Search

Norint ištirti vario (Cu) ir kadmio (Cd) įtaką augalams, augintiems skirtingose terpėse, buvo vertinamas diferencijuotas ir kompleksinis sunkiųjų metalų poveikis jų morfologiniams ir fiziologiniams rodikliams. Varis reikalingas mažais kiekiais kaip mitybos elementas, bet tampa toksišku esant didesnėms jo koncentracijoms aplinkoje. Kadmis neturi biologinės funkcijos ir gali būti toksiškas esant mažoms koncentracijoms, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, jo cheminio būvio ir t.t. Tyrimo objektais buvo pasirinkti vasariniai miežiai (Hordeum vulgare L.) ir mažosios plūdenos (Lemna minor). Šio darbo tikslas yra įvertinti ir palyginti Cd ir Cu poveikį esant skirtingam biologiniam prieinamumui iš vandeninės terpės ir dirvožemio. Tiriamas darbas buvo atliekamas dviem etapais. Visų pirma buvo tiriamas pavienis metalų poveikis Lemna minor. Savaitę jos buvo auginamos 0,1 µM; 0,5 µM; 1 µM; 10 µM; 50 µM ir 100 µM koncentracijos kadmio bei 1 µM; 5 µM; 10 µM; 50 µM ir 100 µM koncentracijos vario tirpaluose. Metalų mišinių koncentracijos, kuriomis buvo veikiamos Lemna minor, pasirinktos pagal diferencituotas, kuriose augalai išgyveno daugiau kaip pusę tiriamojo laikotarpio. Nustačius EC50 koncentracijas pagal tiriamojo parametro, lyginant su kontrole, sumažėjimą, apskaičiuota EC50 mišinio. Mišinio koncentracijos išreikštos kaip TU. Įvertinti Lemna minor biomasės prieaugio, augimo inhibicijos pokyčiai. Kompleksinio poveikio atveju augimo greičiui (EC50 mišinio = 2,5 TU) ir biomasės... [toliau žr. visą tekstą], The aim of this study was to investigate the influence of cadmium (Cd) and copper (Cu) to plants froms diferent growing medium and evaluate the single and combined effect to their morphologic and physiologic parameters. Cu is known as micronutrient. It is necessary for plants but becames toxic at higher concentrations. Cd doesn‘t have any biological function and can be toxic even at small concentrations. It‘s toxicity depends on environmental conditions, chemical state and etc. The subject of this research is agricultural plants summer barley (Hordeum vulgare L.) and water plants duckweed (Lemna minor). The purpose of study is to value and to compare Cd and Cu effects to plants from water and soil medium. The research was done in two stages. At first, the single heavy metal effect to Lemna minor was investigated. Plants were treated one week by 0,1 µM; 0,5 µM; 1 µM; 10 µM; 50 µM; 100 µM Cd and 1 µM; 5 µM; 10 µM; 50 µM; 100 µM Cu concentrations. Considered to single concentrations, combained concentrations were chosen. Concentrations in the mixtures was expressed as TU, as fraction of their median affective concentration (EC50). Biomass and growing inhibition were measured. Antagonistic responses to biomass (EC50 mix = 2 TU) and growth inhibition (EC50 mix = 2,5 TU) occurred with Cd+Cu mixture. The experiment was also done with summer barley (Hordeum vulgare L.). Two weeks they were grown in soil and water solutions affected by the same heavy metal concentrations like Lemna... [to full text]

First time name of certification were mentioned 1990s concerning a problems with bad forest practices, hard improvement of governmental regulations especial in tropics. Later this concern were growing to 1992 Rio de Janeiro conference. And so, need of strict forest system in 1993 established Forest Stewardship Council (FSC). Main activities started later 1996 in Canada with small group of people which started developing countries regional standards (Claros, 2009). Now FSC program is one of the biggest forest certification and accreditation providing company providing wood and their products and certification service. This program supports LEED Lumber, IKEA, biggest companies buying wood in the world, non governamental organisations World wild Fund (WWF), Green peace (www.fsc.org). The curiosity of how FSC forest certification impact forest management in Lithuania and Russia and lack of FSC standard studies with national law encouraged to create such study. We want to analyze FSC certification annual public reports raised CAR’s (Corrective action request) from Forest Management Units (FMU) - enterprises, leaseholders in Lithuania and Russia. The first aim was to find, what main CAR’s in Lithuania, Russia and distribute CAR’s to environmental, economical, social type aspects. In later stages analyze Lithuanian and Russian FSC standards Smart Wood, SGS Qualifor and Russian national. In the last step to compare FSC standards with state law for each country. Analysis of... [to full text], Pagal FSC standartus miškai pradėti sertifikuoti nuo 1993 metų. Patogi sertifikavimo sistema leido minėtam standartui išplisti visame pasaulyje. Bolivijoje, Brazilijoje, Indonezijoje FSC sertifikavimas vis dar plečiamas (Claros, 2009). Sertifikacijos dėka gerinama miškų valdymo kokybė, biologinės įvairovės apsauga, sprendžiamos darbuotojų saugos problemos. Šio standarto visapusišku naudingumu neabejoja daugelis FSC rėmėjų: LEED Lumber, IKEA, bei didžiausios miško produktus superkančios ar nevyriausybinės organizacijos, Pasaulio gamtos fondas (World wild Fund WWF), Green peace (www.fsc.org). Mokslinių darbų, nagrinėjančių miškų sertifikaciją objektyviai, yra nedaug ir miškų sertifikavimo tema nėra plačiai nagrinėjama palyginus su socialiniais, miško gyvosios ir negyvosios gamtos sąveikos tyrimais. Miškų sertifikavimo standartų palyginamųjų darbų taip pat yra negausu. Šio darbo sukūrimo pagrindas – galimybė išanalizuoti skirtumus tarp FSC sertifikuotų kaimyninių šalių (Lietuvos ir Rusijos) miškų tvarkymo vienetų ir naudojimo standartų (MTV – Lietuvoje valstybinių miškų įmonių urėdijų ir Rusijoje miškų ūkių ir miškų nuomotojų). Taip pat norima sužinoti, ar Lietuvoje ir Rusijoje susiduriama su skirtingais sertifikavimo pažeidimais. Šių pažeidimų koregavimo veiksmų reikalavimų (KVR) aspektų pagalba palyginti Lietuvos ir Rusijos FSC miškų valdymo sertifikacijos standartus bei su standartais susijusi šalių miškų teisė. Kita šio darbo dalis, skirta ištirti kokią įtaką ekonominės... [toliau žr. visą tekstą]

