Search

Žodžiai pavasaris, vasara, ruduo ir žiema daugumai žmonių vis dar asocijuojasi ne tik su meteorologija, oru, metų laikais, bet ir su žmogaus gyvenimo ciklu. Stebėdami kintančią aplinką, žmonės ją sieja su besikeičiančiu žmogaus gyvenimu. Šio straipsnio tikslas – ištirti, kokios žmogiškosios savybės, žmogų supančios aplinkos reiškiniai atskleidžiami, o sykiu ir vertinami lietuvių paremijose, pasitelkiant metų laikų įvaizdį. Straipsnyje aptariamas tradicinės kultūros žmogaus požiūris į skirtingus metų laikus ir tai, kaip jis kinta šiandieniame pasaulyje. Metų laikai, kaip nemažai kitų gyvosios ir negyvosios gamtos objektų, tampa vienu vertinimo matu, kuris pasitelkiamas vertinant įvairias žmogaus išvaizdos ar charakterio savybes, supančią aplinką. Dominuojantys su metų laikais siejami vaizdiniai įgauna metaforinių prasmių – ūkinė veikla, meteorologiniai reiškiniai. Ypač ryškiai išsiskiria metų laikų opozicijos: pavasaris ir ruduo, vasara ir žiema. Metų laikai dažnai personifikuojami: įvaizdžiui kurti pasitelkiami žmogaus fiziniai bruožai, jo pomėgiai ar amatai. Siekiant įvertinti kuo įvairiapusiškiau, pasitelkiamas pavasaris, kuris siejamas ir su teigiamomis, ir su neigiamomis savybėmis. Nors ruduo – tai materialinių gėrybių, santuokos partnerio paieškų metas, tačiau tradicinėje pasaulėžiūroje ryškiau nei ūkinė gausa atsispindi gamtos sąlygų kaita. Pastebėta, jog vasara vertinama geriau nei kiti metų laikai, su kuriais ji yra lyginama, tačiau individualiuose priežodžiuose vasara neturi ryškaus teigiamo skiriamojo požymio. Žiema visais laikais buvo sunkiausias, nemaloniausias ir savo trukme nuobodžiausias metų laikas, ką atspindi ir paremijų tekstai. Such words as spring, summer, autumn and winter still have association not only with meteorology, weather or seasons, but also with the cycle of human life for many people. People who observed the changing environment often connected this with a changing life of man. The aim of this article – to research which human characteristics, phenomena and attributes are revealed and valued in Lithuanian paremias by the image of seasons. It also inevitably speaks about man’s approach to different seasons in traditional culture and how it is changing nowadays. Texts from various printed or computerized sources have been used to illustrate it. Seasons,as many other objects of living or inanimate nature, become one of the valuing measures. They are invoked for valuing various characteristics of man’s appearance and character and the surrounding. Dominating images, which are connected with different seasons and assume metaphorical meanings, are agricultural activity and meteorology. The oppositions of seasons (spring-autumn, summer-winter) are accentuated and very often. Seasons are quite often personified: man’s attributes, crafts and hobbies are invoked. The most versatile season is spring as it used for valuing positive and negative characteristics either. Although autumn was a season of material goods and wedding season, but paremias emphasize sadness because of changing weather. It should be noted that only summer bears a highly positive value compared to other seasons. Winter was the hardest, most unpleasant and most boring season of all and this is reflected in paremieas.

Straipsnio objektas – lietuvių paremijos, kuriose aptinkamas arklio vaizdinys. Straipsnio tikslas – atskleisti, kokios žmonių savybės lietuvių kultūroje perteikiamos pasitelkiant arklio įvaizdį. Pastebima, jog perkeltinės prasmės paremijų tekstuose arklio įvaizdis vartojamas kalbant apie vyro ir moters santykius, vestuvinius papročius, žmogaus būdo bei elgesio bruožus. Vertinamos fizinės savybės, charakterio bruožai, o emocinė žmogaus būklė reiškiama perkeltiniais arklio vaizdiniais. Taip pat atkreipiamas dėmesys į vertinimo kontekstą: kada gyvūnas pasitelkiamas pašaipai, kada pagyrimui ar paties gyvūno įvardijimui (arkliu, žirgu, kumele ir t. t.). Analizuojama medžiaga siejama su kitais tautosakos žanrais bei tradiciniam lietuvių pasaulėvaizdžiui būdingais vaizdiniais. The object of the article is Lithuanian proverbs where horse is mentioned. The aim of the research is to reveal which characteristics of a man are conveyed with an image of a horse in Lithuanian culture. Physical appearance and human character features of an emotional condition that are expressed with images of a horse are discussed. Also attention is given to the context of value: sometimes the animal is invoked for sneer, sometimes for praise. The importance of the kind of horse (horse, riding horse, mare etc.) is discussed as well. Some relation to other genres of folklore and traditional culture in general has been detected. In proverbs and short sayings, the image of a horse is portrayed in a figurative sense in description of the relationship between man and woman, also wedding customs, human character features and behaviour. It is important to note that features usually considered as positive may not necessarily be portrayed in a positive light; sometimes they are depicted with irony. Proverbs that mention horse’s attitude towards food have metaphorical meaning, as they symbolize relationship between man and woman. It is important to note that sitting on horseback may symbolize high honour and joy, or may have references to man’s age and maturity.