Search

Darbo objektas: Kūno kultūros mokytojų požiūris į neformalųjį fizinį ugdymą mokykloje. Tikslas: Nustatyti kūno kultūros mokytojų požiūrį į neformalųjį fizinį ugdymą Kauno rajono mokyklose. Tyrimo uždaviniai : 1. Nustatyti mokinių dalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme mastą ir pobūdį mokytojų požiūriu. 2. Išsiaiškinti mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme priežastis mokytojų požiūriu. 3. Nustatyti sporto renginių organizavimo ypatumus mokytojų požiūriu. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė. • Anketinė apklausa. • Statistinių duomenų aprašomoji analizė Išvados: 1. Daugiausiai organizuojami 5-8 kl. krepšinio ir kvadrato neformalaus ugdymo būreliai, 9-12 kl. – krepšinio. Populiariausi sportinės krypties neformalaus ugdymo bureliai tarp vaikinų – krepšinis, o tarp merginų – aerobika. Daugiausiai mokinių lanko krepšinio neformalaus ugdymo būrelių. 2. Nustatėme, kad sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelių nelankymo priežastys yra mokinių silpna motyvacija. Mokytojai skatina mokinių dalyvavimą sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelyje įteikdami pagyrimo raštą. 3. Mokyklose dažniausiai organizuojamas sporto renginys – varžybos. Dažniausiai organizuojamos varžybos – krepšinio, konkursai – „Geriausi mokyklos sportininkai“, sporto šventės – Šokio sporto šventė, turnyrai – „Vasaris - mano sveikatos mėnuo“. Mokyklos sporto renginius dažniausiai organizuoja mokytojai, o dalyvauja mokytojai ir mokiniai. Object: Physical education teachers' approach to non-formal school physical education. Aim: Set of physical education teachers' attitudes towards non-formal physical education Kaunas district schools. Objectives: 1. Set the direction of athletic participation of students in informal education scope and nature of the teachers' point of view. 2. Ascertain students 'participation and non-participation in sports cause the direction of non-formal education teachers' attitudes. 3. Set of sport events in terms of the specific organization of teachers. Methods: • Scientific literature analysis. • Questionnaire interview. • Statistical data descriptive analysis. Conclusions: 1. Most organized Grades 5-8 . basketball and informal education squared circles , 9-12 grade . - The basketball . The most popular sports trend of informal education groups among boys basketball - and the girls - aerobics. Most students attending informal education basketball circles . 2. We found that the trend of sporting informal education circles reasons for non-attendance of pupils is weak motivation. Teachers encourage students' participation in sports circle direction of informal education by presenting to them a letter of commendation . 3. In schools usually organized sporting event - the race . Mostly organized race - basketball competitions - best school athletes , sports festival - a celebration of dance sports , tournaments – „ February - the month of my health“. Schools sporting events are usually... [to full text]

Darbo objektas: Kūno kultūros mokytojų požiūris į neformalųjį fizinį ugdymą mokykloje. Tikslas: Nustatyti kūno kultūros mokytojų požiūrį į neformalųjį fizinį ugdymą Kauno rajono mokyklose. Tyrimo uždaviniai : 1. Nustatyti mokinių dalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme mastą ir pobūdį mokytojų požiūriu. 2. Išsiaiškinti mokinių dalyvavimo ir nedalyvavimo sportinės krypties neformaliame ugdyme priežastis mokytojų požiūriu. 3. Nustatyti sporto renginių organizavimo ypatumus mokytojų požiūriu. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė. • Anketinė apklausa. • Statistinių duomenų aprašomoji analizė Išvados: 1. Daugiausiai organizuojami 5-8 kl. krepšinio ir kvadrato neformalaus ugdymo būreliai, 9-12 kl. – krepšinio. Populiariausi sportinės krypties neformalaus ugdymo bureliai tarp vaikinų – krepšinis, o tarp merginų – aerobika. Daugiausiai mokinių lanko krepšinio neformalaus ugdymo būrelių. 2. Nustatėme, kad sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelių nelankymo priežastys yra mokinių silpna motyvacija. Mokytojai skatina mokinių dalyvavimą sportinės krypties neformalaus ugdymo būrelyje įteikdami pagyrimo raštą. 3. Mokyklose dažniausiai organizuojamas sporto renginys – varžybos. Dažniausiai organizuojamos varžybos – krepšinio, konkursai – „Geriausi mokyklos sportininkai“, sporto šventės – Šokio sporto šventė, turnyrai – „Vasaris - mano sveikatos mėnuo“. Mokyklos sporto renginius dažniausiai organizuoja mokytojai, o dalyvauja mokytojai ir mokiniai., Object: Physical education teachers' approach to non-formal school physical education. Aim: Set of physical education teachers' attitudes towards non-formal physical education Kaunas district schools. Objectives: 1. Set the direction of athletic participation of students in informal education scope and nature of the teachers' point of view. 2. Ascertain students 'participation and non-participation in sports cause the direction of non-formal education teachers' attitudes. 3. Set of sport events in terms of the specific organization of teachers. Methods: • Scientific literature analysis. • Questionnaire interview. • Statistical data descriptive analysis. Conclusions: 1. Most organized Grades 5-8 . basketball and informal education squared circles , 9-12 grade . - The basketball . The most popular sports trend of informal education groups among boys basketball - and the girls - aerobics. Most students attending informal education basketball circles . 2. We found that the trend of sporting informal education circles reasons for non-attendance of pupils is weak motivation. Teachers encourage students' participation in sports circle direction of informal education by presenting to them a letter of commendation . 3. In schools usually organized sporting event - the race . Mostly organized race - basketball competitions - best school athletes , sports festival - a celebration of dance sports , tournaments – „ February - the month of my health“. Schools sporting events are usually organized by the teachers and the teachers and students involved.