Up till now ecology and biodiversity of Sarcocystis species in game fauna in Lithuania has been investigated using traditional morphological methods. In the period of 2005-2011, muscle samples of 384 birds and 177 mammals were examined for Sarcocystis sarcocysts. Cysts of Sarcocystis spp. were investigated using light microscopy, transmission electron microscopy and DNA analysis (18S rDNA, 28S rDNA, ITS–1 region). Statistically significant higher Sarcocystis infection prevalence and intensity rates (p< 0.05) were determined in mammals as compared to the birds. Macrocysts were detected only in the mallard, they were identified as S. rileyi and this is the first evidence of S. rileyi infection in Europe. Based on results of cyst wall ultrastructure and DNA analysis four new bird Sarcocystis species were described: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Eight Sarcocystis species were identified in the examined mammals using morphological and DNA analysis: S. miescheriana from wild boar; S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva and S. hofmanni-like from roe deer; S. hjorti, S. hofmanni-like and Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus from red deer; S. hjorti from moose. S. columbae, S. oviformis, S. hjorti and S. silva were found in Lithuania for the first time. Using molecular investigation it was proved that some analyzed Sarcocystis species (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva and S. hofmanni-like) are not rigidly specific to the intermediate host. Sarcocystis... [to full text], Lietuvoje medžiojamosios faunos Sarcocystis rūšių ekologija ir bioįvairovė iki šiol tirta naudojant tradicinius morfologinius metodus. 2005-2011 metais ieškant Sarcocystis sarkocistų Lietuvos medžiojamoje faunoje analizuoti 384 paukščių ir 177 žinduolių raumenų pavyzdžiai. Sarcocystis cistos tirtos naudojant šviesinės ir elektroninės mikroskopijos metodus bei DNR žymenis (18S rDNR, 28S rDNR, ITS–1 regionas). Lyginant paukščių ir žinduolių sistematines grupes, žinduoliuose nustatyti patikimai (p< 0,05) didesni Sarcocystis infekcijos ekstensyvumo bei intensyvumo rodikliai. Makrocistos aptiktos tik didžiojoje antyje ir buvo priskirtos S. rileyi rūšiai – tai pirmas svarus S. rileyi infekcijos įrodymas Europoje. Remiantis cistų sienelės ultrastruktūros ir DNR tyrimo duomenimis aprašytos keturios naujos mokslui paukščių sarkosporidijų rūšys: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Naudojant morfologinius ir DNR tyrimo metodus tirtuose žinduoliuose identifikuotos aštuonios Sarcocystis rūšys: šernuose S. miescheriana; stirnose S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva, S. hofmanni-like; tauriuosiuose elniuose S. hjorti, S. hofmanni-like, Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus ir briedžiuose S. hjorti. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje aptiktos S. columbae, S. oviformis, S. hjorti, S. silva rūšys. Molekuliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios tirtos Sarcocystis rūšys (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva, S. hofmanni-like) nėra griežtai specifinės tarpiniam... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvoje medžiojamosios faunos Sarcocystis rūšių ekologija ir bioįvairovė iki šiol tirta naudojant tradicinius morfologinius metodus. 2005-2011 metais ieškant Sarcocystis sarkocistų Lietuvos medžiojamoje faunoje analizuoti 384 paukščių ir 177 žinduolių raumenų pavyzdžiai. Sarcocystis cistos tirtos naudojant šviesinės ir elektroninės mikroskopijos metodus bei DNR žymenis (18S rDNR, 28S rDNR, ITS–1 regionas). Lyginant paukščių ir žinduolių sistematines grupes, žinduoliuose nustatyti patikimai (p< 0,05) didesni Sarcocystis infekcijos ekstensyvumo bei intensyvumo rodikliai. Makrocistos aptiktos tik didžiojoje antyje ir buvo priskirtos S. rileyi rūšiai – tai pirmas svarus S. rileyi infekcijos įrodymas Europoje. Remiantis cistų sienelės ultrastruktūros ir DNR tyrimo duomenimis aprašytos keturios naujos mokslui paukščių sarkosporidijų rūšys: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Naudojant morfologinius ir DNR tyrimo metodus tirtuose žinduoliuose identifikuotos aštuonios Sarcocystis rūšys: šernuose S. miescheriana; stirnose S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva, S. hofmanni-like; tauriuosiuose elniuose S. hjorti, S. hofmanni-like, Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus ir briedžiuose S. hjorti. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje aptiktos S. columbae, S. oviformis, S. hjorti, S. silva rūšys. Molekuliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios tirtos Sarcocystis rūšys (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva, S. hofmanni-like) nėra griežtai specifinės tarpiniam... [toliau žr. visą tekstą], Up till now ecology and biodiversity of Sarcocystis species in game fauna in Lithuania has been investigated using traditional morphological methods. In the period of 2005-2011, muscle samples of 384 birds and 177 mammals were examined for Sarcocystis sarcocysts. Cysts of Sarcocystis spp. were investigated using light microscopy, transmission electron microscopy and DNA analysis (18S rDNA, 28S rDNA, ITS–1 region). Statistically significant higher Sarcocystis infection prevalence and intensity rates (p< 0.05) were determined in mammals as compared to the birds. Macrocysts were detected only in the mallard, they were identified as S. rileyi and this is the first evidence of S. rileyi infection in Europe. Based on results of cyst wall ultrastructure and DNA analysis four new bird Sarcocystis species were described: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Eight Sarcocystis species were identified in the examined mammals using morphological and DNA analysis: S. miescheriana from wild boar; S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva and S. hofmanni-like from roe deer; S. hjorti, S. hofmanni-like and Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus from red deer; S. hjorti from moose. S. columbae, S. oviformis, S. hjorti and S. silva were found in Lithuania for the first time. Using molecular investigation it was proved that some analyzed Sarcocystis species (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva and S. hofmanni-like) are not rigidly specific to the intermediate host. Sarcocystis... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas - įvertinti medienos kuro naudą eko miestui Birštonui darnaus vystimosi požiūriu. Šiam tikslui pasiekti buvo naudojami mokslinės literatūros analizės, aprašomasis - analitinis teisės aktų bei dokumentų analizės metodai. Medienos kuro panaudojimo efektyvumas buvo apskaičiuojamas naudojant Microsoft Excel programą bei naudojant UAB „Birštono šiluma“ ir Lietuvos šilumos gamintojų asociacijos pateiktus duomenis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Birštono eko miesto koncepciją daugiausiai lemia jo, kaip kurortinio miesto ypatumai. Pagal šią koncepciją Birštonas siekia tapti inovatyvus, taikantis ekologinius sprendimus, sveikas gyventojams ir draugiškas aplinkai miestas. Birštono miesto sprendimo, naudoti medienos kurą vietoj gamtinių dujų šilumos energijai gauti efektyvumas, vertintas darnaus vystimosi požiūriu: ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu aspektais. Medienos kuro naudojimas ekonominiu požiūriu yra efektyvesnis už gamtinių dujų naudojimą. Nusprendęs šilumos energijos gavimui naudoti medienos kurą, Birštono miestas per 6 metus sutaupė apie 4,7 mln. litų. Medienos kuro naudojimas ekologiniu požiūriu yra efektyvesnis už gamtinių dujų naudojimą. Naudodamas medienos kurą per 6 metus Birštono miestas į aplinką išmetė apie 8,5 tūkst. tonų teršalų – trigubai mažiau nei naudojant vien tik gamtines dujas. Medienos kuro naudojimas socialiniu požiūriu yra efektyvesnis už gamtinių dujų naudojimą. Biokuro naudojimas šilumos energijai gauti leido sumažinti... [toliau žr. visą tekstą], The main aim of this work was to assess the efficiency of wood fuel in Birštonas eco city in terms of sustainable development. To achieve this objective the methods of scientific literature analysis, descriptive -analytic laws and documents analysis were used. Wood fuel usage efficiency was calculated by using Microsoft Excel and included data given by Ltd. “Birštonas Heat“ and Lithuanian District Heating Association. The study results showed that the concept of Birštonas eco city is mainly determined by its features as a resort town. According to this concept Birštonas strives to become an innovative city with healthy population and friendly environment, where ecological solutions are practiced. The efficiency of decision to use wood fuel instead of natural gas for heating energy in Birštonas city was evaluated in terms of sustainable development: economic, ecological and social aspects. The usage of wood fuel is more economically efficient compared to natural gas. The decision to use wood fuel for heating energy saved about 4.7 million litas in six years for Birštonas city. The usage of wood fuel is more environmentally efficient compared to natural gas. By using wood fuel in six years Birštonas city emitted about 8.5 thousand tons of pollutants - three times less than using only natural gas. The usage of wood fuel is more socially efficient compared to natural gas. It helped to reduce the heating costs to final consumers - Birštonas citizens. The main ecological... [to full text]

