę įrangą atlikta kiekybinė aprašomoji statistinė analizė. Tyrimas atliktas 2013 m. sausio–vasario mėnesiais. Tyrime dalyvavo 5 Panevėžio apskrities gimnazijų pedagogai. Į galutinę duomenų analizę pateko 206 respondentai. Nusikalstamumo prevencinių programų kokybės valdymo gerėjantys rezultatai, pedagogų nuomone, priklauso nuo partnerių įsitraukimo į organizavimą ir dalyvavimą prevencinėje veikloje. Pagrindinėmis kliūtimis, kurios apriboja... [toliau žr. visą tekstą] Modern school life quality, as an institutionalized system, is based on certain rules and regulations common to the whole school community. Based on the quality processes, states that the task of teachers is to teach the learners to understand contemporary world change regularities, so prevention programs affect the quality of the work, which makes it possible to monitor and implement the pedagogical tasks that do not include basic education challenges. The research object. Quality of juvenile delinquency prevention programs. The research aim - to investigate the quality of juvenile delinquency prevention programs and quality management in the gymnasium. The research methods: 1. Theoretical: scientific literature and document analysis. 2. Empirical: a questionnaire designed to reveal the teachers' opinion about implemented crime prevention programs quality. 3. Statistics: Statistical analysis of questionnaire data, research data clustering, a summary and comparison graphical data representation, quantitative descriptive statistical analysis was performed using SPPS software. The survey was conducted in January - February 2013. Five gymnasiums pedagogues of Panevėžys county participated in the study. Two hundred and six respondents participated in the final data analysis. Improving results of crime prevention programs quality control, according to the teachers, depend on partners' involvement in the organization and participation in preventive activities. The main... [to full text]

Šiandien visuomenė labai pasitiki švietimu. Visas vaikų ugdymo problemas užkrauna pedagogams, ko neturėtų būti. Pedagogai nėra pajėgūs vieni visapusiškai ugdyti vaikų, šiuo atveju ugdyti ir profesinei veiklai. Prie pedagogo ugdymo turėtų prisijungti tėvai, visuomenė ir valstybė, nors šiai dienai tai yra labai sunku įgyvendinti. Tėvai ugdydami savo vaikus profesinei veiklai taip pat turi lūkesčių kaip ir patys vaikai ir neretai bando juos įgyvendinti. Remiantis S. Kregždės (1988), L. Jovaišos (1999) tyrimais galime daryti išvadą, kad Lietuvoje yra sukurtas teorinis pamatas, kurio dėka galima toliau plėtoti karjeros pasirinkimo metodus, ugdymą profesinei veiklai. Tyrimo objektas – tėvų, auginančių 5-6 metų vaikus, lūkesčiai ugdant juos profesinei veiklai. Tyrimo tikslas – ištirti tėvų, auginančių 5-6 metų vaikus, lūkesčius ugdant juos profesinei veiklai. Tyrimo metodologija. Tyrime remtasi L. S. Gottfredson ir D. E. Super asmenybės profesinės veiklos raidos teorijomis, bei D. H. Pink šiuolaikinės karjeros koncepsija (Lego karjera). Tyrimo metodai. 1. Teoriniai: mokslinės literatūros analizė. 2. Empiriniai: anketinė apklausa. 3. Statistinė duomenų analizė (pirminiai duomenys apdoroti SPSS ir Microsoft Exel kompiuterinėmis programomis). Tyrimo imtis ir organizavimas. Tyrime dalyvavo 210 Šiaulių ir Mažeikių rajonų tėvai, auginantys 5-6 metų amžiaus vaikus. Gauti rezultatai. Tyrimas patvirtino darbo pradžioje iškeltą hipotezę, jog tikėtina, kad tėvų, auginančių 5-6 metų... [toliau žr. visą tekstą] Today's society reposes a great trust in education. It offloads all problems of children education on educators, what should not be so. The educators are not able to educate each child comprehensively, in this case, also to educate for their vocational activities. Parents, society and the state should associate with the educators in the education, although for this day, it is very difficult to implement that. In career education, the parents have expectations as well as their children themselves and often try to implement them. Based on the studies of S. Kregždė (1988), L. Jovaiša (1999), we may conclude that Lithuania has developed a theoretical foundation, which makes it possible to develop further the methods of career choice and career education. The subject of the research is the career education expectations of parents growing children of 5-6 years old. The aim of the research is to examine the expectations of parents growing children of 5-6 years in their career education. Methodology of the research: The research has been based on the self-concept theories of career development of L. S. Gottfredson and D. E. Super and the concept of modern career (Lego career) of D. H. Pink. Methods of the research. 