Jaunimas, dažnai neturėdama ekonominės nepriklausomybės, yra ypatingoje įvairių problemų sankirtoje, todėl valstybė formuodama jaunimo politiką, siekia palengvinti jaunų žmonių socializaciją bei ugdyti aktyvius savo piliečius. Vienas instrumentų yra švietimo sistema. Sovietų Sąjunga turėjo aiškią jaunimo ugdymo kryptį – jie turėjo tapti ateities komunizmo statytojais. Tad Lietuva išgyveno sunkų permainų laikotarpį po Nepriklausomybės atkūrimo, nes buvęs formalus ir neformalus švietimas buvo persmelktas komunistinių idėjų, o dauguma mokinių priklausė spaliukų, pionierių ar komjaunuolių organizacijoms. Neformalus ugdymas buvo masinis ir priverstinis, tačiau demokratiškoje šalyje jis turėjo būti paremtas laisvu ir individualiu pasirinkimu tam, kad prisidėtų prie asmens kapitalų plėtojimo, remiantis P. Bourdieu teorija. Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokia yra jaunimo neformalaus ugdymo praktika ir modelis Lietuvoje – Sovietmečiu ir po Nepriklausomybės, bei ištirti kokie yra 13-15 m. amžiaus moksleivių patirtys, galimybės ir poreikiai dalyvaujant neformaliame ugdyme. Empiriniam tyrimui pasirinkta viena Kauno vidurinių mokyklų, kurioje žvalgomojo kiekybinio tyrimo metu apklausta 115 moksleivių iš 8-9 kl., iš kurių vėliau atrinkta 16 informantų. Dalyvavimas neformalaus ugdymo veikloje priklauso nuo pasiūlos, moksleivių informavimo bei motyvacijos dalyvauti. Iš visų apklaustųjų vaikų 33,9% niekur nedalyvavo, 21,7% lankė mokyklos būrelius, už mokyklos - 52,2%, jaunimo... [toliau žr. visą tekstą] Youth, usually not having economical independency, is in a special crossing of various problems. Therefore government strives to facilitate their socialisation and develop active citizens when forming youth politics. Educational system is one of the means to achieve this. Soviet system had an obvious direction in youth education - they were seen as future communism builders. Lithuania has had a hard time since its independency due to the fact, that both, formal and non-formal education was soaked through with communistic ideology and most of the schoolchildren belonged to communist organizations. Non-formal education had been mass and comprehensive while in a democracy it should be based on a free and individual choice in order to contribute to personal forms of capital development, referring to P. Bourdieu theory. Research objective is to analyze youth non-formal education practice and model in Lithuania in Soviet times and since the independency and to investigate experiences, needs and possibilities of the first youth group in non-formal education. Empirical survey was chosen to perform in one of Kaunas secondary schools, where 115 schoolchildren were surveyed by means of exploratory quantitative survey method, resulting in 16 candidates selected for further research. Involvement in non-formal education activities depends on supply, conveyance and motivation to attend. Out of all the interviewed children 33,9% were not involved into any organization, 21,7% were involved in... [to full text]