Magistro darbe tiriama biodyzelino gamyba iš judrų aliejaus ir gauto produkto aplinkosauginis įvertinimas. Darbo objektas - sėjamosios judros (Camelina sativa), jos aliejus ir iš jos sėklų išspausto aliejaus pagamintas biodyzelinas. Darbo metodai - aliejus iš sėklų išspaustas, naudojant laboratorinį presą, peresterinimo tyrimai atlikti naudojant laboratorinę įrangą. Esterio, linoleno rūgšties ir gliceridų kiekis biodyzeline nustatytas chromatografiniu, rūgštingumas, jodo skaičius - titrimetriniu, biologinis suirimas - spektrometriniu metodais. Darbo rezultatai. Užauginus sėjamąsias judras (Camelina sativa) nustatyta, kad jas auginti nėra sudėtinga, jos nejautrios ligoms bei jų nepuola kenkėjai. Nustatytos optimalios judrų aliejaus peresterinimo proceso sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad grynų judrų aliejaus riebalų rūgščių metilesterių (JME) naudojimą riboja jodo skaičius ir linoleno rūgšties metilesterio kiekis, buvo ištirti JME ir gyvūninės kilmės metilesterių (kiaulių riebalų rūgščių metilesterių (KME)) mišiniai bei nustatyta optimali mišinio sudėtis: 32 % KME ir 68 % JME. Parinkti depresantai ir antioksidantai, gerinantys produkto savybes. Atlikus poveikio aplinkai tyrimus nustatyta, kad per 21 parą suyra - 96,3 % pagaminto produkto (68 % JME ir 32 % KME), jo gyvavimo ciklo energijos veiksmingumo rodiklis R1 = 1,4, todėl pagamintas mišinys priskiriamas atsinaujinantiems degalams., Master's work examined production of biodiesel from the camelina oil and the resulting product environmental assessment. The object - camelina (Camelina sativa), and biodiesel produced from camelina oil. Working Methods - Oil was extracted from seeds using the laboratory press, transesterification was investigated using on laboratory equiment. Esters, linolenic acid and glycerides value in biodiesel was analyzed using chromatographic method; acidity, iodine number - by titrimetric method, biological degradation - by spectrometric analysis. Results. Growing of camelina (Camelina sativa) showed, that this plant is non-demanding and that it is not susceptible to diseases and pests attacks. Optimal transesterification camelina oil have been determined conditions. According to the fact, that usage of pure camelina fatty acid methyl ester (JME) is restricted by iodine value and linolenic acud methyl ester content, mixtures of JME with methyl esters of animal origin have been investigated. Optimal composition of such mixtures has been determined: 32% KME and 68% of JME. Depressants and antioxidants, seeking to improve product quality have been chossen. Biodegradation study showed that within 21 days degraded 96.3% of the product (JME68% and KME32%). Product life-cycle energy efficiency indicator R1 = 1.4, therefore, such biodiesel mixture can be classified as renewable fuel.

Šiame darbe iškeltas tikslas išaiškinti Lietuvos kirtiklių paplitimą, populiacijų gausumą ir skirtumus Lietuvos vidaus vandenyse, buveinių pasirinkimą lemiančius veiksnius, morfometriniais ir kariologiniais tyrimais nustatyti taksonominį statusą išskiriant atskiras formas, porūšius ar rūšis. Mokslinis naujumas: Kirtiklis iki šiol Lietuvoje visai netyrinėtas, o ankstesni ichtiocenozių tyrimai neatspindėjo kirtiklių populiacijų būklės, paplitimo, gausumo bei rūšinio statuso. Disertaciniame darbe išnagrinėta kirtiklių populiacijų būklė, paplitimas ir gausumas Lietuvoje. Aprašoma ir nagrinėjama tyrimu metu aptikta nauja Lietuvai rūšis šiaurinis auksaspalvis kirtiklis. Išaiškinta paprastojo kirtiklio populiacijų kompleksinė struktūra, parodanti iki šiol nežinotą poliploidinių hibridų egzistavimą Lietuvoje. Europos mastu, praplėstos žinios apie auksaspalvio kirtiklio paplitimą. Pateikiama nauja informacija apie Cobitis taenia komplekso biotipus bei papildoma jų biogeografija. Disetaciją sudaro: Įvadas, Literatūros apžvalga, Darbo metodika ir medžiaga, Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas (6 skyriai), Išvados, Rekomendacijos, Literatūros sąrašas, Disertacijos tema publikuoti darbai bei konferencijų tezės. Visa medžiaga pateikta 168 puslapiuose, Darbo metodika ir medžiaga bei Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas sudaro 103 puslapius. Literatūros sąraše pateikiami 137 šaltiniai. Tekste yra 74 paveikslai ir 21 lentelė., The main objective of this work is to examine distribution of Lithuanian loaches, abundance and difference of their populations in Lithuanian inland waters, as well as factors conditioning selection of habitats, determine the taxonomic status and distinguish forms, subspecies or species. Novelty of the study: Loach has not yet been investigated in Lithuania, and earlier investigations into ichthyocenoses do not reflect the status, distribution, abundance and status of loaches. In dissertation are examined loach population status, distribution and abundance in Lithuania. The northern golden loach which is a new species for Lithuania was detected during this investigation and described and examined. The complex structure of spined loach populations is examined, which reveals the existence of now polyploidy hybrids in Lithuania. The knowledge of distribution of the golden loach is extended on a European scale. New information on biotypes of Cobitis taenia complex is presented and their biogeography is supplemented. The dissertation consists: The dissertation consists of the following chapters: Introduction, Literature Review, Material and Methods, Research Results and Discussion (consisting of 6 subchapters), Conclusions, Recommendations, References, List of Author’s Publications and Conference Abstracts. All the material is presented in 168 pages; Material and Methods, and Research Results and Discussion are presented in 103 pages. The list of references includes 137 sources... [to full text]

Caddisflies (Insecta, Trichoptera) is one of the most important group of benthic components in temperate freshwater ecosystems. They are sensitive to changes of physical and chemical parameters in water bodies, so often used to assess the ecological status of the water body. The main objective of this work was to investigate the caddisfly fauna, diversity, species distribution and rarity in Lithuania, to evaluate the influence of environmental factors on the distribution and abundance of caddisflies in different habitats of Lithuanian rivers. The results obtained supplement the knowledge of the fauna, diversity and distribution of caddisflies and other benthic invertebrate animals of Lithuanian rivers. The determined patterns of caddisfly distribution and abundance are important in optimizing biodiversity conservation measures. The results are important for improvement of methods for biotic assessment of ecological status of Lithuanian rivers. For the first time 22 new species of caddisfly were discovered and the checklist of Lithuanian caddisfly was updated. The relation between Lithuanian caddisfly distribution and abundance was determined. Seasonal flight periods for caddisfly adults and the factors influenting the flight dynamics were estimated. The environmental factors influencing the distribution and abundance of caddisfly taxa (families, genera, species) in Lithuanian rivers were detected. The significance of caddisflies in the communities of benthic invertebrates of... [to full text], Apsiuvos (Insecta, Trichoptera) yra vienas svarbiausių vidutinio klimato gėlavandenių ekosistemų bentoso komponentų. Būdamos jautrios vandens telkinių fizinių ir cheminių parametrų pokyčiams, dažnai naudojamos vandens telkinių ekologinės būklės bioindikacijai. Gauti darbo rezultatai papildo žinias apie apsiuvų ir kitų bentoso bestuburių fauną, įvairovę, paplitimą ir gausumą Lietuvos upėse. Nustatyti apsiuvų paplitimo ir gausumo dėsningumai yra svarbūs optimizuojant bioįvairovės apsaugos priemones. Darbo rezultatai svarbūs tobulinant Lietuvos upių ekologinės būklės biotinio vertinimo metodus. Pirmą kartą buvo rastos 22 naujos apsiuvų rūšys ir atnaujintas Lietuvos apsiuvų faunos sąrašas. Nustatyta priklausomybė tarp Lietuvos apsiuvų paplitimo ir gausumo. Nustatyti apsiuvų suaugėlių sezoninio skraidymo tipai ir veiksniai kurie turi įtakos skraidymo dinamikai. Išaiškinti aplinkos veiksniai, kurie daro įtaką apsiuvų taksonų (šeimų, genčių, rūšių) paplitimui ir gausumui Lietuvos upėse. Įvertinta apsiuvų reikšmė skirtingų Lietuvos upių bentoso bestuburių bendrijų sudėtyje. Patikslintos apsiuvų taksonų bioindikacinės ypatybės Lietuvos sąlygomis ir pateiktos tekančių vandenų ekologinės būklės vertinimo rekomendacijos.