1. Theoretical: analysis of scientific literature. 2. Empirical: a questionnaire survey. 3. Statistical data analysis (the primary research data have been processed by means of SPSS and Excel computer programs) Scope and organization of the research: 210 parents... [to full text]

Tyrimo aktualumas. Profesijos pasirinkimas yra vienas svarbiausių ir reikšmingiausių žmogaus pasirinkimų, nes jis lemia tolesnio gyvenimo kokybę. Vieniems tokius sprendimus priimti sekasi lengviau, kitiems – sunkiau (Pociūtė, Isiūnaitė, 2011). Anot B. Pociūtės (2010), šiandien darbas žmogui, visuomenei reiškia ne tik finansinį šaltinį, bet ir gerokai daugiau. Darbas suteikia galimybę užimti tam tikrą padėtį visuomenėje, tapti pripažintam. Darbas nulemia ne tik žmogaus gyvenimo pobūdį, bet ir gyvenimo stilių bei draugų ratą. Racionalus, pagrįstas profesijos pasirinkimas reiškia ne tik profesinio elgesio plėtrą, bet ir pagrįstą požiūrį į kitus savo gyvenimo aspektus. Tyrimo objektas. III–IV gimnazijos klasių mokinių ugdymo karjerai problemos ir galimybės. Tyrimo tikslas. Ištirti III–IV gimnazijos klasių mokinių ugdymo karjerai problemas ir galimybes. Relevance of the survey. The selection of profession is one of the most important and most significant choices of the human being, because it affects the quality of the further life. Some people can easily make such decisions, while others – encounter some problems (Pociūtė, Isiūnaitė, 2011). According to B. Pociūtė (2010) today the work for the human being and the society means not only the financial source but much more. The work gives a possibility to occupy some position in the society, to get recognised. The work determines not only the type of life of the human being, but also the lifestyle and friends. Rational, motivated choice of profession means not only the development of the professional behaviour, but also the reasoned attitude towards other aspects of the own life. Object of the survey. Problems and possibilities of the career education of children in III-IV forms of the gymnasium. Aim of the Work. To analyse problems and possibilities of the career education of children in III-IV forms of the gymnasium.

Kadangi vaikas auga ir vystosi, jo apsaugai bei priežiūrai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Vaiko teisės numato ir jo atsakomybę, todėl žinodamas savo teises, jis turi suvokti, kad šalia esantys žmonės turi tas pačias teises. Mokinių neformali fizinio ugdymo(si) veikla yra neatsiejama nuo teisių ir pareigų konteksto: viena vertus, vienas iš pagrindinių sportinio rengimo tikslų yra padėti jauniems žmonėms tobulėti socialiai, mokantis bendrauti, varžytis pagal nustatytas bendravimo ir elgesio normas, garbingos kovos principus. Kita vertus, dirbant su jaunimu pagrindiniu dalyku reikia laikyti jauno sportininko sveikatą, jo saugumą ir gerovę. Tyrimo objektas – sportuojančių mokinių teisių ir pareigų suvokimas. Tyrimo tikslas – atskleisti sportuojančių mokinių teisių ir pareigų neformaliajame fiziniame ugdyme(si) suvokimo ypatumus. Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros apžvalga ir apibendrinimas); empiriniai (anketinė apklausa; turinio (content) analizė); statistiniai (aprašomosios statistikos metodas; Chi kvadrato kriterijus (x2) tikrinant skirtumus ir sąsajas tarp atskirų kintamųjų). Tyrime dalyvavo 132 dviejų amžiaus grupių sportuojantys mokiniai: 64 11–12 metų tiriamieji bei 68 15–16 metų tiriamieji. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportuojantiems mokiniams, ypatingai vyresniojo amžiaus paaugliams, prioritetu tampa ne teisė rinktis – dalyvauti treniruotėje ar ne, o pareiga lankyti visas pratybas. Veiksmai, kurių reikalauja neoficialios sporto šakos taisyklės... [toliau žr. visą tekstą] As far as the child is growing and developing, his care and supervision must be given the special attention. Children rights also define his responsibility; therefore, knowing own rights, he is to perceive that surrounding people have the similar rights. Non formal physical education is closely linked to the context of rights and obligations: on one hand, one of the most important aims of the physical preparation is to help young people to develop in social context by learning to communicate, compete under the pre-defined norms of behaviour and communication, principles of the fair-play. On the other hand, upon working with youth the most important is thing is the health of the young sportsman, his safety and well-being. Object of the survey – perception of rights and obligations of students doing sports. Aim of the survey is to reveal peculiarities of perceiving rights and obligations of students doing sports within the context of non formal physical education. Methods of the survey: theoretical (review and generalisation of the scientific literature); empiric (questionnaire; content analysis); statistical (method of the descriptive statistics; Chi-square criterion (x2) in verifying differences and links between separate variables). 132 sports active students from two age groups participated in the survey: 64 respondents of 11–12 years old and 68 respondents of 15–16 years old. Results of the survey indicated that the sports active students, especially senior teenagers... [to full text]

Kiekviena sporto šaka turi savo specifinius komponentus, kurie atskleidžia tikrąsias vienos ar kitos sporto šakos ar rungties galimybes (Karoblis, 2005). Nustatyta, kad didelio meistriškumo maratono bėgikų ugdymas priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių svarbiausias yra treniruotės vyksmo kryptingumas, jo valdymas, atsižvelgiant į sportininko organizmo adaptacijos prie treniruočių ir varžybų krūvių individualus ypatumas (Skernevičius, 1997; Milašius, 1997; Астранд, 1994). Didelio meistriškumo bėgikai į metus ruošiasi dviems maratonams. Todėl treniruočių proceso valdymas yra vienas iš sudėtingesnių. Tyrimo objektas: maratono bėgikų treniruotės ypatumai. Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos didelio meistriškumo maratono bėgikų treniruotės ypatumus. Tiriamieji: daugiakartinis Lietuvos ilgųjų nuotolių bėgimo čempionas Marius Diliūnas, pasiekęs 15-ą maratono bėgimo rezultatą šalyje ir daugiakartinis ilgų distancijų bėgimo rungčių Lietuvos prizininkas Kęstutis Jankūnas, pasiekęs 20-ą maratono bėgimo rezultatą šalyje. Analizuojant sportininkų treniruočių planus (sportininko dienynus), trenerio pildomą krūvio apskaitos žurnalą buvo kreipiamas dėmesys į treniruočių krūvių intensyvumą, sportininkų pulso rodmenis. Mokslinių šaltinių studija parodė, kad ugdant ištvermę, svarbu pasirinkti tinkamą pratimų intensyvumą pagal planuojamą maratono rezultatą. Each sports branch has its own specific components revealing true capacities of different sports branches or events (Karoblis, 2005). It has been found out that development of high performance marathon runners depends on many factors including the most important ones: purpose of the training proceeding, its control with regard to individual features of sportsman’s organism’s adaptation to training and race loads (Skernevičius, 1997; Milašius, 1997; Астранд, 1994). High performance runners are prepared for two marathons in a year. Therefore, control of the training process is one of the most complex. The research object: features of marathon runners’ training. The research aim: to analyse features of training of Lithuanian high mastership marathon runners. The surveyed: a many-times champion of long distance run in Lithuania, Marius Diliūnas, who has achieved the 15th result in marathon run in the country, and a prize winner of long distance run in Lithuania, Kęstutis Jankūnas, who has achieved the 20th result in marathon run in the country. When analysing plans of sportsmen training (sportsmen’s journals), the journal of trainer’s additional load accounting, attention was paid to intensity of training loads, indices of sportsmen’s pulse. The survey of scientific sources suggests that, when developing endurance, it is important to choose a proper intensity of exercises according to the planned result in marathon.