Apsiuvos (Insecta, Trichoptera) yra vienas svarbiausių vidutinio klimato gėlavandenių ekosistemų bentoso komponentų. Būdamos jautrios vandens telkinių fizinių ir cheminių parametrų pokyčiams, dažnai naudojamos vandens telkinių ekologinės būklės bioindikacijai. Gauti darbo rezultatai papildo žinias apie apsiuvų ir kitų bentoso bestuburių fauną, įvairovę, paplitimą ir gausumą Lietuvos upėse. Nustatyti apsiuvų paplitimo ir gausumo dėsningumai yra svarbūs optimizuojant bioįvairovės apsaugos priemones. Darbo rezultatai svarbūs tobulinant Lietuvos upių ekologinės būklės biotinio vertinimo metodus. Pirmą kartą buvo rastos 22 naujos apsiuvų rūšys ir atnaujintas Lietuvos apsiuvų faunos sąrašas. Nustatyta priklausomybė tarp Lietuvos apsiuvų paplitimo ir gausumo. Nustatyti apsiuvų suaugėlių sezoninio skraidymo tipai ir veiksniai kurie turi įtakos skraidymo dinamikai. Išaiškinti aplinkos veiksniai, kurie daro įtaką apsiuvų taksonų (šeimų, genčių, rūšių) paplitimui ir gausumui Lietuvos upėse. Įvertinta apsiuvų reikšmė skirtingų Lietuvos upių bentoso bestuburių bendrijų sudėtyje. Patikslintos apsiuvų taksonų bioindikacinės ypatybės Lietuvos sąlygomis ir pateiktos tekančių vandenų ekologinės būklės vertinimo rekomendacijos., Caddisflies (Insecta, Trichoptera) is one of the most important group of benthic components in temperate freshwater ecosystems. They are sensitive to changes of physical and chemical parameters in water bodies, so often used to assess the ecological status of the water body. The main objective of this work was to investigate the caddisfly fauna, diversity, species distribution and rarity in Lithuania, to evaluate the influence of environmental factors on the distribution and abundance of caddisflies in different habitats of Lithuanian rivers. The results obtained supplement the knowledge of the fauna, diversity and distribution of caddisflies and other benthic invertebrate animals of Lithuanian rivers. The determined patterns of caddisfly distribution and abundance are important in optimizing biodiversity conservation measures. The results are important for improvement of methods for biotic assessment of ecological status of Lithuanian rivers. For the first time 22 new species of caddisfly were discovered and the checklist of Lithuanian caddisfly was updated. The relation between Lithuanian caddisfly distribution and abundance was determined. Seasonal flight periods for caddisfly adults and the factors influenting the flight dynamics were estimated. The environmental factors influencing the distribution and abundance of caddisfly taxa (families, genera, species) in Lithuanian rivers were detected. The significance of caddisflies in the communities of benthic invertebrates of... [to full text]

Darbe nagrinėjamas lygiavertės dozės galios (LDG) laukų struktūros virš mažų teritorijų nustatymas optimalios interpoliacijos metodu, lygiavertės dozės galios laukų struktūros pokyčiai nuo meteorologinių sąlygų. Baltijos jūros priekrantėje prie Juodkrantės atlikti LDG matavimai prie žemės paviršiaus ir vieno metro aukštyje virš jos. Matavimai atlikti 2008 m. liepos 2, 7, 10 ir 12 dienomis 63 taškuose (2,00,2) km teritorijoje esant šiaurės, pietų, rytų ir vakarų vėjo kryptims. Vidutinių dydžių ekstremalios reikšmės buvo 50 nSv/h ir 130 nSv/h. LDG laukų struktūrai nustatyti ir įvertinti buvo panaudotas optimalios interpoliacijos metodas trim atvejams - kai tyrimų teritorijoje atlikta 63, 33 ir 18 matavimų. Gautos identiškos LDG laukų struktūros. Rasta, kad naudojant tik 18 matavimo rezultatų modelyje gaunamas patenkinamas eksperimentinių ir teorinių rezultatų sutapimas, t.y. skirtumas tarp išmatuotų ir sumodeliuotų rezultatų neviršija 20  paklaidos. Nustatyta, kad esant šiaurės, pietų ir vakarų vėjo kryptims, padidėjus vėjo greičiui vidutiniškai 3 kartus, LDG sumažėja apie 8 nSv/h. Esant rytų vėjui, padidėjus vėjo greičiui 3 kartus, LDG padidėja 7 nSv/h. Darbą sudaro 3 dalys: įvadas, darbo metodai ir priemonės, išvados, literatūra. Darbo apimtis - 58 p. teksto be priedų, 46 iliustr., 1 lent., 36 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai ir publikacija, parengta spaudai., In this work equivalent dose rate (EDR) field structures under small area was estimated by applying optimal interpolation method and EDR fields structure differences was depended on meteorological conditions. EDR measurements were made to the ground surface and one meter above it beside Juodkrante near Baltic seaside. Measurements carried out in 2008 July 2, 7, 10 and 12 days, in 63 points (2.0 x 0.2) km area then was the north, south, east and west wind direction. Extreme values of the average was 50 nSv/h ir 130 nSv/h. To determine EDR fields structure was used the optimal interpolation method in three cases - then in research area conducted 63, 33 and 18 measurements. Received identical EDR fields structure. Found that the use of only 18 measurements in the model obtained satisfactory experimental and theoretical results coincide, i.e., the difference between measured and model results in less than 20  errors. Found that, in the north, south and west wind direction, wind speed increased by an average of 3 times, EDR decreases about 8 nSv/h. In the east wind, the wind speed increased by 3 times, EDR increased 7 nSv/h / h. Structure: introduction, methods and tools of work, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 58 p. text without appendixes, 46 pictures, 1 tables, 36 bibliographical entries. Appendixes and publication included.

Bulvinė lirijomyza Liriomyza bryoniae - tai vienas plačiausiai paplitusių žemės ūkio kenkėjų pramoniniuose pomidorų šiltnamiuose Lietuvoje ir Europoje. L. bryoniae gausumas dažniausiai reguliuojamas cheminiais insekticidais. Viena iš alternatyvų tradiciniams insekticidams galėtų būti ekologiškai neutralūs, netoksiški fotoinsekticidai. Tai yra fotoaktyvūs organiniai junginiai – fotosensibilizatoriai – kurie geba kauptis įvairiuose organizmuose, tame tarpe ir vabzdžio. Šios medžiagos aktyvuotos saulės ar dirbtinės šviesos skyla, sukeldamos eilę citotoksinių reakcijų vabzdžio organizme bei jo žūtį. Dažniausiai fotosensibilizatoriai dedami į vabzdžių kenkėjų mitybinę terpę, arba į masalų, sudarytų iš maistinių medžiagų (pvz., įvairių cukrų) sudėtį. Kadangi bulvinė lirijomyza suranda ir atpažįsta mitybinius augalus pagal jų skleidžiamas chemines medžiagas, tokios augalinės kilmės medžiagos (kairomonai) galėtų būti panaudojamos vabzdžių priviliojimui prie masalo su fotosensibilizatoriumi. Darbo tikslas - nustatyti bulvinės lirijomyzos Liriomyza bryoniae mitybinių augalų skleidžiamus kairomonus, bei ištirti fotosensibilizatorių poveikį bulvinei lirijomyzai, atrinkti efektyviausią. Disertacijos literatūros apžvalgoje aprašoma Liriomyza genties vystymosi biologija, aptariami minamusių mitybinio augalo pasirinkimą ir atpažinimą lemiantys veiksniai bei šių vabzdžių daroma žala ekonomiškai svarbioms žemės ūkio kultūroms. Literatūros apžvalgoje taip pat analizuojamos kovos su šiais... [toliau žr. visą tekstą], Tomato leafminer Liriomyza bryoniae is one of the most abundant pest species in the industrial tomato greenhouses in Lithuania and Europe. The abundance of L. bryoniae most often is controlled by using chemical pesticides. One of the alternatives for traditional insecticides might be environmentally friendly, non-toxic photoinsecticides. Those are photoactive organic compounds (photosensitizers) which can accumulate within different organisms including insects, and following exposure to visible light induce lethal photochemical reactions and the death of an organism. Usually photosensitizers are incorporated into nutrition medium of insects, or baits containing various nutrients (e.g., different sugars). Knowing that tomato leafminers locate and recognize the suitable host-plants by plant-emitted volatiles, such plant-origin compounds (kairomones) could be used for insects’ attraction to the bait with photosensitizer. The aim of the study was to determine kairomones emitted by tomato leafminer Liriomyza bryoniae host-plants and investigate the effect of photosensitizers on tomato leafminer by choosing the most effective photosensitizing agent. Literature review chapter describes the biology of genus Liriomyza, mechanisms involved in host-plant location and recognition by leafminers as well as the damage these pests induce to economically important agricultural plant. The control tools against tomato leafminer, the historical background and current perspectives of the use of... [to full text]

Magistro darbe vertinami sumedėjusios augalijos įtaka adomuose Kauno marių krantuose, ir jų įtaka krantų stabilumui. Darbo objektas – Kauno marių ardomi krantai ir sumedėjusi augalija juose. Darbo tikslas – nustatyti sumedėjusių augalų įtaką krantų stabilumui, pasiūlyti bioinžinerines priemones atskirų krantų tipų apsaugai. Darbo metodika – Kauno marių krantų stebėjimai atlikti 2008 metų vasarą, 2009 metų pavasarį. Krantai buvo įvertinti ir buvo aprašytas jų apžėlimas medžiais ir krūmais. Atskiri krantų ruožai sugrupuoti į krantų tipus. Krantai pagal ardymo intensyvumą suskirstomi į 4 grupes, tai – intensyviai ardomi, vidutiniškai ardomi, silpnai ardomi, neardomi. Ardomi krantai dar skirstyti pagal aukštį, tai – aukšti, krantai 6 m aukščio ir aukštesni, vidutinio aukštumo nuo 1,5 iki 3 m, žemi iki 1,5 m aukščio. Pagal vyraujančią uolienos (grunto) granuliometrinę sudėtį krantai sugrupuoti į : senovinio aliuvio smėlio ir sunkios granuliometrinės sudėties krantus. Medžių ir krūmų augimo sąlygos buvo sugrupuotos pagal vyraujančią dirvožemio granuliometrinę sudėtį, augalų padėtį kranto profilyje ir kranto ekspoziciją. Įvairių medžių ir krūmų paplitimas, jų priešerozinis vaidmuo vertintas taikant koeficientą nuo 0,0 iki 1,0. Pastarasis, augalijos priešerozinio vaidmens koeficientas, nustatytas vizualiai. Darbo rezultatai. Įvertinus ardomas krantų atkarpas, nustatyta, kad stebėtose krantų ruožuose dominuoja aukšti ir vidutinio aukščio, intensyviai ardomi krantai. Senovinio aliuvio... [toliau žr. visą tekstą], Master's work valued woody vegetation Kaunas Gulf coast and their influence on the stability of the coast. Work item - Kaunas to disrupt the Gulf coast and the woody vegetation. The aim of - ground woody plant influence on the stability of the coast, and to submit proposals for individual types of coast protection, Bioengineering means. Working methodology - Kauno marių coast of observations made in the summer of 2008. Shores has been evaluated and described their overgrow trees and bushes. Shores under the intensity of disruption to be broken down into 4 groups - it is intense to disrupt, to disrupt the average, to disrupt the weak To disrupt the even distribution of the banks of the altitude, it is - high, on the banks of 6 m in height and higher, the average heights of nuo1, 5 to 3 below, the coast to 1.5 m in height. According to the prevailing soil composition of the banks are grouped into: the old alluvium of sand and heavy soil the coasts. Trees and shrubs growing conditions have been grouped according to the prevailing the composition of the plant situation in coastal profile and coastal exposure. Various trees and shrubs prevalence, their role erosion assessed by the coefficient from 0,0 to 1,0. Results of the work. The most sensitive element of the landscape Kauno marios – eroded shores. Higher wave acceleration path is needed to cause intensive abrasion of shores. Trees and shrubs of species spreed depends on soil composition, shore profile, individual species... [to full text]

Magistro darbe tiriama Raudonosios knygos 1-3 kategorijos augalų ekologinė būklė Nykos kraštovaizdžio draustinyje. Tyrimo objektas – Nykos kraštovaizdžio draustinis ir jame augantys retieji Raudonosios knygos augalai: mažoji šimtūnė (Centunculus minimus L.), miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii (Lange) Holub), dygioji slyva (Prunus spinosa L.), dirvinis česnakas (Allium vineale L.), gauruotasis gvazdikas (Dianthus armeria L.) ir gebenė lipikė (Hedera helix L.). Tyrimo tikslas - įvertinti ir palyginti Nykos kraštovaizdžio draustinyje Raudonosios knygos 1-3 kategorijos augalų paplitimo tendencijas žinomose ir naujai rastose augavietėse. Tyrimo metodika – tiriamųjų augalų kryptingai ieškota pagal jiems būdingas augavietes bei remiantis literatūros šaltiniais. Vertinant augalų būklę buvo naudotasi Botanikos instituto parengta retųjų, nykstančių ir invazinių augalų rūšių monitoringo metodika. Tiriant užimamas bendrijas, kiekvienos rūšies augalai buvo vertinami balais pagal Braun-Blanquet skalę. Tyrimo rezultatai – nustatytas mažosios šimtūnės (Centunculus minimus L.), dygiosios slyvos (Prunus spinosa L.), gebenės lipikės (Hedera helix L.) gausumas ir jų tikslios radavietės Nykos kraštovaizdžio draustinyje, kadangi ankstesnių tyrimų metu tai nebuvo atlikta. 2008 m. rastos dvi Centunculus minimus L. augavietės, o Prunus spinosa L. ir Hedera helix L. po vieną augavietę. Hedera helix L. populiacija buvo pati gausiausia (23 vnt.), o Centunculus minimus L. (14 vnt... [toliau žr. visą tekstą], Master Theses analyze ecological evaluation of Red book categories 1-3 plants in Nyka Landscape Reserve. Object of work – Nyka Landscape Reserve and the Red book grow rare plants: Centunculus minimus L., Bromopsis benekenii (Lange) Holub, Prunus spinosa L., Allium vineale L., Dianthus armeria L and Hedera helix L.. Purose of work - evaluate and compare of Red book categories 1-3 plants prevalence trends of known and newly discovered their natural growing areas in Nyka Landscape Reserve. Methodology of work – plants of study was purposefully searched in their natural growing areas and with reference to literature sources. Valuating status of plants rare, endangered and invasive plants sources monitoring methodology prepared by Institute of Botanic was used. Analysing occupied communities plants of each species were ranked by Braun-Blanquet scale. Results of work – identified richness of Centunculus minimus L., Prunus spinosa L., Hedera helix L. and their exact natural growing areas in Nyka Landscape Reserve, because the previous studies, this wasn’t done. In year 2009 were founded two growing areas of Centunculus minimus L., and after one growing area of Prunus spinosa L. and Hedera helix L.. Hedera helix L. population was the largest (23 pcs.), and Centunculus minimus L. (14 pcs.) and Prunus spinosa L. (8 pcs.) - small. Bromopsis benekenii (Lange) Holub, Allium vineale L., Dianthus armeria L. wasn’t detected so may be extinct, or their populations... [to full text]

Magistro darbe tiriama cheminis ir bakteriologinis vandens kokybės ir augalijos monitoringo įvertinimas 2006 ir 2008 metais. Darbo objeltas - Šešupės upė pasižymi išskirtinėmis hidrodinaminėmis savybėmis, kurios įtakoja taršos tendencijas šioje upėje. Analizuojama Marijampolės savivaldybės upių ir upelių vandens kokybė, bei taršos kitimas juose. Darbo tikslas - Šešupės baseino upių būklės įvertinimas 2006 ir 2008 metų tyrimo pagrindu. Darbo metodika - Upių ir upelių užterštumo cheminėmis ir bakteriologinėmis medžiagomis tyrimų analizė. Augalijos monitoringo analizė. Darbo rezultatai- Lyginant 2006 m. ir 2008 m. tyrimų rezultatus nitratų kiekis nežymiai padaugėjo Yglėje ties Igliauka (iki 2,3 mg/l), Žvirgždėje ties Šunskais (iki 7,0 mg/l), stipriau padidėjo Dovinėje ties Padoviniu (iki 1,7 mg/l), Laikštėje ties Pietariais (iki 12,3 mg/l), Jevonyje Marijampolėje (iki 14,3 mg/l) ir ypatingai padidėjo Dovinėje ties Daukšiais (iki 2,0 mg/l). Kitose tirtų upių atkarpose nitratų kiekis sumažėjo. Fosfatų tyrimo rezultatų pokyčiai lyginant 2006 m. ir 2008 m. tyrimų rezultatus rodo, kad nežymiai padaugėjo Sūduonioje ties Liudvinavu ( iki 0,23 mg/l), Uosupyje Marijampolėje ( iki 1,23 mg/l), Šešupėje ties Lygumais ( iki 0,4 mg/l), Želsvelėje ties Želsva (iki 1,5 mg/l). Žymiai fosfatų padaugėjo Sasnoje ties Sasnava (iki 0,96 mg/l). Kitose tirtų upių atkarpose fosfatų kiekis sumažėjo. Atlikinėjant 2006 m. ir 2008... [toliau žr. visą tekstą], Master scientific work researches chemical and bacteriological characteristic of water and flora monitoring rating of year 2006 and 2008. Object of scientific work – The river of Šešupė has exeptional hydrodynamic characteristics, witch influence tendencies of polution in it. The characteristics of rivers and streamlets water in Marijampole district and City itself, quantitative polution changes in them. Purpose of scientific work – estimation of Šešupe river-basin's state in the year 2006 and 2008 Method of scientific work – Analysis of the actual laboratorical research of bacteriological and chemical materials witch polutes rivers and streamlets. Flora monitoring analysis. Results of scientific work – Comparing research result of the years 2006 and 2008, the quantity of nitrates has slighly increased in the streamlet Ygle next to the town of Igliauka (to 2,3 mg/l), in Žvirgždė near the town of Šunskai (to 7,0 mg/l), a bit larger amont of nitrates has been found in Dovinė next to the town of Padovinys (to 1,7 mg/l), in the streamlet Laikštė next to Pietariai (to 12,3 mg/l), in Javonis wich runs through the city of Marijampolė (to 14,3 mg/l) and particulary in Dovinė next to Daukšiai (to 2,0 mg/l). In other researched rivers the quantity of nitrates has decreased. The changes in quantity of phosphates reserches comparing the results of 2006 and 2008 shows the slight increase in Sūduonia next to Liudvinavas (to 0,23 mg/l), Uosupis in Marijampolė (1,23 mg/l), Želsvelė... [to full text]

Magistro darbe tiriama paprastojo kiečio (Artemisia vulgaris L.) biologinių savybių priklausomybė nuo tyrimo vietos edafinių ir klimatinių ypatumų. Darbo objektas – paprastasis kietis (Artemisia vulgaris L.). Darbo tikslas – nustatyti įvairias paprastojo kiečio fiziologinias charakteristikas. Darbo metodai – Tyrimai atlikti LŽŪU aplinkotyros laboratorijoje. Azoto kiekis nustatytas Kjeldalio metodu. Dirvožemio sunkiųjų metalų analizė atlikta mėginius deginant „Multiwave 3000 Synthos 3000“ ir gauto ekstrakto elementų koncentracijos nustatytos pagal standartą LST ISO 11047 (Dirvožemio kokybė), naudojant liepsnos ir elektoterminės atominės absorbcijos spektrometrinius metodus. Flavonoidų kokybinė ir kiekybinė sudėtis nustatyta efektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Epifitinių mikroorganizmų kiekis nustatytas naudojant sojos leptono ir Salsbūro agarą. Duomenys įvertinti, panaudojant Excel ir SPSS statistines programas. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus įvertintos paprastojo kiečio fiziologinės savybės ir gauti tokie rezultatai: dirvožemio geležies, cinko nikelio koncentracijos buvo didžiausios 2 km atstumu nuo AB “Achema” (prie geležinkelio), 0,5 km atstumu nuo AB „Achema“ – vidutinės, mažiausios – Kačerginės; dirvožemio ir paprastojo kiečio įvairių augalo dalių azoto koncentracija išsidėsto tokia tvarka: dirvožemio < šaknų < stiebų < žiedų < lapų; tarp visų tyrimo vietų reikšmingai skyrėsi paprastojo kiečio sausoji masė. Pagal stiebus ir žiedynus A. vulgaris L... [toliau žr. visą tekstą], Topic of the diploma (Master degree in Ecology) was evaluation of Artemisia vulgaris L.) physiological-biochemical parameters depending on site edaphic and climatic factors. Research object - Artemisia vulgaris L. Purpose of the work – evaluation of various morphophysiological-biochemical parameters of Artemisia vulgaris L. in respect of the distance from the nitrogen fertilizer factory, ommiting ammonia also in respect of heavy metal concentrations in the soil. Methods. Analyses were performed at the laboratory of Environment of University of Agriculture of Lithuania. Concentration of nitrogen was determined by Kjeldal method. For the determination of the heavy metal concentration the samples of the soil were burned by „Multiwave 3000 Synthos 3000“ and obtained extracts were analysed following protocol for the soil quality (LST ISO 11047), using method of flame and electrothermal atomic absorbtion spectrometry. The amount of epiphytic microorganisms was determined bacteria on soya agar and fungi on Salsbur medium. Data were analysed using Excel and SPSS statistical packages. Results and discussion. Concentration of the nitrogen in the soil and leaves of Artemisia vulgaris, falls in the following order: site, located in 2 km distance from the factory < site located besides the factory < Kačerginė site located in 45 km distance from the factory (as a control, „relatively clean“ site). In the sampling sites of Artemisia vulgaris concentrations of heavy metal (Pb, Cr, Ni... [to full text]

Physical growth of society increases the consumption of materials. Therefore nowadays the material eco-efficiency became very important. Since the construction minerals are one of the non-renewable resources thus their eco-efficiency is the most important. The aim of this work was to evaluate the eco-efficiency of construction minerals by sustainability approach. It is estimated that the construction minerals make 32 % of all resources. In Lithuania there are five kinds of construction minerals that are exploited: limestone, dolomite, clay, gravel and sand. Sand and gravel form a major part of all exploitable resources (75 %), while dolomite only 14 %, limestone - 8 %, and clay - 3 %. The extraction of all construction minerals is estimated to be 95 %, import - 5%, and export - 4% of total construction mineral input. In this work it was determined that during the analysed period, from 1996 to 2006, the direct construction materials input and consumption fluctuated. The biggest consumption's growth - twofold incease - was during the period of 2001-2006. It was determined that the eco-efficiency of construction minerals also underwent fluctuation during 1996-2006. It was influenced by the economical crisis in Russia in 1999ies. However, the change of eco-efficiency got a tendency of slight increase, and in 2006 the eco-efficiency was higher by 46 % than in 1996. It can be concluded that construction sector, especially new buildings, has the highest impact on the consumption of ... [to full text]

Kauno miesto miškų medžių absorbcinės gebos įvertinimas buvo atliktas i-tree programos UFORE techniniu modeliu. Taip pat šia programa įvertinta Kleboniškio, Panemunės, Romainių, Ąžuolyno miesto parko absorbcinė geba. Airviro programos pagalba nustatytos oro teršalų koncentracijos mieste, pavaizduota grafiškai emisijų sklaida. Nustatyta procentinė dalis oro taršos sumažėjimo, kurią lemia Kauno miesto miško želdiniai. Duomenis apie želdinius Kauno mieste ir pasirinktuose analizuoti parkuose naudoti remiantis Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių miškų taksoraščiu (VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, miškų inventorizacija 2003/2004) bei atliktais matavimais Kleboniškio, Panemunės, Romainių ir ��žuolyno parkuose. Meteorologinius duomenis oro taršai nustatyti pateikė VŠĮ „Kauno aplinkos kokybės tyrimai“. Rezultatai parodė, kad Kauno miesto miško medžiai per metus pašalina 328 tonas pagrindinių atmosferos teršalų: 97,7 t ozono, kietųjų dalelių pašalinta 87,3 t, azoto dioksido 81 t, sieros dioksido 42,4 t, anglies monoksido 19,3 t. Pagal procentinę sudėtį ozono tarp pagrindinių pašalintų atmosferos oro teršalų yra 29,9 %, kietųjų dalelių 26,6 %, azoto dioksido 24,7 %, sieros dioksido 12,8%, anglies monoksido 6%. Didžiausias teršalų kiekis pašalinamas Kleboniškio miško parke - 38,7 tonos (39 % bendro analizuojamų parkų pašalintų teršalų kiekio), toliau seka panemunės miško parkas - 35,7 tonos (36%), Romainių miško parkas - 20,4 tonos ( 20 %) ir Ąžuolynas - 5 tonos (5%)... [toliau žr. visą tekstą], Assessment of Kaunas Urban forest effects and air pollution mitigation was done using i-tree program UFORE model. During the study four different city parks were analyzed – Kleboniskis, Panemune, Romainiai, Azuolynas. Kaunas city air pollution concentrations were counted with Airviro program. Data required for this study was used from Kaunas city trees inventory book 2004, as well field data has been collected from city parks in random sample of fixed area plots in April of 2008. VŠĮ “Kauno aplinkos kokybės tyrimai “delivered meteorogical data about Kaunas city. Results showed, that Kaunas city forest remove about 328 metric tones of atmospheric air pollutants per year. In addition these trees remove 97,7 metric tones of O3, 87,3 metric tones of particulate matter, NO2 – 81 metric tones, SO2 – 42,4 metric tones, CO – 19,3 metric tones. The biggest part of pollutants have been removed in the park of Kleboniskis – 38,7 metric tones (39% of total air pollutants removed in the analyzed city parks), Panemune park removed 35,7 metric tones (36%), Romainiai park - 20,4 metric tones (20%), ąžuolynas- 5 metric tones ( 5 %). Results presented, that Kaunas city urban forest are able to sequestrate 3365 metric tones of Carbon per year, all Kaunas urban forest trees could storage 237210 metric tones of carbon. The city parks carbon storage are: Panemune park trees - 25 metric tones, Kleboniskis park trees -13 metric tones, Romainiai park trees -12,5 metric tones, Ąžuolynas park... [to full text]

Pagrindinis magistro baigiamojo darbo „Darni Vilniaus miesto miškų plėtra įgyvendinant Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. sprendinius“ tikslas – įvertinti Vilniaus miesto miškų ūkio veiklą, orientuotą į vilniečių rekreacinių, socialinių bei ekologinių reikmių tenkinimą ir nustatyti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių miesto miškams valdyti ir tvarkyti įgyvendinimo priemones. Nagrinėjant medžiagą buvo iškelta hipotezė, kad Vilniaus miesto miškų administracinis – teritorinis paskirstymas yra neracionalus, valdymas blogas, o miškų apsauga, priežiūra ir tvarkymas neužtikrina darnaus miško vystymosi sąvokos įgyvendinimo. Tokia padėtis Vilniaus miškuose susiformavo dėl miesto miškų administracinio – teritorinio išskaidymo tarp keleto valdytojų ir ūkinių priemonių, numatytų miškotvarkos projektuose, nevykdymo. Nors Vilniaus miškai pasižymi dideliu rekreaciniu potencialu ir dauguma jų galėtų būti pritaikyti miestiečių poilsiui bei tarnauti socialinių poreikių tenkinimui, tačiau miesto miškai dėl netinkamos priežiūros, nepakankamo tvarkymo ir rekreacinės infrastruktūros plėtros, neatitinka žmonių poilsiui ir rekreacijai keliamų reikalavimų., The main goal of the Master thesis „Sustainable expansion of forests in the city of Vilnius, realizing the solutions of Vilnius common programme until 2015“ is to evaluate the economy activity of Vilnius forestry, oriented to citizenry’s recreational, social and ecological satisfaction of needs, and to establish the means of realization for Vilnius common programme solutions concerning city’s forest management and care. It was hypothesized during the literature analysis that Vilnius forestry administrational – territorial distribution is irrational, the management is wrong, and the protection, supervision and care of forests does not assure the realization of the sustainable expansion of forests conception. Because of the city’s forests’ administration – territorial distribution between several managers and the noncompliance with economical means, provided in the projects of forestry, the above-mentioned situation has occurred. Although the forests of Vilnius have big potential of recreation, most of them could be accommodated for the recreation of citizenry and serving the social needs, they also do not meet the requirements for human recreation because of the inappropriate supervision, insufficient care and development of recreational infrastructure.

Due to climate change, marked developments are tracked in various links of pathogen-host distribution. Markedly increased number of ectoparasites is observed in Central and Eastern Europe. Ticks are blood feeding wide group of arthropods of utmost medical, epidemiological and veterinary significance throughout the world. The ecology of ticks, the outcome of their interactions with their natural environment, is fundamental to the spatial and temporal variation in the risk of infection by tick-borne pathogens. The aim of the study was to investigate: the distribution of Ixodes ricinus ticks and their transmitted parasites prevalence in different biotopes in Lithuania; and to find out factors influencing the activity dynamics of ticks and prevalence of endoparasites. The scientific researches on ectoparasite-endoparasite system (I. ricinus-B.burgdorferi s.l., B.divergens and Ehrlichia sp.) in different biotopes in Lithuania have been carried out for the first time. Also, it was the first investigation of prevalence of ticks (according to development phases and different sexes) in different biotopes and ticks infectious by microparasites. Influence of the main factors (air temperature, precipitations) on seasonal and daily activity changes of ticks have been described. Experiments on ectoparasites and endoparasites have been employed by the procedures on molecular level, including PCR method. As the result of the study the specificity of ticks’ species has been identified... [to full text], Vykstant klimato atšilimui yra stebimi ryškūs pokyčiai įvairiose parazitas-šeimininkas sistemos grandyse. Pastebimas ektoparazitų skaitlingumo padidėjimas Vidurio ir Rytų Europoje. Erkės yra įvairių zoonozių ir antropozių, kurias sukelia įvairūs virusai, bakterijos ir protistai, pernešėjai. Erkių platinamų ligų sukėlėjų patogeninių bakterijų (Borrelia sp., Ehrlichia sp. ir kt.) ir protistų (Babesia sp. ir kt.) tyrimus turi apimti visus ekologinius lygmenis: patogeninio organizmo, vektoriaus ir rezervuarinio šeimininko. Šio darbo tikslas – nustatyti Ixodes ricinus L. erkių ir jų pernešamų endoparazitų paplitimą skirtinguose biotopuose Lietuvoje bei išaiškinti veiksnius, turinčius įtakos erkių aktyvumui ir endoparazitų paplitimui. Lietuvoje pirmą kartą buvo atlikti ektoparazito - endoparazito sistemos (I. ricinus–B.burgdorferi s.l., B.divergens ir Ehrlichia sp.) tyrimai skirtinguose Lietuvos biotopuose. Buvo įvertintas bendras erkių (pagal vystymosi stadiją ir lytį) paplitimas skirtinguose biotopuose, jų užsikrėtimas mikroparazitais ir išanalizuoti veiksniai, lemiantys erkių aktyvumo sezoninius ir paros kitimus, gausumą ir užsikrėtimą. Ektoparazitų ir endoparazitų tyrimams buvo įdiegtas polimerazės grandininės reakcijos metodas ir identifikuotas erkių rūšinis specifiškumas, nustatyti mikroparazitai bei jų genotipai. Buvo nustatytas mikroparazitų paplitimas skirtinguose Lietuvos biotopuose ir ištirti veiksniai, galintys sąlygoti šį paplitimą. Pirmą kartą Lietuvoje buvo... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe tirti paprastosios pušies kamienų žievės parametrai ir kai kurių oro taršą atspindinčių rodiklių sąryšis su meteorologiniais veiksniais. Darbo objektas – paprastoji pušis, auganti akcinių bendrovių „Achema“, „Akmenės cementas“ ir „Mažeikių nafta“ apylinkėse. Darbo tikslai: ištirti pušų kamienų žievės pH ir savitąjį elektros laidumą nevienodu atstumu nuo gamyklų augančiuose medynuose; nustatyti, ar žievės rūgštingumas taršos zonose priklauso nuo klimato veiksnių ir įvertinti kai kurių oro taršą atspindinčių rodiklių, tirtų nuo praėjusio dešimtmečio, sąryšį su meteorologiniais veiksniais AB „Achema“ apylinkėse. Darbo metodai – žievės pH nustatytas matuokliu „IQ140“ su stiklo elektrodu ir plokščiu jutikliu, savitasis elektros laidumas – konduktometru „Cond 730”. Darbo rezultatai. Pušų kamienų žievės pH 2006 m. svyravo nuo 4,04 kontrolinėje vietoje iki 5,73 greta AB „Akmenės cementas“. Didėjant kritulių kiekiui šalia AB „Achema“ esančiuose jaunuolynuose ir pusamžiuose pušynuose žievės pH reikšmingai didėjo. Kylant oro temperatūrai AB „Achema“ apylinkėse augančiuose pusamžiuose medynuose žievės pH taip pat reikšmingai didėjo. Pušų kamienų žievės rūgštingumo matavimais aiškiausiai buvo įrodyta AB „Akmenės cementas“ tarša. Žievės savitasis elektros laidumas 2006 m. svyravo nuo 0,97 mS/cm kontrolinėje vietoje iki 2,88 mS/cm AB „Achema“ apylinkėse. Įvairiu atstumu nuo AB „Achema“ nutolusiuose jaunuolynuose bei pusamžiuose pušynuose 1995-2006 m. kylant oro temperatūrai... [toliau žr. visą tekstą], Parameters of the bark of Scots pine and dependence of some air pollution reflecting characteristics on meteorological factors were investigated. The subject of the research – Scots pine growing in the area of the nitrogen fertilizer factory, the cement factory and the oil refinery. The aims of the research: to investigate the pH and electrical conductivity of the bark of pine stems in the stands growing at different distances from the factories; to ascertain whether the acidity of bark depends on climatic factors in the surroundings of the works and to estimate the influence of meteorological factors on some air pollution reflecting indicators which were studied since the last decade in the transect of the nitrogen fertilizer factory. The methods of the research – the acidity of the bark was defined using the portable pH/mV/temperature meter „IQ140” and glass probe with flat tip, electrical conductivity was measured with the meter of conductivity „Cond 730”. The results of the research. The pH of the bark of the stems of pines varied from 4,04 in the background to 5,73 in the neighbourhood of the cement factory in 2006. The amount of precipitation and the pH of the bark increased simultaneously in the surroundings of the nitrogen fertilizer factory (in the groups of both young age and middle-aged stands). The pH of the bark increased simultaneously with the growing temperature of the air in the localities of the nitrogen fertilizer factory (in the group of middle-aged... [to full text]

Radiševičiūtė Ž. Pelkinės uolaskėlės ekologinis įvertinimas Kurtuvėnų regioniniame parke: Ekologijos ir aplinkotyros specialybės miško ekologijos specializacijos magistro darbas / Vadovas doc. dr. S. Mirinas; LŽŪU. – K., 2007. – 50 p.: 26 pav., 7 lentelės. Bibliog.: 45 pavad. SANTRAUKA Magistro darbe tiriama pelkinės uolaskėlė ekologinė būklė Kurtuvėnų regioniniame parke. Tyrimo objektas – keturios pelkinės uolaskėlės augavietės esančios Kurtuvėnų regioniniame parke. Darbo tikslas – įvertinti pelkinės uolaskėlės būklę, gausumą, augaviečių biologinę įvairovę Kurtuvėnų regioniniame parke bei pasiūlyti priemones šio augalo būklei pagerinti. Darbo metodika – tiriamojo augalo kryptingai ieškota pagal jiems būdingas augavietes bei remiantis literatūros šaltiniais. Vertinant augalo būklę buvo naudotasi Botanikos instituto parengta retųjų, nykstančių ir invazinių augalų rūšių monitoringo metodika. Tiriant užimamas bendrijas, kiekvienos rūšies augalai buvo vertinami balais pagal Braun-Blanquet skalę. Darbo rezultatai. Pelkinė uolaskėlė- Saxifraga hirculus L. Kurtuvėnų regioniniame parke randama nedidelėmis grupėmis ir yra nykstanti kartu su biotopais. 2006 m. rastos keturios pelkinės uolaskėlės augavietės. Gausiausiai žydinčių individų rasta Smirdėlės pelkės teritorijoje (153 indv.). Mažiausiai žydinčių augalu rasta Svilės šaltinių salpos pelkėtoje pievoje (2 indv.). Pelkinės uolaskėlės populiacijos užimamose bendrijose dominuoja viksviniai augalai, pagrindinės... [toliau žr. visą tekstą], Radiseviciute Z. Ecological evaluation of Saxifraga hirculus L. in regional park of Kurtuvenai: Master Theses for Specialty of Ecology and Environment Specialization of Forests Ecology/Supervisor Assoc. doc. Dr. S. Mirinas; LUA. – K., 2007. 50 p.: 26 pictures, 7 tables. Bibliogr. 45 sources. SUMMARY Master Theses analyze ecological evaluation of Saxifraga hirculus L. in regional park of Kurtuvenai. Object of work – four Saxifraga hirculus L. growing areas in regional park of Kurtuvenai. Purpose of work – evaluate status, amplitude and biological variety of growing areas of Saxifraga hirculus L. in regional park of Kurtuvenai and suggest means to improve status of this plant. Methodology of work – plant of study was purposefully searched in their natural growing areas and with reference to literature sources. Valuating status of plant rare, endangered and invasive plant sources monitoring methodology prepared by Institute of Botanic was used. Searching occupied communities plants of each species were ranked by Braun-Blanquet scale. Results of work Saxifraga hirculus L. in regional park of Kurtuvenai is founded by small groups and is endangered along with biotopes. In year 2006 were founded four growing areas of Saxifraga hirculus L. The largest place of flowering plants (153 individuals) was in territory of Smirdele swamp. Least place of flowering plants (2 individuals) was in territory of Sviles springs swampy grassland. In communities occupied by Saxifraga hirculus L... [to full text]

Magistro darbe yra tiriama Kauno rajone, Mitkūnų kaime esančių 5 šachtinių šulinių vandens užterštumas azoto junginiais ir organinėmis medžiagomis. Darbo objektas – šachtinių šulinių vandens kokybės parametrai: nitratai (NO3ˉ ), nitritai (NO2ˉ ), permanganatinė oksidacija (ChDSMn), pH. Darbo tikslas – įvertinti ūkininkavimo įtaką geriamo vandens kokybei ir ryšio tarp sodybos dirbtinių vandens telkinių ir šachtinių šulinių vandens kokybės nustatymas.. Darbo metodai – mokslinės literatūros analizė; cheminės vandens kokybės parametrų kiekybiniai analizės metodai; statistinė analizė, panaudojant EXCEL ir STATISTCA programinius paketus. Darbo rezultatai :atlikus tyrimus nustatyta, kad vanduo užterštas nitratais. Šachtinių šulinių vandens kokybės kitimui būdinga sezoninė tarša., Subject of research – shallows water quality indicators: nitrate (NO3ֿ), nitrite (NO2ֿ), organic matter (ChDSMn), water pH. Aim of research – to evaluate farming influence of drinking water quality and contact between homestead pond and shallows water quality. Methodology – analysis of scientific literature; chemical water quality analizes methods; statistical analysis using EXCEL, STATISTICA programs. Results of research – the results of scientific research showed, that water is polluted with nitrate. The tendency of water quality variations during seasons was observed.